Legislator Case Law & Legislation
aa94bf48-5ab4-4fdc-bc2f-aa401860a5c6 AI generated

aa94bf48-5ab4-4fdc-bc2f-aa401860a5c6 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number aa94bf48-5ab4-4fdc-bc2f-aa401860a5c6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir vieÅ¡ojo administravimo teises ir pareigas; savivaldybės vykdomoji institucija – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai). Pagal VSÄ® 29 straipsnio 1 ir 2 dalį savivaldybės vykdomoji institucija yra savivaldybės administracijos direktorius, kuris vadovauja savivaldybės administracijai. Pagal VSÄ® 30 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ savivaldybės administracija savivaldybės teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimÄ arba pati juos įgyvendina.

Legislator headnote

AI generated

aa94bf48-5ab4-4fdc-bc2f-aa401860a5c6 · Lietuvos apeliacinis teismas: Savivaldybė kaip žemės paėmimu suinteresuota institucija yra įvardinta tiek Žemės įstatyme, tiek Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2008 m. balandžio 1 d. įsakyme Nr. 2.3-3708-(l) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės statybai) procedÅ«ros pradžios“. Vilniaus miesto savivaldybė yra atstovaujamosios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos – vardu veikiantis juridinis asmuo, kuris atsakingas už žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ros vykdymÄ ir įgyvendinimÄ .4.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2-581-241/2015Proceso Nr. 2-55-3-01900-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 119.4. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 7 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybės atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 8 d. nutarties, kuria dalis ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio palikta nenagrinėta, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Vilniaus miesto savivaldybės ieÅ¡kinį atsakovams V.

B., Z. B., V. G. ir O. G. dėl leidimo paimti žemės sklypÄ visuomenės poreikiams ir atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamÄ Å¾emės sklypÄ nustatymo. n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priimti nutartį leisti įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos sprendime – 2014 m. rugpjūčio 22 d. įsakyme Nr.1P-(1.3.)-31 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr.0101/0167:657), esančio PaÅ¡ilaičių k., Vilniaus m., Vilniaus m. sav., paėmimo visuomenės poreikiams (Vilniaus miesto vakarinei greito eismo gatvei statyti)“ – nurodytÄ Å¾emės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šį žemės sklypÄ Nacionalinės žemės tarnybos sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams; nustatyti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo dydį, atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2014 m. rugpjūčio 22 d.

įsakyme Nr.1P-(1.3.)-21 nustatytÄ vertę – 3 300 000 Lt (kiekvienam atsakovui po 825 000 Lt). Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 17 d. nutartimi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2014-08-22 įsakymu Nr.1P-(1.3.)-317 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr.0101/0167:657), esančio PaÅ¡ilaičių k., Vilniaus m., Vilniaus m. sav., paėmimo visuomenės poreikiams (Vilniaus miesto vakarinei greitojo eismo gatvei statyti)“ iÅ¡ atsakovų Z. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) V.

B. (a.k. (duomenys neskelbtini) V. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir O. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) paimtÄ 1,65 ha dydžio žemės sklypÄ (kadastro Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį PaÅ¡ilaičių k., Vilniaus m., Vilniaus m. sav., kurį po 1/4 dalį nuosavybės teise valdo atsakovai Z. B., V. B., V. G. ir O. G. leido įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti jį naudoti Vilniaus miesto vakarinei greitojo eismo gatvei statyti. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 8 d. nutartimi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio dalį, kuria praÅ¡oma nustatyti atlyginimo už atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo paėmimÄ visuomenės poreikiams dydį, paliko nenagrinėtÄ .

Teismas nustatė, kad Lietuvos apeliaciniame teisme apeliacine tvarka nagrinėjama civilinė byla Nr. 2A-15-196/2015 pagal ieÅ¡kovų V. B., Z. B., V. G., O. G. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-11-560/2013 pagal ieÅ¡kovų V. B., Z. B., V. G. ir O. G. ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl kompensacijos už visuomenės poreikiams paimamÄ privačios žemės sklypÄ priteisimo.

IeÅ¡kovai prašė nustatyti, jog atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamÄ atsakovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , esantį Vilniaus m., PaÅ¡ilaičių k., yra 11 579 000 Lt. Teismas sutiko su ieÅ¡kovo argumentais, kad nagrinėjamoje byloje, ir Lietuvos apeliacinio teismo byloje yra skirtingos Å¡alys –Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tačiau pabrėžė, kad Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio statyba yra vykdoma įgyvendinant Vilniaus miesto savivaldybės funkcijas.

Pagal Vietos savivaldos įstatymÄ savivaldybė savo funkcijas įgyvendina per savo vykdomÄ jÄ institucijÄ â€“ savivaldybės administracijos direktorių, kuris vadovauja savivaldybės administracijai, todėl nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamos bylos yra netapačios. Teismas sprendė, jog bylos tapatumo nepaneigia ir ieÅ¡kovo nurodyta aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-5610-798/2014 pagal Vilniaus miesto savivaldybės ieÅ¡kinį atsakovui L.

D. dėl leidimo paimti žemės sklypÄ visuomenės poreikiams ir atlyginimo už paimamÄ Å¾emės sklypÄ dydžio nustatymo tenkino visiÅ¡kai, nors kitoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-5041-603/2014 L. D. buvo pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamÄ Å¾emės sklypÄ dydžio nustatymo. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-5610-798/2014 yra priimtas atsakovo L.

D. praÅ¡ymas peržiÅ«rėti sprendimÄ už akių, todėl Å¡ioje byloje gali bÅ«ti priimtas kitas sprendimas, civilinė byla Nr. 2-2838-603/2015 (buvęs Nr.2-5041-603/2014) taip pat nėra iÅ¡nagrinėta. Teismas pripažino nepagrįstu ieÅ¡kovo teiginį, kad praÅ¡ymai leisti įregistruoti paimtÄ visuomenės poreikiams žemės sklypÄ valstybės vardu bei nustatyti atlyginimo už žemės sklypÄ dydį turi bÅ«ti nagrinėjami tik kartu toje byloje, kurioje yra pareikÅ¡tas praÅ¡ymas leisti įregistruoti paimtÄ Å¾emės sklypÄ valstybės vardu ir pradėti jį naudoti visuomenės poreikiams, kadangi Žemės įstatymo 47 straipsnis nenustato tokio reikalavimo.

CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Å iuo atveju draudimas ieÅ¡kovams kreiptis su ieÅ¡kiniu dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamÄ Å¾emės sklypÄ dydžio nustatymo, kai žemės sklypo paėmimo procedÅ«ra tęsiasi nuo 2006 metų, ieÅ¡kovai neturi galimybės disponuoti žemės sklypu, tačiau jiems nėra atlyginta, prieÅ¡tarautų įstatyme įtvirtintai asmens teisei kreiptis į teismÄ teisminės gynybos.

Ä®vertinęs iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kinio dalis dėl reikalavimo nustatyti atlyginimo už atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo paėmimÄ visuomenės poreikiams dydį yra tapati Lietuvos apeliacinio teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2A-15-196/2015 pareikÅ¡tam analogiÅ¡kam reikalavimui, todėl Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį paliko nenagrinėtÄ . III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai IeÅ¡kovas praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1.

Nesutampa Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamos civilinės bylos bei Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamos civilinės bylos šalys bei faktinis ieškinio pagrindas, todėl šios aplinkybės sudaro prielaidas nelaikyti šių dviejų civilinių bylų tapačiomis.2. Teismo nutartis yra prieštaringa. Teismas sutiko su ieškovo pozicija, kad Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra atskiri juridiniai asmenys ir negali būti tapatinami, tačiau priėjo prie išvados, jog šalių skirtingumas nesudaro pagrindo teigti, kad nagrinėjamos bylos yra netapačios.3.

