aa94d678-e67f-4f12-8afc-304d8bad1b59 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr           Civilinė byla Nr. 2S-2021-657/2017   Teisminio proceso Nr. nesuteiktas       Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                       3.4.5.19.; 3.5.12.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 8 d.Kaunas Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens D.

M. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-17664-955/2017 pagal pareiÅ¡kėjos antstolės A. A. pareiÅ¡kimÄ dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo, suinteresuotieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija, D. M.. Teismas, n u s t a t ė: Ginčo esmėPareiÅ¡kėja antstolė A. A. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama pakeisti vykdymo procese Å¡alis – skolininkÄ R. B. į skolininkę D. M. (b.l. 3). Nurodė, kad skolininkas R.

B. mirė (duomenys neskelbtini) d., palikimÄ , atsiradusį po jo mirties priėmė D. M.. Kadangi įsiskolinimas valstybei nėra apmokėtas, turi bÅ«ti pakeistas skolininkas vykdymo procese. II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi praÅ¡ymÄ tenkino (b.l. 4-5).Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad R. B. (duomenys neskelbtini) d. mirė. Vykdomojoje byloje esantis Testamentų registro iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad Testamentų registre įregistruotas palikimo priėmimo faktas, jog po palikėjo mirties palikimÄ priėmė D.

M., palikimo priėmimo faktas įregistruotas 2017 m. sausio 27 d. Todėl yra pagrindas iÅ¡vadai, kad CK 5.53 straipsnio pagrindu mirusio skolininko turtas ir turtiniai įsipareigojimai paveldėjimo teise perėjo D. M.. Tai reiÅ¡kia, kad viena iÅ¡ skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį sÄ lygų byloje yra nustatyta. IÅ¡ vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė 2017 m. sausio 30 d. priėmė patvarkymÄ dėl vykdomosios bylos sustabdymo ir šį patvarkymÄ tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡siuntė palikimo atsiradimo vietos notaro biurui.

Nustatyti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad antstolei minėtÄ patvarkymÄ iÅ¡siuntus notarų biurui buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas – sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjo skolÄ , užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumÄ bei apibrėžtumÄ . D. M. priėmus palikimÄ , įvyko materialinis teisių ir pareigų perėjimas tarp iÅ¡ieÅ¡kotojo ir naujos skolininkės. Nustačius procesinių teisių bei pareigų perkėlimo pagrindÄ pagal CPK 596 straipsnį, antstolės praÅ¡ymas dėl skolininko pakeitimo buvo tenkintas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskiruoju skundu suinteresuotasis asmuo D. M. prašė Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – praÅ¡ymÄ dėl skolininko pakeitimo atmesti (b.l. 12-13). Skunde nurodė, kad nepagrįstai skolininkÄ R. B. pakeitė D. M.. Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CPK 596 straipsnio normas. D. M. iÅ¡duotas 2017 m. birželio 21 d. paveldėjimo teisės liudijimas į 705,60 Eur neiÅ¡mokėtÄ Å¡alpos pensijÄ , kurios pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra 2017 m. sausio 1 d. panaikintos.

Apeliantė ketina kreiptis į teismÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, kadangi notarė negalėjo iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimo į turtÄ , kurio nėra. Jokios materialinės naudos po mirusiojo R. B. mirties apeliantė negavo. Skolininko pakeitimas vykdymo procese galimas tik tuomet, kai nustatomas ne tik buvusio skolininko teisių perėmėjas, bet ir naujÄ jį skolininkÄ su iÅ¡ieÅ¡kotoju materialiuose teisiniuose santykiuose siejanti teisinė prievolė, o Å¡iuo atveju jokios teisinės (materialinės) prievolės nėra.

Antstolis ir teismas nesiaiÅ¡kino, koks turtas buvo paveldėtas ir ar jis yra pakankamas skoloms padengti. Å iuo atveju praÅ¡ymas pakeisti mirusįjį skolininkÄ nauju skoliniu yra neteisėtas ir prieÅ¡taraujantis materialinėms teisės normoms.Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė – paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo nuoraÅ¡Ä (b.l. 14).Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ antstolė A. A. prašė atskirÄ jį skundÄ atmesti (b.l. 18). Nurodė, jog antstolė, sužinojusi apie skolininko mirtį, nepraleidusi įstatyme numatytų terminų, 2017 m. sausio 30 d. patvarkymu dėl vykdymo veiksmų sustabdymo informavo kreditorių bei notarÄ .

Apeliantė nepagrįstai teigia, kad antstolė nesiaiÅ¡kino, koks turtas buvo paveldėtas. Nustačius, jog palikimÄ priėmė D. M., antstolė visų pirma kreipėsi į teismÄ dėl proceso Å¡alies pakeitimo. Antstolė laiku ir tinkama forma informavo kreditorių ir notarÄ .Kitų atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ teisės aktų nustatyta tvarka negauta. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje nustatyta, kad antstolės kontoroje vykdomas Kauno apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 28 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2 civilinėje byloje Nr. 2-14858/2005 dėl 0,96 Eur (3,30 Lt) bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko R.

B. valstybės naudai. Vykdomasis raÅ¡tas atiduotas antstolei 2016 m. balandžio 12 d.(vykdomoji byla Nr. 0036/16/01118). Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių vykdomasis raÅ¡tas negalėjo bÅ«ti priimtas. Skolininkas R. B. mirė 2016 m. lapkričio 8 d. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai atsisakė pakeitė skolininkÄ vykdymo procese, nes ji jokios materialinės naudos negavo, kadangi pavelėjo tik 705,60 Eur neiÅ¡mokėtÄ Å¡alpos pensijÄ , kurios pagal įstatymus nuo 2017 m. sausio 1 d. yra panaikintos, todėl nėra ir materialinės prievolės pakeisti skolininkÄ .

Be to, nei antstolė, nei teismas nesiaiÅ¡kino ar Å¡iuo atveju galimas teisių ir pareigų perėmimas. Procesinio teisių perėmimo institutas yra nulemtas materialiųjų teisių perėmimo civilinėje teisėje galimybės. Perimant materialiÄ sias civilines subjektines teises (esant paveldėjimo teisiniams santykiams), perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos. Pabrėžtina, kad procesinių teisių perėmimas apima ne tik teisių, bet ir procesinių pareigų perėmimÄ . Procesinis teisių perėmimas yra proceso teisės, o ne materialiosios teisės institutas, todėl procesinės teisės perimamos vadovaujantis civilinio proceso, o ne materialiosios teisės normomis.

Tačiau negalima perimti procesinių teisių, kai neleidžiama perimti atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių, t. y. kai materialusis teisinis reikalavimas neatskiriamai susijęs su konkrečiu asmeniu.Procesinio teisių perėmimo esmė – vienai Å¡aliai atstovaujančio asmens pakeitimas kitu civiliniame procese. Viena iÅ¡ aplinkybių, kuri gali lemti procesinių teisių perėmimo taikymo bÅ«tinybę, yra fizinio asmens mirtis (CPK 48 str. 1 d., 3 d.). Pagrindas pakeisti Å¡alį jos teisių perėmėju atsiranda tada, kai konstatuojama, kad teisių perėmėjas perėmė Å¡alies materialiÄ sias subjektines teises.

Pažymėtina, kad procesinį teisių perėmimÄ reglamentuojančios teisės normos gali bÅ«ti taikomos bet kurioje proceso stadijoje – visų instancijų teismuose, taip pat vykdymo procese (CPK 48 str. 1 d., 596 str. 1 d.).Teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų iÅ¡tirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesÄ asmuo iÅ¡ tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iÅ¡ proceso asmens materialiÄ sias subjektines teises, taip pat nustatyti perimtų teisių apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-367/2008).Pažymėtina, kad procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (CPK 48 str. 1 d.).

Tai reiÅ¡kia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesÄ ar vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). Procesinį teisių perėmimÄ vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis (redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.). Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo iÅ¡nagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu nutartimi vykdymo procese pakeičia iÅ¡ieÅ¡kotojÄ ar skolininkÄ , jeigu fizinis asmuo mirÅ¡ta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.Teismui nustačius, kad yra materialiųjų subjektinių teisių perėmimas vykdymo procese, naujajam skolininkui pereina skolininko materialioji pareiga pagal vykdomÄ jį raÅ¡tÄ ir procesinės teisės bei pareigos, nustatytos CPK normų, reglamentuojančių vykdymo procesÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).Mirus skolininkui, iÅ¡ieÅ¡kotojas laikomas palikėjo kreditoriumi.

Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialiÄ tvarkÄ kreditoriaus reikalavimui pareikÅ¡ti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikÅ¡ti reikalavimus priėmusiems palikimÄ Ä¯pėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikÅ¡ti teisme ieÅ¡kinį dėl paveldimo turto. Å ios normos tikslas yra suteikti įpėdiniui informacijÄ apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtÄ , nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimÄ , o jeigu priimti, tai kokiu bÅ«du (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009; 2011 m. gruodžio 22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-523/2012, kt.).Nagrinėjamu atveju antstolė iÅ¡siuntė notarų biurui 2017 m. sausio 30 d. patvarkymÄ , taip sudarydama prielaidas informuoti paveldėtojus apie palikėjo skolÄ .

 Kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, turi bÅ«ti vadovaujamasi paveldėjimÄ reglamentuojančiomis teisės normomis. Visų pirma bÅ«tina nustatyti, kad įpėdinis priėmė palikimÄ , nes, tik priėmus palikimÄ , jam pereina visos palikėjo turėtos teisės ir pareigos (CK 5.50 str. 1 d.). Antra reikÅ¡minga nustatinėtina aplinkybė yra ta, ar įgyvendinama subjektinė teisė ar pareiga įeina į palikimÄ . IÅ¡ pateikto 2017 m. birželio 21 d. iÅ¡duoto paveldėjimo pagal įstatymÄ liudijimo (notarinio registro Nr. 963) nustatyta, jog D.

M. paveldėjo visÄ palikėjo R. B. turtÄ , kurį sudarė neiÅ¡mokėta Å¡alpos pensijos (sukakusiam senatvės amžiui už 2016 m. kovo – rugsėjo mėnesius) 705,60 Eur suma (b.l. 14). Å ioje situacijoje materialiųjų teisių ir pareigų perėmimas yra galimas.  Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visÄ palikėjo turtÄ â€“ tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 str. 1 d.). Teisių perėjimo universalumas reiÅ¡kia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimÄ priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas.

Ä®pėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visÄ palikimÄ besÄ lygiÅ¡kai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino antstolės praÅ¡ymÄ dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo.Apeliantės nurodytos aplinkybės, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. tokios Å¡alpos pensijos nemokamos, nagrinėjamu atveju neturi reikÅ¡mės, nes paveldimÄ turtÄ sudaro neiÅ¡mokėta suma už 2016 m. kovo – rugsėjo mėnesius.Ä®vertinus tai kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, vertino byloje surinktus įrodymus, todėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,  n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja                                                                              Žibutė Budžienė