2013-06-20 Nr. AB-2994-3-61-3-02272-2010-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A438-1150/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02272-2010-9

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pensijos dalies priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas R. P. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė:

1) panaikinti Vidaus reikalų ministerijos (toliau - ir Ministerija) 2010 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. lD-4227-(2);

2) priteisti solidariai iš atsakovų Ministerijos ir Lietuvos valstybės 940,14 Lt neišmokėtos valstybinės pareigūnų pensijos dalį.

Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, kad jam Ministerijos 2009 m. spalio 5 d. sprendimu buvo paskirta 984,22 Lt dydžio valstybinė pareigūnų pensija. Tačiau atsakovas, vadovaudamasi Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau - ir Laikinasis įstatymas) 4 str. 1 d., 5 str. 1 d., iki 2010 m. liepos 29 d. neišmokėjo 940,14 Lt paskirtos pensijos dalies. Seimas 2009 m. gruodžio 9 d. priėmė Laikinąjį įstatymą, kuris įsigaliojo (su tam tikromis išimtimis) 2010 m. sausio 1 d.. Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. buvo numatyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Taigi, Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. buvo įtvirtintas mokėtų valstybinių pareigūnų pensijų dydžio sumažinimas, o 5 str. 1 d. modamos valstybinės pareigūno pensijos dydis susietas su tam tikrų pajamų turėjimu.

Pažymėjo, kad Konstitucijos 52 str. nuostata „valstybė laiduoja“ inter alia reiškia, kad įstatymu nustačius tam tikrą pensinį aprūpinimą valstybei kyla pareiga jį garantuoti nurodytiems asmenims tokiais pagrindais bei dydžiais, kurie nustatyti įstatyme, o asmenys, atitinkantys įstatyme nustatytas sąlygas, turi teisę reikalauti, kad valstybė jiems skirtų šią pensiją ir ją mokėtų. Kai įstatymu nustatyta pensija yra paskirta ir mokama, ši asmens įgyta teisė ir teisėtas lūkestis yra sietini ir su šio asmens nuosavybės teisių apsauga, todėl pagal Konstitucijos 23 str. asmenys, turi teisę reikalauti, kad jiems tokio dydžio išmokos, kokios buvo paskirtos ir mokamos, būtų mokamos ir toliau.

Nurodė, kad atsižvelgęs į Konstitucijos 52 str. nuostatas, įstatymų leidėjas privalėjo nustatyti teisingą kompensavimo mechanizmą asmenims, kuriems buvo mokama sumažinta pensija. Neteisėti Seimo veiksmai, dėl kurių buvo mokama sumažinta pensija pripažintini Lietuvos valstybės veiksmais.

Atsižvelgus į Civilinio kodekso 6.247 str., 6.249 strt. 1 d., 6.263 str. 1 d., 6.271 str. 1 d. nuostatas, yra visos sąlygos Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei kilti. Todėl neišmokėta pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės ir Ministerijos solidariai. Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis j Konstitucinį teismą dėl Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., 5 str. 1 d. nuostatų konstitucingumo, o taip pat ištirti Laikinasis įstatymas ta apimtimi, kuria nenumato valstybinių pareigūnų pensijų kompensavimo mechanizmo neprieštarauja teisinės valstybės principui.

Atsakovas Ministerija, atstovaujanti ir atsakovę Lietuvos valstybę, atsiliepime nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti.

Pagrįsdama savo poziciją paaiškino, kad Lietuvos teisėje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija: įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Ministerija, taikydama Laikinojo įstatymo nuostatas, pareiškėjui išmokėjo sumažintą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, o Sveikatos priežiūros tarnybos ir Ministerijos raštais pareiškėjui ne kartą buvo išaiškinta paskirtos pensijos perskaičiavimo tvarka.

Todėl skundžiamas Ministerijos sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodė, jog Ministerijos darbuotojai pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl nėra sąlygų civilinei atsakomybei kilti.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo Tarnyba teismui pateiktame atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Pažymėjo, kad R. P. paskirtos pensijos mokėjimas buvo ribojamas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatomis ir taikant perskaičiavimo koeficientą. Tarnyba neturi teisino pagrindo elgtis kitaip, o sumažintų pensijų kompensavimo įstatymas nenumato. Savo poziciją Tarnyba pagrindė detaliais R. P. mokamos pensijos apskaičiavimais.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 4 d. sprendimu pareiškėjo R. P. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, jog byloje spręstinas ginčas dėl R. P. skundo reikalavimų, panaikinti Ministerijos 2010 m. gegužės 28 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui solidariai iš Lietuvos valstybės ir Ministerijos 940,14 Lt neišmokėtos valstybinės pareigūnų pensijos dalį, pagrįstumo bei teisėtumo. Teismo vertinimu, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimas buvo ribojamas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatomis.

Taigi, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, R. P. nepagrįstai teigia, kad jam paskirtos pensijos mokėjimas buvo ribojamas vadovaujantis ir Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatomis. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo skunde nurodyti motyvai, susiję Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatų taikymu, yra teisiškai nereikšmingi ir teismas jų nevertina. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog savo reikalavimus pareiškėjas iš esmės grindžia ta aplinkybe, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. pažeidžia Konstitucijos 23, 52 str. nuostatas, įtvirtinančias nuosavybės teisių apsaugą ir pensinio aprūpinimo garantijas, o taip pat konstitucinį teisinės valstybės principą.

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Laikinasis įstatymas, išskyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d.. Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., šis įstatymas, be kita ko, taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą. Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nurodyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių - kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas tiek, kiek jomis nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, pažymėjo, kad Laikinasis įstatymas buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą; jame buvo nustatyta socialinių išmokų perskaičiavimo tvarka, suponuojanti inter alia paskirtų socialinių išmokų laikiną sumažinimą.

Pažymėjo, kad pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., perskaičiuojant asmeniui paskirtą valstybinę pensiją, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendrą sumą tiek tais atvejais, kai ši išmoka (išmokų suma) apribota Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka, tiek tais atvejais, kai ji neapribota, atsižvelgiant į minėtų tam asmeniui paskirtų išmokų dydį, gauta išmoka (išmokų suma) pagal nustatytą formulę gali būti mažinama ne daugiau nei 20 procentų. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai.

Pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime pateiktus išaiškinimus, padarė išvadą, kad, vadovaudamasi Laikinojo įstatymo 4 str. l d. nuostatomis, atsakovas pareiškėjui paskirtą valstybinę pensiją perskaičiavo pagrįstai ir teisėtai. Ministerijos 2010 m. gegužės 28 d. sprendime pareiškėjui išaiškinta, kad jam paskirta pensija buvo perskaičiuojama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatomis, pateikti pensijos apskaičiavimai, dėl kurių matematinio teisingumo nėra ginčo. Pareiškėjui taip pat nurodoma, kad išmokėti jo prašomos pensijos dalį nėra teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog Ministerija, apskaičiuodama pareiškėjui mokėtiną pensiją, vadovavosi galiojančiais teisės aktais. Įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Nesant Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu. Taigi, Ministerija 2010 m. gegužės 28 d. sprendime faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas teikė tinkamai, todėl skundo reikalavimas minėtą sprendimą panaikinti yra atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas kartu nurodė, jog R. P. taip pat prašė priteisti solidariai iš Lietuvos valstybės ir Ministerijos 940,14 Lt neišmokėtos pensijos dalį. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrįstai neišmokėtos valstybinės pensijos dalį vertina kaip jam padarytą žalą, kuri gali būti priteisiama vadovaujantis Civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis civilinės atsakomybės taikymo sąlygas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, kaip matyti iš pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių (skundo faktinio pagrindo), nagrinėjamas ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjui neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Taigi, tarp pareiškėjo ir atsakovų – Lietuvos valstybės ir Ministerijos – yra susiklostę ne civiliniai prievoliniai, bet valstybinių pensijų mokėjimo teisiniai santykiai. Civiliniame kodekse nėra įsakmiai nurodyta, kad valstybinių pensijų mokėjimo teisiniams santykiams yra taikomos kurios nors šio kodekso normos. Todėl šiam ginčui spręsti turi būti taikytos valstybinių pensijų . teisinius santykius, o ne civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos. Toks teisės aiškinimas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką analogiško pobūdžio ginčuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 23 d. nutartis adm. b. Nr. A552-2747/2012 ir kt.). Be to, šis skundo reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su skundžiamo Ministerijos 2010 m. gegužės 28 d. sprendimo teisėtumu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog teismui konstatavus, kad ginčijamas Ministerijos 2010 m. gegužės 28 d. sprendimas pagrįstas ir teisėtas, skundo reikalavimas, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovų neišmokėtos pensijos dalį negali būti patenkintas.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog, spręsdamas ginčą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta generalinio delikto doktrina, be to, neatsižvelgė į Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutarimo turinį.

Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovai bei tretysis suinteresuotasis asmuo prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovai papildomai akcentuoja, jog pareiškėjui paskirta valstybinė pensija nebuvo mažinama daugiau nei 20 procentų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko galioti skundžiamą ministerijos atsakymą į pareiškėjo prašymą ir atitinkamus jos veiksmus įstatymų nustatyta tvarka perskaičiuojant ir išmokant valstybinę pensiją laikė teisėtais ir pagrįstais, nepažeidžiančiais nei jo teisių ir/ar teisėtų interesų, nei tuo metu galiojusių teisės aktų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo pagrįstumo bei dėl atsakovo Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. lD-4227-(2), kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjui mokėti didesnę valstybinę pensiją, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui valstybinė pareigūnų ir karių pensija nuo 2010 metų buvo sumažinta dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XI-537 redakcija) 4 straipsnio 1 dalyje numatyto pensijos dydžio ribojimo.

Minėta teisės norma buvo nustatyta, kad paskirtos pensijos nuo 2010 m. sausio 1 d. perskaičiuojamos, taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę, pagal kurią pensija gali būti mažinama iki 20 procentų.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui paskirtoji pensija – 984,22 Lt, nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo sumažinta iki 827,53 Lt dydžio, t. y., ne daugiau kaip 20 procentų (156, 69 Lt), kas atitiko Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XI-537 redakcija) 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Nors pareiškėjas ir nurodo, kad jam paskirtoji pensija buvo ribojama ir pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XI-537 redakcija) 5 straipsnio 1 dalį, tačiau byloje surinkti duomenys tokių aplinkybių nepatvirtina.

Kita vertus, pagal minėtą teisės normą pensijos papildomai buvo ribojamos asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų, tačiau byloje tokių duomenų nėra surinkta, tokių aplinkybių, nenurodo ir pats pareiškėjas.

Dėl ko pirmosios instancijos teismo išvada dėl pareiškėjo pensijos ribojimo tik pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XI-537 redakcija) 4 straipsnio 1 dalį yra pagrįsta ir teisinga.

Konstitucinis Teismas ištyręs Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XI-537 redakcija) 4 straipsnio 1 dalies atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažino, kad pensijos ribojimas šiuo pagrindu neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Visa tai lemia, kad atsakovas Vidaus reikalų ministerija pensiją pareiškėjui sumažino, vykdydamas teisės aktų, neprieštaraujančių Lietuvos Respublikos Konstitucijai, reikalavimus.

Dėl paminėto pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nusprendė, kad tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl pensijos nepriemokos priteisimo nėra teisinio pagrindo.

Atsakant į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatyme nenustačius sumažintos pensijos kompensavimo į ateitį mechanizmo, iš pareiškėjo neteisėtai yra paimama jam priklausanti nuosavybė, tai pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas minėtame 2012 m. vasario 6 d. nutarime be kita ko konstatavo, jog <...> „pagal Konstituciją, inter alia jos 23, 29, 52 straipsnius, konstitucinį teisinės valstybės principą, susidarius ypatingai situacijai (inter alia dėl ekonomikos krizės) mažinant valstybines pensijas įstatymų leidėjui pareiga numatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmą atsiranda tuomet, kai valstybinė pensija mažinama dideliu mastu. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendra suma pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu. Tai konstatavus, nėra pagrindo teigti, kad Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl ginčijamoje šio įstatymo 4 str. 1 dalyje nustatyto valstybinės pensijos, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendros sumos perskaičiavimo (sumažinimo) sumažėjo iki tokio perskaičiavimo (sumažinimo) paskirtos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 straipsnių, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.“

Remiantis šia Konstitucinio Teismo jurisprudencija, nėra pagrindo abejoti Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatų atitikimu Konstitucijai, kiek tai susiję su anksčiau aptartu klausimu. Dėl ko tenkinti pareiškėjo prašymą ir pakartotinai kreiptis į Konstitucinį teismą dėl šių nuostatų atitikties Konstitucijai, nėra pagrindo (ABTĮ 4 str. 2 d.).

Dėl paminėto tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė