aa87fb62-a8e7-4d6d-ac5b-9d7ddf32c0c8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedÄ., vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo A. Ä. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs, treÄiajam suinteresuotam asmeniui KalÄjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ , n u s t a t Ä: pareiÅ¡kÄjas skundu (b. l. 1-2) kreipÄsi į teismÄ ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs (toliau â ir LigoninÄ), 500 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ .PaaiÅ¡kino, kad nuo 2016 m. gegužÄs 24 d. iki 2016 m. birželio 3 d.
Legislator headnote
AI generatedaa87fb62-a8e7-4d6d-ac5b-9d7ddf32c0c8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: DeliktinÄ atsakomybÄ yra viena iÅ¡ civilinÄs atsakomybÄs rūšių, todÄl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 â 6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisÄtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisÄtos veikos ir atsiradusios žalos.Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Full text
AdministracinÄ byla Nr. I-8041-331/2016                                                                                           Proceso Nr. 3-61-3-02607-2016-7                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2, 3.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄjas Henrikas Sadauskas, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui A.
Ä., vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo A. Ä. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs, treÄiajam suinteresuotam asmeniui KalÄjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ , n u s t a t Ä: pareiÅ¡kÄjas skundu (b. l. 1-2) kreipÄsi į teismÄ ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs (toliau â ir LigoninÄ), 500 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ .PaaiÅ¡kino, kad nuo 2016 m. gegužÄs 24 d. iki 2016 m. birželio 3 d.
LigoninÄje buvo gydomas netinkamomis sÄ lygomis, palatos buvo perpildytos, nebuvo užtikrintas minimalus plotas vienam asmeniui, palatoje nebuvo saulÄs Å¡viesos, langas neatsidarÄ, neįrengta ventiliacija, sienos buvo apdegusios, lovos miegojimui netinkamos, nebuvo spintelių, betoninÄs grindys iÅ¡daužytos, tualetas atviras. DÄl tokių sÄ lygų patyrÄ pažeminimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, buvo pakenkta jo psichikai. Teismo posÄdyje pareiÅ¡kÄjas praÅ¡Ä skundÄ patenkinti jame iÅ¡dÄstytais argumentais.AtsakovÄs atstovÄ LigoninÄ su pareikÅ¡tu skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti.
Atsiliepime (b. l. 8-11) atsakovÄ teigia, kad pareiÅ¡kÄjas LigoninÄje buvo gydomas nuo 2016 m. gegužÄs 24 d. iki 2016 m. birželio 3 d. Psichiatrijos skyriaus 8 (15,51 m2, 3 lovos) kamerų tipo palatoje. Statistikos, kiek konkreÄioje palatoje tam tikromis dienomis gydoma asmenų, neveda, todÄl duomenų, kiek konkreÄiai asmenų buvo gydoma tose paÄiose palatose su pareiÅ¡kÄju, pateikti negali. LigoninÄ privalo laikytis teisÄs aktuose numatytų izoliacijos reikalavimų bei negali daryti įtakos atvykstanÄių gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaiÄiui, kaip ir negali atsisakyti teikti asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas to reikalaujantiems suimtiesiems ir (arba) nuteistiesiems.
Ä®staigos administracija visada stengiasi pagal galimybes paskirstyti pacientus į palatas atsižvelgiant į rekomendacijas dÄl ploto normų vienam asmeniui. Tik atsiradus galimybei suimtiesiems/nuteistiesiems iÅ¡ karto užtikrinamas teisÄs aktuose numatytas plotas.LigoninÄs palatos yra minimaliai aprÅ«pintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris yra nuolat keiÄiamas ir remontuojamas, sanitarinis mazgas yra atitvertas teisÄs aktuose numatyto aukÅ¡Äio sienele. Patalpos remontuojamos eilÄs tvarka. Kiekvienoje kameroje yra langai, pritaikyti vÄdinimui (atidarant ir uždarant langÄ ) ir ventiliacinÄ vÄdinimo Å¡achta (mechaninÄ vÄdinimo sistema), kuri užtikrina oro cirkuliacijÄ ir vÄdinimÄ patalpoje.
ApÅ¡vietimas įrengtas atsižvelgiant į Lietuvos higienos normos 134:2015 nuostatas. LigoninÄ turi Vilniaus visuomenÄs sveikatos centro 2013 m. liepos 29 d. iÅ¡duotÄ LeidimÄ -Higienos pasÄ Nr. (12-6)12.12-690, įrodantį, kad LigoninÄs patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus, kurie privalomi LigoninÄs veiklai vykdyti. PareiÅ¡kÄjo reikalavimas apsiriboja bendro pobÅ«džio teiginiais ir samprotavimais. Skunde nÄra argumentuojama dÄl priežastinio ryÅ¡io tarp LigoninÄs veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos, nÄra pagrįsta neturtinÄs žalos suma.LigoninÄs ir KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovai teismo posÄdyje nedalyvavo, apie teismo posÄdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, todÄl nÄra kliÅ«Äių bylai nagrinÄti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau â ir ABTÄ®) 77 str.).
S k u n d a s t e n k i n t i n a s  i š  d a l i e s. Å ioje byloje ginÄas kilÄs dÄl Lietuvos valstybÄs pareigos atlyginti pareiÅ¡kÄjui neturtinÄ Å¾alÄ , kuriÄ jis patyrÄ laikomas LigoninÄje nuo 2016 m. gegužÄs 24 d. iki 2016 m. birželio 3 d. Civilinio kodekso (toliau â ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. ValstybÄs civilinÄ atsakomybÄ pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalÄjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).
DeliktinÄ atsakomybÄ yra viena iÅ¡ civilinÄs atsakomybÄs rūšių, todÄl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 â 6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisÄtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisÄtos veikos ir atsiradusios žalos.Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. PažymÄtina, jog administracinių teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau â ir LVAT) bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinÄs žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.
Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinÄs žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dÄl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinÄjimo taisyklÄmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minÄti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybÄ, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinÄ Å¾alÄ , kaip ji yra apibrÄžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).PareiÅ¡kÄjas teigia, kad buvo gydomas LigoninÄs palatose, kuriose nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas tenkantis vienam asmeniui.
NagrinÄjamu atveju aktualus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 p., nustatantis, kad iki LaisvÄs atÄmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009â2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LigoninÄs palatose negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 m2.
IÅ¡ atsakovÄs atstovÄs atsiliepime pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kÄjas LigoninÄje buvo gydomas nuo 2016 m. gegužÄs 24 d. iki 2016 m. birželio 3 d. Psichiatrijos skyriaus 8 (15,51 m2, 3 lovos). Duomenų apie konkreÄiu atveju kartu su pareiÅ¡kÄju ligoninÄs palatose buvusių asmenų skaiÄių byloje nÄra, o teismui pateiktame atsiliepime atsakovÄs atstovÄ paaiÅ¡kino, kad tokios informacijos pateikti negali. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi pagrindo nesivadovauti pareiÅ¡kÄjo teiginiais dÄl palatų užimtumo jo buvimo LigoninÄje laiku.
AtsakovÄs atstovÄ neneigia, kad nustatytos ploto normos vienam asmeniui galÄjo bÅ«ti virÅ¡ytos. Atsižvelgiant į lovų skaiÄių palatose, teismas konstatuoja, kad vienam asmeniui tenkantis plotas visÄ pareiÅ¡kÄjo buvimo LigininÄje laikotarpį (10 dienų) neatitiko privalomo vienam asmeniui turinÄio tekti 5,1 m2 ploto. AtsakovÄs atstovo argumentas, jog LigoninÄ negali daryti įtakos gydomų asmenų skaiÄiui, nÄra reikÅ¡minga aplinkybÄ, sprendžiant civilinÄs atsakomybÄs klausimÄ .
Remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalÄ atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto, nepriklausomai nuo konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs.PareiÅ¡kÄjo teigimu LigoninÄs palatose nebuvo stalų, spintelių, sienelÄ neuždengia tualeto, todÄl gamtinius reikalus turÄjo atlikti visiems matant, įrengtas tualetas, prausykla neatitinka teisÄs aktų reikalavimų, pisuarų nebuvo.Remiantis Lietuvos higienos normos HN 47:2011 âAsmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d.
įsakymu Nr. V-737 (toliau â ir HN 47:2011), 21 punktu palatoje kiekvienam pacientui turi bÅ«ti spintelÄ paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla virÅ¡utiniams drabužiams kabinti. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklÄs, patvirtintos KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, nenustato, kokie baldai turi bÅ«ti gyvenamosiose patalpose. LigoninÄs pateikta informacija apie palatų inventorių, fotonuotraukos patvirtina atsiliepimo argumentus, kad palatos yra minimaliai aprÅ«pintos baldais (b. l. 22-26).
Vilniaus visuomenÄs sveikatos centro patikrinimo akte, be kita ko, nustatyta, kad kamerose baldai buvo vizualiai techniÅ¡kai tvarkingi, nesulūžÄ, įrengtos sieninÄs pakabos (b. l. 16-17). Atsižvelgiant į tai, teisÄs aktų pažeidimo Å¡iuo aspektu nenustatyta.Remiantis HN 76:2010 21 punktu, pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmÄs izoliatorių, kalÄjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas.
Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvÄ, veidrodis, tualeto reikmenų spintelÄ (lentynÄlÄ). Sanitarinis mazgas turi turÄti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (2011 m. birželio 14 d. redakcija), 16.5 p. nustatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnÄs kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. <...>.
Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukÅ¡Äio pertvara ir padengta lengvai valoma, drÄgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Atsakovo teigimu, sanitariniai mazgai kamerose atitverti sienele, kuri yra ne žemesnÄ nei 1,5 metro aukÅ¡Äio. PažymÄtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktikÄ , kad galimybÄ privaÄiai pasinaudoti tualetu yra vienas iÅ¡ faktorių, vertintinų nustatant, ar buvo pasiektas kankinimo ar pažemino lygis, jog bÅ«tų galima pripažinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau â ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimÄ (žr.
Europos Žmogaus Teisių Teismo 2010-12-16 sprendimÄ byloje Trepashkin prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 14248/05). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavÄs, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, taÄiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galÄjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Kalinamas asmuo turi teisÄ Ä¯ privatumÄ ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigÅ«nų (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužÄs 10 d. sprendimÄ byloje Glotov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05; 2009 m. kovo 12 d. sprendimÄ byloje Aleksandr Makarov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07; ir kt.).Teismo vertinimu, sanitarinio mazgo nuo kameros atskyrimas 1,5 m pertvara ir neužtikrinimas galimybÄs naudotis tualetu atskiroje patalpoje nÄra tinkamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų laikymasis.Atkreiptinas dÄmesys, kad Ligoninei iÅ¡duotas Leidimas- Higienos pasas, licencija vykdyti sveikatos priežiÅ«ras paslaugas (b. l. 18, 20).Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjas patyrÄ tam tikrų nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , kurių jis nebÅ«tų patyrÄs, jei bÅ«tų buvÄs laikomas teisÄs aktų nustatytomis sÄ lygomis.
Ä®vertinus aukÅ¡Äiau nustatytas aplinkybes, t. y. pažeidimo trukmÄ (10 dienų), vertybes, kurioms daromu pažeidimu buvo kilusi grÄsmÄ (sveikata), atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojanÄias ekonomines darbo užmokesÄio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgÄs į naujausiÄ LVAT praktikÄ iÅ¡ esmÄs analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose priteistus neturtinÄs žalos atlyginimo dydžius (už kiekvienÄ praleistÄ dienÄ Ä¯kalinimo įstaigoje teisÄs aktų neatitinkanÄiomis sÄ lygomis priteisiama nuo 8 iki 10 eurų (LVAT administracinÄs bylos Nr. A-432-662/2016, Nr. A-3997-602/2015, Nr. A-1938-442/2015, Nr. A-2243-520/2015, Nr. A-985-858/2015), teismas mano, kad pareiÅ¡kÄjui priteistina 100 Eur (10 Eur x 10 dienos) suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Teismas nenustatÄ, kad pareiÅ¡kÄjo patirtos neigiamos pasekmÄs turÄtų negrįžtamÄ pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, todÄl praÅ¡oma priteisti 500 Eur suma nelaikytina adekvaÄia dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų atsiradusioms neigiamomis pasekmÄms kompensuoti.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85â87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktu, 132 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kÄjo A. Ä. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti A.
Ä. iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LaisvÄs atÄmimo vietų ligoninÄs, 100 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mÄnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . TeisÄjas                                                                                                    Henrikas Sadauskas