2020-01-29 Nr. AB-1957-3-61-3-03773-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-47-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03773-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. S., R. B., A. N. ir Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. S., R. B., A. N., A. B. ir Z. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai S. S., R. B., A. N. ir Z. V. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydami: 1) nutraukti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra) neveikimą – suorganizuoti pareiškėjų priėmimą be eilės pas Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą (toliau – ir Generalinis prokuroras); 2) priteisti iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Pirmosios instancijos teismas iš prie skundo teismui pateikto 2019 m. spalio 2 d. prašymo, adresuoto Generaliniam prokurorui, nustatė, kad S. S., Z. V. ir A. N. kreipėsi į Generalinį prokurorą, prašydami: 1) pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – ir LGGRTC) darbuotojų ir juos įtakojančių politikų (ar žurnalistų, ar kitų asmenų, kuriuos būtina nustatyti) galimai nusikalstamų veikų, turinčių nusikalstamų veikų požymius: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 154 straipsnio (šmeižtas), 170 straipsnio (kurstymas prieš asmenis, jų grupę), 228 straipsnio (piktnaudžiavimas tarnybinėmis pareigomis), 229 straipsnio (tarnybinių pareigų neatlikimas), 294 straipsnio (savavaldžiavimas), 313 straipsnio (mirusiųjų atminimo paniekinimas), taip pat galimą KGB agentūros archyvinių asmens bylų registracijos žurnalo suklastojimą (BK 300 straipsnis); 2) dėl mirusiųjų atžvilgiu jų atminimo paniekinimo, LGGRTC savavaldžiavimo ir šmeižto surašyti reikalavimus pradėti ikiteisminį tyrimą, nes patys mirusieji nebegali dėl to kreiptis; 3) tyrimo metu ištirti KGB agentūros archyvinių asmens bylų registracijos žurnalo galimą suklastojimą ir jo egzistavimo atsiradimą; 4) tyrimą pavesti organizuoti Generalinei prokuratūrai; 5) vadovaujantis signataro statusu be eilės priimti Z. V., S. S. ir A. N.. Su skundu teismui taip pat pateiktas R. B. 2019 m. spalio 11 d. pareiškimas, adresuotas Generaliniam prokurorui, dėl prisijungimo prie minėto pareiškėjų S. S., Z. V. ir A. N. 2019 m. spalio 2 d. prašymo.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjai S. S., R. B., A. N., A. B. ir Z. V. 2019 m. spalio 21 d. prašymu prašė Generalinio prokuroro: 1) užtikrinti, kad būtų priimtas procesinis sprendimas, dėl ko jie kreipėsi su 2019 m. spalio 2 d. prašymu; 2) įvertinti akivaizdų prokuroro B. L. neveikimą; 3) užtikrinti, kad būtų priimtas procesinis sprendimas dėl pareiškėjų 2019 m. spalio 2 d. prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl 2018 m. sausio 5 d. LGGRTC interneto svetainėje www.kgbveikla.lt paskelbtų LGGRTC sukurtų dokumentų (2018 m. sausio 5 d. LGGRTC duomenų apie KGB agentą „(duomenys neskelbtini)“, duomenų apie KGB agentą „(duomenys neskelbtini)“, duomenų apie KGB agentą „(duomenys neskelbtini)“). Prašyme pareiškėjai nurodė, kad su 2019 m. spalio 2 d. prašymu jie kreipėsi į Generalinį prokurorą dėl šio neeilinio klausimo, svarbaus Lietuvos valstybės garbei ir prestižui, ir dėl jų priėmimo, tačiau jiems nėra pranešta, kada jie bus priimti.

Teismas, įvertinęs pareiškėjų minėtuose Generaliniam prokurorui teiktuose prašymuose suformuluotų reikalavimų turinį, sprendė, kad juose keliami reikalavimai susiję tik su Generalinės prokuratūros ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros, kaip valstybės institucijų, funkcijomis ikiteisminio tyrimo procese, o ne su Generalinės prokuratūros ir teritorinės prokuratūros, kaip viešojo administravimo subjektų, funkcijomis viešojo administravimo srityje. Dėl nurodytų priežasčių teismas padarė išvadą, kad šie reikalavimai negali būti nagrinėjami administraciniame teisme (ABTĮ 1 str. 1 d., 2 str. 1 d., 3 str. 1 d., 17 str.).

Dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą teismas pažymėjo, kad šis reikalavimas taip pat negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, nes žalą pareiškėjai kildina iš Generalinės prokuratūros funkcijų, susijusių išimtinai su ikiteisminio tyrimo organizavimu, o ne su Generalinės prokuratūros, kaip viešojo administravimo subjekto, veika / neveikimu viešojo administravimo srityje.

III. Pareiškėjai S. S., R. B., A. N. ir Z. V. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjai nurodo, kad nors teismas išvardino pareiškėjų 2019 m. spalio 2 d. ir 2019 m. spalio 21 d. prašymų reikalavimus, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, kad į administracinį teismą pareiškėjai kreipėsi skundu tik dėl vieno reikalavimo, kuriam netaikomos ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies nuostatos – įpareigoti suorganizuoti pareiškėjų Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Z. V. ir A. B. priėmimą be eilės pas Generalinį prokurorą drauge su pareiškėjais S. S., R. B. ir A. N..

Pareiškėjai pabrėžia, kad skundo reikalavimas priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo dėl jų nepriėmimo pas Generalinį prokurorą.

Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad skundas dėl analogiško reikalavimo dėl Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro nepriėmimo po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties priėmimo, kuria nustatyta, kad toks reikalavimas nagrinėtinas administraciniame teisme, yra priimtas nagrinėti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo išnagrinėtas administracinėje byloje Nr. 1-2967-1066/2019.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų reikalavimą – įpareigoti suorganizuoti pareiškėjų priėmimą be eilės pas Generalinį prokurorą – spręsdamas, jog pareiškėjų 2019 m. spalio 2 d. ir 2019 m. spalio 21 d. prašymuose, skirtuose Generaliniam prokurorui, keliami reikalavimai susiję tik su Generalinės prokuratūros ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros, kaip valstybės institucijų, funkcijomis ikiteisminio tyrimo procese, o ne su Generalinės prokuratūros ir teritorinės prokuratūros, kaip viešojo administravimo subjektų, funkcijomis viešojo administravimo srityje. Reikalavimą atlyginti 10 000 Eur neturtinę žalą teismas taip pat atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad žalą pareiškėjai kildina iš Generalinės prokuratūros funkcijų, susijusių išimtinai su ikiteisminio tyrimo organizavimu. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, padavė atskirąjį skundą.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas, todėl teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar keliamas ginčas yra siejamas su viešojo administravimo sritimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-517-520-2018).

Įvertinusi pareiškėjų pirmosios instancijos teismui pateikto skundo turinį, suformuluotus reikalavimus ir nurodytas faktines aplinkybes, taip pat pareiškėjų atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjai siekia inicijuoti ginčą būtent dėl ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmų, susijusių su ikiteisminiu tyrimu. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjai, reikšdami reikalavimą – įpareigoti suorganizuoti pareiškėjų priėmimą be eilės pas Generalinį prokurorą – siekia inicijuoti teisminį ginčą dėl atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, neveikimo, t. y. teisės aktuose įtvirtintų viešojo administravimo subjekto funkcijų neatlikimo ir / ar netinkamo atlikimo, vilkinimo atlikti veiksmus sudarant galimybę pareiškėjams būti priimtiems Generalinio prokuroro.

Akcentuotina ir tai, kad iš pareiškėjų skundo turinio ir prie jo pridėtų įrodymų matyti, jog Generalinė prokuratūra 2019 m. spalio 22 d. raštu Nr. 17.2-4665 pateikė atsakymą į pareiškėjų 2019 m. spalio 2 d. prašymą, o Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-asis skyrius 2019 m. spalio 28 d. raštu atsakė į pareiškėjų 2019 m. spalio 21 d. prašymą (b. l. 38, 40), tačiau pareiškėjai šių raštų įstatymų nustatyta tvarka neginčija. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra reiškiamas tada, kai tam tikra institucija neatlieka veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-6-351/2006, 2013 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-444-387/2013, 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-442/2014). Taigi skundą teismui, reiškiant reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus jo kompetencijai priskirtinus veiksmus, suinteresuotas asmuo gali pateikti tik tuo atveju, jeigu jo atžvilgiu yra priimtas šio administravimo subjekto atsisakymas atlikti prašomus veiksmus ar viešojo administravimo subjektas vilkina prašomą atlikti veiksmų atlikimą. Tuo atveju, kai skunde teismui pareiškėjas reiškia reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kuris tiesiogiai susijęs su pareiškėjo atžvilgiu priimtu individualiu administraciniu aktu, jis teisės aktais nustatyta tvarka kartu privalo reikšti reikalavimą ir dėl tokio individualaus administracinio akto. Tokiu atveju skunde teismui išreikštas reikalavimas dėl individualaus administracinio akto, su kuriuo siejamas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, yra pagrindinis, o reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus – išvestinis. Taigi pareiškėjams kyla pareiga skunde teismui paminėtus reikalavimus suformuluoti ir nurodyti konkrečias aplinkybes, kuriomis jie yra grindžiami (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 ir 8 p.).

Sprendžiant dėl pareiškėjų skundo reikalavimo priteisti iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog reikalavimas priteisti neturtinę žalą, kildinamą iš neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų, nėra išvestinis iš reikalavimo panaikinti konkretų tokio viešojo administravimo subjekto sprendimą / neveikimą, dėl kurio galbūt ir kilo žala (žr., pvz., 2012 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-762/2012, 2013 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-11/2013, 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-889/2013, 2013 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-943/2013, 2015 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-23-520/2015). Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra savarankiškas ir gali būti nagrinėjamas atsietai nuo pareiškėjų reikalavimo įpareigoti suorganizuoti pareiškėjų priėmimą be eilės pas Generalinį prokurorą, todėl šį pareiškėjų skundo reikalavimą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundžiamojo nutartyje nurodytais argumentais.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą ir suformuotą teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog pareiškėjų skundo reikalavimai nepriskirtini nagrinėti administraciniam teismui. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjų atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartis naikinama ir skundo priėmimo klausimas perduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų S. S., R. B., A. N. ir Z. V. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų S. S., R. B., A. N., A. B. ir Z. V. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Romanas Klišauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė