2025-04-02 Nr. AB-5851-3-61-3-00392-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-97-662/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00392-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 48; 52.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Registrų centras ir akcinė bendrovė „Vilniaus paukštynas“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (nuo 2024 m. sausio 4 d. – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. 48SK-4512-(14.48.111E.) (toliau – ir Sprendimas).

Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Vilniaus paukštynas“ pateikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išspręsta administracinė byla Nr. eI3‑6344‑644/2024.

Pareiškėjas 2024 m. vasario 26 d. pateikė teismui prašymą dėl 2024 m. sausio 12 d. taikos sutarties, sudarytos tarp pareiškėjo ir NŽT (toliau – ir Taikos sutartis), patvirtinimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus paukštynas“ pateikė prašymą netvirtinti pareiškėjo ir NŽT Taikos sutarties, nes Taikos sutartis negali būti sudaryta pagal nagrinėjamo ginčo pobūdį, ši sutartis pažeidžia AB „Vilniaus paukštynas“ teises ir teisėtus interesus, prieštarauja teisės aktų nuostatoms ir teismų praktikai, o Taikos sutarties dalykas neatitinka skundo reikalavimų.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 31 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Taikos sutartį, sudarytą tarp pareiškėjo ir NŽT bei sustabdė administracinės bylos Nr. eI3-16187-561/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00392-2023-4) pagal pareiškėjo skundą atsakovui NŽT, tretiesiems suinteresuotiems asmenims AB „Vilniaus paukštynas“, valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Registrų centras dėl sprendimo panaikinimo nagrinėjimą, iki bus priimtas ir įsiteisės Regionų administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-6344-644/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00229-2024-4).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas ir NŽT prašė patvirtinti tokio turinio Taikos sutartį:

„1. Taikos sutarties dalykas

1.1 Atsakovė pripažįsta skundo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo. Sprendimas laikomas netekusiu galios nuo teismo nutarties patvirtinti šią Taikos sutartį įsiteisėjimo dienos.

1.2. Atsakovė įsipareigoja, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, skaičiuojamų nuo teismo nutarties patvirtinti šią Taikos sutartį įsiteisėjimo dienos, pateikti VĮ Registrų centrui prašymą dėl SAZ išregistravimo, t. y. išregistruoti:

1.2.1. Žymą – „Teritorija, kurioje taikomos SŽNS, neįregistruota Nekilnojamojo turto registre: pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos“.

1.2.2. Duomenis apie įregistruotas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos“.

1.3. Pareiškėja atsisako bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylos nagrinėjimo metu ir įsipareigoja nereikalauti jų iš atsakovės.

2. Atsakomybė

2.1. Šalys patvirtina savo supratimą, kad Taikos sutarties 1.1 – 1.2 papunkčiuose išvardinti įsipareigojimai yra esminės Taikos sutarties sąlygos.

2.2. Šalys abipusiu susitarimu susitaria, jog teismo patirtas išlaidas atlygina pareiškėja.

2.3. Šalys įsipareigoja ateityje nereikšti pretenzijų ir (ar) ieškinių (skundų) dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Toks susitarimas negali būti laikomas atsisakymu nuo teisminės gynybos, o yra taikus ir galutinis tarpusavio ginčų sprendimo rezultatas. Be šio įsipareigojimo Taikos sutartis prarastų prasmę ir nepasiektų Šalių tikslo.

2.4. Šalys patvirtina, kad neturi viena kitai jokių reikalavimų ar pretenzijų, susijusių su byla ir nereikš viena kitai reikalavimų dėl netesybų (delspinigių, baudų), palūkanų priteisimo, nuostolių, neturtinės žalos atlyginimo.

2.5. Šalys susitaria ir pateikiant teismui tvirtinti šią Taikos sutartį prašo teismo bylą nutraukti. Šalys pareiškia, kad joms yra žinomos bylos nutraukimo, sudarius Taikos sutartį, procesinės pasekmės, nustatytos ABTĮ.

3. Šalių pareiškimai ir garantijos

3.1. Šalys pareiškia, kad atskleidė viena kitai visą esminę informaciją, reikalingą šios Taikos sutarties sudarymui.

3.2. Šalys pareiškia, kad yra priimti visi būtini sprendimai, gauti leidimai bei sutikimai, reikalingi šios Taikos sutarties pasirašymui. Asmenys, pasirašantys Taikos sutartį, turi visus įgaliojimus ją pasirašyti bei prisiimti visus įsipareigojimus, numatytus Taikos sutartyje pareiškėjai ir atsakovui Nr. 1. Šalys patvirtina ir garantuoja, kad nei Taikos sutarties sudarymas, nei jos vykdymas neprieštarauja ir nepažeidžia jokių teismo, valstybės ar vietos valdžios institucijų ar pareigūnų sprendimų, įsakymų, potvarkių ar teisėtų nurodymų, šalių kreditorių interesų. Šalys, pasirašydamos Taikos sutartį, nepažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų bei įsipareigoja atlyginti visus nuostolius, kurie gali atsirasti, jeigu šiame punkte pateikta informacija yra neteisinga ar netiksli.

