aa8aaab8-0aeb-46d2-b7d5-4732dd5bc451 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-12051-792/2012(Proceso Nr. 2-06-3-09651-2012-7)Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.1. (S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I MA S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 14 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Dovilei Basytei, dalyvaujant ieÅ¡kovo J. G. atstovams advokato padėjėjai Kristinai Pralgauskaitei, ArtÅ«rui Vitkui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J.

G. ieÅ¡kinį atsakovams A. G. (A. G.), O. G., trečiajam asmeniui I. G., dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, n u s t a t ė : ieÅ¡kovas J. G. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams A. G., O. G., trečiajam asmeniui I. G., dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, kuriuo praÅ¡o atidalintini iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teisės butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro ploto 88,58 kv. m., ieÅ¡kovui J.

G. asmeninės nuosavybės teise priskiriant 31/100 buto dalis, kurių plotas 27,26 kv. m., t.y. 8,26 kv. m. ploto bendrųjų patalpų (1/4 bendrųjų patalpų) ir 19,00 kv. m. ploto kambarys, plane pažymėtas 20-3. Atsakovams A. G. ir O. G. priskirti po 22/100 minėto buto dalis bendrosios dalinės nuosavybes teise, kurių plotas 39,22 kv. m., t.y. 16,52 kv. m. ploto bendrųjų patalpų (1/2 bendrųjų patalpų), 11.35 kv. m. ploto kambarys, plane pažymėtas 20-2 ir 11.35 kv. m. ploto kambarys, plane pažymėtas 20-10.

Nurodo, jog mirus ieÅ¡kovo, atsakovų ir trečiojo asmens tėvams (ieÅ¡kovas, atsakovai ir tretysis asmuo tarpusavyje yra broliai ir seserys) ieÅ¡kovas, atsakovai ir tretysis asmuo paveldėjo bendrosios dalinės nuosavybės teise butÄ , esantį adresu(duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, t.y. kiekvienas po 1/4 buto dalį. Teigia, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-08-03 sprendimu už akių pripažino trečiajam asmeniui I. G. asmeninės nuosavybės teise 25/100 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dalis, kurių plotas 22,09 kv. m., pripažino A.

G., J. G. bei O. G. bendrosios dalinės nuosavybes teise 75/100 dalis buto. Kartu nustatė naudojimosi butu tvarkÄ priskiriant I. G. naudotis patalpa, plane pažymėta indeksu 20-4 ir ¼ bendrųjų patalpų, A. G., J. G. ir O. G. naudotis patalpomis, plane pažymėtomis 20-3, 20-10, 20-2 bei ¾ bendrųjų patalpų. Nurodo, jog ginčo butas yra 4 kambarių, visi kambariai atskiri, todėl butÄ galima padalinti natÅ«ra be žalos jo paskirčiai. Atsižvelgiant į tai, praÅ¡o atidalyti ieÅ¡kovui priklausančias buto dalis iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir priskirti ieÅ¡kovui 31/100 buto dalis, kurių plotas 27.26 kv. m. (1/4 bendrųjų patalpų 33.05 kv. m./4 dalių = 8.26 kv. m. + 19.00 kv. m. ploto kambarys, plane pažymėtas 20-3, = 27,26 kv. m.; pastato patalpų padalinimo projekte dalis Nr. 2).Atsakovai A.

G. ir O. G., tretysis asmuo I. G. nepateikė atsiliepimo į ieškinį, procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu.Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai ieškinio reikalavimus palaiko ir prašo ieškinį tenkinti, atsakovai bei tretysis asmuo nedalyvavo teismo posėdyje, apie posėdį pranešta tinkamai.Ieškinys atmestinas.Byloje šalių paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovui J. G., I. G., A. G., O. G. nuosavybės teise priklauso po 25/100 dalis 4 kambarių buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7-8).

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-08-03 sprendimu už akių I. G. pripažintos asmeninės nuosavybės teise 25/100 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dalys, kurių plotas 22,09 kv. m. Minėtame bute patalpa, pažymėta indeksu 20-1 yra koridorius, 20-2 – 11,35 kv. m. kambarys, 20-3 – 19,00 kv. m. kambarys, 20-4 – 13,83 kv. m. kambarys, 20-5 – holas, 20-6 – sandėlis, 20-7 – tualetas, 20-8 – vonia, 20-9 – virtuvė, 20-10 – 11,35 kv. m. kambarys (b.l. 12,15).Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo, t.y. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybėsBendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: dalis bendrosios nuosavybės teisėje, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas, ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas.

Å i bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia disponavimo bendrÄ ja daline nuosavybės teise ypatumus, nes kiekvieno bendraturčio nuosavybės dalis yra nemateriali (dalis teisėje), o daiktas (turtas), esantis visų bendraturčių nuosavybė, gali bÅ«ti valdomas ir naudojamas tik jų susitarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.75 str.). Taigi esant bendrosios dalinės nuosavybės teisei į vienÄ objektÄ yra nukreiptos ne vieno, bet dviejų ar daugiau savininkų subjektinės teisės. CK 4.75 str. 1 d. nustato pagrindinę bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklę, pagal kuriÄ bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.

Tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sÄ skaita ir aktyviai ieÅ¡koti priimtiniausio abiem Å¡alims sprendimo bÅ«do. Nagrinėjamoje byloje bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo, todėl kreipėsi į teismÄ . Pagal CK 4.80 str. 1 d. kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Å iai teisei įgyvendinti kitų bendraturčių sutikimas nereikalingas, tačiau, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo bÅ«do, tai pagal bet kurio bendraturčio ieÅ¡kinį ginčas sprendžiamas teisme.

Daiktas turi bÅ«ti padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai ir tik nesant galimybės daiktÄ padalyti tokiu bÅ«du, vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais (CK 4.80 str. 2 d.). Bet kuriuo atveju, tiek atidalinant pagal savo prigimtį dalų daiktÄ , tiek atidalinant nedalų daiktÄ , atidalinimo pasėkoje bendrosios dalinės nuosavybės neturi likti, t.y. vietoje buvusios bendrosios dalinės nuosavybės po atidalinimo turi susiformuoti toks daiktas (tokie daiktai), kurie yra realiai atskirti ir gali bÅ«ti valdomi kiekvieno iÅ¡ buvusių bendraturčių asmeninės nuosavybės teise.

Taigi, atidalinimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės pagal savo prigimtį nėra vien teisinė kategorija, atskirianti nuosavybės teisės dalis, bet kartu yra ir fizinis turto padalinimas, siejamas su sÄ lyga, jeigu tai galima padaryti be neproporcingos žalos turto paskirčiai (CK 4.80 str. 2 d.). CK 4.81 str. nustatytas ir kitas nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«das. Tai – atitinkamų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymas. Å iuo atveju tik nustatoma tvarka, pagal kuriÄ bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali bÅ«ti bendraturčių naudojamos bendrai.

Pagal tokį nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dÄ atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nenutraukiama. Taigi, naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės skiriasi savo turiniu ir teisiniais padariniais. Ä® tokį teisinį reglamentavimÄ bÅ«tina atsižvelgti sprendžiant bendraturčių ginÄÄ , priklausomai nuo to, kokį reikalavimÄ bendraturtis pareiÅ¡kė – dėl atidalijimo (CK 4.80 str.) ar naudojimosi tvarkos nustatymo (4.81 str.).

Nagrinėjamoje byloje yra pareikÅ¡tas reikalavimas tik dėl atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ patalpų padalinimo projektÄ (b.l. 16). Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2005-11-04 nutartyje (Nr. 3K-3-485/2005) konstatavo, jog vadovaujantis CK 4.75 str. įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siÅ«lomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo bÅ«das yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai.

Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės variantus. CK 4.80 str. 2 d. nustatyta esminė sÄ lyga, kad daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, saugo daiktÄ nuo tokių pertvarkymų, dėl kurių jis netektų savo paskirties, kartu saugomi ir bendraturčių interesai (pavyzdžiui, daikto techninės bÅ«klės esminio pablogėjimo, meninės vertės esminio sumažėjimo ir pan. atvejais). Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad butas iÅ¡ principo nėra nedalus daiktas, todėl atidalijimo atveju esminę reikÅ¡mę turi CK 4.80 str. 2 d. nurodytas kriterijus – daikto padalijimas be neproporcingos žalos jo paskirčiai.

Atidalyti praÅ¡antis bendraturtis turi aiÅ¡kiai įvardyti, kokį atskirÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ praÅ¡o suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo – pagrįsti jo suformavimo bÅ«dÄ . Atidalijus iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais bÅ«ti, Å¡ie objektai turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis Nr. 3K-3-260/2009).

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau - NTKĮ) 5 str. 1 d. nustatyta, kad šio kadastro objektais laikomi žemės sklypas, statinys bei patalpa, suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. NTKĮ 7 str. nustatyti nekilnojamųjų daiktų formavimo būdai, tarp kurių yra ir toks - atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 d. 3 p.). NTKĮ 7 str. 3 d. nustatyta, jog statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, tai reiškia, kad turi būti laikomasi šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų.

Priklausomai nuo statinio tipo, jam nustatyti ir atitinkami techniniai reikalavimai. Su tuo tiesiogiai susijusi nuosavybės teisės objekto padalijimo, kartu ir bendraturčio teisės atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo galimybė. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, kaip minėta, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems keliamus reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju Å¡alių bendras turtas, kurį praÅ¡oma padalinti, pagal Registrų centro duomenis, yra 4 kambarių butas. IeÅ¡kovo nurodytas reikalavimas - atidalinti jam ir atsakovams iÅ¡ buto bendrosios dalinės nuosavybės nekilnojamojo turto dalį pagal pateiktÄ projektÄ â€“ suprantamas kaip praÅ¡ymas suformuoti atskirÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ butÄ (Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (toliau – Reglamentas) 4.8 p.). Reglamento IX skyriuje yra numatyti reikalavimai butų perplanavimui, atidalijimui ir sujungimui.

Projektuoti buto padalijimÄ Ä¯ du ar daugiau butų leidžiama, jeigu yra galimybė: atitvara (atitvaromis) atskirti erdvę (plotÄ ), ne mažesnę kaip Reglamente nustatytas minimalus buto vienam asmeniui dydis; įrengti atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ iÅ¡ laiptų aikÅ¡telės ar lauko arba įrengti atskirus laiptus (liftÄ ) pastato iÅ¡orėje; įrengti papildomÄ voniÄ , tualetÄ arba patalpÄ duÅ¡ui ir tualetui; tiekti ir apskaityti tiekiamus Å¡ilumÄ , vandenį, elektros energijÄ ir kita tiesiogiai, t. y. ne per likusiÄ nuo atskirtojo buto dalį (Reglamento 264 p.).

IeÅ¡kovo pateiktame patalpų padalinimo projekte nėra nurodyta kaip bus įgyvendinti minėti Reglamento reikalavimai, todėl teismas neturi galimybės nustatyti, ar ieÅ¡kovo pateiktas atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės projektas atitinka Reglamento reikalavimus. Pavyzdžiui, nepateikta jokių duomenų, įrodančių, jog yra techninės galimybės įrengti papildomÄ voniÄ , tualetÄ arba patalpÄ duÅ¡ui ir tualetui. Taip pat nepateikta duomenų, įrodančių galimybę tiekti ir apskaityti tiekiamus Å¡ilumÄ , vandenį, elektros energijÄ ir kita tiesiogiai, t. y. ne per likusiÄ nuo atskirtojo buto dalį, nepateikti techniniai sprendiniai dėl atskiro įėjimo iÅ¡ laiptų aikÅ¡telės ar lauko arba atskirų laiptų pastato iÅ¡orėje įrengimo ir pan.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog dėl minėtų trÅ«kumų yra negalimas buto atsidalijimas iÅ¡ bendrosios nuosavybės ieÅ¡kovo praÅ¡omu bÅ«du. Kadangi ginčo objektas yra butas, todėl norint suformuoti kelis atskirus butus yra reikalinga parengti buto rekonstrukcijos projektÄ , pagal kurį vienas butas galėtų bÅ«ti rekonstruojamas į kelis atskirus butus, atitinkančius minėtus teisės normų reikalavimus, bei atitinkami projektiniai sprendiniai turėtų bÅ«ti nurodyti Atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės projekte.

Tuo tarpu, Å¡iuo metu pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės projektÄ galėtų bÅ«ti nustatyta tik naudojimosi ginčo butu tvarka. Tačiau teismas, įvertinęs tai, jog ieÅ¡kovas nepareiÅ¡kė reikalavimo dėl naudojimosi bÅ«ti tvarkos nustatymo, minėto klausimo nenagrinėja.Be to, pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktikÄ , pagal kuriÄ tik visiÅ¡kas turto dalies atidalijimas, t. y. nepaliekant bendrai naudojamų jo dalių, yra teisingas ir tinkamas bendraturčio atidalijimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006;

Nr. 3K-3-359/2008 ir kt.). Pagal ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ atidalinimo variantÄ (projektÄ ), bendram Å¡alių naudojimui lieka bendrojo buto ploto, taigi, tokiu atidalinimu nepasiekiamas tas tikslas, kuris turėtų bÅ«ti pasiektas atidalinimo pasėkoje - bendroji dalinė nuosavybė tam tikroje apimtyje nepasibaigia.Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys nepateikė tinkamai parengto, t.y. atitinkančio teisės aktų reikalavimus, atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės projekto, teismas neturi pagrindo padalinti ginčo turto natÅ«ra.

Kaip minėta, CK 4.80 str. 2 d. yra nustatyta, kad tais atvejais, kai daikto atskyrimas natÅ«ra negalimas be neproporcingos žalos jo paskirčiai, vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais. Piniginės kompensacijos sumokėjimas vietoje daikto dalies iÅ¡skyrimo natÅ«ra yra leistinas, esant atidalijamo bendraturčio (ar kelių bendraturčių) sutikimui. Kompensacija už turėtÄ dalį bendrojoje nuosavybėje, nesant bendraturčio sutikimo, galima iÅ¡imtiniais atvejais, kai iÅ¡naudotos visos galimybės padalyti daiktÄ natÅ«ra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; kompensacija, paprastai, priteisiama atsidalijimo siekiančiam bendraturčiui; faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iÅ¡ bendraturčio paėmimas neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrÄ ja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-01 nutartis Nr. 3K-3-85/2006).

Nagrinėjamoje byloje nė viena iÅ¡ Å¡alių nepareiÅ¡kė reikalavimo gauti kompensacijÄ pinigais vietoje daikto dalies iÅ¡skyrimo natÅ«ra. Be to, ginčo butas, teismo nuomone, pagal savo erdvinę – planinę struktÅ«rÄ yra dalus ir yra įmanomas buto padalijimas nepadarant žalos jo paskirčiai. Kadangi, kaip minėta, yra nepanaudotos visos galimybės atidalyti butÄ natÅ«ra, derinant tai su kitos Å¡alies teisėtais interesais, teismo nuomone, piniginės kompensacijos priteisimas vienai iÅ¡ Å¡alių be jos sutikimo neatitiktų CK 4.80 str. 2 d. nustatytų bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sÄ lygų, ir tai bÅ«tų vertinamas kaip jos nuosavybės teisių pažeidimas.

Todėl atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes atmestinas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl buto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Teismas pažymi, jog minėtas teismo sprendimas neužkerta kelio bendraturčiams, tinkamai įvykdžius nurodytus reikalavimus, kreiptis į teismÄ su reikalavimu atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimas. Kadangi ieÅ¡kinys atmestinas, tai ieÅ¡kovui turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos (CPK 93 str., 98 str.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį atmesti.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                     Darius Kurpavičius