2018-04-19 Nr. AB-8076-3-62-3-00481-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-281-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00481-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovams Marijampolės pataisos namams ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. M. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) 2016 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. 20/07-160 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2016 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 2S-1449, įpareigoti Marijampolės PN pareigūnus leisti jam pasikeisti asmeninius daiktus ir priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, iš jų 300 Eur pervedant į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN. 2015 m. gruodžio 17 d. ten buvo atliekamas asmeninių daiktų svėrimas. Pataisos namuose galima turėti asmeninio turto, kurio svoris neviršija 30 kg, o jeigu daiktų svoris viršija 30 kg, tai atrinkti daiktai paimami ir saugomi pataisos įstaigos sandėlyje. Pareiškėjas nurodė, kad daiktų svėrimas vyko skubotai, nebuvo galima tinkamai atsirinkti reikalingų daiktų, todėl 2016 m. sausio 8 d. ir 2016 m. sausio 26 d. jis kreipėsi į pataisos namų administraciją, prašydamas leisti pasikeisti rūbus, t. y. nereikalingus rūbus priduoti ir pasiimti reikalingus. Marijampolės PN šio prašymo netenkino, nurodydami, kad teisės aktai nenumato į sandėlį perduotų daiktų keitimo, o galimas tik paimtų daiktų atidavimas nuteistojo artimiesiems arba grąžinimas, jei su grąžintais daiktais turimų daiktų bendroji masė neviršys leistino svorio. Pareiškėjo manymu, toks sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 57 punktui.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Marijampolės PN savo neveikimu sukėlė jam fizinių nepatogumų, nes pareiškėjas liko be žieminių batų, pirštinių, turėjo žiemą vaikščioti su sportbačiais ir šalti kojas, negalėjo tinkamai apsirengti pagal oro sąlygas. Pabrėžė, kad iki Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2266-428/2015 priėmimo Marijampolės PN ir anksčiau jam neleido pasikeisti paimtų ir pataisos įstaigos sandėlyje saugomų rūbų.

4. Atsakovai Marijampolės PN ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti.

5. Atsakovai paaiškino, kad vadovaujantis Marijampolės PN direktoriaus 2015 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 4/07-278 „Dėl pratybų organizavimo Marijampolės pataisos namuose susidarius ypatingai situacijai“ 2015 m. gruodžio 17 d. 13, 14, 15 būrių gyvenamosiose patalpose buvo atlikta krata ir tikrinamas nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų bendrasis svoris. Remiantis Taisyklių 57 punktu nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų, neįskaitant iki 3 metų vaikams, gyvenantiems pataisos namuose su nuteistosiomis motinomis, būtinų daiktų, bendroji masė neturi viršyti 30 kilogramų, o nuteistiesiems iki gyvos galvos – 50 kilogramų. Į nuteistiesiems leidžiamų turėti bendrą daiktų masę neįskaičiuojama baudžiamosios bylos medžiaga. Daiktai ir reikmenys, kuriuos draudžiama turėti nuteistiesiems ir kurie viršija šiame punkte nustatytą nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų bendrąją masę, paimami. Paėmus daiktus ir reikmenis, surašomas protokolas, kurį pasirašo daiktus ir reikmenis paėmęs pareigūnas, konvojaus viršininkas ir nuteistasis. Vienas protokolo egzempliorius įteikiamas konvojaus viršininkui. Pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas paimtus iš nuteistųjų daiktus ir reikmenis registruoja specialiame žurnale. Paimti daiktai, išskyrus draudžiamus turėti, saugomi pataisos įstaigos sandėlyje arba, esant nuteistojo rašytiniam prašymui, perduodami prašyme nurodytam artimajam giminaičiui, sutuoktiniui, sugyventiniui ar pataisos įstaigos direktoriaus leidimu – kitam asmeniui. Sandėlyje saugomi daiktai grąžinami nuteistajam jo prašymu, jei su grąžintais daiktais turimų daiktų bendroji masė neviršys leistino svorio. Jei nuteistajam atliekant bausmę nustatoma, kad jo turimų daiktų bendroji masė viršija leistiną svorį, šie daiktai paimami vadovaujantis šio punkto nuostatomis.

6. Minėtos kratos metu buvo patikrintas nuteistųjų turimas bendras daiktų svoris ir iš pareiškėjo paimti daiktai, kurie viršijo leidžiamą turėti daiktų svorį. Atsakovo teigimu, teisės aktuose nėra numatyta nuteistiesiems teisė keisti savo turimus daiktus gyvenamojoje vietoje ir daiktus, laikomus daiktų sandėlyje. Pareiškėjo aprūpinimas apranga, patalyne, asmens higienos priemonėmis, atliekant bausmę pataisos namuose, vykdomas pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas normas ir tvarką. Iš pareiškėjo 2009 m. rugpjūčio 13 d. prašymo matyti, kad pareiškėjas pageidavo dėvėti civilius drabužius ir avalynę, kuriais apsirūpins pats. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija; toliau – ir Normos), norint gauti įstaigos drabužius turi būti pateikiamas prašymas, kad nuteistasis nešios įstaigos drabužius, ir prašymas, kad juos išduotų, tačiau pareiškėjas nesikreipė dėl valstybinių drabužių išdavimo. Iš nuteistųjų pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelės matyti, kad pareiškėjas 2013 m. gruodžio 14 d., 2014 m. birželio 18 d. ir 2015 m. spalio 27 d. gavo artimųjų siuntinių su rūbais, kuriuos galėjo nešioti pagal atitinkamą sezoną.

II. 7. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimu pareiškėjo R. M. skundą tenkino iš dalies – panaikino Marijampolės PN 2016 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. 20/07-160 ir Kalėjimų departamento 2016 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 2S-1449; pripažino, kad R. M. teisė į laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų teisės aktais garantuojamų teisių užtikrinimą buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

8. Teismas nustatė, kad Marijampolės PN 2015 m. gruodžio 17 d. 13, 14, 15 būrių gyvenamosiose patalpose buvo atlikta krata ir tikrinamas nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų bendrasis svoris. Pas R. M. buvo nustatytas 15 kilogramų viršsvoris, kuris iš pareiškėjo paimtas. 2016 m. sausio 8 d. ir 2016 m. sausio 26 d. pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją, kad būtų leista pasikeisti rūbus, t. y. nereikalingus rūbus priduoti ir pasiimti reikalingus. Skundžiamais sprendimais atsakovas ir Kalėjimų departamentas tai daryti atsisakė.

9. Iš nuteistojo asmens kratos protokolo teismas sprendė, kad R. M. dėl paimtų daiktų pretenzijų neturėjo, pats savarankiškai atsirinko tuo metu jam nereikalingus daiktus. Taigi, teismo vertinimu, Marijampolės PN pareigūnai paėmė pareiškėjo daiktus, kurių masė viršijo leistinus 30 kg, kas, atsižvelgiant į Taisyklių 57 punkto nuostatas, buvo teisėta.

10. Taisyklių 57 punkte nustatyta, jog paimti daiktai, išskyrus draudžiamus turėti, saugomi pataisos įstaigos sandėlyje arba, esant nuteistojo rašytiniam prašymui, perduodami prašyme nurodytam artimajam giminaičiui, sutuoktiniui, sugyventiniui ar pataisos įstaigos direktoriaus leidimu – kitam asmeniui. Sandėlyje saugomi daiktai grąžinami nuteistajam jo prašymu, jei su grąžintais daiktais turimų daiktų bendroji masė neviršys leistino svorio.

11. Skunde pareiškėjas aiškiai nurodė, jog atitinkamą svorį daiktų jis norėjo pasidėti į sandėlį ir vietoje jų pasiimti daiktus, laikomus sandėlyje, t. y. pareiškėjas norėjo pasikeisti vasarinius rūbus į žieminius, kurie buvo padėti į sandėlį. Pareiškėjas neprašė grąžinti daiktų, o tik pasikeisti daiktus neviršydamas leistino daiktų svorio.

12. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika teismas nurodė, kad Taisyklių nuostatos yra įgyvendinamojo pobūdžio, Taisyklių 57 punktas iš esmės neuždraudžia nuteistiesiems naudotis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse ir Taisyklėse numatytais daiktais, neriboja nuteistųjų teisės pasirinkti, kuriuos daiktus perduoti ar grąžinti, o kuriuos – pasilikti tuometiniam naudojimui.

13. Teismas pabrėžė, kad atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjo prašymas pasikeisti daiktus neviršijant leistino daiktų svorio, apsunkintų pataisos namų veiklą, taptų nepakeliama papildoma našta, būtų neįvykdomas dėl organizacinių-techninių sąlygų. Teismo įsitikinimu, pareiškėjo prašymas (teisė) pasikeisti daiktus neviršijant leistino daiktų svorio, iš esmės atitinka Taisyklių 57 punkte nustatytą nuteistojo teisę susigrąžinti sandėlyje saugomus daiktus nuteistajam jo prašymu, jei su grąžintais daiktais turimų daiktų bendroji masė neviršys leistino svorio. Todėl teismas pripažino skundžiamus administracinius aktus neteisėtais ir juos panaikino, o skundo reikalavimą įpareigoti Marijampolės PN leisti pareiškėjui pasikeisti asmeninius daiktus atmetė kaip abstraktų, perteklinį.

14. Teismas nurodė, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta galimybė pasikeisti vasarinius rūbus į žieminius, kurie buvo padėti į sandėlį, neviršijant leistinos daiktų svorio normos. Atsižvelgęs į tai, padarė išvadą, kad pareiškėjo argumentai, jog dėl minėtų pareigūnų veiksmų pareiškėjas patyrė nepatogumus, nes liko be žieminių batų, pirštinių, buvo priverstas žiemą vaikščioti su sportbačiais ir šalti kojas, negalėjo tinkamai apsirengti pagal oro sąlygas, yra iš dalies pagrįsti.

15. Teismas pabrėžė, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Įvertinęs faktines aplinkybes, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš vienkartinio įvykio, jo patirtas neigiamas išgyvenimas buvo vienkartinio pobūdžio bei trumpalaikis, teismas nurodė neturįs pagrindo išvadai, kad pareiškėjas patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, pažeminimą, fizinį skausmą. Pažymėjo, kad pareiškėjo 2016 m. sausio 8 d. ir 2016 m. sausio 26 d. prašymuose leisti pasikeisti rūbus nebuvo sukonkretintas tokio prašymo tikslingumas, t. y. pareiškėjas savo prašymų nesiejo su žiemos sezonu, o pateikdamas skundą teismui neturtinės žalos atsiradimą nesiejo su atsiradusiomis sveikatos problemomis. Krata, daiktų svėrimas, viršsvorio paėmimas vyko 2015 m. gruodžio 17 d., todėl pareiškėjas turėjo galimybę pasilikti sau reikalingus daiktus, atsižvelgiant į metų laikotarpį. Pareiškėjo įrašas kratos protokole, kad jis neturi pretenzijų dėl paimtų daiktų, paneigia pareiškėjo skunde nurodytą aplinkybę, kad daiktų svėrimas vyko skubotai, nebuvo galima tinkamai atsirinkti reikalingų daiktų.

16. Teismas sutiko su atsakovo nurodyta aplinkybe, kad pareiškėjo aprūpinimas apranga, patalyne, asmens higienos priemonėmis, atliekant bausmę pataisos namuose, vykdoma pagal Normas. 2009 m. rugpjūčio 13 d. prašyme pareiškėjas nurodė pageidaujantis dėvėti civilius drabužius ir avalynę, kuriais apsirūpins pats, tačiau remiantis Normomis, norint gauti įstaigos drabužius turi būti pateikiamas prašymas, kad nuteistasis nešios įstaigos drabužius, ir prašymas, kad juos išduotų, tačiau pareiškėjas nesikreipė į instituciją dėl valstybinių drabužių išdavimo. Nuteistųjų pasimatymų, gautų pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda apskaitos kortelės duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2013 m. gruodžio 14 d., 2014 m. birželio 18 d. bei 2015 m. spalio 27 d. gavo artimųjų siuntinių su rūbais, kuriuos galėjo nešioti pagal atitinkamą sezoną.

17. Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, teismas sprendė, kad analizuojamu atveju yra pagrindas pripažinti, jog R. M., kaip asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, teisė į teisės aktais garantuojamų teisių užtikrinimą buvo pažeista, nepriteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

III. 18. Pareiškėjas R. M. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti visiškai – priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir įpareigoti Marijampolės PN leisti pasikeisti asmeninius daiktus. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19. kratos metu pareiškėjas neturėjo galimybės tinkamai atsirinkti jam reikalingų daiktų, nes buvo raginamas nepagrįstai skubėti, be to, tikėjosi, kad po Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2266-428/2015 priėmimo Marijampolės PN administracija gerbs jo teises ir vėliau leis pasiimti (pasikeisti) rūbus, reikalingus pagal sezoną;

20. visos artimųjų siuntos pareiškėjui buvo perduotos iki 2015 m. gruodžio 17 d. kratos, todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas turėjo galimybę apsirengti atsižvelgiant į oro sąlygas;

21. pareigūnų atsisakymas leisti pasikeisti pasenusius, susidėvėjusius, sezono neatitinkančius drabužius savo esme buvo sąmoningas, pakartotinis ir tęstinis pažeidimas, pažeminęs pareiškėjo garbę ir orumą bei sukėlęs jam didelių fizinių nepatogumų.

22. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, ir trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepimuose prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normomis, galiojančiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti po to, kai įsigaliojo ABTĮ Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (ABTĮ Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

24. Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

25. Byloje ginčas vyksta dėl neturtinės žalos, kildinamos iš neteisėto Marijampolės PN administracijos atsisakymo leisti pareiškėjui paimti / pasikeisti šios pataisos įstaigos sandėlyje saugomus pareiškėjo daiktus, kurie iš jo buvo paimti 2015 m. gruodžio 17 d. atliktos kratos metu kaip viršijantys leidžiamą turėti 30 kg svorį, atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį.

26. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo prašymas (teisė) pasikeisti daiktus neviršijant leistino daiktų svorio, iš esmės atitinka Taisyklių 57 punkte nustatytą nuteistojo teisę susigrąžinti sandėlyje saugomus daiktus nuteistajam jo prašymu, jei su grąžintais daiktais turimų daiktų bendroji masė neviršys leistino svorio, sprendė, jog aptariamu atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai, žala ir tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Atsižvelgęs į tai ir įvertinęs Marijampolės PN padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, pareiškėjo patirto diskomforto laipsnį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, teismas priėjo išvados, kad yra pagrindas pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimą laikyti pakankama satisfakcija už sukeltą skriaudą.

27. Pareiškėjas R. M. apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad jo patirtai žalai atlyginti pakanka teisės pažeidimo pripažinimo fakto, ir reikalauja už atsakovo atstovo neteisėtais veiksmais sukeltus dvasinius išgyvenimus, orumo pažeminimą bei kitus nepatogumus priteisti kompensaciją pinigais.

28. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog teisė į neturtinės žalos atlyginimą, garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-888-858/2018).

29. Pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-107/2013).

30. Nagrinėjamam ginčui teisingai išspręsti yra reikšmingos faktinės aplinkybės, kad 2015 m. gruodžio 17 d. kratos metu iš pareiškėjo, kaip jis nurodė skunde teismui, buvo paimti juodi žieminiai batai, dvejos sportinės kelnės, trys vienetai marškinėlių, viena pora kojinių, pirštinės ir kt. (b. l. 39). 2016 m. sausio 8 d. rašytiniu prašymu pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės PN direktorių, klausdamas, kodėl jam neleidžiama pasiimti dalies daiktų, 2015 m. gruodžio 17 d. perduotų į sandėlį. Šį prašymą bei papildomą 2016 m. sausio 28 d. prašymą atsakovas išnagrinėjo 2016 m. vasario 4 d. raštu Nr. 20/07-160, nurodydamas, kad teisės aktai nenumato tokios daiktų keitimo galimybės. Marijampolės PN 2016 m. vasario 4 d. raštą Nr. 20/07-160 pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui. Trečiasis suinteresuotas asmuo 2016 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 2S-1449 R. M. skundą atmetė, todėl 2016 m. kovo 24 d. pareiškėjas kreipėsi gynybos į teismą.

31. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina pareiškėjo paaiškinimus, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 8 d. priėmė ir paskelbė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2266-428/2015, kuriuo pripažino, kad Marijampolės PN pareigūnų veiksmais, pasireiškusiais draudimu pareiškėjui atitinkamą svorį daiktų pasidėti į sandėlį ir vietoje to pasiimti po 2014 m. birželio 2 d. kratos sandėlyje laikomus daiktus, buvo pažeista R. M., kaip asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, teisė į teisės aktais garantuojamų teisių užtikrinimą, t. y. neteisėtai suvaržyta nuteistojo galimybė pasikeisti vasarinius rūbus į žieminius, kurie buvo padėti į sandėlį.

32. Nustatyta, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimas, kuriuo buvo išaiškintas Taisyklių 57 punkte įtvirtintos normos turinys, įsiteisėjo 2015 m. birželio 23 d., o 2016 m. pradžioje Marijampolės PN tais pačiais motyvais dar kartą atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą leisti iš saugyklos pasiimti asmeninius daiktus. Įvertinus 2015 m. gruodžio 17 d. nuteistojo asmens kratos protokolą Nr. 58/05, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad ginčo prašymas buvo objektyviai pagrįstas, nes šaltuoju metu laiku pareiškėjui reikalingi aprangos elementai (pirštinės, žieminiai batai, kelnės) iš tikrųjų buvo Marijampolės PN žinioje (be kita ko matyti, jog teismo minimas 2013 m. gruodžio 14 d., 2014 m. birželio 18 d. bei 2015 m. spalio 27 d. artimųjų siuntas pareiškėjas gavo prieš 2015 m. gruodžio 17 d. kratą). Pažymėtina, jog šioje byloje atsakovo atstovas neįrodinėja pareiškėjo piktnaudžiavimo teise, taip pat, kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, savo atsisakymo atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus negrindė konkrečiomis organizacinėmis-techninėmis kliūtimis. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad šiuo individualiu atveju nepakanka vien apsiriboti pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimu teismo sprendimu.

33. Tikrinamos administracinės bylos kontekste apeliacinės instancijos teismas įvertina Marijampolės PN principingumą ir neteisėto elgesio pakartotinumą, pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo nepertraukiamumą, dėl kurių visumos pareiškėjas jautė emocinius ir fizinius išgyvenimus, savo intensyvumu viršijančius neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus. Tačiau nesant konstatuotiems pareiškėjo sveikatos sutrikimams, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgus į neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, kitus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, darytina išvada, kad adekvati ir proporcinga kompensacija pareiškėjui būtų 100 Eur suma. Remiantis tuo pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas apskųstoje dalyje keičiamas pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, priteisiant neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

34. Pažymėtina, jog Marijampolės PN 2016 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. 20/07-160 ir jį patvirtinusio Kalėjimų departamento 2016 m. kovo 18 d. sprendimo Nr. 2S-1449 panaikinimas suponuoja Marijampolės PN pareigą iš naujo spręsti dėl pareiškėjo 2016 m. sausio 8 d. ir 2016 m. sausio 28 d. prašymų aktualumo, todėl šiuo klausimu papildomų teismo patvarkymų nustatymas nėra būtinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui R. M. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Gintaras Kryževičius

Skirgailė Žalimienė