aa8cf8ec-38e9-4549-bdb2-200e27d18cb1 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr         Baudžiamoji byla Nr. 1S-84-307/2016         Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30553-2015-7         Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; (S)          2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.2.2. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 4 d.Vilnius                                                         Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Bielskio,teisėjų Valdimaro Bavėjano ir Laimos Garnelienės,sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A.

B. skundÄ dėl Kauno apygardos teismo                                   2016 m. vasario 18 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. B. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2016 m. kovo 2 d.Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir skundu, n u s t a t ė : A. B. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ tuo, kad 2015 m. gegužės 31 d. nuo 04.13 val. iki 04.16 val. vieÅ¡oje vietoje – prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios maitinimo įstaigos, esančios (duomenys neskelbtini) k., KaiÅ¡iadorių r., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas lėmė nusikalstamos veikos padarymÄ , dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, panaudodamas kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį – neva supykęs, kad M.

Č. iki tol vykusių muÅ¡tynių metu negynė savo draugo D. D., keturis kartu smogė rankomis ir vienÄ kartÄ spyrė deÅ¡inės kojos keliu M. Č. į galvos sritį, taip demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Po to siekdamas nužudyti M. Č. tyčia vienÄ kartÄ peiliu dÅ«rė M. Č. į kairę krÅ«tinės pusę, tuo padarė jam kiauryminę durtinę – pjautinę žaizdÄ krÅ«tinėje, atsiveriančiÄ Ä¯ krÅ«tinplėvės ertmę su deÅ¡iniojo Å¡irdies skilvelio sužalojimu, kairiosios vidinės krÅ«tinės arterijos sužalojimu, t. y. padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ , sukėlusį realų pavojų nukentėjusiojo M.

Č. gyvybei, taip pasikėsino nužudyti M. Č., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusiajam buvo suteikta skubi ir kvalifikuota medicininė pagalba.A. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo sulaikytas 2015 m. birželio 2 d. Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartimi A. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas to paties teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 18 d. nutartimi kaltinamajam A. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ pratęsė dar trims mėnesiams, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindus. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti                       BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.Kaltinamasis A. B. skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartį ir pakeisti kardomÄ jÄ priemonę - suėmimÄ Ä¯ Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę - namų areÅ¡tÄ .Nurodo, jog bÅ«damas suimtas laikėsi tardymo izoliatoriaus-kalėjimo vidaus tvarko taisyklių, už gerÄ elgesį buvo skatintas, dėl to charakterizuojamas teigiamai.

Ikiteisminio tyrimui netrukdė, dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų savo kaltę pripažino. Jis laikomas suimtas jau aÅ¡tuonis mėnesius, dėl to pablogėjo jo sveikatos bÅ«klė, jam reikalinga nuolatinė medikų priežiÅ«ra. Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo skundÄ atmesti.Kaltinamojo A. B. skundas atmetamas.Suėmimo kaip ir kitų kardomųjų priemonių taikymo bÅ«tina sÄ lyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo – terminÄ , nebÅ«tina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį. Sprendžiant klausimÄ dėl kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo ar jo termino pratęsimo pagrįstumo, byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad bÅ«tų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai iÅ¡ esmės nėra sprendžiami.

Tai daroma iÅ¡nagrinėjus bylÄ teisiamajame posėdyje. Pažymėtina, kad Å¡iuo metu baudžiamoji byla yra perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Duomenys, leidžiantys pagrįstai manyti, kad suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, yra iÅ¡ dalies paties kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiojo ir iÅ¡ dalies liudytojų D. D., D. R., J. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat duomenys, užfiksuoti asmens parodymo atpažinti, parodymų patikrinimo vietoje, įvykio vietos apžiÅ«ros, kratos protokoluose, specialisto iÅ¡vadose, bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.

Suėmimas gali bÅ«ti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sÄ lygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iÅ¡ BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų. SÄ lygos pratęsti kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo – terminÄ Å¡ioje byloje yra, nes jis yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmes, griežtesnes negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.Kauno apygardos teismas pagrįstai pratęsė kaltinamajam A.

B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.Apie tikimybę, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) Å¡eiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimÄ ar neturėjimÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje ir kitas aplinkybes. PrieÅ¡ingai nei teigiama skunde, Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A.

B. suėmimo terminÄ Å¡iuo pagrindu, atsižvelgė į visas reikÅ¡mingas aplinkybes. A. B. yra kaltinamas padaręs tyčinį nusikaltimÄ , kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), ir pasikėsinęs padaryti tyčinį nusikaltimÄ , kuris priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Už kvalifikuoto nužudymo (BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktas) padarymÄ (pasikėsinimÄ padaryti) baudžiamasis įstatymas nustato itin griežtÄ bausmę – laisvės atėmimÄ nuo aÅ¡tuonerių iki dvideÅ¡imties metų arba laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos.

Kaltinimo sunkumas bei gresiančios bausmės dydis leidžia skirti suėmimÄ (pratęsti jo terminÄ ) aptariamu pagrindu. Kita vertus, iÅ¡ skundžiamos nutarties matyti, kad apygardos teismas, paminėtu pagrindu pratęsdamas A. B. suėmimo terminÄ , vertino ne tik kaltinimo sunkumÄ ar gresiančios bausmės griežtumÄ . Teismas pagrįstai konstatavo, kad Å¡iuo atveju ne mažiau reikÅ¡mingos kitos aplinkybės, jog kaltinamasis iki sulaikymo ilgalaikio darbo nedirbo (pagal Sodros duomenis, A. B. įsidarbino 2015 m. gegužės 25 d. ir faktiÅ¡kai po savaitės buvo sulaikytas dėl nusikaltimo padarymo; nei 2014 m., nei 2015 m. oficialus A.

B. įdarbinimas nebuvo fiksuotas), taigi neturėjo legalaus pragyvenimo Å¡altinio, yra nevedęs, todėl jo nesaisto pakankamai tvirti socialiniai ryÅ¡iai. Nors skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad A. B. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, Å¡i aplinkybė jokiais bylos duomenimis nėra patvirtinta. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad viso proceso metu kaltinamasis nurodydavo tÄ patį gyvenamosios vietos adresÄ â€“ (duomenys neskelbtini).Vertinant A. B. asmenį griežčiausios kardomosios priemonės taikymo aspektu, svarbu ir tai, kad jis kelis kartus baustas administracine tvarka už smulkų svetimo turto pagrobimÄ , nedidelį chuliganizmÄ , vieÅ¡osios rimties sutrikdymÄ , alkoholinių gėrimų gėrimÄ vieÅ¡ose vietose ir (ar) girto pasirodymÄ vieÅ¡ose vietose, paskutinės dvi nuobaudos galiojančios, Å¡eÅ¡is kartus teistas (daugiausiai už nusikaltimus nuosavybei ir vienÄ kartÄ už nesunkų sveikatos sutrikdymÄ kvalifikuojančiais pagrindais), teistumas neiÅ¡nykęs ir nepanaikintas, vėl galbÅ«t nusikalto, praėjus tik dviem mėnesiams po bausmės atlikimo už ankstesnes veikas, galimai nauja nusikalstama veika padaryta iÅ¡gertuvių metu, prieÅ¡ nukentėjusįjį intensyviai smurtaujant, panaudojant peilį ir tuo padarant sunkų sveikatos sutrikdymÄ , sukėlusį realų pavojų nukentėjusiojo gyvybei.

Visa tai neigiamai charakterizuoja kaltinamÄ jį ir rodo jo didesnį pavojingumÄ visuomenei.Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bÅ«damas laisvėje ir siekdamas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, A. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokios iÅ¡vados nepaneigia A. B. skunde nurodytos aplinkybės, kad bÅ«damas suimtas jis laikosi tardymo izoliatoriaus-kalėjimo vidaus tvarkos taisyklių, už gerÄ elgesį buvo skatintas, netrukdė procesui ir savo kaltę pripažįsta.

Nors Å¡ios aplinkybės yra reikÅ¡mingos, tačiau nepakankamos pačiai griežčiausiai kardomajai priemonei – suėmimui panaikinti. Aplinkybė, jog Å¡iuo metu kaltinamasis dėl sveikatos bÅ«klės jaučiasi prastai ir jam reikalinga medikų pagalba, taip pat negali bÅ«ti pagrindas naikinti skundžiamÄ teismo nutartį. Dėl pastarosios aplinkybės pastebėtina, kad byloje nėra duomenų, jog kaltinamajam A. B. dėl sveikatos bÅ«klės negalėtų bÅ«ti taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė.BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali bÅ«ti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vienÄ ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar Å¡ioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų.

PagrįstÄ manymÄ , kad asmuo gali padaryti bent vienÄ iÅ¡ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumÄ , jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iÅ¡ nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Nagrinėjamu atveju pagrįstÄ teismo manymÄ , kad A. B. gali daryti naujus nusikaltimus, pagrindžia ne tik tai, jog nusikalstama veika, kuriÄ padaręs jis kaltinamas, numatyta BPK 122 straipsnio 4 dalyje, bet ir tai, kad jam inkriminuojamos dvi nusikalstamos veikos, jis eilę kartų baustas administracine tvarka ir Å¡eÅ¡is kartus teistas, teistumas neiÅ¡nykęs ir nepanaikintas, galimai vėl nusikalto praėjus tik dviem mėnesiams po bausmės atlikimo pagal ankstesnį nuosprendį.

Tai rodo, jog kaltinamasis yra linkęs pažeidinėti įstatymų reikalavimus. Nusikaltimų, kuriuos padaręs suimtasis kaltinamas, pobÅ«dis leidžia manyti, kad tai buvo jo pasirinkto gyvenimo bÅ«do pasekmė. Taigi, apygardos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bÅ«damas laisvėje, A. B. gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neiÅ¡nyko pagrindai, dėl kurių A. B. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.Baudžiamoji byla, kurioje A.

B. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ,                                 2015 m. lapkričio 23 d. perduota Kauno apygardos teismui. BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. Kardomoji priemonė – suėmimas A. B. paskirtas Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartimi, taigi aptariamu atveju suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų.Suėmimas suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, kita vertus, netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, Å¡iuo atveju be teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimÄ procese ir užkirsti keliÄ naujoms nusikalstamoms veikoms.

Ä®vertinus nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas A. B., pobÅ«dį ir sunkumÄ , nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamajam griežčiausios kardomosios priemonės taikymas prieÅ¡tarauja proporcingumo principui. Apeliaciniam teismui pripažinus, kad suėmimo terminas kaltinamajam pratęstas pagrįstai, Å¡ioje nutartyje nedėstomi argumentai dėl griežčiausios kardomosios priemonės pakeitimo į Å¡velnesnes.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, kad Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A.

B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ , nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų nepažeidė. Kauno apygardos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta.Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso                      130 straipsniu, n u t a r i a : palikti galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartimi kaltinamajam A.

B. pratęstÄ kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ trims mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2016 m. kovo 2 d.Nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Kolegijos pirmininkas                                                                                            Albinas Bielskis Teisėjai                                                                                                           Valdimaras Bavėjanas                                                                                                                                                              Laima Garnelienė