aa95b133-3a8a-4f82-8cb2-4d45b44f9341 · Vilniaus apygardos teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-87-497/2023 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00646-2022-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 6.2.; 21.11.10. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 25 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal A. A. ir jo atstovo advokato RyÅ¡ardo Burdos (toliau – pareiÅ¡kėjas) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. nutarties, kuria iÅ¡ dalies tenkintas A.

A. skundas dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės ir darbo ministerijos (toliau – Institucija) 2022 m. balandžio 13 d. nutarimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: I. Priimtų sprendimų esmė 1. Institucijos 2022 m. balandžio 13 d. nutarimu A. A. pripažintas kaltu pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 500 Eur dydžio bauda dėl to, kad jis nuo 2021 m. gruodžio 17 d. iki 2022 m. sausio 19 d. bÅ«damas (duomenys neskelbtini) komisijos prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (toliau – ir Ä®staiga, komisija) pirmininku neįvertino profesinės rizikos valytojos darbo vietoje, taip pat leido naujai įdarbintai darbuotojai J.

A. dirbti nepasitikrinus sveikatos darbui pavojingų/kenksmingų rizikos veiksnių poveikyje (darbuotoja J. A. pradėjo dirbti įstaigoje 2021 m. balandžio 19 d., o jos sveikata buvo patikrinta tik 2022 m. sausio 17 d.), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir DSSÄ®) 19 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , 25 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktus, 39 straipsnio 1 ir 3 dalis, bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d.

įsakymu Nr. A1-457/V-961 reglamentuojamÄ Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 4 ir 9 punktÄ .

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. nutartimi Institucijos 2022 m. balandžio 13 d. nutarimas pakeistas. Nutarimo dalis dėl ANK 96 straipsnio 2 dalies pažeidimo, pasireiškusio DSSĮ 19 straipsnio 2 dalies, DSSĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 25 straipsnio 1 dalies 9 punkto pažeidimu, panaikinta ir administracinio nusižengimo teisena šioje dalyje nutraukta. Kita nutarimo dalis dėl A. A. kaltės palikta nepakeista. Pakeistas Institucijos 2022 m. balandžio 13 d. nutarimas ir A. A. paskirta 250 Eur bauda.

Apylinkės teismas konstatavo, kad Institucija nepagrįstai nubaudė A. A. dėl leidimo J. A. dirbti nepasitikrinus sveikatos, nes šios darbuotojos sveikatos pažyma tikrinimo metu galiojo. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 3. Apeliaciniu skundu A. A. ir jo atstovas advokatas R. Burda prašo panaikinti 2023 m. sausio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį dalyje dėl DSSĮ 19 straipsnio 2 dalies, 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto, DSSĮ 39 straipsnio 1 ir 3 dalių, Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 4 ir 9 punktų pažeidimo ir Institucijos 2022 m. balandžio 13 d. nutarimo pakeitimo ir A.

A. 250 Eur baudos paskyrimo. Å ioje dalyje administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti. 2023 m. sausio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės nutartį dalyje dėl Institucijos 2022 m. balandžio 13 d. nutarimo dalyje dėl ANK 96 straipsnio 2 dalies pažeidimo, pasireiÅ¡kusio DSSÄ® 19 straipsnio 2 dalies, DSSÄ® 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 25 straipsnio 1 dalies 9 punkto pažeidimo panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos Å¡ioje dalyje nutraukimo, palikti nepakeistÄ . Priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 3.1.

Skunde nurodoma, kad Institucija privalėjo nustatyti pažeidimus egzistavusius administracinio nusižengimo protokolo suraÅ¡ymo metu – 2022 m. kovo 24 d. Pažymima, kad remiantis ANK 39 straipsniu, administracinė nuobauda gali bÅ«ti paskirta ne vėliau kaip per 2 metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, trunkamojo nusižengimo atveju – per 2 metus nuo jo paaiÅ¡kėjimo dienos. 3.2. Skunde teigiama, kad už profesinės rizikos vertinimÄ yra atsakingas įstaigos steigėjas – (duomenys neskelbtini) ministerija, o ne A.

