2022-10-05 Nr. AB-24247-3-64-3-00010-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-555-556/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00010-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. L. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) direktoriaus 2020 m. gruodžio 14 d. įsakymą Nr. TE-483 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2020 m. lapkričio 27 d. Tarnybinio patikrinimo išvados „Dėl Akmenės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų galimų tarnybinių nusižengimų“ Nr. TPI-4 (toliau – ir Išvada) dalyje dėl jo veiksmų konstatuota, jog pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 3 d. apie 12 val. atvykęs į gaisrą (duomenys neskelbtini) ir perėmęs vadovavimą jam gesinti, nedavė nurodymo automobilines cisternas statyti prie vandens šaltinių, tuo pažeidė Laikinojo priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pasirengimo gesinti ir veiksmų gesinant gaisrus tvarkos aprašo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2010 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1-101 (toliau – ir Aprašas) 53 punktą, (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo (toliau – ir pareigybės aprašymas) 6.2, 6.13 punktus; žvalgybos metu nesurinko pakankamai duomenų apie gaisrą ir juos netinkamai įvertino, tuo pažeidė Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų organizavimo nuostatų, patvirtintų Departamento direktoriaus 2013 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 1-280 (toliau – ir Nuostatai) 55.1, 55.2, 55.4, 55.5, 55.6 punktus, Aprašo 27.3, 27.5, 27.6, 27.7, 27.9 punktus, pareigybės aprašymo 6.2, 6.13 punktus; netinkamai įvertino situaciją, neišdėstė pajėgų taip, kad būtų sustabdytas gaisro plitimas, tuo pažeidė Nuostatų 74.2, 74.3, 74.4, 74.6.1 punktus; organizuodamas vandens tiekimą gaisrui gesinti, davė nurodymą naudoti gaisrinį hidrantą, o ne tiesti antrą magistralinę liniją nuo prie atviro vandens telkinio stovinčio gaisrinio automobilio, tuo pažeidė pareigybės aprašymo 6.7 punktą ir padarė tarnybinį nusižengimą. Departamento direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 39 straipsnio 1 dalimi bei 2 dalies 1 punktu, atsižvelgdamas į Išvadą ir Respublikinės ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos 2020 m. gruodžio 7 d. raštą Nr. 1-140 „Dėl sutikimo skirti tarnybines nuobaudas“ priėmė Įsakymą, kuriuo pareiškėjui – (duomenys neskelbtini), Departamento (duomenys neskelbtini), skyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą.

3. Pareiškėjas nesutiko su Išvada ir Įsakymu, nes Įsakymas priimtas nepagrįstai, netinkamai ir neobjektyviai įvertinus faktines įvykio aplinkybes, Išvadoje konstatavus tikrovės neatitinkančius faktus ir aplinkybes, išvadas pateikiant nesiremiant teisės aktais. Išvada grindžiama tik prielaidomis, bendro pobūdžio teiginiais, subjektyvia tyrėjo ir komisijos nuomone, neteisingais duomenimis, nepagrįstais vertinimais ir skaičiavimais, neteisingomis išvadomis.

4. Pareiškėjas nurodė, kad tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai, nevisapusiškai, komisijos pateiktos išvados dėl galimų sprendimų įvykio vietoje yra nepagrįstos teisės aktais, nenaudojamos praktikoje gesinant gaisrus, neatitinka realių faktų. Tarnybinio patikrinimo metu netirtos aplinkybės, kodėl ugniagesiai, kurie yra apmokyti paduoti vandenį gaisravietėje ir, kurie pagal pareigybės aprašymus privalėjo paduoti vandenį, to nepadarė, nesiaiškinta ir netirta jų netinkamai atliktų veiksmų įtaka gaisro metu dėl gesinimo atsiradusiai didesnei žalai. Ugniagesiai, kurie dalyvavo gaisro gesinime, tyrimo metu net nebuvo apklausti. Išvadoje remiamasi tik tais pareiškėjo paaiškinimais, kurie palankūs tyrėjui, tinka jau iš anksto jo suformuotai nuomonei. Tarnybinio patikrinimo metu netirtos aplinkybės, kodėl Akmenės rajono ugniagesių komandos Akmenės miesto ugniagesių grandies automobilinė cisterna, atvykusi į gaisro vietą, nebeužsivedė, dėl ko turėjo būti nustumta ir nebegalėjo dalyvauti gaisro gesinime, nesiaiškinta, kodėl toks techniškai netvarkingas automobilis nebuvo išimtas iš parengties, kas už tai atsakingas, netirta, kokia įtaka didesnei gaisro gesinimo metu padarytai žalai turėjo automobilio gedimas įvykio vietoje. Taip pat netirta ir nesiaiškinta, kodėl tos pačios Akmenės rajono ugniagesių komandos Kruopių ugniagesių grandies automobilinė cisterna gaisravietėje naudojo ne to diametro vandens įsiurbiamąją žarną, dėl ko nebuvo galima užtikrinti reikiamo kiekio vandens padavimo į gaisravietę. Tarnybinio patikrinimo išvadoje komisijos pateikti duomenys dėl vakuumo susiformavimo ir vandens paėmimo neatitinka nei įvykio aplinkybių, nei teisės aktų. Išvadoje nurodyta, kad prarasta galimybė paimti vandenį, nes vairuotojas stojo prie vandens telkinio su tuščia cisterna, tačiau tarnybinio patikrinimo medžiagoje nėra duomenų apie tai, koks vandens kiekis buvo toje cisternoje, kai ji stojo prie vandens telkinio. Nėra ir teisės akto, draudžiančio vandenį iš atviro vandens telkinio imti su tuščia cisterna, o ir specialistai nurodė, kad tokia automobilinė cisterna, net ir būdama tuščia, paima vandenį iš atviro vandens telkinio.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad šio įvykio aplinkybių tyrimas reikalauja specialių žinių ir praktikos, vadovaujant gaisrų gesinimui, tačiau tarnybiniam patikrinimui atlikti buvo sudaryta nekompetentinga komisija, kurios išvados nepagrįstos teisės aktais, neatitinka įvykio aplinkybių ir duomenų, negrindžiamos jokia metodika ir praktika. Tarnybinio patikrinimo išvadoje tyrėjas išdėstė savo subjektyvią nuomonę, toks rašymo stilius akivaizdžiai yra neetiškas, netinkantis pareigūnui, nes taip siekiama suformuoti neigiamą požiūrį į pareigūnus, juos pažeminti.

6. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 3 d., 11:38 val. gautas pranešimas apie tai, jog (duomenys neskelbtini) dega namas. Į įvykio vietą iš Akmenės PGT išvyko I skyriaus automobilinė cisterna Iveco Trakker, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Cisterna 1), ir II skyriaus automobilinė cisterna Renault Midliner, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Cisterna 2). Kaip tik tuo pačiu metu pareiškėjas išvyko į namus pietauti. Būdamas savo namų kieme, pareiškėjas pamatė kylančius dūmus iš tos miesto vietos, į kurią vyko priešgaisrinės pajėgos.

Pareigūnas žinojo, kad maždaug toje vietoje yra atviras vandens telkinys, kuris galimai gali būti panaudotas gaisrui gesinti. Pareigūnas įvertino, jog minėtoje miesto pusėje yra nepakankamas hidrantų kiekis, todėl vyko informuoti kolegas apie galimybę naudoti atvirus vandens telkinius toje vietoje. Kai atvyko, Cisterna 1 ir Cisterna 2 jau buvo išrikiuotos ir gesinimo darbai jau buvo pradėti. Pirmoji stovėjo Cisterna 2, o už jos stovėjo Cisterna 1. Namas, kuriame buvo gaisras, yra akligatvyje, kelias, kuris veda į akligatvį, yra siauras, skirtas pravažiuoti tik vienam automobiliui, iš abiejų kelio pusių stovi aklinos tvoros ir statiniai.

Pareiškėjui atvykus į įvykio vietą, Cisterna 2 jau baiginėjo tiekti vandenį iš cisternos į gaisravietę, todėl pareiškėjas Cisternos 2 vairuotojui nurodė, baigus tiekti vandenį iš cisternos, stoti prie atviro vandens telkinio ir tiesti magistralinę liniją į gaisravietę. Cisternos 1 vairuotojui davė nurodymą tęsti vandens tiekimą į gaisravietę nuo Cisternos 1. Į įvykio vietą atvyko Akmenės rajono ugniagesių komandos Akmenės miesto ugniagesių grandies automobilinė cisterna ZIL130, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Cisterna 3), kuri sustojo už Cisternos 1.

Pareiškėjas to nespėjo pamatyti, nes tuo metu atliko kitus būtinus veiksmus. Pamainos vadas pareiškėją informavo, kad namo viduje yra didžiulis kiekis buitinių šiukšlių, žmonių nerasta. Neužilgo pareiškėjas gavo informaciją, jog Cisterna 2 dėl nežinomų priežasčių negali paduoti vandens į nutiestą magistralinę liniją. Pareiškėjas Cisternos 1 vairuotojui tuoj pat davė nurodymą ruoštis automobilį statyti prie atviro vandens telkinio ir pradėti tiekti vandenį į magistralę, kuri jau nutiesta į gaisravietę. Cisternos 3 vairuotojui pareiškėjas davė nurodymą pradėti ruoštis tęsti vandens tiekimą į gaisro vietą, kol bus užtikrintas vandens tiekimas į gaisravietę nuo Cisternos 1 iš atviro vandens telkinio.

Cisternos 3 vairuotojas automobilinę cisterną užvedė rankenos pagalba ir pradėjo tiekti vandenį į gaisravietę. Pareiškėjas suprato, kad Cisterna 3 galimai yra techniškai nepatikima, todėl nedelsiant informuoja Bendrąjį pagalbos centrą (toliau – ir BPC) ir paprašo atsiųsti papildomą automobilinę cisterną. Tuo metu vandens tiekimas į gaisravietę nenutrūko. Cisternos 1 vairuotojas pastatė automobilį prie atviro vandens telkinio ir pradėjo tiekti vandenį per nutiestą magistralinę liniją, darbą pradėjo 5 „B“ švirkštai.

Praėjus kuriam laikui, pareiškėjas pastebėjo, kad vandens tiekimas tapo nestabilus, Cisternos 1 siurblys dirbo su pertrūkimais. Pareiškėjas priėmė sprendimą Cisterną 3 statyti prie vandens telkinio į rezervą, tačiau Cisterna 3 nebeužsivedė ir taip užstatė išvažiavimą iš akligatvio. Į įvykio vietą atvyko Akmenės rajono ugniagesių komandos Kruopių ugniagesių grandies automobilinė cisterna ZIL131, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Cisterna 4), kuri pradėjo tiekti vandenį į gaisravietę, organizuotas sugedusios Cisternos 3 pašalinimas iš akligatvio.

Cisternai 4 baigiant tiekti vandenį į gaisravietę, Cisterna 1 vandens tiekimo neatnaujino, pareiškėjas davė nurodymą Cisternos 4 vairuotojui pradėti vandens tiekimą iš atviro vandens telkinio. Cisterna 4 pradėjo tiekti vandenį į gaisravietę per magistralinę liniją, tačiau pareiškėjas pastebėjo, kad Cisterna 4 naudoja įsiurbimui 75 mm įsiurbiamąją žarną, nors pagal technines charakteristikas turi naudoti 125 mm. Pareiškėjas priėmė sprendimą – Cisterna 1 ir Cisterna 2 pradėjo tiekti vandenį iš vandens hidranto, kuris nuo gaisravietės yra maždaug už 220 m.

Po šio sprendimo gaisras neužilgo buvo lokalizuotas.

7. Pareiškėjas teigė, kad jam nepagrįstai skirta tarnybinė nuobauda dėl to, kad jis nedavė nurodymo automobilines cisternas statyti prie vandens šaltinių ir tuo pažeidė Aprašo 53 punkto, pareigybės aprašymo 6.2, 6.13 punktus. Kai pareiškėjas atvyko į gaisravietę, Cisterna 1 ir Cisterna 2 jau buvo išrikiuotos, nuo Cisternos 2 jau buvo nutiesta magistralinė linija į gaisravietę ir buvo tiekiamas vanduo. Pareiškėjas negalėjo vykdyti Aprašo 53 punkto reikalavimų, nes automobilinės cisternos jau buvo išrikiuotos ne pagal Aprašo 53 punkto reikalavimą. Pareiškėjas Cisternos 2 vairuotojui davė nurodymą, baigus tiekti vandenį, stoti prie vandens telkinio. Nors komisija Išvadoje teigė, kad, atvykęs į gaisravietę pareiškėjas privalėjo nutraukti vandens tiekimą į gaisravietę nuo Cisternos 2 ir ją siųsti iš karto prie atviro vandens telkinio, tačiau jokiame teisės akte nenumatyta, kad, esant tokiai situacijai, privalu nutraukti vandens tiekimą iš automobilinės cisternos tam, kad ji būtų pastatyta prie atviro vandens telkinio. Laiko ir žmogiškųjų išteklių sąnaudos yra lygiai tokios pat, ar vandens tiekimas būtų nutraukiamas viduryje tiekimo, ar baigus vandens tiekimą. Nors komisija nurodė, kad toks automobilių paskirstymas, kai Cisterna 2 stoja prie vandens šaltinio, o Cisterna 1 tiekia vandenį iš cisternos, būtų logiškas, bet kokiu atveju į gaisrą atvykus šiems dviem automobiliams, kurių Cisternos 1 vandens talpa 7 000 1, Cisternos 2 – 2 700 1, jos pakaktų ilgesniam laikui, kol vienas automobilis statomas prie vandens telkinio, pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad būtent taip ir buvo padaryta – pareiškėjas davė nurodymą Cisternai 2 stoti prie vandens telkinio, o iš Cisternos 1 vanduo toliau buvo tiekiamas į gaisravietę. Todėl komisijos teiginys dėl automobilių statymo ir Aprašo 53 punkto pažeidimo, pareiškėjo vertinimu, visiškai neatitinka nei teisės aktų, nei įvykio objektyvių duomenų, nei aplinkybių, nei susidariusios situacijos.

8. Dėl komisijos teiginio, „kad dėl vandens poreikio (dėl kurio vėliau vanduo buvo vežiojamas iš hidranto) turėjo būti tiesiama ne viena, bet dvi magistralinės linijos“ pareiškėjas pažymėjo, kadangi Cisterna 2 nepadavė vandens net į vieną nutiestą magistralinę liniją, papildomai tiesti antrą liniją, nebuvo prasmės ir logikos.

9. Dėl komisijos teiginio, kad prie vandens telkinio atvykus su tuščia vandens cisterna, buvo prarasta galimybė vandenį „paimti“ siurblį ir įsiurbiamąsias žarnas užpildant vandeniu iš cisternos pareiškėjas nurodė, kad jokiame teisės akte nėra nurodyta, jog iš automobilinės cisternos išleidus vandenį, automobilinės cisternos gaisrinis siurblys praranda galimybę paimti vandenį iš atviro vandens telkinio. Pareiškėjas teigė, kad Cisternos 2 siurblio eksploatavimo instrukcijoje nėra nurodyta, jog, išleidus vandenį iš cisternos, nebegalima paimti vandens. Skundo priedai (siurblio eksploatavimo instrukcijos kopija, vaizdo įrašas) įrodo, kad aptariamas komisijos teiginys yra teisiškai nepagrįstas. Dėl šių komisijos teiginių telefonu buvo kreiptasi į Departamentą, bendrauta su specialistu, kuris paaiškino, kad tokio tipo siurbliai (Cisternos 2) paima vandenį iš atviro vandens telkinio ir su tuščia automobiline cisterna, kad nėra tokio reikalavimo, jog automobilinėse cisternose turi būti palikta vandens.

10. Pareiškėjas nurodė, kad Cisternų vairuotojai tarnybinio patikrinimo metu nėra apklausti. Prie medžiagos yra pridėti tik šių vairuotojų ugniagesių gelbėtojų tarnybiniai pranešimai, kurie rašyti pareiškėjui tuoj po įvykio, kai tarnybinis patikrinimas nebuvo pradėtas, šie pranešimai yra neišsamūs, bendro informacinio pobūdžio. Tarnybinio patikrinimo medžiagoje nerasta duomenų apie tai, kad Cisterna 2 pastatyta prie vandens telkinio be vandens cisternoje, todėl neaišku, kuo remiantis tyrėjas padarė tokią išvadą.

11. Dėl komisijos teiginio, kad pareiškėjas žvalgybos metu galimai surinko ne visus duomenis apie gaisrą, pareiškėjas pažymėjo, jog jis savo paaiškinime nurodė, kuriais teisės aktais vadovavosi ir kokius žvalgybos veiksmus įvykio vietoje atliko. Pareiškėjo paaiškinime pateikta informacija nereiškia, kad jis pats nesudarė pareigūnų grandies su kvėpavimo organų apsaugos aparatais (toliau – ir KOAA), tik vertino jau pamainos vado sudarytos pareigūnų grandies veiksmus, analizavo ir vertino jų teikiamą informaciją. Visi pareigūnai, kurie atvyksta į įvykio vietą turi visas privalomas ir būtinas asmeniniam naudojimui skirtas apsaugos priemones, kurias patys naudoja pagal incidento poreikį, todėl pareiškėjas, kaip gelbėjimo darbų vadovas (toliau – ir GDV), negali būti atsakingas už tai, kad pats pareigūnas nepasinaudojo konkrečiomis apsaugos priemonėmis konkrečioje situacijoje. Pareiškėjas, tik gavęs informaciją apie blogai įvykio vietoje pasijutusį pareigūną, jį nedelsiant pristatė į greitosios pagalbos automobilį, kur pareigūnui buvo suteikta reikiama medicininė pagalba ir pareigūnas po apžiūros ligoninėje buvo paleistas bei toliau tęsė tarnybą.

12. Pareiškėjas nesutiko su Išvados teiginiu, kad „D. L. nepaaiškino, kokiu būdu (ar) ir kokius sprendimus lėmė didelis degių medžiagų (šiukšlių) kiekis name, kokia buvo nustatyta liepsnos plitimo kryptis, kokiais sprendimais (veiksmais) buvo siekiama stabdyti gaisro plitimą, kodėl ir kur pasirinktos gesinimo (švirkštų) vietos, kokie nustatyti pavojai, koks buvo nustatytas gesinimo medžiagų poreikis, ar jo pakako stabdyti gaisro plitimą ir pan.“. Pareiškėjas įvertino, jog gesinamame name yra didelis šiukšlių kiekis, turimas pajėgas, techniką bei įrangą, kurių tuo metu turėjo pakakti įvykiui likviduoti, tačiau pagrindinė priežastis buvo ta, kad sutriko vandens tiekimas į gaisravietę. Pareiškėjas neturėjo ir negalėjo numatyti, kad vanduo nebus paduotas iš dviejų automobilinių cisternų nuo atviro vandens telkinio, o trečioji automobilinė cisterna suges įvykio vietoje. Liepsnos plitimo kryptis, sprendimai, kuriais buvo siekiama stabdyti gaisro plitimą, kur ir kokios pasirinktos gesinimo (švirkštų) vietos aiškiai nurodyta Įvykio likvidavimo aprašyme, pateiktuose schemose ir skaičiavimuose. Tai matoma ir liudytojų pateiktoje filmuotoje medžiagoje. Komisija neatsižvelgė į tai, kad gaisro gesinimo metu sutriko vandens tiekimas į gaisravietę. Name buvęs didelis kiekis šiukšlių sunkino gesinimą, bet jei būtų užtikrintas pareiškėjo skaičiavimuose numatytas kiekis vandens, gaisras būtų sustabdytas ir likviduotas laiku.

13. Pareiškėjas nurodė, jog jo atlikti paskaičiavimai rodė, kad vandens kiekis būtų buvęs daugiau negu pakankamas, jeigu būtų paduotas vanduo jo nurodytu laiku ir vanduo būtų tiekiamas be pertrūkių. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad su tuo pačiu automobilinių cisternų kiekiu gaisras vėliau, kai buvo užtikrintas vandens tiekimas nuo hidranto, buvo lokalizuotas, kas parodo, kad priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų kiekis buvo pakankamas, o pagrindinė priežastis, kad gaisras sustabdytas vėliau, yra vandens tiekimo į gaisravietę sutrikimas. Iš tarnybinio patikrinimo medžiagos, pareiškėjo paaiškinimų bei iš paties pareiškėjo pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad situacija gaisravietėje nuolat kito, vertinant situaciją, nuolat kito pajėgų ir įrangos išdėstymas. Sutrikus vandens tiekimui, nuolat buvo perdislokuojamos pajėgos, keičiamos švirkštų išdėstymo vietos, statomos kopėčios, atliekami kiti būtini veiksmai, priimami ir kiti sprendimai, kuriais buvo siekiama stabdyti gaisro plitimą. Dėl šių priežasčių pareiškėjui neįmanoma paaiškinime tiksliai nurodyti ir įvardinti, kuriuo laiku ir kurioje vietoje, kada koks sprendimas buvo priimtas. Švirkštai visą laiką buvo nukreipti į ugnies plitimo stabdymą, skirtingomis gaisro stadijomis švirkštai buvo perkeliami ten, kur jie buvo reikalingi. Tyrėjas, pateikdamas klausimus, tiksliai nenurodė, kuri konkreti gaisro stadija jį domina, todėl ir informacija buvo pateikta bendro pobūdžio. Pareiškėjas vertino, jog komisijos išvada, kad gesinama buvo „visur po truputį“ neatitinka tyrimo objektyvių duomenų ir faktinių aplinkybių. Komisija nepasisakė ir nevertino, ar pareiškėjo sprendimai yra toje situacijoje teisingi.

14. Pareiškėjas teigė, jog jam nesuprantamai buvo suformuluotas klausimas, kaip jo sprendimus, nurodymus lėmė didelis šiukšlių kiekis name. Tyrimo metu pareiškėjui pateikus atsakyti papildomus klausimus, net 7 iš jų buvo menamo pobūdžio, kas leido daryti išvadą, jog tyrėjas jau turėjo iš anksto suformuotą subjektyvią nuomonę ir tyrimo eigą kreipė sau palankia linkme. Išvadoje komisija nurodė, kad, paskaičiavus pagal telemetrijos duomenis, vandens kiekis gaisrui gesinti buvo nepakankamas. Automobilinės telemetrijos duomenyse yra nurodomas automobilio judėjimas ir gaisrinių siurblių darbas. Siurblių darbo duomenys yra netikslūs, jie nuolatos koreguojami darbuotojų rankiniu būdu pagal faktiškai dirbtą laiką. Komisija Tarnybinio patikrinimo išvadoje nepateikė, kokiu būdu ji šiuos duomenis išskaičiavo. Vandens tiekimas į gaisravietę turi būti tikslingas ir paduotas į tas vietas, kur reikia. Kadangi pirminėje gaisro stadijoje buvo apsunkintas priėjimas prie gaisro židinių, tam reikėjo atsilaisvinti saugų priėjimą prie jų, o tai užima laiko, t. y. iš automobilinės cisternos vanduo nėra tiekiamas vienodu maksimaliu intensyvumu. Todėl daryti išvadą, kad buvo paduotas netinkamas kiekis vandens, yra neteisinga, nes komisija neįvertino, koks vandens padavimo intensyvumas buvo dirbant KOAA grandžiai. Komisija pateikė vandens padavimo vidurkį ir nurodė, kad toks vandens padavimo vidurkis buvo per visą komisijos paskaičiuotą laiko tarpą (t. y. 2,25 l/s ir 4,32 1/s), tačiau pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad gaisro gesinimo metu vandens padavimo intensyvumas nėra vienodas dėl aukščiau įvardintų aplinkybių.

15. Pareiškėjas pabrėžė, kad gesinimas buvo nukreiptas teisinga linkme, tačiau būtent tai, kad gaisro metu buvo vandens tiekimo sutrikimai, kurių priežasties komisija nesiaiškino, ir nulėmė gaisro išplitimą į kitas statinio dalis. Tarnybinio patikrinimo medžiagoje yra pakankamai duomenų apie tai, kad, atvykus pareiškėjui, gaisras jau buvo išplitęs į namo pastogę A. P. gyvenamojo namo pusėje. G. N. namo pusėje jokių degimo židinių nebuvo, todėl gesinimas toje gaisro stadijoje ten nebuvo vykdomas. Stogo konstrukcijomis gaisras išplito į G. N. namo dalį būtent dėl vandens sutrikimų, o ne dėl netinkamo pajėgų išdėstymo.

16. Pareiškėjas pažymėjo, jog komisija nevertino jo paaiškinime pateiktų duomenų apie tai, kad tarp gretimų kaimyninių statinių nėra išlaikyti minimalūs būtini atstumai, kad gaisro metu įvairių degių medžiagų kylančios žiežirbos lengvai gali persimesti į kitus kaimyninius statinius, kad statinys stovi pamiškėje, dėl ko galimi momentiniai vėjo gūsiai, kurie gali lengvai pernešti žiežirbas į gretimus statinius. Nebuvo jokio pagrindo teigti, kad papildomų pajėgų iškvietimas rodo, jog situacija nebuvo tinkamai įvertinta. Įvykio žvalgybos metu visą laiką vertinama susidariusi situaciją ir jos pokyčiai. Pareiškėjui paskelbus lokalizaciją, atsiradus situacijos pokyčiams, pastebėta, kad reikalinga pašalinti šiukšles iš A. P. gyvenamojo namo dalies. Žmonių, dirbusių gaisro gesinime, kiekis buvo pakankamas šiam veiksmui atlikti, tačiau pareiškėjas įvertino situaciją, kad darbuotojai jau yra fiziškai pavargę, todėl nusprendė pakviesti papildomas pajėgas į pagalbą. Todėl komisijos teiginiai ir argumentai dėl situacijos nesikeitimo yra tik jų subjektyvios nuomonės prielaidos.

17. Pareiškėjas nurodė, kad komisija nesiaiškino, kas ir dėl ko iškvietė Šiaulių PGV I komandos automobilį į įvykio vietą. Pareiškėjas nekvietė šios automobilinės cisternos. Ji atvyko kartu su Šiaulių PGV Pajėgų valdymo vyriausiuoju specialistu. Pareiškėjas telefonu bendravo su Pajėgų valdymo skyriaus viršininku, kuris ir pasiūlė minėto automobilio atvykimą į įvykio vietą būtent dėl žmogiškųjų išteklių.

18. Nors komisija nurodė, kad pareiškėjas neteisingai supranta, kaip gaisro metu turi būti pasirenkama gaisro gesinimo kryptis, tačiau pareiškėjas teigė, jog jo paaiškinime buvo nurodyta, kad gesinant gaisrą buvo pasirinkta viena gesinimo kryptis tam tikroje gaisro stadijoje, tačiau, keičiantis aplinkybėms, keitėsi ir gesinimo kryptis. Aptariamas komisijos teiginys neatitinka faktinių aplinkybių. Komisija pažymėjo, kad ištekliai gesinant gaisrą buvo naudojami neracionaliai, nes tiekiant vandenį iš atviro vandens telkinio vanduo nuo automobilinės cisternos buvo tiekiamas viena magistraline linija, tačiau apie 13 val. 40 min. vanduo papildomai buvo pradėtas vežti iš hidranto. Tačiau tyrimo aplinkybės ir duomenys rodo visai ką kitą. Prie atviro vandens telkinio stovėjusi Cisterna 4 (Kruopių ugniagesių grandies), nuo kurios į gaisravietę buvo tiekiamas vanduo, naudojo 75 mm įsiurbiamąją žarną. Magistralinės linijos teikia vandenį 77 mm žarna. Nuo Cisternos 4 siurblio nutiesus antrą magistralinę liniją, kurios diametras 77 mm, ne viena iš tų dviejų magistralinių linijų nebetiektų reikiamo kiekio vandens. Tam, kad į dvi magistralines linijas būtų užtikrintas reikiamas kiekis vandens, turėtų būti naudojama 125 mm įsiurbiamoji žarna. Cisterna 4 pagal siurblio technines charakteristikas ir turėjo naudoti 125 mm diametro įsiurbiamąją žarną, tačiau įvykio vietoje naudojo netinkamo diametro žarną. Pareiškėjas, įvykio vietoje pamatęs, kad Cisterna 4 naudoja netinkamo diametro įsiurbiamąją žarną, priėmė sprendimą vandenį tiekti iš toliau (maždaug už 220 m) esančio vandens hidranto. Būtent šis pareiškėjo sprendimas ir padėjo sustabdyti liepsnos plitimą, t. y. lokalizuoti gaisrą. Tokiu būdu gaisravietėje atsirado dvi magistralinės linijos, per kurias buvo užtikrintas pakankamas kiekis vandens ir 14.38 min. paskelbta gaisro lokalizacija. Pareiškėjas paaiškino, jog automobilinė cisterna – Akmenės rajono ugniagesių komandos Agluonų ugniagesių grandies automobilinė cisterna ZIL131, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Cisterna 5) į įvykio vietą atvyksta tik 15.21 val. ir šis automobilis buvo kviestas tik dėl žmogiškųjų išteklių, t. y. padėti iškasti šiukšles. Šis automobilis jau jokios įtakos neturėjo gaisrui gesinti ir likviduoti.

19. Pareiškėjas paaiškino, kad po įvykio, t. y. 2020 m. rugsėjo 16 d. Šiaulių PGV kreipėsi raštu į Akmenės rajono ugniagesių priešgaisrinę komandą su prašymu užtikrinti automobilinių cisternų parengtį pagal technines charakteristikas. Iš Akmenės rajono ugniagesių priešgaisrinės komandos vadovo gautas atsakymas (2020 m. rugsėjo 23 d. Nr. S-74), kuriame nurodyta, kad Cisterna 4 negali paimti vandens su didesnio diametro vandens paėmimo žarnomis, nes dėl to jiems reiktų keisti visą vandens paėmimo ir išmetimo sistemą, o šiems darbams atlikti jie neturi lėšų ir galimybių. Akivaizdu, kad būtent pareiškėjo priimtas sprendimas dėl nepasitikėjimo sena sovietine technika buvo teisingas ir lėmė vandens tiekimo į gaisravietę užtikrinimą. Tuo metu vienintelis automobilis, kuris tiekė vandenį į gaisravietę buvo Cisterna 4. Pareiškėjas įvertino, jog Akmenės PGT Cisterna 1 ir Cisterna 2 turi galimybę tiekti vandenį iš vandens cisternos (nes šiems automobiliams dėl komisijos neištirtų priežasčių nepavyko paimti tiekti vandens iš atviro vandens telkinio), todėl priėmė sprendimą, naudojant šias automobilines cisternas, užtikrinti vandens tiekimą nuo hidranto, esančio maždaug už 220 metrų. Dėl žmogiškųjų išteklių panaudojimo vežiojant vandenį nuo hidranto pareiškėjas nurodė, kad iš Akmenės PGT gaisre dirbusių budinčios pamainos pareigūnų vežiojo tik vienas pareigūnas, o su antra automobiline cisterna vandenį tiekė Akmenės PGT jaunesnysis specialistas R. T., kuris gaisre dalyvavo kaip savanoris ir, kuris turi teisę naudoti visą Akmenės PGT turimą techniką. Bet koks kitų automobilinių cisternų iškvietimas į gaisro vietą, kaip tai nurodo komisija, būtų užėmęs daug laiko ir nevyktų gesinimas, todėl toks sprendimas nebūtų teisingas.

20. Pareiškėjas akcentavo, jog komisija Išvadoje nepritarė tam, kad po gaisro, t. y. 2020 m. rugsėjo 4 d., Akmenės PGT pareigūnai automobiline cisterna net 3 kartus vyko vykdyti žvalgybos į jau užgesinto gaisro vietą. Likvidavus gaisrą, ypač seno tipo statybų statiniuose, kuriuose kaip šiltinimo medžiaga buvo naudojami spaliai, kitos degios medžiagos, nėra galimybės šimtu procentų įsitikinti, kad gaisravietėje nėra likę paprasta akimi nepastebimų smilkimo požymių. Techninių galimybių, kaip pavyzdys termovizorių, Akmenės PGT neturi. Dėl to likvidavus gaisrą, tam, kad gaisras iš nematomų smilksiančių vietų vėl neatsinaujintų, gaisro vietą patikrinama vieną ar kelis kartus. Tai nėra taisyklė, bet tai atliekama, atsižvelgiant į statinio tipą. Kita galimybė tai patikrinti, būtų vieno gaisrinio automobilio su ugniagesiais palikimas gaisravietėje budėti. Pasirinkus šią galimybę, išteklių panaudojimas būtų tikrai neracionalus, nes tam pagal galiojančius teisės aktus reikėtų užtikrinti maitinimą kas keturias valandas arba mokėti maistpinigius, už darbą kenksmingoje aplinkoje, darbuotojai būtų nepailsėję, o automobilinė cisterna nebūtų dislokacijos vietoje, todėl nebūtų pasirengusi kitiems išvykimams. Vertinant šiuos du būdus, akivaizdu, kad vienkartinis nuvykimas į gaisravietę jos apžiūrėti yra daug racionalesnis ir pigesnis tiek žmogiškaisiais, tiek finansiniais ištekliais.

