2026-02-18 Nr. AB-3644-3-61-3-05379-2025-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-28-575/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05379-2025-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) 2025 m. rugsėjo 18 d. raštą Nr. RM-43277 (toliau – ir Raštas), įpareigoti VMI iš naujo išnagrinėti pareiškėjo paklausimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 6 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad VMI 2025 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. (9.130 MR) 46-3845 nurodė pareiškėjui pareigą nuo 2022 m. registruotis pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) mokėtoju. Atsakydamas į šį raštą, pareiškėjas 2025 m. rugpjūčio 18 d. paklausimu kreipėsi į VMI, prašydamas pateikti išaiškinimą, ar tuo atveju, kai advokatų profesinė bendrija teikia paslaugas užsienyje, kaip pareiškėjo atveju, advokato, suteikusio šias paslaugas, pajamos taip pat turi būti laikomos atlygiu už šalies teritorijos ribų vykdomą paslaugų teikimą. Pareiškėjo prašomu panaikinti Raštu Inspekcija suteikė konsultaciją pareiškėjui PVM mokėjimo klausimais.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad mokesčių administratoriaus pateikta konsultacija konkrečiam mokesčių mokėtojui jo mokamų (numatomų mokėti) mokesčių mokėjimo klausimais nėra individualus ar norminis teisės aktas. Teisminio nagrinėjimo dalyku negali būti tokios konsultacijos turinys, t. y. negali būti sprendžiamas klausimas, ar mokesčių administratoriaus nuomonė dėl atitinkamų teisės aktų taikymo, kuri (nuomonė) mokesčių mokėtojui nėra privaloma, pateikta konsultacijoje, atitinka aukštesnės galios teisės aktų turinį ar ne. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką gali sudaryti tik aplinkybių, ar nebuvo pažeista pareiškėjo teisė nustatyta tvarka ir būdu gauti konsultaciją iš mokesčių administratoriaus dėl mokamų ar numatomų mokėti mokesčių mokėjimo, nustatymas. Todėl teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą nagrinėti bei išaiškino, kad teismo atsisakymas priimti skundą nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti skundą.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 6 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad VMI išaiškinimas pažeidžia advokato veiklos laisvės ir nepriklausomumo principą ir nepagrįstai riboja teisę pasirinkti advokato veiklos formą.

Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad VMI išaiškinimas nesukuria teisinių pasekmių – neišsprendus ginčo dėl pareigos mokėti mokestį pareiškėjui kyla teisinės pasekmės – pareiškėjas gali būti patrauktas atsakomybėn dėl nevykdomos mokestinės prievolės, neišsprendus ginčo dėl jos egzistavimo. Be to, ūkio subjektų konsultavimas yra neatsiejama ūkio subjektų veiklos priežiūros dalis, VMI neatsakė į konkrečius pareiškėjo keltus klausimus, t. y. apribojo pareiškėjo teisę į informaciją.

Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas nagrinėti pareiškėjo skundą, pažeidė teisę į teisminę gynybą. Pareiškėjas neturi kitų galimybių kreiptis į teismą dėl atsakovo pateikto teisės aktų interpretavimo ir neatsakytos paklausimo dalies. Ginčijamu administraciniu sprendimu pateikiama nepagrįsta atsakovo, mokesčių administratoriaus, pozicija dėl mokestinių teisės aktų taikymo. Atsisakius nagrinėti pareiškėjo prašymą, būtų nepagrįstai apribotos pareiškėjo procesinės teisės.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pareiškėjas prašo panaikinti VMI Raštą, kuriuo atsakovas pareiškėjui pateikė konsultaciją jo mokamų (numatomų mokėti) mokesčių mokėjimo klausimais. Teismo vertinimu, Rašto pagrįstumas ir teisėtumas negali būti teisminio nagrinėjimo dalyku.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašydamas panaikinti minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį pažymi, kad Raštas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, pažeidžia jo teises, o teismas privalėjo priimti nagrinėti jo pateiktą skundą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant jų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia viešojo administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, yra nurodęs, kad administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015), taip pat negali būti teikiamas skundas dėl informacinio pobūdžio dokumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-314-502/2022).

Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-541-520/2016, 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-113-502/2022).

Nagrinėjamu atveju prie pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui pridėti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 2025 m. rugpjūčio 18 d. VMI pateikė paklausimą, kuriame suformavo prašymą nurodyti, ar kai advokatų profesinės bendrijos (toliau – ir APB) paslaugas teikia užsienyje (kaip ir pareiškėjo atveju), advokato, suteikusio šias paslaugas pajamos taip pat turi būti laikomos atlygiu už šalies teritorijos ribų vykdomą paslaugų teikimą. Atsakydama į šį paklausimą VMI pateikė pareiškėjo skundžiamą Raštą, kuriame išdėstė Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas, nurodė, kad APB yra atskiras juridinis asmuo, vertinant prievolę registruotis PVM mokėtoju, APB ir kiekvieno advokato individualiai, pajamos yra vertinamos atskirai. Todėl APB gali atsirasti prievolė registruotis PVM mokėtoju dėl jos, kaip juridinio asmens, suteiktų paslaugų klientams, o advokatams gali atsirasti prievolė registruotis PVM mokėtojais dėl jų suteiktų paslaugų APB. Paklausime nurodytu atveju, kadangi APB yra įsikūrusi Lietuvoje, tai advokato suteiktos paslaugos yra laikomos suteiktomis Lietuvoje, ir yra PVM objektas Lietuvoje. Tačiau jeigu APB suteiktos teisinės paslaugos apmokestinamajam asmeniui, įsikūrusiam užsienyje, arba neapmokestinamajam asmeniui, kuris yra įsikūręs už Europos Sąjungos ribų, tokio APB paslaugos nelaikomos suteiktomis Lietuvoje, ir yra ne PVM objektas Lietuvoje, t. y. nuo tokių paslaugų APB neatsiranda prievolė mokėti PVM Lietuvoje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Mokesčių administravimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad konsultacijas konkrečiais mokesčių mokėjimo klausimais mokesčių mokėtojams teikia mokesčių administratorius centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir būdais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad mokesčių mokėtojas neprivalo vadovautis jam pateikta konsultacija mokesčių mokėjimo klausimais.

Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant MAĮ 37 straipsnį (Mokesčių mokėtojų konsultavimas) yra suformuota taisyklė, kad mokesčių administratoriaus pateikta konsultacija konkrečiam mokesčių mokėtojui jo mokamų (numatomų mokėti) mokesčių mokėjimo klausimais nėra individualus ar norminis teisės aktas. Teisminio nagrinėjimo dalyku negali būti tokios konsultacijos turinys, t. y. negali būti sprendžiamas klausimas, ar mokesčių administratoriaus nuomonė dėl atitinkamų teisės aktų taikymo, kuri (nuomonė) mokesčių mokėtojui nėra privaloma, pateikta konsultacijoje, atitinka aukštesnės galios teisės aktų turinį ar ne. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką gali sudaryti tik aplinkybių, ar nebuvo pažeista pareiškėjo teisė nustatyta tvarka ir būdu gauti konsultaciją iš mokesčių administratoriaus dėl mokamų ar numatomų mokėti mokesčių mokėjimo, nustatymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-704-602/2018, 2009 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-657/2009).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad byloje skundžiamu Raštu pareiškėjui buvo pateiktas VMI atsakymas į jo paklausimą dėl PVM mokėjimo. Skunde teismui pareiškėjas, be kita ko, nurodo, kad VMI neatsakė į jo paklausimą, t. y. pateikė ne visą prašomą informaciją.

Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad šiuo atveju pareiškėjas tvirtina, kad buvo pažeista jo teisė nustatyta tvarka ir būdu gauti konsultaciją iš mokesčių administratoriaus dėl mokamų ar numatomų mokėti mokesčių mokėjimo. Taigi šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų Rašto pagrįstumas, informacijos pakankamumo aspektu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tai paneigiančių argumentų nepateikė bei itin formaliai nurodė, kad pareiškėjo pateiktas skundas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka.

Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą. Tai sudaro pagrindą patenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą patenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan