aa91eafd-7e44-45f4-8481-034ca3cd0bb6 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I3-2892-362/2020 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00085-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 15.4; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 24 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Žano Kubecko, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijaus Stankevičiaus, sekretoriaujant Daliai SemaÅ¡kaitei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos J.

J. skundÄ dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Raseinių skyriaus 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimo, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja J. J. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriuo praÅ¡o panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Raseinių skyriaus (toliau – ir Raseinių skyrius, ir atsakovas) 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimÄ Nr. 11SD-2499-(14.11.104), panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ Nr. ISS-2215-(85), panaikinti kelio servitutÄ , esantį žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).

Skunde pareiÅ¡kėja nurodė, kad ji su praÅ¡ymais panaikinti servitutÄ kreipėsi į atsakovÄ ir trečiÄ jį suinteresuotÄ asmenį, motyvavo, jog kelio servitutas nėra naudojamas nei gretimų žemės sklypų savininkų, nei kitų asmenų. Skundžiamais sprendimais jos praÅ¡ymas buvo netenkintas. Nurodo, kad servitutas buvo nustatytas 2006 metais, o Raseinių skyriaus raÅ¡te minimi dokumentai paruoÅ¡ti ir patvirtinti vėliau (2009 m., 2015 m.), tai yra vietinės reikÅ¡mės vidaus kelio statusas suteiktas jau atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentus, kuriuose buvo suprojektuotas servituto nustatymas.

Pažymėjo, kad servitutas yra tiesiogiai siejamas su tarnaujančio daikto savininko teisių suvaržymu, todėl turėtų bÅ«ti vykdomas kuo mažiau suvaržant tarnaujančio daikto turtines teises, ir tik tuo mastu, kuris yra reikalingas aptarnauti vieÅ¡pataujantį daiktÄ . Å iuo atveju yra akivaizdu, kad prie gretimų sklypų yra suprojektuoti bendro naudojimo keliai, kuriais ir patenkama į sklypus, todėl toks servituto nustatymas pertekliniai suvaržo tarnaujančio daikto savininko teises. 2016 m. buvo atlikti kadastriniai matavimai ir Å¡io kelio servituto pakeitimai buvo įregistruoti VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registre.

Å iuo atveju pareiÅ¡kėja praÅ¡o panaikinti kelio servitutÄ , kuris buvo nustatytas administraciniu aktu. Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimÄ nustatyti servitutÄ , priima sprendimÄ tokį servitutÄ panaikinti. Civilinio kodekso 4.135 straipsnyje nustatyta, kad kai aplinkybės pasikeičia taip, jog vieÅ¡pataujantysis daiktas gali bÅ«ti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, tarnaujančiojo daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu neribojamos, o servitutas baigiasi tarnaujančiojo daikto savininko ir vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko susitarimu.

Å iuo atveju nėra žinomi vieÅ¡pataujantys daiktai, jie nenurodyti nei VÄ® Registrų centro duomenų bazėje nei kituose teritorijų planavimo dokumentuose, tad nėra su kuo pasiraÅ¡yti susitarimo. Pažymėjo, kad Raseinių skyriaus dokumentuose yra nurodyta, kad Å¡iuo keliu niekas nesinaudoja, jis baigia sunykti, t. y. natÅ«raliai apaugo augmenija, prie gretimų žemės sklypų yra numatyti privažiavimai bendro naudojimo keliais. Tad Å¡iuo atveju tai laikytina dar vienu teisiniu pagrindu panaikinti servitutÄ vadovaujantis Civilinio kodekso 4.130 straipsnio 1 dalies 4 punktu.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos Raseinių skyrius atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ nurodė, kad su juo nesutinka ir praÅ¡o jį kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad Kauno apskrities virÅ¡ininko 2006 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 02-08-1286 žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas 5 m. pločio 500 kv. m. ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę kitiems asmenims neatlygintinai eiti, važiuoti transporto priemonėmis per sklypÄ Ä¯ gretimus sklypus.

Å is 5 m. pločio kelias buvo pažymėtas nurodytoje vietoje dar prieÅ¡ atkuriant nuosavybės teises į nurodytÄ sklypÄ . Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. TS-46 patvirtintame Viduklės miestelio teritorijos bendrajame plane sutartiniu ženklu nurodyta, kad žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) esantis kelias yra vietinės reikÅ¡mės kelias. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. (5.3)A1-724 patvirtintas Raseinių rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių tinklo iÅ¡dėstymo žemėtvarkos specialusis planas, kuriame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas servitutas pažymėtas kaip vietinės reikÅ¡mės kelias.

Nurodė, kad Raseinių skyrius atsisakė tenkinti J. J. praÅ¡ymÄ panaikinti servitutÄ tuo pagrindu, kad nėra nustatyti LR Civilinio kodekso 4.130 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardinti servituto pasibaigimo pagrindai, nėra nustatyta, kad Å¡iame žemės sklype esantis kelio servitutas tapo nereikalingas. J. J. priklausančiame žemės sklype nustatytas kelio servitutas Viduklės miestelio teritorijos bendrajame plane bei Vietinės reikÅ¡mės kelių plane yra nurodytas kaip vietinės reikÅ¡mės vidaus kelias, kuris yra reikalingas bendram susisiekimui.

Todėl Å¡io kelio servituto bÅ«tinumas nėra iÅ¡nykęs ir negali bÅ«ti panaikintas CK 4.135 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Nurodė, kad Raseinių rajono savivaldybei priėmus sprendimÄ pakeisti Viduklės miestelio teritorijos bendrÄ jį planÄ ir Vietinės reikÅ¡mės kelių planÄ , panaikinant keliÄ , kuriam žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytas kelio servitutas, bÅ«tų sprendžiamas klausimas dėl Å¡io kelio servituto panaikinimo, iÅ¡nykus jo bÅ«tinumui. Tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimo į pareiÅ¡kėjos skundÄ nepateikė.

PareiÅ¡kėjos J. J. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Raseinių skyriaus 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimo Nr. 11SD-2499-(14.11.104), kuriuo buvo atsisakyta panaikinti kelio servitutÄ pareiÅ¡kėjos sklype, teisėtumo ir pagrįstumo. PareiÅ¡kėja nesutikimÄ su Å¡iuo sprendimu iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad egzistuoja teisinės prielaidos bei sÄ lygos pripažinti, jog pasibaigė ginčo žemės sklypui nustatytas servitutas, nes iÅ¡nyko jo bÅ«tinumas.

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja 2019 m. rugpjūčio 20 d. praÅ¡ymu kreipėsi į atsakovÄ , praÅ¡ydama panaikinti nustatytÄ kelio servitutÄ jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). PraÅ¡yme nurodė, kad Å¡is kelias nėra naudojamas nei gretimų žemės sklypų savininkų, nei kitų asmenų, vieÅ¡pataujantys žemės sklypai/statiniai/objektai nėra žinomi, apie juos informacija nėra registruota VÄ® Registrų centre. Atsakovas skundžiamu 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. 11SD-2499-(14.11.104) pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo panaikinti servitutÄ netenkino.

Nurodė, kad Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. (5.3)A1-724 patvirtintas Raseinių rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos specialusis planas, kuriame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas servitutas pažymėtas kaip vietinės reikšmės kelias. Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. TS-46 patvirtintame Viduklės miestelio teritorijos bendrajame plane sutartiniu ženklu nurodyta, kad žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) esantis kelias yra vietinės reikšmės kelias.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apskrities virÅ¡ininko 2006 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 02-08-1286 žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas 5 m. pločio 500 kv. m. ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę kitiems asmenims neatlygintinai eiti, važiuoti transporto priemonėmis per sklypÄ Ä¯ gretimus sklypus. 2006 m. lapkričio 30 d. Å¡is servitutas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. 2016 m. atlikus pareiÅ¡kėjos sklypo kadastrinius matavimus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjo 2016 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 11SK-818-(14.11.110.) buvo ne naujai nustatytas, kaip skunde nurodo pareiÅ¡kėja, o patikslintas jau nustatyto kelio servituto plotas, vietoje 0,0500 ha įraÅ¡ant 0,0503 ha.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ . Žemės servitutas – teisė į svetimÄ Å¾emės sklypÄ ar jo dalį, suteikiama naudotis tuo svetimu žemės sklypu ar jo dalimi (tarnaujančiuoju daiktu), arba žemės savininko teisės naudotis žemės sklypu apribojimas siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ (Žemės įstatymo 2 straipsnio 13 dalis).

Vadovaujantis Žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, Žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi Å¡iame straipsnyje. Administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Vadovaujantis Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalimi, administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimÄ nustatyti servitutÄ , priima sprendimÄ tokį servitutÄ panaikinti.

PareiÅ¡kėja prašė panaikinti atsakovo sprendimÄ , kuriuo buvo atsisakyta panaikinti pareiÅ¡kėjos žemės sklype esantį kelio servitutÄ ir panaikinti kelio servitutÄ iÅ¡nykus jo bÅ«tinumui, vadovaudamasi CK 4.135 straipsnio 1 dalimi, kur nustatyta, kad, kai aplinkybės pasikeičia taip, kad vieÅ¡pataujantysis daiktas gali bÅ«ti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, tarnaujančiojo daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu neribojamos, o servitutas baigiasi tarnaujančiojo daikto savininko ir vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko susitarimu.

CK 4.135 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu tarnaujančiojo daikto savininkas ir vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas nesusitaria, sprendimÄ dėl servituto pabaigos priima teismas. Tai suponuoja, kad teismas sprendžia ginÄÄ dėl servituto pabaigos, nesusitarus tarpusavyje tarnaujančiojo daikto ir vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkams. Pažymėtina, kad servitutas privačiam žemės sklype buvo nustatytas (po to patikslintas) vieÅ¡ojo administravimo subjekto administraciniais aktais, vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkai neindividualizuoti, teisė pravažiuoti kaimo keliu suteikta neapibrėžtam naudotojų ratui.

CK 4.135 straipsnio 2 dalies nuostata, kad, jeigu tarnaujančiojo daikto savininkas ir vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas nesusitaria, sprendimÄ dėl servituto pabaigos priima teismas, reiÅ¡kia, jog teismas sprendžia ginÄÄ tarp aiÅ¡kiai apibrėžtų tarnaujančiojo ir vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkų. Minėta, kad Å¡iuo atveju teisė pravažiuoti kaimo keliu suteikta neapibrėžtam naudotojų ratui, taigi vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkai neindividualizuoti ir negalima to padaryti. Faktinė ir teisinė situacija Å¡ioje byloje suponuoja, kad taikytinos Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalies nuostatos, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimÄ nustatyti servitutÄ , priima sprendimÄ tokį servitutÄ panaikinti.

Taigi, NŽT, tokioje kaip Å¡i situacijoje, pagal suinteresuotojo tarnaujančiojo daikto savininko pareiÅ¡kimÄ , kuriame pastarasis privalo nurodyti konkrečias faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimÄ panaikinti administraciniu aktu nustatytÄ servitutÄ iÅ¡nykus jo bÅ«tinumui, privalo atlikti vieÅ¡ojo administravimo procedÅ«rÄ nustatydama, ar yra faktiniai ir teisiniai pagrindai servitutui panaikinti, ir dėl to priimti sprendimÄ . Toks sprendimas yra ginčo, nagrinėtino teisme, kur ir spręstina, ar iÅ¡nyko servituto, nustatyto administraciniu aktu, bÅ«tinumas, dalykas (LVAT 2019 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-344-415/2019).

Pažymėtina, kad Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 11 punkte nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nustato servitutus. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka detalizuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintose Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėse. Žemės įstatyme ir Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėse numatyta, jog žemės servitutas nustatomas administraciniu aktu – sprendimu.

Taigi žemės servituto nustatymo bendruoju planu galimybė nėra reglamentuota. Pažymėtina, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį – bendrasis planas – kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatoma planuojamos teritorijos erdvinė struktūra ir teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos ir reikalavimai bei apsaugos principai. Taigi bendrasis planas yra teritorijų planavimo dokumentas, kuriame žemės servitutai nėra nustatomi.

Servitutu tam tikra apimtimi yra ribojamos daikto, tampančio tarnaujančiuoju, savininko nuosavybės teisės. Nuosavybės teisė jokiais atvejais neturi bÅ«ti varžoma nepagrįstai, tam bÅ«tinas objektyvus pagrindas. Dėl to ir daikto suvaržymas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (kai yra objektyviai bÅ«tinas). Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, nustatant servitutÄ , turi bÅ«ti laikomasi minimalaus tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimo principo ir vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkui gali bÅ«ti suteikiamos teisės naudotis tarnaujančiuoju daiktu tiek, kiek bÅ«tina objektyviai vieÅ¡pataujančiajam daiktui naudoti pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2012 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014).

Tai reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti paisoma daiktų savininkų nuosavybės teisių gynimo pusiausvyros, siekiant užtikrinti tinkamÄ naudojimÄ si vieÅ¡pataujančiuoju daiktu minimaliai apribojant tarnaujančiojo daikto savininko teises. Dėl to teismas, nagrinėdamas tokio pobÅ«džio bylas, pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra bÅ«tinas vieÅ¡pataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sÄ naudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamÄ jį turtÄ , iÅ¡naudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016, 13 punktas; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-916/2017, 22 punktas).

Kadangi servituto, kaip daiktinės teisės, varžančios tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę, nustatymas pateisinamas objektyvaus bÅ«tinumo egzistavimu, tokio bÅ«tinumo iÅ¡nykimas, pasikeitus aplinkybėms, sudaro pagrindÄ servitutui pasibaigti (CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punktas). CK 4.112 straipsnio 5 dalyje nustatyta vieÅ¡pataujančiojo ar tarnaujančiojo daikto savininko teisė kreiptis į teismÄ ir praÅ¡yti pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutÄ . Plačiau servituto pabaigos dėl pasikeitusių aplinkybių pagrindas atskleistas CK 4.135 straipsnyje, nustatančiame, kad kai aplinkybės pasikeičia taip, kad vieÅ¡pataujantysis daiktas gali bÅ«ti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, tarnaujančiojo daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu neribojamos, o servitutas baigiasi tarnaujančiojo daikto savininko ir vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko susitarimu.

Jeigu tarnaujančiojo daikto savininkas ir vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas nesusitaria, sprendimÄ dėl servituto pabaigos priima teismas. AiÅ¡kinant Å¡iÄ teisės normÄ kasacinio teismo pasisakyta, jog servituto panaikinimo galimybė, kai iÅ¡nyksta servituto bÅ«tinumas, siejama su tuo, kad turi bÅ«ti iÅ¡ esmės pasikeitusios konkrečios Å¡alių sutartos ar objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas, t. y. tos aplinkybės turi taip pasikeisti, kad atsirastų galimybė vieÅ¡pataujantįjį daiktÄ tinkamai naudoti nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu (CK 4.135 straipsnis).

Taigi reiÅ¡kiant reikalavimÄ pripažinti nustatyto kelio servituto pabaigÄ , iÅ¡nykus kelio servituto bÅ«tinumui, jau turi egzistuoti reali ir užtikrinta galimybė (nors galimi atvejai, kai ji gali atsirasti ir bylos nagrinėjimo metu) vieÅ¡pataujantįjį daiktÄ tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto žemės sklype – tarnaujančiajame daikte, t. y. nustatyto kelio servituto panaikinimas Å¡iuo pagrindu negali bÅ«ti pateisinamas, jeigu jį panaikinus vieÅ¡pataujančiojo daikto tinkamo naudojimo galimybė bus prarasta, o jo tinkamam naudojimui užtikrinti bus reikalinga vėliau, pareiÅ¡kiant tokius reikalavimus, nustatyti naujus kelio servitutus bei įrengti kelius, kurių techninis įrengimo lygis atitiktų keliui keliamus reikalavimus ir toks kelias taptų tinkamas naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja servituto bÅ«tinumo iÅ¡nykimÄ grindžia tuo, kad kelias nėra naudojamas nei gretimų žemės sklypų savininkų, nei kitų asmenų. Vadinasi, atsakovas, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , turėjo spręsti, ar egzistuoja galimybė tinkamai naudotis vieÅ¡pataujančiaisiais daiktais be ginčo servituto, t. y. ar iÅ¡nyko bÅ«tinybė naudotis tarnaujančiuoju žemės sklypu, siekiant užtikrinti tinkamÄ vieÅ¡pataujančiųjų daiktų naudojimÄ .

Kasacinio teismo ne kartÄ pasisakyta, kad, atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbÄ , nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutÄ ir riboti kito savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-190-916/2017, 25 punktas; kt.).

Pažymėtina, kad atsakovas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , Å¡ių aplinkybių visiÅ¡kai nevertino. Pareiga administracinį aktÄ pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis ir motyvuoti taikomas poveikio priemones tenka vieÅ¡ojo administravimo subjektui, priimančiam šį administracinį aktÄ , todėl bÅ«tent administracinį aktÄ priimantis vieÅ¡ojo administravimo subjektas turi vertinti visus surinktus įrodymus (taip pat ir oficialius raÅ¡ytinius įrodymus – dokumentus, iÅ¡duotus valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtintus kitų valstybės įgaliotų asmenų nevirÅ¡ijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų) bei priimti teisėtÄ administracinį sprendimÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartis byloje Nr. A-1421-602/2016).

VieÅ¡ojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimÄ , turi pareigÄ jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimÄ (žr., pvz., 2015 m. sausio 29 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-112-858/2015). Kaip ne kartÄ akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sÄ lyga – turi bÅ«ti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, bÅ«tinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2017 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-131-822/2017).

Tuo tarpu pareigos nustatyti juridinių faktų visetÄ , bÅ«tinÄ ir pakankamÄ teisės normai taikyti, nesilaikymas nedera nei su gero administravimo principo, nei su VAÄ® 8 straipsnio imperatyvais (LVAT 2018 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018). VAÄ® 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trÅ«kumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei prieÅ¡ingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybÄ , bet ir ginčui persikėlus į teismÄ atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡nagrinėti ginÄÄ (LVAT 2016 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2957-520/2016, 2018 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1198-520/2018).

Kaip jau minėta Å¡iame sprendime, atsakovas, atsakydamas į pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl kelio servituto panaikinimo, tik nurodė, kad kelias yra pažymėtas teritorijų planavimo dokumentuose, tačiau visiÅ¡kai neatsižvelgė į pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo argumentus bei jų neanalizavo. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas vertina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Raseinių skyriaus 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimas Nr. 11SD-2499-(14.11.104) priimtas nesilaikant gero administravimo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų, nėra tinkamai motyvuotas, nėra iÅ¡nagrinėtos pareiÅ¡kėjos nurodytos aplinkybės, todėl jį priimant buvo pažeisti VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkto, 3 punkto, 4 punkto, 8 straipsnio 1 dalies reikalavimai.

Įvertinus tai, kad nustatyti ginčijamo individualaus administracinio akto trūkumai Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 8 straipsnių prasme yra esminiai bei pakankami, ginčijamas sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu ir turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi šis sprendimas naikintinas, todėl ir trečiojo suinteresuoto asmens, kaip išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimas Nr. 1SS-2215-(8.5) naikintinas.

PareiÅ¡kėja trečiu skundo reikalavimu teismo praÅ¡o panaikinti kelio servitutÄ , esantį žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad administracinį sprendimÄ dėl servituto panaikinimo priima vieÅ¡ojo administravimo subjektas, kuriam ir tenka pareiga pagrįsti administracinį sprendimÄ faktiniais duomenimis. Teismas negali priimti administracinio sprendimo, kurio priėmimas priskirtas vieÅ¡ojo administravimo subjekto kompetencijai, todėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto pareiga pagrįsti sprendimÄ faktiniais duomenimis taip pat negali bÅ«ti perkelta teismui, kuriam priskirta tikrinti vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumÄ (ABTÄ® 3 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 str. 2 d.) (LVAT 2017 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-13-602/2017).

Nustatyti, ar yra faktiniai ir teisiniai pagrindai servitutui panaikinti, pagal suinteresuotojo tarnaujančiojo daikto savininko pareiÅ¡kimÄ privalo nustatyti administravimo subjektas. Kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi teismas tik patikrina, ar atsakovas, kaip administravimo subjektas, tinkamai atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus, nagrinėjamu atveju teismas nevertina, ar iÅ¡nyko bÅ«tinumas kelio servitutui, esančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas panaikinti kelio servitutÄ , esantį žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 4 dalimi, 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjos J. J. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Raseinių skyriaus 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimÄ Nr. 11SD-2499-(14.11.104). Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ Nr. ISS-2215-(85).

KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėjai Žanas Kubeckas Arvydas Martinavičius Virginijus Stankevičius