aa8ff592-585b-4ded-9be9-c35d9b2f5b4f · Klaipėdos apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. II-183-718/2022 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00075-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.7.1.; 21.10.4. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS NUTARIMAS 2022 m. balandžio 8 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei, dalyvaujant pareiškėjo, administracinėn atsakomybėn patraukto D. S. atstovui advokatui Sauliui Majauskui, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus įgaliotoms atstovėms Astai Žvaliauskienei, Ritai Dragašienei, Dovilei Pranauskienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės direktoriaus, atstovo advokato Sauliaus Majausko, skundÄ dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. sausio 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje panaikinimo. Teismas nustatė: Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji darbo inspektorė 2021 m. gruodžio 29 d. surašė D.

S. administracinio nusižengimo protokolÄ dėl nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 96 straipsnio 2 dalyje, 505 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Protokole nurodoma, jog D. S., bÅ«damas VieÅ¡osios įstaigos (duomenys neskelbtini) ligoninės, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – Ä®staiga), vadovas, t. y. darbdavį atstovaujantis asmuo, pažeidė darbo santykius, darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ reglamentuojančių norminių teisės aktų nuostatas: tyrimo metu nustatyta, kad 2021 m. spalio 6 d.

Valstybinės darbo inspekcijos surašytas Reikalavimas pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytais terminais nėra įvykdytas, t. y. Įstaigoje psichosocialinių rizikos veiksnių keliamos rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimo, pasireiškus psichosocialiniams rizikos veiksniams (netinkamam vadovybės, t. y. administracijos ir skyriaus vadovų, elgesiui) darbuotojų tarpusavio santykiuose su darbdavio administracijos pareigūnais, nenumatytos / neįgyvendintos prevencinės priemonės rizikai pašalinti ar sumažinti.

Nurodyta, jog pažeista Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 11 straipsnio 6 dalis. Atsakomybė už šį nusižengimÄ numatyta ANK 505 straipsnio 1 dalyje. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad Ä®staiga neapmokėjo iÅ¡laidų už periodinius sveikatos patikrinimus bei nemokėjo vidutinio darbo užmokesčio už sveikatos patikrinimams sugaiÅ¡tÄ laikÄ darbuotojai, kuriai sveikatos tikrinimo privalomumas įtvirtintas teisės aktuose. Tokiu bÅ«du pažeidė Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio 7 dalį bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 111 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ ir padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 96 straipsnio 2 dalyje.

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji darbo inspektorė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. S., 2022 m. sausio 19 d. priėmė nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo, nenustačius D. S. atsakomybę lengvinančių bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, D. S. pripažintas kaltu ir nubaustas: pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį jam paskirta administracinė nuobauda – 900 Eur dydžio bauda, pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį jam paskirta administracinė nuobauda – 240 Eur dydžio bauda, ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 900 Eur dydžio bauda.

Nutarimas motyvuojamas tuo, jog administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija – Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) Klaipėdos teritorinis skyrius nustatė: VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė 2021 m. spalio 6 d. surašė ReikalavimÄ paÅ¡alinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo reikalauta, pasireiÅ¡kus psichosocialiniams rizikos veiksniams (konfliktams, psichologiniam smurtui darbe ir kt.) darbuotojų tarpusavio santykiuose su darbdaviu ir (ar) trečiaisiais asmenimis (ligoninės administracijos ir skyrių vadovu (-ais)), atlikti psichosocialinių rizikos veiksnių įvertinimÄ , t. y. atlikti psichosocialinių veiksnių profesinės rizikos tyrimÄ , nustatyti rizikos veiksnių pasireiÅ¡kimo tikimybę ir dydį, numatyti ir įgyvendinti efektyvias (pakankamas) prevencines priemones nustatytai rizikai paÅ¡alinti ar sumažinti.

Reikalavimo įvykdymo terminas 2021 m. gruodžio 6 d. Reikalavimas Ä®staigai buvo įteiktas per Nacionalinę elektorinių siuntų pristatymo naudojant paÅ¡to tinklÄ informacinę sistemÄ (toliau – EPIS) 2021-10-07 VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus raÅ¡tu NR. (duomenys neskelbtini). Reikalavimas nebuvo nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka. VDI Klaipėdos teritoriniame skyriuje gautas VieÅ¡osios įstaigos (duomenys neskelbtini) ligoninės direktoriaus D. S. pasiraÅ¡ytas 2021 m. gruodžio 6 d. raÅ¡tas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad suplanuoti parengiamieji profesinės rizikos vertinimo nemedicininės paskirties skyriuose darbai ir jų grafikas, 2022 metų viešųjų pirkimų plane numatytos lėšos profesinės rizikos vertinimui bei numatyta atlikti viešųjų pirkimų procedÅ«ras, parengti profesinės rizikos vertinimo darbų planÄ , profesinės rizikos vertinimÄ nemedicininės paskirties skyriuose atlikti iki 2022 m. gruodžio 1 d.

Atsižvelgiant į Ä®staigos raÅ¡to turinį, konstatuotina, kad Reikalavimas neįvykdytas, pažeidimas nepaÅ¡alintas. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) D. S. pažeidė Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 11 straipsnio 6 dalį. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, jog darbuotojai I. G. Ä®staigos administracija nurodė atvykti atlikti COVID-19 PGR testÄ Ä¯ Ä®staigÄ jos poilsio dienomis, pvz.: 2020-11-13, 2021-01-09, 2021-02-03, 2021-02-17, 2021-02-26, 2021-03-07, ir neapmokėjo iÅ¡laidų už periodinius sveikatos patikrinimus bei nemokėjo vidutinio darbo užmokesčio už sveikatos patikrinimams sugaiÅ¡tÄ laikÄ darbuotojai, kuriai sveikatos tikrinimo privalomumas įtvirtintas teisės aktuose dėl to, kad patenka į darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iÅ¡ anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiÅ¡kai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamÄ ja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, tuo pažeidžiant žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio 6 dalį (aktuali redakcija 2020-04-10 – 2021-03-25), žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio 7 dalį (aktuali redakcija 2021-03-26-2021-11-30) bei Darbo Kodekso 111 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ .

Nutarime nurodomos kitos aplinkybės: pastebima, kad įstaigoje pakartotinai pasireiÅ¡kė įvairÅ«s psichosocialiniai rizikos veiksniai (konfliktai, psichologinis smurtas darbe ir kt.) darbuotojų tarpusavio santykiuose su darbdavio administracijos pareigÅ«nais (įmonės administracijos vadovu (-ais) bei skyrių vadovais), t. y. VDI nuo 2020 m. lapkričio 13 d. iki 2021 m, gruodžio 6 d. buvo nagrinėjamas ne vienas Ä®staigos darbuotojų skundas dėl to, kad darbuotojai darbe patiria jų atžvilgiu taikomÄ psichologinį poveikį, pasireiÅ¡kiantį įvairiomis formomis.

Iki Å¡iol įstaigoje taikytos psichosocialinių profesinės rizikos pasireiÅ¡kimo Å¡alinimo / mažinimo prevencinės priemonės buvo neefektyvios / nepakankamos. Kadangi Reikalavime nurodyta tirti tik vienÄ psichosocialinės rizikos aspektÄ â€“ darbuotojų santykius su darbdavio administracijos pareigÅ«nais, konstatuotina, kad Reikalavime duotas dviejų mėnesių terminas yra pakankamas Reikalavimui įvykdyti bei nesudaro didelės finansinės naÅ¡tos Ä®staigai dėl Reikalavime nurodytos vertinimo apimties.

Įstaiga į VDI Klaipėdos teritorinį skyrių dėl Reikalavimo termino pratęsimo arba dėl to, kad jai nesuprantamas Reikalavimo turinys, nesikreipė. Reikalavimas nebuvo nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus (toliau – Institucijos) persiųstas administracine tvarka nubausto asmens D. S. atstovo advokato Sauliaus Majausko skundas dėl Institucijos 2022 m. sausio 19 d. nutarimo panaikinimo.

Skunde nurodoma, jog iÅ¡ nutarime nurodytos pažeidimo esmės galima suprasti, kad ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas grindžiamas tuo, kad 2021 m. spalio 6 d. reikalavimas paÅ¡alinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykdytas, pažeidimas nepaÅ¡alintas. PareiÅ¡kėjas su kaltinimu pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį nesutinka, kadangi ReikalavimÄ Ä¯vykdė VDI nustatytais terminais, o bÅ«tent VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės direktorius D. S., atsižvelgdamas į 2021 m. spalio 6 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktÄ ReikalavimÄ ir laikydamasis nurodytų terminų, 2021 m. gruodžio 6 d.

VDI pateikė raÅ¡tÄ â€žDėl reikalavimo paÅ¡alinti pažeidimus įvykdymo“. RaÅ¡te buvo iÅ¡dėstyta, kas yra padaryta siekiant užtikrinti VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės darbuotojų psichologinę gerovę, bei nurodyta, kad 2021 m. lapkričio 15 d. VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl profesinės rizikos vertinimo tyrimo organizavimo“ suplanuoti VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės darbuotojų, dirbančių nemedicininės paskirties skyriuose, profesinės rizikos vertinimo parengiamieji darbai ir jų vykdymo grafikas.

Å iuo atveju, vadovaujantis Kontrolės tvarkos apraÅ¡o nuostatomis, Reikalavimo vykdymo kontrolės VDI inspektoriai neatliko. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjas, nesulaukęs papildomų pastabų dėl Reikalavimo (ne)įvykdymo, pagristai tikėjosi, kad Reikalavimas yra įvykdytas tinkamai. Be to, Reikalavime nėra konkrečiai nurodyta, kokius darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus VDI nustatė VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninėje. VDI Reikalavimo skiltyje „Pažeista“ nurodyti teisės aktų reikalavimai, neapibrėžia, kÄ Å¡iuo konkrečiu atveju pažeidė D.

S.. Minėtas teisinis reguliavimas nustato darbdavio pareigÄ iÅ¡ esmės atlikti profesinės rizikos vertinimÄ , kuomet atsiranda teisės aktuose numatyti pagrindai. PareiÅ¡kėjas, kaip VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės direktorius, nuosekliai vykdė profesinės rizikos vertinimÄ Ä¯staigoje. 2021 metų VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės pirkimų plane, patvirtintame 2021 m. vasario 1 d. VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės direktoriaus įsakymu Nr. ((duomenys neskelbtini) (toliau – Pirkimų planas), 311 eilutėje buvo numatytas vieÅ¡asis pirkimas dėl profesinės rizikos vertinimo už 1 000,00 Eur sumÄ .

Už Å¡iÄ sumÄ buvo atlikti 3 profesinės rizikos vertinimai: 2021 m. kovo 17 d. buvo atliktas Urologijos, Nefrologijos skyrių profesinės rizikos vertinimas; 2021 m. gegužės 25 d. buvo atliktas Klinikinės diagnostikos laboratorijos profesinės rizikos vertinimas; 2021 m. birželio 1 d. pakartotinai atliktas Urologijos, Nefrologijos skyrių profesinės rizikos vertinimas. Å ie duomenys patvirtina tai, kad PareiÅ¡kėjas, kaip atsakingas asmuo, nevengia vykdyti darbdaviams kylančios pareigos – organizuoti ir atlikti profesinės rizikos vertinimÄ .

Taip pat nesutiko su administraciniu nusižengimu, numatytu ANK 96 straipsnio 2 dalyje. Pažymėjo, kad nutarime nurodoma, kad darbuotoja I. G. nurodytu nusižengimo padarymo laikotarpiu ėjo pareigas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbas, susijęs su tiesioginiu pacientų aptarnavimu, yra įtrauktas į darbus ir veiklos sritis, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis.

Darbuotojai, nurodyti darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams tik iÅ¡ anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiÅ¡kai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sÄ raÅ¡e, privalo prieÅ¡ pradėdami dirbti ir vėliau kasmet pasitikrinti sveikatÄ , ar neserga tuberkulioze; o pasitikrinti, ar neserga kitomis užkrečiamosiomis ligomis, – esant epidemiologinei bÅ«tinybei. Darbuotojams, dirbantiems sÄ raÅ¡e nurodytus darbus, sveikata gali bÅ«ti tikrinama papildomai, esant užkrečiamųjų ligų protrÅ«kiui ir epidemijai.

Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ VDI, buvo akcentuojama, kad bÅ«tent vykdant aukščiau nurodytÄ Operacijos vadovo sprendimÄ , VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės direktoriaus 2020 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl papildomų infekcijų kontrolės priemonių užtikrinimo VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninėje valstybės lygio ekstremalios situacijos metu“ (toliau – Ä®sakymas dėl papildomų infekcijų kontrolės priemonių užtikrinimo) 1.8 papunkčiu buvo įtvirtinta darbuotojų planinius tyrimus dėl SARS- CoV-2 viruso nustatymo atlikti ne rečiau kaip 1 (vienÄ ) kartÄ per 14 (keturiolika) dienų, skyriaus visų darbuotojų testavimas negali užtrukti ilgiau nei 2 (dvi) dienas.

Esant nepalankiai epidemiologinei situacijai, infekcijų kontrolės specialistų nurodymu testavimas atliekamas neatidėliotinai. Neatlikus paskirto testo dirbti neleidžiama. Tikslinių ir profilaktinių tyrimų dėl COVID-19 ligos nustatymo atlikimas, darbuotojų prašymu ir jų patogumui, buvo pradėtas organizuoti pačioje VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Išlaidų už periodinius sveikatos tikrinimus I. G. nepatyrė, kadangi periodiniai sveikatos tikrinimai buvo apmokami iš valstybės biudžeto lėšų, kaip tai numatyta Įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje, t. y. savarankiškai I.

G. už periodinius COVID PGR testus nemokėjo, todėl išlaidų nepatyrė. Pažymi, kad nutarime nurodyto nusižengimo padarymo laikotarpiu galioję teisės aktai darbuotojų papildomų (profilaktinių) sveikatos patikrinimų dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, finansavimo, tuo labiau jiems sugaišto laiko, apmokėjimo nenumatė ir nereglamentavo. Įstatymo (redakcija galiojusi 2020-04-10 – 2021-03-25) 18 straipsnio 6 dalis nustatė periodinius, tačiau ne papildomus sveikatos patikrinimus dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas.

IÅ¡ administracinio nusižengimo bylos medžiagos nėra aiÅ¡ku, kiek laiko I. G. sugaiÅ¡o atlikdama sveikatos patikrinimus. Pažymėtina, kad tyrimas dėl COVID-19 viruso nustatymo užtrunka vos kelias sekundes, todėl akivaizdu, kad darbuotojas, atlikdamas tokį tyrimÄ , nesugaiÅ¡ta ypač daug laiko, o prieÅ¡ingai, kaip minėta, užtrunka vos kelias sekundes. Akivaizdu, kad kiekvienas asmuo, o ypač sveikatos priežiÅ«ros įstaigų darbuotojas, privalo vykdyti Operacijų vadovo sprendimÄ bei kitus teisės aktus, reglamentuojančius COVID-19 pandemijos valdymÄ .

Jau nutarimo suraÅ¡ymo metu buvo akcentuojama, kad VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės darbuotojai, negalintys ar nesutinkantys atvykti tyrimui VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės siÅ«lomu laiku, turi teisę derinti kitÄ tyrimo atlikimo datÄ ir laikÄ , paties darbuotojo pasirinktu metu. Pažymima, kad I. G. Å¡ia teise yra pasinaudojusi ir tyrimų atlikimo laikÄ susiderinusi jai patogesniu metu. VDI 2021-12-22 nurodymu D. S. nurodė atvykti į VDI 2021-12-29. Nurodė, kad minėtÄ dienÄ bus sprendžiamas patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį klausimas, be jokių pagrįstų duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima aiÅ¡kiai suprasti, koks procesas, už kÄ ir kodėl yra vykdomas D.

S. atžvilgiu. Jam atvykus į Protokolo suraÅ¡ymÄ , administracinio nusižengimo protokolas jam buvo suraÅ¡ytas ne tik pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, tačiau be jokių papildomų klausimų ar paaiÅ¡kinimų administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Protokolas papildytas nauju kaltinimu pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį, dėl to buvo grubiai pažeista asmens teisė žinoti, kuo yra kaltinamas, bei teisė į teisingÄ procesÄ . Be kita ko, asmuo negalėjo užtikrinti savo teisės tinkamai pasiruoÅ¡ti gynybinę pozicijÄ , pareikÅ¡ti paaiÅ¡kinimus, kitus duomenis, svarbius Protokolo priėmimui, o to rezultatas turėjo įtakos ir Nutarimo priėmimui.

Protokole nėra nurodytos lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės, taip pat nėra nurodytas konkretus administracinio pažeidimo padarymo laikotarpis, galimai pažeistų teisės aktų galiojimo redakcija, konkretūs veiksmai, vieta. Dėl administracinio nusižengimo padarymo vietos būtina pasisakyti atskirai, kadangi VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė sudaryta iš 29 skyrių, 3 filialų ir 5 padalinių, kuriems vadovauja minėtos ligoninės direktorius D. S.. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė yra itin didelis juridinis vienetas, išsidėstęs skirtingais adresais, turintis daug darbuotojų, todėl nėra aišku, kokių darbuotojų atžvilgiu ir kokioje konkrečioje vietoje yra padaryti Protokole nurodyti administraciniai pažeidimai.

Nutarime nusižengimo padarymo vieta taip pat nėra sukonkretinta, tačiau yra iÅ¡skiriama, kad administracinis nusižengimas padarytas darbuotojos I. G. atžvilgiu. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu iÅ¡ esmės įrodinėjimo pareiga kilo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Minėtas asmuo turėjo paneigti jam inkriminuojamÄ kaltinimÄ , o VDI formaliai laikėsi protokole suraÅ¡ytų kaltinimų ir neatsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, nesilaikė administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimui keliamų reikalavimų.

Å iuo skundžiamu atveju, administracinio nusižengimo padarymo fakto buvimas nebuvo niekaip įrodinėjamas, tiek protokolas, tiek nutarimas suraÅ¡yti formaliai, nesiremiant jokiais pagrįstais įrodymais. PraÅ¡o panaikinti VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus 2022 m. sausio 19 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teisenÄ D. S. atžvilgiu nutraukti. Institucija pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad su pateiktu skundu nesutinka ir mano, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Ä®staigos RaÅ¡to 2021 m. gruodžio 6 d. Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl reikalavimo paÅ¡alinti pažeidimus įvykdymo“ pateikimas VDI Reikalavime nustatytu terminu nėra Reikalavimo įvykdymo įrodymas. Darbdaviui atstovaujantis asmuo turi ne tik Reikalavime nustatytu terminu praneÅ¡ti VDI apie Reikalavimo įvykdymÄ , bet ir realiai paÅ¡alinti Reikalavime nurodytÄ pažeidimÄ . Ä®staigos RaÅ¡to turinys rodo, kad PareiÅ¡kėjas neįvykdė Reikalavimo, kuriuo buvo pareikalauta atlikti psichosocialinių rizikos veiksnių įvertinimÄ Ä®staigoje iki 2021-12-06.

PareiÅ¡kėjo pasiraÅ¡ytame RaÅ¡te aiÅ¡kiai nurodyta, kad Ä®staiga suplanavo kitus nei nurodyta Reikalavime profesinės rizikos vertinimo darbus, t. y. atlikti profesinės rizikos vertinimÄ nemedicininės paskirties skyriuose iki 2022 m. gruodžio 1 d., bei nurodė, kad, siekiant užtikrinti darbuotojų psichologinei gerovei palankiÄ , saugiÄ ir sveikÄ aplinkÄ , Ä®staigoje įgyvendintos kitos, ne VDI nurodytos prevencinės priemonės, t. y. Ä®staigoje 2021 m. rugsėjo 30 d. direktoriaus įsakymu patvirtinta Psichologinio smurto ir mobingo darbe prevencijos priemonių įgyvendinimo bei atvejų registravimo ir nagrinėjimo tvarka.

Atsižvelgiant į Ä®staigos RaÅ¡to turinį, konstatuotina, kad Reikalavimas neįvykdytas, pažeidimas nepaÅ¡alintas. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) PareiÅ¡kėjas pažeidė Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 11 straipsnio 6 dalį. PareiÅ¡kėjui Reikalavimo turinys buvo aiÅ¡kus ir suprantamas, nes VDI jau prieÅ¡ tai buvo suraÅ¡iusi du Reikalavimus (R1 2020-11-24 Nr. (duomenys neskelbtini) bei R1 2021-04-29 Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriais buvo pareikalauta atlikti psichosocialinių rizikos veiksnių keliamos rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai įvertinimÄ Ä®staigos skyriuose, ir Ä®staiga apie minėtų Reikalavimų įvykdymÄ RaÅ¡tais (2021-03-31 Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-06-30 Nr. (duomenys neskelbtini)) pranešė VDI tinkamai, nurodydama, kad „atliko psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo vertinimÄ â€œ Urologijos, Nefrologijos skyriuose, pateikė VDI profesinės rizikos vertinimo dokumentus (UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-03-26 protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), Urologijos, Nefrologijos skyrių Profesinės rizikos vertinimo kortelės 2021-03-30 Nr. (duomenys neskelbtini), pateikti Teismui) bei, kad „įvertinta darbuotojų, dirbančių Klinikinės diagnostikos laboratorijoje, profesinė rizika“, pridėjo Klinikinės diagnostikos laboratorijos profesinės rizikos vertinimo dokumentus (Klinikinės diagnostikos laboratorijos profesinės rizikos vertinimo kortelę 2021-06-09 Nr. (duomenys neskelbtini) ir Psichosocialinių veiksnių tyrimo protokolÄ 2021-06-09 Nr. (duomenys neskelbtini), pateikti Teismui).

Tai įrodo, kad Ä®staigai buvo suprantamas VDI teiktų Reikalavimų, taip pat ir neįvykdyto Reikalavimo, turinys įvertinti psichosocialinių rizikos veiksnių keliamÄ rizikÄ darbuotojų saugai ir sveikatai, aiÅ¡kiai žinoma, koks Reikalavimo įgyvendinimo rezultatas turėtų bÅ«ti, nes psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimo dokumentus pateikė VDI, praneÅ¡dama apie Reikalavimų paÅ¡alinti pažeidimus R1 2020-11-24 Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2021-04-29 Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymÄ .

Nesutinka su argumentu, jog pareiÅ¡kėjas, kaip darbdavį atstovaujantis asmuo, nuosekliai vykdė profesinės rizikos vertinimÄ Ä®staigoje ir įgyvendino darbdaviui Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – DSSÄ®) 11 straipsnio 1 dalyje reglamentuotÄ pareigÄ organizuoti ir atlikti profesinės rizikos vertinimÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimas Ä®staigos Urologijos, Nefrologijos, Klinikinės diagnostikos skyriuose, kurių dokumentus PareiÅ¡kėjas pridėjo Teismui, buvo atliktas tik po VDI atliktų patikrinimų ir tik VDI Reikalavimais pareikalavus paÅ¡alinti tikrinimų metu nustatytus pažeidimus (tikrinimo metu buvo nustatyta, kad Klinikinės diagnostikos laboratorijoje psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimas buvo atliktas prieÅ¡ 10 metų, Urologijos skyriuje – prieÅ¡ 5 metus, o Anesteziologijos skyriuje – prieÅ¡ 3 metus).

Pabrėžtina, kad visi Reikalavimai R1 atlikti psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimÄ PareiÅ¡kėjui, kaip darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, suraÅ¡yti nustačius, kad Ä®staigoje pasireiÅ¡kia psichosocialiniai rizikos veiksniai darbuotojų tarpusavio santykiuose su administracijos ir skyrių vadovu (-ais). Ilgalaikiai (skundai dėl VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės darbuotojų patiriamo psichologinio smurto VDI registruoti nuo 2020 m. spalio mėn.), skirtinguose Ä®staigos skyriuose pasireiÅ¡kiantys psichosocialiniai rizikos veiksniai rodo, kad kilo / kyla grėsmė darbuotojų saugai ir sveikatai, pasireiÅ¡kė / pasireiÅ¡kia kenksmingų veiksnių poveikis, ir prieÅ¡ 3–11 metų atlikti psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių vertinimai nebeatitiko / nebeatitinka Ä®staigoje susiklosčiusios realios situacijos.

Todėl, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl psichosocialinių rizikos veiksnių padidėjusį esantį ar kilusį naujÄ pavojų darbuotojams bei norint darbuotojams užtikrinti saugias ir sveikas darbo sÄ lygas, buvo bÅ«tina atlikti psichosocialinių rizikos veiksnių įvertinimÄ , t. y. atlikti psichosocialinių veiksnių profesinės rizikos tyrimÄ , nustatyti rizikos veiksnių pasireiÅ¡kimo tikimybę ir dydį, numatyti ir įgyvendinti efektyvias (veiksmingas) prevencines priemones nustatytai rizikai Å¡alinti ar mažinti.

SÄ Å¾iningai veikiantis, besirÅ«pinantis Ä®staigos darbuotojų psichologine gerove, siekiantis užtikrinti saugias ir sveikas darbo sÄ lygas Ä®staigos darbuotojams, darbdaviui atstovaujantis asmuo, įvertinęs kilusiÄ rizikÄ , VDI tikrinimo metu gautÄ informacijÄ dėl psichosocialinių rizikos veiksnių poveikio Ä®staigoje bei vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reglamentavimu, bÅ«tų įvykdęs savo pareigÄ ir įvertinęs psichosocialinių rizikos veiksnių keliamÄ rizikÄ , nelaukdamas VDI nurodymų vykdyti profesinės rizikos veiksnių vertinimÄ Ä®staigoje.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2021 m. spalio 6 d. Reikalavimas paÅ¡alinti pažeidimus Nr. R1 (duomenys neskelbtini) suraÅ¡ytas pakartotinai tiriant skundus Ä®staigoje dėl psichosocialinių rizikos veiksnių, apie kurių veikimÄ PareiÅ¡kėjas buvo tinkamai informuotas VDI inspektorių. Reikalavimas paÅ¡alinti pažeidimus Nr. R1 (duomenys neskelbtini) suraÅ¡ytas nurodant teisinius Reikalavimo suraÅ¡ymo pagrindus. PareiÅ¡kėjas, kaip darbdavį atstovaujantis asmuo, apie Reikalavimo vykdymÄ VDI pranešė RaÅ¡tu, iÅ¡ kurio turinio vienareikÅ¡miÅ¡kai aiÅ¡ku, kad Reikalavimas neįvykdytas, dokumentų, įrodančių Reikalavimo įvykdymÄ , prie RaÅ¡to nepridėjo.

Tuo pagrindu VDI, neiÅ¡vykstant į Å«kio subjektÄ , atlikta Reikalavimo vykdymo kontrolė, suraÅ¡yta teminė ataskaita Reikalavimo R1 kontrolės ir rekomendacijų įgyvendinimo vertinimas 2021-12-07 Nr. TA (R1 kontrolė) (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad pažeidimai Reikalavime nustatytais terminais nepaÅ¡alinti. Nustačius, kad Reikalavimas nustatytais terminais nepaÅ¡alintas, teisės aktų nustatyta tvarka Å«kio subjekto vadovui – PareiÅ¡kėjui, buvo taikyta administracinio poveikio priemonė.

Darbuotojai I. G., tuo metu vykdančiai Ä®staigos Urologijos skyriaus bendrosios praktikos slaugytojos pareigas, buvo įtvirtinta pareiga atlikti tyrimus atitinkamu dažnumu. Patikrinimo metu nustatyta, kad darbuotojai I. G. įstaigos administracija nurodydavo atvykti atlikti COVID tyrimus į įstaigÄ jos atostogų metu arba poilsio dienomis, pvz.: 2020-11-13, 2021-01-09, 2021-02-03, 2021-02-17, 2021-02-26, 2021-03-07, kurios buvo nustatytos grafike, tačiau nemokėjo vidutinio darbo užmokesčio už kelionės į / iÅ¡ gydymo įstaigÄ sugaiÅ¡tÄ laikÄ , taip pat nekompensavo kelionės iÅ¡laidų.

Taigi PareiÅ¡kėjas tokiais savo veiksmais (neveikimu) elgėsi neteisėtai ir pažeidė LR žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 str. 7 d. bei DK 111 str. 2 d. 6 p. nuostatas. VDI analizavo ir atsižvelgė į PareiÅ¡kėjo raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, t. y. Nutarime patikslino LR žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo aktualias redakcijas bei NutarimÄ papildė aplinkybėmis, nors ir nekeičiančiomis esmės, o teigdama, kad į raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus nebus atsižvelgta, turėjo galvoje raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose suformuluotÄ galutinį rezultatÄ â€“ PraÅ¡ymÄ , t. y. kad Protokolo nenaikins ir administracinio nusižengimo teisenos nenutrauks.

Nutarime nurodytas laikas yra techninis darbo su ANR sistema aspektas, niekaip nekeičiantis nei administracinio nusižengimo Protokolo, nei Nutarimo, nei Nutarimo turinio, nei juo labiau reiÅ¡kiantis VDI Å¡aliÅ¡kumÄ , tiesiog rodo Nutarimo pildymo pradžios laikÄ . Administracinio nusižengimo Protokole suformuluotas kaltinimas yra aiÅ¡kus, jis atskleidžia inkriminuotų nusižengimų esmę, t. y. 2021-10-06 VDI suraÅ¡ytas Reikalavimas paÅ¡alinti pažeidimus Nr. R1 (duomenys neskelbtini) nustatytais terminais nėra įvykdytas, Ä®staiga neapmokėjo iÅ¡laidų už periodinius sveikatos patikrinimus bei nemokėjo vidutinio darbo užmokesčio už sveikatos patikrinimams sugaiÅ¡tÄ laikÄ darbuotojai, kuriai sveikatos tikrinimo privalomumas įtvirtintas teisės aktuose.

PareiÅ¡kėjo D. S. atstovas advokatas Saulius Majauskas teismo posėdžio metu skundÄ palaikė ir papildomai nurodė, kad nutarime nurodoma, jog 2021 m. spalio 6 d. buvo suraÅ¡ytas Reikalavimas paÅ¡alinti pažeidimus Nr. R1 (duomenys neskelbtini), kuriuo reikalauta atlikti psichosocialinių veiksnių profesinės rizikos tyrimÄ . Taigi, žodžiai „atlikti tyrimÄ â€œ yra įraÅ¡yti į nutarimÄ ir jie svarbÅ«s, nes pačiame Reikalavime paÅ¡alinti pažeidimus nėra žodžio „atlikti“.

Å iame reikalavime nurodytas pažeidimo apraÅ¡ymas „įmonės vadovas neorganizavo / nepavedė darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti įstaigoje psichosocialinių rizikos veiksnių keliamos rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimo“. Todėl reikia byloje nustatyti, koks Reikalavime buvo privalomasis nurodymas, t. y. ar privalomasis nurodymas buvo atlikti įvertinimÄ , ar organizuoti vertinimÄ . Tame pačiame pažeidimo apraÅ¡yme yra nurodomi ir pažeistų teisės aktų pavadinimai, straipsniai, dalys, punktai.

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos 19 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos bÅ«klės vidinę kontrolę įmonėje. Tuo tikslu darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimÄ , kaip nurodyta Å¡io Ä®statymo 39 straipsnyje ir kituose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose. 39 straipsnio 3 dalyje, kuri taip pat įraÅ¡yta į privalomÄ jį reikalavimÄ , numatyta, jog darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja profesinės rizikos vertinimÄ Ä¯monėje.

Taip pat reikalavime nurodoma paÅ¡alinti pažeidimus, Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 5 punktas numato konkrečias sÄ lygas, kada toks įvertinimas turi bÅ«ti atliekamas. Todėl neaiÅ¡ku, dėl kokios priežasties buvo kilusi pareiga tÄ reikalavimÄ nustatyti ir kokios buvo sÄ lygos profesinės rizikos įvertinimui atlikti, kada jos buvo atsiradusios. Nėra nurodyta, dėl kokios priežasties ir kada atsirado pareiga atlikti tokį profesinės rizikos vertinimÄ , pagal nurodytÄ pažeistÄ 5 punktÄ .

Taip pat yra nurodytas Reikalavimas paÅ¡alinti pažeidimus, pažeistas profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 18 punktas, kuriame numatyta, jog, jeigu sÄ lygos įmonėje pasikeičia tiek, kad gali padidėti pavojus ar kilti naujas pavojus, rizikos vertinimas nedelsiant atnaujinamas. Todėl neaiÅ¡ku, kokius darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus nustatė VDI, dėl kurių bÅ«tų kilusi pareiga, įstaigoje organizuoti psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimÄ . Reikalavimo atlikti ir patį vertinimÄ nustatytu terminu nebuvo.

Atkreipia dėmesį į tai, jog iki 2021 m. gruodžio 6 d. buvo siųstas VDI praneÅ¡imas dėl reikalavimo įvykdymo. Jame buvo nurodoma, jog reikalavimas yra įvykdytas ir kad įstaigoje buvo organizuotas psichosocialinių rizikos veiksnių keliamos rizikos darbuotojų saugiai sveikatai vertinimas. Å is veiksmas buvo atliktas dar 2021 m. lapkričio 15 d., tÄ dienÄ buvo priimtas įsakymas dėl profesinės rizikos vertinimo tyrimo organizavimo ir buvo pavesta atlikti 11 skyrių fizinių ir psichosocialinių veiksnių keliamos rizikos vertinimÄ .

Atsakomybėn traukiamas asmuo dar 2021 m. lapkričio 15 d. tinkamai įvykdė nustatytÄ reikalavimÄ organizuoti psichosocialinių rizikos veiksnių keliamos rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimÄ . Atkreipia dėmesį, kad buvo organizuojamas netgi 11 skyrių profesinės rizikos vertinimas. Pagal 2021 m. asignavimus profesinės rizikos vertinimui nebepakako lėšų. VDI nutarime konstatavo, kad „reikalavimas neįvykdytas“. Akivaizdu, kad asmeniui traktuojamas reikalavimas visai kitokio turinio ir kitokios apimties.

VDI Å¡iuo atveju nepagrįstai patraukė asmenį administracinėn atsakomybėn. VDI surašė 2021 m. gruodžio 8 d. patikrinimo aktÄ . Advokatas atkreipia dėmesį, jog atsakomybėn traukiamas asmuo ir įstaiga kreipėsi dėl administracinio nusižengimo bylos medžiagos kopijos, tÄ medžiagÄ gavo, tačiau minėtas patikrinimo aktas nebuvo gautas. Kelia klausimÄ , ar Å¡is patikrinimo aktas, pagal nustatytas taisykles, nebuvo suraÅ¡ytas vėliau. Dėl tos priežasties tiek 2021 gruodžio 6 d. raÅ¡tu VDI, tiek teismui pateiktu skundu atsakomybėn traukiamas asmuo 2021 m. spalio 6 d. reikalavimÄ paÅ¡alinti pažeidimus įvykdė tinkamai, taip kaip yra nurodyta, t. y. jis organizavo įstaigoje psichosocialinių rizikos veiksnių keliamos rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimÄ nustatytu terminu.

Dėl antrojo pažeidimo pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį, praÅ¡o teismo vadovautis Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktu raÅ¡tu dėl iÅ¡aiÅ¡kinimo pateikimo. Poįstatyminio teisės akto autorius, t. y. Sveikatos apsaugos ministerija, pateikdama savo priimto teisės akto iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , aiÅ¡kiai nurodo, jog apmokėti darbo užmokesčio už atliekamus COVID-19 ligos patikrinimus pagal ekstremalios padėties operacijų vadovo priimtÄ sprendimÄ , pareiga mokėti darbdaviui vidutinį užmokestį už sugaiÅ¡tÄ laikÄ nėra numatyta ir nustatyta.

SuraÅ¡ytame nutarime nenurodyta, kuo pasireiÅ¡kia D. S. kaltė nurodytu atveju, ar jis tokį pažeidimÄ atliko tyčiniais, ar neatsargiais veiksmais. Dėl to nėra visiÅ¡kai aiÅ¡kus pareikÅ¡tas kaltinimas. Taip pat, nurodo, kad pats sveikatos patikrinimas trunka tik kelias sekundes, todėl kelia klausimÄ , koks vidutis darbo užmokestis darbuotojai turi bÅ«ti iÅ¡mokėtas. Darbuotojai nebuvo apribota galimybė COVID-19 ligos testui užsiregistruoti jos pasirinktu laiku, jos pasirinktoje vietoje. Darbuotoja neteikė duomenų darbdaviui, kiek ji sugaiÅ¡o laiko, dėl to ginčas yra nepasibaigęs, jis tęsiasi civilinio proceso tvarka.

Surašytas protokolas ir nutarimas neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų. Ankstesniais atvejais buvo surašyti reikalavimai dėl tam tikrų rizikos veiksnių vertinimo tyrimo organizavimo, taip pat kaip ir šiuo atveju. Tačiau buvo nustatyti konkretūs skyriai, kur turi būti atliktas vertinimas. Buvo nustatytas terminas ne tik organizuoti, bet ir atlikti tuos vertinimus. O nagrinėjamoje situacijoje nustatytas terminas tik organizuoti. Institucijos įgaliota atstovė Asta Žvaliauskienė nurodė, jog Ginčų komisija 2022 m. sausio 31 d. patenkino I.

G. praÅ¡ymÄ ir jos atžvilgiu priteisė jai už COVID-19 ligos patikrinimus patirtas iÅ¡laidas. Kadangi ji pateikė praÅ¡ymÄ ginčų komisijai ir skundÄ Institucijai, jie atribojo ginÄÄ nuo pažeidimo ir patys atliko tyrimÄ . Darbo ginčų komisija prie darbo inspekcijos iÅ¡nagrinėjo ginÄÄ ir priėmė sprendimÄ . I. G. kyla pareiga tikrintis dėl COVID-19 ligos, ji yra darbuotoja, todėl jai taikomi darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai. Nors tai nėra faktiÅ¡kai dirbtas laikas, kelionės laikotarpis prilyginamas darbo laikui, yra garantija, kad už juos mokamas darbo užmokestis.

Privalomas sveikatos tikrinimo laikas irgi yra laikas, už kurį garantuojamas darbo užmokestis. Sudarant darbo sutartį darbuotojas už sveikatos tikrinimÄ susimoka pats. Už visus vėlesnius vykstant darbo santykiams atliekamus sveikatos tikrinimus atsakomybė tenka darbdaviui. Buvo sugaiÅ¡tas laikas, kadangi darbuotoja vyko savo poilsio dienÄ , tuo pagrindu žiniaraÅ¡tyje turėjo bÅ«ti įraÅ¡ytas sugaiÅ¡tas laikas, kadangi jis prilyginamas darbo laikui ir už tai turėjo atsirasti ir darbo užmokestis.

Sveikatos tikrinimÄ galima atlikti darbo metu. Darbuotojai SMS žinute ir el. paÅ¡tu buvo raÅ¡omi praneÅ¡imai, jog tam tikru laiku reikia atvykti. Elektroniniu paÅ¡tu I. G. bendravo su personalo vadove. Dėl pažeidimo pagal ANK 505 straipsnį pažymėjo, kad yra galimybė reikalavimo terminÄ pratęsti, jei jo nepavyksta įgyvendinti. Tačiau toks praÅ¡ymas nebuvo pateiktas. Reikalavime aiÅ¡kiai nurodyta organizuoti, tai reiÅ¡kia, kad darbdavys pats tai gali daryti arba pirkti paslaugas, svarbu, kad atliktų kompetentingi asmenys.

Nurodė, kad darbo inspekcijos inspektoriai neturi daryti užuominų, kad gauta skundų, nes jie yra ir anoniminiai. Be to, kitus skundus ligoninės vadovas gavo, 2021-02-17 ligoninei buvo pateikti 19 asmenų skundai. Valstybinė darbo inspekcija gaudavo ligoninės darbuotojų skundus, kuriuos jiems persiųsdavo Sveikatos apsaugos ministerija, darbuotojai skųsdavosi žodžiu. Institucijos įgaliota atstovė Rita Dragašienė nesutiko su advokato pareiškimais dėl nutarime netinkamai suformuoto pažeidimo turinio, nes pažeidimo esmė yra parašyta, tai yra neįvykdytas reikalavimas, o toliau yra konkretizuojama, kas tyrimo metu buvo nustatyta.

Nustatyta, kad neatliktas profesinės rizikos vertinimas. Atkreipia dėmesį, kad reikalavimas yra suraÅ¡ytas konkrečiai, pasakyta, kad darbdavys neorganizavo arba nepavedė kitam įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimo. Ir toliau yra detalizuojama, kÄ jis turėjo padaryti, t. y. identifikuoti, atlikti profesinės rizikos tyrimÄ . Yra konkretizuota, kad nėra atliktas tyrimas. Å is neatliktas rizikos vertinimo tyrimas buvo nurodytas visuose prieÅ¡ tai buvusiuose reikalavimuose. Darbdavys puikiai suprato turinį, puikiai žinojo, kÄ reikia daryti, rizikos vertinimo organizavimo rezultatas yra atliktas tyrimas.

