2021-10-27 Nr. AB-22524-3-61-3-02746-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2309-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02746-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.6; 44.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. Ž. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. J. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus (toliau – ir teritorinis registratorius) 2020 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. SPR4-4390 (14.5E) (toliau – ir teritorinio registratoriaus sprendimas, 2020 m. gegužės 5 d. sprendimas); 2) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. CSPR-149 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti VĮ Registrų centrą registruoti Nekilnojamojo turto registre Vilniaus miesto valdybos 1996 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 655V „Dėl Vilniaus miesto Naujamiesčio seniūnijos valdybos 1994 m. rugsėjo 14 d. potvarkio Nr. 140 ir 1994 m. spalio 21 d. potvarkio Nr. 149 pripažinimo negaliojančiais” (toliau – ir Sprendimas) ir panaikinti įrašuose prie nuosavybės esantį įregistravimo pagrindą: 1994 m. rugsėjo 14 d. seniūnijos potvarkį Nr. 140 ir 1995 m. kovo 23 d. statinio priėmimo naudoti aktą.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1. 149-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau – ir DNSB) „Mokslininkų namas“ (toliau – ir Bendrija) įgaliotinių susirinkimo metu ji buvo įgaliota sudaryti sutartį su advokatu, siekiant išsireikalauti dokumentų, pagrindžiančių ar paneigiančių V. J. namo bokšto ir jo priklausinių, terasos bei laiptinės aikštelės įsigijimą bei, esant reikalui, atstovauti butų ir kitų patalpų savininkams teisiniame procese.

2.2. Iš VĮ Registrų centro gautų dokumentų matyti, kad V. J. nuosavybės teise priklauso butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), su terasa ant stogo, plane pažymėta T (toliau – ir Terasa). Paprastojo remonto pradžia – 1995 metai, pabaiga – 2002 metai; bendras plotas – 127,07 kv. m; gyvenamasis plotas – 95,16 kv. m. Buto su Terasa įregistravimo pagrindas: 1992 m. gruodžio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 1-195, Vilniaus miesto Naujamiesčio seniūnijos 1994 m. rugsėjo 14 d. potvarkis Nr. 140 (toliau – ir Potvarkis), 1995 m. kovo 23 d. statinio priėmimo naudoti aktas (toliau – ir Aktas). VĮ Registrų centre taip pat įregistruota 2018 m. sausio 15 d. deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 ir 2018 m. sausio 5 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla (kadastro duomenų nustatymo data – 2018 m. sausio 5 d.). Iš kadastro duomenų bylos matyti, kad Terasa registruota kaip V. J. nuosavybė, nors Terasa yra bendra visų namo (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas: (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Namas), bendrasavininkių nuosavybė. V. J. 1992 m. gruodžio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1-195 pirko 98,96 kv. m ploto Butą. Joks kitas turtas, išskyrus paminėtą Butą, sudarantį 98,96 kv. m, V. J. nuosavybės teise pastate (duomenys neskelbtini), nepriklauso, o VĮ Registrų centre neteisėtai registruojamas kaip V. J. nuosavybė.

2.3. Juridinis faktas apie Terasą, kaip V. J. nuosavybę, registruotas VĮ Registrų centre, nors visų namo (duomenys neskelbtini), gyventojų sutikimo Terasos registravimui V. J. nuosavybe nėra. Be to, Terasa yra mažiausiai 100 kv. m ploto, toks plotas VĮ Registrų centre esančiuose dokumentuose neatsispindi. Terasa, nesant pastato (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų sutikimo, nepagrįstai ir neteisėtai nuosavybės teise įregistruota V. J.

2.4. V. J. Potvarkio pagrindu, kuriuo jam buvo nutarta leisti suremontuoti nuosavybės teise priklausantį Butą ir įsirengti 22 kv. m ploto pagalbines patalpas bokštelyje, įteisino rekonstrukcijos darbus, kuriuos atlikus bendras Buto plotas pagal projektą tapo 130,6 kv. m, iš kurių papildomai įrengta bendrojo ploto 21,5 kv. m. Rekonstrukcijos darbus vykdė užsakovas, taigi faktiškai V. J. neatliko jokių rekonstrukcijos darbų, tik neteisėtai užėmė visų butų ir kitų patalpų savininkams priklausančias patalpas.

2.5. Bendrijos įgaliotiniai 1996 m. birželio 12 d. raštu Nr. 03-03-923 kreipėsi į Vilniaus miesto Naujamiesčio seniūnijos valdybą, prašydami potvarkius, tarp jų ir Potvarkį, panaikinti kaip neteisėtus. Taip pat Bendrijos įgaliotiniai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių su skundu nurodydami, kad Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnai vilkina perduoti namą (duomenys neskelbtini), į Bendrijos balansą, neteisėtai dalija šio namo negyvenamąsias patalpas, o uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Naujamiesčio būstas” neteisėtai disponuoja šio namo bendro naudojimo patalpomis. Seimo kontrolierius 1996 m. kovo 18 d. pažymoje „Dėl R. Š., Z. K. ir kitų namo (duomenys neskelbtini), gyventojų skundo“ (toliau – ir Pažyma) konstatavo, kad Potvarkis prieštarauja Vilniaus miesto valdybos 1993 m. birželio 10 d. potvarkio „Dėl patalpų palėpėse, pusrūsiuose ir rūsiuose įrengimo tvarkos” 2.2 punkčiui, kadangi leidimai įsirengti negyvenamąsias patalpas bokštelyje ir palėpėje išduoti negavus visų minėto namo butų savininkų notariškai arba seniūnijos valdybos įgalioto asmens patvirtintų raštiškų sutikimų dėl tų patalpų įrengimo konkrečiai paskirčiai. Pažyma nustatyta, kad visų namo gyventojų sutikimas priimant Potvarkį negautas, t. y. Naujamiesčio seniūnija dalija namo negyvenamąsias patalpas, nesant nei Bendrijos, nei bendrasavininkų sutikimo.

2.6. Vilniaus miesto valdyba 1996 m. balandžio 25 d. Sprendimu panaikino Potvarkį, tačiau Sprendimas VĮ Registrų centre (tuometiniame VĮ Respublikiniame inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biure, Vilniaus filiale) nebuvo įregistruotas. Atsižvelgiant į tai, kad Potvarkis panaikintas, negaliojančiu turi būti pripažintas VĮ Registrų centre įregistruotas Aktas, nes šiame dokumente aptariama rekonstrukcija pagal projektą buvo atlikta panaikinto Potvarkio pagrindu. Atsakovo aplaidumas ir piktnaudžiavimas lemia, kad Sprendimas iki šios dienos neįregistruotas VĮ Registrų centre. Nepaisant jau priimto Sprendimo, V. J. ir toliau atlieka neteisėtus veiksmus – VĮ Registrų centre įregistravo 2018 m. sausio 15 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 ir 2018 m. sausio 5 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą.

2.7. 2020 m. kovo 18 d. teritorinis registratorius sprendimu atsisakė įregistruoti Sprendimą, nes nebuvo pateiktas šio sprendimo originalas ir dėl to, kad Nekilnojamojo turto registre Buto registro įraše duomenys apie Butui priskirtas pagalbines patalpas bokštelyje ir V. J. nuosavybės teisės į minėtą nekilnojamąjį daiktą įrašyti Akto pagrindu, kuris įstatymų nustatyta tvarka nebuvo panaikintas ar pripažintas neteisėtu ir (ar) negaliojančiu. Komisija skundo netenkino – 2020 m. birželio 3 d. sprendimu paliko galioti teritorinio registratoriaus 2020 m. kovo 18 d. sprendimą. Dėl nurodytų sprendimų vyksta ginčas Vilniaus apygardos administraciniame teisme (toliau – ir VAAT) administracinėje byloje Nr. eI3-4262-535/2020.

2.8. Teritorinio registratoriaus sprendimu buvo atsisakyta įregistruoti Sprendimą, nes pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių prašomų išregistruoti daiktinių teisių pasibaigimą, ir (ar) Akto, kuriuo įteisintas statybos darbų teisėtumas, negaliojimą ir (ar) panaikinimą. Skundžiamą sprendimą pareiškėja apskundė Komisijai, kuri nutarė skundą atmesti. Skundžiami sprendimai neteisėti ir nepagrįsti. Atsakovo nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtinta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija (toliau – ir Nutarimas Nr. 297) tėra poįstatyminis aktas, nesudarantis pagrindo V. J. nuosavybės teisei atsirasti. Jokiame teisės akte nėra ir nebuvo nurodyta, kad statinio priėmimo naudoti aktas yra pagrindas nuosavybei atsirasti. Atsakovas pats nurodo, jog statinio priėmimo naudoti aktas galėtų būti tik netiesioginis įrodymas, kurio pagrindu V. J. turėjo kreiptis į teismą, siekdamas įgyti nuosavybės teises į ginčijamas patalpas, tačiau V. J. to nepadarė.

2.9. Skundžiamų sprendimų argumentas, kad Buto registro įraše duomenys apie Butui priskirtas pagalbines patalpas bokštelyje ir V. J. nuosavybės teisės į minėtą nekilnojamąjį daiktą įrašyti Akto pagrindu, kuris įstatymų nustatyta tvarka nėra panaikintas ar pripažintas neteisėtu ar negaliojančiu, yra nepagrįstas. Aktas VĮ Registrų centre surašytas ir įregistruotas panaikinto Potvarkio pagrindu, kuriuo buvo nutarta leisti V. J. suremontuoti jam nuosavybės teise priklausantį Butą ir įsirengti 22 kv. m ploto pagalbines patalpas bokštelyje pagal nustatyta tvarka suderintą projektą VĮ Registrų centre įregistruoti. Aplinkybės ir įrodymai nustatyti Sprendimu yra nekvestionuojami, todėl Sprendimas turi būti įregistruotas VĮ Registrų centre.

3. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad:

3.1. Pareiškėja nepagrįstai teigia, jog Aktas VĮ Registrų centre surašytas ir įregistruotas panaikinto Potvarkio pagrindu, todėl Sprendimu panaikinus Potvarkį, Registrų centro įrašuose turi būti panaikinti įrašai apie V. J. nuosavybės įregistravimo pagrindus – Potvarkį ir Aktą. Nustatyta, jog Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas Butas su Terasa ir į šį Butą yra įregistruotos V. J. nuosavybės teisės. Atsižvelgiant į tai, kad Aktas įstatymų nustatyta tvarka nėra panaikintas ar pripažintas negaliojančiu, buvo pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjos prašymo tenkinimui nėra teisinio pagrindo. Šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-15844-861/2020 dėl Akto pripažinimo negaliojančiu. Taigi, viena vertus, šioje byloje pareiškėja teigia, kad Aktas surašytas ir VĮ Registrų centre įregistruotas panaikinto Potvarkio pagrindu, todėl tai sudaro pagrindą panaikinti įrašuose esantį įregistravimo pagrindą, kita vertus, civilinėje byloje prašo pripažinti negaliojančiu minėtą Aktą. Pareiškėja, civilinėje byloje ginčydama Aktą, pati pripažįsta, jog jis šiuo metu yra galiojantis. Bendrosios kompetencijos teismui pripažinus Aktą negaliojančiu, teismo sprendimas būtų pakankamas pagrindas atlikti pakeitimus Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre.

3.2. Dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų, susijusių su nuosavybės teisių registracija, pakeitimo į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją kreipėsi ne nekilnojamojo daikto savininkas V. J., o trečiasis asmuo (pareiškėja), kuris, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, nėra tinkamas subjektas teikti tokio pobūdžio prašymus. Pareiškėja iš esmės ginčija 1995 m. kovo 23 d. atliktą registraciją. Pareiškėja, nors ir formuluoja skundo reikalavimus dėl teritorinio registratoriaus sprendimo ir Komisijos sprendimo panaikinimo, iš esmės ginčija viešojo administravimo subjekto veiksmą, atliktą prieš daugiau nei dvidešimt penkerius metus, taigi yra praleidusi dešimties metų naikinamąjį terminą.

3.3. Teismas gali įpareigoti iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų, tačiau teismas neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, todėl nagrinėjamoje byloje ir šiuo pagrindu turėtų būti atmestas pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad:

4.1. Atsakovas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo pakeisti įrašą apie jo nuosavybės teisę, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.262 straipsniu įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis ginčijamas turtas nuosavybės teise priklauso V. J. asmenine nuosavybės teise ir šie duomenys nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tiek Aktas, tiek Potvarkis nėra pripažinti negaliojančiais, todėl daugiau nei akivaizdu, jog pareiškėjos skundas yra nepagrįstas ir vertintinas kaip piktnaudžiavimu savo procesinėmis teisėmis.

4.2. Terasa yra Buto priklausinys ir ja daugybę metų galėjo naudotis tik jis, kadangi į ją patekti galima tik iš jam priklausančio Buto. Nei vienas iš Namo gyventojų nereiškė jokių pretenzijų dėl Terasos nuosavybės teisės, neišreiškė pageidavimo naudotis Terasa. Tik jam tapus Bendrijos vadovu ir prasidėjus nesutarimams su gyventojais dėl jų susikaupusių skolų, taip pat dėl reikalavimo asmenims pašalinti nuo Namo nelegalias jiems priklausančių įmonių iškabas, gyventojai pradėjo reikšti pretenzijas.

4.3. Aplinkybė, kad be kitų ieškovų ir pareiškėja reikalauja Vilniaus miesto apylinkės teismo pripažinti negaliojančiais Aktą ir Potvarkį, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja pripažįsta, jog šiuo metu Aktas ir Potvarkis yra galiojantys ir sukuriantys teisines pasekmes. Kita vertus, tol, kol įstatymų nustatyta tvarka Aktas ir Potvarkis nebus pripažinti negaliojančiais, tol atsakovas neturės pagrindo pakeisti duomenis apie jo nuosavybę.

4.4. V. J. ūkio būdu atliktos rekonstrukcijos teisėtumą patvirtina Aktas. Iki rekonstrukcijos iš Terasos lietaus vanduo tekėjo į buto vidų, bokšte nebuvo langų. Jis net tris kartus nuo 1993 metų savo lėšomis atliko kapitalinį Terasos remontą. Nei vienas pastato gyventojas niekada nėra mokėjęs nei už Terasos remonto darbus, nei už bokšto tvarkymą.

4.5. Potvarkio pripažinimas negaliojančiu nesudaro tiesioginio pagrindo Aktą pripažinti negaliojančiu. Priėmimo komisija konstatavo, kad rekonstrukcija atitiko 1994 m. rugsėjo 28 d. patvirtintą projektą ir priimama naudoti. Aktu statytojui (V. J.) nurodyta per 3 mėnesius pateikti Aktą Valstybiniam projektavimo, inventorizacijos ir paslaugų biurui teisiniam statybos registravimui. Taigi minėto Akto pagrindu atlikta turto teisinė registracija jo vardu.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 22 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

6.1. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovai 1992 m. gruodžio 30 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu V. J. nusipirko Butą (sutartyje nurodyta, jog butas yra 98,96 kv. m).

6.2. Vilniaus miesto Naujamiesčio seniūnijos valdyba 1994 m. rugsėjo 14 d. priėmė Potvarkį, kuriuo leido trečiajam suinteresuotam asmeniui suremontuoti jam nuosavybės teise priklausantį Butą ir įsirengti apie 22 kv. m ploto pagalbines patalpas bokštelyje pagal nustatyta tvarka suderintą projektą. 1995 m. kovo 23 d. priimtas Vilniaus miesto mero 1993 m. spalio 26 d. potvarkiu Nr. 588 paskirtos komisijos priėmimo naudoti aktas, kuriuo konstatuota, jog rekonstrukcija atitinka projektą ir priimama naudoti.

6.3. Seimo kontrolierius 1996 m. kovo 18 d. priėmė pažymą Nr. 10-28/510/01/707, kuria, be kita ko, nusprendė atkreipti VĮ Respublikinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro Vilniaus filialo direktoriaus dėmesį į pavaldžių darbuotojų aplaidumą, dėl kurio buvo atlikta dviguba patalpų teisinė registracija.

6.4. 1996 m. balandžio 25 d. priimtas Sprendimas, kuriuo pripažinti negaliojančiais Vilniaus miesto Naujamiesčio seniūnijos valdybos 1994 m. rugsėjo 14 d. potvarkis Nr. 140 „Dėl leidimo remontuoti butą ir įsirengti pagalbinę patalpą“ ir 1994 m. spalio 21 d. potvarkis Nr. 149 „Dėl palėpės įsirengimo“.

6.5. 2020 m. vasario 18 d. pareiškėjos atstovas VĮ Registrų centrui pateikė prašymą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti Sprendimą ir panaikinti įrašuose prie nuosavybės teisės esantį įregistravimo pagrindą: Potvarkį ir Aktą.

6.6. 2020 m. gegužės 5 d. priimtas nagrinėjamoje byloje skundžiamas teritorinio registratoriaus sprendimas, kuriame nustatyta, jog tuometinėje nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje, vadovaujantis teisinės registracijos atlikimo metu galiojusia Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtinta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija, 1995 m. kovo 23 d. buvo įregistruotas 128,52 kv. m ploto Butas su pagalbinėmis patalpomis bokštelyje ir V. J. nuosavybės teisės į jį. Minėto nekilnojamojo daikto archyvinėje byloje saugomoje atliktos teisinės registracijos išvadoje nurodyta, kad minėto buto su pagalbinėmis patalpomis bokštelyje ir V. J. nuosavybės teisių registracija atlikta dokumentų – Akto, Vilniaus miesto valdybos Urbanistikos ir architektūros skyriaus Statybos ir architektūros valstybinės priežiūros inspekcijos 1994 m. gruodžio 21 d. statybos įregistravimo pažymos Nr. R-94-299, Potvarkio ir architektūros projektavimo firmos „A“ architekto parengto projekto, pagrindu. Atsižvelgiant į tai, jog Buto registro įraše duomenys apie Butui priskirtas pagalbines patalpas bokštelyje ir V. J. nuosavybės teisės į minėtą nekilnojamąjį daiktą įrašyti Akto pagrindu, kuris įstatymų nustatyta tvarka nėra panaikintas ar pripažintas neteisėtu ar negaliojančiu, nuspręsta pareiškėjos 2020 m. vasario 18 d. prašymą atmesti. Taip pat nuspręsta atmesti reikalavimą panaikinti Potvarkį ir įregistruoti juridinį faktą (apie priimtą Sprendimą), kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, kartu su prašymu įregistruoti ir (ar) išregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus teritoriniam registratoriui turi būti pateikiami dokumentų, patvirtinančių prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą ir (ar) pasibaigimą originalai arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtinti jų nuorašai. Pareiškėjos kartu su prašymu pateiktas Sprendimas neatitiko minėtos normos reikalavimų.

6.7. Nesutikdama su teritorinio registratoriaus sprendimu, pareiškėja jį 2020 m. birželio 5 d. apskundė Komisijai, kuri nagrinėjamoje byloje skundžiamu 2020 m. liepos 8 d. sprendimu konstatavo, jog teritorinio registratoriaus sprendimas yra teisėtas. Komisija nustatė, jog pareiškėja prašo pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis, susijusius su V. J. nuosavybės teisių įregistravimo pagrindais, t. y. panaikinti Potvarkį bei Aktą, taip pat įregistruoti Sprendimą. Tokio prašymo vykdymas turi įtakos V. J. nuosavybės teisių į Butą su Terasa įregistravimo pagrindus ir įregistruotų teisių apimtį. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsniu buvo konstatuota, kad su prašymu kreipėsi ne nekilnojamojo daikto savininkas, bet trečiasis asmuo – pareiškėjos atstovaujama Bendrija, kuri nėra tinkamas subjektas teikti tokio pobūdžio prašymus. Todėl pareiškėjos skundas buvo atmestas. Dėl prašymo panaikinti Aktą sprendime nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtas. Buto su Terasa teisinė registracija Akto pagrindu buvo atlikta 1995 m. kovo 23 d. Atsižvelgiant į tai, kad Aktas nustatyta tvarka nėra panaikintas ar pripažintas negaliojančiu, Komisijos vertinimu, nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo. Be to, šią aplinkybę netiesiogiai patvirtino ir pareiškėja, Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikusi ieškinį, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiu Aktą.

7. Teismas akcentavo, kad jis negali spręsti Terasos nuosavybės teisių klausimo. Vertindamas teritorinio registratoriaus sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teismas sutiko su šiame sprendime išdėstytais argumentais, kadangi šiuo metu Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad Butas su pagalbinėmis patalpomis trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teisėmis įregistruotas Akto ir Potvarkio pagrindu – šie duomenys nenuginčyti (Civilinio kodekso 4.262 straipsnis); įrašas registre padarytas dar 1995 metais, t. y. galiojant Aktui ir Potvarkiui. Teismas pažymėjo, jog Aktas nėra panaikintas ar pripažintas neteisėtu, o dėl Akto vyksta ginčas bendrosios kompetencijos teisme (Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. eI2-15844-861/2020). Pažymėjęs, kad su pareiškėjos prašymu pateiktas Sprendimas neatitiko Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, teismas priėjo prie išvados, kad esant minėtoms aplinkybėms teritorinis registratorius negalėjo įsiterpti į šias nuosavybės teises, todėl pagrįstai atsisakė registruoti ir Sprendimą.

8. Vertindamas skundžiamo Komisijos sprendimo teisėtumą, teismas nurodė, jog papildomai teritorinio registratoriaus sprendime nurodytiems argumentams, kuriuos teismas įvertino kaip pagrįstus, nurodyta, kad pareiškėja negalėjo teikti prašymo įregistruoti Sprendimo, nes taip nepagrįstai įsiterptų į trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybę. Teismas sutiko su šiais argumentais, kadangi, teismo vertinimu, tol, kol iš esmės vyksta ginčas dėl trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės atsiradimo į jam tuo metu nepriklausiusias nekilnojamojo turto dalis bendrosios kompetencijos teisme, registratoriai turi susilaikyti nuo nepagrįstų veiksmų – teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui teisės aktai nustato reikalavimą įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą.

9. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo naikinti teritorinio registratoriaus ir Komisijos sprendimų, taip pat įpareigoti atsakovą atkilti pareiškėjos reikalaujamus veiksmus.

III. 10. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti. Pareiškėja taip pat prašo išreikalauti iš Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus visą su skundo nagrinėjimu susijusią medžiagą, taip pat aktualius VĮ Registrų centre 1996 m. balandžio 25 d. – 1996 m. gegužės 25 d. gautų dokumentų registracijos žurnalus dėl Sprendimo gavimo. Pareiškėja apeliaciniame skunde pakartoja aplinkybes ir argumentus, kuriuos buvo nurodžiusi pirmosios instancijos teismui, ir papildomai nurodo, kad:

10.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog Potvarkis nėra panaikintas ar pripažintas neteisėtu. Potvarkis yra panaikintas Vilniaus miesto valdybos Sprendimu. Aplinkybė, kad bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjama civilinė byla, kurioje ginčijami Aktas ir Potvarkis, nedaro įtakos šiam administraciniam ginčui.

10.2. Vilniaus miesto valdybos Sprendimo priėmimo metu galiojo Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos”. Šio įstatymo 3 straipsnyje buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimo priimti teisės aktai, išskyrus įstatymus, Respublikos Prezidento dekretai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, Lietuvos banko, ministerijų, departamentų ir Vyriausybės įstaigų bei kitų valstybės valdymo institucijų aktai, kuriuose nėra nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, neturintys visuotinės reikšmės Konstitucinio Teismo sprendimai, šiuos aktus pasirašiusių asmenų nuožiūra „Valstybės žiniose“ gali būti neskelbiami. Nepaisant to, ar jie paskelbti „Valstybės žiniose“, šie aktai turi būti išsiunčiami juose minimoms valstybės institucijoms, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, juridiniams bei fiziniams asmenims.

10.3. Byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybes, kad Seimo kontrolieriaus 1996 m. kovo 18 d. Pažyma ir Vilniaus miesto valdybos Sprendimas buvo išsiųsti R. Š. ir V. B. Todėl, priešingai nei nurodo VĮ Registrų centras, Pažyma ir Sprendimas buvo išsiųsti ne tik minėtiems asmenims, tačiau ir V. J. bei VĮ Respublikiniam inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biurui (Vilniaus filialui), taip pat ir kitiems Sprendime ir Pažymoje paminėtiems asmenims. Be to, Pažymą ir Sprendimą VĮ Registrų centrui pakartotinai siuntė pareiškėja, Bendrijos narė ir įgaliotinė. Sprendimas pasirašytas tinkamai – pateikta jo kopija, patvirtinta Vilniaus regioninio valstybės archyvo, Sprendimo kopija taip pat patvirtinta atstovo advokato G. B. Todėl nėra jokio pagrindo neregistruoti šio Sprendimo, jis privalo būti įregistruotas, nes šis individualus teisės aktas yra Nekilnojamojo turto registre registruotinas juridinis faktas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 8 str. 1 d.).

10.4. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad Aktas nėra panaikintas ar pripažintas neteisėtu, kadangi jis negalėjo būti įregistruotas VĮ Registrų centre, o V. J. negalėjo gauti statybos leidimo, kadangi, kaip konstatuota Sprendime, nebuvo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo statybos leidimui gauti. Be to, Aktas surašytas ne valstybinės komisijos, kaip to reikalavo Vyriausybės Nutarimo Nr. 297 9.4 punktas.

10.5. Sprendimas turėjo būti įregistruotas VĮ Registrų centre, kai jis pirmą kartą buvo išsiųstas šiai institucijai vykdyti, tačiau dėl piktnaudžiavimo ir aplaidumo neįregistruotas, o atsakovas nepagrįstai registruoja V. J. nuosavybės teises į visų butų ir kitų patalpų savininkams bendrąja daline nuosavybės teise priklausančias patalpas.

11. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. VĮ Registrų centras atsiliepimą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui. Atsakovas atsiliepime papildomai nurodo, kad:

11.1. Pareiškėjos argumentai, kad Sprendimas buvo VĮ Registrų centrui išsiųstas, tačiau dėl aplaidumo neįregistruotas, neturi jokio faktinio ir teisinio pagrindo.

11.2. Šioje byloje ginčo dalyku yra Komisijos sprendimas, tuo metu pareiškėja kvestionuoja 1995 m. kovo 23 d. atliktą V. J. buto ir nuosavybės teisių į jį registraciją, tačiau yra praleidusi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytą dešimties metų naikinamąjį terminą.

11.3. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsniu, pareiškėja neturi teisės paduoti prašymą išregistruoti kito asmens nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą. Pareiškėja apeliaciniame skunde visiškai nepasisako dėl Komisijos sprendime ir skundžiamame teismo sprendime konstatuotos aplinkybės, jog pareiškėja Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui elektroniniu paštu pateikė Vilniaus miesto valdybos Sprendimo skaitmeninę kopiją, kuri saugiu elektroniniu parašu nebuvo pasirašyta.

11.4. Pareiškėja, Bendrija ir kiti butų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai bendrosios kompetencijos teisme ginčydami Aktą, pripažįsta, jog šis aktas šiuo metu yra galiojantis.

11.5. Dėl pareiškėjos pateikto prašymo išreikalauti iš Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo nuo 1996 m. balandžio 25 d. iki 1996 m. gegužės 25 d. gautų dokumentų registracijos žurnalus – nagrinėjant kitą administracinę bylą tarp tų pačių šalių (Nr. eI3-4262-535/2020), pareiškėja buvo pateikusi analogišką prašymą, o VĮ Registrų centras 2020 m. spalio 1 d. į bylą pateikė raštą Nr. NS-17880 (1.11 E), kuriame yra išsamiai pasisakyta dėl galimybės patenkinti pareiškėjos prašymą.

11.6. Vilniaus apygardos administracinis teismas nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, išdėstė aiškius ir išsamius argumentus ir tuo pagrindu priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Byloje tikrinamas ginčas iš esmės dėl teritorinio registratoriaus sprendimo, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjos atstovo prašymas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Sprendimą bei Nekilnojamojo turto registro įrašuose panaikinti trečiojo suinteresuoto asmens V. J. nuosavybės teisės įregistravimo pagrindą (Aktą ir Potvarkį), teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Byloje nustatyta, kad teritorinis registratorius priėmė 2020 m. gegužės 5 d. sprendimą atmesti pareiškėjos atstovo prašymą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Vilniaus miesto valdybos 1996 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 655V „Dėl Vilniaus miesto Naujamiesčio seniūnijos valdybos 1994 m. rugsėjo 14 d. potvarkio Nr. 140 ir 1994 m. spalio 21 d. potvarkio Nr. 149 pripažinimo negaliojančiais” bei panaikinti įrašuose prie V. J. nuosavybės esantį įregistravimo pagrindą: 1994 m. rugsėjo 14 d. seniūnijos potvarkį Nr. 140 ir 1995 m. kovo 23 d. statinio priėmimo naudoti aktą. Komisija 2020 m. liepos 8 d. sprendimu paliko galioti teritorinio registratoriaus 2020 m. gegužės 5 d. sprendimą.

14. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų, be kita ko, ar pirmosios instancijos teismas nenusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų (2 p.).

15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakanka subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ numatytų būdų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012; 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3497-502/2021). Administracinių teismų praktikoje asmens suinteresuotumas suvokiamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą siekį apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-922/2013). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-364/2014; 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3497-502/2021).

16. Teismas, prieš imdamasis nagrinėti bylą iš esmės, turi nustatyti, kokių teisiškai reikšmingų pasekmių, ginant savo pažeistas teises ir interesus, siekia pareiškėjas, kokia apimtimi pareiškėjo teisės ir interesai yra veikiami skundžiamo akto ar institucijos atliekamų veiksmų, kaip jie pakistų reikalavimų tenkinimo atveju, t. y. nustatyti asmens materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.

17. Pareiškėjos skunde nurodyta, kad ji į teismą kreipėsi veikdama 149-osios DNSB „Mokslininkų namas“, 2020 m. sausio 30 d. įgaliotinių susirinkimo protokolo Nr. 2020/01-2 pagrindu. Be to, skunde, paduotame Komisijai dėl teritorinio registratoriaus sprendimo, taip pat nurodyta, jog pareiškėja veikia 149-osios DNSB „Mokslininkų namas“, 2020 m. sausio 30 d. įgaliotinių susirinkimo protokolo Nr. 2020/01-2 pagrindu. Taigi pirmosios instancijos teismas, visų pirma, privalėjo išsiaiškinti, ar pareiškėja kreipėsi į teismą siekdama apginti savo pažeistas teises ar įstatymo saugomus interesus, ar siekia apginti 149-osios DNSB „Mokslininkų namas“ teises ar įstatymo saugomus interesus, kaip šios bendrijos atstovas.

18. Pažymėtina, kad Komisija ginčijamame sprendime nurodė, jog nagrinėja ne pareiškėjos, o 149-osios DNSB „Mokslininkų namas“ skundą dėl teritorinio registratoriaus sprendimo. 149-oji DNSB „Mokslininkų namas“ į procesą pirmosios instancijos teisme nebuvo įtraukta, nors šis klausimas turėjo būti sprendžiamas ABTĮ 53 straipsnyje nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, kuriuo vertino ginčijamo Komisijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, sprendė dėl 149-osios DNSB „Mokslininkų namas“ teisių bei pareigų.

19. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, galinčias kilti teisines pasekmes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad netinkamai taikant proceso teisės normas teismo sprendimu neteisėtai ir nepagrįstai nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų (ABTĮ 146 str. 2 d. 2 p.).

20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokios pozicijos laikėsi ir kitoje panašaus pobūdžio byloje (žr. 2021 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2304-442/2021).

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p.).

22. Panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pareiškėjos prašymas dėl papildomų duomenų išreikalavimo nesvarstomas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos O. Ž. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius