aa857abe-eece-4d55-84e9-d71d8bd787f5 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baud?iamoji byla NrSkundas Nr. TS-70-990/2020 Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2020 m. spalio 28 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarimo Nr. 59-170 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam A. G. Teismas nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. kovo 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 13 d. nuosprendžiu, A. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta galutinė penkerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2020 m. rugsėjo 17 d. priėmė nutarimÄ Nr. 59-170 netaikyti A. G. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ . Nutarime nurodoma, kad A. G. skirtos bausmės pradžia – 2016 m. lapkričio 8 d., bausmės pabaiga – 2022 m. kovo 8 d. Atliktos bausmės ½ dalis – 2019 m. liepos 8 d. Neatliktos bausmės dalis 2019 m. rugsėjo 17 d.

– vieneri metai penki mėnesiai ir devyniolika dienų. A. G. anksčiau teistas septynis kartus, laisvės atėmimo bausmę jis atlieka trečiÄ kartÄ . Kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos A. G. pripažįsta. A. G. padarytiems nusikaltimams bÅ«dingas turtinių nusikaltimų modelis, nusikaltimai sunkėja. A. G. buvo taikytas bausmių vykdymo atidėjimas, kurių metu jis pažeisdavo probacijos sÄ lygas, darė naujus nusikaltimus. KartÄ A. G. taikytas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, lygtinio paleidimo metu A.

G. teismo įpareigojimų ir probacijos sÄ lygų nepažeidė. Å iuo metu A. G. bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, per bausmės atlikimo laikotarpį A. G. keturis kartus skatintas ir keturis kartus baustas. Å iuo metu A. G. turi dvi galiojančias nuobaudas. 2020 m. balandžio 22 d. iÅ¡ A. G. buvo atimta teisė iÅ¡vykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, nes 2020 m. balandžio 13 d. jam nustatytas 0,45 promilių neblaivumas. A. G. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

A. G. yra įgijęs pagrindinį iÅ¡silavinimÄ ir tęsia mokslus (duomenys neskelbtini) klasėje viduriniam iÅ¡silavinimui įgyti. Iki nuteisimo A. G. nedirbo. Nuo 2020 m. birželio 23 d. A. G. jo paties praÅ¡ymu įdarbintas 0,25 etato dirbti batsiuviu. Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos atveju A. G. planuoja dirbti (duomenys neskelbtini) (A. G. pateikė 2019 m. gruodžio 18 d. minėtos bendrovės direktoriaus G. P. iÅ¡duotÄ pažymÄ , kurioje nurodoma, kad A. G. yra skirta ir saugoma darbo vieta dirbti (duomenys neskelbtini) minėtoje bendrovėje).

Remiantis 2020 m. liepos 16 d. Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus duomenimis, A. G. skolingas pagal patvarkymus dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo 11 413,42 eurų, iÅ¡ darbo užmokesčio iÅ¡skaičiuota 461,65 eurų. SavanoriÅ¡kai A. G. sumokėjo 70 eurų. A. G. teigė, kad priteistas sumas sumokės, kai bus paleistas iÅ¡ laisvės atėmimo vietos ir pradės dirbti. A. G. ne kartÄ buvo teistas už nusikaltimus, kuriuos jis įvykdė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio. Alkoholio vartojimo problema yra iÅ¡likusi aktuali ir Å¡iuo metu (pataisos įstaigoje), nes 2020 m. balandžio 13 d. patikrinus A.

G. alkoholio matuokliu „Alcotest 5510“, jam nustatytas 0,45 promilių neblaivumas. A. G. ne kartÄ taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, auklėjamojo poveikio priemonės, tačiau A. G. negebėjo priimti jo atžvilgiu taikomų poveikio priemonių bei laikytis nustatytų įpareigojimų, dėl ko taikytos priemonės bÅ«davo panaikintos. A. G. Komisijai pristatomas penktÄ kartÄ . A. G. sutinka, kad lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos atveju jam bÅ«tų taikoma intensyvi priežiÅ«ra.

A. G. nurodytame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra galimybė taikyti intensyviÄ priežiÅ«rÄ . Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo A. G. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra aukÅ¡ta – 105 taÅ¡kai (statinių veiksnių taÅ¡kai – 40, dinaminių – 65) o 2020 m. vasario 17 d. atlikto pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimo metu buvo nustatyta vidutinė rizika – 93 taÅ¡kai, iÅ¡ kurių statinių veiksnių taÅ¡kai – 40, dinaminių – 53, pastaruoju metu pasireiÅ¡kęs A.

G. negatyvus elgesys, patvirtina tai, kad A. G. vis dar stokoja vidinių resursų siekti ir iÅ¡laikyti teigiamus pokyčius, jo nuostatos į priežiÅ«rÄ yra neigiamos, A. G. turi dvi galiojančias nuobaudas, stokoja iniciatyvos savarankiÅ¡kai mokėti priteistus ieÅ¡kinius, turi problemų, susijusių su alkoholio vartojimu, kas turėjo įtakos ne tik nusikalstamam elgesiui. Komisija, atsižvelgusi į minėtas aplinkybes, nutarė netaikyti A. G. lygtinio paleidimo bei rekomendavo jam atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje, tęsti dalyvavimÄ Anoniminių Alkoholikų savitarpio pagalbos užsiėmimuose.

3. A. G. pateikė skundÄ dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos namų Komisijos 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarimo, praÅ¡ydamas minėtÄ nutarimÄ panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Skunde A. G. nurodė, kad Komisija rėmėsi tuo, kad jis anksčiau buvo teistas septynis kartus, nors bausmes už Å¡iuos nusikaltimus jis yra atlikęs. Komisija konstatavo, kad lygtinio paleidimo reikalavimų tuo metu jis nepažeidė. Å ioje situacijoje A. G. įžvelgia bendrojo teisės principo non bis in idem pažeidimÄ .

Lygtinio paleidimo institucija sukurta kaip priemonė, suteikianti nuteistajam galimybę grįžti į bendruomenę ir, bÅ«nant nuolat prižiÅ«rimam, įrodyti savo naudingumÄ jai. Å i priemonė ne tik formuoja nuteistojo socialinės atsakomybės jausmÄ , bet ir taupo valstybės lėšas. Be to, keičiasi tik bausmės atlikimo sÄ lygos, tačiau bausmė niekur nedingsta (jam bÅ«tų taikoma intensyvi priežiÅ«ra). Taikant lygtinį paleidimÄ bus pasiektas progresyvaus laisvės atėmimo bausmės strategijos principas – paleidžiant nuteistÄ jį lygtinai gerėja jo socialinė aplinka, stiprėja socialinis ryÅ¡is, stiprėja motyvacija bÅ«ti laisvėje, gerėja jo bei valstybės ekonominiai rodikliai.

Lygtinis paleidimas suteikia galimybę nuteistajam padaryti tinkamas iÅ¡vadas – paleidžiant nuteistÄ jį lygtinai pastarasis gali pradėti gyventi doro ir sÄ Å¾iningo piliečio gyvenimÄ , prieÅ¡ingÄ praeities gyvenimui, tokiu bÅ«du sumažinama recidyvo rizika. Komisija nustatė, kad anksčiau jam taikyto lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos metu jis nustatytų sÄ lygų nepažeidė, griežtai jų laikėsi. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose jis nevartojo jokių narkotinių medžiagų, narkotikų vartojimo žalÄ jis supranta.

Alkoholinius gėrimus jis geria saikingai, problemų dėl alkoholio vartojimo niekada kilę nebuvo. Jis nepriklauso jokiai nusikalstamai grupuotei, nepalaiko jokios kriminalinės subkultÅ«ros, nereiÅ¡kia jokios diskriminacijos. Jis nėra socialiai atsiskyręs, gyvenime jam svarbÅ«s kiti žmonės, jis geba užmegzti ir palaikyti ilgalaikius santykius, sugeba adaptuotis įvairiose situacijose, prisitaiko prie gyvenimo sÄ lygų. Psichiatrinis gydymas jam taikytas nebuvo, jis nemėgino žudytis ar žalotis. Jis aiÅ¡kiai deklaruoja savo gyvenimo siekius, planus, kuriuos sieja su darbine veikla.

Jis visiÅ¡kai prisiėmė kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, dėl kurios jis labai gailisi ir iÅ¡gyvena. Bausmės atlikimo laikotarpiu jo elgesyje nepastebėtas savitvardos, emocijų kontrolės praradimas, smurtinis ar agresyvus elgesys. Jis prisitaiko prie pataisos namuose esančių priežiÅ«ros sÄ lygų, jis yra baustas administracinėmis nuobaudomis. Jis turi didelę motyvacijÄ nenusikalsti ir griežtai laikytis lygtinio paleidimo nustatytų sÄ lygų tam, kad tik galėtų padėti ir palaikyti savo artimuosius.

Lygtinio paleidimo sÄ lygų jis nepažeis, jis yra linkęs laikytis nustatytų įstatymų. Teisingumo principo įgyvendinimas apima ne tik teisingÄ nubaudimÄ , bet ir galimybę resocializuotis, grįžti į visuomenę. Remiantis 2012 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-154 17.1 punktu, komisija vertina nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų rezultatus. Pagal BVK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ paskatinimo priemonių ir nuobaudų skyrimas nuteistiesiems yra viena iÅ¡ pagrindinių socialinės reabilitacijos formų.

Taigi nuobaudos skyrimas jokiu bÅ«du negali bÅ«ti traktuojamas kaip nuteistÄ jį neigiamai charakterizuojantis požymis – tai yra socialinės reabilitacijos forma (vertinami turėtų bÅ«ti taikytos socialinės reabilitacijos priemonės rezultatai). Komisija priėmė visiÅ¡kai nemotyvuotÄ ir skundžiamame Komisijos nutarime iÅ¡dėstytiems faktams prieÅ¡ingÄ sprendimÄ â€“ netaikyti jam lygtinio paleidimo. BVK 164 straipsnio 2 dalis imperatyviai reikalauja, kad komisijos nutarimas bÅ«tų motyvuotas, taigi akivaizdus Å¡io reikalavimo nesilaikymas skundžiamÄ Komisijos nutarimÄ daro neteisėtu.

BVK numato, kad asmenį įmanoma toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės, bet prižiÅ«rimÄ (BVK 157 straipsnio 1 dalis) – Å¡i bendroji lygtinio paleidimo sÄ lyga yra labai abstrakti, nekorektiÅ¡ka, sunkiai patikrinama bei nustatoma. BVK 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas bausmių vykdymo tikslas, kad „atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis“, taigi bausmių vykdymo tikslas nėra asmens „taisymas“, bet jo integracinių gebėjimų bei sÄ lygų skatinimas.

IÅ¡ esmės, nustatyti, ar nuteistasis „pasitaisė“, ar ne, yra neįmanoma – Å¡i sÄ lyga gali bÅ«ti nustatoma (ar ne) tik remiantis subjektyviais kriterijais. Antras svarbus Å¡ios sÄ lygos aspektas yra tas, kad prognozuojamas asmens elgesys laisvėje turi bÅ«ti įvertinamas pagal asmens elgesį įkalinimo įstaigoje. Toks vertinimas yra tolygus „bÅ«rimui kavos tirščiais“, kur viskas „įmanoma“ arba „neįmanoma“. Galiausiai, trečia, neaiÅ¡ku kokie bÅ«tent nuteistojo elgesio pokyčiai turėtų bÅ«ti vertinami.

Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendime byloje Orchowski prieÅ¡ LenkijÄ , Nr. 17885/04 nurodyta, kad valstybė privalo atsisakyti savo griežtos baudžiamosios politikos tam, kad sumažintų įkalintų asmenų skaičių, arba privalo įdiegti alternatyvių bausmės priemonių sistemÄ . Lygtinis paleidimas bÅ«tent ir priklauso alternatyvių bausmės priemonių sistemai. Kalinimo sÄ lygos visose Lietuvos įkalinimo įstaigose yra nepriimtinos Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio nuostatų prasme.

Vien tik įkalinimo įstaigų perpildymas, viena iÅ¡ nepriimtinų kalinimo sÄ lygų, pastaraisiais metais buvo konstatuota Å¡imtuose administracinių teismų sprendimų. Taigi situacijos tragiÅ¡kumas yra akivaizdus ir lygtinio paleidimo politikos liberalizavimas yra neiÅ¡vengiama bÅ«tinybė. Lietuvos teismų praktika formuojama taip, kad anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra laikomi lemiamu veiksniu, o lygtinio paleidimo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas objektyviai ir visapusiÅ¡kai įvertinant BVK 164 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes.

Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad nei anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas, nei jų kiekis nėra laikomi veiksniais (bendrasis teisės principas non bis in idem), įtakojančiais lygtinio paleidimo taikymÄ (precedentai bylose Nr. 1S-1006-478/2012, 1S-806-175/2012, 1S-796-658/2012, 1S-854-133/2012, IS-1654-387/2015, TS-24-271/2017). Komisija nepaneigė faktų, kad jis yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, taip pat, kad jis yra pateikęs Komisijai praÅ¡ymÄ pastarÄ jį lygtinai paleisti, tačiau Komisija nenurodė nei vienos konkrečios aplinkybės, kuri pagrįstų daromÄ iÅ¡vadÄ , kad galimybių toliau jį taisyti neizoliavus nuo visuomenės, nėra.

Kriterijai, kuriuos kaliniai turi atitikti, kad butų lygtinai paleisti, turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s ir tikslÅ«s. Lygtinio paleidimo suteikimo kriterijai turi bÅ«ti taikomi taip, kad lygtinis paleidimas bÅ«tų suteikiamas visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais minimalius įstatymus gerbiančio piliečio reikalavimus. Tik atitinkamos institucijos gali įrodyti, kad kalinys neatitinka kriterijų. Lygtinis paleidimas pagal Europos tarybos Ministro komiteto rekomendacijas yra laikomas norma, o ne iÅ¡imtimi – atsisakymas taikyti lygtinį paleidimÄ turi bÅ«ti aiÅ¡kiai argumentuotas.

Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo paskirtis – nustatyti tokiÄ probacijos vykdymo tvarkÄ ir sÄ lygas, kad asmuo, atlikęs probacijÄ , savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. Vienas iÅ¡ probacijos sistemos koncepcijos tikslų įgyvendinimo, pagal kurį vienas pagrindinių baudžiamosios justicijos Lietuvoje trÅ«kumų įvardijamas – dažnas ir ilgalaikis laisvės atėmimo bausmės taikymas. Probacijos įstatyme nurodyta žala, kuriÄ atneÅ¡a ilgalaikis įkalinimas – Å¡eimų iÅ¡irimas, savarankiÅ¡kumo praradimas, socialinių ir darbo įgÅ«džių praradimas.

PareiÅ¡kėjas nurodo įsipareigojantis vykdyti visus teismo nustatytus įpareigojimus, doru elgesiu ir darbu įrodyti, kad lygtinio paleidimo metu jis nepažeis teisės ir žmogiÅ¡kosios moralės normų. Jis įsipareigoja vykdyti numatytas Probacijos įstatymo lygtinio paleidimo sÄ lygas bei praÅ¡o panaikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarimÄ dėl lygtinio paleidimo netaikymo ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Teismas konstatuoja:

4. Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygas bei tvarkÄ detaliai reglamentuoja BVK 157-164 straipsniai. BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija ketverius metus laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų, atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

5. A. G., kuriam skirta penkerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, t. y. ilgesnė nei treji metai, tačiau trumpesnė nei deÅ¡imties metų laisvės atėmimo bausmė, pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2019 m. liepos 8 d., taigi A. G. atitinka Å¡iÄ lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygÄ . Visgi teismas pažymi, kad sprendžiant klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pagrindus – 1) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi bÅ«ti žema arba 2) nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ turi bÅ«ti akivaizdi ir sudaryti pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Vertindamas A. G. elgesio atitikimÄ Å¡iems pagrindams teismas pažymi, kad, kaip matyti iÅ¡ A. G. vertinimo pagal OASys sistemÄ , A. G. priklauso ne žemai, kaip to reikalauja BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostata, bet aukÅ¡tai rizikos grupei – 105 balai, iÅ¡ jų statiniai veiksmai sudaro 40 balų (sumažinti nėra galimybės), dinaminiai veiksniai – 65 balus (yra galimybė mažinti), taigi A. G. elgesys neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sÄ lygos dėl nuteistojo žemos nusikalstamo elgesio rizikos.

Vertinant A. G. elgesio atitikimÄ alternatyviam nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos namų pagrindui – akivaizdžiai pažangai mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ pažymėtina, kad atliekant pirmÄ jį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ 2018 m. gruodžio 17 d. pagal OASys sistemÄ buvo nustatyti 79 balai, pagal atliktÄ nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. 2019 m. balandžio 10 d. atlikto vertinimo metu A. G. nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius sumažėjo iki 71 balo, nusikalstamo elgesio rizika iÅ¡liko vidutinė, 2019 m. rugpjūčio 19 d. atlikto vertinimo metu – sumažėjo iki 67 balų, nusikalstamo elgesio rizika iÅ¡liko vidutinė, 2020 m. vasario 17 d. atlikto vertinimo metu – padidėjo iki 93 balų, nusikalstamo elgesio rizika iÅ¡liko vidutinė, o atlikus paskutinį A.

G. pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimÄ nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius padidėjo iki 105 balų, nusikalstamo elgesio rizika tapo aukÅ¡ta. Å ios aplinkybės rodo, kad A. G. pakartotinio nusikalstamumo rizika pastaruoju metu ne tik nebuvo linkusi mažėti, tačiau ji didėjo; iÅ¡ 105 balų, kuriais įvertinta A. G. pakartotinio nusikalstamumo rizika, dinaminiai veiksniai, kuriuos yra galimybė mažinti, sudaro net 65 balus, kas leidžia pagrįstai teigti, kad pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ nėra, todėl nėra pagrindo manyti, kad A.

G. laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

6. Vertindamas A. G. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos galimybę teismas įvertina ir tai, kad A. G. yra ne kartÄ teistas, jam buvo taikytas bausmių vykdymo atidėjimas, tačiau A. G. pažeisdavo probacijos sÄ lygas, darė naujus nusikaltimus. Be kita ko, A. G. ne kartÄ buvo teistas už nusikaltimus, kuriuos jis įvykdė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, alkoholio vartojimo problema iÅ¡liko aktuali iki Å¡iol (2020 m. balandžio 13 d. pataisos įstaigoje patikrinus A. G. blaivumÄ buvo nustatytas 0,45 promilių neblaivumas), kas reiÅ¡kia, kad net ir uždaroje kontroliuojančioje pataisos įstaigos aplinkoje A. G. nesugeba atsisakyti alkoholio, kuris, kaip minėta, jo elgesį stimuliuoja neigiamai.

7. Pažymėtina ir tai, kad Å¡iuo metu A. G. turi dvi galiojančias nuobaudas. A. G. teigia, kad, vadovaujantis BVK 137 straipsnio nuostatomis, paskatinimo priemonių ir nuobaudų skyrimas nuteistiesiems yra viena iÅ¡ pagrindinių socialinės reabilitacijos formų, taigi, pareiÅ¡kėjo manymu, nuobaudų skyrimas negali bÅ«ti laikoma kaip nuteistÄ jį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė, turėtų bÅ«ti vertinami taikytinos socialinės reabilitacijos priemonės rezultatai. Teismas sutinka, kad sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos turi bÅ«ti vertinami taikytos socialinės reabilitacijos priemonės rezultatai, tačiau pakartoja, kad nors A.

G. ir dalyvavo elgesį koreguojančiuose užsiėmimuose, tačiau Å¡ių A. G. taikytų socialinės reabilitacijos priemonių rezultatai, įvertinti 105 balais naudojant OASys metodikÄ , pastarojo nusikalstamo elgesio rizikos nesumažino – prieÅ¡ingai, A. G. nusikalstamumo rizika padidėjo iki aukÅ¡tos, kas leidžia teismui pagrįstai teigti, jog A. G. pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ nėra, todėl nėra pagrindo manyti, kad A. G. laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Atlikdamas bausmę A. G. privalo itin preciziškai laikytis pataisos namuose jo elgesiui keliamų reikalavimų, kad jo elgesys ir asmenybės pokyčiai pataisos namuose vienareikšmiškai būtų įvertinti teigiamai ir būtų neabejotinas pagrindas manyti, jog jis pasimokė ir po lygtinio paleidimo pastarasis vėl nepasirinks teisei priešingo elgesio.

8. Vertinant A. G. bÅ«simo elgesio perspektyvÄ socialinio tyrimo iÅ¡vada Å¡iuo metu taip pat neleidžia daryti iÅ¡vados, kad įvyko ženklÅ«s teigiami A. G. asmenybės pokyčiai, A. G. pasitaisė ir bÅ«damas laisvėje jis vėl lengvabÅ«diÅ¡kai nevertins visuomenės ir teisės aktų keliamų reikalavimų asmens elgesiui. Taigi teismas negali konstatuoti, kad A. G. pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

9. Teismas pažymi, kad skundžiamame nutarime siÅ«lomos rekomendacijos dėl A. G. nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo – atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje bei tęsti dalyvavimÄ Anoniminių Alkoholikų savitarpio pagalbos užsiėmimuose, teismo manymu, yra parinktos tinkamai, jos padės sumažinti A. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius. A. G. laisvės atėmimo vietoje turi tęsti dalyvavimÄ socialinės reabilitacijos programose, daryti ženklesnę pažangÄ mažinant pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ , susijusiÄ su jo psichologinėmis savybėmis bei priklausomybe alkoholiui, keisti savo vertybines nuostatas, požiÅ«rį į alkoholį, vadovautis visuomenės vertybėmis bei normomis, stiprinti savo įžvalgas dėl anksčiau turėtų sunkumų, suvokti nusikalstamo elgesio pasekmes bei iÅ¡mokti spręsti savo tarpasmenines problemas nuo jų neatsiribojant.

Teismas teigiamai vertina A. G. pasiryžimÄ ir pastangas savo elgesį keisti socialiai priimtina linkme, tačiau Å¡iuo metu A. G. elgesiui neatitinkant net elementarių formaliųjų BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygų, nesant lygtinio paleidimo taikymo pagrindo – pagrįsto manymo, kad A. G. laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos jam netaikytinas.

10. Apibendrinant iÅ¡dėstytus argumentus konstatuotina, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarime Nr. 59-170 netaikyti A. G. lygtinio paleidimo padaryta iÅ¡vada, jog A. G. nesilaikys įstatymų ir nenusikals, yra pagrįsta, todėl A. G. skundas dėl minėto nutarimo netenkintinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, nutaria: Nuteistojo A. G. skundo dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarimo Nr. 59-170 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam A. G. netenkinti. Nutartis per septynias dienas nuo nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Mindaugas Ražanskas