2022-10-26 Nr. AB-25671-3-62-3-01328-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-743-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01328-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 22.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Laisvės atėmimo vietų ligoninės apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. L. skundą atsakovui Laisvės atėmimo vietų ligoninei dėl tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja L. L. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir atsakovas, LAVL) 2021 m. gegužės 3 d. pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) išvadą Nr. BD-1012, kurioje pareiškėjos 2020 metų tarnybinė veikla įvertinta „gerai“ (toliau – ir Išvada), ir įpareigoti LAVL iš naujo atlikti jos 2020 metų tarnybinės veiklos vertinimą Komisijoje.

2. Pareiškėja nurodė, kad LAVL eina (duomenys neskelbtini) pareigas. Atsakovas 2021 m. balandžio 10 d. atliko pareiškėjos 2020 metų tarnybinės veiklos vertinimą, po kurio buvo priimtas Komisijos sprendimas pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertinti „gerai“. Tarnybinė veikla buvo įvertinta tik „gerai“ nesant jokių rimtų priežasčių, o Komisijos sprendimą lėmė išankstinės nuomonės. Pareiškėjos tiesioginis vadovas SVS vyriausiasis specialistas E. M. 2021 m. vasario 17 d. pasirašė Tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. 8-APS-1063, kurioje pareiškėjos 2020 metų tarnybinė veikla vertinama „labai gerai“, o E. M. tiesioginis vadovas SVS viršininkas V. J. parašu ir įrašu „sutinku“ pritarė tokiam tarnybinės veiklos vertinimui. SVS viršininkas V. J., savo parašu išreiškęs sutikimą pritarti pareiškėjos tiesioginio vadovo vertinimo išvadoje nurodytam vertinimui bei siūlymui, Komisijos posėdyje pakartotinai vertino ir sprendė tiek dėl jam pavaldaus SVS vyriausiojo specialisto E. M., tiek dėl savo paties sprendimo. Todėl SVS viršininko dalyvavimas Komisijos darbe, vertinant pareiškėjos 2020 m. tarnybinę veiklą, buvo neteisėtas, pažeidžiantis objektyvumo principą.

3. Pareiškėja akcentavo, kad Komisijos 2021 m. balandžio 30 d. posėdžio protokole Nr. BD–975 (toliau – ir Protokolas) yra suformuluoti argumentai, dėl ko jos 2020 metų tarnybinė veikla yra įvertinta „gerai“. Tačiau šie argumentai neatitinka teisinio reglamentavimo dėl pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, todėl yra neteisėti ir jų pagrindu priimtas Komisijos sprendimas taip pat yra neteisėtas. Vertinimo metu buvo sutapatintos dvi visiškai skirtingos atrankos ir tarnybinės veiklos vertinimo procedūros, atrankos rezultatas buvo prilygintas tarnybinės veiklos vertinimo rezultatui, o tai negali būti daroma, vadovaujantis teisės aktais, taigi objektyviai pareiškėjos 2020 metų tarnybinė veikla Komisijoje nebuvo vertinta pagal tuos kriterijus, kuriuos nustato Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 (toliau – ir Tvarkos aprašas).

4. Pareiškėja pažymėjo, kad Komisija, pareigūno tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama pareigūno tarnybinę veiklą, vertina pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms, jo kvalifikaciją ir pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus, vykdant nustatytas užduotis, o kai jos nenustatomos, vykdant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su pareigūnu ir vertinimo išvados nagrinėjimo. Pareiškėja dalyvavo Komisijos posėdyje, atsakinėjo į klausimus, tačiau nesuprato, kurie konkrečiai tinkamumo einamoms pareigoms bei kvalifikacijos kriterijai tais klausimais buvo tikrinami, kaip tais klausimais buvo patikrinti pasiekti 2020 m. tarnybinės veiklos rezultatai, vykdant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Atsakovas pateikė tik dalį Komisijos posėdžio garso įrašo, o girdint visą pokalbio su Komisija įrašą galima būtų vertinti ir analizuoti, su kokiais konkrečiai vertinimo kriterijais buvo susiję užduodami klausimai.

5. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

6. Atsakovas nurodė, kad Komisija Protokole akcentavo, kad pareiškėja 2020 m. lapkričio mėnesį dalyvavo atrankoje į kitas SVS jaunesniojo specialisto su atliekamomis dinaminėmis funkcijomis pareigas. Pareigūnės tinkamumas einamoms ir būsimoms pareigoms visapusiškai buvo vertinamas 2020 m. lapkritį vykusios atrankos metu, vertinta „labai gerai“, keitėsi jos teisinė padėtis (skirtas aukštesnis pareiginės algos koeficientas). LAVL direktoriaus 2020 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. P-329 „Dėl L. L. perkėlimo“ pareiškėja perkelta tęsti tarnybą pagal (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymą ir pareiškėjai nustatytas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas (baziniais dydžiais) – 6. Naujas pareigas pareiškėja ėjo labai neilgai, todėl vertinimas, susijęs su 2020 m. veikla, jau buvo visapusiškai įvertintas 2020 m. lapkričio mėnesį vykusios atrankos metu. Dėl techninių nesklandumų visas Komisijos posėdis nebuvo užfiksuotas garso įraše. LAVL direktoriaus 2020 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-229 įstaigoje yra sudaryta Tarnybinių ginčų komisija, o Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimu tenkino pareiškėjos skundą ir panaikino LAVL Komisijos Išvadą bei įpareigojo LAVL iš naujo atlikti pareiškėjos 2020 metų tarnybinės veiklos vertinimą Komisijoje.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėja – į pareigūno pareigas priimta statutinė valstybės tarnautoja, einanti (duomenys neskelbtini) pareigas. Ginčijamas Komisijos sprendimas buvo priimtas atlikus kasmetinį pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimą.

9. Teismas, vadovaudamasis ginčui aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 34 straipsnio 1, 3, 6, 7 ir 9 dalimis, 23 straipsnio 14 ir 16 dalimis, Tvarkos aprašo 24–26, 34 punktais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo, nustatė, kad pareiškėjos tiesioginis vadovas LAVL SVS vyriausiasis specialistas E. M. 2021 m. vasario 17 d. p pasirašė vertinimo išvadą. Joje pareiškėjos 2020 metų tarnybinė veikla vertinama „labai gerai“, o E. M. tiesioginis vadovas SVS viršininkas V. J. parašu ir įrašu „sutinku“ pritarė tokiam tarnybinės veiklos vertinimui. Komisijos 2021 m. balandžio 30 d. posėdyje pareiškėjos 2020 metų tarnybinė veikla yra įvertinta „gerai“, Protokole yra suformuluoti tokio įvertinimo argumentai. Nurodyta, jog L. L. 2020 m. lapkričio mėn. po vykusios atrankos perkelta į kitas (duomenys neskelbtini) pareigas. Pareigūnų tinkamumas einamoms ir būsimoms pareigoms visapusiškai buvo vertinamas 2020 m. lapkričio mėnesį vykusios atrankos metu, įvertinta labai gerai, keitėsi jos teisinė padėtis (skirta aukštesnis pareiginės algos koeficientas). 2020 m. naujos pareigos eitos tik daugiau nei 1 mėn., todėl čia tinkamumas ir kvalifikacija dar negali būti visapusiškai vertinama. (duomenys neskelbtini) L. L. 2020 m. veikla jau buvo tinkamai įvertinta 2020 m. atrankos metu ir tai atlygis už tarnybą 2020 m.

10. Teismas iš Protokole suformuluotų vertinimo argumentų darė išvadą, kad Komisija nevertino pareiškėjos tinkamumo einamoms pareigoms, jos kvalifikacijos ir pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų, vykdant nustatytas užduotis, o kai jos nenustatytos – vykdant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, kaip numatyta Tvarkos aprašo 25 punkte. Atsakovo atstovės nurodyta aplinkybė, jog pareiškėja 2020 m. lapkričio mėn. dalyvavo atrankoje į kitas Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto su atliekamomis dinaminėmis funkcijomis pareigas, pareigūnės tinkamumas einamoms ir būsimoms pareigoms visapusiškai buvo vertinamas 2020 m. lapkritį vykusios atrankos metu, LAVL direktoriaus 2020 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. P-329 „Dėl L. L. perkėlimo“ pareiškėja perkelta tęsti tarnybą pagal (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymą ir pareiškėjai nustatytas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas (baziniais dydžiais) – 6, naujas pareigas pareiškėja ėjo labai neilgai, todėl vertinimas susijęs su 2020 m. veikla, kuri buvo visapusiškai įvertinta 2020 m. lapkričio mėnesį vykusios atrankos metu, prieštarauja Statuto 34 straipsnio 3 daliai ir Tvarkos aprašo 24 ir 25 punktams. Teismas pažymėjo, kad atranka į laisvas pareigūno pareigas organizuojama pagal kitą teisės aktą, t. y. Tvarkos aprašą. Tai reiškia, jog pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo ir atrankos į laisvas vidaus tarnybos pareigūno pareigas procedūros negali būti sutapatinamos.

11. Teismas sprendė, kad aplinkybė (Komisija nevertino pareiškėjos tinkamumo einamoms pareigoms, jos kvalifikacijos ir pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų, vykdant nustatytas užduotis, o kai jos nenustatytos – vykdant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas) ir tai, kad neišsaugotas visos apimties skaitmeninis garso įrašas pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimo eigai fiksuoti (teismo posėdyje išklausytame garso įraše girdėti tik pareiškėjos atsakinėjimas į jai užduotą vieną klausimą, Komisijos vertinimo aptarimas ir balsavimas dėl sprendimo), lėmė tai, kad buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo priėmimą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

12. Teismas atmetė atsakovo nurodytą aplinkybę, kad pareiškėja nesilaikė privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarkos (nesikreipė į LAVL direktoriaus 2020 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-229 įstaigoje sudarytą Tarnybinių ginčų komisiją), nes Statuto 34 straipsnio 24 dalies nuostata suteikia pareiškėjai teisę pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą.

III. 13. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos skundą, kitu atveju, grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

14. Atsakovo teigimu, teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, nepagrįstai vertino, kad neišsaugotas visos apimties skaitmeninis garso įrašas pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimo eigai fiksuoti pažeidžia pagrindines procedūras ir nepagrindžia tokio trūkumo pasekmių pareiškėjai.

15. Atsakovas nesutinka su teismo argumentu, kad Komisija nevertino pareiškėjos tinkamumo einamoms pareigoms, jos kvalifikacijos ir pasiektų tarnybinių veiklos rezultatų, vykdant nustatytas užduotis, o kai jos nenustatytos, vykdant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, atsižvelgdamas vien į pareiškėjos interesus ir ignoruodamas atsakovo interesus, pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, iš esmės iškreipė taikytinų įstatymų nuostatas.

16. Atsakovas pažymi, kad pareiškėja su skundu į teismą kreipėsi dėl Išvados panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo atlikti pareiškėjos 2020 metų tarnybinės veiklos vertinimą Komisijoje. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste yra aktualu tai, kad būtent įstaigos vadovo (į pareigas paskyrusio vadovo) sprendimu galutinai nusprendžiama, kaip įvertinti pareigūno tarnybinę veiklą, neatsižvelgiant į tai, kaip pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisija buvo įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą. Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos protokolas ir išvada yra tik sudėtinės galutinio įstaigos vadovo (į pareigas paskyrusio vadovo) sprendimo dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo dalys, kurios vertinamos tikrinant minėto galutinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Atitinkamai, pareiškėjos skundas negali būti nagrinėjamas ABTĮ nustatyta tvarka. Teismui priimant skundžiamą sprendimą buvo pažeisti objektyvumo ir teisėtumo principai.

17. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

18. Pareiškėja, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir išvadoms, akcentuoja, kad atsakovas nei jai, nei teismui nepateikė viso pokalbio su Komisija garso įrašo. Be to, Komisijos posėdis vyko nuotoliniu būdu, todėl pagal Tvarkos aprašo 34 punktą turėjo būti daromas skaitmeninis garso ir vaizdo įrašas, kurie turėjo būti išsaugoti.

19. Pareiškėja dėl galimybės kreiptis į teismą su skundu pabrėžia, kad Komisijoje įvertinus jos 2020 metų tarnybinę veiklą „gerai“ ir palikus galioti turimą pareiginės algos koeficientą, jos teisinė padėtis liko nepakitusi, ši padėtis neturi būti įtvirtinama jokiu papildomu administraciniu teisės aktu ar sprendimu. Vertinimo komisijai pareigūno tarnybinę veiklą įvertinus „gerai“, joks siūlymas neprivalo būti formuluojamas, o teisinės pasekmės, jog po tokio vertinimo pareigūno teisinė padėtis nesikeičia, kyla ne pareigūną į pareigas priimančio asmens valia, kurios išraiškai reikalingas sprendimas, bet iš imperatyvios Statuto 34 straipsnio 16 dalies nuostatos. Statutas numato vienintelę galimybę, bet ne imperatyvą, jog vertinimo komisija pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui gali siūlyti pareigūnui skirti padėką. Ginčui aktualus Tvarkos aprašas jokių siūlymų formulavimo, įvertinus pareigūno tarnybinę veiklą „gerai“, nenumatė.

20. Pareiškėja sutinka, kad ant vertinimo komisijos protokolo esant rezoliucijai, kurioje formuluojamas pareigūną į pareigas priimančio asmens sprendimas, tarpiniai dokumentai, t. y. vertinimo komisijos išvada ir protokolas, negali būti ginčo dalyku, o skundžiamas privalo būti būtent įstaigos vadovo sprendimas. Tačiau, esant tokiai situacijai, kuri susiklostė nagrinėjamu atveju, t. y. esant vertinimo komisijos išvadai su vertinimu „gerai“ ir įstaigos vadovui po to nepriėmus jokio sprendimo, būtų atimama pareigūno teisė kreiptis į teismą ir ginti savo galimai pažeistas teises. Atsižvelgiant į tai, kad Komisija pareiškėjos 2020 m. tarnybinę veiklą įvertino „gerai“ ir jokių Statute numatytų siūlymų LAVL direktoriui neformulavo, nesant jokio įstaigos vadovo sprendimo šiuo aspektu, Išvada turi būti laikoma skundžiamu aktu ABTĮ nustatyta tvarka.

21. Pareiškėjos teigimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste vertinimo komisijos priimtų sprendimų neskundžiamumo taisyklė turi išimtį, t. y. tuomet, kai vertinimo komisijos išvadomis tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama „gerai“, tokiais atvejais administracinės bylos užbaigiamos priimant jose sprendimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl LAVL Išvados, kurioje pareiškėjos 2020 metų tarnybinė veikla įvertinta „gerai“, teisėtumo ir pagrįstumo ir su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo įvertinti pareiškėjos tarnybinę veiklą už 2020 metus.

23. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjos skundą ir panaikino LAVL Komisijos Išvadą bei įpareigojo LAVL iš naujo atlikti pareiškėjos 2020 metų tarnybinės veiklos vertinimą Komisijoje.

24. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, atsižvelgdamas vien į pareiškėjos ir ignoruodamas atsakovo interesus, pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, iš esmės iškreipė taikytinų įstatymų nuostatas. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad Išvada negali būti skundo administraciniame teisme dalyku.

25. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų, kad Išvada negali būti skundo administraciniame teisme dalyku, pažymi, kad šie atsakovo argumentai nėra pagrįsti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. balandžio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-416-556/2020 konstatavo, jog „dėl vertinimo komisijos išvados apskundimo teisinės galimybės Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau pirmiau yra pažymėjęs, kad vertinimo komisijos priimtų sprendimų neskundžiamumo taisyklė turi išimtį, tai yra tuomet, kai Vertinimo komisijos išvadomis tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama „gerai“. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 6, 7 ir 8 dalis, taip pat Vertinimo taisyklių 20 punktą tais atvejais, kai Vertinimo komisija valstybės tarnautoją įvertina „gerai“, ji neteikia pasiūlymų valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui ir šis asmuo atitinkamų sprendimų nepriima. Vadinasi, šiais atvejais galutinai dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos yra sprendžiama būtent Vertinimo komisijos išvadoje ir būtent ši išvada sukelia teisines pasekmes valstybės tarnautojui. Neleidžiant valstybės tarnautojui skųsti teismui Vertinimo komisijos išvados, kuria valstybės tarnautojas įvertintas „gerai“, jis neturėtų jokių galimybių pasiekti, kad teismas patikrintų, ar valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūros metu nebuvo pažeistos jo teisės. Taip būtų pažeista asmens teisė kreiptis į teismą. Todėl tais atvejais, kai valstybės tarnautojas skundžia teismui Vertinimo komisijos išvadą, kuria jo tarnybinė veikla įvertinta „gerai“, negali būti nusprendžiama, jog toks skundas yra nenagrinėtinas teismų (2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS248-223/2007, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 12, 2007, p. 103–106; taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, apibendrinimas; Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 23, 2012, p. 630–631)“. Bylą tikrinanti apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nukrypti nuo šios praktikos.

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja nesilaikė privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarkos (nesikreipė į LAVL direktoriaus 2020 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-229 įstaigoje sudarytą Tarnybinių ginčų komisiją), nes Statuto 34 straipsnio 24 dalies nuostata suteikia pareiškėjai teisę pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą.

28. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, atsižvelgdamas vien į pareiškėjos ir ignoruodamas atsakovo interesus, pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, iš esmės iškreipė taikytinų įstatymų nuostatas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad šie argumentai nėra pagrįsti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog Komisija nevertino pareiškėjos tinkamumo einamoms pareigoms, jos kvalifikacijos ir pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų, vykdant nustatytas užduotis, o kai jos nenustatytos, vykdant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, kaip numatyta Tvarkos aprašo 25 punkte; pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo ir atrankos į laisvas vidaus tarnybos pareigūno pareigas procedūros negali būti sutapatinamos (ypač atkreipiant dėmesį, kad Atrankos į laisvas vidaus tarnybos sistemos pareigūno pareigas tvarkos aprašas ir Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašas yra skirtingi).

Pabrėžtina ir tai, jog aplinkybė, kad tam tikrus byloje esančius įrodymus pirmosios instancijos teismas vertino kitaip nei norėtų atsakovas, nereiškia, jog šie įrodymai pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą buvo įvertinti netinkamai. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.

Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018; 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2590-968/2022).

29. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, visišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Laisvės atėmimo vietų ligoninės apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis