aa930cef-0b5f-43c5-a29b-8100ccf03418 · Vilniaus apygardos teismas

?Nuorašas Baudžiamoji byla Nr. 1A-225-365/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49233-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.5.4.1; 2.4.6.1; VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Pauliaus Veršekio, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorei Ritai Sabaitei, nuteistajai M.

K. ir jos gynėjui advokatui Aleksandrui Gončarko (Aleksandr Gončarko), nukentėjusiajai R. K. ir jos atstovei advokatei Loretai Guižauskienei, vertėjai J.Chochlanovai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios M. K. ir jos gynėjo advokato Aleksandro Gončarko apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 12 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant M. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

1) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

2) nebendrauti su R. K.;

3) nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 6, 7 dalimis, M. K. įpareigota, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, per 2 (dviejų) mėnesių laikotarpį iÅ¡sikelti iÅ¡ gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), visam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui. Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžiÄ nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Jei M. K. bus panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, į atliktinÄ laisvės atėmimo bausmę įskaitytinas taikyto laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. gruodžio 17 d. 22.40 val. iki 2020 m. gruodžio 18 d. 14.22 val. (viena diena), vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Nukentėjusiosios R. K. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ M. K. jai priteista 1300 Eur neturtinės žalos atlyginimui bei 800 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.

1. M. K. nuteista už tai, kad ji grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatÄ R. K., o bÅ«tent, kad ji, 2020 m. gruodžio 17 d., apie 21.30 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,74 promilių girtumo laipsnis), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu sugniaužė abi rankas į kumščius, grasino R. K. žodžiais: „tavęs čia nebeliks, aÅ¡ padarysiu tai, ko nepabaigiau, tu negyvensi, aÅ¡ su tavim susidorosiu“, dėl ko nukentėjusioji R. K. turėjo realų pagrindÄ manyti, kad jos grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Å iais savo veiksmais M. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje.

2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ darė iÅ¡vadÄ , kad M. K. veiksmai kvalifikuojami kaip nusikaltimas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje, nes M. K. įvykio metu savo vyro buvusiai sutuoktinei R. K. pasakė: „tavęs čia nebeliks, aÅ¡ padarysiu tai, ko nepabaigiau, tu negyvensi, aÅ¡ su tavim susidorosiu“, tokiu bÅ«du grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti R. K. sveikatÄ , nukentėjusioji R. K. turėjo realų pagrindÄ manyti, kad jos grasinimas bus įvykdytas, nes M. K. teista už sunkų nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymÄ . 2.1. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai (nuteistajai) M. K., vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, nusprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus skirtinos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl M. K. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas bei paskirti Å¡ie įpareigojimai:

1) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

2) nebendrauti su R. K.;

3) nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų;

4) įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, per 2 (dviejų) mėnesių laikotarpį iÅ¡sikelti iÅ¡ gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), visam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui. 2.2. Teismas įvertinęs, kad dėl iÅ¡sakyto grasinimo nukentėjusioji R. K. juto stresÄ , iÅ¡gÄ stį, nerimÄ ir nesaugumo jausmÄ , baimę bÅ«ti vienai namuose, juolab įvertinus tai, kad anksčiau M. K. sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatÄ , nukentėjusiosios pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies ir priteisė jai 1 300 Eur neturtinės žalos atlyginimui iÅ¡ M. K.. Teismo vertinimu, tokia suma pakeliama nuteistajai, proporcinga jos pajamoms ir turtinei padėčiai. Taip pat iÅ¡ M. K. priteista 800 Eur dydžio turtinė žala. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai.

3. Apeliaciniu skundu nuteistoji M. K. (toliau – ir apeliantė) ir jos gynėjas advokatas Aleksandro Gončarko alternatyviai prašo:

1) iÅ¡teisinti M. K. dėl veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, 2) sumažinti priteistÄ neturtinę žalÄ , 3) panaikinti įpareigojimÄ M. K. įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, per 2 (dviejų) mėnesių laikotarpį iÅ¡sikelti iÅ¡ gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), visam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui. 3.1. Apeliaciniame skunde teigiama, jog M. K. veiksmuose nebuvo visų bÅ«tinųjų BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Anot apeliantės, byloje nėra patikimų įrodymų, kad ji realiai grasino ar kad ji turėjo tyčiÄ bei realiÄ galimybę nužudyti nukentėjusiÄ jÄ ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatÄ .

Skunde pažymi, kad nei vienas liudytojas nenurodė, kad kaltinamosios M. K. ketinimai būtų realūs ir keltų pavojų. 3.2. Skunde akcentuoja, kad pati nukentėjusioji R. K. 2021 m. birželio 14 d. teismo posėdyje patvirtino, kad neva grasinimas turėjo būti išsakytas, kai kaltinamoji buvo kitame kambaryje nuo nukentėjusiosios. Teismas šios aplinkybės, kur ir kada buvo išsakytas grasinimas, nuosprendyje nenustatė. Be to, šias aplinkybes dėl neva išsakytų grasinimų ir vietos patvirtino ir liudytojas A.

K. (nukentėjusiosios R. K. sÅ«nus). Anot apeliantės, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad grasinimas neva buvo iÅ¡sakytas, kai ji buvo uždaryta kitame kambaryje nuo nukentėjusiosios, todėl nebuvo jokio grasinimo realumo Å¡ioje situacijoje, kadangi asmeniui apribojama galimybė kÄ nors įvykdyti – ji buvo uždaryta kitame kambaryje. Be to, nuteistoji rankose neturėjo jokių daiktų, kuriais galėjo bÅ«ti sukeltas pavojus nukentėjusiajai. Pažymi, jog neblaivių asmens žodžių, iÅ¡sakytų kitame kambaryje, nereikėtų suprasti kaip grasinimo. 3.3.

Skunde akcentuojama, kad liudytojas Z. D. apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis stovėjo laiptinėje ir stebėjo, nesikiÅ¡o į konfliktÄ . Anot apeliantės, tai parodo situacijos nepavojingumÄ , nes jeigu bÅ«tų realus pavojus nukentėjusiajai, jos sugyventinis tikrai bÅ«tų įsikišęs į konfliktÄ ir bandęs apginti nukentėjusiÄ jÄ . 3.4. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ankstesnė M. K. veika ir dėl jos sukelta baimė negali bÅ«ti tinkamu vertinimo kriterijumi, kadangi nukentėjusioji iÅ¡sigando ne dėl Å¡ios situacijos, o dėl savo neigiamos patirties.

IÅ¡ nukentėjusiosios parodymų matyti, kad nuteistoji jai sukelia baimę ir be grasinimo dėl ankstesnės padarytos veikos. Nukentėjusioji be pagrindo, remdamasi savo subjektyviais jausmais iÅ¡sigando ir pamanė, kad grasinimai yra realÅ«s, tyčia nurodė, kad iÅ¡sigando, siekdama iÅ¡keldinti M. K. iÅ¡ namo, kuriame jie gyvena. Be to, per patį incidentÄ kaltinamoji nepadarė jokio fizinio poveikio nei nukentėjusiajai, nei kitiems asmenims. 3.5. Akcentuoja ir tai, kad tarp Å¡alių ilgÄ laiko tarpÄ vyksta ginčas dėl gyvenamojo namo, kuriame jie visi gyvena, kadangi nukentėjusioji R.

K. ir nuteistosios vyras S. K. negali pasidalinti. Po jų skyrybų nėra nustatytos naudojimosi tvarkos. Nukentėjusioji taip pat bandė atsikratyti S. K. baudžiamojo proceso pagalba – dėl jo buvo pateiktas analogiÅ¡ko pobÅ«džio skundas policijai pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, neva jis grasino nužudyti R. K., tačiau byloje yra pateiktas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , toks nukentėjusiosios pareiÅ¡kimas buvo nepagrįstas ir dirbtinis. Apeliantės manymu, visas konfliktas buvo sukeltas dirbtinai, visas kaltinimas paremtas suinteresuotų liudytojų ir pačios nukentėjusiosios teiginiais.

Apeliantė pabrėžia, jog apklausti policijos pareigÅ«nai vadovavosi nukentėjusiosios ir suinteresuotų liudytojų iÅ¡sakyta pozicija, o policijos pareigÅ«nai patys konflikto įvykių nematė. Skunde pažymima, jog liudytojas policijos pareigÅ«nas M. L. teismo posėdžio metu nurodė: „Nukentėjusioji sakė, kad buvo virtuvėje, iÅ¡ kambario kaltinamoji išėjo, turėjo peilį ir pradėjo konfliktuoti. Po to atėjo sÅ«nus ir numalÅ¡ino konfliktÄ â€œ (b. l. 162). Anot apeliantės, nukentėjusioji melavo pareigÅ«nui, siekdama įgauti policijos pareigÅ«nų nuolankumÄ .

TÄ patį iÅ¡ esmės patvirtino kitas policijos pareigÅ«nas Ž. A., kuris posėdžio metu nurodė: „Nukentėjusioji sakė, kad grasino peiliu“. Apeliantė pažymi, kad jokių peilių ar kitų pavojingų daiktų Å¡ioje situacijoje ji nenaudojo, nei vienas liudytojas nepatvirtino, kad ji tokį daiktÄ turėjo. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas savo nuosprendyje Å¡iuo aspektu nepasisakė, tokiu bÅ«du teismas nepaÅ¡alino liudytojų parodymų prieÅ¡taravimų byloje. 3.6.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas rėmėsi suinteresuotų liudytojų parodymais. Nukentėjusioji ir jos liudytojai siekia iÅ¡kraustyti nuteistÄ jÄ iÅ¡ namų. Apeliantė nurodo, kad posėdžio metu liudytoja K. Å . nurodė, kad neva buvo konfliktas su M. K. ir ji jai grasino, kad papjaus peiliu, tačiau posėdžio metu liudytoja taip pat nurodė, kad dėl minėto įvykio į policijÄ nesikreipė. Apeliantės teigimu, tai tik sustiprina pozicijÄ , kad liudytojai nepagrįstai apkalba M. K.. 3.7.

Apeliantė nesutinka su pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu nurodydama, kad priteista neturtinė žala yra per didelė ir neproporcinga. Anot apeliantės, teismas negalėjo priteisti tokio dydžio neturtinę žalÄ nukentėjusiajai, nes Å¡ioje situacijoje nebuvo jokio pavojingumo ir nukentėjusioji nepatyrė jokių neigiamų iÅ¡gyvenimų. 3.8. Dėl įpareigojimo iÅ¡sikelti iÅ¡ gyvenamosios vietos apeliantė nurodo, kad teismas nemotyvavo tokio įpareigojimo paskyrimo. Skunde pažymima, kad BK 75 straipsnyjė nėra nustatyta tokio įpareigojimo, todėl jis laikomas neteisėtu.

Apeliantės teigimu, įpareigojimas iÅ¡sikelti iÅ¡ vienintelio bÅ«sto neturės teigiamos įtakos jos elgesiui, o prieÅ¡ingai, ji bus priversta iÅ¡eiti iÅ¡ savo nuolatinės gyvenamosios vietos į gatvę. Taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo, kaip toks įpareigojimas paveiks M. K. bei ar ji turi galimybes iÅ¡sinuomoti kitÄ bÅ«stÄ . Byloje yra duomenų, kad ji gauna minimaliÄ algÄ , moka nukentėjusiajai per antstolį neturtinės žalos atlyginimÄ (apie 100 Eur per mėn.), taip pat kas mėnesį moka Ligonių kasoms (po 120 Eur).

Dėl Å¡ių priežasčių nuteistoji negali įvykdyti paskirto įpareigojimo dėl savo materialinės padėties. Be to, teismo paskirtas įpareigojimas pažeidžia M. K. teisę gyventi kartu su vyru, teisę į Å¡eimyninį gyvenimÄ , kadangi jos vyrui priklauso pusė namo. Apeliantė laiko neproporcingu teismo paskirtÄ vienerių metų ir deÅ¡imt mėnesių terminÄ negyventi savo nuolatinėje vienintelėje turimoje gyvenamojoje vietoje.

4. Atsiliepimai į apeliacinį skundÄ negauti.

5. Teismo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundÄ jame nurodytais argumentais. Prokurorė, nukentėjusioji ir jos atstovė prašė nuteistosios M. K. apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs kitų esminių BPK pažeidimų, ginčijamÄ nuosprendį patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Dėl nuteistosios veikos kvalifikavimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį 7. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų arba sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

Šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis yra grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-131-1073/2018). Vertinant, ar grasinimai atitinka BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Grasinimo realumui nustatyti nėra bÅ«tina, kad grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketino grasinimÄ Ä¯vykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindÄ bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-203-489/2018).

8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nei vienas liudytojas nenurodė, kad M. K. ketinimai bÅ«tų realÅ«s ir keltų pavojų. Tokie apeliacinio skundo argumentai apygardos teismo vertinami kaip pasirinkta nuteistosios gynybinė pozicija. Remiantis anksčiau pacituota teismine praktika bei atsižvelgiant į aplinkybę, jog nuteistoji M. K. 2018 m. liepos 11 d. buvo nuteista už tai, kad sunkiai sužalojo nukentėjusiosios R. K. sveikatÄ bÅ«tent spontaniÅ¡kai, iÅ¡ pasalų, paslėpdama chalate peilį, jį iÅ¡sitraukė ir dÅ«rė (b. l. 63-68), pritartina apylinkės teismo padarytai iÅ¡vadai, jog grasinimai buvo realÅ«s ir nukentėjusioji R.

K. turėjo pagrindÄ bijoti jų įgyvendinimo. Be to, nagrinėjamoje byloje grasinimo realumo ir pavojingumo faktÄ netiesiogiai patvirtina ir liudytojos K. Å . teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai apie tai, kad ji taip pat anksčiau patyrė konfliktÄ su M. K., kuri grasino, kad jÄ papjaus peiliu, kai nuėjo skalbti drabužius su jos skalbimo maÅ¡ina, M. K. sakė daugiau jai ten nesirodyti, nes „paÅ¡tyrins“ kaip mamÄ . Be to, nukentėjusios sugyventinis apklausiamas teisme nurodė, kad dar išėjus sugyventinei į kambarį, jis dar laukė ant laiptų, kol viskas aprims, o nukentėjusios sÅ«nus taip pat teigė, kad M.

K. buvo agresyvi, sakė keiksmažodžius, grasino, kad pabaigs tÄ , ko nepadarė, kÄ jis suprato, kad tai yra rimta grėsmė. Netiesiogiai grasinimo realumo ir pavojingumo faktÄ patvirtina ir įvykio vietÄ atvykusių liudytojų-policijos pareigÅ«nų M. L. ir Ž. A. tarpusavyje sutampantys ir nuoseklÅ«s parodymai, iÅ¡ kurių seka, kad Å¡iems atvykus į įvykio vietÄ , nukentėjusioji buvo iÅ¡sigandusi, kuomet kaltinamosios M. K. buvo iÅ¡sakytas grasinimas „tavęs čia nebeliks, aÅ¡ padarysiu tai, ko nepabaigiau, tu negyvensi, aÅ¡ su tavim susidorosiu“, kad pačios kaltinamosios (nuteistosios) elgesys atvykus policijos pareigÅ«nams buvo neprognozuojamas, t.y. ji buvo agresyvi, keikėsi, sakė, kad yra sėdėjusi įkalinimo įstaigoje.

Å ių liudytojų (policijos pareigÅ«nų) parodymus patvirtina BIRT žiÅ«ryklės duomenyse bei kitų objektų apžiÅ«ros protokole nurodyti duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad tuoj pat po įvykio, nukentėjusioji kreipėsi pagalbos į policijÄ , praneÅ¡dama apie tai, kad jai reikalinga policija, nes jai grasino buvusio vyro žmona (b. l. 49-50). Tokie pirmosios instancijos teismo įvertinti duomenys pagrįstai pripažinti įrodymais, todėl daroma iÅ¡vada, kad apeliaciname skunde nurodomos aplinkybės, jog grasinimų iÅ¡reiÅ¡kimo metu M.

K. buvo uždaryta kitame kambaryje ir ji rankose neturėjo jokių daiktų, kuriais galėjo bÅ«ti sukeltas pavojus nukentėjusiajai, nepaneigia apylinkės teismo iÅ¡vadų, kad esant tokioms faktinėms aplinkybėms, nukentėjusioji R. K. iÅ¡ties pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ bei kitas paminėtas aplinkybes turėjo pakankamÄ pagrindÄ manyti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas. Skunde nurodyti teiginiai, kad M. K. buvo apsvaigusi nuo alkoholio, todėl jos žodžių nereikėtų suprasti kaip grasinimo, taip pat laikytini nepagrįstais, kadangi neretai konfliktinių situacijų metu bÅ«tent neblaivių asmenų grasinimai yra realizuojami.

9. Skunde akcentuojama, kad teismas vadovavosi suinteresuotų bylos baigtimi asmenų duotais parodymais, tačiau apygardos teismas su šiais teiginiais nesutinka. Šiuo atveju iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog teismas rėmėsi ne tik nukentėjusiosios parodymais, bet ir liudytojų M. L. ir Ž. A. (policijos pareigūnų), A. K. (nukentėjusiosios sūnaus), Z. D. (nukentėjusiosios sugyventinio), K. Š. (liudytojo A. K. merginos) parodymais duotais tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu, gretindamas juos su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais (BIRT žiūryklės duomenimis, kitų objektų apžiūros protokole nurodytais duomenimis, nukentėjusiosios R.

K. pareiÅ¡kime nurodytomis aplinkybėmis apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotais duomenimis), kurie yra svarbÅ«s vertinant nuteistosios M. K. bei liudytojo S. K. (nuteistosios vyro) parodymų patikimumÄ , dėl ko teismas nuteistosios parodymus pagrįstai vertino kaip pasirinktÄ gynybinę pozicijÄ ir motyvuotai tai pagrindė, su kuo sutinka ir apeliacinės instancjos teismas, todėl Å¡ių motyvų nebekartoja. Nors, kaip nurodoma skunde, liudytojų parodymuose yra tam tikrų neatitikimų dėl policijos pareigÅ«nų parodymuose nurodyto grasinimo peiliu, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie neatitikimai nėra esminiai, įvertinus tai, jog teisme Å¡ie liudytojai buvo apklausiami beveik po metų laiko nuo įvykusių įvykių, todėl teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų neesminiai neatitikimai nesudaro pagrindo jais abejoti ar nesivadovauti, juolab, jog Å¡i aplinkybė – grasinimas peiliu – nuteistajai M.

K. neinkriminuota ir pati savaime nelemia iÅ¡vados, kad nukentėjusioji ir liudytojai sakė netiesÄ .

10. Teisėjų kolegijos manymu, Å¡iuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas aptartė ir teisingai įvertino visus įrodymus bei pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad M. K. iÅ¡reikÅ¡tas grasinimas nukentėjusiosios R. K. atžvilgiu gali bÅ«ti įvykdytas. TokiÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia ir byloje esatys duomenys apie apeliantės ankstesnį teistumÄ , todėl nukentėjusiajai įvertinus tokias aplinkybes, buvo pakankamas pagrindas manyti, kad M. K. iÅ¡sakytas grasinimas gali bÅ«ti įgyvendintas.

Teisėjų kolegijos nuomone, prieÅ¡ingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, nustatyti visi bÅ«tinieji BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymiai ir M. K. pagrįstai pripažinta kalta ir nuteista pagal šį straipsnį. Dėl paskirto įpareigojimo iÅ¡sikelti 11. Už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ asmuo yra baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas M.

K. skiriamos bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, įvertino jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, ja sukeltas pasekmes, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, jos atsakomybę sunkinančias aplinkybes (nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta), taip pat atsižvelgė į kaltinamosios asmenybę ir sprendė, jog Å¡iuo atveju nuteistajai turi bÅ«ti paskirta 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Teismui nustačius, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus skirtinos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, M. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviejų) metų laikotarpiui. Apeliaciniame skunde neginčijama M. paskirtos bausmės rÅ«Å¡is ar jos dydis, todėl Å¡iuo klausimu teisėjų kolegija nepasisako. Tačiau apeliantė ir jos gynėjas praÅ¡o panaikinti paskirtÄ Ä¯pareigojimÄ iÅ¡sikelti iÅ¡ gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), visam bausmės vykdymo laikotarpiui.

12. BK 75 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad atidėdamas bausmės vykdymÄ pagal Å¡io straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vienÄ ar kelias tarpusavyje suderintas Å¡io kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytÄ intensyviÄ priežiÅ«rÄ ir (ar) Å¡ias pareigas:

1) atsiprašyti nukentėjusio asmens;

2) teikti nukentėjusiam asmeniui pagalbÄ , kol Å¡is gydosi;

3) gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka;

4) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos;

5) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbÄ ar mokslÄ ;

6) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

7) neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

8) neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo;

9) nesilankyti tam tikrose vietose arba nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis;

10) nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų;

11) neturėti, nenaudoti, neįsigyti tam tikrų daiktų arba neužsiimti tam tikra veikla. BK 75 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog teismas asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių praÅ¡ymu, taip pat savo nuožiÅ«ra gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, jog skirdamas Å¡io kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) Å¡io straipsnio 5 ir 6 dalyse numatytas pareigas, teismas nustato laikÄ , per kurį nuteistasis privalo jas įvykdyti.

13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad BK 75 straipsnyje įpareigojimas iÅ¡sikelti iÅ¡ gyvenamosios vietos nėra numatytas, todėl jis laikomas neteisėtu. Apygardos teismas šį skundo argumentÄ atmeta kaip nepagrįstÄ . Å iuo atveju BK 75 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta, jog teismas, atidėdamas bausmės vykdymÄ , gali paskirti ne tik įpareigojimus, numatytus Å¡io straipsnio 5 dalyje, bet ir kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui.

Nors apeliaciniame skunde ir teigiama, kad toks įpareigojimas iÅ¡sikelti iÅ¡ gyvenamosios neturės teigiamos įtakos jos elgesiui, pažymėtina, kad dėl įpareigojimų paskyrimo tikslingumo sprendžia teismas. Å iuo atveju teisėjų kolegija, įvertinusi įpareigojimo iÅ¡sikelti iÅ¡ gyvenamosios vietos, kuriame gyvena nukentėjusioji R. K., tikslingumÄ ir įvykdymo realumÄ , bÅ«simÄ poveikį nuteistajai M. K., taip pat įvertinusi jos asmenybės bruožus, vertybinę orientacijÄ , elgesį nusikalstamos veikos metu ir po jos, tai, jog NTR duomenimis nustatyta, jog pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį, priklausė nukentėjusiajai R.

K. ir jos buvusiam sutuoktiniui liudytojui S. K., sprendžia, kad toks įpareigojimas buvo paskirtas atsižvelgus į tai už kokio ir kokiomis aplinkybėmis apeliantė įvykdė nusikaltimÄ ir kuris neabejotinai darys teigiamÄ Ä¯takÄ ne tik nuteistajai, bet ir nukentėjusiajai, todėl yra bÅ«tinas siekiant iÅ¡vengti konfliktinių situacijų, kurių metu bÅ«tų daromos smurtinio pobÅ«džio nusikalstamos veikos.

14. Apeliaciniame skunde pateikti argumentai, kad M. K. gauna minimaliÄ algÄ , moka nukentėjusiajai neturtinės žalos atlyginimÄ , taip pat kas mėnesį moka Ligonių kasoms, todėl negali įvykdyti paskirto įpareigojimo. Skunde taip pat teigiama, kad Å¡iuo įpareigojimu pažeidžiama M. K. teisė gyventi kartu su vyru, teisė į Å¡eimyninį gyvenimÄ , kadangi jos vyrui priklauso pusė namo. Apygardos teismo vertinimu, Å¡ie skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo panaikinti paskirtÄ Ä¯pareigojimÄ iÅ¡sikelti iÅ¡ gyvenamosios vietos. Å iuo aspektu pažymėtina, jog tai, kad nuteistoji savo gyvenimo bÅ«du ir elgesiu ne pirmÄ kartÄ pablogina savo ir savo Å¡eimos padėtį, yra tik jos pačios netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.

15. Kolegijai išėjus priimti sprendimo , advokatas pateikė teismui dovanojimo sutartį, sudarytÄ 2022-04-06, pagal kuriÄ buvęs nukentėjusiosios sutuoktinis padovanojo savo dalį buto nuteistajai. Tikėtina, jos advokatas daro užuominÄ , kad įpareigojimas iÅ¡sikelti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui, pažeis nuteistosios kaip savininkės teises.

16. Teismas vertina gynybos ir liudytojo S. K. iÅ¡radingumÄ ir padorumÄ , ir daro iÅ¡vadÄ , kad priimtam pirmos instancijos teismo sprendimui Å¡i „dovanojimo“ aplinkybė neturi įtakos. Tapusi bendrasavininke nuteistoji galės spręsti kartu su nukentėjusiÄ ja (buvusia S. K. žmona) gyvenamosios patalpos padalijimo ar pardavimo klausimus ir, galbÅ«t, tai padės iÅ¡spręsti nuteistosios apsirÅ«pinimo gyvenamosiomis patalpomis klausimÄ teismo sprendimo vykdymo metu.

17. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad M. K. taikomas įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos yra neproporcingas ir per ilgos trukmės, yra nepagrįsti. Kaip jau minėta, šis įpareigojimas paskirtas siekiant apsaugoti ne tik pačios nuteistosios, bet ir nukentėjusio asmens interesus būtent tuomet, kada vyksta nuolatinio pobūdžio tarpusavio konfliktai. Čia pažymėtina, jog nustatant asmenims teisinius apribojimus išties privalu paisyti proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams, jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Tačiau nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys bei tarp nuteistosios ir nukentėjusiosios susiklostę konfliktiški tarpusavio santykiai leidžia pagrįstai spręsti, jog tokiu būdu yra esmingai apribojamos ir galimybes naujiems tarpusavio konfliktams bei smurtinio pobūdžio nusikalstamoms veikoms kilti. Dėl priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio 18. Nukentėjusioji R. K. buvo pareiškusi 3 000 Eur civilinį ieškinį dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 172-174). Pirmosios instancijos teismas iš nuteistosios M.

K. priteisė nukentėjusiajai R. K. 1 300 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Apeliaciniame skunde M. K. nurodo, jog priteista neturtinė žala yra per didelė ir neproporcinga.

19. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška.

Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

20. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinės žalos dydį, įvertino visas reikÅ¡mingas neturtinės žalos atlyginimui aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje neturtinė žala nukentėjusiajai yra padaryta dėl tyčinių nusikalstamų M. K. veiksmų, todėl dėl jos pareigos atlyginti Å¡iÄ Å¾alÄ abejonių nekyla. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog kilusi situacija sukėlė nukentėjusiajai neigiamų iÅ¡gyvenimų, stresÄ , nerimÄ ir nesaugumo jausmÄ , baimę bÅ«ti vienai namuose, juolab įvertinus tai, kad anksčiau M.

K. sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatÄ . Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų apeliantės teiginius dėl per didelio ar neproporcingo neturtinės žalos dydžio. PrieÅ¡ingai, nuteistoji yra vidutinio amžiaus, darbinga, nėra duomenų apie kokius nors jai nustatytus sveikatos sutrikimus, kurie trukdytų dirbti ir atlyginti priteistÄ neturtinę žalÄ . Be to, teisėjų kolegija sprendžia, kad priteistos neturtinės žalos dydis atitinka ir nusistovėjusiÄ teismų praktikÄ (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-586/2011, 2K-12/2011, 2K-219/2014, 2K-348/2014 ir kt.).

Atsižvelgiant į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, pagrindo mažinti neturtinės žalos dydį nėra. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistosios M. K. ir jos gynėjo advokato Aleksandro Gončarko apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Gintaras Dzedulionis Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė Paulius VerÅ¡ekys