A., nes jis įstaigos vadovu tapo tik 2021 m. Gi profesinė rizika turėjo bÅ«ti įvertinta steigiant įstaigÄ . VDI tyrimo metu nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d. Ä®staigos pirmininkės E. K. įsakymu buvo atliktas profesinės rizikos vertinimas Ä®staigos pirmininko, komisijos nario, komisijos nario padėjėjo, administratoriaus, sekretoriaus - referento, specialisto - konsultanto, finansininko bei tarnautojo darbo vietose, tačiau valytojos darbo vietoje rizikos vertinimas nebuvo atliekamas. Vertinant 2020 m. rugsėjo 7 d.

Profesinės rizikos įvertinimo kortelę Nr. 1, taip pat nėra jokių duomenų, jog bÅ«tų įvertinta profesinė rizika valytojos darbo vietoje. Profesinės rizikos vertinimas valytojos darbo vietoje atliktas tik 2022 m. gegužės 30 d., t. y. po VDI atlikto tyrimo, suraÅ¡ius reikalavimÄ paÅ¡alinti pažeidimus. 3.3. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad darbdavio pareiga yra atlikti darbo vietų profesinės rizikos vertinimÄ (DSSÄ® 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Profesinės rizikos vertinimo procesÄ reglamentuoja Nuostatai.

Apylinkės teismas, cituodamas Nuostatų 4 punktÄ pažymėjo, kad rizikos vertinimas negali bÅ«ti laikomas vienkartiniu formaliu procesu. BÅ«tent todėl įstaigos vadovas susipažinęs su situacija nurodė atlikti pirkimus dėl atitinkamų paslaugų pirkimo. PareiÅ¡kėjo teigimu, teismas cituodamas nuostatas: „Rizikos vertinimui atlikti įmonėje tvarkomuoju dokumentu paskiriamas kompetentingas asmuo (asmenys) (Nuostatų 6 ir 9 p.). Visų atliktų rizikos veiksnių tyrimų rezultatai turi bÅ«ti įforminti protokolais ir pasiraÅ¡yti juos atlikusių asmenų (Nuostatų 19 p.)“, padarė prieÅ¡ingÄ ir klaidingÄ iÅ¡vadÄ , nepripažindamas Ä®staigos vadovo ir jos administratoriaus veiksmų kaip nukreiptų įgyvendinti cituojamų nuostatų reikalavimus.

PareiÅ¡kėjas niekada neneigė pareigos ir atsakomybės dėl darbų ir sveikatos saugos organizavimo ir atitinkamų darbo sÄ lygų sudarymo, nuolat įrodinėjo, kad bÅ«damas naujai paskirtas į pareigas nėra atsakingas už steigėjo ir iki jo vadovavusio pirmininko veiksmus ar neveikimÄ . Institucija ir teismas Å¡iuo atveju padarė loginę teisinę klaidÄ vertinant Ä®staigos vadovo situacijos gerinimo veiksmus kaip pažeidimo objektyviuosius požymius. 3.4. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad nėra duomenų apie įstaigoje paskirtÄ darbuotojų saugos ir sveikatos specialistÄ ar įsteigtÄ darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybÄ .

Jeigu įmonėje nėra tokių asmenų arba jų nepakanka, kad bÅ«tų tinkamai organizuojamos darbuotojų saugos ir sveikatos prevencinės priemonės, darbdavys gali sudaryti sutartį su Lietuvos Respublikos arba bet kurios kitos Europos SÄ jungos valstybės narės ar kitos Europos ekonominės erdvės valstybės piliečiu, kitu fiziniu asmeniu dėl darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų ar jų dalies atlikimo. Teismas nurodė, kad „šiuo atveju byloje esanti (PareiÅ¡kėjas jÄ pateikė VDI tik 2022 m. vasario 24 d.) sutartis su UAB „ (duomenys neskelbtini)", kuri įsigalioja nuo 2022 m. sausio 3 d., yra tik paslaugų atlikimo sutartis, bet ne sutartis dėl darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų ar jų dalies atlikimo.

Pats Ä®staigos vadovas A. A. ir yra atsakingas už profesinės rizikos organizavimÄ . A. A. Ä®staigos vadovu tapo 2021 m. vasario 12 d., todėl turėjo pakankamai laiko įsivertinti esamÄ Ä®staigos darbuotojų saugos ir sveikatos bÅ«klę bei priimti prevencines priemones darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti. Tačiau, pats teismas nurodo ir pripažįsta faktus susijusias su darbų saugos sutarties sudarymu. Taip pat teismas negalėjo nepastabėti, kad įstaiga pateikė duomenis apie atitinkamos sutarties sudarymÄ prieÅ¡ mėnesį iki administracinės teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymo.

Å ios aplinkybės Institucijai buvo žinomos, tačiau ignoruotos. 3.5. Vertinant administracinio nusižengimo padarymo laikÄ ir subjektus bÅ«tina atkreipti dėmesį į tai kada buvo padarytas pažeidimas ir kas padarė pažeidimÄ . Teisminio administracinio nusižengimo nagrinėjimo metu buvo nustatyta: 2020 m. rugpjūčio 10 d. E. K. įsakymu buvo atliktas profesinės rizikos vertinimas įstaigos pareigybių darbo vietose, valytojos darbo vietoje rizikos vertinimas nebuvo atliekamas; A. A. įstaigos vadovo pareigas pradėjo eiti 2021 m. vasario mėnesį; 2021 m. lapkričio 25 d. sudaryta sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl profesinės rizikos įvertinimo; 2022 m. sausio 3 d.

įsigalioja sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl profesinės rizikos įvertinimo valytojos darbo vietoje; 2022 m. kovo 14 d. buvo suraÅ¡ytas administracinių nusižengimų protokolas; 2022 m. balandžio 13 d. suraÅ¡ytas Institucijos nutarimas; 2022 m. gegužės 30 d. atliktas profesinės rizikos įvertinimas valytojos darbo vietoje. PareiÅ¡kėjo teigimu, teismas padarė klaidÄ vertindamas administracinio nusižengimo subjektus. Valytojos darbo vietos neįvertinimas įvyko 2020 m. rugpjūčio 10 d, todėl atsakomybėn turėjo bÅ«ti patraukta E. K., kuri 2022 m. kovo 14 d. nebedirbo įstaigoje.

Å ioje teisinėje situacijoje Institucija negalėjo pažeidimo, kuris buvo galimai padarytas 2020 metais, sudėties subjektu pripažinti A. A.. 3.6. Teismas privalėjo įvertinti naujo subjekto administracinio nusižengimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Teismas neįvertino, kad Å¡ioje konkrečioje situacijoje bet kuris naujai paskirtas įstaigos vadovas patenka į ne jo padarytÄ trunkančio administracinio pažeidimo situacijÄ su tais objektyviais požymiais, kurių prieÅ¡ bÅ«damas paskirtas jis negalėjo žinoti ir negalėjo daryti įtakos.

Kita vertus, administracinio nusižengimo veiksmus atliko buvęs vadovas. 3.7. PareiÅ¡kėjo teigimu, teismas neįvertino, kad A. A. savo aktyviais veiksmais ėmėsi taisyti ankstesnio vadovo padarytÄ administracinės teisės nusižengimÄ ir 2021 m. lapkričio 25 d. organizavo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl profesinės rizikos įvertinimo pasiraÅ¡ymÄ . Todėl Å¡iais aspektais patraukto atsakomybėn asmens veikoje nebuvo bÅ«tinų administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių — veikos (neveikimo) ir kaltės. 3.8.

PareiÅ¡kėjas nesutinka su teismo iÅ¡vadomis vertinant teismo posėdžio metu kilusį ginÄÄ ar A. A. pažeidė DSSÄ® 19 straipsnio 2 dalies, 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto, DSSÄ® 39 straipsnio 1 ir 3 dalių, Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 4 ir 9 punktų reikalavimus - neorganizavo profesinės rizikos vertinimo visose darbo vietose, nes nebuvo įvertinta valytojos darbo vieta. Teismas plečiamai aiÅ¡kino Å¡ias nuostatas teigdamas, kad „Nuostatų 4 ir 9 punktai numato ne tik pačios darbo vietos, tačiau ir darbo priemonių vertinimÄ , nors patalpos skirtos biuro darbui su kompiuteriais ir popieriniais dokumentais, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad valytoja negali patirti su jos darbo įrankiais ir priemonėmis susijusių rizikų (pvz., aÅ¡trÅ«s, sunkÅ«s darbo įrankiai, buitinė chemija, galinti sukelti nudeginimo ar alergijos rizikas ir pan.) Apelianto teigimu, apylinkės teismas aiÅ¡kindamas Nuostatų 4 punktÄ , darė iÅ¡vadas remdamasis prielaidomis.

Nei teismas nei Institucija nėra nustačiusios nei vienos cheminės medžiagos, įskaitant ir buitinės paskirties, kurios buvo naudojamos valytojos veikloje kaip darbo priemonė. Å ių duomenų nėra nei administracinio nusižengimo protokole, nei institucijos nutarime. 3.9. PareiÅ¡kėjo vertinimu, teismas neįrodė, kad A. A. pažeidė DSSÄ® 19 straipsnio 2 punktÄ . PrieÅ¡ingai, dokumentais ir T. M. parodymais nustatyta, kad jis ėmėsi spręsti ankstesnio vadovo sukurtÄ pažeidimo situacijÄ . 3.10.

Skunde cituojant DSSÄ® 39 straipsnio 1 dalies nuostatas nurodoma, kad Å¡ios yra blanketinės ir Institucija bei apylinkės teismas privalėjo konkrečiai nustatyti kokie teisės aktai nustato valytojos darbo įrankių ir buitinės chemijos naudojimÄ valytojos veikloje. Todėl teismo iÅ¡vados vienareikÅ¡miÅ¡kai vertintinos kaip prielaidos ir iÅ¡plėstinis DSSÄ® 39 straipsnio 1 d. aiÅ¡kinimas nesiremiant jokiais kitais teisės aktais, o toks aiÅ¡kinimas yra iÅ¡ esmės neleistinas. 3.11. DSSÄ® 39 straipsnio 3 d. nuostata „Darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja profesinės rizikos vertinimÄ Ä¯monėje.“, pakartoja DSSÄ® 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas:

„Darbo vietas ar objektus, kur turi bÅ«ti įvertinta profesinė rizika, darbdaviui gali nurodyti darbo inspektorius.“. Taigi, Institucija nustato problemines vietas Ä®staigoje. Å iuo atveju Å¡ios probleminės vietos buvo nustatytos Ä®staigos vadovo, bet ne Institucijos. Todėl Teismas savo iÅ¡vadose klaidingai interpretavo Å¡io straipsnio dalį, priskirdamas jÄ prie pažeidimo sudėties. Ä®staigos vadovo veiksmai, duodant nurodymus administratoriui T. M., dėl sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarymo, dėl profesinės rizikos įvertinimo, teismo nebuvo nustatyti kaip pažeidžiantys teisę.

Tai reiÅ¡kia, kad Å¡ie veiksmai atitiko DSSÄ® 39 straipsnio 3 d. nuostatos reikalavimus ir negalėjo bÅ«ti vertinami kaip pažeidimas 4. Atsiliepimu į skundÄ Institucijos atstovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. nutartį bei atmesti kaip nepagrįstÄ praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. 4.1. Institucijos teigimu, teismas pagrįstai pripažino, kad darbdavį atstovaujantis A. A. neorganizavo profesinės rizikos vertinimo valytojos darbo vietai, tuo pažeisdamas DSSÄ® ir Nuostatas.

Remiantis Ä®staigos nuostatais, jos savininkė yra valstybė. Remiantis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punktu, biudžetinės įstaigos vadovas turi pareigÄ užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi teisės aktų reikalavimų. A. A. perimdamas vadovavimÄ Ä®staigai, turėjo įsitikinti ar visų darbuotojų rizika buvo įvertinta. Vertinant teisinį reglamentavimÄ (DSSÄ® 11, 19, 39 straipsniai), jame imperatyviai nustatyta, kad bÅ«tent darbdavys yra atsakingas už saugių darbo sÄ lygų sudarymÄ Ä¯staigoje.

Institucija nurodo, kad atsižvelgiant į Ä®staigos nuostatų 18.4 punktÄ , darytina iÅ¡vada, kad (duomenys neskelbtini) komisijos darbdavys yra (duomenys neskelbtini) komisijos pirmininkas. Todėl DSSÄ® ir Nuostatų reikalavimus turėjo įgyvendinti ne steigėjas, o pirmininkas A. A.. 4.2. Institucija pažymi, kad pareiÅ¡kėjo minima sutartis tarp Ä®staigos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, vertinant jos turinį yra bendro pobÅ«džio paslaugų sutartis, tačiau ne sutartis dėl darbuotojų saugos ir sveikatos funkcijų atlikimo.

Todėl Å¡i įmonė negali bÅ«ti atsakinga už profesinės rizikos vertinimo organizavimÄ . Apeliantas klaidina teismÄ , sugretindamas minėtÄ sutartį su profesinės rizikos vertinimo užsakymu. Å ios sutarties 1 priedo 6 punkte nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ profesinės rizikos vertinimÄ organizuoja įstaigos vadovo pavedimu. A. A. teismui nepateikė atskiro pavedimo. 4.3. Nors pareiÅ¡kėjas nurodo, kad pavedė administratoriui T. M. organizuoti profesinės rizikos vertinimÄ , tačiau nepateikė įsakymo dėl Å¡ių įgaliojimų suteikimo T.

M.. Pažymima, kad T. M. paliudijo, kad neturi kompetencijos organizuoti profesinės rizikos vertinimo. Taip pat nepateikė jokių raÅ¡ytinių duomenų, jog bÅ«tų pavedęs profesinės rizikos vertinimÄ organizuoti darbdavio įgaliotam asmeniui. Todėl įstaigoje nesant tokio asmens, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas privalėjo atlikti pats darbdavys – A. A.. 4.4. Atsiliepime nurodoma, kad A. A. vadovu tapo prieÅ¡ 10 mėnesių iki patikrinimo. Institucijos vertinimu, toks laiko tarpas yra pakankamas ne tik susipažinti su situacija įmonėje, bet ir imtis konkrečių veiksmų Å¡alinant pastebėtus trÅ«kumus, organizuojant profesinės rizikos vertinimÄ valytojos darbo vietoje.

Å iuo atveju A. A. to nepadarė. Profesinė rizika buvo įvertinta tik 2022 m. gegužės 30 d. vykdant Ä®staigos vadovui suraÅ¡ytÄ reikalavimÄ paÅ¡alinti pažeidimus. 4.5. Nors pareiÅ¡kėjas nurodo, kad nei teismas, nei Institucija nenustatė nei vienos cheminės medžiagos, naudojamos valytojos darbo vietoje, tačiau valytojos vieta kilnojamojo pobÅ«džio, todėl bÅ«ti įvertintos ir darbo priemonės. Institucija pažymi, kad remiantis Nuostatais darbdavio, o ne Institucijos ar teismo pareiga yra nustatyti visus rizikos veiksnius su kuriais susiduria darbuotojas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkinamas 5. ANK 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebÅ«tų pabloginta daugiau, negu to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

Nagrinėjamu atveju A. A. ginčija jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymÄ ir praÅ¡o skundžiamos nutarties dalį, kuria Institucijos 2022 m. balandžio 13 d. nutarimo dalis palikta nepakeista, panaikinti ir administracinio nusižengimo teisenÄ jo atžvilgiu nutraukti.

6. AukÅ¡tesnysis teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamos nutarties, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai paliko nepakeistÄ Institucijos 2022 m. balandžio 13 d. nutarimo dalį, dėl A. A. padaryto pažeidimo neatlikus profesinės rizikos vertinimo valytojos darbo vietoje.

7. Pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį, juridinių asmenų vadovų ar kitų atsakingų asmenų atsakomybė už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus. Å i norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal Å¡iÄ normÄ , bÅ«tina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas Å¡is asmuo pažeidė. Nagrinėjamu atveju, Institucijos 2022 m. balandžio 13 d. nutarimu (toje dalyje, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. nutartimi palikta galioti) A. A. buvo nubaustas pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį ir už tai, kad jis pažeidė DSSÄ® 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 39 straipsnio 1 ir 3 dalies reikalavimus bei Nuostatų 4 ir 9 punktus.

8. Remiantis DSSÄ® 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu, darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigÄ sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sÄ lygas: organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimÄ ir nustato faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos bÅ«klę įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose. Nustačius, kad darbo priemonės ir (ar) darbo sÄ lygos įmonėje, padaliniuose ir (ar) darbo vietose neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, kad darbo aplinkoje yra kenksmingų ir (ar) pavojingų veiksnių, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų prevencijos priemonių parengimÄ ir įgyvendinimÄ 9.

DSSÄ® 39 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbuotojų saugos ir sveikatos bÅ«klė nustatoma pagal tai, kaip darbo priemonės ir darbo sÄ lygos įmonėje atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, įvertinus profesinę rizikÄ darbo vietose ar kitose įmonės vietose, kur darbuotojas gali bÅ«ti darbo laiku, kokie profesinės rizikos įvertinimo rezultatai, kokių prevencijos priemonių imtasi profesinei rizikai Å¡alinti ar mažinti. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja profesinės rizikos vertinimÄ Ä¯monėje.

Tuo atveju, kai įmonėje nėra kompetentingo personalo darbo vietoms ar objektams, kur turi būti vertinama rizika, nustatyti, rizikai tirti ir pagal tyrimo rezultatus nustatyti, šioms paslaugoms įmonė samdo įstaigas ar asmenis iš kitur. Darbo vietas ar objektus, kur turi būti įvertinta profesinė rizika, darbdaviui gali nurodyti darbo inspektorius.

10. Nuostatų (teisės akto redakcija galiojusi nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. liepos 21 d.) 4 punktas numato, kad rizika vertinama organizuojant ir pradedant veiklÄ , projektuojant ir įrengiant darbo vietas, projektuojant ar keičiant technologinius procesus, parenkant ar keičiant įrenginius, darbo priemones ar pavojingas medžiagas, parenkant įmonės personalÄ , keičiant įmonės struktÅ«rÄ ar restruktÅ«rizuojant įmonę. Remiantis Nuostatų 9 punktu, rizikos vertinimas atliekamas visose darbo vietose (esančiose statinyje ar lauke, nuolatinėse, laikinose (įskaitant esančias kitose įmonėse), mobiliose) ar kitose įmonės vietose, kur darbuotojas gali bÅ«ti darbo laiku.

Atliekant rizikos vertinimÄ , darbdavys užtikrina įprastinę darbo ar technologinio proceso eigÄ , darbo priemonių naudojimÄ jų gamintojo nurodytomis sÄ lygomis. Vertinant rizikÄ , atsižvelgiama į visų asmenų, esančių ar galinčių bÅ«ti įmonėje, jos padaliniuose ar mobiliuose objektuose: nuolat ir laikinai dirbančių, atliekančių praktikÄ , komandiruotų asmenų, rangovų, subrangovų, trečiųjų asmenų bei lankytojų, veiklÄ .

11. Nagrinėjamu atveju nesutikimas su aukščiau aprašytų teisės nuostatų pažeidimu iš esmės grindžiamas tuo, kad:

1) už profesinės rizikos vertinimÄ yra atsakingas Ä®staigos steigėjas, profesinė rizika turėjo bÅ«ti įvertinta Ä®staigos steigimo metu;

2) profesinės rizikos neįvertinimas valytojos darbo vietoje įvyko 2020 m. rugpjūčio 10 d., kai Ä®staigai vadovavo kitas asmuo, todėl A. A. nėra atsakingas už neatliktÄ profesinės rizikos vertinimÄ , nes bÅ«damas naujai paskirtu vadovu pateko į ne jo padarytÄ trunkančio administracinio nusižengimo situacijÄ ;

3) A. A. ėmėsi aktyvių veiksmų taisydamas ankstesnio vadovo padarytÄ administracinį nusižengimÄ ir 2021 m. lapkričio 25 d. organizavo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl profesinės rizikos įvertinimo pasiraÅ¡ymÄ .

12. Remiantis (duomenys neskelbtini) komisijos prie (duomenys neskelbtini) ministerijos Nuostatų (toliau – Komisijos nuostatai) 4 punktu, Komisija yra biudžetinė įstaiga. Komisijos nuostatų 5 punkte numatyta, kad Komisijos savininkė – valstybė, Komisijos savininko teises ir pareigas įgyvendina (duomenys neskelbtini) ministerija. Tačiau DSSĮ numato pareigas ne steigėjui, o darbdaviui. Komisijos nuostatų 18.4 punkte numatyta, kad Komisijos pirmininkas priima į pareigas ir atleidžia iš jų Komisijos darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, skatina juos, skiria jiems drausmines nuobaudas. Taigi, Komisijos darbuotojų darbdavys yra Komisijos pirmininkas, šiuo atveju – A. A. ir būtent jis, kaip darbdavys, privalo įgyvendinti DSSĮ ir Nuostatų reikalavimus.

13. Skunde pagrįstai nurodoma, kad profesinė rizika turėjo bÅ«ti įvertinta Ä®staigos steigimo metu, tÄ numato jau minėtas Nuostatų 4 punktas. Tačiau kaip teisingai pažymima Institucijos atsiliepime, perimdamas vadovavimÄ Ä®staigai, A. A. turėjo įsitikinti, kad visų darbuotojų profesinė rizika yra įvertinta. Tai, kad praeityje Ä®staigos vadovas (steigimo metu ar vėliau) atliko nevisapusiÅ¡kÄ Ä®staigoje esančių darbo vietų profesinės rizikos vertinimÄ , A. A. atsakomybės neÅ¡alina.

14. Remiantis bylos duomenimis, E. K. 2020 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu (1 t. b. l. 141) buvo organizuotas profesinės rizikos vertinimas Ä®staigos pareigybių darbo vietose, vertinimas patvirtintas E. K. 2020 m. rugsėjo 8 d. (1 t. b. l. 143), Å¡iame vertinime profesinė rizika valytojos darbo vietoje įvertinta nebuvo. A. A. Ä®staigos vadovo pareigas pradėjo eiti 2021 m. vasario 12 d. Institucijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjo pavedimas atlikti neplaninį patikrinimÄ iÅ¡duotas 2021 m. gruodžio 21 d. (1 t. b. l. 23), taigi A.

A. vadovu tapo prieÅ¡ 10 mėnesių iki Institucijos patikrinimo pradžios. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, toks laiko tarpas yra pakankamas ne tik susipažinti su situacija įmonėje, bet ir imtis konkrečių veiksmų Å¡alinant pastebėtus trÅ«kumus, organizuojant profesinės rizikos vertinimÄ valytojos darbo vietoje. Todėl skundo argumentai, kad A. A. nėra atsakingas už praeityje neatliktÄ valytojos darbo vietos profesinės rizikos vertinimÄ ir pateko į ankstesnės Ä®staigos vadovės padaryto administracinio nusižengimo situacijÄ , atmestini.

15. Nors skunde tvirtinama, kad A. A. ėmėsi veiksmų ir organizavo 2021 m. lapkričio 25 d. sutarties pasiraÅ¡ymÄ su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau prieÅ¡ingai nei aiÅ¡kinama skunde, Å¡ios sutarties sudarymas nelaikytinas veiksmu, siekiant paÅ¡alinti ankstesniojo Ä®staigoje atlikto profesinės rizikos vertinimo trÅ«kumus. IÅ¡ 2021 m. lapkričio 25 d. sutarties tarp Ä®staigos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, turinio matyti, kad tai yra bendro pobÅ«džio paslaugų sutartis. Å ios sutarties 1 priedo 6 punkte nurodyta, kad Ä®staigos vadovo pavedimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ profesinės rizikos vertinimÄ organizuoja ir koordinuoja profesinės rizikos vertinimÄ Ä®staigoje.

Remiantis byloje esančiu Ä®staigos administratoriaus pareigybės apraÅ¡ymo 6.4 punktu, administratorius vykdo Komisijos pirmininko su Komisijos veikla susijusius pavedimus (3 t. b. l. 95). 2021 m. lapkričio 25 d. A. A. paskyrė atsakingu už minėtos sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdymÄ Ä®staigos administratorių T. M. (2 t. b. l. 21). Taigi, rizikos vertinimas pagal minėtÄ sutartį atliekamas tik gavus A. A. arba jo įgalioto asmens T. M. raÅ¡ytinį pavedimÄ . Toliau aptarti duomenys patvirtina, kad toks pavedimas iki Institucijos patikrinimo duotas nebuvo.

16. Apklaustas teisme T. M. nurodė, kad valytojos darbo vietos profesinės rizikos vertinimÄ atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ tos pačios sutarties pagrindu. RaÅ¡ytinį pavedimÄ atlikti valytojos darbo vietos vertinimÄ pirmininkas (A. A.) pasirašė Institucijos patikrinimo pabaigoje. T. M. nurodė, kad gavus Institucijos nurodymÄ (remiantis bylos duomenimis Institucijos nurodymas paÅ¡alinti pažeidimus suraÅ¡ytas 2022 m. kovo 3 d. (2t. b. l. 32)) pirmininkas pasirašė pavedimÄ ir T. M. pats rengė pirkimo užduotį (2022 m. gruodžio 7 d. posėdžio garso įraÅ¡o 01.25.00-01.26.45 val.).

Taigi, remiantis Å¡iais parodymais, valytojos profesinės rizikos vertinimas buvo organizuotas rengiant atskirÄ jį vieÅ¡Ä jį pirkimÄ , atskiro A. A. pavedimo pagrindu, kaip tÄ ir numato sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 priedo 6 punktas. Tai dar kartÄ patvirtina, kad vien sudarius 2021 m. lapkričio 25 d. sutartį, jokie veiksmai dėl profesinės rizikos vertinimo valytojos darbo vietoje atliekami nebuvo.

17. Byloje nesant jokio raÅ¡ytinio, T. M. įvardyto pavedimo, aukÅ¡tesnysis teismas pateikė praÅ¡ymÄ Komisijai informuoti ar buvo priimtas raÅ¡ytinis Komisijos vadovo pavedimas kitiems komisijos darbuotojams ar tiesiogiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuoti profesinės rizikos vertinimÄ valytojos darbo vietoje ir jei toks yra, pateikti jo kopijÄ Vilniaus apygardos teismui. 2023 m. balandžio 17 d. Vilniaus apygardos teisme gauti Komisijos atsiųsti dokumentai tarp kurių atsiųsta ir 2022 m. balandžio 22 d. vieÅ¡ojo pirkimo užduotis.

IÅ¡ Å¡io dokumento matyti, kad 2022 m. balandžio 22 d. A. A. pavedė T. M. įvykdyti pirkimÄ : Vykdant Valstybinės darbo inspekcijos 2022 m. kovo 3 d. reikalavimÄ , be kita ko nupirkti valytojos darbo vietos profesinės rizikos veiksnių tyrimo ir įvertinimo paslaugas. Jokių ankstesnių analogiÅ¡kų raÅ¡ytinių pavedimų organizuoti profesinės rizikos vertinimÄ valytojos darbo vietoje, tiek byloje, tiek Komisijos atsiųstuose dokumentuose, nėra. Aptartų įrodymų pagrindu (T. M. parodymais ir pateiktos 2022 m. balandžio 22 d. pirkimo užduoties duomenimis) darytina iÅ¡vada, kad A.

A. ėmėsi veiksmų dėl profesinės rizikos vertinimo valytojos darbo vietoje tik tuomet, kai Institucija 2022 m. kovo 3 d. įpareigojo paÅ¡alinti pažeidimus (tÄ patvirtina ir vieÅ¡ojo pirkimo užduoties pavadinimas). Aptartos aplinkybės paneigia skundo teiginius, kad A. A. ėmėsi spręsti pažeidimÄ dėl profesinės rizikos neįvertinimo valytojos darbo vietoje savo iniciatyva.

18. Ä®vertinęs aptartas aplinkybes, aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad A. A. savo veiksmais pažeidė DSSÄ® 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 39 straipsnio 1 ir 3 dalies reikalavimus bei Nuostatų 4 ir 9 punktus, tuo padarydamas administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 96 straipsnio 2 dalyje, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti, todėl ji paliktina nepakeista. Dėl proceso iÅ¡laidų 19. Pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme iÅ¡laidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos.

Pagal teismų praktikÄ bylinėjimosi iÅ¡laidos, tarp jų iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos atsižvelgiant į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255-746, 2K-406-507/2016, 2K-143-696/2017, 2AT-7-5-303/2021 ir kt.).

20. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. A. ir jo atstovo apeliacinį skundÄ , kuris netenkinamas, o Å¡ia nutartimi konstatuota, kad A. A. pagrįstai nubaustas pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį, todėl tenkinti praÅ¡ymo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 30 d. nutartį nepakeistÄ ir A. A. ir jo atstovo advokato RyÅ¡ardo Burdos apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas Audrius Cininas