aa95d2d2-99e7-4896-848b-19619f8a57dc · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-540-493/2022 Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1.; 2.5.19 (S) Kauno apygardos teismas NuT A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 27 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės Giačaitės, Daivos Jankauskienės ir ArÅ«no PaÅ¡tuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo V. G. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2022 m. spalio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – ir Komisija) nutarimÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam V. G.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. V. G. (toliau – V. G.) Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , 25 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, paskirta subendrinta 17 (septyniolikos) metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. birželio 29 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 8 d. nuosprendis buvo pakeistas, panaikinant BK 25 straipsnio 2 ir 3 dalis. Šiuo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, V. G. paskirta galutinė subendrinta 16 (šešiolikos) metų bausmė.

3. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi Vokietijos Federacinės Respublikos Limburgo teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu V. G. paskirta bausmė suderinta pagal BK 260 straipsnį, V. G. nustatant 6 (šešerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

4. Panevėžio apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, V. G. Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. birželio 29 d. nuosprendžiu, skirta bausmė subendrinta su Å iaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi jam nustatyta laisvės atėmimo bausme, skiriant V. G. galutinę subendrintÄ 19 (devyniolikos) metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2004 m. vasario 18 d., pabaiga – 2023 m. vasario 18 d. Neatlikta bausmės dalis (Komisijos posėdžio dienÄ ) – 5 mėnesiai 22 dienos.

5. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi V. G. perkeltas į atvirÄ jÄ kolonijÄ tolesniam laisvės atėmimo bausmės atlikimui. 6. 2022 m. rugpjūčio 30 d. Komisijos nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nutarta taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistajam V. G..

7. Tačiau, Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 3 d. nutartimi patvirtinti Komisijos nutarimÄ atsisakė, motyvuojant tuo, kad nuteistojo daroma pažanga pataisos įstaigoje nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sÄ lygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Skunde apygardos teismui nuteistasis V. G. praÅ¡o panaikini Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 8.1. Nuteistojo teigimu, skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta, netinkamai motyvuota, grindžiama bendrojo pobÅ«džio argumentais bei pavieniais faktais, kurie yra vertinami atskirai nuo bendro bylos aplinkybių viseto. Skunde akcentuojama, kad nuteistasis yra atlikęs įstatyme numatytÄ bausmės dalį, kuomet jam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas, jis įvykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, anksčiau jam nebuvo taikytas lygtinis paleidimas ar bausmės vykdymo atidėjimas.

Be to, neatlikta bausmės dalis yra nedidelė, o V. G. nustatoma pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Pasak skundo autoriaus, nutarimÄ priėmusi Komisija tinkamai įvertino, kad jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, laikosi vidaus tvarkos taisyklių, režimo reikalavimų, tęsia darbinę veiklÄ , vykdo paskirtas rekomendacijas, bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, yra ne kartÄ skatintas. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad yra realus pagrindas manyti, jog V.

G. laikysis įstatymų ir nebenusikals. 8.2. Skunde nurodoma ir tai, kad tolesnis pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimas pataisos namuose yra apsunkintas. Pabrėžiama ir tai, kad OASys vertinimas paskutinį kartÄ nuteistajam buvo atliktas prieÅ¡ 4 metus, todėl galimai nustatyti įvertinimai Å¡iuo metu jau bÅ«tų pasikeitę. Nuteistasis akcentuoja ir tai, kad bausmės atlikimo metu jis siekė prasmingo užimtumo – įgijo vidurinį iÅ¡silavinimÄ , baigė kompiuterių operatoriaus kvalifikacijos programÄ , įgijo staliaus specialybę, dalyvavo nemokamose buities gerinimo darbuose.

Nuteistasis nurodo ir tai, kad jo mama susirgo sunkio formos vėžiu, todėl jai reikalinga pagalba, kuriÄ jis galėtų suteikti bÅ«damas lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos. 8.3. Nuteistasis Å¡iuo metu dirba, dengia turimus finansinius įsipareigojimus. Pritaikius lygtinį paleidimÄ , V. G. taip pat planuoja nedelsiant įsidarbinti, turi oficialų sutikimÄ priimti jį į darbÄ . Nors netaikydamas lygtinio paleidimo teismas nurodė, kad nuteistasis yra gavęs nuobaudÄ už tai, kad ilgalaikės iÅ¡vykos į namus metu jam buvo nustatytas neblaivumas, tačiau V.

G. pažymi, kad patikrinimo metu jis buvo namuose, o jam nustatytas neblaivumas buvo 0,15 promilės. Be to, Å¡i nuobauda buvo panaikinta prieÅ¡ terminÄ , kitų galiojančių nuobaudų nėra. Dėl Å¡ios nuobaudos nuteistasis taip pat patyrė ir kitų teisinių sankcijų ir suvaržymų, todėl neturėtų bÅ«ti dar kartÄ baudžiamas. Tuo labiau, kad nuobaudos turėjimas lemiamos reikÅ¡mės, priimant nutarimÄ dėl lygtinio paleidimo, negali turėti. Svarbiausia Å¡iame kontekste yra nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , o tokia pažanga nagrinėjamu atveju yra akivaizdi.

Nors nutartyje minimi kriminogeniniai rizikos veiksniai, kurie neva didina nusikalstamÄ elgesį – informacija apie neigiamÄ draugų įtakÄ , tačiau, skundo autoriaus teigimu, Å¡is veiksnys neatitinka tikrovės. Å is teiginys yra bendrinio pobÅ«džio, nekonkretus, nėra apibÅ«dinta neigiama įtaka, jos pobÅ«dis ir konkretÅ«s asmenys, Å¡iÄ Ä¯takÄ neva darantys. Nuteistojo V. G. skundas tenkinamas.

9. AukÅ¡tesnysis teismas, susipažinęs su skundo argumentais, Komisijos nutarime ir byloje esančia medžiaga, patikrinęs žemesniojo teismo procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , sprendžia, kad prieÅ¡ingai, nei konstatavo žemesnės instancijos teismas, nėra pagrindo manyti, jog V. G. nėra pasiruošęs likusiÄ bausmės dalį atlikti neizoliuotas nuo visuomenės.

10. BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jei jiems paskirta bausmė virÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija dvideÅ¡imt penkerių metų laisvės atėmimo. Sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos svarstomas nuteistojo praÅ¡ymas lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo iÅ¡vada bei nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai bei nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir jos pokyčiai bausmės atlikimo metu (BVK 164 straipsnio 2 dalis).

11. Taigi, lygtinio paleidimo taikymui bÅ«tinos tiek pirmiau paminėtos formalios, tiek materialiosios sÄ lygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant. Apie nuteistojo pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sprendžiama įvertinus informacijÄ apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimÄ , nuteistojo dalyvavimÄ elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programos aktyvumas), Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

Visais atvejais taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-668-579/2020, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje Nr. 1S-312-932/2021).

12. Pažymėtina, kad teismų praktikoje palaipsniui formuojama ir įsivyrauja nuostata, jog lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos negali bÅ«ti taikomas vien formaliai įstatymo sÄ lygas atitinkantiems asmenims, o turi bÅ«ti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Todėl teismų praktikoje lygtinis paleidimas taikytas ir asmenims, kurie nebuvo itin drausmingi laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu ar atidėjus tokios bausmės vykdymÄ , t. y. ne kartÄ drausmine tvarka baustiems už pataisos įstaigoje padarytus vidaus taisyklių pažeidimus, padariusiems nusikaltimus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, ar atliekant bausmę pataisos įstaigoje, tačiau laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu sugebėjusiems įrodyti, kad jų elgesys akivaizdžiai koreguojasi teigiama linkme (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-188-891/2021, 1S-149-851/2021, 1S-43-1053/2022, 1S-59-497/2022 ir kt.).

13. AukÅ¡tesnės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs nuteistÄ jį V. G. charakterizuojančius duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju Komisija tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio atliekant paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę korekcijÄ bei pažangÄ mažinant savo kriminogeninius veiksnius, todėl pagrįstai sprendė, kad Å¡iuo metu įmanoma nuteistojo elgesį toliau keisti neizoliavus jo nuo visuomenės, taikant jam lygtinio paleidimo institutÄ . Tuo tarpu žemesnės instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ , kuriuo nutarta taikyti nuteistajam V.

G. lygtinį paleidimÄ , iÅ¡skirtinę reikÅ¡mę suteikė nuteistÄ jį neigiamai apibÅ«dinančioms ir jam nepalankioms aplinkybėms. Žemesniojo teismo nutartyje nurodyti motyvai nėra pakankamai svarÅ«s ir reikÅ¡mingi, kad galėtų paneigti nuteistojo teisę pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu, įvykdžius visus įstatymo keliamus reikalavimus. Remiantis tokiu argumentavimu, kokį iÅ¡dėstė žemesnysis teismas, lygtinio paleidimo institutas prarastų savo prasmę, o nuteistieji nebÅ«tų skatinami ir motyvuojami bausmės atlikimo laikotarpiu dėti pastangas iÅ¡ tiesų pakeisti savo elgesį.

14. Pirmiausia aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad byloje ginčo dėl nuteistojo V. G. atitikimo formaliesiems lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagrindams nėra. IÅ¡ nuteistojo atžvilgiu priimtų procesinių sprendimų matyti, kad V. G. Panevėžio apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartimi yra paskirta subendrinta 19 metų laisvės atėmimo bausmė, atitinkamai sprendžiant dėl galimybės jam taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, taikytinos BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, t. y. bÅ«tina nustatyti, kad jis atliko du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės V. G. yra atlikęs, todėl jam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, kÄ pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas.

15. Lygtinio paleidimo taikymui taip pat yra bÅ«tinos ir materialiosios sÄ lygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant. Visais atvejais taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai.

16. Skundžiamoje nutartyje žemesnysis teismas sprendė, kad Å¡iuo atveju iÅ¡ esmės nenustatytos materialiosios lygtinio paleidimo sÄ lygos, o tokį sprendimÄ grindė Å¡iomis aplinkybėmis:

1. nuteistasis V. G. per visÄ bausmės atlikimo laikotarpį nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus pažeidė 11 kartų, iÅ¡ jų baustas 7 kartus drausminėmis nuobaudomis;

2. nuteistojo atžvilgiu vis dar nustatomi kriminogeniniai rizikos veiksniai;

3. nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sunkumu ir pavojingumu bei neatlikto bausmės dalimi, kuri, žemesniojo teismo nuomone, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Aukštesnysis teismas su tokiais žemesniojo teismo argumentais nesutinka.

17. Pažymėtina, kad iÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, jog nuteistajam Å¡iuo metu nustatoma žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nors žemesnysis teismas pateikė nuteistojo V. G. dinaminių kriminogeninių veiksnių analizę ir sprendė, kad nuteistasis įdėjo nepakankamai veiksmų ir pastangų, siekdamas minimizuoti jų įtakÄ galimam pakartotiniam nusikalstamumui, ir tokių nuteistojo pastangų nepakanka konstatuoti, jog jis daro akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , tačiau toks procesinio sprendimo argumentavimas Å¡iuo atveju nelaikytinas tinkamu ir neatitinka teisės aktų reikalavimų.

AukÅ¡tesnysis teismas Å¡iuo aspektu pažymi, kad esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, prieÅ¡ingai nei teigia apylinkės teismas, BVK 157 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas nereikalauja nustatyti dar ir akivaizdžiÄ pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ . BVK 157 straipsnio dispozicijos konstrukcija leidžia spręsti, kad pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ vertinimas, sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ laisvės atėmimo įstaigos, aktualus tais atvejais, kai jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra priskiriama aukÅ¡tesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikos grupei.

18. Pastebėtina, kad žemesnysis teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, jog V. G. per visÄ bausmės atlikimo laikotarpį nebuvo visiÅ¡kai pavyzdingas, jis drausmine tvarka už vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimus buvo baustas 7 kartus, daugiausia 2010-2016 metų laikotarpiu, be to, 3 kartus svarstytas drausmine tvarka, bet nuobaudos neskirtos. Å i aplinkybė nėra palanki nuteistajam, vis dėlto šį ankstesnį jo elgesį apibÅ«dinanti aplinkybė, kurios nuteistasis jau nebegali pakeisti, negali tapti pagrindu eliminuoti galimybę taikyti jam lygtinį paleidimÄ ir paneigti vėliau sekusį jo pozityvų elgesį bausmės atlikimo metu.

IÅ¡ties, sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ ir vertinant nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos įstaigoje metu, viena iÅ¡ svarbių aplinkybių, kuri turi bÅ«ti įvertinta, yra tai, ar nuteistasis laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų. Vis dėlto teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nepakanka vien nuteistojo padarytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimų skaičiaus konstatavimo, o bÅ«tina įvertinti praėjusį laikotarpį nuo paskutinio tokio pažeidimo, nuteistajam taikytų nuobaudų santykį su jam taikytais paskatinimais ir jų reikÅ¡mingumÄ , nuteistojo pastangas eliminuoti pažeidimo priežastis lankant atitinkamus užsiėmimus ir pan. (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-149-851/2021, 1S-312-932/2021, 1S-43-1053/2022, 1S-59-497/2022 ir kt.).

Aukštesniojo teismo vertinimu, tokiais atvejais vertintinos tiek pirmiau paminėtoje teismų praktikoje nurodytos aplinkybės, tiek nuteistojo padarytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimų pavojingumas, jų turinys ir priežastys.

19. Nagrinėjamu atveju pastebėtina, kad iÅ¡ nuteistojo V. G. socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, jog jo padaryti vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimai, nors ir vertintini jam nepalankiai, tačiau savo esme nebuvo Å¡iurkÅ¡tÅ«s, nemaža dalis jų padaryti greičiau kaip protesto forma prieÅ¡ prastas laisvės atėmimo bausmės vykdymo sÄ lygas pataisos įstaigoje. Be to, dalis nuobaudų panaikinta anksčiau laiko dėl nuteistojo gero elgesio. Pastebėtina ir tai, kad paskutinį kartÄ drausmine tvarka baustas 2021 m. birželio 4 d., t. y. daugiau nei prieÅ¡ metus ir nuo to laiko daugiau nuobaudų negavo.

Nuteistasis jam paskirtų nuobaudų neginčija ir jas pripažįsta. IÅ¡ esmės visÄ bausmės atlikimo laikotarpį jis buvo 29 kartus skatintas už gerÄ , pavyzdingÄ elgesį ir dalyvavimÄ visuomeninėje bÅ«rio veikloje, gerÄ mokymÄ si. Todėl aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad nepaisant to, jog nuteistasis buvo baustas drausmine tvarka, jo gauti paskatinimai ir pozityvus elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu iÅ¡ esmės kompensuoja Å¡iuos pažeidimus ir rodo pakankamai progresyvų ir pozityvų nuteistojo resocializacijos procesÄ , o tai taip pat sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad nuteistasis V.

G. ir būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos visuomenėje sugebės elgtis dorai ir teisingai, nebedarys ne tik naujų nusikalstamų veikų, tačiau ir kitų teisės pažeidimų, kas būtent ir yra vienas iš esminių bausmės tikslų.