Savivaldybė kaip žemės paėmimu suinteresuota institucija yra įvardinta tiek Žemės įstatyme, tiek Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2008 m. balandžio 1 d. įsakyme Nr. 2.3-3708-(l) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Vilniaus miesto vakarinės greito eismo gatvės statybai) procedÅ«ros pradžios“. Vilniaus miesto savivaldybė yra atstovaujamosios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos – vardu veikiantis juridinis asmuo, kuris atsakingas už žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«ros vykdymÄ ir įgyvendinimÄ .4.

Pagal CK 2.33 straipsnio 1 dalį, 2.34 straipsnio 2 dalį savivaldybės administracija turi juridinio asmens teises ir negali bÅ«ti tapatinama su kitu juridiniu asmeniu. Tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį pasirašė įgaliotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, ar tai, kad tam tikrus veiksmus, susijusius su iÅ¡ atsakovų paimamu žemės sklypu atliko ne Vilniaus miesto savivaldybė, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams procese veikia keli subjektai ir todėl nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikÅ¡mės Å¡alių netapatumas (nesutapimas).5.

Pagal įstatymÄ vieninteliu subjektu, atsakingu už žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ , yra laikytina savivaldybė ir tik Å¡is juridinis asmuo turi teisę pasirinkti Å¡ios procedÅ«ros įgyvendinimo formas. Visais atvejais teismui bÅ«tina nustatyti ir įvertinti, iÅ¡ kokio materialiojo teisinio santykio yra kilęs ginčas, kas yra to materialiojo teisinio santykio tiesioginiai subjektai. Tik esant ieÅ¡kovui ir atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iÅ¡ kurio kilęs ginčas, subjektams, teismas gali priimti sprendimÄ , kuris turėtų tiesioginę įtakÄ Å¡alių materialiosioms teisėms ir pareigoms.

Å iuo atveju sprendimas Å¡ioje civilinėje byloje gali ir privalo įtakoti tik vienÄ juridinį asmenį – Vilniaus miesto savivaldybę, ne Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ .6. Pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio 6, 7 ir 8 dalis, teismas, nagrinėjantis bylÄ pagal žemės paėmimu suinteresuotos institucijos ieÅ¡kinį, privalo iÅ¡spręsti ne tik leidimo registruoti paimamo žemės sklypo nuosavybės teises valstybės vardu klausimÄ , bet ir nustatyti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamÄ turtÄ dydį bei mokėjimo tvarkÄ .

Atlyginimo dydžio nustatymo klausimas negalėjo bÅ«ti sprendžiamas Lietuvos apeliaciniame teisme, kadangi tÄ bylÄ inicijavo ieÅ¡kovai, kuriems teisės aktai nesuteikia reikalavimo teisės kreiptis į teismÄ dėl atlyginimo dydžio už paimamÄ Å¾emės sklypÄ visuomenės poreikiams nustatymo.7. Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėjama ir Å¡i Vilniaus apygardos teismo byla skiriasi bylų faktiniu ieÅ¡kinio pagrindu – Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2A-15-196/2015 V. ir O.

G. bei V. ir Z. B. ieÅ¡kinys vertintinas kaip ieÅ¡kinys dėl nuostolių atlyginimo, tačiau ne dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamÄ Å¾emės sklypÄ dydžio nustatymo, kadangi tokios teisės jiems nesuteikia teisės aktai.8. Vilniaus miesto savivaldybės ieÅ¡kinio dalį dėl atlyginimo dydžio nustatymo palikus nenagrinėtÄ , teisingo atlyginimo dydžio nustatymas yra apsunkinamas Å¡alims ir teismui, kadangi byla pagal atsakovų ieÅ¡kinį yra nagrinėjama apeliacinėje instancijoje, kurioje yra ribojamas naujų įrodymų pateikimas.

Tokio pobÅ«džio bylose ypatingai svarbu teisingai nustatyti paimamo žemės sklypo vertę ne tik siekiant savininkų teisių apsaugos, bet ir siekiant užtikrinti, jog nebÅ«tų pažeistas vieÅ¡asis interesas, t. y. savininkai neturėtų nepagrįstai praturtėti savivaldybės sÄ skaita. Atsakovai nesutinka su ieÅ¡kovo atskiruoju skundu, praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Pagal Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalį žemė visuomenės poreikiams iÅ¡ privačios žemės savininkų gali bÅ«ti paimama Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos arba savivaldybės tarybos praÅ¡ymÄ .

Ginčo byloje tokį praÅ¡ymÄ yra pateikusi Vilniaus miesto savivaldybės taryba. Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnis numato, jog savivaldybės administracija savivaldybės teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimÄ arba pati juos įgyvendina. BÅ«tent Vilniaus miesto savivaldybės administracija įgyvendino visÄ atsakovams priklausančio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedÅ«rÄ , pradedant projekto rengimu, bÅ«tinų paslaugų užsakymu bei baigiant ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimu ir kompensacijos sumokėjimu.

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams organizatorius taip pat yra Vilniaus miesto savivaldybės administracija, todėl bÅ«tent Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra ta savivaldybės institucija, kuri įgyvendina savivaldybės tarybos, kaip žemės paėmimo visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos, teises ir pareigas.2. PrieÅ¡ingai nei teigiama atskirajame skunde, teismas nenurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra tas pats juridinis asmuo, o sprendė, jog kompensacijos už paimamÄ Å¾emę klausimÄ Vilniaus miesto savivaldybė vienoje byloje sprendžia pati, o kitoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėjamoje byloje) – per savo valdymo institucijÄ .

Kadangi savivaldybė savo teises įgyvendina per atitinkamas savo valdymo institucijas, tai vertinant ar dviejų civilinių bylų Å¡alys yra tapačios, turi bÅ«ti vertinama, ar tos pačios teisės savivaldybė neįgyvendino pati ir per savo valdymo institucijas, t. y. pripažintina, kad Å¡iuo atveju nustatant Å¡alių tapatumÄ , egzistuoja tam tikta specifika ir negalima apsiriboti vien tik formaliu juridinių asmenų nesutapimu.3. Kadangi Vilniaus miesto savivaldybės taryba negali bÅ«ti Å¡alimi civiliniame procese ir veikia per Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ , tai atsakovai pagrįstai ieÅ¡kinį dėl kompensacijos už visuomenės poreikiams paimamÄ Å¾emės sklypÄ pareiÅ¡kė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija nesigynė netinkamo atsakovo argumentu.4. Nepagrįstas ieÅ¡kovo teiginys, kad tik pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį pradėtoje byloje gali bÅ«ti nustatytas kompensacijos dydis, o atsakovai neturėjo kreipimosi į teismÄ iniciatyvos teisės. Kiekvienas asmuo turi kreipimosi į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo teisę, prieÅ¡ingu atveju tai reikÅ¡tų, jog ieÅ¡kovas turi teisę neterminuotai neužbaigti žemės paėmimo bei kompensacijos iÅ¡mokėjimo procedÅ«ros, jÄ vilkinti, o turto savininkai negalėtų ginti savo pažeistų teisių, kas neabejotinai prieÅ¡tarautų konstituciniam teisingo kompensavimo už visuomenės poreikiams paimamÄ Å¾emę principui.5.