3.3. Šalys pareiškia ir garantuoja, kad ši Taikos sutartis nereguliuoja klausimų, susijusių su Šalių teisiniu statusu ir teisnumu, viešąja tvarka ir klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyvios teisės normos, ji neprieštarauja imperatyvioms teisėms normoms, viešajai tvarkai ir (ar) gerai moralei, taip pat nėra kitų aplinkybių, kurios galėtų būti teisinis pagrindas pripažinti šią Taikos sutartį negaliojančia ir (ar) niekine. Šalys taip pat pareiškia ir garantuoja, kad turi pilną teisnumą, teises ir įgalinimus pagal taikytinus įstatymus ir kitus teisės aktus, steigimo dokumentus ir sandorius, taikomus Šaliai, sudaryti ir (ar) įvykdyti šią Taikos sutartį.

4. Baigiamosios nuostatos

4.1. Šalys, vadovaudamosi ABTĮ 51 straipsniu, prašo teismo Taikos sutartį tvirtinti rašytinio proceso tvarka ir Bylą nutraukti.

4.2. Taikos sutartis įsigalioja įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl šios sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo.

4.3. Taikos sutartis yra privaloma ir taikoma Šalims ir jų teisių perėmėjams.

4.4. Visi Taikos sutarties pakeitimai ir papildymai galioja tik tada, jeigu jie įforminti raštu, pasirašyti Šalių ir patvirtinti teisme“.

Teismas nurodė, kad Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 22 d. nutartimi patvirtino Taikos sutartį ir administracinę bylą nutraukė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir perdavė klausimą šiam teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vertino, kad skundžiamoje nutartyje formaliai nurodoma, kad nenustatyta, jog Taikos sutartis pažeistų trečiųjų suinteresuotų asmenų teises ar teisėtus interesus, tačiau teismas nepateikė jokių argumentų dėl AB „Vilniaus paukštynas“ procesiniuose dokumentuose išdėstytos pozicijos, jog tokia Taikos sutarties sąlyga, kuria šalys sutaria dėl Sprendimo panaikinimo (pripažinimo netekusiu galios), keitimo ir kt., pažeidžia AB „Vilniaus paukštynas“ teises ir teisėtus interesus, t. y. teismas motyvuotai neatmetė AB „Vilniaus paukštynas“ argumentų.

Teismas konstatavo, kad prašoma patvirtinti Taikos sutartis akivaizdžiai prieštarauja imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms ir pažeidžia trečiojo suinteresuoto asmens AB „Vilniaus paukštynas“ teises ir teisėtus interesus, todėl netvirtintina. Teismas pritarė trečiojo suinteresuoto asmens argumentams, kad Taikos sutartis pažeidžia AB „Vilniaus paukštyno“ teises ir teisėtus interesus, nes ją sudarant trečiasis suinteresuotas asmuo nedalyvavo, Taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Vien tai, jog AB „Vilniaus paukštynas“ nedalyvavo Taikos sutarties sudaryme leidžia spręsti, kad taikos sutartis negali būti tvirtinama.

Teismas taip pat pažymėjo, kad Sprendimo, priimto pagal AB „Vilniaus paukštynas“ prašymą, pripažinimas netekusiu galios taikos sutartimi, atimant iš trečiojo suinteresuoto asmens teisę Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsnio nustatyta tvarka skųsti teismui tokį Sprendimo panaikinimą, neabejotinai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Taikos sutartimi, sudaryta tik tarp pareiškėjo ir NŽT, tik šios šalys susitaria dėl jiems priimtinos ginčo išsprendimo baigties, „susitaria dėl Sprendimo neteisėtumo“, tačiau visiškai neatsižvelgiama į tai, kad Taikos sutartimi yra pažeidžiamos AB „Vilniaus paukštynas“ (viešojo administravimo procedūros iniciatorės ir galiojančiu Sprendimu labiausiai suinteresuoto asmens) teisės, kuris neturi galimybės šių teisių ginti įprasta teismine tvarka teikiant skundą dėl viešojo administravimo subjekto – NŽT pagal AB „Vilniaus paukštynas“ prašymą priimto Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo. Patvirtinus Taikos sutartį, neįtraukiant trečiųjų asmenų, AB „Vilniaus paukštynas“ faktiškai praranda savo teisę pilna apimtimi įgyvendinti savo teisę skųsti tokį viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.

Teismas atkreipė dėmesį, kad taikos sutarties preambulėje nurodyta, kad pareiškėjas ir NŽT Taikos sutartį sudaro atsižvelgiant į tai, kad byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo valdomo turto, t. y. Žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zona (toliau – ir SAZ). Taikos sutartimi šalys siekė įtvirtinti, kad Sprendimu buvo nustatyta SAZ ir, kad tai padaryta neteisėtai, todėl šalys išsprendžia ginčą dėl SAZ nustatymo (ne)teisėtumo ir dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 9 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros atlikimo (ne)teisėtumo. Teismas pažymėjo, kad Sprendimu buvo pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenys nurodant, kad Žemės sklypas yra jau nustatytos SAZ ribose. Taigi, siekis taikos sutartimi išspręsti kito pobūdžio ginčą dėl SAZ – teritorijos, kurios dydis yra (duomenys neskelbtini) m atstumas nuo AB „Vilniaus paukštynas“ pastatų, nustatymo (ne)teisėtumo prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms.

Teismas taip pat nurodė, kad Taikos sutartimi susitariama, kad Sprendimas pripažįstamas netekusiu galios ir NŽT įsipareigoja pateikti VĮ Registrų centrui prašymą dėl SAZ išregistravimo.

Teismas pažymėjo, kad iš Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) išrašo matyti, kad Žemės sklypo NTR yra įregistruoti du įrašai, susiję su SAZ. „Žymos“, 8.1 papunktyje NŽT Sprendimo pagrindu įregistruota žyma; 11 punkte „duomenys apie įregistruotas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos“, 11.2 papunktyje AB „Vilniaus paukštynas“ teikto prašymo pagrindu įregistruotas NTR objektas – SAZ. Taigi, NTR įregistruotas atskiras NTR objektas – teritorija, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zona. SAZ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), SAZ plotas (duomenys neskelbtini) kv. m., SAZ plotis – (duomenys neskelbtini) m, SAZ ribų nustatymo tikslumas – 1 m, ūkine veikla suinteresuotas asmuo – AB „Vilniaus paukštynas“, SAZ įregistravimo pagrindas – U zonos Bendrasis planas. Teritorija (SAZ) – kaip NTR objektas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruota ne Sprendimo pagrindu ir ne NŽT prašymu ir sprendimu. Tai buvo atlikta AB „Vilniaus paukštynas“ prašymu. Taigi, pareiškėjas ir NŽT prašė patvirtinti taikos sutartį, kuria sprendžiami klausimai, kurie nebuvo šios administracinės bylos dalykas.

Teismas taip pat nurodė, kad byloje nesprendžiamas klausimas dėl NTR objekto – SAZ, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), SAZ plotas (duomenys neskelbtini) kv. m., įregistravimo NTR teisėtumo ir pagrįstumo. Tačiau Taikos sutartyje pareiškėjas ir NŽT susitarė išregistruoti NTR objektą – teritoriją (SAZ), kuri nėra Žemės sklypo kadastro duomuo, įregistruota ne pagal NŽT Sprendimą (Taikos sutarties 1.2.2 punktas). Teismas sprendė, kad Taikos sutarties dalis, kurioje susitarta dėl SAZ išregistravimo, t. y. dėl žemės sklypo NTR įraše pagal valstybės įmonės Registrų centro 2023 m. rugpjūčio 3 d. Sprendimą padarytą įrašą apie 2023 m. rugpjūčio 3 d. įregistruotą Teritoriją (SAZ), prieštarauja imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms.

Teismas įvertino, kad NŽT 2022 m. liepos 20 d. sprendimas Nr. 48SD-11194-(14.48.136 E.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir 2022 m. liepos 20 d. sprendimas), NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimas ir Sprendimas yra neabejotinai susiję tarpusavyje. Tik administracinėje byloje Nr. eI3-6344-644/2024 išsprendus ginčą dėl pagrindinio administracinio sprendimo – NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo, kuriuo AB „Vilniaus paukštynas“ 2022 m. gegužės 11 d. prašymas netenkinamas ir atitinkamai laikomas negaliojančiu NŽT 2022 m. liepos 20 d. sprendimas, kurio išdavoje priimtas byloje ginčijamas Sprendimas, teisėtumo ir pagrįstumo, gali būti sprendžiamas ginčas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Tai reiškia, kad tik išsprendus ginčą, ar NŽT pagal AB „Vilniaus paukštynas“ 2022 m. gegužės 11 d. prašymą turėjo pagrindą atlikti Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatytą žemės sklypų kadastro duomenų keitimo ir patikslintų duomenų įrašymo į NTK ir NTR procedūrą (t. y. tik nustačius, kuris NŽT 2022 m. liepos 20 d. sprendimas ar NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimas yra teisėtas), gali būti nagrinėjama ši byla ir sprendžiamas klausimas dėl NŽT 2022 m. liepos 20 d. Sprendimo pagrindu priimto Sprendimo galiojimo. Atsižvelgęs į tai, teismas administracinės bylos Nr. eI3-16187-561/2024 nagrinėjimą sustabdė, iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-6344-644/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00229-2024-4).

III. Atsakovas NŽT atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti taikos sutartį; teismui nusprendus netvirtinti taikos sutarties – naikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 31 d. dalį dėl administracinės bylos sustabdymo.

Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta. Vertina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Taikos sutarties sąlygas, todėl netinkamai motyvavo atsisakymą patvirtinti Taikos sutartį, neįvertino nagrinėtos bylos ir bylos Nr. eI3-6344-644/2024 tarpusavio ryšio, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos sustabdymą, ir netinkamai motyvavo bylos sustabdymo būtinybę.

Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad vien tai, jog trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus paukštynas“ nedalyvavo Taikos sutarties sudaryme, leidžia spręsti, kad taikos sutartis negali būti tvirtinama. Mano, kad AB „Vilniaus paukštynas“ niekada nesutiks su Taikos sutartimi, tačiau toks nesutikimas negali apriboti šalių teisės sudaryti taikos sutartį, todėl laiko, kad minėta pirmosios instancijos teismo išvada pažeidžia ABTĮ 51 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas patvirtinti Taikos sutartį, išplėtė ginčo dalyko ribas. Teigia, kad Sprendimas priimtas ne pagal AB „Vilniaus paukštynas“ 2022 m. gegužės 11 d. prašymą (toliau – ir Prašymas) (pagal kurį priimtas NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2022 m. liepos 20 d. sprendimas). Akcentuoja, kad bylos nagrinėjimo dalykas yra Sprendimas, o ne 2022 m. liepos 20 d. sprendimas. Pirmosios instancijos teismas, klaidingai nustatęs, kad Sprendimas priimtas pagal Prašymą, padarė nepagrįstą išvadą, kad Sprendimo, priimto pagal Prašymą, pripažinimas netekusiu galios taikos sutartimi, atimant iš AB „Vilniaus paukštynas“ teisę VAĮ 14 straipsnio nustatyta tvarka skųsti teismui tokį Sprendimo panaikinimą, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Atsakovas akcentuoja, kad Taikos sutartimi susitariama pripažinti negaliojančiu Sprendimą, kuris buvo priimtas nepagrįstai taikant Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje (redakcija, aktuali 2022 m. gruodžio 14 d. – 2023 m. sausio 1 d.) įtvirtintą klaidos taisymo procedūrą. Todėl, atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad taikos sutartimi pažeidžiamos AB „Vilniaus paukštynas“ teisės yra nepagrįsti, nes iš neteisės negali kilti teisė. Nurodo, kad patvirtinus Taikos sutartį, kuria susitariama panaikinti Sprendimą, AB „Vilniaus paukštynas“, manydamas, kad Prašymas yra neišnagrinėtas, pagal ABTĮ 29 straipsnio 2 dalies nuostatas įgaus teisę kreiptis į teismą dėl vilkinimo.

Atsakovas pažymi, kad Sprendimu pakeisti žemės sklypo kadastro duomenys, papildant juos SAZ, todėl taikos sutartyje pagrįstai nurodyta, kad byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo valdomam turtui, t. y. žemės sklypui nustatytos SAZ. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad taikos sutartimi siekiama išspręsti kito pobūdžio ginčą dėl SAZ.

Atsakovas taip pat akcentuoja, kad pareiškėjas byloje pareiškė reikalavimą panaikinti Sprendimą. Iš Taikos sutarties 1.1 – 1.3 papunkčių matyti, kad taikos sutarties dalykas yra to paties pobūdžio, kaip ir pareiškėjo skunde nurodytas reikalavimas. Taikos sutarties 1.1 papunktyje nurodyta, kad NŽT pripažįsta skundo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo, Sprendimas laikomas netekusiu galios nuo teismo nutarties patvirtinti taikos sutartį įsiteisėjimo dienos. Pasak atsakovo, ši Taikos sutarties nuostata reiškia, kad teismui patvirtinus taikos sutartį, NTR žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bus panaikintas įrašas apie taikomą SAZ ir neliks pagrindo, kuriuo remiantis buvo tenkintas Vilniaus paukštyno 2023 m. rugpjūčio 3 d. prašymas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre SAZ teritoriją. Taigi, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino pagrindinę Taikos sutarties sąlygą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas ir NŽT prašo patvirtinti Taikos sutartį, kuria sprendžiami klausimai, kurie nėra bylos dalykas.

Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad Taikos sutartimi pareiškėjas ir NŽT susitarė išregistruoti Nekilnojamojo turto registro objektą – SAZ, kuri nėra žemės sklypo kadastro duomuo, įregistruota ne pagal NŽT sprendimą (Taikos sutarties 1.2.2 punktas), todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad Taikos sutarties dalis, kurioje susitarta dėl SAZ išregistravimo, t. y. dėl žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro įraše pagal valstybės įmonės Registrų centro 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą padarytą įrašą apie 2023 m. rugpjūčio 3 d. įregistruotą SAZ, prieštarauja imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokioms konkrečioms imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms prieštarauja minėta Taikos sutarties sąlyga.

Atsakovas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl administracinių bylų nagrinėjimo sustabdymo, teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad tik išsprendus ginčą, ar NŽT pagal Prašymą turėjo pagrindą atlikti Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatytą žemės sklypų kadastro duomenų keitimo ir patikslintų duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą procedūrą, gali būti nagrinėjama byla ir sprendžiamas klausimas dėl 2022 m. liepos 20 d. sprendimo pagrindu priimto Sprendimo galiojimo. Pažymi, kad Įstatymo 9 straipsnio (redakcija, aktuali 2022 m. gruodžio 14 d. – 2023 m. sausio 1 d.) 3 dalies pagrindu NŽT teritorinio padalinio vadovas galėjo priimti sprendimą dėl SAZ teritorijų ar žymos dėl jų nustatymo tik kol galiojo Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies redakcija, t. y. iki 2023 m. sausio 1 d., o byloje Nr. eI3-6344-644/2024 skundžiamas Raštas Nr. 14236 priimtas vėliau, t. y. 2023 m. gruodžio 21 d. Todėl Raštas Nr. 14236 negali būti laikomas administraciniu sprendimu ir ginčo dalyku teisme, nes savo turiniu yra informacinio pobūdžio, AB „Vilniaus paukštynui“ nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, jo panaikinimas nesuponuoja byloje ginčijamo Sprendimo teisėtumo ar neteisėtumo. Taigi teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-6344-644/2024 negali turėti prejudicinės reikšmės bylos išsprendimui. Be to, kaip minėta, Raštas Nr. 14236 priimtas vėliau nei Sprendimas. Taigi, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso normas, reglamentuojančias bylos sustabdymą, netinkamai motyvavo bylos sustabdymo būtinybę, dėl ko buvo neteisingai išspręstas bylos sustabdymo klausimas.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo AB „Vilniaus paukštynas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovo NŽT atskirąjį skundą.

AB „Vilniaus paukštynas“ nesutinka su atsakovo pozicija, kad trečiojo suinteresuoto asmens dalyvavimui užtikrinti, taip pat įrodyti, kad AB „Vilniaus paukštyno“ teisės ir teisėti interesai tokio turinio Taikos sutartimi nepažeidžiami, pakanka pateikti susipažinti taikos sutarties sąlygas. AB „Vilniaus paukštynas“, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos aukščiausiojo teismo praktika, akcentuoja, kad dalyvavimas taikos sutarties sudaryme neapsiriboja vien informacijos apie sudaromą taikos sutartį ir jos sąlygas gavimu. Pažymi, kad jo nesutikimas su Taikos sutartimi, kuria Sprendimas, sukūręs AB „Vilniaus paukštynui“ teisines pasekmes, pripažįstamas negaliojančiu, laikytinas AB „Vilniaus paukštyno“ teisių pažeidimu ir apriboja pareiškėjo ir NŽT teisę sudaryti tokio turinio taikos sutartį.

AB „Vilniaus paukštynas“ nurodo, kad vadovaujantis specialiojo Žemės įstatymo imperatyviomis nuostatomis, NŽT neturi teisės pati identifikuoti ir „pašalinti“ jos pačios padarytą viešojo intereso pažeidimą (Įstatymo 32 str. 3 d. 13 ir 15 p.), t. y. NŽT pati negali išreikšti ir įgyvendinti valią dėl savo viešojo intereso srityje priimtų sprendimų dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų pripažinimo negaliojančiais, nes tai yra išskirtinai teismo prerogatyva įvertinti sprendimo, priimto dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, atitikimą viešajam interesui. Todėl yra pagrindas pripažinti, kad Taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms.

AB „Vilniaus paukštynas“, be kita ko, teigia, kad: 1) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi konstatuota, kad būtent AB „Vilniaus paukštynas“ inicijavo Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimą, t. y. Sprendimas priimtas išnagrinėjus AB „Vilniaus paukštyno“ prašymą ir neabejotinai turi įtakos jo materialinėms teisėms ir pareigoms; 2) NŽT administracinėje byloje Nr. eI3-6344-644/2024 pateiktame atsiliepime išdėstė priešingą poziciją, nurodydamas, kad 2022 m. liepos 20 d. sprendimu informavo AB „Vilniaus paukštyną“ apie tai, kad pradedama vykdyti SAZ nustatymo procedūrą ir informacija, pateikta 2022 m. liepos 20 d. sprendimu, nesukelia Vilniaus paukštynui jokių materialinių teisinių pasekmių. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas priėmė 798 atskirus sprendimus dėl konkrečių žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimo, kurių pagrindu atitinkamiems žemės sklypams NTK ir NTR buvo įrašyta SAZ, kuriais administracinė procedūra dėl SAZ laikytina užbaigta ir būtent šie administraciniai sprendimai sukėlė AB „Vilniaus paukštynui“ materialines teisines pasekmes; 3) NŽT atskirajame skunde pateikia priešingas nuomones dėl administracinių sprendimų sukeliamų teisinių pasekmių.

AB „Vilniaus paukštynas“ vertina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad Sprendimo pripažinimas negaliojančiu Taikos sutartimi atima teisę VAĮ 14 straipsnio nustatyta tvarka skųsti teismui Sprendimo panaikinimą. Neįtraukiant AB „Vilniaus paukštynas“ į Taikos sutartį, AB „Vilniaus paukštynas“ faktiškai praranda savo teisę pilna apimtimi įgyvendinti savo teisę skųsti tokį viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą, o tai neabejotinai pažeidžia AB „Vilniaus paukštynas“ teises ir prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, taip pat padarė pagrįstą išvadą, kad Taikos sutartimi siekiama išspręsti kito pobūdžio ginčą nei nagrinėjamas byloje.

AB „Vilniaus paukštynas“ nurodo, kad Taikos sutarties nuostatos, įtvirtintos 1.2.2 punkte, numatančios šalių susitarimą išregistruoti iš NTR duomenis apie įregistruotą Teritoriją (SAZ), ne tik sprendžia klausimą, kuris nėra byloje nagrinėjamo ginčo dalykas, bet ir yra sąlyginės. Tokios taikos sutarties sąlygos dėl SAZ išregistravimo (duomenų apie įregistruotą SAZ išregistravimo) įgyvendinimas priklauso nuo kito subjekto – VĮ Registrų centro, kuris nėra Taikos sutarties šalis, priimamo sprendimo. Taikos sutarties sąlygos įvykdymą sąlygoja ne taikos sutarties šalių, bet kito subjekto, valia, atliekami veiksmai, priimami sprendimai. Valstybės įmonės Registrų centro 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą priėmęs Registrų centras išdėstė aiškią poziciją, kad minėtas sprendimas galiojantis ir netaps nepagrįstu Sprendimą pripažinus negaliojančiu Taikos sutartimi. Pagrindu išregistruoti Teritoriją (SAZ) yra Įstatymo 12 straipsnyje nurodyti pagrindai, kurie nenustatyti ir negali būti nustatyti taikos sutartimi, o NŽT pagal Įstatymo, Nekilnojamojo turto registro įstatymo, Registrų nuostatų nuostatas nėra tas subjektas, kuris įgaliotas pateikti prašymą Registrų centrui išregistruoti Teritoriją (SAZ) ar panaikinti įrašus apie įregistruotą Teritoriją (SAZ). Taikos sutartimi pripažinus Sprendimą netekusiu galios, vieno konkretaus Žemės sklypo, esančio nustatytos SAZ viduje, kadastro duomenys liks nepakeisti, nors Žemės sklypas yra taršos šaltinio nustatytos ir NTR įregistruotos SAZ ribose, todėl Taikos sutarties sąlygos akivaizdžiai neatitinka viešojo intereso sampratos ir principų.

Pasisakydamas dėl administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymo, AB „Vilniaus paukštynas“ nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju negalima nagrinėti bylos ir spręsti dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo iki bus išspręsta administracinė byla Nr. eI3-6344-644/2024.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamojo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti 2024 m. sausio 12 d. Taikos sutartį, sudarytą tarp pareiškėjo V. R. ir NŽT ir sustabdytas administracinės bylos Nr. eI3-16187-561/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00392-2023-4) pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui NŽT, tretiesiems suinteresuotiems asmenims AB „Vilniaus paukštynas“, valstybės įmonei Registrų centras dėl sprendimo panaikinimo nagrinėjimas, iki bus priimtas ir įsiteisės Regionų administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-6344-644/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00229-2024-4), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Taikos sutartis pažeidžia AB „Vilniaus paukštynas“ teises ir teisėtus interesus, nes ją sudarant trečiasis suinteresuotas asmuo nedalyvavo, taip pat, kad Taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Teismas, įvertinęs, kad tik nustačius, ar NŽT 2022 m. liepos 20 d. sprendimas, ar NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimas yra teisėtas, gali būti nagrinėjama byla ir sprendžiamas klausimas dėl NŽT 2022 m. liepos 20 d. sprendimo pagrindu priimto Sprendimo galiojimo, sustabdė bylos nagrinėjimą.

Atsakovas NŽT atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino Taikos sutarties sąlygas, todėl netinkamai motyvavo atsisakymą patvirtinti Taikos sutartį, taip pat neįvertino nagrinėtos bylos ir bylos Nr. eI3-6344-644/2024 tarpusavio ryšio, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos sustabdymą, ir netinkamai motyvavo bylos sustabdymo būtinybę. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus paukštynas“ sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytais motyvais.

Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad ABTĮ 51 straipsnyje įtvirtinta ginčo šalių teisė administracinę bylą bet kurioje proceso stadijoje baigti taikos sutartimi, t. y. jų pageidaujamu būdu, nebetęsiant pradėto bylos proceso. Pabrėžtina, kad tai nėra absoliuti šalių teisė, nes, įtvirtindamas tokią šalių teisę, įstatymų leidėjas nustatė sąlygas, kurioms esant yra galima administracinę bylą užbaigti taikos sutartimi: 1) jei taikos sutartį sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį; 2) jei taikos sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų; 3) jei taikos sutarties dalykas yra to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai (ABTĮ 51 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad taikos sutarties sudarymas savaime reiškia, kad tarp šalių yra kilęs konfliktas ir šalys siekia jį išspręsti. Taigi taikos sutarties esmė – tarpusavio kompromiso radimas, nes gana dažnai šalys, siekdamos bendro sprendimo, atsisako tam tikrų jų pozicijas išskiriančių argumentų, reikalavimų ir taip kiek atitolsta nuo pradinės ginčo pozicijos, siekiant rasti bendrų problemos sprendimo būdų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1466-492/2015; 2015 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-721-502/2015). Įstatymų leidėjui ABTĮ įtvirtinus galimybę bylą užbaigti taikos sutartimi, spręsti, ar tokia galimybe pasinaudoti, priklauso šalims, nuo jų priklauso ir derybinės taktikos dėl tokios sutarties sudarymo ir jos sąlygų pasirinkimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-840/2014).

Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu susitarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą, t. y. tokia sutartimi realizuojamas dispozityvumo principas, šalių teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis. Tačiau dispozityvumo principas nėra absoliutus, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Dispozityvumas materialiojoje teisėje taip pat nėra absoliutus. Šalys, sudarydamos sutartį, negali nepaisyti imperatyviųjų teisės normų, riboti ar kitaip pažeisti trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų; nemažai klausimų įstatyme reguliuojami įsakmiai ir šalys savo susitarimu negali šito keisti. Be to, tam tikri santykiai vienaip ar kitaip liečia kitų visuomenės narių ar visos visuomenės interesus. Tokie materialieji santykiai, jų atsiradimas, raida ir pabaiga nėra vien tik privatus šalių reikalas. Kilus ginčui iš tokių materialiųjų santykių, byla taip pat nėra vien tik privati, nes jos baigtis vienaip ar kitaip paveiks ir visuomenės (viešąjį) interesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-441-492/2019).

Nagrinėjamoje byloje, vertindamas Taikos sutarties tvirtinimo klausimą, pirmosios instancijos teismas tikrino ir nagrinėjo aplinkybes, susijusias su bylos šalių pateiktos taikos sutarties sąlygomis, atsižvelgdamas į šioje byloje nagrinėjamą ginčą ir šio ginčo esmę, taip pat tikrino, ar Taikos sutartis nepažeidžia imperatyviųjų teisės normų, neriboja ar kitaip nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Įvertinusi Taikos sutarties turinį, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus bei atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Taikos sutartį, ir papildomai pirmosios instancijos teismo nutartimi išdėstytų motyvų nekartoja.

Vertindama atsakovo atskirojo skundo teiginius dėl Taikos sutarties sukeliamų teisinių pasekmių trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Vilniaus paukštynas“, teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismui patvirtinus tarp pareiškėjo ir NŽT sudarytą Taikos sutartį, teismo nutartis tvirtinti Taikos sutartį įgis res judicata (lot. galutinio teismo sprendimo) galią, administracinė byla bus nutraukta, o byloje dalyvaujantys asmenys neturės teisės kreiptis į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 104 str. 3 d.). Patvirtinus Taikos sutartį, AB „Vilniaus paukštynas“ nebeturės galimybių ginti pažeistų teisių įprasta teismine tvarka, t. y. kreiptis į teismą su skundu dėl Sprendimo, todėl minėtas atsakovo atskirojo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad ABTĮ 51 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismą, tvirtinantį šalių sudarytą taikos sutartį, aiškintis, ar taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Vykdydamas pareigą išsiaiškinti, ar šalių pateiktoje tvirtinti taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės, teismas, esant būtinumui, privalo pasinaudoti visomis šiam tikslui pasiekti reikalingomis administracinio proceso įtvirtintomis faktinių duomenų nustatymo priemonėmis, inter alia (lot. be kita ko), trečiųjų asmenų paaiškinimais. Atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvykdė ABTĮ 51 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą, tinkamai ir pagrįstai ištaisė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi nurodytus pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartyje esančius trūkumus, t. y. tinkamai ir pagrįstai įvertino esminius trečiojo suinteresuoto asmens AB „Vilniaus paukštynas“ argumentus dėl Taikos sutarties įtakos jo teisėms ir interesams.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Taikos sutarties 1.2. punktas nurodo, kad atsakovas įsipareigoja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo teismo nutarties patvirtinti šią Taikos sutartį įsiteisėjimo dienos, pateikti VĮ „Registrų centras“ prašymą dėl SAZ išregistravimo, t. y. išregistruoti: žymą – „teritorija, kurioje taikomos SŽNS, neįregistruota NTR: pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos“ (1.2.1. p.); duomenis apie įregistruotas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – „pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų sanitarinės apsaugos zonos“ (1.2.2. p.). Šalys patvirtina savo supratimą, kad Taikos sutarties 1.1-1.2 papunkčiuose išvardinti įsipareigojimai yra esminės Taikos sutarties sąlygos (2.1. p.).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs NTR išrašo duomenis, nurodė, kad NTR įregistruotas atskiras NTR objektas – teritorija, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, sanitarinės apsaugos zona (SAZ). SAZ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), SAZ plotas (duomenys neskelbtini) kv. m., SAZ plotis – (duomenys neskelbtini) m, SAZ ribų nustatymo tikslumas – 1 m, ūkine veikla suinteresuotas asmuo – AB „Vilniaus paukštynas“, SAZ įregistravimo pagrindas – U zonos Bendrasis planas. Teritorija (SAZ) – kaip NTR objektas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruota ne Sprendimo pagrindu ir ne NŽT prašymu ir sprendimu. Tai buvo atlikta AB „Vilniaus paukštynas“ prašymu. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino pagrindinę Taikos sutarties sąlygą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas ir NŽT prašo patvirtinti Taikos sutartį, kuria sprendžiami klausimai, kurie nėra šios bylos dalykas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad Taikos sutarties dalis, kurioje susitarta dėl SAZ išregistravimo, t. y. dėl žemės sklypo NTR įraše pagal VĮ Registrų centro 2023 m. rugpjūčio 3 d. Sprendimą padarytą įrašą apie 2023 m. rugpjūčio 3 d. įregistruotą teritoriją (SAZ), prieštarauja imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms. Teisėjų kolegija, be kita ko, sutinka su trečiojo suinteresuoto asmens AB „Vilniaus paukštynas“ argumentais, kad Taikos sutarties sąlygos dėl SAZ išregistravimo (duomenų apie įregistruotą SAZ išregistravimo) įgyvendinimas priklauso nuo kito subjekto – VĮ Registrų centro, kuris nėra Taikos sutarties šalis, priimamo sprendimo.

Vertindama atsakovo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria stabdytinas bylos nagrinėjimas, iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-6344-644/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00229-2024-4), teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 100 straipsnis pagal bylos sustabdymo pagrindus išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą. Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo skirtumas yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvusis bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, t. y. kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (privalomasis sustabdymo pagrindas), kadangi tarp bylų egzistuoja prejudicinis ryšys.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr., pvz., 2013 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-440/2013, 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-591/2013, 2014 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-765/2014). Prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami, tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-209-261/2019, 2019 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-336-520/2019). Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos sustabdymo pagrindą, pirmiausia turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje byloje, dėl kurios siekiama sustabdyti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-619-261/2019, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-254-525/2020).

Nustatyta, kad Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-6344-644/2024 (naujas bylos Nr. eI3-1085-644/2025, teisminio proceso Nr. 3-61-3-00229-2024-4) pagal pareiškėjo AB „Vilniaus paukštynas“ skundą NŽT dėl sprendimo panaikinimo. Šioje byloje pareiškėjas AB „Vilniaus paukštynas“ teismo prašo panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. 48SD-14236-(14.48.136E.) „Dėl prašymo vykdymo“, kuriuo nuspręsta netenkinti AB „Vilniaus paukštyno“ 2022 m. gegužės 11 d. prašymo ir laikyti negaliojančiu NŽT 2022 m. liepos 20 d. sprendimą. Taigi minėtoje administracinėje byloje tiriama situacija, kai vietoje NŽT 2022 m. liepos 20 d. sprendimo buvo priimtas naujas NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimas neatlikti Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatyto žemės sklypų, įskaitant ir Žemės sklypo, kadastro duomenų keitimo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai detaliai išanalizavo bylos aplinkybes ir proceso šalių argumentus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog šiai administracinei bylai išspręsti gali būti reikšmingas Regionų administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-6344-644/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00229-2024-4). Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik vertinimu, kad NŽT Sprendimas, 2022 m. liepos 20 d. sprendimas ir 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimas yra neabejotinai susiję tarpusavyje.

Vertintina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrindė, kodėl šioje byloje ginčijamo NŽT Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas negali būti patikrintas pagal jo priėmimo metu (2022 m. lapkričio 17 d.) egzistavusias faktines ir teisines aplinkybes tol, kol nebus patikrintas NŽT 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimo, t. y. priimto vėliau, nei skundžiamas Sprendimas nagrinėjamoje byloje, teisėtumas ir pagrįstumas. Skundžiamoje teismo nutartyje nėra pakankamai argumentų, jog tarp nagrinėjamos administracinės bylos ir administracinės bylos Nr. eI3-6344-644/2024 egzistuoja toks prejudicinis ryšys, dėl kurio administracinėje byloje Nr. eI3-6344-644/2024 nustatyti faktai taptų prejudiciniais nagrinėjamoje byloje. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas neatliko išsamaus minėtų NŽT sprendimų tarpusavio ryšio tyrimo, t. y. jų sąsajumo analizės. Pažymėtina, jog tokios pozicijos laikytasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-111-968/2025, 2024 m. gegužės 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-282-629/2024, 2024 m. liepos 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-352-822/2024, 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-397-552/2024, 2025 m. sausio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-29-552/2025.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria administracinės bylos nagrinėjimas sustabdytas, panaikinama ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 31 d. nutarties dalį, kuria patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Vilniaus paukštynas“ prašymas dėl bylos sustabdymo, panaikinti ir perduoti prašymo nagrinėjimo klausimą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Likusią Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 31 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ernestas Spruogis

Arūnas Sutkevičius