aa934ac2-448c-424b-86c8-e4a6f11d5bc0 · Klaipėdos apygardos teismas

        Baudžiamoji byla Nr. 1-105-417/2010 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1. (S) Klaipėdos apygardos teismas N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. lapkričio 22 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, sekretoriaujant Aušrai Čybienei, Danutei Klimašauskaitei, Jūratei Dužinskienei,dalyvaujant prokurorams Editai Mikalainienei, Arūnui Saunoriui,gynėjui advokatui Jurijui Koreckiui,kaltinamajam A. Š. (A.

Å .),nukentėjusiems A. G., I. J., V. Ž.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. Å ., duomenys neskelbtini, teistas:1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-02-13 nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. ir 140 str. 1 d., 63 str. 5 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui;2) Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-03-31 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d., 63 str. 1 metų viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-06-16 nutartimi paskirta bausmė pakeista 40 MGL (5200 Lt) bauda, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas BK 129 str. 1 d., n u s t a t ė: kaltinamasis A. Å . tyčia nužudė kitÄ Å¾mogų:2009-10-08, apie 21 val., prie įėjimo į parduotuvę „Maxima“, esančiÄ Klaipėdoje, duomenys neskelbtini, tarp apsvaigusių nuo alkoholio nukentėjusiojo A. G. ir A. Å . įvyko konfliktas, kurio metu A. G. papurÅ¡kęs dujų jam į veidÄ pabėgo. A. Å . pasivijo nukentėjusįjį praėjime tarp Å ilutės pl. 14 pastato ir Å¡unų vedžiojimo aikÅ¡telės, ties įėjimu į barÄ â€žduomenys neskelbtini“.

Pasivijęs A. G., A. Å . rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip keturis smÅ«gius į galvÄ ir padarė didelį galvos deÅ¡inės pusės nubrozdinimÄ , kairio smilkinio bei užausio nubrozdinimÄ , poodines minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvas ant abiejų akių vokų, kairiojo smilkinio, ausies kauÅ¡elio, užausio ir paausio, virÅ¡ugalvio, pakauÅ¡io ir kaklo kairėje pusėje, daugybinius galvos smegenų sumuÅ¡imus, kraujo iÅ¡siliejimÄ smegenų skilveliuose bei kraujosruvas po minkÅ¡taisiais smegenų dangalais.

A. G. padarytas daugybinis galvos smegenų sumuÅ¡imas bei kraujo iÅ¡siliejimas smegenų skilveliuose sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ . 2009-12-27 10 val. Klaipėdos universitetinės ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje A. G. nuo daugybinio smegenų sumuÅ¡imo mirė, t. y. taip tyčia jį nužudė. Kaltinamasis A. Å . kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2009 m. spalio 8 d., apie 21 val., prie parduotuvės „Maxima“ konflikto metu A. G. jam papurÅ¡kė dujomis į veidÄ , todėl kaltinamasis jį pasivijęs sudavė ne mažiau kaip keturis smÅ«gius į galvÄ .

AiÅ¡kina, kad galėjo suduoti ir daugiau smÅ«gių į galvÄ , tačiau tai padarė ranka, mušė A. G. jis vienas, A. T. muÅ¡tynėse nedalyvavo. Neneigia, jog įvykio vakarÄ gėrė alkoholį ir tai galėjo turėti įtakos atsiradusiems padariniams, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, su ieÅ¡kiniais iÅ¡ dalies sutinka, tačiau praÅ¡o juos sumažinti.Duotus parodymus A. Å . patvirtino įtariamojo parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu (t. 3, b. l. 54–68).Nukentėjusysis A. G. parodė, kad apie tai, jog yra sumuÅ¡tas jo sÅ«nus A.

G., jam pasakė V. Ž.. PraÅ¡o iÅ¡ kaltinamojo priteisti 100000 Lt turtinės žalos bei 1000 Lt laidojimo iÅ¡laidų atlyginimo.Nukentėjusioji I. J. parodė, kad jai V. Ž. pasakojo, kad prie parduotuvės „MaÅ¡ima“ A. G. sumušė vyras, kuriam jis papurÅ¡kė dujomis. PraÅ¡o iÅ¡ kaltinamojo priteisti 100000 Lt turtinės žalos bei 10000 Lt laidojimo iÅ¡laidų, už slaugÄ bei nupirktus vaistus.Nukentėjusioji V. Ž. parodė, kad jos sugyventinis A. G. 2009-10-08, apie 11 val., išėjo iÅ¡ namų.

Vakare, apie 21 val. 30 min., pas jÄ Ä¯ namus atėjęs S. J. pasakė, kad A. G. yra sumuÅ¡tas ir jį iÅ¡vežė į ligoninę. PraÅ¡o iÅ¡ kaltinamojo priteisti 149000 Lt turtinės žalos bei 1000 Lt laidojimo iÅ¡laidų.Liudytojas P. L. (P. L.) parodė, kad 2009-10-08 matė V. Z., kuris dviem vyrams atnešė plastikinį butelį geriamo vandens. Liudytojas S. J. parodė, kad 2009-10-08 matė, kaip prie parduotuvės „Maxima“ A. G. papurÅ¡kė dviem nepažįstamiems vyrams dujų ir pabėgo.

Teigia, kad vienas iÅ¡ buvusių vyriÅ¡kių labai panaÅ¡us į kaltinamÄ jį. Duotus parodymus liudytojas S. J. patvirtino parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu (t. 2, b. l. 24–35).Liudytojas A. T. parodė, kad 2008-10-08 jam kartu su V. Z. ir A. Å . geriant alų prie parduotuvės „MaÅ¡ima“, nepažįstamas vyras jam ir A. Å . papurÅ¡kė dujomis į akis. Jis kartu su A. Å . pastarÄ jį pradėjo vytis, tačiau jis atsiliko, nes labai graužė akis. Po to ieÅ¡kodamas A. Å . atėjo prie klubo ,,Sodžius“ ir pamatė gulintį ant žemės bei sumuÅ¡tÄ nepažįstamÄ vyrÄ .

Vėliau kaltinamasis jam sakė, kad tÄ vyrÄ jis ,,iÅ¡jungė“. Teigia, kad tikrai jokio smurto prieÅ¡ A. G. nevartojo.Liudytojas V. Z. (V. Z.) parodė, kad 2008-10-08 jam kartu su A. T. ir A. Å . geriant alų prie parduotuvės „MaÅ¡ima“, nepažįstamas vyras papurÅ¡kė dujomis į akis A. Å ., kuris pastarÄ jį nusivijo. Teigia, kad nematė, jog A. T. tÄ dienÄ vartotų smurtÄ .Liudytojas A. L. (A. L.) apklausos pradžioje parodė, kad           2009-10-08, apie 20 val. 30 min., kartu su V.

S. matė, kaip prie „Sodžiaus“ aukÅ¡tesnio Å«gio vyras smogė nukentėjusiajam 6–7 kartus, po to Å¡iam nukritus jį spardė. Perskaičius jo pirminius parodymus Å¡is liudytojas parodė, jog tiksliai neprisimenÄ s ar nukentėjusįjį spardė abu vyrai, tačiau vėliau jau parodo, kad du vyrai spardė ant žemės gulintį vyrÄ , mušė vienodai. Paklaustas prokurorės jis atsakė matęs, kad mušė vienas asmuo, tačiau galutinai nurodė, jog nukentėjusįjį mušė du vyrai.

Liudytojas V. S. parodė, kad 2009-10-08, apie 20 val. 30 min., kartu su A. L. matė, kaip prie „Sodžiaus“ aukÅ¡tesnio Å«gio vyras spardė ant žemės gulintį vyrÄ Ä¯ galvÄ ir nugarÄ bei Å¡okinėjo ant galvos. Akistatos metu liudytojai A. L. ir V. S. patvirtino savo parodymus (t. 2, b. l. 96–100).Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadose Nr. G 1665/09(03) ir M 787/09(03) konstatuota, kad 2009-10-08 vakare A. G. padaryti kÅ«no sužalojimai: didelis galvos deÅ¡inės pusės nubrozdinimas, kairio smilkinio bei užausio nubrozdinimai, poodinės minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvos abiejų akių vokuose, ant kairiojo smilkinio, ausies kauÅ¡elio, užausio ir paausio, virÅ¡ugalvio, pakauÅ¡io ir kaklo kairėje pusėje, daugybinis galvos smegenų sumuÅ¡imas, kraujo iÅ¡siliejimas smegenų skilveliuose bei kraujosruvos po minkÅ¡taisiais smegenų dangalais.

A. G. galvos sumuÅ¡imai padaryti mažiausiai keturiais smÅ«giais. A. G. patirtas daugybinis galvos smegenų sumuÅ¡imas bei kraujo iÅ¡siliejimas smegenų skilveliuose sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Daugybinis galvos smegenų sumuÅ¡imas atsirado nuo kelių į galvÄ suduotų smÅ«gių, tikriausiai, spardant, be to, sužalojimai galėjo gautis suduodant kumščiais. A. G. kraujyje rasta 3,41 prom. etilo alkoholio. 2009-12-27 10 val. Klaipėdos universitetinės ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje A.

G. nuo daugybinio smegenų sumuÅ¡imo mirė (t. 1, b. l. 19–21, 25–29).IÅ¡ greitosios medicinos pagalbos kortelės matyti, kad GMP prie Klaipėdoje esančio Å ilutės pl. 10 namo buvo iÅ¡kviesta 2009-10-08 21 val. 13 min (t.1, b. l. 37).„Maxima LT“, UAB administracija pateikė duomenis, kad 2009-10-08 21 val. 05 min. buvo pirktas geriamas vanduo „Žalia giria“ (t. 1, b. l. 48, 49).IÅ¡ įvykių registracijos matyti, kad 2009-10-08 21 val. 11 min. telefonu, kurio abonentinis Nr. 8-607 81734, policijai buvo praneÅ¡ta apie sumuÅ¡tÄ Å¾mogų prie Klaipėdoje esančio Å ilutės pl. 14 namo (t. 1, b. l. 5–6).IÅ¡ 2010-03-29 apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėtas kompaktinis diskas su praneÅ¡imo policijai apie sumuÅ¡tÄ Å¾mogų garso įraÅ¡u (t. 1, b. l. 57–58).Taigi Å¡ie duomenys patvirtina, kad 2009-10-08, apie 21.00 val., prie parduotuvės „Maxima“, esančios Å ilutės pl.14, tarp nukentėjusiojo A.

G. bei kaltinamojo A. Å . ir liudytojo A. T. įvyko konfliktas, nes A. G. pastariesiems papurÅ¡kė dujų į akis ir nubėgo už minėtos parduotuvės. Kaltinamasis nuosekliai teigė, kad nukentėjusįjį A. G. jis mušė vienas. Liudytojas A. T. parodo, kad vijosi kartu, tačiau jo nepavijo, jokio smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį nepavartojo. Ä®vykį matė du nepilnamečiai liudytojai A. L. ir V. S., kurie paskambino į policijÄ ir pranešė, kad du vyrai spardo ant žemės gulintį žmogų.

IÅ¡ parodymų patikrinimo vietoje protokolų matyti, jog atstumas – apie 41 m, iÅ¡ kurio jie stebėjo įvykį. IÅ¡ schemų matosi, kad artimiausias žibintas yra dar 10 m toliau nuo vietos kur stovėjo liudytojai A. L. bei V. S.. Jie nurodė, kad įvykio vietoje buvo tamsu. A. L. buvo apklausiamas 3 kartus, 2010-01-28 jis nurodė, kad spardė du vyrai gulintį žmogų ant žemės ir spyrė ne mažiau kaip 25 kartus, o koks jų Å«gis, nekreipė dėmesio, antrÄ kartÄ apklaustas 2010-02-28 jis nurodė vėl, kad mušė dviese, 2010-03-04 tvirtino, jog mušė dviese, kad buvo labai tamsu.

Apklausiamas teisme šis liudytojas nurodė, kad aukštesnis spardė, o mažesnis stovėjo šalia. Paskelbus duotus ankstesnius parodymus jis jau neprisimena, ar spardė dviese, ar vienas, ir galiausiai parodė, jog nukentėjusįjį mušė du vyrai. Šio liudytojo parodymai apklausiant ikiteisminio tyrimo metu buvo nenuoseklūs, teisme jis taip pat keitė parodymus, nurodydamas, jog spardė abu, spardė aukštesnis, nežino, gal vienas, gal dviese. Apklaustas kaip liudytojas O. L. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu sūnus parodymus davė abejodamas, nebuvo įsitikinęs. Liudytojas V.

S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu du kartus, 2010 m. sausio 18 d. ir vasario 24 d., nurodė, kad mušė vienas didesnis, kitas mažesnis stovėjo Å¡alia. Abu liudytojai nurodė, kad mušęs asmuo Å¡okinėjo nukentėjusiajam ant galvos. Teisme apklaustas kaip liudytojas V. S. teigė, kad mušė vienas ir Å¡okinėjo ant galvos vienas ir tas pats asmuo. Liudytoja I. S. patvirtino, kad sÅ«nus pasakojo tai, kÄ matė. Taigi liudytojas V. S. nurodo, kad spardė vienas, o liudytojas A. L., kad spardė dviese.

Abu teigia, kad buvo suduotas didelis kiekis smūgių, užšokta ant galvos. Teismo medicinos išvadoje yra užfiksuota, kad nukentėjusiajam yra sumuštos galvos smegenys, jokių lūžių nenustatyta, sužalojimai padaryti suduodant smūgius kojomis arba rankomis. Tai prieštarauja liudytojo V. S. parodymams, nes akivaizdu, jeigu būtų užšokta ant galvos, būtų lūžę kaulai, padaryti išoriniai sužalojimai. Taigi jo parodymai prieštarauja objektyviai nustatytoms aplinkybėms, specialisto išvadai.

Atsižvelgiant į Å¡ių nepilnamečių liudytojų jaunÄ amžių, oro sÄ lygas, kad įvykį matė esant tamsiu paros metu bei pakankamai buvo toli nuo įvykio vietos, darytina iÅ¡vada, jog jų parodymai vertintini kaip prieÅ¡taringi ir neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių. Nors kaltinamojo Å«gis yra mažesnis negu liudytojo A. T., tačiau atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečių liudytojų parodymai nėra nuoseklÅ«s, kaltinamasis kategoriÅ¡kai teigia, kad jis mušė vienas, liudytojas A.

T. neigia mušęs nukentėjusįjį, todėl laikytina, kad A. G. nužudė bÅ«tent A. Å .. Kaltinamojo A. Å . veika kvalifikuotina pagal BK 129 str. 1d., nes jis, kilus konfliktui suduodamas ne mažiau kaip 4 smÅ«gius kumščiu bei spardydamas kojomis į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ sritį – galvÄ , suprato, kad savo veika kelia pavojų nukentėjusiojo A. G. sveikatai ir gyvybei, tokių pasekmių siekė, t. y. jis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, jį tenkino bet kokios pasekmės. A. Å . nukentėjusiajam padarė daugybinį galvos smegenų sumuÅ¡imÄ bei kraujo iÅ¡siliejimÄ smegenų skilveliuose ir tai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ . 2009-12-27 10 val.

Klaipėdos universitetinės ligoninės palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje A. G. nuo daugybinio smegenų sumuÅ¡imo mirė, t. y. taip tyčia jį nužudė.Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia neturtinę žalÄ kaip asmens fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir kita, teismo įvertinamÄ pinigais. Å io straipsnio antroje dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai, be kita ko, reikalauja, kad konkrečioje situacijoje bÅ«tų užtikrinta protinga prieÅ¡ingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos sampratÄ ir jos apskaičiavimo kriterijus nustato CK 6.250 1 ir 2 dalys. Pažymėtina, kad CK nėra nustatytas nei minimalus, nei maksimalus neturtinės žalos dydis – jis nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusieji dėl A.

G. mirties padarytos neturtinės žalos atlyginimui praÅ¡o priteisti: A. G. ir I. J. po 100000 Lt, V. Ž. 149000 Lt. Teigia, kad dėl sÅ«naus, brolio bei sutuoktinio mirties patyrė didžiulius dvasinius iÅ¡gyvenimus bei sukrėtimus, ilgalaikį emocinį stresÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms nukentėjusieji pagrįstai reikalauja neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau Å¡ioje byloje yra pagrindas sumažinti neturtinės žalos dydžio atlyginimÄ , nes praÅ¡omos žalos dydis neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, kurie leidžia atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrÄ , taip pat teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose.ŽalÄ padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iÅ¡ kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui.

Å iuo atveju reikia atsižvelgti į žalÄ padariusio asmens finansavimo Å¡altinius ir turtinę bÅ«klę, turimÄ turtÄ ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus Å¡iuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai.

Teismų praktikoje, tarp jų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, yra naudojami ir tokie neturtinės žalos dydžio nustatymo aspektai, kaip Å¡alies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobÅ«džio faktoriai. Jie atspindi žalÄ padariusio asmens – valstybės – turtinę padėtį ir yra svarbÅ«s teisingos kompensacijos parinkimo požiÅ«riu. Kai nagrinėjama byla ne prieÅ¡ valstybę, o prieÅ¡ asmenį, savarankiÅ¡kai atsakantį už savo prievoles, tai didesnę reikÅ¡mę turi tiesioginio skolininko turtinė padėtis, o ne apibendrinti kraÅ¡to ekonominės padėties duomenys.

Atkreiptinas dėmesys, kad neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusieji teisėtai tikisi gauti, bei priteisus sumÄ , kuri dėl objektyvių priežasčių negalės bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiųjų lÅ«kesčių. Esant aptartų aplinkybių visumai, nukentėjusiųjų ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio vargu ar atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pažymėtina, jog kaltinamasis A. Å . neturi turto bei neteko pajamų, todėl realių galimybių atlyginti nukentėjusiųjų praÅ¡omÄ neturtinę žalÄ nėra. Dirbdamas paskirtos ilgalaikės bausmės atlikimo vietoje, kaltinamasis galėtų atlyginti tik palyginti nedidelę dalį priteistos žalos, be to, jÄ reikia atlyginti trims civiliniams ieÅ¡kovams.Atlyginant neturtinę žalÄ visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus).Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes bei vadovaujantis iÅ¡dėstytais argumentais, teismui yra pagrindas tenkinti civilinius ieÅ¡kinius bei sumažinti civiliniams ieÅ¡kovams praÅ¡omÄ neturtinės žalos atlyginimÄ , priteisiant A. G. ir I.

J. po 50000 Lt, o V. Ž. 75000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes nukentėjusiųjų prašomos sumos neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai neatitinkančios Lietuvos Respublikos ekonominės situacijos ir žmonių gyvenimo lygio, todėl tokių dydžių neturtinė žala prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams. Tenkintini nukentėjusiųjų pareikšti civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo, nes dėl kaltinamojo A. Š. tyčinių nusikalstamų veiksmų buvo atimta A.

G. gyvybė ir tuo jiems padaryta turtinė žala. Dėl turtinės žalos atlyginimo ieškinys yra realus bei pagrįstas byloje surinktais įrodymais, todėl priteistinas visiškai.Valstybinė ligonių kasa prie sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 12627,98 Lt ieškinį turtinei žalai atlyginti. Šis ieškinys priteistinas, nes dėl kaltinamojo A. Š. veiksmų A. G. buvo gydomas ligoninėje ir nukentėjusiojo gydymas dėl sveikatos sužalojimo kainavo 12627,98 Lt.Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos Å¡ios veikos padarymui.Kaltinamasis iÅ¡ darbovietės charakterizuojamas teigiamai, nusikalto 3 kartÄ . Esant vienai atsakomybę lengvinančiai bei vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei skirtina mažesnė už vidurkį sankcijoje numatyto už padarytÄ nusikaltimÄ terminuoto laisvės atėmimo bausmė.IÅ¡ antstolio padėjėjo raÅ¡to matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-06-16 nutartimi paskirtos baudos likutis yra 2000 Lt, todėl vadovaujantis BK 64 str. 2 d. prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis.Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str., 302 str. 1 d., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str., n u s p r e n d ž i a:

A. Å . pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 129 str. 1 d. deÅ¡imčiai metų ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 str. 2 d., 65 str. 2 d. prie Å¡ios bausmės pridėti visÄ Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-06-16 nutartimi neatliktos bausmės dalį ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti laisvės atėmimÄ deÅ¡imčiai metų ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams su 2000 Lt bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.KardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ â€“ iki įsiteisės nuosprendis, palikti.Ä® paskirtÄ jÄ bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme bei suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2009-12-30 iki 2010-11-22.Priteisti iÅ¡ A.

Å . A. G. ir I. J. po 50000 Lt, V. Ž. 75000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei A. G. 1000 Lt, I. J. 10000 Lt, V. Ž. 1000 Lt turtinei žalai atlyginti ir 12627,98 Lt Valstybinei ligonių kasai.Daiktinį įrodymÄ â€“ CD diskÄ â€“ palikti saugoti prie bylos.Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per šį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                 Eduardas MaÅ¡kevičius                                                                                                             Â