aa900d26-e42b-42ff-ad1b-7e09e1c01a38 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-3047-603/2018 Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00455-2018-8 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 4 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantės (ieÅ¡kovės) J. H. G. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J.

H. G. ieÅ¡kinį atsakovei V. K. dėl kelio servituto nustatymo, byloje dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų, Å irvintų rajono savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos. Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama nustatyti atsakovės žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), laikinÄ 4 m pločio kelio servitutÄ , pagal matininko V.

K. 2015 m. rugsėjo 16 d. parengtÄ naudojimosi žemės sklypu planÄ su servitutu M 1:5000, su teise ieÅ¡kovei naudotis transporto priemonėmis ir eiti juo pėsčiomis (vieÅ¡pataujantysis daiktas – 11,71 ha žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), iki Å irvintų rajono savivaldybės administracija teisės aktų nustatyta tvarka įrengs ir įteisins vietinės reikÅ¡mės keliÄ (pažymėta dalis reikalavimuose nenurodyta, tačiau suprantama iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio) ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei vienkartinę žemės sklypo rinkos vertės 165 Eur dydžio kompensacijÄ už naudojimÄ si laikinu servitutu bei priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, leisti ieÅ¡kovei laikinai naudotis transporto priemonėmis ir eiti juo pėsčiomis faktiÅ¡kai esančiu ir matininko V. K. 2015 m. rugsėjo 16 d. parengtame naudojimosi žemės sklypu plane su servitutu M 1:5000 nurodytu 4 m pločio keliu, esančiu atsakovei priklausančiame 18,8708 ha žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei uždrausti atsakovei šį keliÄ panaikinti ar kitaip jį gadinti.

3. Nurodė, kad savo ieÅ¡kinį grindžia Vilniaus apygardos administracinio teismo įsiteisėjusiame 2017 m. spalio 16 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. eI-3607-764/2017, nustatyta aplinkybe, jog „pareiÅ¡kėja Å¡iuo metu neturi jokių galimybių pasiekti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, nors pagal Vilniaus apskrities virÅ¡ininko parengtÄ projektÄ yra numatyti keli kelio įrengimo variantai“. Å iuo atveju atsakovei pradėjus vykdyti savo grasinimus ir reikalavimus bei užtvėrus ir iÅ¡arus faktiÅ¡kai esantį keliÄ , teigiamo ieÅ¡kovei teismo sprendimo atveju, iÅ¡ naujo suformuoti 4 m pločio keliÄ bÅ«tų sudėtinga ir tai pareikalautų daug piniginių lėšų.

Todėl mano, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bÅ«simo ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Be to, ieÅ¡kovė negalėtų pravažiuoti į savo žemės sklypÄ ir sodybÄ , kÄ patvirtina ir vieÅ¡ai iÅ¡sakyti greitosios pagalbos specialistės paaiÅ¡kinimai.

4. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesutinka su praÅ¡ymu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Mano, kad ieÅ¡kovė neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumo. IeÅ¡kovė nepagrindė savo ieÅ¡kinio reikalavimų ir į bylÄ nepateikė nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad atsakovės žemės sklype yra kelias. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 7 d. įsiteisėjusiame sprendime, priimtame byloje Nr. 1-4224-208/2016, kuris turi prejudicinę reikÅ¡mę Å¡ioje byloje, konstatavo, kad kelio atsakovei priklausančiame sklype nėra.

Taip pat pažymėjo, kad 2016-2017 m. tarp Å¡alių vyko analogiÅ¡kas teisminis ginčas – Å irvintų rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-677-880/2016, pagal ieÅ¡kovės J. H. G. ieÅ¡kinį atsakovei V. K., trečiajam asmeniui Å irvintų rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl kelio servituto nustatymo. Visų instancijų teismai ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė. Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo, atsakovė pradėjo tvarkyti savo sklypÄ ir Å¡iuo metu jame nėra neteisėtai iÅ¡važinėtų provėžų, visas sklypas yra sutvarkytas – dalis sklypo yra užsėta pasėliais, kita dalis sklypo yra suarta.

Atkreipė dėmesį, kad nors kartu su 2018 m. spalio 15 d. praÅ¡ymu ieÅ¡kovė į bylÄ pateikė jos neteisėtų provėžų, einančių per atsakovės sklypÄ , nuotraukas, teigdama, kad provėžos sklype vis dar yra, tačiau ieÅ¡kovė sÄ moningai nuslėpė faktÄ ir pateikė tik dalies atsakovės sklypo nuotraukas (tos dalies, kurioje buvo užsėti grikiai). Bet tos sklypo dalies, kurioje jau nuo rugpjūčio mėnesio yra užsėti atsakovės pasėliai (žiemkenčiai), nuotraukų ieÅ¡kovė sÄ moningai nepateikė.

IÅ¡ atsakovės pateikiamų nuotraukų matyti, kad didelė sklypo dalis, per kuriÄ Ä—jo neteisėtos ieÅ¡kovės provėžos, atsakovės jau seniai yra sutvarkyta ir užsėta žiemkenčiais, kurie jau yra gerokai paaugę. LikusiÄ sklypo dalį atsakovė galėjo sutvarkyti tik nuėmusi grikių derlių, t. y. 2018 m. spalio mėn., kÄ ji ir padarė. Nustačius praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones, ieÅ¡kovė vėl važinėtų per atsakovės sklypÄ , gadintų jį, žemės Å«kio veikos vykdymÄ darytų negalimu, sugadintų atsakovės pasėlius ir tokiu bÅ«du atsakovei bÅ«tų padaryta neproporcingai didelė žala.

Taip pat mano, kad ieÅ¡kovė tikėtinai nepagrindė ir bÅ«tinos servituto nustatymo sÄ lygos – objektyvaus servituto bÅ«tinumo, kadangi ieÅ¡kovė turi galimybę prie savo sklypo privažiuoti tam tikslui iÅ¡ Å¡iaurinės jos sklypo pusės suprojektuotu keliu. Mano, kad Å¡ioje civilinėje byloje ieÅ¡kovė nepagrįstai remiasi nurodytu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje N eI-3607-764/2017, kadangi atsakovė nebuvo įtraukta į minėtos bylos nagrinėjimÄ , todėl priimtas sprendimas Å¡iuo atveju neturi prejudicinės galios ir ieÅ¡kovė privalo visas aplinkybes įrodinėti iÅ¡ naujo.

Nurodo, kad ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, kuris įrodytų, kad ieškovė negali naudotis iš šiaurinės jos sklypo pusės esančiu keliu. Mano, kad atsakovės pateikti įrodymai (iš ieškovės sklypo šiaurinės pusės esančio kelio nuotraukos ir filmuota šio kelio medžiaga) patvirtina, kad kelio būklė yra gera ir juo galima naudotis. Nepagrįstu laiko ir ieškovės teiginį, kad ji negali patekti į savo namus, dėl ant suprojektuoto kelio pasodintų eglaičių, kadangi joks miškas ant kelio nėra pasodintas, kas matyti kelio filmuotoje medžiagoje bei nuotraukose.

5. Trečiasis asmuo Å irvintų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Å¡iam praÅ¡ymui neprieÅ¡tarauja ir praÅ¡o jį tenkinti, nenurodydamas motyvų, o tik perraÅ¡ydamas ieÅ¡kovės reikalavimus ir teisės normas, kokia atvejais servitutas gali bÅ«ti nustatytas. Tačiau atsiliepime į ieÅ¡kinį jau nurodo faktines aplinkybes teigdamas, kad nuvykus į vietÄ nustatė, kad ieÅ¡kovė negali patekti į savo sklypÄ .

6. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos nepateikė atsiliepimo į ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad nuvykus į vietÄ nustatė, kad iÅ¡ tiesų, dalis kelio yra užsodinta eglutėmis, tačiau Å¡alia eglučių yra iÅ¡važinėtas kelias, kuriuo ieÅ¡kovė gali patekti į savo sklypÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. spalio 25 d. nutartimi nepatenkino ieÅ¡kovės J. H. G. praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

8. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis teismas nustatė, kad tarp Å¡alių jau yra iÅ¡spręstas ginčas dėl minėto kelio laikino servituto nustatymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-200-916/2018, kuri yra galutinė ir neskundžiama. IeÅ¡kovei visų instancijų teismai priėmė nepalankų procesinį sprendimÄ . Å ioje byloje ieÅ¡kovė nurodo naujas aplinkybes, ieÅ¡kinį iÅ¡ esmės grindžia:

1) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartimi, administracinėje byloje Nr. eI-3607-764/2017, kurioje konstatuota, kad pareiÅ¡kėja Å¡iuo metu neturi galimybių pasiekti jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , nors pagal Vilniaus apskrities virÅ¡ininko parengtÄ projektÄ yra numatyti keli kelio įrengimo variantai;

2) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartimi, kurioje konstatuota, kad kelio atkarpÄ privalo nutiesti Å irvintų rajono savivaldybės administracija, tačiau ieÅ¡kovė negali įpareigoti savivaldybės administracijos tai padaryti artimiausiu metu;

3) ir tuo, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3207-089 suprojektuotos ~500 m ilgio ir 4 m pločio žemiausios kategorijos (IIIv) vietinės reikÅ¡mės kelio atkarpos Å irvintų rajono savivaldybei priklausančiame sklype buvo užsėtos eglės sodinukais, o tai reiÅ¡kia, kad kelias nebus rengiamas, o suprojektuotas naikinamas, žemę Å«kio paskirties žemę paverčiant miÅ¡ko paskirties žeme. Savo reikalavimų užtikrinimui ieÅ¡kovė praÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

9. Savo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės grindė aplinkybe, kad neturi galimybių pasiekti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ ir byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad ieÅ¡kovė nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumo. Kaip minėta, tarp Å¡alių jau buvo iÅ¡spręstas ginčas dėl minėto kelio laikino servituto nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-200-916/2018), po ko atsakovė pradėjo tvarkyti savo sklypÄ , kurio kadastro Nr. 8922/0001:78.

Bylos duomenys (atsakovės pateiktos nuotraukos ir filmuota medžiaga) patvirtina, kad dalis atsakovės sklypo yra užsėta pasėliais, kita dalis sklypo yra suarta, t. y. žemės sklypas naudojamas žemės ūkio veiklai. Ieškovė įrodinėdama aplinkybę, kad ginčo kelio provėžos atsakovės žemės sklype visgi yra, taip pat pateikė nuotraukas, tačiau teismo vertinimu, jos nepatvirtina ieškovės nurodytos aplinkybės apie kelio provėžas, nes juose labiau matyti žali pasėlių plotai.

10. Ieškovė nepagrindė ir aplinkybės, kad neturi galimybių pasiekti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, nurodydama, kad dalis Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3207-089 suprojektuotos kelio atkarpos buvo užsėta spygliuočių sodininkais. Šias ieškovės byloje nurodytas aplinkybes paneigia ne tik atsakovės pateiktos nuotraukos ir filmuota medžiaga, iš kurių matyti, kad egzistuoja reali galimybė ieškovei naudotis keliu (juo praeiti, pravažiuoti), tačiau ir trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos pateikti duomenys.

Nors minėtas trečiasis asmuo ir nepateikė atsiliepimo į ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau pateikė byloje atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį, iÅ¡ kurio nustatytinos nagrinėjamam klausimui reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės. Minėto trečiojo asmens atstovams 2018 m. spalio 12 d. patikrinus bendro naudojimo keliÄ , esantį riboje su žemės sklypais ((duomenys neskelbtini), nustatyta, kad 2018 m. spalio 15 d. buvo matomas faktiÅ¡kai iÅ¡važinėtas ir pravažiuojamas lauko kelias nuo (duomenys neskelbtini) vakarų-rytų kryptimi, tačiau tam tikrose kelio atkarpose faktiÅ¡kai iÅ¡važinėtas kelias buvo ne valstybinėje žemėje, kuri palikta bendro naudojimo keliui, o iÅ¡ dalies pateko į gretimus privačius žemės sklypus bei patvirtinta, kad ieÅ¡kovės nurodyta aplinkybė, kad dalis kelio yra apsodinta miÅ¡ko želdiniais, yra teisinga, tuo pačiu nurodant, kad galimai žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudotojas eglučių sodinukais užsodino ir valstybinę žemę pažeisdamas savo žemės sklypo ribas, dėl ko bus atliktas atskiras patikrinimas ir pažeidėjas įpareigotas atlaisvinti valstybinę žemę.

Taigi, trečiajam asmeniui patvirtinus eglučių pasodinimo faktÄ , tuo pačiu konstatuota, kad yra kelias, faktiÅ¡kai iÅ¡važinėtas iki ieÅ¡kovės žemės sklypo, nors jis tiksliai ir nesutampa su administraciniu aktu nustatyta kelio servituto vieta. Ä®vertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, ieÅ¡kovė preliminariai nepagrindė bÅ«tinumo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Minėti bylos duomenys patvirtino, kad ieÅ¡kovė turi realiÄ galimybę patekti į savo žemės sklypÄ ir laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas Å¡iuo atveju nėra reikalingas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 11. IeÅ¡kovė pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl minėtos nutarties, kuriame nurodė, kad teismas kaip vienintelį ir pagrindinį motyvÄ atmesti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ nurodė tai, kad iki ieÅ¡kovės žemės sklypo yra faktiÅ¡kai iÅ¡važinėtas kelias, kuris tiksliai ir nesutampa su administraciniu aktu nustatyta kelio servituto vieta, todėl pasak teismo ieÅ¡kovė neva turi realiÄ galimybę patekti į savo žemės sklypÄ ir laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas Å¡iuo atveju nėra reikalingas.

Tokia teismo išvada yra visiškai nepagrįsta ir neteisinga bei neteisėta.

12. Teismas klaidingai nustatė, jog tėra tik vienas iÅ¡važinėtas kelias, kuris tiksliai nesutampa su administraciniu aktu nustatyta kelio servituto vieta. Kaip nurodėme patikslintame ieÅ¡kinyje tam, kad ieÅ¡kovė galėtų privažiuoti prie savo namų, Å irvintų rajono savivaldybė jau nuosavybės teisė priklausančiam sklype (sklypas net suformuotas kaip turtinis vienetas) turėtų įrengti ~500 m ilgio ir 4 m pločio žemiausios kategorijos (IIIv) vietinės reikÅ¡mės kelio atkarpÄ , kuri buvo suprojektuota Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2000 m. rugsėjo 22 d.

įsakymu Nr. 3207-089 (toliau – Kelio atkarpa). Tačiau Å¡i kelio atkarpa nėra įrengta. Taip pat nuo Å¡ios neįrengtos Kelio atkarpos turėtų bÅ«ti pažymėtas ir įrengtas 35 m ilgio ir 4 m pločio neva servitutinis kelias, suprojektuotas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2007 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 2-3-8904-89, esantis gretimame 1,75 ha žemės sklype priklausančiame J. M., kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu bÅ«du kelias iki ieÅ¡kovės namų turėtų eiti per valstybinį žemės sklype bÅ«simÄ keliÄ (Kelio atkarpÄ ) ir servitutinį keliÄ , esantį dar kitame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. du kelius, iÅ¡ kurių tik vienas yra servitutinis.

Kadangi teismas du įrengtinus kelius laikė vienu servitutiniu keliu (kas patvirtina, jog teismas nenustatė teisingai faktinių aplinkybių), todėl ir teismo iÅ¡vada, jog nesutampa iÅ¡važinėto kelio vieta su administraciniu aktu nustatyta kelio servituto vieta yra akivaizdžiai klaidinga, nes kaip matyti skundžiamos nutarties ir kÄ iÅ¡ dalies patvirtino pats teismas, iÅ¡važinėtas kelias nesutampa ne tik su servitutiniu keliu, esančiu žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir su suprojektuota Kelio atkarpa, esančia valstybiniame žemės sklype.

Todėl klaidingomis faktinėmis aplinkybės paremta nutartis negali būti laikoma nei teisinga, nei teisėta ir todėl turėtų būti panaikinta.

13. Kaip priešingai savo pagrindiniam nutarties motyvui konstatavo pats teismas, remdamasis Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. spalio 17 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu, „faktiškai išvažinėtas ir pravažiuojamas lauko kelias nuo (duomenys neskelbtini) vakarų-rytų kryptimi, tačiau tam tikrose kelio atkarpose faktiškai išvažinėtas kelias buvo ne valstybinėje žemėje, kuri palikta bendro naudojimo keliui, o iš dalies pateko į gretimus privačius žemės sklypus“, t. y.

žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (kitose vietose nei nustatytas servitutas). Taigi, teismas konstatavus, jog išvažinėtas kelias (Kelio atkarpa ir servitutinis kelias) yra ne valstybinėje žemėje, o iš dalies patenka į gretimus privačius žemės sklypus, ar išvažinėtas ne servitutinio kelio vietoje yra logiška ir pagrįsta teigti, jog važinėjant tokiu keliu yra pažeidžiamos tų žemės sklypų savininkų teisės, kurių žemės sklypuose, yra tokio kelio provėžos ir kuriuose nėra nustatyta jokių kelio servitutų ar kelias išvažinėtas ne toje vietoje, kur nustatytas kelio servitutas.

Tačiau kadangi teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė Å¡iai dienai gali teisėtai naudotis faktiÅ¡kai iÅ¡važinėtu keliu ir per kitų savininkų žemės sklypus, teismas pripažino, jog kitų žemės sklypų savininkų nuosavybės teisių pažeidimas Å¡iuo atveju yra teisėtas ir pateisinamas. Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė turi realiÄ galimybę patekti, pažeisdama kitų žemė sklypų savininkų nuosavybės teises, į savo žemės sklypÄ ir laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas Å¡iuo atveju nėra reikalingas, paneigia ne tik civilinėje teisėje egzistuojantį principÄ iÅ¡ neteisės negali kilti teisė (lot. ex iniuria ius non oritur), bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintÄ nuosavybės neliečiamybės principÄ ar Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.93 straipsnyje įtvirtintus savininko teisių apsaugÄ garantuojančius imperatyvius draudimus.

Tačiau jei apeliacinės instancijos teismas nesutiktų su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, skundžiama nutartis turėtų būt panaikinta, o ieškovei suteikta galimybė laikinai naudoti istoriniu keliu, nes teisėtai įrengtu (ar išvažinėtu) keliu pasiekti savo namus šiai dienai ieškovė neturi jokios realios galimybės.

14. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog neva ieÅ¡kovė įrodinėdama aplinkybę, kad ginčo kelio provėžos atsakovės žemės sklype visgi yra, taip pat pateikė nuotraukas, tačiau teismo vertinimu, jos nepatvirtina ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės apie kelio provėžas, nes juose labiau matyti žali pasėlių plotai. Tokia teismo pozicija dar karto rodo, jog faktinės aplinkybės buvo nustatytos (suprastos) nepakankamai tiksliai. Be to, tokia situacija, kai praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimo metu buvo suartas buvęs vienintelis istorinis kelias į ieÅ¡kovės namus, susidarė iÅ¡imtinai dėl paties teismo veiksmų, jam iÅ¡ anksto apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ praneÅ¡ant atsakovei.

15. Juk kaip matyti iÅ¡ pateiktų įrodymų ir iÅ¡ atsakovės atsiliepimo į praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame buvo nurodyta jog „kartu su 2018-10-15 d. praÅ¡ymu ieÅ¡kovė į bylÄ pateikė jos neteisėtų provėžų, einančių per atsakovės sklypÄ , fotonuotraukas, teigdama, kad provėžos sklype vis dar yra“ (, tai dienai istorinis keliukas (provėžos) į ieÅ¡kovė namus, kurie matosi nuotraukose, dar egzistavo ir buvo pravažiuojamas, o jo sutvarkymas reikalavo minimalių sÄ naudų. Tačiau atsakovės sÅ«nui priėmus ieÅ¡kinį ir praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, greičiausiai jis, reaguodamas į ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ uždrausti atsakovei gadinti keliukÄ , per savaitgalį ir suarė buvusį istorinį keliukÄ . Tai patvirtina ir atsakovės pridėtos foto nuotraukos, kad 2018 m. spalio 24 d. keliuko jau nebebuvo (jis buvo suartas).

16. Pažymėtina, jog jei toje vietoje iÅ¡ ieÅ¡kovės nuotraukų, kaip kad teigia, matėsi ne kelio provėžos, bet žali pasėlių plotai, tuomet kam atsakovei reikėjo suarti sutvarkytÄ ir užsėtÄ Å¾iemkenčiais, kurie jau yra gerokai paaugę, sklypo dalį? Akivaizdu, jog dirva ariama prieÅ¡ sėjÄ , o ne po jos. Juk suarus kÄ tik pasėtus paaugusius žiemkenčius, pastarieji žūtų, o atsakovei kiltų dideli turtiniai nuostoliai. Todėl teismo iÅ¡vada, jog jis ieÅ¡kovės nuotraukose mato pasėlius yra nelogiÅ¡ka ir prieÅ¡tarauja sveikam protui.

Ypač atsižvelgiant į tai, kad analogiÅ¡kas nuotraukas, kur taip pat galima sakyti, jog matosi „apsėti pasėliai“, teismas kažkodėl laikė keliu. Tad, jei teismas bÅ«tų bent jau uždraudęs atsakovei šį keliÄ panaikinti ar kitaip jį gadinti, Å¡iandien nebÅ«tų ginčo ir dėl Å¡ios aplinkybės. Taigi, konstatuotina, kad faktiÅ¡kai pats teismas ir sudarė sÄ lygas, jog atsakovė galėtų spėti panaikinti vienintelį istorinį keliukÄ Ä¯ ieÅ¡kovės namus. Tačiau jį atkurti vis dar įmanoma mažesnėmis nei Å irvintų rajono savivaldybei kada nors ateityje įrengti naujÄ Kelio atkarpÄ ar servitutinį keliÄ .

Todėl laikinas servitutas vis tiek turėti bÅ«ti nustatytas per atsakovės sklypÄ .

17. Atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų 2018 m. spalio 25 d. nutartį ir ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti.

18. Trečiasis asmuo Å irvintų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra.

19. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , kuriame nurodė, kad ieÅ¡kovė tikėtinai nepagrindė bÅ«tinumo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, todėl teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovė praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkintinas.

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuojant skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

21. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

22. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neatsižvelgė į susiklosčiusiÄ situacijÄ , jog apeliantei nėra galimybės patekti į jai priklausantį žemės sklypÄ .

23. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

24. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieÅ¡kovui palankaus sprendimo realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali bÅ«ti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).

25. Teismų praktikoje yra taikomi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principai – laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu siekiama užtikrinti proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo, interesų pusiausvyros principus (CPK 17, 146, 147 straipsniai). CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti parenkamos vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu. EkonomiÅ¡kumo principas reiÅ¡kia, kad teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai bÅ«tina ir pakanka užtikrinti bÅ«simo teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, įvykdymui.

EkonomiÅ¡kumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja iÅ¡laikyti proceso Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , todėl laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iÅ¡ Å¡alių perdėto pranaÅ¡umo ar nesuvaržytų vienos proceso Å¡alies teisių daugiau, nei bÅ«tina teisėtam tikslui pasiekti.

26. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo Å¡alių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrÄ , nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja bÅ«tinumÄ vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Å iuo atveju ieÅ¡kovės praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesuteiktų jai perdėto pranaÅ¡umo, o atsakovė nebÅ«tų suvaržyta daugiau, negu bÅ«tina.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas teigti, kad patekimas į apeliantei priklausantį žemės sklypÄ yra apsunkintas (planuojamas kelias nėra įrengtas, juo nėra galimybės patogiai pasiekti žemės sklypo, senasis kelias suartas), dėl ko apeliantei sukuriami nepatogumai. Taip pat pastebėtina, jog apsunkintas patekimas į žemės sklypÄ ne tik apeliantei, tačiau ir esant bÅ«tinybei, specialiosioms tarnyboms.

28. Apeliantė pirmosios instancijos teismo prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, leisti ieÅ¡kovei laikinai naudotis transporto priemonėmis ir eiti pėsčiomis faktiÅ¡kai esančiu ir matininko V. K. 2015 m. rugsėjo 16 d. parengtame naudojimosi žemės sklypu plane su servitutu M 1:5000 nurodytu 4 m pločio keliu, esančiu atsakovei priklausančiame 18,8708 ha žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei uždrausti atsakovei šį keliÄ panaikinti ar kitaip jį gadinti.

29. Teismo vertinimu, praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos, tam kad užtikrinti Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , kol bus iÅ¡spręstas tarp Å¡alių kilęs ginčas. Byloje nėra duomenų, kad pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones, bus neproporcingai pažeisti atsakovės interesai. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinės bylos medžiagÄ bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai sudaro pagrindÄ panaikinti skundžiamÄ Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones patenkinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 338 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a: Vilniaus regiono apylinkės teismo Å irvintų rÅ«mų 2018 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11763-984/2018 panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – patenkinti ieÅ¡kovės J. H. G. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, leisti ieÅ¡kovei J. H. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikinai naudotis transporto priemonėmis ir eiti pėsčiomis faktiÅ¡kai esančiu ir matininko V.

K. 2015 m. rugsėjo 16 d. parengtame naudojimosi žemės sklypu plane su servitutu M 1:5000 nurodytu 4 m pločio keliu, esančiu atsakovei V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančiame 18,8708 ha žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)., bei uždrausti atsakovei V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šį keliÄ panaikinti ar kitaip jį gadinti. Teisėja Loreta Bujokaitė