IeÅ¡kovas neteisus teigdamas, kad Å¡ios bylos ir Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamos bylos dalykas nėra tapatus. Vilniaus miesto savivaldybė Vilniaus apygardos teisme naujai pradėtoje byloje kompensacijÄ siekia nustatyti už tÄ patį visuomenės poreikiams paimamÄ Å¾emės sklypÄ , kompensacijos dydį įrodinėja ta pačia vertinimo ataskaita, kuri pateikta Lietuvos apeliaciniam teismui, kompensacija nustatoma tuo pačiu tikslu – dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, t. y. abu ginčai yra visiÅ¡kai tapatÅ«s. IeÅ¡kovo nurodoma aplinkybė, jog sklypo savininkai yra pareiÅ¡kę ir kitų reikalavimų, nesudaro pagrindo kitaip vertinti abiejų bylų, kadangi konstatuotinas dalies nagrinėjamų reikalavimų tapatumas, o tuo pačiu – negalimumas pakartotinai šį klausimÄ nagrinėti tarp Å¡alių.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria dalis ieÅ¡kinio palikta nenagrinėta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priimti nutartį leisti įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos sprendime nurodytÄ Å¾emės sklypÄ Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šį žemės sklypÄ Nacionalinės žemės tarnybos sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams bei nustatyti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo dydį.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjama (2014 m. lapkričio 12 d. nutartimi sustabdyta) civilinė byla Nr. 2A-15-196/2015 pagal ieškovų V. B., Z. B., V. G., O. G. ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-11-560/2013, pagal ieškovų V. B., Z. B., V. G. ir O. G. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl kompensacijos už visuomenės poreikiams paimamo privačios žemės sklypo priteisimo bei turtinės ir neturinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktu, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio dalį dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamÄ Å¾emės sklypÄ nustatymo paliko nenagrinėtÄ . Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ teismas pareiÅ¡kimÄ palieka nenagrinėtÄ , jeigu teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Apelianto įsitikinimu, teismui nebuvo pagrindo ieÅ¡kinio dalį dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo dydžio nustatymo palikti nenagrinėtÄ , kadangi nesutampa nagrinėjamų bylų Å¡alys ir faktinis ieÅ¡kinio pagrindas.

Å ioje byloje ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė Vilniaus miesto savivaldybė, o Lietuvos apeliacinio teismo sustabdytoje byloje – atsakovu, iÅ¡ kurio ieÅ¡kovai praÅ¡o priteisti kompensacijÄ , yra Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieÅ¡kovo argumentu, kad Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra du skirtingi juridiniai asmenys, kas leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog ginčas kilęs ne tarp tų pačių Å¡alių, tačiau Å¡alių nesutapimÄ svarbu įvertinti ginčo kontekste.Pagal Žemės įstatymo 46 straipsnį žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija yra savivaldybės taryba.

Pagal Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSÄ®) 3 straipsnio 1 dalį – savivaldybė – įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Konstitucijos laiduotÄ savivaldos teisę, įgyvendinamÄ per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų iÅ¡rinktÄ savivaldybės tarybÄ , kuri sudaro jai atskaitingas vykdomÄ jÄ ir kitas savivaldybės institucijas ir įstaigas įstatymams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti.

Å io straipsnio 3 dalyje numatyta, kad savivaldybės institucijos – už savivaldos teisės įgyvendinimÄ savivaldybės bendruomenės interesais atsakingos institucijos:

1) savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas;

2) savivaldybės vykdomoji institucija – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai). Pagal VSÄ® 29 straipsnio 1 ir 2 dalį savivaldybės vykdomoji institucija yra savivaldybės administracijos direktorius, kuris vadovauja savivaldybės administracijai. Pagal VSÄ® 30 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ savivaldybės administracija savivaldybės teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimÄ arba pati juos įgyvendina.

Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimÄ užsako ir už turto vertinimo darbus sumoka žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija buvo ta institucija, kuri vykdė su žemės paėmimu visuomenės poreikiams susijusias funkcijas – užsakė ginčo žemės sklypo vertinimÄ , į banko sÄ skaitÄ Ä¯mokėjo pinigų sumÄ , reikalingÄ sumokėti už žemės paėmimÄ visuomenės poreikiams (1 t., 9, 19-21, 22-25 b. l.).

Taigi Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra ta savivaldybės institucija, kuri įgyvendina savivaldybės tarybos, kaip žemės paėmimo visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos, teises ir pareigas. Dėl Å¡ių priežasčių yra pagrindas pritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad subjektų nesutapimas nagrinėjamose bylose nesudaro pagrindo teigti, kad aptariamos bylos yra netapačios. IeÅ¡kovai ieÅ¡kinį dėl kompensacijos už visuomenės poreikiams paimtÄ Å¾emę priteisimo pareiÅ¡kė Vilniaus savivaldybės administracijai, kaip institucijai, įgyvendinančiai su žemės paėmimu suinteresuotos institucijos – savivaldybės tarybos – teises ir pareigas, todėl Vilniaus miesto savivaldybės reikalavimas Å¡ioje byloje dėl atlyginimo nustatymo laikytinas tapačiu, neatsižvelgiant į tai, kad įgyvendinamas per skirtingas institucijas.Sprendžiant dėl ieÅ¡kinio dalyko tapatumo bÅ«tina įvertinti reikalavimų turinį.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartÄ aiÅ¡kinęs, kad, nustatant, ar dviejų ieÅ¡kinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos bÅ«das (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2007; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010). Tiek Å¡ioje, tiek Lietuvos apeliacinio teismo žinioje esančioje byloje siekiama to paties tikslo – žemės sklypų savininkams nustatyti teisingÄ atlyginimÄ už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus.

IeÅ¡kinio pagrindÄ sudaro faktinio pobÅ«džio aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieÅ¡kovo reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). IeÅ¡kinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieÅ¡kinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Abiejose bylose kompensacijos priteisimo pagrindas yra tas pats – nuosavybės visuomenės poreikiams paėmimas ir teisingos kompensacijos nustatymas asmenims, iÅ¡ kurių buvo paimta nuosavybė.Aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 12 d. priėmė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, nereiÅ¡kia, kad teismas konstatavo pareikÅ¡tų ieÅ¡kinių netapatumÄ .

Teismui ieÅ¡kinio priėmimo metu pareikÅ¡tų tapačių ieÅ¡kinių aplinkybė nebuvo žinoma, o jai paaiÅ¡kėjus, teismas pagrįstai taikė CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas tapataus ieÅ¡kinio priėmimo teisines pasekmes.Apeliantas neteisus teigdamas, kad Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėjamoje byloje negali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamÄ Å¾emės sklypÄ nustatymo, kadangi ieÅ¡kovams teisės aktai nesuteikia reikalavimo teisės kreiptis į teismÄ dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus nustatymo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta, jog nuosavybė gali bÅ«ti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama, o Konstitucijos 30 straipsnis įtvirtina asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismÄ . Taigi aplinkybė, kad byla pradėta pagal ieÅ¡kovų, t. y. asmenų, iÅ¡ kurių visuomenės poreikiams buvo paimta nuosavybė, ieÅ¡kinį dėl kompensacijos priteisimo, nepaneigia teismo konstatuotos aplinkybės, jog aptariamų ginčų faktinis pagrindas yra tapatus.

Tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovai yra pareiÅ¡kę reikalavimus dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo, nepaneigia vieno iÅ¡ reikalavimo – dėl kompensacijos už visuomenės poreikiams paimtÄ Å¾emę priteisimo – tapatumo.Bylų tapatumÄ patvirtina ir tai, kad pagal pareikÅ¡tus reikalavimus negali bÅ«ti priimti du teismų sprendimai, kadangi tokiu atveju savininkams bÅ«tų nustatyta dviguba kompensacija už tÄ patį netektÄ turtÄ dėl jo paėmimo visuomenės poreikiams.Ä®vertinusi iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , pagrįstai konstatavo nagrinėjamų bylų tapatumÄ , todėl padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio dalies palikimo nenagrinėta.

Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįsti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                  Danutė GasiÅ«nienė Dalia Kačinskienė Gintaras Pečiulis