aa90b802-8f97-4ddb-b53c-370a2d7080fd · Marijampolės rajono apylinkės teismas

                                       Civilinė byla Nr. 2-2965-374/2014                                                                                    Proceso Nr. 2-28-3-02358-2014-0             Procesinio sprendimo kategorija             116.1.; 128.2.             Marijampolės rajono apylinkės teismas              SPRENDIMAS             LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                  2014 m. rugsėjo 17 d.                                                         Marijampolė              Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, sekretoriaujant S. B., dalyvaujant pareiškėjai R.

U., suinteresuotiems asmenims L. B., V. P., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R. U. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims L. B., V. P., G. P., L. J. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, ir NUSTATĖ :               PareiÅ¡kėja R. U. pateiktu teismui pareiÅ¡kimu praÅ¡o: paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. P., a/k (duomenys neskelbtini) mirusios 2000-01-29 palikimÄ priėmė dukra R.

U., a/k (duomenys neskelbtini) faktiÅ¡kai pradėdama paveldėtÄ turtÄ valdyti.               Suinteresuotieji asmenys L. B., V. P. su pareiÅ¡kimu sutinka.               Suinteresuotieji asmenys G. P., L. J. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos, todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (CPK 247 str.).                PareiÅ¡kimas atmestinas.                Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos motina A.

P. mirė 2000-01-29 (b.l. 5). Po jos mirties liko nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, Å«kiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). (b.l. 14-18). PareiÅ¡kime pareiÅ¡kėja nurodo, kad po A. P. mirties jos palikimÄ priėmė pareiÅ¡kėja R. U. faktiÅ¡kai pradėdama paveldėtÄ turtÄ valdyti: pradėjo valdyti motinos asmeninius daiktus, namų apyvokos daiktus, žemės sklypÄ , pastatų dalį, Å¡iais daiktais naudojasi, rÅ«pinasi ir prižiÅ«ri iki Å¡iol.                 Tačiau teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja nurodė, kad motinai priklausė tik dalis nekilnojamojo turto, atitekusio jai po skyrybų, kita turto dalis priklauso pareiÅ¡kėjai R.

U., šį turtÄ prižiÅ«ri brolis V. P., kuris po motinos mirties liko gyventi tuose namuose ir iki Å¡iol ten gyvena. PareiÅ¡kėja nurodė, kad visi suinteresuotieji asmenys yra broliai ir seserys, kurie susitarė, kad motinos palikimÄ Ä¯formins pareiÅ¡kėjos vardu. Å ias aplinkybes patvirtino suinteresuotas asmuo V. P., kuris nurodė, kad motinos sodyboje jis gyvena, naudojasi visu turtu, nes neturi kur gyventi, o žemės sklypÄ iÅ¡nuomojo žemės Å«kio bendrovei.                 Asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga yra neatskiriamai susiję su realiomis aplinkybėmis (veiksmais, įvykiais), kurios teisės normų pagrindu įgyja teisinę reikÅ¡mę.

Vienas tokių faktų yra palikimo priėmimas. Kad įgytų palikimÄ , įpėdinis jį turi priimti (CK 5.50 str. 1 dalis). Tačiau sprendžiant palikimo priėmimo klausimÄ , bÅ«tina atsižvelgti į tai, kaip Å¡ie santykiai buvo reglamentuoti palikimo atsiradimo momentu. Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjos motina mirė 2000 metais, t.y. galiojant 1964 metų redakcijos Civiliniam kodeksui. Pagal Å¡ios redakcijos kodekso 587 straipsnio 2 dalį buvo laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pinosi kaip savo turtu (LAT Senato 2005-12-29 nutarimas Nr. 56).

Tokiu bÅ«du, įpėdinis, siekdamas įgyti palikimÄ turėjo jį priimti įstatyme nustatyta tvarka ir terminais. Pagal CK 587 straipsnį (1964 m. redakcija) buvo laikoma, jog įpėdinis palikimÄ priėmė, jeigu jis per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atliko kurį nors iÅ¡ Å¡ių veiksmų:

1) faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba 2) kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Palikimo priėmimas savo esme yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Priimdamas kaip palikimÄ turtÄ , nuosavybės teise priklausiusį palikėjui jo mirties metu, įpėdinis siekia įgyti nuosavybės teises į šį turtÄ nuo palikimo atsiradimo laiko (1964 m CK 587 str. 4 d.).

Minėta įstatymo norma nenumato, kad palikimo priėmimas gali bÅ«ti atliekamas tylėjimu ar neveikimu. PrieÅ¡ingai, asmuo, savo reikalavimus grindžiantis palikimo priėmimu, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad įpėdinis pradėjo šį turtÄ valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teises į paveldimÄ turtÄ (LAT 2001-01-08 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-7/2001). Nagrinėjamuoju atveju, teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja nurodė, kad po motinos mirties likusioje sodyboje ji negyvena, jos neprižiÅ«ri.

Tai atlieka pareiÅ¡kėjos brolis, suinteresuotas asmuo V. P..                  Kaip minėta, savo esme palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikras teisines pasekmes. Sandoriu, kaip tam tikru teisiniu veiksmu ir asmens valios aktu, sÄ moningai siekiama tam tikro teisinio tikslo (1964 m. redakcija CK 40 str.). Vienok, sandoriui sudaryti nepakanka tik asmens vidinės valios, o bÅ«tina asmens valiÄ iÅ¡reikÅ¡ti įstatymo nustatyta forma ir terminais, kad jo valiÄ Å¾inotų kiti asmenys.

Tik toks valios iÅ¡reiÅ¡kimas gali sukelti civilines teisines pasekmes (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999-09-22 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-800/1999). FaktiÅ¡ku pradėjimu valdyti paveldimÄ turtÄ , patvirtinančiu CK 587 str. (1964 m. redakcija) prasme palikimo priėmimÄ , suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tÄ turtÄ , naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje bÅ«klėje. Asmuo, kuris savo reikalavimÄ grindžia palikimo priėmimu, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad įpėdinis pradėjo šį turtÄ valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teises į paveldimÄ turtÄ (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-01-08 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-7/2001).             Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiÅ¡kai jį pradedant valdyti, reikia atsižvelgti į turto, sudarančio palikimÄ pobÅ«dį.

Jau aptarta, kad nagrinėjamoje byloje palikimÄ sudarė gyvenamasis namas ir Å«kiniai pastatai, žemės sklypas. Todėl bÅ«tina vertinti, kaip pasireiÅ¡kė nekilnojamojo daikto faktiÅ¡kai valdymas. Tais atvejais, kai palikimÄ sudaro gyvenamasis namas, faktiÅ¡kas jo valdymas reiÅ¡kia apsigyvenimÄ name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimÄ tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, taip pat namo priežiÅ«ra, prievolių, susijusių su namu, vykdymÄ (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimÄ ir pan.) (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).

PareiÅ¡kėja nepaaiÅ¡kino, dėl kokių priežasčių praleido terminÄ kreiptis į notaro kontorÄ dėl palikimo priėmimo, taip pat nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes, faktÄ Ä¯rodinėti liudytojų parodymais atsisakė, nurodydama, kad, jos nuomone, visiÅ¡kai pakanka jos ir atvykusių į teismo posėdį suinteresuotų asmenų paaiÅ¡kinimų. Posėdyje dalyvavę suinteresuotieji asmenys V. P. ir L. B. patvirtino, kad sodyboje gyvena V.

P., jis prižiÅ«ri pastatus, jais naudojasi.              CPK 176 str. 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas - tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Å alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 str.). Tokiu bÅ«du, laikyti, kad pareiÅ¡kėja R. U. priėmė po motinos mirties atsiradusį palikimÄ , pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti, pareiÅ¡kime nurodytais motyvais ir teismo posėdžio metu nustatytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo (CK 587 str., 1964 m. redakcija).               Kiti posėdžio metu Å¡alių nurodyti motyvai nenagrinėtini kaip neturintys esminės reikÅ¡mės bylai.                IÅ¡ pareiÅ¡kėjos priteistinos teismo paÅ¡to iÅ¡laidos valstybei (CPK 93, 96 str.).                Vadovaudamasis LR CPK 42, 178, 270, 444 str., teismas NUSPRENDĖ:

                 PareiÅ¡kimÄ atmesti.                 Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos R. U., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., 28 Lt (8,10 Eur) teismo paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei.                 Sprendimas per 30 d. gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Marijampolės rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                    RÅ«ta Gustienė                                         Â