21. Pareiškėjas nesutiko su komisijos išvada dėl vandens siurblio naudojimo gaisro metu. Jokiame teisės akte nenumatyta, jog ši vandens pompa „turi būti“ naudojama. Norit panaudoti vandens pompą, kad ji pradėtų tiekti vandenį, ugniagesys gaisro metu su kibiru turėtų ją pripildyti vandeniu. Pareiškėjas vertino, kad, degant namui, ugniagesys, lakstantis su kibiru ir užpildantis vandens pompą, iššauktų dar didesnį gaisro stebėtojų nepasitenkinimą ir pasipiktinimą.

22. Pareiškėjas nurodė, kad Išvadoje neįvertinti duomenys, susiję su pareigūno tarnyba. Pareiškėjo tarnybos stažas yra 23 metai, per tą laiką pareigūnas nėra turėjęs drausminių nuobaudų, pareigūno metiniai veiklos vertinimai yra „labai gerai“, prie medžiagos pateikiama tiesioginio vadovo charakteristika, kurioje pareigūnas charakterizuojamas teigiamai, be to, pažymėtina, kad 2020 m. rugsėjo 3 d. į gaisro vietą pareigūnas atvyko pietų metu, nebuvo pasiruošęs dalyvauti gaisro gesinime (tam neturėjo nei reikalingos ryšio priemonės, nei tinkamos aprangos), vyko tik informuoti kolegas apie atvirą vandens telkinį, tačiau pamatęs susiklosčiusią situaciją nebandė išvengti atsakomybės, pasiliko ir dirbo įvykio vietoje iki tol, kol gaisras buvo lokalizuotas. Gaisro gesinimas yra komandinis darbas, o jeigu nors vienas šios komandos narys nesugeba atlikti jam pavestų funkcijų, nukenčia visos komandos darbas. Šiuo atveju GDV pareiškėjas negalėjo numatyti, kad vanduo į gaisravietę dėl neaiškių priežasčių nebus paduotas arba paduotas su trukdžiais.

23. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

24. Atsakovas atsiliepime į skundą pakartojo faktines ginčo aplinkybes bei nurodė, jog jos išsamiai išdėstytos Išvadoje. Atsakovas paaiškino, kad Departamento direktoriaus 2020 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 1-458 buvo sudaryta tarnybinio patikrinimo komisija, kuriai pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo, galimai padaryto organizuojant gaisro gesinimą. Tarnybinio patikrinimo metu surinkta vaizdo medžiaga (nuotraukos ir vaizdo įrašai) ir gaisro padariniai rodo, jog, atvykus pajėgoms ir pradėjus gesinti gaisrą, liepsnos plitimas nebuvo sustabdytas, sudegė visas stogas, išdegė antras (mansardinis) aukštas. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą.

25. Atsakovas vertino, jog tarnybinis patikrinimas, kurio Išvada remiantis priimtas Įsakymas, atliktas visapusiškai ir objektyviai. Tarnybinio patikrinimo išvadoje įvertinti pareiškėjo paaiškinimai, motyvuotai nurodyta, kurie pareiškėjo veiksmai buvo neteisėti, nurodant kokie teisės aktai, saugantys vidaus tarnybą ir nustatantys konkrečias elgesio taisykles, buvo pažeisti. Sprendžiant dėl pareiškėjo veikos, jo kaltės ir tarnybinės nuobaudos jam skyrimo, tarnybinio patikrinimo metu buvo objektyviai nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, leidžiančios pripažinti esminių tarnybinio nusižengimo elementų visumos buvimą, dėl ko kyla tarnybinė atsakomybė. Dėl pareiškėjo teiginių, jog komisija neatliko ar netinkamai atliko savo funkcijas, atsakovas paaiškino, jog komisijai buvo pavesta ištirti pareiškėjo, kaip gaisro gesinimo vadovo, veiksmus (neveikimą), jų atitiktį teisės aktų reikalavimams. Tarnybinio patikrinimo medžiagoje yra ugniagesių gelbėtojų paaiškinimai, I ir II skyrių vairuotojai į papildomus klausimus (kurie susiję su pamainos vado, kaip gaisro gesinimo vadovo, atsakomybe) atsakė telefonu. Jeigu pareiškėjas turi (turėjo) duomenų ar pagrindo įtarti, kad vanduo buvo nepaduotas ne dėl technikos gedimo, o dėl nepakankamo ugniagesių gelbėtojų pasirengimo, buvo kitų jų netinkamai atliktų veiksmų, nedelsdamas privalėjo tai išsiaiškinti pats arba inicijuoti šių aplinkybių tyrimą. Tačiau nei viena, nei kita nėra padaryta, todėl šie argumentai vertintini tik kaip siekis atsakomybę perkelti kitiems asmenims.

26. Atsakovas teigė, jog pareiškėjas skunde pripažino, jog automobilių išdėstymas neatitiko Aprašo 53 punkto reikalavimų. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas, būdamas gaisro gesinimo vadovu, turėjo imtis veiksmų šiam pažeidimui nutraukti – duoti nurodymą vieną cisterną palikti gesinti gaisrą, kitą – nukreipti prie vandens telkinio. Kadangi dėl siauro kelio vandens netiekianti cisterna pravažiuoti negalėjo, vandens tiekimas turėjo būti perjungtas nuo Cisternos 1, o Cisterna 2 – nedelsiant vykti prie telkinio. Išvadoje vandens tiekimo nutraukimas nurodomas ne kaip teisės akte numatytas privalomas, bet kaip neišvengiamas veiksmas, norint automobilinę cisterną pastatyti prie vandens šaltinio.

Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad tarnybinio patikrinimo medžiagoje nėra duomenų apie tai, koks vandens kiekis buvo toje cisternoje, kai ji stojo prie vandens telkinio, tačiau Įvykio likvidavimo aprašyme, kurį parengė ir 2020 m. rugsėjo 23 d. pasirašė pats pareiškėjas, nurodyta: „Akmenės PGT Cisternoje 2 baigiasi vanduo, vandens tiekimą į gaisravietę tęsia Akmenės PGT Cisterna 1“. Savo paaiškinime, teiktame tarnybinio patikrinimo metu, pareiškėjas teigė, jog tik atvykęs į vietą pastebėjo, kad Cisterna 2 jau baigia tiekti vandenį iš cisternos į gaisravietę, todėl Cisternos 2 vairuotojui, baigus tiekti vandenį iš cisternos, nurodė stoti prie atviro vandens telkinio.

Savo skunde pareiškėjas šiuos duomenis dar kartą patvirtino. Taigi ši aplinkybė, priešingai nei teigia pareiškėjas, neginčytina. Tai, kad Cisterna 2 prie atviro vandens telkinio nuvyko tuščia cisterna (be vandens) ir jo negalėjo pradėti tiekti į gaisro vietą, tarnybinio patikrinimo metu vertinta ne kaip pažeidimas, o kaip pasekmė – neįvykdžius teisės akto reikalavimo automobilines cisternas (išskyrus vieną) nedelsiant nukreipti prie vandens šaltinių (atvirų telkinių, hidrantų), buvo prarasta galimybė, esant techniniams nesklandumams, išretinant orą vandens įsiurbimo sistemoje (sudarant vakuumą), šią sistemą užpildyti vandeniu iš cisternos ir taip užtikrinti vandens tiekimą į gaisravietę.

Nors skunde pareiškėjas nurodė, kad tokio tipo siurbliai paima vandenį iš atviro vandens telkinio ir su tuščia automobiline cisterna, tam įrodyti prideda instrukciją ir vaizdo medžiagą, tačiau Išvadoje priešingai ir nėra teigiama. Net ir tuo atveju, jei Cisterna 2 būtų sklandžiai padavusi vandenį, tai nepaneigtų Aprašo 53 punkto pažeidimo.

27. Atsakovas pastebėjo, kad prie vandens telkinio nebuvo nukreipta ir trečioji automobilinė cisterna, atvykusi gaisre jau esant ir gesinimui vadovaujant pareiškėjui. Pareiškėjas nepaaiškino, kokiu būdu (ar) ir kokius sprendimus lėmė didelis degių medžiagų (šiukšlių) kiekis name, kokia buvo nustatyta liepsnos plitimo kryptis, kokiais sprendimais (veiksmais) buvo siekiama stabdyti gaisro plitimą, kodėl ir kur pasirinktos gesinimo (švirkštų) vietos, kokie nustatyti pavojai, koks buvo nustatytas gesinimo medžiagų poreikis, ar jo pakako stabdyti gaisro plitimą ir pan. ir bandydamas tai pagrįsti, pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, kad įvertino, jog gesinamame name yra didelis šiukšlių kiekis, įvertino incidento vietoje turimas pajėgas, techniką bei įrangą, kurių tuo metu turėjo pakakti įvykiui likviduoti.

Tarnybinio patikrinimo metu raštu uždavus patikslinantį labai konkretų klausimą (kaip Jūsų sprendimus, nurodymus lėmė didelis šiukšlių kiekis name (prašau nurodyti, kuo jie (sprendimai, nurodymai) buvo kitokie, nei būtų tuo atveju, jei šiukšlių nebūtų buvę), pareiškėjas atsakė, kad jam klausimas nesuprantamas. Į klausimą, ar jam atvykus dirbo pakankamai švirkštų taip pat nebuvo atsakyta (atsakymas – dirbo tiek, kiek leido turimi žmogiški ištekliai). Gaisro plitimas sustabdomas kai, žvalgybos metu surinkus visus būtinus duomenis, juos tinkamai įvertinus ir priėmus atitinkamus sprendimus, šie sprendimai yra įgyvendinami.

Tačiau, kaip rodo tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys ir gaisro padariniai, gaisro plitimas laiku nebuvo sustabdytas ne tik dėl vandens tiekimo sutrikimo. Nors pareiškėjas kaip vieną iš gesinimą apsunkinusių aplinkybių nurodė didelį šiukšlių kiekį, tačiau nei vieno konkretaus sprendimo, kurį būtų nulėmusi ši aplinkybė, nenurodė. Iš jo pateiktų atsakymų žinoma, jog dėl šiukšlių griuvimo pavojaus (bet ne dėl jų kiekio) ugniagesiai gelbėtojai nėjo į namo vidų. Didelis šiukšlių kiekis dar nereiškia griuvimo pavojaus, o jam esant – tai ne vienintelis pavojus.

Tai – ir didesnis degių medžiagų kiekis (dar vadinamas gaisrine apkrova). Todėl tokiam gaisrui gesinti reikia ir daugiau vandens. Duomenų analizė, atlikta tarnybinio patikrinimo metu, parodė, jog gaisras netinkamai buvo gesinamas dar iki pirmojo gedimo (vandens tiekimo sutrikimo). Pats pareiškėjas Įvykio likvidavimo aprašyme suskaičiavo, kad gaisrui gesinti būtina tiekti ne mažiau kaip 10,8 l/s vandens, o skunde nurodė, kad jei būtų užtikrintas pareiškėjo skaičiavimuose numatytas kiekis vandens, gaisras būtų sustabdytas ir likviduotas laiku.

Taigi gaisro gesinimo vadovo tikslas turėjo būti gesinimą organizuoti taip, kad būtų tiekiama ne mažiau kaip 10,8 l/s vandens. Pradėjus gesinti gaisrą, pirmas 20 min. vanduo buvo tiekiamas vidutiniškai 2,25 l/s intensyvumu. Tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjui uždavus klausimą, ar jam atvykus į gaisrą dirbo pakankamas švirkštų skaičius, buvo atsakyta, kad švirkštų skaičius buvo toks, kiek tuo metu leido turimi žmogiškieji ištekliai. Pareiškėjas nepatvirtino, kad gesinama buvo pakankamu intensyvumu. Vėliau, gesinimą pradėjus nuo Cisternos 1, gesinimo intensyvumas buvo šiek tiek didesnis (27 min. vidutiniškai 4,32 l/s), tačiau ir jis nepakankamas, o veiksmų (sprendimų) jį didinti ir vėl nebuvo, nepaisant to, kad, pareiškėjo vertinimu, ugniagesių gelbėtojų pakako.

Padidinus vandens tiekimo intensyvumą, greičiau būtų pasibaigęs vanduo tiek Cisternoje 2, tiek Cisternoje 1, jos būtų anksčiau atsistojusios prie vandens šaltinio – gaisro gesinimas būtų efektyvesnis. Tačiau pareiškėjo sprendimu tai nebuvo daroma – nebuvo siekiama gaisrą gesinti tokiu intensyvumu, kokį jis pats paskaičiavo esant minimaliai būtiną.

28. Atsakovas paaiškino, kad komisija vandens padavimo intensyvumą skaičiavo turimus duomenis vertindama sistemiškai, taip pat naudodama ir telemetrijos duomenis, rodančius automobilio atvykimo ir išvykimo laikus. Neginčytinai nustatyta, kad, atvykus pajėgoms, pirmiausia gaisrą gesino Cisterna 2, po to Cisterna 1, po to Akmenės miesto ugniagesių komandos automobilinė cisterna. Žinant gesinimo pradžios laiką, išvykimo link atviro vandens šaltinio laikus, cisternų talpas, gesinimo eiliškumą, suskaičiuotas vidutinis vandens padavimo intensyvumas. Gaisrą gesinant nuo Cisternų 2 ir 1, Cisterna 3 gaisro negesino, automobilis stovėjo užgesintas, Cisternai 1 baigus tiekti vandenį, tiekimas buvo perjungtas nuo Cisternos 3 ją užvedus rankenos pagalba, todėl vertinti vandens, kuris skaičiuojamuoju laiku nebuvo tiektas, nėra pagrindo. Pareiškėjas neigia komisijos suskaičiuotą vandens padavimo intensyvumą, tačiau savo skaičiavimo nepateikia ir neįrodo, kad šis skaičiavimas neteisingas. Atsakovas priminė, jog pareiškėjas rengė Įvykio likvidavimo aprašymą, kurio metu turėjo galimybę ir prievolę detaliai aprašyti visą gesinimo eigą, kurioje būtų atspindimas ir gaisro gesinimo intensyvumas, tačiau to nepadarė.

29. Atsakovas pripažino, kad tarnybinio patikrinimo metu nepavyko nustatyti kai kurių aplinkybių (pvz., kiek laiko truko Cisternos 2 bandymas „paimti“ vandenį, kiek laiko gaisras buvo gesinamas nuo Cisternos 4, kiek laiko užtruko nuo to momento, kol Cisternoje 4 pasibaigė vanduo iki jis buvo pradėtas tiekti iš atviro vandens telkinio. Į šiuos klausimus pareiškėjas atsakė negalintis nurodyti tiksliai, nes įvykio metu neturėjo galimybių fiksuoti laiko, nors jei pareiškėjas būtų tinkamai vykdęs Aprašo 96.8 punkte nustatytą prievolę – perduoti BPC informaciją apie padėtį gaisravietėje ir priimtus sprendimus – visi šie duomenys būtų užfiksuoti ir būtų galima suskaičiuoti vandens intensyvumą ir vėlesniais laikotarpiais. Tinkamų sprendimų (kurie užtikrintų gaisro plitimo sustabdymą) nebuvimas rodo, jog situacija tinkamai nebuvo įvertinta. Pareiškėjas nenurodė, o tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys įrodė, kad nebuvo priimti sprendimai, kurie būtų leidę padidinti gaisrui gesinti tiekiamo vandens kiekį. Per 47 min. nuo gaisro pradžios buvo išlieta 9 700 l, o tai yra vidutiniškai 3,4 l/s (mažiau, nei vieno „B“ švirkšto skaičiuojamasis našumas (3,5 l/s) ir daugiau nei 3 kartus mažesnis našumas, nei jo reikia pagal paties pareiškėjo skaičiavimą). Po to, kai pareiškėjas sužinojo, jog Cisterna 2 vandens tiekti negalės, buvo laukiama, kada vandenį savo cisternoje baigs Cisterna 1 (gaisrą gesinant visai mažu intensyvumu), nebuvo ieškoma kitų sprendimų, kaip kuo greičiau užtikrinti pakankamą ir nuolatinį vandens tiekimą.

30. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas tiek tarnybinio patikrinimo metu, tiek skunde atmetė komisijos minimą galimybę naudoti gaisriniame automobilyje turimą motosiurblį. Skunde akcentuojama, kad tai ne motosiurblys, o motopompa. Šie žodžiai yra sinonimai, todėl nesvarbu, kaip įrenginys pavadintas, jis turi galimybę tiekti vandenį (pareiškėjo nurodomas našumas 7,5 l/s pagal tiekiamą kiekį užtikrina dviejų švirkštų „B“ darbą ir dvigubai didesnis nei tas, kuriuo gaisras buvo gesinamas pirmas 47 min.), yra laikomas automobilyje ir vežamas į gaisro vietą, todėl, esant reikalui, privalo būti panaudotas. Juo buvo galima pripilti kažkiek vandens į Cisterną 2, taip užpildyti įsiurbimo sistemą ir vėl bandyti paimti vandenį, naudoti kaip papildomą priemonę tiekti vandenį į gaisro vietą (tiesiogiai ar per gaisrą tuo metu gesinantį automobilį). Komisija neteigė, kad sprendimas buvo privalomas ir galimas tik toks. Tačiau pareiškėjas neieškojo jokių situacijos sprendimo būdų. Argumentas, kad tai iššauktų dar didesnį gaisro stebėtojų nepasitenkinimą ir pasipiktinimą atsakovui yra visiškai nesuprantamas, nes sprendimus turi lemti siekiamas rezultatas, o ne galima (spėjama) žmonių reakcija į juos.

31. Atsakovas svarbia nurodė tarnybinio patikrinimo metu nustatytą aplinkybę, kad po to, kai nebebuvo ieškoma žmonių namo viduje, gaisras buvo gesinamas tik iš išorės, į namo vidų nebuvo einama ir iš vidaus nebuvo ne tik gesinama, bet nebuvo atliekama ir žvalgyba. Išvadoje pripažinta, kad dėl šiukšlių griuvimo pavojaus ėjimas į tą namo dalį, kurioje buvo šiukšlės, galėjo būti pavojingas, tačiau namo dalyje, kurioje šiukšlių nebuvo, tokio pavojaus nebuvo. Atvykus ugniagesiams joje beveik nebuvo dūmų, tačiau per visą gesinimo laiką į šią namo dalį nebuvo bandoma patekti ir nebuvo pastebėta, kada liepsna joje išplito. Įvykio likvidavimo aprašyme pripažinta, kad namo dalies, kurioje kilo gaisras, antrame aukšte gesinimas iš vidaus būtų galimas ten patekus, o tokio patekimo galimybė – per langus. Tačiau šia galimybe nebuvo pasinaudota. Gaisro metu sudegė visas antras (mansardinis) aukštas, todėl Nuostatų 8 punkte įtvirtintas minimalaus įvykio išplitimo principas nebuvo įgyvendintas.

32. Dėl pareiškėjo teiginių dėl ugniagesių gelbėtojų saugumo neužtikrinimo atsakovas nurodė, kad tarnybinio patikrinimo medžiagoje matyti, jog tik pačioje gesinimo pradžioje ugniagesiai gelbėtojai turi (ant pečių) KOAA. Vėliau, vykdant gesinimą, nė vienas pareigūnas (darbuotojas) nėra KOAA, o esantys ant kopėčių patiria kenksmingus gaisro faktorius, dūmai rūksta tiesiai jiems į veidus. Šis procesas truko kurį laiką, jį pastebėjo ir dėmesį atkreipė net gaisro gesinimą stebėję žmonės, todėl kritiškai vertintina pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis to nematė (nors pagal vaizdo medžiagą spręstina, kad galėjo ir turėjo matyti). O nematymas (ar, pareiškėjo žodžiais, neprivalėjimas stovėti ir stebėti kiekvieno darbuotojo) rodo, kad gaisro procesas nebuvo tinkamai kontroliuojamas, į gaisrą gesinančius pavaldinius žiūrėta atmestinai, žvalgyba buvo nevisapusiška, keliami pavojai tinkamai neįvertinti, dėl to nebuvo imtasi būtinų saugumo priemonių. Atsakovas vadovaujasi Nuostatų 101 punktu ir nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad gaisro metu niekas nenukentėjo, kad buvo užtikrintas ugniagesių gelbėtojų saugumas, ir, kad vienam jų nukentėjus, pareiškėjas, kaip gaisro gesinimo vadovas, už tai nėra atsakingas.

33. Atsakovas teigė, jog pareiškėjas, nesutikdamas su Išvadoje pateiktu vertinimu, kad pajėgos nebuvo tinkamai išdėstytos, skunde vartoja deklaratyvius išsireiškimus, tačiau pačių sprendimų (išskyrus Įvykio likvidavimo aprašyme įvardintą nurodymą gesinti per langus, vėliau – per stogą) ir jų pagrindimo nepateikia. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad visi jo priimti sprendimai ir nurodymai buvo nukreipti į gaisro plitimo sustabdymą. Tie sprendimai ir nurodymai išdėstyti paaiškinime, kuris pateiktas prie šio tyrimo, ir Įvykio likvidavimo aprašyme. Pareiškėjas nepaaiškino, kokius (konkrečius, o ne kokio tipo) duomenis jis buvo surinkęs žvalgybos metu: kuriose patalpose gaisras buvo išplitęs, kurios dar nedegė, į kurias patalpas liepsna plito, kiek tų krypčių buvo ir pan.; kaip vandens tiekimo sutrikimas keitė liepsnos plitimo kryptis ir kaip (konkrečiai) tai lėmė pajėgų perdislokavimą. Minimi kopėčių statymo, medžių pjovimo darbai tėra priemonės konkrečioms užduotims įgyvendinti (pvz., stabdyti liepsnos plitimą stogo konstrukcijomis), kurių nei vienos pareiškėjas nėra įvardinęs. Skunde pareiškėjas teigė, kad, jam atvykus, gaisras jau buvo išplitęs į pastogę, tačiau nurodymas gesinti per langus neatitinka tokios situacijos reikalaujamo tikslo – stabdyti liepsnos plitimą. Atsakovas vertino, jog skunde nurodoma aplinkybė, kad dėl vandens tiekimo sutrikimo kito liepsnos plitimo kryptis, todėl buvo keičiamos ir švirkštų išdėstymo vietos, įrodo, jog pajėgų išdėstymui buvo pasirinktas klaidingas prioritetas.

34. Atsakovas nurodė, kad aplinkybę, jog realaus pavojaus kitiems pastatams nebuvo, Tarnybinio patikrinimo išvadoje komisija mini tik atkreipdama dėmesį į tai, kad jos nepatvirtina tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys, tačiau ji pareiškėjo veiksmų vertinimui įtakos neturi. Atsakovas vadovavosi Nuostatų 74.6.1–74.6.2 punktais, Aprašo 96.9 punktu ir nurodė, jog teisės aktas nenumato papildomų pajėgų pasitelkimo nei dalimis, nei po lokalizacijos. Komisija pripažino, kad keičiantis situacijai, toks papildomas pajėgų pasitelkimas būtų galimas, tačiau nagrinėjamu atveju tokių priežasčių neįžvelgė. Pareiškėjas situacijos pokyčius minėjo deklaratyviai (atsiradus situacijos pokyčiams, pastebėta, kad reikalinga pašalinti šiukšles). Apie tai, kad namo viduje daug šiukšlių, buvo žinoma nuo pat gaisro pradžios, ir akivaizdu, kad norint visiškai užgesinti gaisrą, jas reikia išnešti. Taigi ši aplinkybė nelaikytina nauja ir svaria priežastimi telkti papildomas pajėgas. Tai, kad žmonės gesindami gaisrą pavargsta, taip pat numatomas dalykas. Jei pareiškėjas to iš karto neįvertino, tai reiškia, kad situacijos tinkamai nekontroliavo. Nors papildomas pajėgas iš Šiaulių PGV I komandos pasiūlė kitas pareigūnas, sprendimą dėl jų pasitelkimo priėmė pats pareiškėjas (tai nurodyta ir Įvykio likvidavimo aprašyme).

35. Atsakovas nurodė, jog nesuprantamas pareiškėjo argumentas, kad papildomos pajėgos buvo pasitelkiamos ne gaisrui gesinti, bet pagalbai. Gaisro lokalizacija paskelbta 14 val. 38 min., iki 17 val., vyko likvidacijos darbai. 15 val. 01 min. BPC į gaisro vietą išsiuntė Agluonų ugniagesių skyrių, 15 val. 19 min. į gaisro vietą išvyko Šiaulių PGV I komanda. Taigi pajėgos buvo telkiamos po lokalizacijos, gaisro likvidavimo proceso metu, ir atvyko dar iki baigiamų darbų pradžios, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pajėgos buvo pasitelkiamos ne gaisru gesinti.

Pareiškėjas Įvykio likvidavimo aprašymo schemoje nurodė, kad Agluonų ugniagesių komandos automobilinė cisterna tiekia vandenį gaisrui gesinti, t. y. gesina gaisrą lokalizacijos metu. Įvykio likvidavimo aprašyme nurodyta, jog Cisternai 1 tiekiant vandenį iš atviro vandens telkinio (viena magistraline linija) dirba 5 „B“ švirkštai. Pagal aprašymo schemą, vandenį dar ir vežant iš hidranto, taip pat dirba 5 „B“ švirkštai. Kadangi 5 „B“ švirkštus vandeniu aprūpinti sugebėjo viena magistralinė linija, tuomet nebereikia eikvoti materialinių ir žmogiškųjų išteklių vandeniui vežti, o su automobiliais dirbantys darbuotojai tuo metu gali atlikti kitas funkcijas, taigi gaisre (nešant šiukšles ir pan.) nepasitelkus papildomų pajėgų, dirbtų tiek pat žmonių, kiek šiuo atveju dirbo jas pasitelkus.

Nors pareiškėjas nepripažino neteisingai supratęs lemiamos gaisro gesinimo krypties nustatymo principą, iš tarnybinio patikrinimo metu teikto paaiškinimo formuluotės, atsakant į pranešime nurodytą galimą pažeidimą nepasirinkus liepsnos plitimo stabdymo krypties (GDV privalo vadovautis visais priešgaisrinės gelbėjimo darbų krypties nustatymo principais, o ne išskiriant vieną iš jų), matyti, kad jis neprivalėjo pasirinkti vienos krypties, nors teisės aktas reikalauja pasirinkti vieną. Įvykio likvidavimo aprašyme lemiama gaisro gesinimo kryptis visai neminima.

Paaiškinime pareiškėjas, siekdamas paneigti savo galimą tarnybinį nusižengimą, citavo pirmas tris lemiamas gaisro gesinimo kryptis, prie jų nurodė veiksmus, kurie buvo atlikti pirmiausia, tačiau pasirinkti kryptis „išvengti sprogimo“ ir „vykdyti žmonių paiešką“ nebuvo pagrindo. Pareiškėjas nenurodė, kokia kryptis buvo pasirinkta, kokios aplinkybės pasikeitė, į kokią kryptį buvo pakeista prieš tai buvusi kryptis. Akivaizdu, kad visus gaisro gesinimo veiksmus, kad ir kokie jie buvo, siekiama pateikti kaip atitinkančius lemiamą gaisro gesinimo kryptį, nors gaisro gesinimas pro langus, vėliau – praardžius stogą, nerodo, kad (ir kokia) lemiama gaisro gesinimo kryptis buvo pasirinkta.

36. Atsakovas vadovavosi Aprašo 51 punktu ir nurodė, jog šalia gaisravietės esant vandens šaltiniui, vandens tiekimas atvežimo būdu organizuojamas tik tuo atveju, kai nepakanka jame esamo vandens kiekio. Pareiškėjas nėra išreiškęs net abejonės, kad vandens telkinyje gali nepakakti. Komisija Išvadoje konstatavo, kad būtent gaisro gesinimo vadovas privalėjo imtis priemonių, kad vandenį tiekiantis skyrius naudotų tinkamą įrangą. Tai galėjo būti pasiekta pakeičiant įsiurbiamąją žarną arba vandenį tiekiantį automobilį. Tai, kad Akmenės PGT skyriai nukreipti vežti vandenį iš hidranto, rodo, jog nebuvo laikoma, kad jie yra sugedę. Nors užpildymo iš hidranto principas yra kitas, nei imant vandenį iš atviro vandens telkinio, tam, kad vanduo būtų tiekiamas gaisrui gesinti, siurblys turi tinkamai veikti. O kadangi, kaip rodo pareiškėjo teikiami duomenys, gaisrą šie skyriai gesinimo, reiškia, kad siurbliai veikė. Atsakovas vertino, jog pareiškėjo argumentas, kad reikia keisti Kruopių ugniagesių komandos automobilio vandens paėmimo ir išmetimo sistemą, nenagrinėtinas, nes šią informaciją pareiškėjas sužinojo jau po gaisro. Tai, kad antros magistralinės linijos tiesimas racionalus ir pagrįstas, pripažino ir pats pareiškėjas skunde. Taigi buvo ketinama tiesti dvi, bet nutiesta viena, pareiškėjas, kaip gaisro gesinimo vadovas, nesiėmė priemonių nutiesti dar vieną magistralinę liniją. Pareiškėjas ir pats nurodė, kad vandenį tiekiant Cisterna 1 (viena magistraline linija), dirbo 5 „B“ švirkštai. Pagal schemą, net ir pradėjus vandenį papildomai tiekti atvežimo būdu, dirbo tiek pat švirkštų – 5. Tai taip pat rodo, kad vandens tiekimas atvežimo būdu buvo nebūtinas, o toks sprendimas – neracionalus. Agluonų ugniagesių komandos automobilinės cisternos pasitelkimas po to, kai jau buvo paskelbta lokalizacija, taip pat rodo neracionalų išteklių naudojimą. Kaip konstatuota Išvadoje, nutiesus antrą magistralinę liniją, vairuotojai (2, vėliau 3), kurie dirbo veždami vandenį, būtų galėję gaisre atlikti kitas funkcijas, nebūtų reikėję kviesti Agluonų ugniagesių komandos automobilinės cisternos ar Šiaulių PGV I komandos technikos.

37. Atsakovas nurodė, jog visiškai nereikšminga yra pareiškėjo pastaba, kad R. T. gaisre dalyvavo kaip savanoris. Automobilines cisternas ryte priėmė ir pagal telemetrijos duomenis vairavo tik tuo metu tarnyboje buvę pareigūnai. Jie atsako už jų saugumą iki baigia darbą. Akivaizdu, kad teisinio pagrindo R. T. ne tarnybos metu vairuoti Akmenės PGT automobilį nebuvo, o dėl priimtų sprendimų ir elgesio sistema fiksavo realybės neatitinkančius duomenis.

38. Atsakovas paaiškino, jog komisijos nuomonė apie neracionalų išteklių naudojimą tris kartus vykstant patikrinti, ar gaisras visiškai užgesintas, nėra subjektyvi, ji paremta Aprašo 96.21, 79.1 punktais. Taigi teisės aktai numato prievolę gaisrą užgesinti taip, kad jis neatsinaujintų, o tai užtikrinti, jei būtina, naudoti būtent tokį būdą, kurį pareiškėjas įvardina ir atmeta kaip nepriimtiną – budėjimą gaisro vietoje. Tarnyboje taikytas važiavimas patikrinti gaisro vietą teisės aktuose nenumatytas.

39. Atsakovas nurodė, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje vertinta pareiškėjo, kaip gaisro gesinimo vadovo, elgesio atitiktis teisės aktų reikalavimams. Komisija, nustačiusi, kad vadovaujant gaisro gesinimui buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, konstatavo, kad toks elgesys nėra sektinas. Į pareigūno tarnybą (charakteristiką) atsižvelgta parenkant tarnybinę nuobaudą, kuri skirta pati švelniausia iš galimų skirti. Atsakovas darė išvadą, kad vandens tiekimo sutrikimas galėjo būti lemtas ne tik technikos gedimo, bet ir komandos nario nesugebėjimo atlikti savo funkcijas. Todėl, jei vandens tiekimo sutrikimai susiję su darbuotojų negebėjimu dirbti su technika, tai taip pat yra pareiškėjo, kaip Akmenės PGT viršininko, atsakomybė (pareigybės aprašymo 6.1, 6.10, 6.16 p.).

40. Atsakovas paaiškino, kad komisija sudaryta vadovaujantis Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“, (toliau – ir Tvarkos aprašas) 6 punktu ir atsižvelgiant į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos darbo reglamento, patvirtino Departamento direktoriaus 2007 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 1-222 (2020 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 1-70 redakcija), (toliau – ir Darbo reglamentas) II skyriaus VI skirsnį „Komisijų, darbo grupių sudarymas ir veikla“. Į komisijos sudėtį yra atrinkti darbuotojai, atsižvelgiant į jų patirtį ir sugebėjimus, kurie leistų įgyvendinti komisijai pavestas užduotis. Todėl pareiškėjo iškeltos abejonės dėl komisijos narių tinkamumo yra nepagrįstos ir klaidinančios, norint sumenkinti komisijos narių daugiametę patirtį ir sukelti abejones dėl jų priimtų sprendimų.

41. Pasisakydamas dėl tarnybinio patikrinimo metu užduotų papildomų klausimų, atsakovas pažymėjo, kad jie jokiu būdu nerodo komisijos bandymo tyrimą pakreipti sau palankia linkme. Komisija tarnybinį patikrinimą atliko objektyviai, nėra jokios pusės, kuri jai būtų palanki ar nepalanki, jokio asmeninio suinteresuotumo nei vienas komisijos narys neturi ir neturėjo. Atsakovas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodė, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda parinkta laikantis bendrųjų tarnybinių nuobaudų skyrimo principų, teisingumo ir protingumo kriterijų, tarnybinė nuobauda atitinka pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį. Švelniausios tarnybinės nuobaudos pareiškėjui paskyrimas patvirtina, kad Departamentas adekvačiai įvertino pažeidimo pobūdį, pareiškėjo kaltės laipsnį, asmenybę ir kitas reikšmingas aplinkybes.

II. 42. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. liepos 8 d. sprendimu pareiškėjo D. L. skundą atmetė.

43. Teismas nustatė, kad Įsakymas priimtas vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 2 dalies 1 punktu bei atsižvelgiant į Išvadą.

44. Nustatęs, kad Departamente 2020 m. rugsėjo 14 d. gautas G. N. ir A. P. skundas dėl aplaidžių pareigūnų (ugniagesių) veiksmų (neveikimo) gaisravietėje bei neprofesionalaus vadovavimo ugniagesių pajėgoms įvertinimo, kuriame buvo prašoma atlikti išsamų tyrimą dėl pareigūnų, 2020 m. rugsėjo 3 d. 11.38 val.–17.00 val. dalyvavusių gesinant gaisrą adresu (duomenys neskelbtini) veiksmų, teismas vadovavosi Tvarkos aprašo 6–7 punktais ir nustatė kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas nepažeidžiant Tvarkos aprašo 7 punkto. Teismas įvertino Departamento Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2020 m. spalio 28 d. tarnybinį pranešimą, nustatė, kad Tarnybinio patikrinimo išvada parengta 2020 m. lapkričio 27 d. ir sprendė, kad Tvarkos aprašo 23 punktas nepažeistas.

45. Teismas, įvertinęs pareiškėjui įteikto 2020 m. spalio 9 d. pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo (toliau – ir Pranešimas) turinį ir Tvarkos aprašo nuostatuose pranešimui keliamus reikalavimus, sprendė, jog Pranešime nurodytas įtarimas apie tarnybinį nusižengimą yra pakankamai tikslus, išsamiai nurodoma, kokio tarnybinio nusižengimo padarymu pareiškėjas įtariamas, kokie konkretūs veiksmai, kurie vertinami kaip tarnybinis nusižengimas, pateikiama nuoroda į konkrečias Aprašo ir Nuostatų normas, pareigybės aprašymo punktus. Teismas vertino, jog Pranešime nurodyta informacija turėjo pareiškėjui leisti aiškiai suvokti, kuo jis kaltinamas, tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, pateikti paaiškinimus dėl tarnybinio nusižengimo, kurio padarymu jis yra įtariamas.

46. Teismas nustatė, kad Išvadoje konstatuojama, jog pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 3 d. apie 12 val. atvykęs į gaisrą (duomenys neskelbtini), ir perėmęs vadovavimą jo gesinimui, nedavė nurodymo automobilines cisternas statyti prie vandens šaltinių, tuo pažeidė Aprašo 53 punktą, pareigybės aprašymo 6.2, 6.13 punktus; žvalgybos metu nesurinko pakankamai duomenų apie gaisrą ir juos netinkamai įvertino, tuo pažeidė Nuostatų 55.1, 55.2, 55.4, 55.5, 55.6 punktus, Aprašo 27.3, 27.5, 27.6, 27.7, 27.9 punktus, pareigybės aprašymo 6.2, 6.13 punktus; netinkamai įvertino situaciją, neišdėstė pajėgų taip, kad būtų sustabdytas gaisro plitimas, tuo pažeidė Nuostatų 74.2, 74.3, 74.4, 74.6.1 punktus; organizuodamas vandens tiekimą gaisrui gesinti, davė nurodymą naudoti gaisrinį hidrantą, o ne tiesti antrą magistralinę liniją nuo prie atviro vandens telkinio stovinčio gaisrinio automobilio, tuo pažeidė pareigybės aprašymo 6.7 punktą ir padarė tarnybinį nusižengimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui paskirta nuobauda sietina su keturiais skirtingais epizodais. Teismas taip pat nustatė, kad Išvadoje nurodoma, jog pareiškėjo kaltė dėl padaryto pažeidimo liudija, kad pažeidimas padarytas dėl nerūpestingumo, pareigūnas savo elgesiu padaryti žalos nenorėjo, bet dėl to, kad nesiėmė priemonių ir neorganizavo gelbėjimo darbų taip, kad užtikrintų maksimalią turto apsaugą, įvykio metu degusiam turtui padaryta didesnė žala.

47. Dėl nurodymo statyti automobilines cisternas prie vandens šaltinių, teismas vadovavosi Aprašo 53 punktu, Šiaulių PGV Akmenės PGT (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo 6.2, 6.13 punktais ir nustatė, kad pareiškėjui atvykus į gaisravietę, Akmenės PGT I ir II skyriaus automobilinės cisternos (Cisterna 1 ir Cisterna 2) jau buvo išrikiuotos. Pirma siaurame kelyje prie degančio namo jau stovėjo Cisterna 2, o už jos tame pačiame kelyje stovėjo Cisterna 1. Nuo Cisternos 2 jau buvo nutiesta magistralinė linija į gaisravietę ir buvo tiekiamas vanduo.

Teismas sutiko su pareiškėjo pozicija, kad jam atvykus į gaisravietę automobilinių cisternų išdėstymas jau neatitiko Aprašo 53 punkto reikalavimo. Teismas vadovavosi Nuostatų 8 punktu, pareigybės aprašymo 6.2, 6.13 punktais ir priėjo prie išvados, kad pareigybės aprašymo nuostatos numato aktyvų elgesio modelį, sietiną su susidariusios situacijos likvidavimu, veiklos vykdymo pagal numatytus teisės aktų reikalavimus užtikrinimą. Teismas nurodė, kad komisijos Išvadoje akcentuojama, jog pareiškėjas turėjo duoti nurodymą vieną cisterną palikti gesinti gaisrą, kitą – nukreipti prie vandens telkinio; kadangi dėl siauro kelio vandens netiekianti cisterna pravažiuoti negalėjo, vandens tiekimas turėjo būti perjungtas nuo Cisternos 1, o Cisterna 2 nedelsiant vykti prie telkinio.

Taip pat komisijos vertinimu neturėjo būti laukiama, kada cisterna baigs tiekti vandenį, nes vandens tiekimo perjungimas nuo Cisternos 2 prie Cisternos 1 nebūtų užtrukęs ir tai būtų galėję atlikti vairuotojo funkcijas atliekantys pareigūnai. Pasak komisijos, toks cisternų paskirstymas (Cisterna 2 stoja prie vandens šaltinio, Cisterna 1 tiekia vandenį iš cisternos) būtų logiškas bet kokiu atveju į gaisrą atvykus dviem automobiliams, kadangi Cisternos 1 vandens talpa 7 000 l (Cisternos 2 – 2 700 l), jos pakaktų ilgesniam laikui, kol Cisterna 1 statoma prie vandens šaltinio.

Jos siurblio našumo (40 l/s) pakanka bent 10 švirkštų „B“ (gaisras buvo gesinamas tik „B“ švirkštais, daugiausia – 5 vienu metu). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neginčijo, jog toks elgesio modelis nebūtų pareikalavęs neproporcingų, didesnių laiko ir žmogiškųjų išteklių sąnaudų, nei pasirinktasis pareiškėjo elgesio modelis. Teismas analizavo komisijos vertinimą (prie vandens cisternos atvykus su tuščia vandens cisterna, buvo prarasta galimybė vandenį „paimti” į siurblį ir įsiurbiamąsias žarnas, užpildant vandeniu iš cisternos), pareiškėjo nesutikimo su šiuo vertinimu argumentus (vaizdo įrašas patvirtina, kaip ta pati automobilinė cisterna, išleidus iš jos visą vandenį, paima vandenį iš atviro vandens telkinio, kitus skundo argumentus dėl vandens sutrikimų), atsakovo atsiliepimo argumentus (tai, kad Cisterna 2 prie atviro vandens telkinio nuvyko tuščia (be vandens) ir negalėjo pradėti teikti vandenį į gaisro vietą, tarnybinio patikrinimo metu vertinta ne kaip pažeidimas, o kaip pasekmė) ir nusprendė, kad byloje nėra ginčo dėl buvusių vandens tiekimo sutrikimų.

Tačiau teismas vertino, jog net ir pradinis netinkamas cisternų išdėstymas, kurį rado pareiškėjas, atvykęs į įvykio vietą, nepaneigė pareiškėjo pareigybės aprašyme numatytos pareigos laikytis Aprašo 53 punkto reikalavimų, vadovaujant gaisro likvidavimui.

48. Dėl žvalgybos duomenų rinkimo apie gaisrą ir jų vertinimo, teismas vadovavosi Nuostatų 54, 55.1–55.2, 55.4–55.6 punktais, Aprašo 27.3, 27.5–27.7, 27.9 punktais, analizavo Įvykio likvidavimo aprašyme pateiktą informaciją (į įvykio vietą apie 12 val. atvyko pareiškėjas, perėmė vadovavimą; vertino besikeičiančią situaciją, davė nurodymus dėl automobilinių cisternų išdėstymo, naujų magistralių teisimo, švirkštų išdėstymo, o pamainos vadui – nuolatos stebėti gaisro gesinimo eigą). Teismas iš pareiškėjo paaiškinimo į Pranešimą nustatė, kad dėl žvalgybos duomenų rinkimo buvo sudaryta KOAA grandis, vykdoma žmonių paieška, atjungtas elektros tiekimas, pašalintos kliūtys, buvo pjaunami medžiai, patrauktos didelių gabaritų buitinės atliekos, kurios trukdė prieiti prie namo, saugiai gaisrui gesinti (Aprašo 98.6 p.) ir kopėčias statyti, buvo užtikrintas pareigūnų ir ugniagesių gelbėtojų saugumas, aktyviais veiksmais buvo gesinamas gaisras, siekiant išsaugoti turtą, ardomos konstrukcijos, pasitelktos papildomos pajėgos (sugedus vienai automobilinei cisternai), į gaisro vietą buvo paduoti 5 „B“ švirkštai ir kiti veiksmai, būtini įvykiui likviduoti.

Teismas nurodė, jog Išvadoje akcentuojama, kad pareiškėjas nepaaiškina, kokiu būdu (ar) kokius sprendimus lėmė didelis degių medžiagų (šiukšlių) kiekis name, kokia buvo nustatyta liepsnos plitimo kryptis, kokiais sprendimais (veiksmais) buvo siekiama stabdyti gaisro plitimą, kodėl ir kur pasirinktos gesinimo (švirkštų) vietos, kokie nustatyti pavojai, koks buvo nustatytas gesinimo medžiagų poreikis, ar jo pakako stabdyti gaisro plitimą ir pan. Tarnybinį patikrinimą atliekanti komisija siekė papildomai išsiaiškinti šias aplinkybes, 2020 m. lapkričio 6 d. pateikdama klausimus pareiškėjui.

Į 13 klausimą „kokius davėte nurodymus dėl švirkštų išdėstymo” pareiškėjas atsakė: „atsižvelgiant į buvusią situaciją, daviau visus būtinus nurodymus dėl švirkštų išdėstymo”. Į 14 klausimą „kaip Jūsų sprendimus, nurodymus lėmė didelis šiukšlių kiekis name (prašau nurodyti, kuo jie (sprendimai, nurodymai) buvo kitokie, nebūtų tuo atveju, jei šiukšlių nebūtų buvę)?“ pareiškėjas nurodė, kad „klausimas suformuluotas netiksliai, nesuprantamai, iš klausimo turinio neaišku, kokios informacijos ar paaiškinimo nori tyrėjas”.

Į 15 klausimą „kurie Jūsų priimti sprendimai ir nurodymai buvo nukreipti į gaisro plitimo sustabdymą?“ pareiškėjas atsakė „visi mano sprendimai ir nurodymai buvo nukreipti į gaisro plitimo stabdymą. Tie sprendimai ir nurodymai išdėstyti mano paaiškinime, kuris pateiktas prie šio tyrimo, ir įvykio likvidavimo aprašyme.” Į 16 klausimą „kodėl nebuvo atliekama žvalgyba ir gesinimas G. N. namo dalyje?“ pareiškėjas atsakė „nesuprantu klausimo esmės. Žvalgyba buvo atliekama vertinant visą statinį, t. y. visą gyvenamąjį namą, neatsižvelgiant į jo juridinę priklausomybę, gesinamas buvo visas statinys, ten kur buvo būtina, o ne atskiros jo dalys“.

Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo pateiktuose paaiškinimuose komisijai nebuvo konkrečiai atsakyta į klausimų visetą dėl švirkštų išdėstymo, gesinamame name buvusių šiukšlių didelio kiekio įtakos pareiškėjo priimtiems sprendimams. Teismas sutiko su Išvadoje išdėstyta pozicija, kad pareiškėjas nepaaiškino, kokius duomenis jis buvo surinkęs žvalgybos metu: kuriose patalpose gaisras buvo išplitęs, kurios dar nedegė, į kurias patalpas liepsna plito, kiek tų krypčių buvo ir pan. Pareiškėjas nepaaiškino, kaip vandens tiekimo sutrikimas keitė liepsnos plitimo kryptis ir kaip (konkrečiai) tai lėmė pajėgų dislokavimą.

49. Teismas nustatė, kad Išvadoje padaryta išvada, kad „gaisro gesinimas iš visų pusių nelaikytinas savaime tinkamu; kai gaisras plinta, pajėgos turi būti išdėstomos taip, kad plitimas būtų stabdomas, o ne gesinama „visur po truputį”. Komisija, įvertinusi turimus telemetrinius duomenis, nurodė, kad „tiekiant tik tiek vandens, neįmanoma sustabdyti liepsnos plitimo, tuo labiau, vienu metu bandant gesinti iš visų pusių. Gesinimas iš visų pusių rodo, kad nebuvo pasirinktas toks kryptingas gesinimas, kuris būtų skirtas liepsnos plitimui į nedegančias pastato dalis stabdyti. Nors dalis pirmo aukšto patalpų nebuvo sunaikinta, tačiau antro aukšto visos patalpos gaisro metu buvo sunaikintos“. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus, susijusius su tinkama žvalgyba, gesinimu ten, kur reikėjo, iki jam atvykus, gaisro išplitimu į pastogę, į G. N. namo dalį dėl vandens sutrikimų, sutiko su atsakovo vaizdo medžiagos vertinimu, jog jau gesinant gaisrą bent vienas kambarys antrame aukšte buvo visiškai nepaliestas liepsnos, jame nematyti dūmų. Teismas aptarė A. P. pranešimo turinį ir pažymėjo, kad žvalgybą įvykio vietoje organizuoja gelbėjimo darbų vadovas, prie žvalgybos veiksmų priskirtini tokie veiksmai kaip ugnies ir kitų pavojingų veiksnių plitimo kryptys, įvykio keliami pavojai turtui, turto gelbėjimo būtinumas, jo apsaugos ir gelbėjimo būdai; įvykiui likviduoti reikalingų medžiagų ir įrangos poreikis, artimiausi vandens ar kitų išteklių šaltiniai, jų naudojimo būdai. Pareiškėjo vadovaujamos žvalgybos duomenų rinkimas, vertinimas ir jų pagrindu priimtų sprendimų pasekmės (kilusi didesnė žala) suteikė pagrindą teismui spręsti dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrįstumo dėl jau minėtų normų pažeidimo.

50. Dėl situacijos vertinimo, pajėgų išdėstymo taip, kad būtų sustabdytas gaisro plitimas, teismas vadovavosi Nuostatų 74.1–74.4, 74.6.1 punktais bei nurodė papildomai nepasisakantis dėl organizuojamos žvalgybos, situacijos vertinimo, gelbėjimo darbų krypties nustatymo, priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų išdėstymo. Teismas aptarė Išvadoje nurodomus argumentus dėl papildomų pajėgų kvietimo po lokalizacijos, analizavo pareiškėjo skundo argumentus (dėl Šiaulių PGV I komandos automobilinės cisternos), atsakovo atsiliepimą (sprendimą dėl minėtų pajėgų pasitelkimo priėmė pats pareiškėjas) ir, atsižvelgęs į pareiškėjo vadovaujamo gaisro gesinimo eigą, įvykio metu degusiam turtui padarytą didesnę žalą, sutiko su atsakovo pozicija, kad tinkamai įvertinus situaciją (žmonių poreikį, per mažą debitą, liepsnos plitimą, ir pan.) pajėgos turėjo būti kviečiamos anksčiau arba priimami kitokie sprendimai (kitaip organizuojamas gaisro gesinimas, pvz. tiesiant antrą magistralinę liniją).

51. Dėl vandens tiekimo gaisrui gesinti organizavimo (nurodymo naudoti gaisrinį hidrantą, o ne tiesti antrą magistralinę liniją nuo prie atviro vandens telkinio stovinčio gaisrinio automobilio), teismas vadovavosi pareigybės aprašymo 6.7 punktu, aptarė Išvados teiginius neracionalaus išteklių naudojimo aspektu ir nustatė, kad Įvykio likvidavimo aprašyme nurodoma, kad vanduo buvo tiekiamas viena magistraline linija, o Išvadoje daroma išvada, kad pagal technines charakteristikas buvo galima (ir reikėjo) nutiesti antrą magistralinę liniją nuo prie atviro vandens šaltinio stovinčios automobilinės cisternos (iš dviejų slėginių žarnų), vieną ar kelias automobilines cisternas pastatyti šalia (rezervui, su pilnomis cisternomis. Atvežus vandenį iš hidranto, siurbliai veikė ir vandenį gaisrui gesinti tiekė). Kartu pasisakant dėl įrangos, priemonių poreikio Išvadoje nurodyta, kad taktinis sprendimas turėjo būti pakeisti siurbiamąją žarną į tinkamų parametrų, arba pakeisti automobilinę cisterną, kitas palikti rezerve, nutiesti antrą magistralinę liniją, vandens ir iš hidranto nevežioti ir papildomų pajėgų, paskelbus lokalizaciją, nekviesti. Teismas pažymėjo, kad atsakovas formuluodamas kaltinimą pareigybės aprašymo 6.7 punkto pagrindu, nepagrindė konkrečiomis (Aprašo, Nuostatų) normomis, nekonkretizavo, kuri konkreti norma buvo pažeista nurodžius naudoti gaisrinį hidrantą, o ne tiesti antrą magistralinę liniją nuo prie atviro vandens telkinio stovinčio gaisrinio automobilio. Teismas sprendė, kad atsakovas nepagrindė pareigybės aprašymo 6.7 punkte numatyto reikalavimo pažeidimo. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjui skirta švelniausia nuobauda, teismas vertino, kad pareiškėjui paskirtos nuobaudos proporcingumui vienos iš veikų netinkamas kvalifikavimas neturi įtakos.

52. Dėl pareiškėjo argumentų, kad tarnybinio patikrinimo metu netirtos aplinkybės, kodėl ugniagesiai, kurie yra apmokyti paduoti vandenį gaisravietėje ir kurie pagal ugniagesio pareigybės aprašymus privalėjo paduoti vandenį, to nepadarė, nesiaiškinta ir netirta jų netinkamai atliktų veiksmų įtaka gaisro metu net nebuvo apklausti nei ugniagesiai, kurie nepadavė vandens, nei ugniagesiai, kurie vykdė žvalgybą namo viduje, teismas pažymėjo, kad įstaigos darbuotojo tiesioginių pareigų neatlikimas automatiškai dar nereiškia, kad įstaigos vadovas yra kaltas dėl to. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Išvadoje nėra formuluojami kaltinimai pareiškėjui, kaip vadovui, dėl netinkamos kitų asmenų veiksmų kontrolės, ar nors ir pakankamai kontroliuojamų darbuotojų tiesioginių pareigų neatlikimo. Kaltinimai sietini su tinkamų priemonių nesiėmimu ir gelbėjimo darbų organizavimu taip, kad nebuvo užtikrinta maksimali turto apsauga.

53. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas tarnybinių nuobaudų neturi, į įvykio metu degusiam turtui padarytą žalą bei į tai, kad veika padaryta dėl nerūpestingumo, teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai skyrė švelniausią tarnybinę nuobaudą, t. y. pareiškėjui paskirta adekvati tarnybinė nuobauda, padaryta veika negali būti laikoma mažareikšme.

54. Teismas nevertino likusių pareiškėjo argumentų, ir nurodė, kad teismui konstatavus, jog atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių, atlikdamas tarnybinio nusižengimo tyrimą išsamiai ir visapusiškai įvertino aplinkybes, o Išvadoje nurodomos tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, pasekmės, darytina išvada, kad pareiškėjo skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti šį skundžiamą aktą atmestinas. Atmetęs pareiškėjo skundą, teismas netenkino ir pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 55. Pareiškėjas D. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti Departamento direktoriaus Įsakymą.

56. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai įvertino administracinėje byloje surinktus duomenis, kai kurių duomenų ir aplinkybių iš viso nevertino, nepasisakė dėl daugelio pareiškėjo reikalavimų ir argumentų, nevertino teismo posėdžių metu ištirtų aplinkybių, todėl skundžiamame sprendime išdėstė išvadas, neatitinkančias administracinės bylos aplinkybių ir nepagrįstai priėmė sprendimą pareiškėjo skundą atmesti.

57. Dėl nurodymo statyti automobilines cisternas prie vandens šaltinių, pareiškėjas teigia, jog teismas vienašališkai rėmėsi tik komisijos Išvadoje pateiktu sprendimo būdu. Teismas nepaaiškino, kodėl netiko pareiškėjo pasirinktas gaisro gesinimo modelis, nors skundžiamame sprendime pažymėjo, kad šie pasirinkti sprendimai yra lygiaverčiai. Teismas neargumentavo, kodėl nusprendė, jog būtent atsakovo pasirinktas gesinimo modelis turėtų būti teisingas šioje situacijoje. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog jokiame teisės akte nenumatyta, kad esant tokiai situacijai, privalu nutraukti vandens tiekimą iš automobilinės cisternos tam, kad ji būtų pastatyta prie atviro vandens telkinio, jokiame teisės akte nėra nurodyta, kokį gesinimo modelį rinktis. Įvykio vietoje pareiškėjas davė nurodymą Cisternai 2 stoti prie vandens telkinio, o iš Cisternos 1 vanduo toliau buvo tiekiamas į gaisravietę. Jeigu tai tiko komisijai, teismui, jeigu pareiškėjas taip ir padarė, kodėl tai traktuojama, kaip pažeidimas. Teismas to nepaaiškino.

58. Teismas nesutinka su teismo argumentais dėl Išvadoje nurodyto teiginio, kad prie vandens cisternos atvykus su tuščia vandens cisterna, buvo prarasta galimybė vandenį „paimti” į siurblį ir įsiurbiamąsias žarnas, užpildant vandeniu iš cisternos. Byloje nėra duomenų, kad vandens cisterna prie vandens telkinio nuvyko tuščia. Pareiškėjas Cisternos 2 vairuotojui davė nurodymą „baigus tiekti vandenį, stoti prie vandens telkinio“, tačiau šis nurodymas neparodo, kad vandens cisterna buvo tuščia. Jokiame teisės akte nėra nurodyta, kad iš automobilinės cisternos išleidus vandenį, automobilinės cisternos gaisrinis siurblys praranda galimybę paimti vandenį iš atviro vandens telkinio. Cisternos 2 siurblio eksploatavimo instrukcijos kopija patvirtina, jog nėra reikalavimo dėl vandens palikimo siurblyje. Nėra aišku, kodėl teismas nevertino šių objektyvių duomenų, dėl jų nepasisakė, bet vienašališkai rėmėsi atsakovo pateiktais niekuo nepagrįstais teiginiais ir argumentais. Pareiškėjas užfiksavo kaip ta pati automobilinė cisterna, išleidus iš jos visą vandenį, be jokių trukdžių iš atviro vandens telkinio paima vandenį, atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad tokia vandens cisterna ir išleidus vandenį be problemų paima vandenį iš atviro vandens telkinio, tačiau teismas šių duomenų nevertino, dėl jų nepasisakė. Teismas sprendime nurodė, jog prie skundo medžiagos toks vaizdo įrašas pateiktas, nors EPP sistemoje pateikiant skundą pastabose pažymėta, jog vaizdo įrašo nepavyko įkelti. Tai parodo, kaip neatidžiai teismas vertino bylos duomenis.

59. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Išvadoje suformuluotą pažeidimą „nedavė nurodymo automobilines cisternas statyti prie vandens šaltinių“. Byloje yra pakankamai duomenų (ir teismas tai pažymi), kad pareiškėjas davė nurodymą automobilinei cisternai stoti prie vandens telkinio. Niekaip kitaip, kaip tik gavus gelbėjimo darbų vadovo (GDV) nurodymą, automobilinės cisternos įvykio likvidavime negali atsidurti prie vandens telkinio. Tik problema buvo tame, kad iš to vandens telkinio, dėl nenustatytų aplinkybių, vairuotojai nesugebėjo paimti vandens, dėl ko gaisras ir išplito į G. N. namo pusę. Pareiškėjas nurodo, kad teismas sprendime remiasi atsakovo atsiliepime pateiktu paaiškinimu, jog tai, kad Cisterna 2 prie atviro vandens telkinio nuvyko tuščia (be vandens) ir negalėjo pradėti teikti vandenį į gaisro vietą, tarnybinio patikrinimo metu vertinta ne kaip pažeidimas, o kaip pasekmė. Teismas nepaaiškino, kodėl remiasi šiuo atsakovo paaiškinimu, nors atsakovo atstovas nesugebėjo nurodyti, kokiame dokumente, teisės akte nurodyta, tokia situacija dėl vakuumo susidarymo, kokiems automobiliams tai taikoma, kodėl apie tai nėra informuoti darbuotojai. Teismas vienašališkai be jokių argumentų pasirėmė šiuo niekuo nepagrįstu paaiškinimu. Jeigu teismui nepakako pareiškėjo pateiktų duomenų dėl vandens paėmimo iš atviro vandens telkinio, tai buvo galima išsiaiškinti užklausiant raštu Departamentą arba apklausiant specialistą, su kuriuo bendravo pareiškėjas.

60. Pareiškėjas teigia, jog skunde nurodė, kad vairuotojai, kurie vairavo 2020 m. rugsėjo 3 d. Akmenės PGT automobilines cisternas, tarnybinio patikrinimo metu nebuvo apklausti, kad prie tarnybinio patikrinimo medžiagos yra pridėti tik šių vairuotojų ugniagesių gelbėtojų tarnybiniai pranešimai, kurie rašyti tarnybos vadovui pareiškėjui tuoj po įvykio, t. y. tarnybiniai pranešimai rašyti dar tada, kai tarnybinis patikrinimas nebuvo pradėtas, šie pranešimai yra neišsamūs, bendro informacinio pobūdžio. Teismas dėl šių argumentų nepasisakė, nebandė išspręsti šio trūkumo. Atsakovo atstovas nurodo, kad bendravo su vairuotojais telefonu, tačiau teismas nesiaiškino, kur ir kaip atsakovas bendravo su vairuotojais, kokiame dokumente tai užfiksuota (nėra jokio atsakovo atstovo rašyto paaiškinimo, garso įrašo ar tarnybinio pranešimo), ir nesiėmė priemonių jų apklausti.

61. Dėl žvalgybos duomenų rinkimo apie gaisrą ir jų vertinimo pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi tik pareiškėjo paaiškinimais, kurie buvo pateikti atliekant tarnybinį patikrinimą 2020 m. lapkričio 6 d. Teismas tik išrinko atsakovui palankius pareiškėjo atsakymus ir kitų aplinkybių nenagrinėjo. Teismas nesirėmė skunde nurodytais argumentais, nors šios aplinkybės buvo išsamiai aptartos ir paaiškintos, pirmo teismo posėdžio metu nustatytomis aplinkybėmis ir ištirtais įrodymais, nes teismo posėdžio metu būtent visi šie klausimai buvo aptarti, išanalizuoti išsamiai ir pareiškėjas dėl jų pasisakė. Taigi teismas vienašališkai, net netirdamas ir nenagrinėdamas visų aplinkybių, padarė išvadą, jog pareiškėjo pateiktuose paaiškinimuose tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijai nebuvo konkrečiai atsakyta į klausimų visetą dėl švirkštų išdėstymo, gesinamame name buvusių šiukšlių didelio kiekio įtakos pareiškėjo priimtiems sprendimams ir sutiko su komisijos pozicija, kad pareiškėjas nepaaiškino, kokius duomenis jis buvo surinkęs žvalgybos metu. Pareiškėjas pakartoja skunde, teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes ir teigia, jog toks šališkas teismo sprendimas gali būti paaiškinamas tik tuo, kad teismas neįsigilino į aplinkybes, nes nesuprato jų specifikos. Esant tokiai situacijai, reikėjo kviesti asmenis, specialistus, kurie turi pakankamai patirties vadovaujant gaisrų gesinimui ir kurie galėtų tai paaiškinti teismui. Teismas aplinkybių nesiaiškino, neanalizavo, netyrė, dėl jų nepasisakė, tik atkartojo tarnybinio patikrinimo išvadas ir jas konstatavo, kaip pagrįstas.

62. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kuria buvo atmesti pareiškėjo paaiškinimai dėl gesinimo ten, kur reikia, gaisro išplitimo į namo pastogę iki jam atvykstant, ir nurodo, jog ji nepagrįsta bylos duomenimis ir akivaizdu, jog ir šioje situacijoje teismas nesupranta gaisro gesinimo specifikos. Ir šiuo atveju teismui priimti teisingą sprendimą taip pat galėjo padėti asmenys, turintys pakankamai patirties gaisrų gesinime, kurie galėjo paaiškinti, kaip vyksta gesinimas, kai name gaisro židinys yra tik vienoje pusėje, vienoje patalpoje, o kitos patalpos nėra paliestos ugnies. Būtent tai, kad teismas sutiko su atsakovo vaizdo medžiagos vertinimu, jog jau gesinant gaisrą bent jau vienas kambarys antrame aukšte buvo visiškai nepaliestas liepsnos ir jame nematyti dūmų, parodo, jog teismas neįsigilino ir nesuprato gesinimo specifikos. Pareiškėjas pakartoja situaciją, kuri padėtų suprasti, kur turi būti nukreipiamos gesinimo kryptys, nurodo įvykio aplinkybes ir teigia, jog gaisro židinys buvo kitoje namo pusėje, į kurią ir buvo nukreiptas gesinimas. Jeigu pareiškėjo duoti nurodymai būtų buvę laiku ir tinkamai įvykdyti, t. y. iš atviro vandens telkinio vairuotojai būtų padavę vandenį, tikėtina, kad liepsnos plitimas į kitą namo pusę, kuri priklauso G. N., būtų sustabdytas. Gaisras į G. N. namo pusę išplito per pastogę dėl vandens padavimo trukdžių, kurių pareiškėjas negalėjo numatyti.

63. Pareiškėjas vertino, jog teismas pareiškėjo teiginius dėl žvalgybos tik perrašė, bet neargumentavo, kodėl jis juos vertina kritiškai. Teismas be jokių argumentų tik nurodė, kad žvalgybą įvykio vietoje organizuoja gelbėjimo darbų vadovas ir nurodė teisės aktą, kurie veiksmai priskirtini prie žvalgybos veiksmų bei pažymėjo, kad pareiškėjo vadovaujamos žvalgybos duomenų rinkimas, vertinimas ir jų pagrindu priimtų sprendimų pasekmės (kilusi didesnė žala) patvirtina tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrįstumą dėl aukščiau nurodytų normų pažeidimo.

64. Pareiškėjas nurodo, jog teismas išvadas dėl situacijos vertinimo, pajėgų išdėstymo taip, kad būtų sustabdytas gaisro plitimas, papildomų pajėgų kvietimo po lokalizacijos, padarė tinkamai neišanalizavęs bylos medžiagos, vienareikšmiškai remdamasis tik Išvada, nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų (situacijos vertinimo, išdėstytų pajėgų, gaisras išplitimo priežasčių ir jo sustabdymo vėliau). Kadangi problema buvo sutrikęs vandens tiekimas į gaisravietę, pajėgos buvo nuolat perdislokuojamos, keičiamos švirkštų išdėstymo vietos, statomos kopėčios, atliekami kiti būtini veiksmai, nes situacija nuolat kito. Teismas į šiuos pareiškėjo argumentus neatsižvelgė, jų nevertino, nors visa tai matyti ir pateiktuose vaizdo įrašuose bei kitoje medžiagoje, kas kaip tik parodo, kad pajėgos buvo išdėstomos taip, kad ugnies plitimas būtų stabdomas. Pareiškėjui taip ir liko neaišku, kaip kitaip jis galėjo pasielgti šioje sudėtingoje situacijoje (kai tinkamai nebuvo paduotas vanduo).

65. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neįvertino bylos duomenų, jog būtent pareiškėjui paskelbus lokalizaciją, pastebėta, kad reikalinga pašalinti šiukšles iš A. P. gyvenamojo namo dalies. Žmonių, dirbusių gaisro gesinime, kiekis buvo pakankamas šiam veiksmui atlikti, tačiau pareiškėjas įvertino tai, kad darbuotojai jau yra fiziškai pavargę, todėl nusprendė pakviesti papildomas pajėgas dėl žmogiškųjų išteklių reikalingumo. Tai yra tinkamas situacijos vertinimas. Šių papildomų pajėgų paskirtis buvo pagalba. Būtent toks pareiškėjo sprendimas yra numatytas teisės aktuose, reglamentuojančiuose gelbėjimo darbų organizavimą. Teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad „visos būtinos pajėgos turi būti iškviečiamos iš karto, nebent keistųsi situacija gaisre“. Kokiais duomenimis teismas rėmėsi, nuspręsdamas, kad situacija nepakito, nėra aišku. Pareiškėjas teigia, jog teismas jo argumentų nevertino, vienašališkai pasirėmė komisijos nuomone, nors nė vieno komisijos nario įvykio vietoje nebuvo, o komisijos pateiktas vertinimas yra labai subjektyvus. Nebuvo apklaustas nė vienas darbuotojas, dirbęs gaisro gesinimo metu, pareiškėjas yra nurodęs, kad dėl šio sprendimo jis telefonu tarėsi su aukštesnio vadovavimo gelbėjimo darbų vadovo lygmenį turinčiu pareigūnu – Pajėgų valdymo skyriaus viršininku L. L.. Pareiškėjas pranešime BPC operatoriui pabrėžė, kad papildomos pajėgos nereikalingos gaisrui stabdyti, nes gaisras jau lokalizuotas, reikalingi tik papildomi žmogiškieji ištekliai. Šie duomenys yra objektyvūs, prie teismo medžiagos visi BPC įrašai, išrašai yra pateikti, tačiau teismas jų net neklausė, nevertino, jais nesirėmė.

66. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas tyrimą atliko tik dėl pareigūnų, vadovavusių gaisro gesinimui, o kitų pareigūnų veiksmų nevertino. Tiek atsakovas, tiek teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad pareiškėjo veiksmai turėjo įtaką didesnei žalai gaisro gesinimo metu. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo sprendimai įtakos didesnei žalai neturėjo, nes pareiškėjo sprendimai ir nurodymai buvo teisingi, nukreipti į gaisro plitimo stabdymą, tačiau jo sprendimai buvo priklausomi nuo kitų darbuotojų (vairuotojų) tinkamai atliktų veiksmų, kurių atsakovas netyrė ir vienašališkai konstatavo tik pareiškėjo pažeidimus. Pareiškėjo vertinimu, visi pažeidimai, kuriais atsakovas kaltina pareiškėją, sietini su kontroliuojamų darbuotojų tiesioginių pareigų neatlikimu. Jei darbuotojai būtų tinkamai atlikę savo pareigas, gaisras būtų neišplitęs ir laiku likviduotas.

67. Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimu nevertinti kitų jo argumentų ir teigia, kad Išvada yra Įsakymo motyvuojamoji dalis. Pareigūnas su Išvada supažindinamas tik po to, kai jam jau būna skirta tarnybinė nuobauda, todėl jis niekaip kitaip kaip tik teismo keliu, neturi galimybės tinkamai apginti savo pažeistų teisių. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 3 dalimi ir teigia, kad teismas šališkai išrinko tik kelis pareiškėjo skundo reikalavimus ir pasisakė dėl jų. Pareiškėjas teigia, jog jis neprašė atlyginti bylinėjimosi išlaidų, todėl teismo sprendimas šiuo aspektu klaidingas ir neatitinka tikrovės.

68. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

69. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog jame nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo, kadangi pastarasis nuosekliai ir išsamiai išanalizavo ginčo aplinkybes, įvertino šalių pateiktus įrodymus, bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl tenkinti apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

70. Dėl apeliacinio skundo argumento dėl teismo šališkumo, atsakovas nurodo, kad bylos nagrinėjimo išsamumą ir teismo objektyvumą bei nešališkumą rodo tai, kad teismas buvo aktyvus, po to, kai sprendimo priėmimas ir paskelbimas byloje buvo atidėtas, atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, savo iniciatyva nagrinėjo tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūras ir terminus (skunde toks prašymas nebuvo teiktas), gilinosi į kitas, su apelianto gaisro gesinimo metu priimtais sprendimais susijusias aplinkybes.

71. Atsakovas pakartoja savo poziciją, jog pareiškėjo pasirinktas gaisro gesinimo modelis laikytinas netinkamu, nes neatitiko Aprašo 53 punkto reikalavimo ir tai yra aiškiai nurodyta tiek Išvadoje, tiek skundžiamame teismo sprendime. Išvadoje konstatuotas sąnaudų (tiek laiko, tiek žmogiškųjų išteklių) lygiavertiškumas perjungiant vandens tiekimą nuo vienos cisternos prie kitos, t. y. atjungiant gaisrines žarnas nuo tuo metu vandenį tiekiančios automobilinės cisternos (kuri po to galėtų vykti prie vandens šaltinio), prie kitos (kuri dėl siauro kelio negali nuvažiuoti prie arti gaisro vietos esančio vandens šaltinio) nelaukiant, kada tiekiančiojoje vanduo pasibaigs, bet ne gesinimo modelio lygiavertiškumas gesinti gaisrą vandeniu iš cisternos tol, kol joje baigsis vanduo, ir tada ją nukreipti prie vandens šaltinio modeliui gaisre esant kelioms automobilinėms cisternoms, prie vandens šaltinių (jas, išskyrus vieną) statyti nedelsiant. Konkrečiu atveju (dėl automobilinės cisternos pastatymo prie vandens šaltinio) teisės akto reikalavimas yra labai aiškus ir paprastas. Tiek Išvadoje, tiek skundžiamame teismo sprendime yra aiškiai ir argumentuotai išdėstyta, kodėl pareiškėjo pasirinktas gaisro gesinimo modelis yra Aprašo 53 punkto pažeidimas ir tarnybinis nusižengimas. Dėl šios priežasties kiti apeliacinio skundo dalyje „Dėl nurodymo statyti automobilines cisternas prie vandens šaltinių“ išdėstyti argumentai negali lemti kitokio sprendimo.

72. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Įvykio likvidavimo aprašyme, parengtame pareiškėjo, nurodyta: Akmenės PGT II skyriaus AC [automobilinėje cisternoje] baigiasi vanduo“, „pasibaigus vandeniui statoma vandens tiekimui iš atviro vandens telkinio“, todėl pareiškėjo teiginys, jog „duomenų, kad vandens cisterna prie vandens telkinio nuvyko tuščia, nėra“, yra prieštaraujantis jo paties pateiktiems duomenims ir laikytinas neatitinkančiu tikrovės.

73. Dėl vandens paėmimo, kai automobilinėje cisternoje nėra vandens, atsakovas pakartoja, kad jis niekada neteigė, jog tokios galimybės nėra, tačiau nagrinėjamu atveju vanduo paimtas nebuvo, o tai padaryti užpildant sistemą vandeniu iš cisternos galimybės nebuvo dėl vandens nebuvimo cisternoje. Tai nebuvo vertinama kaip pažeidimas.

74. Atsakovas laikosi pozicijos, jog yra visiškai įrodyta, kad pareiškėjas pažeidė Aprašo 53 punktą, tai konstatuoti nebūtinos pažeidimu sukeltos pasekmės. Pažeidimui konstatuoti nėra aktualu, dėl kokių priežasčių vėliau buvo sutrikęs vandens tiekimas į gaisro vietą. Vandens tiekimo sutrikimas yra svarbus vertinant Aprašo 53 punkto pažeidimo pasekmes. Kaip pažymėta Išvadoje, jei būtų nelaukiama, kada bus išpiltas visas vanduo iš cisternos, būtų buvusi galimybė pritaikyti kitą vandens paėmimo principą paimant vandenį iš atviro vandens telkinio. Sprendimo (vėliau, nei reikalaujama, nukreipti automobilinę cisterną prie atviro vandens telkinio) įtaka gaisrui gesinti yra svarbi, sprendžiant pareiškėjo tarnybinės atsakomybės už šį pažeidimą klausimą, bet ne pačiam pažeidimui konstatuoti.

75. Atsakovas pažymi, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nagrinėjamas pareiškėjo galimas tarnybinis nusižengimas, o jo metu nebuvo duomenų apie netinkamą kitų pareigūnų darbą. Negebėjimo paduoti vandenį klausimą pareiškėjas iškėlė tik gavęs nuobaudą – teikdamas skundą teismui, ir tai vertintina kaip gynybinė pozicija, siekis atsakomybę perkelti kitiems. Pareiškėjas gaisro gesinimo metu buvo gaisro gesinimo vadovas, jam tuo metu buvo pavaldūs visi tuo metu gaisrą gesinę darbuotojai, o vandens iš atviro vandens telkinio nepadavęs darbuotojas – gaisrinio automobilio vairuotojas – yra jo vadovaujamos tarnybos darbuotojas. Pagal pareigybės aprašymą pareiškėjo pareiga (funkcijos) yra vykdyti pajėgų pasirengimo (taigi ir gebėjimo paimti vandenį) kontrolę, organizuoti ir vykdyti kvalifikacijos tobulinimą, užtikrinti tinkamų rezultatų pasiekimą. Rengdamas Įvykio likvidavimo aprašymą, tarnybinio patikrinimo metu teikdamas paaiškinimus pareiškėjas vandens nepaėmimo priežastimi nurodė technikos gedimą, o kitų darbuotojų netinkamas funkcijų atlikimas nebuvo minimas. Rengdamas Įvykio likvidavimo aprašymą, pareiškėjas buvo gavęs gaisrinių automobilių vairuotojų (kuriuos dabar kaltina negebėjimu paduoti vandenį) tarnybinius pranešimus, juos priėmė, neprašė papildyti, patikslinti, juose paaiškinti dėl vandens tiekimo sutrikimų. Todėl atsakovas pareiškėjo argumentus dėl kitų darbuotojų netinkamai atliktų funkcijų laiko nepagrįstais, nedarančiais įtakos paties pareiškėjo veiksmams (neveikimui) vertinti.

76. Atsakovas pakartoja savo poziciją, jog pareiškėjas nepaaiškino, kaip ir kokius sprendimus lėmė didelis šiukšlių kiekis degančiame name, kokia buvo nustatyta liepsnos plitimo kryptis, ar pakako tiekiamo vandens gaisro plitimui stabdyti ir pan. Bylos nagrinėjimo metu paklaustas, ar jam atvykus į gaisrą liepsnos plitimas buvo sustabdytas (gaisras nesiplėtė), pradžioje vengė atsakyti į klausimą, galiausiai nurodė, jog plitimas buvo stipriai sumažintas. Tai reiškia, kad gaisras plėtėsi, dėl to reikėjo padidinti tiekiamo vandens kiekį. Tačiau pareiškėjas, perėmęs vadovavimą gaisro gesinimui, taktikos nekeitė, nurodė ir toliau tiekti vandenį nuo vienos automobilinės cisternos kol joje pasibaigs vanduo, neišnaudojo kitos tuo metu buvusios, o netrukus ir trečiosios atvykusios automobilinės cisternos – nesiėmė priemonių nedelsiant padidinti gaisrui gesinti tiekiamo vandens kiekį. Gaisro neužgesinimą laiku ir kilusias pasekmes (didesnę žalą) pareiškėjas aiškina išimtinai vandens tiekimo sutrikimais. Pareiškėjas nurodė, kad name buvęs didelis kiekis šiukšlių sunkino gaisro gesinimą, bet gaisras būtų sustabdytas ir likviduotas laiku, jei būtų užtikrintas pareiškėjo skaičiavimuose numatytas vandens kiekis. Taigi, viena vertus, pareiškėjas nurodo, jog gaisro vystymuisi ir gesinimui šiukšlės įtakos turėjo, tačiau nei vandens kiekio skaičiavime, nei taktiniuose sprendimuose tai niekaip neatsispindi. Todėl gaisro gesinimas netinkamai buvo organizuotas dar iki pirmojo vandens tiekimo sutrikimo.

77. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas pajėgų išdėstymą supranta pernelyg siaurai: gaisro gesinimo vadovas atsakingas ne tik už tų pajėgų išdėstymą, kurios dirba su švirkštais, bet ir tų, kurios tiekia vandenį. Surinktų duomenys patvirtina, kad pajėgos nebuvo išdėstytos tinkamai, gesinimo taktika neatitinka jokios lemiamos gaisro gesinimo krypties, o pareiškėjas net ir teisme neįvardino, kurią lemiamą gaisro gesinimo kryptį atitinka gaisro gesinimas, taigi nepaneigė tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių.

78. Atsakovas teigia, kad žvalgyba turėjo būti atliekama nedegančioje (gaisro pradžioje), G. N. namo dalyje. Tokios žvalgybos neatliekant, nebuvo pastebėta, kada gaisras išplito šioje dalyje, ir nebuvo panaudotas gesinimas iš vidaus (darbuotojams naudojant kvėpavimo organų apsaugos aparatus), kuris yra žymiai efektyvesnis. Tai, kad teismo sprendime nėra detaliai atsakyta į kiekvieną pareiškėjo skundo argumentą, nereiškia, kad tie argumentai yra nevertinti ar, kad situacija tinkamai neišanalizuota.

79. Atsakovas pakartoja savo poziciją dėl nebuvusio poreikio kviesti papildomas pajėgas (Aprašo 96.9 p.) ir teigia, jog pareiškėjas turi teisę konsultuotis, tartis su kitais pareigūnais, tačiau tai nesumažina, tuo labiau – nenaikina jo atsakomybės už paties priimtus sprendimus ir jais sukeltas pasekmes. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, apie didelį šiukšlių kiekį jis nurodė Įvykio likvidavimo aprašyme, taigi apie jas žinojo jau nuo vadovavimo gaisro gesinimui pradžios. Tam, kad tinkamai (visiškai) užgesinti gaisrą (užtikrinant, kad jis neatsinaujins), šiukšlių pašalinimas (išnešimas, perpylimas) yra neišvengiamas, ir jei pareiškėjas iš karto to neįvertino, tai irgi rodo netinkamą situacijos įvertinimą. Atsakovas nepagrįstu laiko apeliacinio skundo teiginį, jog papildomų pajėgų paskirtis buvo pagalba. Įvykio likvidavimo aprašyme nurodyta, kad Agluonų ugniagesių komandos automobilinė cisterna „padeda tiekti vandenį iš gaisrinio hidranto, pervežimo būdu“ (skyriuje „Naudota technika“), tai taip pat yra pažymėta schemoje „Pajėgų išdėstymas lokalizacijos metu“. Kuri bebūtų gaisro gesinimo stadija, žmonių ir technikos darbas gaisro vietoje nevadinamas niekaip kitaip, kaip gaisro gesinimu.

80. Atsakovas akcentuoja, jog nebuvo jokio pagrindo tirti tinkamai atliktus darbuotojų veiksmus. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo aiškiai matęs netinkamą savo pavaldinių darbą, tačiau tarnybinio patikrinimo metu vandens tiekimo sutrikimą aiškino techninėmis priežastimis. Tvarkos aprašo 6 punktas nustato, kad informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą gavęs pareigūno tiesioginis vadovas, neturintis teisės pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios informacijos gavimo raštu perduoti ją vadovui. Statuto 21 straipsnis įpareigoja kiekvieną pareigūną, esantį daromo teisės pažeidimo (kuo yra ir pareigų nevykdymas) liudytoju, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią teisės pažeidimui. Pareiškėjas dėl sau pavaldžių darbuotojų jokių priemonių nesiėmė, apie galimus tarnybinius nusižengimus nepranešė ir savo tiesioginiam vadovui. Jeigu tokie pažeidimai buvo, raštu pateikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją, siekė juos nuslėpti.

81. Atsakovas pabrėžė, kad racionalaus išteklių naudojimo reikalavimas yra vertinamojo pobūdžio, todėl sprendžiant, ar buvo pažeistas pareigybės aprašymo 6.7 punktas, nėra būtina konkretizuojanti, konkretų išteklių naudojimą reglamentuojanti norma. Svarbu nustatyti, ar konkrečiu atveju buvo kitas realus, pritaikomas (naudotinas) gaisro gesinimo būdas, akivaizdžiai ir ženkliai racionalesnis, nei buvo naudojamas. Išvadoje konstatuota, kad vanduo buvo tiekiamas dviem būdais: viena magistraline linija iš atviro vandens telkinio dirbant vienai automobilinei cisternai (ir vienam darbuotojui) ir atvežimo būdu, dirbant 3 automobilinėms cisternoms ir 3 darbuotojams. Tuo metu dirbo 5 „B“ švirkštai. Pagal įvykio likvidavimo aprašymo duomenis, 5 „B“ švirkštai dirbo ir ankstesnėje gaisro gesinimo fazėje, kai vandenį iš atviro vandens telkinio tiekė viena automobilinė cisterna. Akivaizdu, kad tas pats rezultatas (5 „B“ švirkštai) gaunamas išnaudojant žymiai didesnius išteklius. Dėl pilnavertiško 5 „B“ švirkštų darbo būtų pakakę nutiesti antrą magistralinę liniją. Net jei vandenį per antrą magistralinę liniją būtų tiekusi antra, bet kuri iš vandenį vežiojusių automobilinių cisternų, akivaizdu, kad ir šis variantas būtų daug racionalesnis tiek materialiųjų išteklių (rezerve stovint dviem automobilinėms cisternoms), tiek žmogiškųjų išteklių (2 vairuotojai būtų galėję dirbti kitus darbus gaisre) prasme, arba dviejų papildomų automobilinių cisternų po to, kai buvo paskelbta lokalizacija, iš viso nebūtų reikėję kviesti. Todėl akivaizdu, kad pareiškėjas išteklius naudojo neracionaliai, pažeidė pareigybės aprašymo 6.7 p. Tačiau kadangi Įsakymas nebuvo panaikintas, pripažinus, kad tik viena iš veikų kvalifikuota netinkamai, skundo dėl šios motyvuojamosios dalies atsakovas neteikė.

82. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas, užimdamas aukštas Akmenės PGT viršininko pareigas, atvykęs į gaisro vietą ir perėmęs vadovavimą iš pamainos vado, privalėjo užtikrinti maksimalią turto apsaugą, minimalius degančio turto savininkų nuostolius, priimti teisės aktus ir siekiamą tikslą atitinkančius sprendimus, kad gaisro gesinimas būtų gerai organizuotu procesu, tačiau to nepadarė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 83. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. TE-483 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“.

84. Išvadoje, sudėtinėje Įsakymo dalyje, nurodyta, kad nuobauda pareiškėjui (apeliantui) buvo paskirta dėl to, kad jis 1) nedavė nurodymo automobilines cisternas statyti prie vandens šaltinių, ir tuo pažeidė Aprašo 53 punktą, pareigybės aprašymo 6.2 punktą, 6.13 punktą; 2) žvalgybos metu nesurinko pakankamai duomenų apie gaisrą ir juos netinkamai įvertino, taip pažeisdamas Nuostatų 55.1 punktą, 55.2 punktą, 55.4 punktą, 55.5 punktą, 55.6 punktą, Aprašo 27.3 punktą, 27.5 punktą, 27.6 punktą, 27.7 punktą, 27.9 punktą, pareigybės aprašymo 6.2 punktą, 6.13 punktą; 3) netinkamai įvertino situaciją, neišdėstė pajėgų taip, kad būtų sustabdytas gaisro plitimas, ir tuo pažeidė Nuostatų 74.2 punktą, 74.3 punktą, 74.4 punktą, 74.6.1 punktą; 4) organizuodamas vandens tiekimą gaisrui gesinti, davė nurodymą naudoti gaisrinį hidrantą, o ne tiesti antrą magistralinę liniją nuo prie atviro vandens telkinio stovinčio gaisrinio automobilio, tuo pažeisdamas pareigybės aprašymo 6.7 punktą, kas ir nulėmė tarnybinį pažeidimą (Išvados 17–18 l.).

85. Aprašo 53 punkte (redakcija, galiojusi 2020 m. rugsėjo 3 d.) buvo numatyta, kad „jeigu į gaisrą atvyksta dvi gaisrinės automobilinės cisternos ar daugiau, pirmoji saugiu atstumu statoma arčiau gaisravietės ir tiekia švirkštą svarbiausia gaisro gesinimo veiksmų kryptimi. Kitos gaisrinės automobilinės cisternos statomos šalia artimiausių vandens šaltinių, nuo jų nutiesiamos magistralinės linijos gaisro židinio link“.

86. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, nurodytas pažeidimas galioti buvo paliktas visiškai pagrįstai. Iš administracinėje byloje esančių duomenų matyti, kad į gaisrą atvyko dvi gaisrinės automobilinės cisternos, tačiau jos nebuvo išdėstytos taip, kaip reikalavo Aprašo 53 punktas. Teikiami paaiškinimai apie kitokį sprendimo variantą (nutarties 7 p.) neturėjo būti pirmosios instancijos teismo priimti, kas ir buvo padaryta, kadangi tai vienas iš pagrindinių priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų veiksmų (tinkamas automobilinių cisternų pastatymas) gaisro gesinimo metu, suformuluotų kompetentingų asmenų bei įtvirtintų Aprašo IV skyriuje, kurių privalėjo laikytis gaisro gesinimo vadovas. Sutiktina su Išvadoje nurodyta pozicija, jog egzistavo reali galimybė, be žymesnės žalos gaisro gesinimui, įvykdyti Aprašo 53 punkto nuostatas, o neatlikus šio veiksmo, atsirado pagrindas konstatuoti gaisro gesinimo vadovo padarytus Aprašo 53 punkto ir pareigybės aprašymo 6.2 punkto, 6.13 punkto pažeidimus.

87. Aprašo 53 punkte įtvirtintos taisyklės esmė, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, – užtikrinti nepertraukiamą gaisro gesinimą pastoviai tiekiant vandenį, kai viena gaisrinė automobilinė cisterna tiekia švirkštą svarbiausia gaisro gesinimo veiksmų kryptimi, kita (kitos) statomos šalia artimiausių vandens šaltinių, nuo jų nutiesiant magistralines linijas gaisro židinio link. Būtent tokio veiksmo atlikimu ir būtų buvę galima pasiekti nepertraukiamą vandens tiekimą, siekiant likviduoti gaisrą.

88. Aprašo 27 punkte nurodyta, ką žvalgybos metu privalo nustatyti gaisro gesinimo vadovas. Išvadoje inkriminuotas nesilaikymas Aprašo 27.3 punkto (žvalgybos metu privaloma nustatyti gaisro vietą, plotą, kas dega, ugnies ir kitų pavojingų gaisro veiksnių plitimo kryptis), 27.5 punkto (žvalgybos metu privaloma nustatyti visus galimus kelius ir kryptis PGP ir kitoms pajėgoms ir priemonėms patelkti), 27.6 punkto (žvalgybos metu privaloma nustatyti materialinių vertybių gelbėjimo būtinumą, jų apsaugos nuo ugnies, vandens ir dūmų būdus, vertybių gelbėjimo kelius ir būdus), 27.7 punkto (žvalgybos metu privaloma nustatyti gesinamųjų medžiagų ir priemonių poreikį, artimiausius vandens šaltinius, jų naudojimo būdus ), 27.9 punkto (žvalgybos metu privaloma nustatyti papildomų PGP ir kitų pajėgų ir priemonių sutelkimo būtinumą).

89. Teisėjų kolegija laikosi pozicijos, kad siekiant pagrįsti nutarties 88 punkte išvardytų taisyklių nesilaikymą (Aprašo 27.3 p., 27.5 p., 27.6 p., 27.7 p., 27.9 p.) atsakovas turėjo surinkti tai patvirtinančius duomenis, t. y. į administracinę bylą turėjo būti pateikti įrodymai, kad pareiškėjas nenustatė gaisro vietos, ploto, kas dega, ugnies ir kitų pavojingų gaisro veiksnių plitimo krypčių, nenustatė materialinių vertybių gelbėjimo būtinumo, jų apsaugos nuo ugnies, vandens ir dūmų būdų, vertybių gelbėjimo kelių ir būdų, nenustatė gesinamųjų medžiagų ir priemonių poreikio, artimiausių vandens šaltinių, jų naudojimo būdų, nenustatė papildomų PGP ir kitų pajėgų ir priemonių sutelkimo būtinumo.

90. Išvadoje, aptariant šią pažeidimų dalį, yra dėstoma, pavyzdžiui, kad „<...> Komisijos vertinimu, gaisro išplitimas, jo padariniai bei situacijos (veiksmų) analizė rodo, jog situacija įvertinta ir pajėgos išdėstytos tinkamai nebuvo“; „Komisijos vertinimu, gaisro gesinimas iš visų pusių nelaikytinas savaime tinkamu. Turi būti pagrindžiama, kodėl toks gesinimas pats tinkamiausias. Šis sprendimas nėra pagrįstas. Kai gaisras plinta, pajėgos turi būti išdėstomos taip, kad plitimas būtų stabdomas, o ne gesinama „visur po truputį“.

91. Tokio pobūdžio teiginiai vis dėlto negali pagrįsti Aprašo 27.3 punkto, 27.5 punkto, 27.6 punkto, 27.7 punkto, 27.9 punkto nepaisymo. Atsakovas turėjo aiškiai bei konkrečiai aptarti, kas nebuvo atlikta ir kokie faktiniai duomenys tai pagrindžia. Būtent atsakovui tenka pirminė pareiga pateikti duomenis, kurie, jo nuomone, leidžia tvirtinti, kad buvo nesilaikyta konkrečių taisyklių, suponuojančių atsakomybę. Bendro pobūdžio samprotavimai, tiesiog savo pozicijos pateikimas / supratimas negali lemti atsakomybės atsiradimo. Išvadoje ar kitame teisės akte pareiškiant kaltinimą dėl konkrečių veiksmų neatlikimo turi būti aiškiai atskleista teisės akte įtvirtinta elgesio taisyklė, kokiais veiksmais (neveikimu) ji buvo pažeista bei pažeidimą patvirtinantys įrodymai. Pavyzdžiui, jei tvirtinama, kad, pažeidžiant Aprašo 27.3 punktą, pareiškėjas nenustatė gaisro ploto, aptarti, kad į šį klausimą nebuvo pateiktas joks atsakymas arba atsakymas akivaizdžiai neteisingas, nes sprendžiant pagal namo dydį, išplitusią ugnies dalį, kitus faktinius duomenis, darytina išvada, jog plotas galėjo būti toks ir toks. Ir taip kiekviena inkriminuojama aplinkybė.

92. Išvadoje ar kitame teisės akte, kuriame reiškiamas kaltinimas, turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Tai siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).

93. Dėl pirmiau išdėstytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad Aprašo 27.3 punkte, 27.5 punkte, 27.6 punkte, 27.7 punkte, 27.9 punkte nurodytų pareigų neatlikimas, taip pat Nuostatų 55.1 punkte (žvalgybos metu privaloma nustatyti įvykio vietą, plotą, kas vyksta, kas įvyko, ugnies ir kitų pavojingų veiksnių plitimo kryptis), 55.2 punkte (žvalgybos metu privaloma nustatyti įvykio keliamus pavojus ir grėsmes turtui), 55.4 punkte (žvalgybos metu privaloma nustatyti galimus kelius ir kryptis priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms ir kitoms pajėgoms sutelkti), 55.5 punkte (žvalgybos metu privaloma nustatyti turto gelbėjimo būtinumą, jo apsaugos ir gelbėjimo būdus), 55.6 punkte (žvalgybos metu privaloma nustatyti įvykiui likviduoti reikalingų medžiagų ir įrangos poreikį, artimiausius vandens ar kitų išteklių šaltinius, jų naudojimo būdus), išvardytų taisyklių nesilaikymas pareiškėjui (apeliantui) nebuvo pagrįstas ir nebelaikytinas sudėtine tarnybinę atsakomybę suponavusia dalimi (ABTĮ 56 str.).

94. Kita bendro pareiškėjui inkriminuoto kaltinimo dalis siejama su Nuostatų 74.2 punkto (gelbėjimo darbų vadovas įvykio vietoje įvertina situaciją), 74.3 punkto (numato, kokie gelbėjimo darbai turi būti atlikti pirmiausia (nustato gelbėjimo darbų kryptį, prioritetus), 74.4 punkto (iškviečia papildomas reikalingas priešgaisrines gelbėjimo pajėgas ir kitas pajėgas), 74.6.1 punkto (reikiamose pozicijose išdėsto priešgaisrines gelbėjimo pajėgas ir kitas pajėgas, įrangą ir tokiu būdu su įvykio vietoje esamomis priešgaisrinėmis gelbėjimo pajėgomis ir kitomis pajėgomis sustabdo įvykio plitimą (lokalizuoja gaisrą), pažeidimais.

95. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija teigia, jog ši kaltinimo dalis buvo pagrįsta, todėl pritaria teiginiams, suformuluotiems Išvadoje, bei pirmosios instancijos teismo pozicijai, įtvirtintai apskųstame sprendime. Šiuo atveju, nekartojant tai, kas jau aptariamu klausimu išdėstyta kitose nutarties dalyse, reikia pažymėti, kad Nuostatų 74.2 punktas, 74.6.1 punktas iš principo yra neatsiejamas nuo Aprašo 53 punkte įtvirtintos taisyklės bei atsiradusių pasekmių – gaisro metu padaryta didesnė žala nei galėjo būti, jei būtų tinkamai įvertinta situacija reikiamose pozicijose išdėstytos pajėgos bei įranga.

96. Didesnės žalos atsiradimas gaisro metu pagrįstai buvo susietas ir su Nuostatų 74.3 punkte, 74.4 punkte išdėstytų taisyklių nepaisymu. Papildomų priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų iškvietimas po gaisro lokalizacijos nepagrįstas, taip pat nepagrįsta ir gelbėjimo darbų kryptis, nebuvo nurodyti gaisro gesinimo prioritetai, t. y., teisėjų kolegijos nuomone, administracinėje byloje pareiškėjo pateikti paaiškinimai neleidžia priimti kitokio sprendimo aptariamu klausimu, nei konstatuota pirmosios instancijos teismo. Iš pareiškėjo (apelianto) negauta duomenų, kurių pagrindu būtų galima tvirtinti, kad jis tinkamai įvertino situaciją, tačiau, nepaisant pasirinktos gelbėjimo darbų krypties, prioriteto, padarytos žalos nebuvo ir negalėjo būti išvengta. Atvirkščiai, sprendžiant pagal turimus byloje įrodymus, gelbėjimo darbai buvo atlikti netinkamai, todėl aptariami (žr. nutarties 94 p.) Nuostatų pažeidimai turėjo būti konstatuoti.

97. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad nors Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus pateikti savo sprendimų motyvus, ji negali būti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 16034/90). Tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta. Pareigos pateikti motyvus taikymo laipsnis gali varijuoti priklausomai nuo atitinkamo sprendimo pobūdžio. Klausimas, ar teismas įvykdė savo pareigą motyvuoti sprendimą, išplaukiančią iš Konvencijos 6 straipsnio, gali būti sprendžiamas tik atsižvelgiant į bylos aplinkybes (žr., pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 20772/92; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1813-520/2021). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi minėtos pareigos ir pateikė motyvus dėl padarytų išvadų. Tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo motyvais, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas jų nepateikė.

98. Teismų praktikoje vertinant paskirtos nuobaudos griežtumo atitiktį padarytam tarnybiniam nusižengimu pažymima, kad, nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012). Tarnybiniai nusižengimai vertinami ir tarnybinės nuobaudos už juos yra skiriamos atsižvelgiant į kiekvienu konkrečiu atveju nustatytų aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1366/2009). Teismas švelnina paskirtą tarnybinę nuobaudą, jei paskirtoji nuobauda pareiškėjui yra aiškiai per griežta bei bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-649/2013).

99. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi šiomis nuobaudų skyrimo vertinimo nuostatomis, daro išvadą, jog pareiškėjui paskirta nuobauda – pastaba atitinka bendruosius tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principus, įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo principus. Visuma nustatytų aplinkybių patvirtina, kad padarytas nusižengimas nesuderinamas su pareiškėjo tarnybos prestižu. Nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, nustatyti neatlikti veiksmai, ir veiksmai atlikti ne pagal teisinį reguliavimą – sumenkino visos tarnybos reputaciją bei negalėjo likti be teisinių pasekmių.

100. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo reikalavimą visiškai panaikinti Įsakymą. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas teismo sprendimas pagrįstas nustatytais faktais ir tinkamai pritaikytomis teisės normomis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

101. Nepaisant tos aplinkybės, kad pareiškėjui inkriminuoto kaltinimo apimtis susiaurėjo (dalis pažeidimų buvo pašalinta pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų), tačiau pats Įsakymas, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda liko nepakeistas (tarnybinė nuobauda lieka galioti), todėl bylinėjimosi išlaidos negali būti priteistos pareiškėjui (ABTĮ 40 str. 1 d. – tik proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. L. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius