2021-03-24 Nr. CB-2787-2-68-3-37842-2017-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1492

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37842-2017-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2021 m. kovo 15 d. gautu atsakovės AB „Swedbank“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Lavisos agrogrupė“ ieškinį atsakovei AB „Swedbank“ dėl laidavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia, dalyvaujant trečiajam asmeniui A. J. V.. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad:

1) apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.87 straipsnio 4 dalį, reglamentuojančią laidavimo pasibaigimą iš esmės pasikeitus prievolei. Aiškinant Kredito sutarties bendrosios ir specialiosios dalies sąlygas, akivaizdu, kad kredito išmokėjimui nekilnojamojo turto įkeitimas nebuvo būtinas, nes užteko laidavimų. Tokiu būdu ieškovas, kaip laiduotojas, prisiėmė riziką, kad privalės įvykdyti pagrindinio skolininko prievolę bankui net ir tuo atveju, jeigu kitos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės ir nebus pateiktos ir kad ieškovo įsipareigojimai pagal laidavimo sutartį tokiu atveju nepasibaigs. Atsižvelgiant į tai, nebuvo jokio pagrindo teigti, kad, neįvykdžius sąlygos dėl nekilnojamojo turto įkeitimo, laidavimo sąlygos pasikeitė taip, kad būtų galimybė taikyti CK 6.87 straipsnio 4 dalį;

2) apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 1.79 straipsnį, reglamentuojantį nuginčijamo sandorio patvirtinimą ir iš to atsirandančias teisines pasekmes. 2013 m. spalio 4 d. Susitarimas dėl Kredito sutarties dalinio sąlygų pakeitimo ir papildymo paneigia ieškovo argumentus ir galimybę ginčijamam sprendimui taikyti CK 6.87 straipsnio 4 dalyje numatyta laidavimo pasibaigimo pagrindą. Ieškovo raštiškas patvirtinimas, kad jis susipažino su 2013 m. spalio 4 d. Susitarimo turiniu ir sąlygomis, reiškia jo sutikimą laiduoti pasikeitusiomis sąlygomis, t.y. po to, kai jam neabejotinai tapo žinoma apie ginčo faktines aplinkybes, susijusias su prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių nepateikimu.

Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kad teismo paskirtos ekspertizės metu buvo nustatyta, jog 2013 m. spalio 4 d. Susitarimo pirmo ir antro lapų tekstai išspausdinti skirtingais spausdintuvais, kad šie lapai yra išspausdinti ne vienu metu ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas. Tokios ekspertizės išvados nekeičia paties susitarimo sudarymo fakto ir jo turinio, kadangi sutartis laikoma sudaryta šalims susitarus dėl esminių sutarties sąlygų;

3) apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad atsakovė pažeidė Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą pareigą skolinantis pinigus elgtis apdairiai, rūpestingai ir, prieš suteikiant kreditą, susipažinti su asmens, kuris pageidauja gauti kreditą, turtine padėtimi bei gebėjimu įvykdyti sutartines prievoles ir grąžinti kreditą, pažeidė CPK 42 straipsnį ir išėjo už pareikšto ieškinio ir apeliacinio skundo pagrindo ribų.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl CK 6.87 straipsnio 4 dalies, 1.79 straipsnio ir CPK 42 straipsnio pažeidimų nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su faktinių aplinkybių nustatymu, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, t. y. jos kasaciniame teisme iš naujo nenustatomos (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnyje, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintų reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti atsakovei AB „Swedbank“ (j. a. k. 112029651) 2021 m. kovo 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. 934147 AB „Swedbank“ sumokėtą 3445 (trijų tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimt penkių) Eur žyminį mokestį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Antanas Simniškis

Donatas Šernas