aa8ffa2b-1d02-4e2f-b9be-3286731b25d2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-1654-171/2010

Proceso Nr. 3-61-3-00818-2010-3

Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 16.5; 74

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. liepos 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, sekretoriaujant JÅ«ratei Domarkaitei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A. Č. skundÄ atsakovams Bendrajam pagalbos centrui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Bendrojo pagalbos centro, dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo- PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos).

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,

n u s t a t ė:

pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–3) ir patikslintu skundu (b. l. 16 - 18), kuriuose praÅ¡o solidariai priteisti iÅ¡

atsakovų Bendrojo pagalbos centro ir Lietuvos valstybės 3871,20 Lt (tris tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt vienÄ litÄ ir dvideÅ¡imt

centų) darbo užmokesčio nepriemokÄ už periodÄ nuo 2006-04-30 iki 2008-12-31.

Paaiškino, kad dirba Bendrojo pagalbos centro (toliau- BPC) specialistės pareigose. Nurodė, kad darbo užmokesčio nepriemoka susidarė todėl, kad apskaičiuojant priedus bei priemokas, atsakovas nepagrįstai taikė Valstybės

tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , kurioje yra nustatyti apribojimai valstybės tarnautojams mokamų priedų ir

priemokų sumai, todėl nuo 2006-04-30 iki 2008-12-31 pareiškėjai neišmokėta 3871,

20 Lt priemokų ir priedų. NeiÅ¡mokėtų priemokų ir priedų sumÄ patvirtina BPC pareiÅ¡kėjai iÅ¡duota pažyma Nr. F3-41 „Apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį“.

Pareiškėja paaiškino, kad Seimui 2007 m. birželio 7 d. priėmus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3, 4, 8, 9, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 25, 38, 41, 43, 44, 49,

50 straipsnių ir priedėlio pakeitimo bei papildymo ir įstatymo papildymo 221, 481, 501 straipsniais įstatymÄ , jo 11 straipsniu buvo papildyta Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalis (2002 m. balandžio

23 d. redakcija). Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , į valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų sumÄ , kuri negalėjo virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos, nebebuvo įskaitomas priedas už tarnybos staÅ¾Ä bei nebuvo įskaitomas pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas, tačiau nuostata, kad valstybės tarnautojams mokamų kitų priedų ir priemokų bendras dydis (suma) negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos, iÅ¡liko.

Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, jog minėtas teisinis reguliavimas yra neteisėtas.

PareiÅ¡kėja pažymėjo, kad pagal Konstitucijos 5 str., valstybės valdžiÄ Lietuvoje įgyvendina Seimas. Tai reiÅ¡kia, kad bet kokie Seimo veiksmai (neveikimas) yra pripažintini Lietuvos valstybės veiksmais. Seimas Lietuvoje savarankiÅ¡ko teisinio subjektiÅ¡kumo neturi (juridinio asmens statuso). Pagal analogijÄ taikant CK 2.81 straipsnio 1 dalį, neteisėti Seimo veiksmai (neveikimas) sukėlė teisines pasekmes Lietuvos valstybei. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo manymu, Å¡ioje byloje dėl deliktinės atsakomybės taikymo tinkamu atsakovu gali bÅ«ti laikoma Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės (CK 6.273).

PareiÅ¡kėja nurodo, kad valstybei nustačius aukščiau nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , ji negavo dalies savo darbo užmokesčio, t.y. negavo pajamų, kurias bÅ«tų gavusi, jei neteisėtas valstybės teisinis reguliavimas nebÅ«tų buvęs nustatytas. Tai reiÅ¡kia, jog, atsižvelgiant į LR CK 6.247 str. ir 6.249 str. 1 d., neatsargÅ«s valstybės veiksmai tiesiogiai nulėmė tai, kad pareiÅ¡kėja patyrė nuostolius, kurių dydis yra lygus jo negautoms pajamoms - darbo užmokesčio nepriemokai. Tokios faktinės aplinkybės vienareikÅ¡miÅ¡kai apima visas bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas bei sudaro pagrindÄ valstybės civilinei atsakomybei kilti. Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡ vienos pusės Lietuvos valstybei yra taikytina civilinė atsakomybė, o iÅ¡ kitos pusės dėl neteisėtų valstybės veiksmų pareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡mokėtas visas jam priklausantis darbo užmokestis, mano, kad abu atsakovai turėtų atsakyti solidariai (LR CK 6.279 straipsnio 1 dalis pagal analogijÄ ).

Atsakovas Bendrasis pagalbos centras su  skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 13 - 14) nurodė, kad BPC yra valstybės biudžetinė įstaiga, privalanti vykdyti įstatymų ir įstatymų lydimųjų teisės aktų nuostatas. Teigia, kad BPC, kaip pareiÅ¡kėjos darbdavys, teisėtai ir teisingai apskaičiavo bei iÅ¡mokėjo pareiÅ¡kėjai priklausantį darbo užmokestį, nes vadovavosi galiojančiais norminiais teisės aktais Mano, kad dėl neteisėto teisinio reguliavimo yra atsakinga valstybė, todėl pirmiausia yra valstybės atsakomybė atlyginti pareigÅ«nei patirtÄ Å¾alÄ dėl negautos darbo užmokesčio dalies. BPC negali iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjai neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies, nes nėra grÄ Å¾inimÄ reglamentuojančio specialaus įstatymo ir jį įgyvendinančio

teisės akto. Atsakovo darbo užmokesčio fonde tokių lėšų nenumatyta. Prašo teismo atsižvelgti į išdėstytus argumentus ir

pareiÅ¡kėjos skundÄ BPC atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstÄ , nes jis Å¡ioje byloje negali ir neturi bÅ«ti atsakovu.

Bendrasis pagalbos centras, kaip atsakovės, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Bendrojo pagalbos centro, bei trečiasis suinteresuotas asmuo PrieÅ¡gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie LR VRM atsiliepimų į skundÄ nepateikė.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01 buvo numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga, priedai ir priemokos. Priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad į Å¡iÄ sumÄ neįskaitomi Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 (už tarnybos staÅ¾Ä ) ir 5 (vienkartinis) punktuose nustatyti priedai. Nuo 2009-01-01 į darbo užmokestį, apibrėžtÄ Valstybės tarnybos 23 straipsnyje, atskira eilute buvo įtrauktas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimus, o 23 straipsnio 2 dalies nuostata patikslinta, kad į priedų ir priemokų sumÄ neįskaitomas Å¡is priedas bei 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėja dirba BPC specialiste (b. l. 1 - 3, 4 - 5). Darbo užmokesčio nepriemoka susidarė už periodÄ nuo 2006-04-30 iki 2008-12-31. PareiÅ¡kėjai buvo neiÅ¡mokėta 3871,20 Lt (b. l. 4 - 5). Remiantis DK 186 straipsnio 2 dalimi Å¡ie priedai ir priemokos yra sudedamoji darbo užmokesčio dalis.

NeiÅ¡mokėtų priemokų ir priedų sumÄ patvirtina pažyma apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį Nr. F3-41 (b. l. 4 - 5).

Byloje ginčo dėl pareiškėjo prašomos priteisti sumos nėra, atsakovas BPC nurodo, kad pareiškėjai susidarė 3871,20 Lt neišmokėto darbo užmokesčio suma (b. l. 13).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarime pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui, o ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Byloje yra ginčas, ar pareiÅ¡kėja turi teisę į neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimÄ , kai įstatymas, kurį taikant susidarė nepriemoka, antikonstituciniu pripažintas po jo pritaikymo, bet iki pareiÅ¡kėjo kreipimosi į teismÄ . Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o 4 dalyje, kad neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-03-01 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-219-2004, publikuotoje Administracinių teismų praktikoje Nr. 5, 2004 m. yra suformuluota nagrinėjamam ginčui ir antikonstituciniais pripažintų įstatymų taikymui reikÅ¡minga taisyklė, kad „sprendimas dėl skundo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis“. Toliau Å¡ioje nutartyje teismas yra konstatavęs, kad žemesnės instancijos teismui priimant sprendimÄ Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, jau buvo paskelbtas „Valstybės žiniose“, todėl negalėjo bÅ«ti taikomos. Ta pati teismo pozicija iÅ¡dėstyta 2009-09-07 nutartyje priimtoje administracinėje byloje Nr. A-146-916/2009, kurioje teismas konstatavo, jog Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme sprendimų įvykdymu reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Dėl Å¡ios priežasties teismas laikė negalimu remtis Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies ir Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatomis, jog Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipta į ateitį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-638/2005 konstatavo, kad iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti skundÄ ar ieÅ¡kinį teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma įvykdytu sprendimu.

Remiantis aukščiau nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, laikytina, kad nagrinėdamas šį ginÄÄ teismas turi taikyti sprendimo priėmimo metu (taikyti 70 procentų apribojimÄ ) galiojančius įstatymus, o sutinkamai su Administracinių bylų teisenos įstatymų 4 straipsnio

1 dalimi teismai negali taikyti įstatymų, kurie pripažinti antikonstituciniais. Priėmus Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimÄ , kuriuo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl priedų ribojimo buvo pripažintomis antikonstitucinėmis, atsakovas neteko teisės jomis remtis. Taigi, atsakovų argumentai, kad neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis negali bÅ«ti priteisiamas todėl, kad skundas teismui paduotas po 2009-12-11 Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo, atmestini kaip nepagrįsti.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos reikalavimas priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį yra pagrįstas. Sutinkamai su Darbo kodekso 16,

93 straipsniais, įvertinus tai, kad darbo užmokesčio mokėjimas yra asmens, su kuriuo dirbantįjį ar tarnaujantįjį sieja darbo ar tarnybos santykiai, pareiga, darbo užmokestis priteisiamas tiesiogiai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo darbdavio. Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarime yra pažymėjęs, kad Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio (sumos) apribojimas suponuoja tai, kad ir vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovai ar kiti atsakingi asmenys įstaigos darbÄ turėjo organizuoti inter alia taip, kad poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu bÅ«tų dirbama, papildomos užduotys,

atliekamos virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų vykdomos paisant Å¡io įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje

nustatyto apmokėjimo už darbÄ apribojimo. Tuo remiantis, konstatuotina, kad už darbo organizavimÄ ir darbo neatitinkantį apmokėjimÄ yra tiesiogiai atsakingi asmenys, kurie turėjo pareigÄ mokėti darbo užmokestį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-638/2005 konstatavo, kad reikalavimas priteisti negautÄ darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte. Pažymėtina, kad darbo užmokesčio mokėjimas yra asmens, su kuriuo dirbantįjį ar tarnaujantįjį sieja darbo ar tarnybos santykiai, pareiga. Už darbo organizavimÄ ir darbo neatitinkantį apmokėjimÄ yra tiesiogiai atsakingi asmenys, kurie turėjo pareigÄ mokėti darbo užmokestį. Taigi bylose dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovu yra darbdavys, o ne Lietuvos valstybė. PareiÅ¡kėja tarnybos santykiais yra tiesiogiai susijusi su BPC, todėl neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis priteisiamas iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad laikotarpis, už kurį pareiÅ¡kėjai turi bÅ«ti priteisiama nesumokėto atlyginimo dalis, turi bÅ«ti nustatomas vadovaujantis Darbo kodekso 298 straipsniu (pvz., 2009 m. sausio 23 d. nutartis adm. byloje Nr. A822–790/2009; 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis adm. byloje Nr. A756–859/2009). Darbo kodekso 298 straipsnis reglamentuoja materialinės teisės į darbo užmokestį ir į kitas su darbu susijusias iÅ¡mokas galiojimÄ . Pagal darbo kodekso

298 straipsnį darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Å iuo straipsniu apribojama teismo galimybė priteisti darbuotojo, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas. Å is apribojimas nustatomas kalendoriniais trejais metais. Skundas teismui paduotas 2010-03-31 (b. l. 1 -3), pareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ už laikotarpį, nevirÅ¡ijantį 3 metų, t. y. nuo 2006-04-30 iki 2008-12-31.

Kaip jau buvo minėta, už darbo organizavimÄ ir neatitinkantį atlikto darbo apmokėjimÄ yra tiesiogiai atsakinga įstaiga, kuri turėjo pareigÄ mokėti darbo užmokestį. PareiÅ¡kėjos ir atsakovės Lietuvos valstybės, iÅ¡ kurios ji solidariai praÅ¡o priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ , jokie darbo teisiniai santykiai nesiejo. Valstybė nebuvo atsakinga už pareiÅ¡kėjo darbo organizavimÄ . Todėl reikalavimas priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės yra nepagrįstas ir atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

              Teismas vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 4 p., 127 str.,

n u s p r e n d ž i a

pareiÅ¡kėjos A. Č. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.

PareiÅ¡kėjai A. Č. iÅ¡ atsakovo Bendrojo pagalbos centro priteisti 3871, 20 Lt (tris tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt vienÄ litÄ ir dvideÅ¡imt centų) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio.

PareiÅ¡kėjos skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Bendrojo pagalbos centro atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                     Irena

Paulauskienė