To tyrimo rezultatus įstaiga pridėjo kaip įrodymus. Pats rizikos vertinimas susideda iÅ¡ daug etapų. Visus tuos etapus jie apibendrino nurodydami, kaip atlikti tyrimÄ . Reikalavime daug paraÅ¡yta, kÄ turėjo padaryti, t. y. identifikuoti, atlikti, nustatyti, priimti prevencines priemones. Å ių veiksmų Å¡iuo atveju nebuvo, vietoj to ligoninės vadovas numatė, kad jis vykdys visiÅ¡kai kitų, tuo metu galbÅ«t aktualių, nemedicininės paskirties darbuotojų, skyrių rizikos vertinimÄ . Atkreipia dėmesį, jog psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimas yra labai svarbus, nes medicinos įstaigose, ypač ligoninėse, aktyviai pasireiÅ¡kia psichosocialiniai rizikos veiksniai, vienas iÅ¡ pavyzdžių – Å iaulių atvejis.

Sveikatos apsaugos ministerija neturi įkūrusi specialių skyrių nagrinėti pasitaikančius skundus ligoninėse ir kitose medicinos įstaigose. Nekreipti dėmesio į skundus jie negali. Nuolatinis skundų gavimas, pasikartojantys skundai iš tų pačių skyrių rodo, kad nebuvo tinkamai reaguota ir nepadarytos išvados, taikyta nepakankamai priemonių. Tais atvejais, kai yra tinkamai reaguojama ir priimamos tinkamos priemonės, skundų nebesikartoja, žmonės nebesiskundžia. Sausio 6 d. reikalavimas kilo iš anoniminių pranešėjų dėl psichosocialinių reiškinių, t. y. patyčių, mobingo ir kitokio psichologinio smurto.

Skundas pakartotinis, iš to paties skyriaus. Prieš tai buvo 7 skundai dėl skirtinguose skyriuose pasireiškiančio psichologinio smurto. Buvo priimtas sprendimas, kad privaloma pačioje įstaigoje, o ne atskiruose skyriuose vertinti psichosocialinius rizikos veiksnius ir priimti tinkamas veiksmingas prevencines priemones. Šis reikalavimas nebuvo apskųstas. Sistema rodo, kad per metus skundų nesumažėjo, o atsirado pakartotinių skundų iš tų pačių skyrių. Todėl manytina, kad priemonės yra neveiksmingos.

Vadovas neįvertino reikalavimo turinio, neįvertino, dėl kokių aplinkybių suraÅ¡ytas reikalavimas, ir nusprendė, kad yra tikslinga daryti visiÅ¡kai kitÄ vertinimÄ , ne medicininės paskirties skyriuose, bei akcentuoja, kad rugsėjo mėnesį priėmė kažkokius veiksmus, kurių užteks Institucijai. Direktorius neorganizavo psichosocialinio rizikos vertinimo. Darbdavys neidentifikavo rizikos objekto, t. y. kad veikia psichosocialiniai rizikos veiksniai, neatliko tyrimo ir nepriėmė sprendimo, neįgyvendino prevencijos priemonių.

O tai jis turėjo daryti nelaukdamas VDI specialių reikalavimų. Gavęs pirmus jų reikalavimus dėl konkretaus skyriaus, sÄ Å¾iningai veikiantis darbdavys turėjo susimÄ styti ir organizuoti bei atlikti rizikos vertinimÄ , nes tai yra jo pareiga. Reikalavimui duotas 2 mėnesių terminas, per tÄ laikotarpį jie galėjo konsultuotis su VDI, galėjo reikalavimÄ ginčyti. Tačiau jokie veiksmai nebuvo atlikti ir galiausiai VDI gavo raÅ¡tÄ , jog jie nusprendė vertinti visiÅ¡kai kitus rizikos veiksnius. Ä® vietÄ vykstama tik tais atvejais, kai negaunama jokio atsakymo arba nėra kitokių įrodymų, kad reikalavimas yra vykdytas ar neįvykdytas.

Tuomet privaloma vykti. Å iuo atveju buvo gautas labai aiÅ¡kus atsakymas, suraÅ¡ytas darbdavio atstovaujamo asmens, iÅ¡ kurio turinio aiÅ¡ku, kad reikalavimas nevykdomas, net nepradedamas organizuoti, o nustatyti visai kiti profesinės rizikos vertinimo objektai. Atkreipia dėmesį, kad pagal gautÄ raÅ¡tÄ matyti, jog yra tik suplanuoti rizikos vertinimo veiksmai, tačiau jis nepradėtas organizuoti. Be to, raÅ¡te pasisakyta, jog ligoninė atliks vertinimÄ ne medicininiuose skyriuose, o praÅ¡oma yra atlikti visoje įstaigoje ir tik vienÄ rizikos vertinimÄ , tai yra psichosocialinių rizikos veiksnių pasireiÅ¡kimÄ .

Organizavimo tikslas yra rizikos vertinimo atlikimas. Židiniai buvo visuose ligoninės skyriuose, todėl nurodyta įvertinti rizikÄ visuose skyriuose ir priimti visas priemones, kad nebÅ«tų naudojamas psichologinis smurtas. Institucijos įgaliota atstovė Dovilė Pranauskienė nurodo, jog patikrinimo aktas yra vidaus dokumentas, kuris pagal vidinę tvarkÄ neteikiamas asmenims, kurių veiksmai skundžiami, todėl tokios informacijos jie negali teikti. Dėl sugaiÅ¡to laiko sveikatos patikrinimui yra nustatyta aiÅ¡ki pareiga apmokėti iÅ¡laidas.

Atvykimas testuotis gali užtrukti. Å iuo atveju darbuotojai buvo nurodymas vykti poilsio metu, ji gyvena pakankamai toli nuo ligoninės, užtrukdavo maždaug pusantros valandos laiko, Å¡is laikas turėjo bÅ«ti žymimas, apmokamas ir įstaiga turėjo nusistatyti tvarkÄ . Å i darbuotoja dirbo ligoninėje, kuri galėjo organizuoti COVID-19 ligos testo patikrinimus darbo metu. Pati darbuotoja teigia, ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, kad ji, bÅ«dama naktinėje pamainoje, atidirbusi naktinę pamainÄ , grįždavo autobusu namo į (duomenys neskelbtini), ir gaudavo nurodymÄ vėl atvykti už 45 minučių atlikti testo, kai jai jau yra prasidėjęs poilsio laikas.

Sutinka, jog testo atlikimas yra apmokamas iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų, bet sugaiÅ¡tas laikas yra pati kelionė, Å¡ios iÅ¡laidos turi bÅ«ti apmokamos darbdavio. I. G. dėl apmokėjimo už sugaiÅ¡tÄ laikÄ sveikatos patikrinimui į ligoninės vadovÄ nesikreipė, kadangi buvo konfliktas, ji kreipėsi į Lietuvos profesinę sÄ jungÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“. Pats darbdavys turėjo nustatyti kompensavimo tvarkÄ , darbuotojas neturėjo pateikti praÅ¡ymo. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2020 m. lapkričio 24 d. reikalavimu paÅ¡alinti pažeidimus Nr. R1 (duomenys neskelbtini) užfiksuota pažeidimo esmė – atlikus profesinės rizikos vertinimo darbo vietose patikrinimÄ nustatyta, kad įmonės vadovas neorganizavo / nepavedė darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti įmonėje psichosocialinių rizikos veiksnių keliamos rizikos darbuotojų saugai ir sveikatos vertinimo atnaujinimo, pasireiÅ¡kus darbuotojų santykių su darbdavio įgaliotu asmeniu, darbo reikalavimų bei darbo organizavimo ir kt. profesinės rizikos veiksniams: neidentifikavo rizikos vertinimo objekto, neatlikto tyrimo, nenustatė rizikos veiksnių pasireiÅ¡kimo tikimybės, rizikos dydžio, neįgyvendinto prevencijos priemonių nustatytos rizikos Å¡alinimui ar mažinimui (1 t., b. l. 172–173).

VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninė, atsakydama į 2020 m. lapkričio 24 d. reikalavimÄ dėl pažeidimų paÅ¡alinimo, 2021 m. kovo 31 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijÄ apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktÄ psichosocialinių veiksnių tyrimo vertinimÄ , nurodomos prevencinės priemonės (1 t., b. l. 174). Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2021 m. balandžio 29 d. reikalavimu paÅ¡alinti pažeidimus Nr. R1 (duomenys neskelbtini) užfiksuota pažeidimo esmė – atlikus profesinės rizikos vertinimo darbo vietose patikrinimÄ nustatyta, kad įmonės vadovas neorganizavo / nepavedė darbdavio įgaliotam asmeniui Klinikinės diagnostikos laboratorijos skyriuje organizuoti psichosocialinių rizikos veiksnių keliamos rizikos darbuotojų saugai ir sveikatos vertinimo atnaujinimo, pasireiÅ¡kus darbuotojų santykių su darbdavio administracijos pareigÅ«nu psichosocialiniams rizikos veiksniams, dėl kurių gali kilti pavojus ar (ir) padidėja pavojus darbuotojų saugos ir sveikatos bÅ«klei įmonėje, bei atlikus pakeitimus Klinikinės diagnostikos laboratorijoje: neidentifikavo rizikos veiksnių pasireiÅ¡kimo tikimybės, rizikos dydžio, nenumatė / neįgyvendino prevencijos priemonių nustatytai rizikai Å¡alinti ar mažinti (1 t., b. l. 139–140).

VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninė, reaguodama į 2021 m. balandžio 29 d. reikalavimÄ dėl pažeidimų paÅ¡alinimo, 2021 m. birželio 30 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijÄ , kad įvertino ligoninės darbuotojų saugos ir sveikatos darbo organizavimÄ , pateikė informacijÄ apie pažeidimų Å¡alinimÄ , nurodė, kad įvertinta darbuotojų, dirbančių Klinikinės diagnostikos laboratorijoje, profesinė rizika, patvirtinti profesinės rizikos Å¡alinimo ir mažinimo planai, paskirti atsakingi darbuotojai, nustatyti Klinikinės diagnostikos laboratorijos personalo darbo ir poilsio laiko režimo pažeidimai yra paÅ¡alinti (1 t., b. l. 142).

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2021 m. spalio 6 d. reikalavimu paÅ¡alinti pažeidimus Nr. R1 (duomenys neskelbtini) nurodoma pažeidimo esmė – atlikus profesinės rizikos vertinimo darbo vietose patikrinimÄ nustatyta, kad įmonės vadovas neorganizavo / nepavedė darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti Ä®staigoje psichosocialinių rizikos veiksnių keliamos rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimo, pasireiÅ¡kus darbuotojų santykių su darbdavio administracijos pareigÅ«nais psichosocialinių rizikos veiksniams (netinkamam vadovybės, t. y. administracijos skyrių vadovų, elgesiui), dėl kurių gali kilti pavojus ar (ir) padidėja pavojus darbuotojų saugos ir sveikatos bÅ«klei įstaigoje: neidentifikuotas rizikos vertinimo objektas, neatliktas tyrimas, nenustatyta rizikos veiksnių pasireiÅ¡kimo tikimybė, rizikos dydis, nenumatytos / neįgyvendintos ir (ar) įgyvendintos nepakankamos prevencinės priemonės rizikai Å¡alinti / mažinti.

Pažeista Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis, 39 straipsnio 3 dalis, Profesinės rizikos vertinimo bendrieji nuostatų 5,18 p. Nurodomas trÅ«kumų paÅ¡alinimo terminas – iki 2021 m. gruodžio 6 d. (1 t., b. l. 28–29). VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės 2021 m. gruodžio 6d. raÅ¡te „Dėl reikalavimo paÅ¡alinti pažeidimus įvykdymo“ nurodoma, kad, atsižvelgiant į 2021 m. spalio 6 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktÄ reikalavimÄ paÅ¡alinti pažeidimus Nr. R1 (duomenys neskelbtini) bei siekiant užtikrinti VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės darbuotojų psichologinę gerovę, numatomos Å¡ios prevencinės priemonės:

1) Siekiant užtikrinti darbuotojų psichologinei gerovei palankiÄ , saugiÄ ir sveikÄ aplinkÄ , 2021 m. rugsėjo 30 d. direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės darbuotojų psichologinės gerovės užtikrinimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ patvirtinta psichologinio smurto ir mobingo darbe prevencijos priemonių įgyvendinimo bei atvejų registravimo ir nagrinėjimo tvarka; 2) 2021 m. lapkričio 15 d. VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl profesinės rizikos vertinimo tyrimo organizavimo“, suplanuoti VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės darbuotojų, dirbančių nemedicininės paskirties skyriuose, profesinės rizikos vertinimo parengiamieji darbai ir jų vykdymo grafikas: 2.1. 2022 m.

VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės Viešųjų pirkimų plane numatytos lėšos profesinei rizikai įvertinti iki 2022 m. gruodžio 1 d.; 2.2. planuojama per 2022 m. pirmÄ ketvirtį atlikti viešųjų pirkimų procedÅ«ras ir parinkti profesinės rizikos vertinimÄ atliekantį paslaugos teikėjÄ ; 2.3. planuojama iki 2022 m. gegužės 2 d. parengti profesinės rizikos vertinimo darbų planÄ , suderinti jį su profesinės rizikos vertinimo paslaugos teikėju, darbuotojų profesinės sÄ jungos atstovu ir patvirtinti (1 t., b. l. 27).

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2021 m. gruodžio 8 d. patikrinimo akte užfiksuota, jog tikrintas Å«kio subjektas – VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninė, patikrinimo priežastys – elektroniniu paÅ¡tu persiųstas iÅ¡ Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2021 m. lapkričio 5 d. gautas anoniminis praneÅ¡imas (Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl nemokamų priedų, keičiamų darbo grafikų Ä®staigos Anesteziologijos skyriuje. Taip pat iÅ¡ Lietuvos profesinės sÄ jungos „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. lapkričio 9 d. gautas praneÅ¡imas dėl galimų Lietuvos Respublikos užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 str. pažeidimų Ä®staigoje.

Akto rezultatai ir priemonės – iÅ¡analizavus patikrinimo metu pateiktus dokumentus, gautus paaiÅ¡kinimus, įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad praneÅ¡ime nurodoma informacija pasitvirtino iÅ¡ dalies. Dėl nustatytų pažeidimų sprendžiamas klausimas dėl administracinės atsakomybės taikymo atsakingam asmeniui (2 t., b. l. 73–74). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos asmens sveikatos departamento 2022 m. vasario 24 d. raÅ¡te „Dėl iÅ¡aiÅ¡kinimo pateikimo“ nurodoma, jog privalomo darbuotojų sveikatos tikrinimo dėl užkrečiamųjų ligų apmokėjimo klausimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio 7 dalis.

Joje nėra nustatyta, kad už darbuotojų, dirbančių ar vykdančių individualiÄ veiklÄ , nurodytÄ Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiÅ¡kai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamÄ ja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sÄ raÅ¡e, sveikatos patikrinimams dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliÄ jÄ situacijÄ ir (ar) karantinÄ visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, sugaiÅ¡tÄ laikÄ privalo apmokėti darbdavys.

Įstatymo 40 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad iš valstybės biudžete sveikatos priežiūrai numatytų lėšų finansuojama valstybės lygio ekstremaliosios situacijos, paskelbtos dėl užkrečiamosios ligos, karantino ir (ar) riboto karantino, priemonių taikymas žmonėms, jų sveikatos patikrinimai, išskyrus šio straipsnio 18 straipsnio 7 dalyje nurodytus atvejus, kai sveikatos patikrinimai finansuojami darbuotojo lėšomis arba darbdavio sprendimu – darbdavio lėšomis, mikrobiologiniai tyrimai, ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų imunoprofilaktika, izoliavimas, atliekami Lietuvos Respublikos ir (ar) tarptautinės teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau sveikatos patikrinimams sugaišto laiko apmokėjimas nenumatytas.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų darbuotojams, privalantiems atlikti profilaktinius tyrimus dėl COVID-19 ligos, už sveikatos patikrinimams sugaiÅ¡tÄ ne darbo metu apmokėti nėra teisinio pagrindo (2 t., b. l. 84–85). Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2022 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės I. G. praÅ¡ymas tenkintas iÅ¡ dalies.

Nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti ieÅ¡kovei I. G. iÅ¡ atsakovo VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės 284,13 eurų vidutinį darbo užmokestį už tyrimams atlikti sugaiÅ¡tÄ laikÄ . Kita reikalavimų dalis atmesta (sprendimas nėra įsiteisėjęs, apylinkės teisme pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl darbo ginčo ) (2 t., b. l. 94–102,111–120, 121–131 ). Teismas k o n s t a t u o j a : pareiÅ¡kėjo atstovo advokato Sauliaus Majausko skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius.

Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka Å¡iame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi, administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį.

Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina veikÄ kaip tam tikrÄ administracinį nusižengimÄ , visuma. Jei nėra bent vieno iÅ¡ Å¡ių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-27-689/2019). ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ANK 569 straipsnio taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teismas, iÅ¡analizavęs ir patikrinęs byloje esančius duomenis bei įrodymus, iÅ¡klausęs Institucijos atstovių bei D. S. atstovo paaiÅ¡kinimus, duotus teisme, daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡ioje administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog D.

S. padarė jam inkriminuojamÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 505 straipsnio 1 dalyje. ANK 505 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigÅ«nams įgyvendinti jų veiklÄ reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, Å¡ių pareigÅ«nų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigÅ«nų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigÅ«nų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (iÅ¡skyrus žmogaus bÅ«stÄ ) ar kitus objektus, nepateikimas pareigÅ«nams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiÅ¡kinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiÅ¡kinimus ir kt.), iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus, užtraukia baudÄ asmenims nuo aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt iki septynių Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt iki vieno tÅ«kstančio devynių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt eurų.

Pažymėtina, kad ANK 505 straipsnis patenka į ANK specialiosios dalies XXV skyrių „Administraciniai nusižengimai, susiję su valdymo tvarka“, numatantį atsakomybę asmenims, kurie administraciniais nusižengimais kėsinasi į nustatytÄ valdymo tvarkÄ ir siekia jÄ pažeisti. Asmenys, kurie nevykdo įstatymų įgaliotų pareigÅ«nų, įgyvendinančių jų veiklÄ reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises, teisėtų nurodymų ir reikalavimų, pažeidžia nustatytÄ valdymo tvarkÄ â€“ imperatyvias vieÅ¡osios teisės normas.

Todėl ne veltui įstatymo leidėjas inkriminuodamas tokio pobÅ«džio pažeidimus ir nustatydamas administracines atsakomybes, siekė Å¡iuos teisinius santykius apginti, o asmenis, padariusius nusižengimus, nubausti. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 11 straipsnio 6 dalis nustato, jog valstybinės darbo inspekcijos inspektorių reikalavimai ir nurodymai yra privalomi. PareiÅ¡kėjas Institucijos skundžiamu nutarimu pripažintas kaltu dėl to, kad jis, bÅ«damas VieÅ¡osios įstaigos (duomenys neskelbtini) ligoninės vadovas, t. y. darbdavį atstovaujantis asmuo, pažeidė darbo santykius, darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ reglamentuojančių norminių teisės aktų nuostatas: tyrimo metu nustatyta, kad 2021 m. spalio 6 d.

Valstybinės darbo inspekcijos suraÅ¡ytas Reikalavimas paÅ¡alinti pažeidimus Nr. R1 (duomenys neskelbtini) nustatytais terminais nėra įvykdytas, t. y. Ä®staigoje neatliktas psichosocialinių rizikos veiksnių keliamos rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimas. Tokiu bÅ«du D. S. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 11 straipsnio 6 dalį ir padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 505 straipsnio 1 dalyje. PareiÅ¡kėjo atstovas advokatas S. Majauskas tiek teismui pateiktame skunde, tiek teismo posėdžio metu nesutiko su D.

S. inkriminuotais administraciniais nusižengimais ir teigė, kad ligoninės vadovas reikalavimÄ Ä¯vykdė VDI nustatytais terminais, o bÅ«tent 2021 m. gruodžio 6 d. VDI pateikė raÅ¡tÄ â€žDėl reikalavimo paÅ¡alinti pažeidimus įvykdymo“, kuriame iÅ¡dėstė, kas yra padaryta siekiant užtikrinti VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės darbuotojų psichologinę gerovę, bei nurodė, kad 2021 m. lapkričio 15 d. VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl profesinės rizikos vertinimo tyrimo organizavimo“ suplanuoti VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės darbuotojų, dirbančių nemedicininės paskirties skyriuose, profesinės rizikos vertinimo parengiamieji darbai ir jų vykdymo grafikas.

IÅ¡ reikalavime nurodyto pažeidimo apraÅ¡ymo „įmonės vadovas neorganizavo / nepavedė darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti įstaigoje psichosocialinių rizikos veiksnių keliamos rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimo“, neaiÅ¡ku, ar privalomasis nurodymas buvo atlikti įvertinimÄ , ar organizuoti vertinimÄ . Pažymėjo, kad reikalavime nėra konkrečiai nurodyta, kokius darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus VDI nustatė VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninėje.

Institucijos nurodyti teisės aktų reikalavimai neapibrėžia, kÄ pažeidė D. S.. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais pareiÅ¡kėjo D. S. atstovo teiginiais. Bylos medžiaga nustatyta, jog Ä®staigoje ankstesnių patikrinimų metu buvo nustatyti pažeidimai ir Ä®staigai pateikti reikalavimai juos paÅ¡alinti. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2020 m. lapkričio 24 d. reikalavimu paÅ¡alinti pažeidimus Nr. R1 (duomenys neskelbtini) užfiksuota pažeidimo esmė – atlikus profesinės rizikos vertinimo darbo vietose patikrinimÄ nustatyta, kad įmonės vadovas neorganizavo / nepavedė darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti įmonėje psichosocialinių rizikos veiksnių keliamos rizikos darbuotojų saugai ir sveikatos vertinimo atnaujinimo, pasireiÅ¡kus darbuotojų santykių su darbdavio įgaliotu asmeniu, darbo reikalavimų bei darbo organizavimo ir kt. profesinės rizikos veiksniams: neidentifikavo rizikos vertinimo objekto, neatliko tyrimo, nenustatė rizikos veiksnių pasireiÅ¡kimo tikimybės, rizikos dydžio, neįgyvendinto prevencijos priemonių nustatytai rizikai Å¡alinti ar mažinti (1 t., b. l. 172–173).

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2021 m. balandžio 29 d. reikalavimu paÅ¡alinti pažeidimus Nr. R1 (duomenys neskelbtini) užfiksuota pažeidimo esmė – atlikus profesinės rizikos vertinimo darbo vietose patikrinimÄ nustatyta, kad įmonės vadovas neorganizavo / nepavedė darbdavio įgaliotam asmeniui Klinikinės diagnostikos laboratorijos skyriuje organizuoti psichosocialinių rizikos veiksnių keliamos rizikos darbuotojų saugai ir sveikatos vertinimo atnaujinimo, pasireiÅ¡kus darbuotojų santykių su darbdavio administracijos pareigÅ«nų psichosocialinių rizikos veiksniams, dėl kurių gali kilti pavojus ar (ir) padidėja pavojus darbuotojų saugos ir sveikatos bÅ«klei įmonėje, bei atlikus pakeitimus klinikinės diagnostikos laboratorijoje: neidentifikavo rizikos vertinimo objekto, neatliko tyrimo, nenustatė rizikos veiksnių pasireiÅ¡kimo tikimybės, rizikos dydžio, nenumatė / neįgyvendino prevencijos priemonių nustatytai rizikai Å¡alinti ar mažinti (1 t., b. l. 139–140).

Ä®staiga atliko psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimÄ , laiku apie tai informavo VDI, kuri nustatė, jog minėti reikalavimai buvo įvykdyti, o nustatyti pažeidimai paÅ¡alinti. Å ias aplinkybes patvirtina byloje esantys 2021 m. kovo 31 d. ir 2021 m. birželio 30 d. raÅ¡tai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ( 1 t., b. l. 142, 174). Po Å¡ių minėtų pažeidimų nustatymo ir reikalavimo juos paÅ¡alinti įvykdymo, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2021 m. spalio 6 d. reikalavimu paÅ¡alinti pažeidimus Nr. R1 (duomenys neskelbtini) užfiksuota pažeidimo esmė – atlikus profesinės rizikos vertinimo darbo vietose patikrinimÄ nustatyta, kad įmonės vadovas neorganizavo / nepavedė darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti Ä®staigoje psichosocialinių rizikos veiksnių keliamos rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimo, pasireiÅ¡kus darbuotojų santykių su darbdavio administracijos pareigÅ«nais psichosocialinių rizikos veiksniams (netinkamam vadovybės, t. y. administracijos skyrių vadovų, elgesiui), dėl kurio gali kilti pavojus ar (ir) padidėja pavojus darbuotojų saugos ir sveikatos bÅ«klei įstaigoje: neidentifikuotas rizikos vertinimo objektas, neatliktas tyrimas, nenustatyta rizikos veiksnių pasireiÅ¡kimo tikimybė, rizikos dydis, nenumatytos / neįgyvendintos ir (ar) įgyvendintos nepakankamos prevencinės priemonės rizikai Å¡alinti / mažinti.

Nurodomas trÅ«kumų paÅ¡alinimo terminas – iki 2021 m. gruodžio 6 d. (1 t., b. l. 28–29). D. S. 2021 m. gruodžio 6 d. raÅ¡tu „Dėl reikalavimo paÅ¡alinti pažeidimus įvykdymo“ informavo InstitucijÄ , jog atsižvelgiant į 2021 m. spalio 6 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktÄ reikalavimÄ paÅ¡alinti pažeidimus Nr. R1 (duomenys neskelbtini) bei siekiant užtikrinti VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės darbuotojų psichologinę gerovę, numatomos Å¡ios prevencinės priemonės: 1) Siekiant užtikrinti darbuotojų psichologinei gerovei palankiÄ , saugiÄ ir sveikÄ aplinkÄ , 2021 m. rugsėjo 30 d. direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės darbuotojų psichologinės gerovės užtikrinimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ patvirtinta psichologinio smurto ir mobingo darbe prevencijos priemonių įgyvendinimo bei atvejų registravimo ir nagrinėjimo tvarka; 2) 2021 m. lapkričio 15 d.

VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl profesinės rizikos vertinimo tyrimo organizavimo“ suplanuoti VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės darbuotojų, dirbančių nemedicininės paskirties skyriuose, profesinės rizikos vertinimo parengiamieji darbai ir jų vykdymo grafikas: 2.1. 2022 m. VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės Viešųjų pirkimų plane numatytos lėšos profesinei rizikai įvertinti iki 2022 m. gruodžio 1 d.; 2.2. planuojama per 2022 m. pirmÄ ketvirtį atlikti viešųjų pirkimų procedÅ«ras ir parinkti profesinės rizikos vertinimÄ atliekantį paslaugos teikėjÄ ; 2.3. planuojama iki 2022 m. gegužės 2 d. parengti profesinės rizikos vertinimo darbų planÄ , suderinti jį su profesinės rizikos vertinimo paslaugos teikėju, darbuotojų profesinės sÄ jungos atstovu ir patvirtinti (1 t., b. l. 27).

Po Å¡io raÅ¡to pateikimo Institucija 2021 m. gruodžio 8 d. surašė patikrinimo aktÄ bei 2021 m. gruodžio 29 d. D. S. atžvilgiu surašė administracinio nusižengimo protokolÄ pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį ir 96 straipsnio 2 dalį. PareiÅ¡kėjo atstovas teisme teigė, kad iÅ¡ reikalavime nurodyto pažeidimo apraÅ¡ymo „įmonės vadovas neorganizavo / nepavedė darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti įstaigoje psichosocialinių rizikos veiksnių keliamos rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimo“, neaiÅ¡ku, ar privalomasis nurodymas buvo atlikti įvertinimÄ , ar organizuoti vertinimÄ .

Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais teiginiais, kadangi iÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių matyti, jog pareiÅ¡kėjui D. S. minėto reikalavimo turinys buvo aiÅ¡kus ir suprantamas, nes VDI ankstesniu laikotarpiu buvo suraÅ¡iusi du Reikalavimus (R1 2020-11-24 Nr. 1066-0018 bei R1 2021-04-29 Nr. 1066- 0022), kuriais buvo pareikalauta atlikti psichosocialinių rizikos veiksnių keliamos rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai įvertinimÄ Ä®staigos skyriuose, ir tinkamai juos įvykdė teisės aktų nustatyta tvarka.

Akivaizdu, jog VDI teiktų Reikalavimų, taip pat ir neįvykdyto Reikalavimo, turinys, kuriuo nurodoma įvertinti psichosocialinių rizikos veiksnių keliamÄ rizikÄ darbuotojų saugai ir sveikatai, įmonės vadovui buvo aiÅ¡kiai žinomas, taip pat žinoma, koks reikalavimo įgyvendinimo rezultatas turėtų bÅ«ti, nes jis psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimo dokumentus buvo anksčiau pateikęs Institucijai ir pranešė apie Reikalavimų paÅ¡alinti pažeidimus įvykdymÄ . Be to, esant tam tikriems neaiÅ¡kumams, D.

S. turėjo teisę kreiptis į InstitucijÄ dėl reikalavimo turinio iÅ¡aiÅ¡kinimo, tačiau to nepadarė. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad visi reikalavimai atlikti psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimÄ D. S., kaip darbdaviui atstovaujančiam asmeniui, suraÅ¡yti nustačius, kad jo vadovaujamoje įstaigoje pasireiÅ¡kia psichosocialiniai rizikos veiksniai darbuotojų tarpusavio santykiuose su administracijos ir skyrių vadovu (-ais), bÅ«tent todėl buvo siekiama iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl psichosocialinių rizikos veiksnių poveikio padidėjusį esantį ar kilusį naujÄ pavojų darbuotojams bei siekiama darbuotojams užtikrinti saugias ir sveikas darbo sÄ lygas, ir tam buvo bÅ«tina atlikti psichosocialinių rizikos veiksnių įvertinimÄ , t. y. atlikti psichosocialinių veiksnių profesinės rizikos tyrimÄ , nustatyti rizikos veiksnių pasireiÅ¡kimo tikimybę ir dydį, numatyti ir įgyvendinti efektyvias (veiksmingas) prevencines priemones nustatytai rizikai Å¡alinti ar mažinti.

Tačiau to padaryta nebuvo. Pažymėtina ir tai, jog reikalavimas paÅ¡alinti pažeidimus nebuvo užginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, vadinasi, buvo teisėtas ir pagrįstas. PareiÅ¡kėjo atstovas teisme taip pat nurodė, kad pagal 2021 m. asignavimus profesinės rizikos vertinimui įstaigai nebepakako lėšų. Teismas pažymi, kad D. S. į InstitucijÄ dėl Reikalavimo termino pratęsimo nesikreipė, o tai galėjo padaryti, nurodydamas objektyvias priežastis. Pažymėtina, jog ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja padarinių – nusižengimas laikomas baigtu, kai kaltininkas atlieka bent vienÄ iÅ¡ alternatyvių veiksmų, vadinasi, pats teisėto reikalavimo neįvykdymo faktas yra neteisėtas ir užtraukia atsakomybę.

Teismas pažymi, kad pats asmuo turi rÅ«pintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali bÅ«ti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sÄ Å¾iningai, apdairiai ir rÅ«pestingai. D. S. kaip įmonės vadovui ir specialiam subjektui taikomi aukÅ¡tesni veiklos ir atsakomybės standartai. Jis turi veikti iÅ¡imtinai rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai, atidžiai, kvalifikuotai ir daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujamoje įstaigoje darbuotojams bÅ«tų užtikrintos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sÄ lygos.

D. S. neįvykdė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2021 m. spalio 6 d. teisėto reikalavimo paÅ¡alinti pažeidimus Nr. R1 (duomenys neskelbtini), tokiu bÅ«du pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 11 straipsnio 6 dalį, todėl D. S. teisėtai pripažintas kaltu nevykdęs pareigÅ«nų teisėtų reikalavimų ir padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 505 straipsnio 1 dalyje. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad Institucijos suraÅ¡ytas protokolas yra aiÅ¡kus ir pagrįstas, jame nurodyta, jog Ä®sakymo nevykdymas (kai nustatyta, kad reikalavimas paÅ¡alinti pažeidimus teisėtas) juridinio asmens vadovui užtraukia administracinę atsakomybę.

Teismas, nagrinėdamas bylÄ , nenustatė jokių akivaizdžių administracinio nusižengimo protokolo trÅ«kumų, kurie galėtų turėti įtakos administracinės bylos nutraukimui dėl ANK 505 straipsnio 1 dalies nusižengimo. Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 96 straipsnio 2 dalyje D. S. taip pat nubaustas už tai, kad tyrimo metu buvo nustatyta, kad Ä®staiga neapmokėjo iÅ¡laidų už periodinius sveikatos patikrinimus bei nemokėjo vidutinio darbo užmokesčio už sveikatos patikrinimams sugaiÅ¡tÄ laikÄ darbuotojai, kuriai sveikatos tikrinimo privalomumas įtvirtintas teisės aktuose.

Tokiu bÅ«du D. S. pažeidė Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio 7 dalį bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 111 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ ir padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 96 straipsnio 2 dalyje. D. S. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nepripažino padaręs administracinio nusižengimo ir teigė, kad tikslinių ir profilaktinių tyrimų dėl COVID-19 ligos nustatymo atlikimas, darbuotojų praÅ¡ymu ir jų patogumui, buvo pradėtas organizuoti pačioje VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninėje.

IÅ¡laidų už periodinius sveikatos tikrinimus I. G. nepatyrė, kadangi periodiniai sveikatos tikrinimai buvo apmokami iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų, kaip tai numatyta Ä®statymo 18 straipsnio 7 dalyje, t. y. savarankiÅ¡kai I. G. už periodinius COVID PGR testus nemokėjo, todėl jokių iÅ¡laidų nepatyrė. IÅ¡analizavęs byloje surinktus įrodymus, iÅ¡klausęs PareiÅ¡kėjo atstovo bei Institucijos, priėmusios skundžiamÄ nutarimÄ , atstovių paaiÅ¡kinimus, teismas neturi pagrindo sutikti su Institucijos pozicija, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti neginčytinÄ iÅ¡vadÄ , jog D.

S. padarė ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ . Tokio procesinio sprendimo Institucija nepagrindė visapusiÅ¡ku ir objektyviu bylos aplinkybių visumos iÅ¡nagrinėjimu, todėl Å¡i skundžiama nutarimo dalis negali bÅ«ti pripažinta pagrįsta ir teisėta. ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimÄ . Å i teisės norma yra blanketinė. Blanketinės dispozicijos nurodo, kad konkretaus teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai nenurodo nei komentuojamame straipsnyje, nei ANK, tačiau netiesiogiai nukreipia į kitÄ teisės aktÄ â€“ darbo įstatymÄ .

Nagrinėjamu atveju yra aktuali DK 111 straipsnio 2 dalies 6 punkto analizė ir su minėta įstatymo nuostata susijęs aktualus teisinis reglamentavimas. DK 111 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad darbo laikas – bet koks laikas, kuriuo darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį. Minėto straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodoma, kad į darbo laikÄ Ä¯traukiamas privalomų darbuotojų sveikatos patikrinimų laikas. Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje (aktuali redakcija nuo 2021 m. kovo 26 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d.) nurodoma, kad vidutinį darbo užmokestį darbuotojams už sveikatos patikrinimams sugaiÅ¡tÄ laikÄ apmoka darbdavys, o už sveikatos patikrinimÄ prieÅ¡ pradedant dirbti – darbuotojas, jeigu kituose įstatymuose nenumatyta kitaip.

Darbuotojų, dirbančių ar vykdančių veiklÄ , nurodytÄ Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiÅ¡kai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamÄ ja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sÄ raÅ¡e, ir darbuotojų, nurodytų Å¡io straipsnio 2 dalyje, sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, finansuojami valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.

IÅ¡ teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog Institucijos atlikto patikrinimo metu nustatyta, jog darbuotojai I. G. Ä®staigos administracija nurodė atvykti atlikti COVID-19 PGR testÄ Ä¯ Ä®staigÄ jos poilsio dienomis, pvz.: 2020-11-13, 2021-01-09; 2021-02-03, 2021-02-17, 2021-02-26, 2021-03-07. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog I. G. atvyko į Ä®staigÄ savo poilsio dienomis atlikti PGR tyrimÄ , o bÅ«tent – 2020-11-13, 2021-01-09, 2021-02-03, 2021-02-17, 2021-02-26, 2021-03-07 (2 t., b. l. 7–8,10–12).

Pažymėtina, kad VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės darbuotojams organizuojamas mėginių ėmimas COVID-19 ligai nustatyti pačioje įstaigoje, atsižvelgus į pačių darbuotojų praÅ¡ymus bei dėl jų asmeninio patogumo. VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninės darbuotojams mėginių ėmimas COVID-19 ligai nustatyti organizuojamas Ä®staigos paskirtu laiku (iÅ¡ anksto pateikiant darbuotojui SMS žinutę) ir nustatytu periodiÅ¡kumu. Darbuotojai, kurie negali ir (ar) nesutinka atvykti į Ä®staigÄ dėl mėginio paėmimo COVID-19 ligai nustatyti paskirtu laiku, turi teisę profilaktinį testavimÄ atlikti jų pačių pasirinkimu arba mobiliajame punkte, arba kitoje asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje jiems priimtinu laiku, bet ne vėliau kaip teisės aktų nustatytu periodiÅ¡kumu (2021 m. lapkričio 18 d. ligoninės personalo skyriaus vadovės J.

D. atsakymas į Valstybinės darbo inspekcijos 2021 m. lapkričio 12 d. nurodymÄ , 1 t., b. l 30–31). IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog I. G. nesikreipė į Ä®staigos vadovybę dėl vidutinio darbo užmokesčio už sveikatos patikrinimams sugaiÅ¡tÄ laikÄ , taip pat neteikė praÅ¡ymų dėl netinkamo laiko COVID-19 ligos mėginiui paėmimo pakeitimo kitu laiku. Be kita ko, I. G. galėjo COVID-19 testÄ atlikti mobiliajame punkte arba kitoje asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje jai priimtinu laiku.

IÅ¡ bylos aplinkybių matyti, kad tokia galimybė I. G. buvo žinoma ir ji tokia galimybe buvo pasinaudojusi. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad I. G. bÅ«tų teikusi praÅ¡ymus Ä®staigos vadovybei, o bÅ«tent D. S., dėl vidutinio darbo užmokesčio už sveikatos patikrinimams sugaiÅ¡tÄ laikÄ ir (ar) kad toks praÅ¡ymas bÅ«tų nagrinėtas ir (ar) iÅ¡spręstas. Byloje nėra duomenų, kad I. G. teikė praÅ¡ymus ligoninės administracijai dėl netinkamo jai paskirto laiko PGR testui, dėl netinkamos testavimo vietos, ir jai bÅ«tų atsakyta.

Å iuo atveju, administracinėn atsakomybėn patraukto D. S. veiksmuose nėra vieno iÅ¡ bÅ«tinų subjektyviosios pusės struktÅ«rinių elementų – tyčios (tyčinio veikimo ar neveikimo). Taigi, nesant vieno iÅ¡ bÅ«tinų subjektyviosios pusės struktÅ«rinių elementų, negali kilti ir teisinių pasekmių (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-142-468/2015 ir kt.). Kaltinant asmenį tyčiniu įstatymu uždraustos veikos padarymu bÅ«tina įrodyti, kad asmuo suvokė savo vykdomos veikos neteisėtumÄ ir tikslingai siekė veikti uždraustu bÅ«du.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartÄ yra konstatuota, jog apkaltinamasis sprendimas negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja, iÅ¡naudojus visas galimybes abejonėms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti atsakomybėn patraukto asmens naudai (kasacinės nutartys Nr. 2K–594/2012, 2K-110/2013). Å iuo atveju D.

S. veiksmuose nebuvo neabejotinai nustatyti visi ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, nėra ANK 96 straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėties bÅ«tinojo požymio – kaltės, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena dėl Å¡ios dalies nutrauktina. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes bei aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , pareiÅ¡kėjo D. S. atstovo advokato S. Majausko skundas tenkinamas iÅ¡ dalies ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. sausio 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalys, kuriomis D.

S. pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį paskirta 240 Eur bauda bei, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė administracinė nuobauda – 900 Eur bauda, naikintinos ir administracinio nusižengimo teisena D. S. pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį nutrauktina. Kita skundo dalis atmestina ir nutarimas paliktinas nepakeistas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais bei 2 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu, n u t a r i a : pareiškėjo D.

S. atstovo advokato Sauliaus Majausko skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. sausio 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria D. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 2 dalį ir administracinio nusižengimo teisenÄ D. S. atžvilgiu nutraukti nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 2 dalyje, sudėties.

Panaikinti nutarimo dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrintos ir D. S. paskirta galutinė nuobauda – 900 Eur bauda. KitÄ nutarimo dalį palikti nepakeistÄ . Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus. Teisėja Laimutė Venckuvienė