aa94bf48-5ab4-4fdc-bc2f-aa401860a5c6 · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedsavivaldybÄs atstovaujamoji institucija â savivaldybÄs taryba, turinti vietos valdžios ir vieÅ¡ojo administravimo teises ir pareigas; savivaldybÄs vykdomoji institucija â savivaldybÄs administracijos direktorius, savivaldybÄs administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai). Pagal VSÄ® 29 straipsnio 1 ir 2 dalį savivaldybÄs vykdomoji institucija yra savivaldybÄs administracijos direktorius, kuris vadovauja savivaldybÄs administracijai. Pagal VSÄ® 30 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ savivaldybÄs administracija savivaldybÄs teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybÄs institucijų sprendimų įgyvendinimÄ arba pati juos įgyvendina.
Legislator headnote
AI generatedaa94bf48-5ab4-4fdc-bc2f-aa401860a5c6 · Lietuvos apeliacinis teismas: SavivaldybÄ kaip žemÄs paÄmimu suinteresuota institucija yra įvardinta tiek ŽemÄs įstatyme, tiek Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2008 m. balandžio 1 d. įsakyme Nr. 2.3-3708-(l) âDÄl žemÄs paÄmimo visuomenÄs poreikiams (Vilniaus miesto vakarinÄs greito eismo gatvÄs statybai) procedÅ«ros pradžiosâ. Vilniaus miesto savivaldybÄ yra atstovaujamosios institucijos â Vilniaus miesto savivaldybÄs tarybos â vardu veikiantis juridinis asmuo, kuris atsakingas už žemÄs paÄmimo visuomenÄs poreikiams procedÅ«ros vykdymÄ ir įgyvendinimÄ .4.
Full text
CivilinÄ byla Nr. 2-581-241/2015Proceso Nr. 2-55-3-01900-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 119.4. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužÄs 7 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų: DanutÄs GasiÅ«nienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Dalios KaÄinskienÄs ir Gintaro PeÄiulio, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybÄs atskirÄ jį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 8 d. nutarties, kuria dalis ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio palikta nenagrinÄta, civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybÄs ieÅ¡kinį atsakovams V.
B., Z. B., V. G. ir O. G. dÄl leidimo paimti žemÄs sklypÄ visuomenÄs poreikiams ir atlyginimo dydžio už visuomenÄs poreikiams paimamÄ Å¾emÄs sklypÄ nustatymo. n u s t a t Ä :I. GinÄo esmÄ IeÅ¡kovas kreipÄsi į teismÄ praÅ¡ydamas priimti nutartį leisti įregistruoti NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie ŽemÄs Å«kio ministerijos sprendime â 2014 m. rugpjÅ«Äio 22 d. įsakyme Nr.1P-(1.3.)-31 âDÄl žemÄs sklypo (kadastro Nr.0101/0167:657), esanÄio PaÅ¡ilaiÄių k., Vilniaus m., Vilniaus m. sav., paÄmimo visuomenÄs poreikiams (Vilniaus miesto vakarinei greito eismo gatvei statyti)â â nurodytÄ Å¾emÄs sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre valstybÄs vardu ir pradÄti naudoti šį žemÄs sklypÄ NacionalinÄs žemÄs tarnybos sprendime paimti žemÄ visuomenÄs poreikiams nurodytiems tikslams; nustatyti atlyginimo už visuomenÄs poreikiams paimamo žemÄs sklypo dydį, atsižvelgiant į NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie ŽemÄs Å«kio ministerijos 2014 m. rugpjÅ«Äio 22 d.
įsakyme Nr.1P-(1.3.)-21 nustatytÄ vertÄ â 3 300 000 Lt (kiekvienam atsakovui po 825 000 Lt). Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 17 d. nutartimi NacionalinÄs žemÄs tarnybos prie ŽemÄs Å«kio ministerijos direktoriaus 2014-08-22 įsakymu Nr.1P-(1.3.)-317 âDÄl žemÄs sklypo (kadastro Nr.0101/0167:657), esanÄio PaÅ¡ilaiÄių k., Vilniaus m., Vilniaus m. sav., paÄmimo visuomenÄs poreikiams (Vilniaus miesto vakarinei greitojo eismo gatvei statyti)â iÅ¡ atsakovų Z. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) V.
B. (a.k. (duomenys neskelbtini) V. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir O. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) paimtÄ 1,65 ha dydžio žemÄs sklypÄ (kadastro Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį PaÅ¡ilaiÄių k., Vilniaus m., Vilniaus m. sav., kurį po 1/4 dalį nuosavybÄs teise valdo atsakovai Z. B., V. B., V. G. ir O. G. leido įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybÄs vardu ir pradÄti jį naudoti Vilniaus miesto vakarinei greitojo eismo gatvei statyti. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄ Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 8 d. nutartimi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio dalį, kuria praÅ¡oma nustatyti atlyginimo už atsakovams nuosavybÄs teise priklausanÄio žemÄs sklypo paÄmimÄ visuomenÄs poreikiams dydį, paliko nenagrinÄtÄ .
Teismas nustatÄ, kad Lietuvos apeliaciniame teisme apeliacine tvarka nagrinÄjama civilinÄ byla Nr. 2A-15-196/2015 pagal ieÅ¡kovų V. B., Z. B., V. G., O. G. ir Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos apeliacinius skundus dÄl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimo, priimto civilinÄje byloje Nr. 2-11-560/2013 pagal ieÅ¡kovų V. B., Z. B., V. G. ir O. G. ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijai dÄl kompensacijos už visuomenÄs poreikiams paimamÄ privaÄios žemÄs sklypÄ priteisimo.
IeÅ¡kovai praÅ¡Ä nustatyti, jog atlyginimas už visuomenÄs poreikiams paimamÄ atsakovams nuosavybÄs teise priklausantį žemÄs sklypÄ , esantį Vilniaus m., PaÅ¡ilaiÄių k., yra 11 579 000 Lt. Teismas sutiko su ieÅ¡kovo argumentais, kad nagrinÄjamoje byloje, ir Lietuvos apeliacinio teismo byloje yra skirtingos Å¡alys âVilniaus miesto savivaldybÄ ir Vilniaus miesto savivaldybÄs administracija, taÄiau pabrÄžÄ, kad Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio statyba yra vykdoma įgyvendinant Vilniaus miesto savivaldybÄs funkcijas.
Pagal Vietos savivaldos įstatymÄ savivaldybÄ savo funkcijas įgyvendina per savo vykdomÄ jÄ institucijÄ â savivaldybÄs administracijos direktorių, kuris vadovauja savivaldybÄs administracijai, todÄl nÄra pagrindo teigti, kad nagrinÄjamos bylos yra netapaÄios. Teismas sprendÄ, jog bylos tapatumo nepaneigia ir ieÅ¡kovo nurodyta aplinkybÄ, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkriÄio 18 d. sprendimu už akių civilinÄje byloje Nr. 2-5610-798/2014 pagal Vilniaus miesto savivaldybÄs ieÅ¡kinį atsakovui L.
D. dÄl leidimo paimti žemÄs sklypÄ visuomenÄs poreikiams ir atlyginimo už paimamÄ Å¾emÄs sklypÄ dydžio nustatymo tenkino visiÅ¡kai, nors kitoje Vilniaus apygardos teismo civilinÄje byloje Nr. 2-5041-603/2014 L. D. buvo pareiÅ¡kÄs ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijai dÄl atlyginimo už visuomenÄs poreikiams paimamÄ Å¾emÄs sklypÄ dydžio nustatymo. Teismas pažymÄjo, kad Vilniaus apygardos teismo civilinÄje byloje Nr. 2-5610-798/2014 yra priimtas atsakovo L.
D. praÅ¡ymas peržiÅ«rÄti sprendimÄ už akių, todÄl Å¡ioje byloje gali bÅ«ti priimtas kitas sprendimas, civilinÄ byla Nr. 2-2838-603/2015 (buvÄs Nr.2-5041-603/2014) taip pat nÄra iÅ¡nagrinÄta. Teismas pripažino nepagrįstu ieÅ¡kovo teiginį, kad praÅ¡ymai leisti įregistruoti paimtÄ visuomenÄs poreikiams žemÄs sklypÄ valstybÄs vardu bei nustatyti atlyginimo už žemÄs sklypÄ dydį turi bÅ«ti nagrinÄjami tik kartu toje byloje, kurioje yra pareikÅ¡tas praÅ¡ymas leisti įregistruoti paimtÄ Å¾emÄs sklypÄ valstybÄs vardu ir pradÄti jį naudoti visuomenÄs poreikiams, kadangi ŽemÄs įstatymo 47 straipsnis nenustato tokio reikalavimo.
CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginÄijama jo teisÄ arba įstatymų saugomas interesas. Å iuo atveju draudimas ieÅ¡kovams kreiptis su ieÅ¡kiniu dÄl atlyginimo už visuomenÄs poreikiams paimamÄ Å¾emÄs sklypÄ dydžio nustatymo, kai žemÄs sklypo paÄmimo procedÅ«ra tÄsiasi nuo 2006 metų, ieÅ¡kovai neturi galimybÄs disponuoti žemÄs sklypu, taÄiau jiems nÄra atlyginta, prieÅ¡tarautų įstatyme įtvirtintai asmens teisei kreiptis į teismÄ teisminÄs gynybos.
Ä®vertinÄs iÅ¡dÄstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kinio dalis dÄl reikalavimo nustatyti atlyginimo už atsakovams nuosavybÄs teise priklausanÄio žemÄs sklypo paÄmimÄ visuomenÄs poreikiams dydį yra tapati Lietuvos apeliacinio teisme nagrinÄjamoje civilinÄje byloje Nr. 2A-15-196/2015 pareikÅ¡tam analogiÅ¡kam reikalavimui, todÄl Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį paliko nenagrinÄtÄ . III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai IeÅ¡kovas praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡sprÄsti iÅ¡ esmÄs. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1.
Nesutampa Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinÄjamos civilinÄs bylos bei Vilniaus apygardos teismo nagrinÄjamos civilinÄs bylos Å¡alys bei faktinis ieÅ¡kinio pagrindas, todÄl Å¡ios aplinkybÄs sudaro prielaidas nelaikyti Å¡ių dviejų civilinių bylų tapaÄiomis.2. Teismo nutartis yra prieÅ¡taringa. Teismas sutiko su ieÅ¡kovo pozicija, kad Vilniaus miesto savivaldybÄ ir Vilniaus miesto savivaldybÄs administracija yra atskiri juridiniai asmenys ir negali bÅ«ti tapatinami, taÄiau priÄjo prie iÅ¡vados, jog Å¡alių skirtingumas nesudaro pagrindo teigti, kad nagrinÄjamos bylos yra netapaÄios.3.
SavivaldybÄ kaip žemÄs paÄmimu suinteresuota institucija yra įvardinta tiek ŽemÄs įstatyme, tiek Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2008 m. balandžio 1 d. įsakyme Nr. 2.3-3708-(l) âDÄl žemÄs paÄmimo visuomenÄs poreikiams (Vilniaus miesto vakarinÄs greito eismo gatvÄs statybai) procedÅ«ros pradžiosâ. Vilniaus miesto savivaldybÄ yra atstovaujamosios institucijos â Vilniaus miesto savivaldybÄs tarybos â vardu veikiantis juridinis asmuo, kuris atsakingas už žemÄs paÄmimo visuomenÄs poreikiams procedÅ«ros vykdymÄ ir įgyvendinimÄ .4.
Pagal CK 2.33 straipsnio 1 dalį, 2.34 straipsnio 2 dalį savivaldybÄs administracija turi juridinio asmens teises ir negali bÅ«ti tapatinama su kitu juridiniu asmeniu. Tai, kad Vilniaus miesto savivaldybÄs pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį pasiraÅ¡Ä Ä¯galiotas asmuo â Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos direktorius, ar tai, kad tam tikrus veiksmus, susijusius su iÅ¡ atsakovų paimamu žemÄs sklypu atliko ne Vilniaus miesto savivaldybÄ, o Vilniaus miesto savivaldybÄs administracija, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad žemÄs paÄmimo visuomenÄs poreikiams procese veikia keli subjektai ir todÄl nagrinÄjamu atveju neturi teisinÄs reikÅ¡mÄs Å¡alių netapatumas (nesutapimas).5.
Pagal įstatymÄ vieninteliu subjektu, atsakingu už žemÄs paÄmimo visuomenÄs poreikiams procedÅ«rÄ , yra laikytina savivaldybÄ ir tik Å¡is juridinis asmuo turi teisÄ pasirinkti Å¡ios procedÅ«ros įgyvendinimo formas. Visais atvejais teismui bÅ«tina nustatyti ir įvertinti, iÅ¡ kokio materialiojo teisinio santykio yra kilÄs ginÄas, kas yra to materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai. Tik esant ieÅ¡kovui ir atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iÅ¡ kurio kilÄs ginÄas, subjektams, teismas gali priimti sprendimÄ , kuris turÄtų tiesioginÄ Ä¯takÄ Å¡alių materialiosioms teisÄms ir pareigoms.
Å iuo atveju sprendimas Å¡ioje civilinÄje byloje gali ir privalo įtakoti tik vienÄ juridinį asmenį â Vilniaus miesto savivaldybÄ, ne Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijÄ .6. Pagal ŽemÄs įstatymo 47 straipsnio 6, 7 ir 8 dalis, teismas, nagrinÄjantis bylÄ pagal žemÄs paÄmimu suinteresuotos institucijos ieÅ¡kinį, privalo iÅ¡sprÄsti ne tik leidimo registruoti paimamo žemÄs sklypo nuosavybÄs teises valstybÄs vardu klausimÄ , bet ir nustatyti atlyginimo už visuomenÄs poreikiams paimamÄ turtÄ dydį bei mokÄjimo tvarkÄ .
Atlyginimo dydžio nustatymo klausimas negalÄjo bÅ«ti sprendžiamas Lietuvos apeliaciniame teisme, kadangi tÄ bylÄ inicijavo ieÅ¡kovai, kuriems teisÄs aktai nesuteikia reikalavimo teisÄs kreiptis į teismÄ dÄl atlyginimo dydžio už paimamÄ Å¾emÄs sklypÄ visuomenÄs poreikiams nustatymo.7. Lietuvos apeliacinio teismo nagrinÄjama ir Å¡i Vilniaus apygardos teismo byla skiriasi bylų faktiniu ieÅ¡kinio pagrindu â Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinÄjamoje civilinÄje byloje Nr. 2A-15-196/2015 V. ir O.
G. bei V. ir Z. B. ieÅ¡kinys vertintinas kaip ieÅ¡kinys dÄl nuostolių atlyginimo, taÄiau ne dÄl atlyginimo už visuomenÄs poreikiams paimamÄ Å¾emÄs sklypÄ dydžio nustatymo, kadangi tokios teisÄs jiems nesuteikia teisÄs aktai.8. Vilniaus miesto savivaldybÄs ieÅ¡kinio dalį dÄl atlyginimo dydžio nustatymo palikus nenagrinÄtÄ , teisingo atlyginimo dydžio nustatymas yra apsunkinamas Å¡alims ir teismui, kadangi byla pagal atsakovų ieÅ¡kinį yra nagrinÄjama apeliacinÄje instancijoje, kurioje yra ribojamas naujų įrodymų pateikimas.
Tokio pobÅ«džio bylose ypatingai svarbu teisingai nustatyti paimamo žemÄs sklypo vertÄ ne tik siekiant savininkų teisių apsaugos, bet ir siekiant užtikrinti, jog nebÅ«tų pažeistas vieÅ¡asis interesas, t. y. savininkai neturÄtų nepagrįstai praturtÄti savivaldybÄs sÄ skaita. Atsakovai nesutinka su ieÅ¡kovo atskiruoju skundu, praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Pagal ŽemÄs įstatymo 45 straipsnio 1 dalį žemÄ visuomenÄs poreikiams iÅ¡ privaÄios žemÄs savininkų gali bÅ«ti paimama NacionalinÄs žemÄs tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybÄs institucijos arba savivaldybÄs tarybos praÅ¡ymÄ .
GinÄo byloje tokį praÅ¡ymÄ yra pateikusi Vilniaus miesto savivaldybÄs taryba. Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnis numato, jog savivaldybÄs administracija savivaldybÄs teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybÄs institucijų sprendimų įgyvendinimÄ arba pati juos įgyvendina. BÅ«tent Vilniaus miesto savivaldybÄs administracija įgyvendino visÄ atsakovams priklausanÄio žemÄs sklypo paÄmimo visuomenÄs poreikiams procedÅ«rÄ , pradedant projekto rengimu, bÅ«tinų paslaugų užsakymu bei baigiant ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimu ir kompensacijos sumokÄjimu.
ŽemÄs paÄmimo visuomenÄs poreikiams organizatorius taip pat yra Vilniaus miesto savivaldybÄs administracija, todÄl bÅ«tent Vilniaus miesto savivaldybÄs administracija yra ta savivaldybÄs institucija, kuri įgyvendina savivaldybÄs tarybos, kaip žemÄs paÄmimo visuomenÄs poreikiams suinteresuotos institucijos, teises ir pareigas.2. PrieÅ¡ingai nei teigiama atskirajame skunde, teismas nenurodÄ, jog Vilniaus miesto savivaldybÄ ir Vilniaus miesto savivaldybÄs administracija yra tas pats juridinis asmuo, o sprendÄ, jog kompensacijos už paimamÄ Å¾emÄ klausimÄ Vilniaus miesto savivaldybÄ vienoje byloje sprendžia pati, o kitoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo nagrinÄjamoje byloje) â per savo valdymo institucijÄ .
Kadangi savivaldybÄ savo teises įgyvendina per atitinkamas savo valdymo institucijas, tai vertinant ar dviejų civilinių bylų Å¡alys yra tapaÄios, turi bÅ«ti vertinama, ar tos paÄios teisÄs savivaldybÄ neįgyvendino pati ir per savo valdymo institucijas, t. y. pripažintina, kad Å¡iuo atveju nustatant Å¡alių tapatumÄ , egzistuoja tam tikta specifika ir negalima apsiriboti vien tik formaliu juridinių asmenų nesutapimu.3. Kadangi Vilniaus miesto savivaldybÄs taryba negali bÅ«ti Å¡alimi civiliniame procese ir veikia per Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijÄ , tai atsakovai pagrįstai ieÅ¡kinį dÄl kompensacijos už visuomenÄs poreikiams paimamÄ Å¾emÄs sklypÄ pareiÅ¡kÄ Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijai.
Vilniaus miesto savivaldybÄs administracija nesigynÄ netinkamo atsakovo argumentu.4. Nepagrįstas ieÅ¡kovo teiginys, kad tik pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį pradÄtoje byloje gali bÅ«ti nustatytas kompensacijos dydis, o atsakovai neturÄjo kreipimosi į teismÄ iniciatyvos teisÄs. Kiekvienas asmuo turi kreipimosi į teismÄ dÄl pažeistų teisių gynimo teisÄ, prieÅ¡ingu atveju tai reikÅ¡tų, jog ieÅ¡kovas turi teisÄ neterminuotai neužbaigti žemÄs paÄmimo bei kompensacijos iÅ¡mokÄjimo procedÅ«ros, jÄ vilkinti, o turto savininkai negalÄtų ginti savo pažeistų teisių, kas neabejotinai prieÅ¡tarautų konstituciniam teisingo kompensavimo už visuomenÄs poreikiams paimamÄ Å¾emÄ principui.5.
IeÅ¡kovas neteisus teigdamas, kad Å¡ios bylos ir Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinÄjamos bylos dalykas nÄra tapatus. Vilniaus miesto savivaldybÄ Vilniaus apygardos teisme naujai pradÄtoje byloje kompensacijÄ siekia nustatyti už tÄ patį visuomenÄs poreikiams paimamÄ Å¾emÄs sklypÄ , kompensacijos dydį įrodinÄja ta paÄia vertinimo ataskaita, kuri pateikta Lietuvos apeliaciniam teismui, kompensacija nustatoma tuo paÄiu tikslu â dÄl žemÄs paÄmimo visuomenÄs poreikiams, t. y. abu ginÄai yra visiÅ¡kai tapatÅ«s. IeÅ¡kovo nurodoma aplinkybÄ, jog sklypo savininkai yra pareiÅ¡kÄ ir kitų reikalavimų, nesudaro pagrindo kitaip vertinti abiejų bylų, kadangi konstatuotinas dalies nagrinÄjamų reikalavimų tapatumas, o tuo paÄiu â negalimumas pakartotinai šį klausimÄ nagrinÄti tarp Å¡alių.
IV. ApeliacinÄs instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria dalis ieÅ¡kinio palikta nenagrinÄta, teisÄtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimÄ apeliacinÄs instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nÄra absoliuÄių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). AbsoliuÄių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinÄjamoje byloje nenustatyta.IeÅ¡kovas kreipÄsi į teismÄ praÅ¡ydamas priimti nutartį leisti įregistruoti NacionalinÄs žemÄs tarnybos sprendime nurodytÄ Å¾emÄs sklypÄ Nekilnojamojo turto registre valstybÄs vardu ir pradÄti naudoti šį žemÄs sklypÄ NacionalinÄs žemÄs tarnybos sprendime paimti žemÄ visuomenÄs poreikiams nurodytiems tikslams bei nustatyti atlyginimo už visuomenÄs poreikiams paimamo žemÄs sklypo dydį.
Pirmosios instancijos teismas nustatÄ, kad Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinÄjama (2014 m. lapkriÄio 12 d. nutartimi sustabdyta) civilinÄ byla Nr. 2A-15-196/2015 pagal ieÅ¡kovų V. B., Z. B., V. G., O. G. ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos apeliacinius skundus dÄl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimo, priimto civilinÄje byloje Nr. 2-11-560/2013, pagal ieÅ¡kovų V. B., Z. B., V. G. ir O. G. ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijai dÄl kompensacijos už visuomenÄs poreikiams paimamo privaÄios žemÄs sklypo priteisimo bei turtinÄs ir neturinÄs žalos atlyginimo, treÄiasis asmuo NacionalinÄ Å¾emÄs tarnyba prie ŽemÄs Å«kio ministerijos.
Vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktu, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio dalį dÄl atlyginimo dydžio už visuomenÄs poreikiams paimamÄ Å¾emÄs sklypÄ nustatymo paliko nenagrinÄtÄ . Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ teismas pareiÅ¡kimÄ palieka nenagrinÄtÄ , jeigu teisme nagrinÄjamas ginÄas tarp tų paÄių Å¡alių, dÄl to paties dalyko ir tuo paÄiu pagrindu. Apelianto įsitikinimu, teismui nebuvo pagrindo ieÅ¡kinio dalį dÄl atlyginimo už visuomenÄs poreikiams paimamo žemÄs sklypo dydžio nustatymo palikti nenagrinÄtÄ , kadangi nesutampa nagrinÄjamų bylų Å¡alys ir faktinis ieÅ¡kinio pagrindas.
Å ioje byloje ieÅ¡kinį pareiÅ¡kÄ Vilniaus miesto savivaldybÄ, o Lietuvos apeliacinio teismo sustabdytoje byloje â atsakovu, iÅ¡ kurio ieÅ¡kovai praÅ¡o priteisti kompensacijÄ , yra Vilniaus miesto savivaldybÄs administracija. ApeliacinÄs instancijos teismas sutinka su ieÅ¡kovo argumentu, kad Vilniaus miesto savivaldybÄ ir Vilniaus miesto savivaldybÄs administracija yra du skirtingi juridiniai asmenys, kas leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog ginÄas kilÄs ne tarp tų paÄių Å¡alių, taÄiau Å¡alių nesutapimÄ svarbu įvertinti ginÄo kontekste.Pagal ŽemÄs įstatymo 46 straipsnį žemÄs paÄmimu visuomenÄs poreikiams suinteresuota institucija yra savivaldybÄs taryba.
Pagal Vietos savivaldos įstatymo (toliau â VSÄ®) 3 straipsnio 1 dalį â savivaldybÄ â įstatymo nustatytas valstybÄs teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenÄ turi Konstitucijos laiduotÄ savivaldos teisÄ, įgyvendinamÄ per to valstybÄs teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų iÅ¡rinktÄ savivaldybÄs tarybÄ , kuri sudaro jai atskaitingas vykdomÄ jÄ ir kitas savivaldybÄs institucijas ir įstaigas įstatymams, Lietuvos Respublikos VyriausybÄs ir savivaldybÄs tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti.
Å io straipsnio 3 dalyje numatyta, kad savivaldybÄs institucijos â už savivaldos teisÄs įgyvendinimÄ savivaldybÄs bendruomenÄs interesais atsakingos institucijos:
1) savivaldybÄs atstovaujamoji institucija â savivaldybÄs taryba, turinti vietos valdžios ir vieÅ¡ojo administravimo teises ir pareigas;
2) savivaldybÄs vykdomoji institucija â savivaldybÄs administracijos direktorius, savivaldybÄs administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai). Pagal VSÄ® 29 straipsnio 1 ir 2 dalį savivaldybÄs vykdomoji institucija yra savivaldybÄs administracijos direktorius, kuris vadovauja savivaldybÄs administracijai. Pagal VSÄ® 30 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ savivaldybÄs administracija savivaldybÄs teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybÄs institucijų sprendimų įgyvendinimÄ arba pati juos įgyvendina.
ŽemÄs įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad visuomenÄs poreikiams paimamo turto vertinimÄ užsako ir už turto vertinimo darbus sumoka žemÄs paÄmimu visuomenÄs poreikiams suinteresuota institucija. IÅ¡ byloje esanÄių duomenų matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybÄs administracija buvo ta institucija, kuri vykdÄ su žemÄs paÄmimu visuomenÄs poreikiams susijusias funkcijas â užsakÄ ginÄo žemÄs sklypo vertinimÄ , į banko sÄ skaitÄ Ä¯mokÄjo pinigų sumÄ , reikalingÄ sumokÄti už žemÄs paÄmimÄ visuomenÄs poreikiams (1 t., 9, 19-21, 22-25 b. l.).
Taigi Vilniaus miesto savivaldybÄs administracija yra ta savivaldybÄs institucija, kuri įgyvendina savivaldybÄs tarybos, kaip žemÄs paÄmimo visuomenÄs poreikiams suinteresuotos institucijos, teises ir pareigas. DÄl Å¡ių priežasÄių yra pagrindas pritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad subjektų nesutapimas nagrinÄjamose bylose nesudaro pagrindo teigti, kad aptariamos bylos yra netapaÄios. IeÅ¡kovai ieÅ¡kinį dÄl kompensacijos už visuomenÄs poreikiams paimtÄ Å¾emÄ priteisimo pareiÅ¡kÄ Vilniaus savivaldybÄs administracijai, kaip institucijai, įgyvendinanÄiai su žemÄs paÄmimu suinteresuotos institucijos â savivaldybÄs tarybos â teises ir pareigas, todÄl Vilniaus miesto savivaldybÄs reikalavimas Å¡ioje byloje dÄl atlyginimo nustatymo laikytinas tapaÄiu, neatsižvelgiant į tai, kad įgyvendinamas per skirtingas institucijas.Sprendžiant dÄl ieÅ¡kinio dalyko tapatumo bÅ«tina įvertinti reikalavimų turinį.
Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartÄ aiÅ¡kinÄs, kad, nustatant, ar dviejų ieÅ¡kinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinÄs formuluotÄs, kiek ginÄo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinÄjimo objektu, ir gynybos bÅ«das (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-475/2007; 2010 m. lapkriÄio 30 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-494/2010). Tiek Å¡ioje, tiek Lietuvos apeliacinio teismo žinioje esanÄioje byloje siekiama to paties tikslo â žemÄs sklypų savininkams nustatyti teisingÄ atlyginimÄ už visuomenÄs poreikiams paimtus žemÄs sklypus.
IeÅ¡kinio pagrindÄ sudaro faktinio pobÅ«džio aplinkybÄs, kuriomis grindžiamas ieÅ¡kovo reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). IeÅ¡kinio pagrindas pripažįstamas tapaÄiu, kai ieÅ¡kinys grindžiamas tais paÄiais juridiniais faktais. Abiejose bylose kompensacijos priteisimo pagrindas yra tas pats â nuosavybÄs visuomenÄs poreikiams paÄmimas ir teisingos kompensacijos nustatymas asmenims, iÅ¡ kurių buvo paimta nuosavybÄ.AplinkybÄ, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsÄjo 12 d. priÄmÄ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, nereiÅ¡kia, kad teismas konstatavo pareikÅ¡tų ieÅ¡kinių netapatumÄ .
Teismui ieÅ¡kinio priÄmimo metu pareikÅ¡tų tapaÄių ieÅ¡kinių aplinkybÄ nebuvo žinoma, o jai paaiÅ¡kÄjus, teismas pagrįstai taikÄ CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas tapataus ieÅ¡kinio priÄmimo teisines pasekmes.Apeliantas neteisus teigdamas, kad Lietuvos apeliacinio teismo nagrinÄjamoje byloje negali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dÄl atlyginimo dydžio už visuomenÄs poreikiams paimamÄ Å¾emÄs sklypÄ nustatymo, kadangi ieÅ¡kovams teisÄs aktai nesuteikia reikalavimo teisÄs kreiptis į teismÄ dÄl atlyginimo dydžio už visuomenÄs poreikiams paimtus žemÄs sklypus nustatymo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta, jog nuosavybÄ gali bÅ«ti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenÄs poreikiams ir teisingai atlyginama, o Konstitucijos 30 straipsnis įtvirtina asmens, kurio konstitucinÄs teisÄs ar laisvÄs pažeidžiamos, teisÄ kreiptis į teismÄ . Taigi aplinkybÄ, kad byla pradÄta pagal ieÅ¡kovų, t. y. asmenų, iÅ¡ kurių visuomenÄs poreikiams buvo paimta nuosavybÄ, ieÅ¡kinį dÄl kompensacijos priteisimo, nepaneigia teismo konstatuotos aplinkybÄs, jog aptariamų ginÄų faktinis pagrindas yra tapatus.
Tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo nagrinÄjamoje byloje ieÅ¡kovai yra pareiÅ¡kÄ reikalavimus dÄl turtinÄs ir neturinÄs žalos atlyginimo, nepaneigia vieno iÅ¡ reikalavimo â dÄl kompensacijos už visuomenÄs poreikiams paimtÄ Å¾emÄ priteisimo â tapatumo.Bylų tapatumÄ patvirtina ir tai, kad pagal pareikÅ¡tus reikalavimus negali bÅ«ti priimti du teismų sprendimai, kadangi tokiu atveju savininkams bÅ«tų nustatyta dviguba kompensacija už tÄ patį netektÄ turtÄ dÄl jo paÄmimo visuomenÄs poreikiams.Ä®vertinusi iÅ¡dÄstytas aplinkybes, teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikÄ ir aiÅ¡kino CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , pagrįstai konstatavo nagrinÄjamų bylų tapatumÄ , todÄl padarÄ teisingÄ iÅ¡vadÄ dÄl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio dalies palikimo nenagrinÄta.
Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisÄtos ir pagrįsti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistÄ . TeisÄjai                                                                  DanutÄ GasiÅ«nienÄ Dalia KaÄinskienÄ Gintaras PeÄiulis