20. Klausimui spręsti reikÅ¡mingų aplinkybių kontekste svarbu pabrėžti ir tai, kad nuteistasis V. G. Komisijoje svarstytas ne kartÄ , tačiau ankstesniais sprendimais netaikant jam lygtinio paleidimo jis ir toliau tęsė socialiai pozityvų ir progresyvų elgesį, pilnai įvykdė ankstesnės Komisijos pateiktas rekomendacijas – nedarė teisės pažeidimų, tęsė darbinę veiklÄ , dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, dengia vykdomuosius raÅ¡tus. Å iuo metu nuteistasis bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, jam suteikta teisė kartu su žmona gyventi bute prie atvirosios kolonijos, nuteistasis nuo 2020 m. birželio 29 d. dirba toje pačioje įmonėje, dengia turimus įsiskolinimus.

Nuteistasis stengiasi įvertinti galimas savo elgesio pasekmes, supranta, kad veika, kurioje jis dalyvavo, buvo susijusi su jo nusikalstamumu, praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės, tačiau Å¡iuo metu atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo nusikalstamÄ veiklÄ ir vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti vėl. Nuteistojo nuostata į priežiÅ«rÄ yra teigiama, socialines situacijas vertina teisingai ir skiria savo asmeninius jausmus nuo kitų patiriamų jausmų. AukÅ¡tesniojo teismo nuomone, visos aukščiau iÅ¡vardintos nuteistÄ jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, prieÅ¡ingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, sudaro pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis V.

G., kaip ir nurodė Komisija nutarime, yra padaręs reikÅ¡mingÄ pažangÄ valdydamas su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius.

21. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. G. atveju yra nustatyti Å¡eÅ¡i apsauginiai rizikÄ mažinantys veiksniai – tinkamos gyvenimo sÄ lygos laisvėję, darbinės veiklos turėjimas, ryÅ¡ių palaikymas su artimaisiais, narkotinių medžiagų nevartojimas, motyvacija keisti savo elgesį, gebėjimas atpažinti socialinius veiksnius, skatinančius nusikalstamÄ elgesį. Tai gana reikÅ¡mingas kiekis apsauginių veiksnių, sudarančių pagrindÄ tikėti nuteistojo asmenybės pokyčiu. Tuo tarpu iÅ¡ nuteistajam nustatytų trijų kriminogeninių rizikos veiksnių – vienas iÅ¡ jų yra statinis (informacija apie teisės pažeidimus).

IÅ¡ties, statiniai kriminogeniniai veiksniai didina pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ , todėl, viena vertus, jie vertintini daugiau nepalankiai nuteistajam, kita vertus, Å¡ie veiksniai iÅ¡ esmės nekintantys, ar kintantys labai mažai, jie susiję su nuteistojo praeities įvykiais, todėl vertinant nuteistojo pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , svarbiausias vaidmuo tenka bÅ«tent dinaminių veiksnių mažinimui. Nors kiti du nustatyti rizikos veiksniai (neigiama draugų įtaka ir finansiniai įsipareigojimai) priklauso dinaminių veiksnių grupė ir, kaip teisingai nustatė apylinkės teismas, galimybė mažinti dinaminius veiksnius vis dar iÅ¡lieka, tačiau akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis intensyviai stengiasi Å¡iuos veiksmus sumažinti ir stabilizuoti – jis stengiasi savo tikslų siekti teisėtais bÅ«dais, yra motyvuotas dirbti, savarankiÅ¡kai dengia turimus įsiskolinimus, lygtinio paleidimo atveju taip pat bus įdarbintas.

Komisija nutarime taip pat pažymėjo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Asmuo suvokia bÅ«tinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Komisija padarė iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, V. G. deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę. Todėl sutiktina su Komisijos iÅ¡vada, jog aptartos aplinkybės sudaro palankias V.

G. reintegracijos į visuomenę prielaidas ir tai, be kita ko, rodo nuteistojo pozityvų kriminogeninių veiksnių dinamikos kitimÄ . Esant tokioms aplinkybėms, aukÅ¡tesnysis teismas sprendžia, kad apylinkės teismo iÅ¡vada, jog nuteistasis nedėjo maksimalių pastangų sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , eliminuoti jam nustatomus kriminogeninius veiksnius, nepagrįsta.

22. AukÅ¡tesnysis teismas sutinka, jog remiantis teismų praktika, vertinant nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir jo daromÄ pažangÄ , negalima neatsižvelgti į veikos, už kurios padarymÄ asmuo yra nuteistas, aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos sunkumÄ , tai, kad jis padarė vienÄ iÅ¡ pavojingiausių nusikaltimų, kurio pasekmės yra negrįžtamos, t. y. nuteistojo nusikalstamais veiksmais buvo nužudytas asmuo, taip pat į visuomenės lÅ«kestį, kad kaltininkas sulauktų tinkamos bausmės ir jÄ atliktų, tačiau Å¡ios aplinkybės negali bÅ«ti esminės priimant sprendimÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo ar netaikymo.

Viena vertus pažymėtina, kad visos esminės V. G. apibÅ«dinančios aplinkybės (padaryto nusikaltimo pobÅ«dis ir kitos aplinkybės) jau buvo įvertintos apkaltinamajame nuosprendyje, individualizuojant skiriamÄ pačiÄ griežčiausiÄ bausmę – ilgalaikį laisvės atėmimÄ . PrieÅ¡ingai nei vertino apylinkės teismas, nuteistasis V. G. Å¡iuo metu yra atlikęs didelę dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. daugiau nei 18 metų, iÅ¡ kurių ilgiau nei trejus bausmę atlieka atvirosios kolonijos sÄ lygomis, aktyviais veiksmais siekė kiek įmanoma keisti savo elgesį teigiama linkme, kas tik sustiprina iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis nebenori nusikalsti ir siekia ateityje gyventi nepažeidinėdamas įstatymų bei nebedarydamas naujų nusikalstamų veikų.

Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė jokių konkrečių ir abejonių nekeliančių aplinkybių, dėl kurių nuteistojo asmenybė, iÅ¡ esmės gyvenančio ne pataisos įstaigos režimo sÄ lygomis, iki Å¡iol iÅ¡lieka pavojinga visuomenei.

23. Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms aukÅ¡tesnysis teismas sprendžia, kad nuteistojo V. G. pavojingumas visuomenei Å¡iuo metu iÅ¡ esmės minimalus. Atitinkamai darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo netvirtinti Komisijos 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo. Juo labiau, kad sprendimÄ taikyti lygtinį paleidimÄ Komisija priėmė vienbalsiai, todėl bÅ«tent į Komisijos narių nuomonę, sprendžiant ar asmeniui taikyti šį teisinį institutÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama iÅ¡ esmės, kadangi bÅ«tent Komisijos nariai pasikartojančių svarstymų metu nuolatos stebi asmenį ir mato tikrÄ jÄ nuteistojo elgesio pažangÄ bei objektyviai gali įvertinti, ar asmuo tinkamai elgsis ir neizoliuotas nuo visuomenės.

24. Bendrame aplinkybių kontekste teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas nereiÅ¡kia, jog nuteistasis yra besÄ lygiÅ¡kai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės. PrieÅ¡ingai – lygtinio paleidimo ir nuteistųjų probacijos taikymo teisinis reglamentavimas nustato itin preciziÅ¡kÄ lygtinai paleistų asmenų priežiÅ«rÄ , todėl nuteistajam nesilaikant jam nustatytų pareigų, jis gali bÅ«ti pasiųstas atlikti likusiÄ laisvės atėmimo bausmės dalį.

25. AukÅ¡tesniojo teismo nuomone, lygtinai paleidus V. G. bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai ir užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Esant Å¡ioms aplinkybėms Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. G., naikintina ir dėl skundo priimtinas naujas sprendimas – Komisijos nutarimas tvirtintinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a :

Nuteistojo V. G. skundÄ tenkinti. Panaikinti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2022 m. spalio 3 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutarimÄ â€žDėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. G.“. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai Danutė Giačaitė Daiva Jankauskienė ArÅ«nas PaÅ¡tuolis