aa7bcf46-e283-4b14-8e4c-72f52cef444c · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracine byla Nr

  Administracine byla Nr. I-719-353/2010

Proceso Nr. 3-61-3-00944-2010-3

                                                                                               Procesinio sprendimo kategorija 16.5.

 (S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. bir˛elio 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisejas Kestutis Gudynas, sekretoriaujant Gintarei Inokaitytei,

rašytinio proceso tvarka

išnagrinejes administracine byla pagal pareiškejos S. V. prašyma atsakovams Alytaus apskrities vyriausiajam

policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR Vyriausybes, treciajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos del neišmoketos darbo u˛mokescio dalies priteisimo,

n u s t a t e:

P. S. V.pateike teismui prašyma, kuriuo prašo priteisti solidariai iš atsakovu neišmoketa darbo u˛mokescio nepriemoka 1149,72 Lt.

Pareiškeja nurode, kad atsakovas nepagristai taike Valstybes tarnybos istatymo 23 str. 2 d., del ko u˛ atliktas pareigas jai buvo sumoketas ne visas priklausantis darbo u˛mokestis (išmoketa tik priemoku ir priedu dalis, neviršijanti 70 procentu pareigines algos). Del Valstybes tarnybos istatymo 23 str. 2 d. taikymo neišmoketos u˛dirbtos priemokos ir teisetai apskaiciuoti priedai, pa˛eid˛iant Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostata, kad kiekvienas ˛mogus turi teise gauti teisinga apmokejima u˛ darba.

Atsakovas Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su pareiškejos prašymu nesutiko (b.l. 13-15). Atsiliepime i prašyma nurode, jog apskaiciuodamas ir mokedamas darbo u˛mokesti pareiškejui veike teisetai, t.y. taip kaip privalejo veikti pagal istatymus. Apskaiciuojant priedu ir priemoku dyd˛ius buvo vadovaujamasi galiojanciais teises aktais. Prašo atideti sprendimo vykdyma.

Tretysis suinteresuotas asmuo su prašymo reikalavimais nesutiko ir prašo atideti sprendimo vykdyma vieneriems metams.

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Del atsakovo byloje. Pareiškeja St. V. teismo prašo priteisti solidariai iš atsakovu negauta darbo u˛mokescio dali. Atsakovais byloje nurodo Alytaus apskrities vyriausiaji policijos komisariata ir Lietuvos valstybe, atstovaujama LR Vyriausybes.

Pareiškeja St. V. yra statutinis valstybes tarnautojas, todel gincas del neišmoketos darbo u˛mokescio dalies priteisimo yra kiles iš valstybes tarnybos teisiniu santykiu. Nagrinejamu atveju, kaip matyti iš pareiškejos prašymo argumentacijos, keliamas gincas yra ne iš viešojo administravimo subjekto veiklos, skirtos istatymams ir kitiems teises aktams igyvendinti, neteisetumo, o iš prieštaraujancio Lietuvos Respublikos Konstitucijai istatymo ( jo dalies) vykdymo. Todel tiesiogines pasekmes pareiškejui sukele butent konkrecios valstybes institucijos (darbdavio), kuris mokejo jam darbo u˛mokesti, veiksmai. Be to, administraciniu bylu teisenos istatymas administraciniu bylu teismingumo aspektu nereglamentuoja tokios teisines situacijos, kai del neišmoketo darbo u˛mokescio priteisimo reikalavimai reiškiami atsakovui Lietuvos valstybei. Todel del nurodytu prie˛asciu atsakingu subjektu del neišmoketos darbo u˛mokescio dalies pareiškejui yra Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Tokia teisine praktika formuoja ir Lietuvos vyriausias administracinis teismas (ˇr. LVAT 2010 m. kovo 5 d. nutartis administracineje byloje pagal pareiškejo A.L. prašyma atsakovams Taurages apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR Vyriausybes, tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie LR VRM).

 Del prašymo pagristumo. Reikalavimas kyla iš valstybes tarnybos teisiniu santykiu.

Ginco del nesumoketo darbo u˛mokescio sumos dyd˛iu tarp  proceso šaliu nera. Teismui pateiktose pa˛ymose apie neišmoketa darbo u˛mokesti nurodyta,

jog laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d. pareiškejai St. V. buvo neišmoketa priskaiciuoti priedai ir priemokos prie darbo u˛mokescio (b.l. 4-5). Iš atsakovo pateiktos pa˛ymos apie pareiškejai priskaiciuota ir neišmoketa darbo u˛mokesti matyti, jog šiuo laikotarpiu pareiškejai susidare darbo u˛mokescio nepriemoka.

Valstybes tarnautojams atitinkamo dyd˛io darbo u˛mokestis buvo nustatytas Valstybes tarnybos istatymo (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) VI skyriuje. Iki 2005-12-21 galiojusios Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje buvo nurodyta, jog statutiniams valstybes tarnautojams šio istatymo nuostatos taikomos tiek, kiek ju statuso nereglamentavo statutai, išskyrus šio istatymo nustatyta darbo apmokejimo tvarka. Nuo 2006-06-07 galiojusios Valstybes tarnybos istatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statutiniams valstybes tarnautojams be išlygu taikomos šio Istatymo VI skyriaus, reglamentuojancio darbo u˛mokesti, nuostatos. Istatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priedu ir priemoku suma valstybes tarnautojui negali viršyti 70 procentu

pareigines algos. Pareiškejai darbo u˛mokestis  buvo skaiciuojamas  ir mokamas,  vadovaujantis nurodytu teisiniu

reglamentavimu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruod˛io 11d. nutarimu pripa˛ino, kad Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo VI skyrius „Darbo u˛mokestis“ (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kuri butu buve galima teisingai atlyginti u˛ darba vidaus tarnybos sistemos pareigunams, dirbusiems poilsio bei švenciu dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas u˛duotis viršijant nustatyta darbo trukme, kai jiems išmoketinu priedu ir priemoku suma viršijo Valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) nustatyta riba, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies  nuostatai, jog kiekvienas ˛mogus <...> turi teise <...> gauti teisinga apmokejima u˛ darba bei konstituciniam teisines valstybes principui. Konstituciniam Teismui konstatavus  valstybes tarnybos istatymo neatitikima Konstitucijos nuostatoms, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu pagristi ne viso darbo u˛mokescio mokejima pareiškejui. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybes pareiga moketi istatymu nustatyta darbo u˛mokesti valstybes tarnautojams, yra nurodes, kad „asmeniui, kuris atliko pavesta darba, pagal Konstitucija atsiranda teise reikalauti, kad jam butu sumoketas visas pagal istatymus ar jais remiantis išleistus kitus teises aktus priklausantis darbo u˛mokestis (atlyginimas), taip pat, kad jis butu sumoketas nustatytu laiku. Ši asmens teise yra ginama kaip nuosavybes

teise pagal Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2004-12-13, 2007-03-20 nutarimai).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos istatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybes aktas (ar jo dalis) negali buti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dali neturi buti vykdomi sprendimai, pagristi teises aktais, kurie pripa˛inti prieštaraujanciais Konstitucijai ar istatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo ivykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo isigaliojimo. Gincuose del nesumoketo darbo u˛mokescio „sprendimo ivykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reiketu laikyti situacija, kai asmuo yra prarades galimybe isiterpti ir per teisma reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susikloste iki teises normos, reglamentavusios minetus santykius, pripa˛inimo neteiseta. Butent iki to momento, kada teise pareikšti prašyma teisme gali buti igyvendinta, negali buti laikoma, kad valstybes tarnautojo at˛vilgiu atsiradusi darbo u˛mokescio nepriemoka yra laikoma „ivykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo istatymo

72 straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojancio vienoda administraciniu teismu praktika taikant istatymus, išplestines teiseju kolegijos nutartyse administracineje byloje Nr. A12-219/2004

K. J. v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas,  administracineje byloje Nr. A1-638/2005 L. Š. v. Kauno rajono policijos komisariatas išdestytos nuostatos, jog gincuose del darbo

u˛mokescio nepriemoku priteisimo ginco šaliu teisiniai santykiai nera pasibaige taikomos ir nagrinejamoje byloje.

Nagrinejamoje byloje atsakovo atsisakymas moketi pareiškejai nesumoketa darbo u˛mokesti negali buti pripa˛intas teisetu. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobudi ir teisine prigimti yra dvišaliai, nes pagal juos valstybes tarnautojas yra ipareigotas tinkamai atlikti istatymuose ir pareigybiu aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo moketi darbo u˛mokesti ir teikti kitas istatymuose numatytas socialines garantijas. Darbdavys nagrinejamoje byloje yra Alytaus apskrities vyriausias policijos komisariatas. Pareiškeja atliko savo kaip valstybes tarnautojo pareigas, taciau jai nebuvo sumoketas pagal istatyma priklausantis darbo u˛mokestis. Konstatuota, kad pareiškejai priklausancios darbo u˛mokescio dalies nesumokejimas negali buti laikomas „ivykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiškeja yra išsaugojus galimybe ginti šiuo nesumokejimu pa˛eistas savo teises teismine tvarka. Nagrinejant šia administracine byla po Konstitucinio Teismo 2009 m. gruod˛io 11 d. nutarimo priemimo iš Lietuvos Respublikos taikytinu teises aktu sistemos 2008 m. gruod˛io 9 d. Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 4, 10, 16, 16-1, 17,23, 26, 41, 42 straipsniu pakeitimo ir papildymo istatymu yra pašalinta Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 23 straipsnio 2 dalies norma, prieštaraujanti Konstitucijai. Sprendimas del pareiškejo  prašymo turi buti priimamas vadovaujantis sprendimo priemimo diena galiojanciomis teises normomis.  Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galetu gristi Valstybes tarnybos istatyme nustatyto darbo u˛mokescio nemokejima pareiškejai yra išnykes.  Todel pareiškejai priteistina visa prašoma neišmoketa darbo u˛mokescio dalis 1149,72 Lt. (b.l. 4-5).

Atsakovas prašo atideti teismo sprendimo vykdyma vieneriems metams, kadangi šiu metu patvirtintame biud˛ete policijos istaigoms nera numatytos lešos darbo nepriemokai sumoketi. Atsi˛velgiant i tai, kad yra ypatingai svarbu, jog teismu praktika iš esmes analogiškose bylose butu formuojama vieninga linkme (priešingu atveju kiltu pavojus pa˛eisti konstitucini visu asmenu lygybes istatymui ir teismui principa), pa˛ymetina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi, priimtoje civilineje byloje Nr. 2A-202/2009 del nesumoketo atlyginimo teisejams priteisimo, visuotinai ˛inomos aplinkybes apie sunkia atsakovo – Lietuvos valstybes – turtine padeti pagrindu nusprende atideti sprendimo ivykdyma vieneriu metu laikotarpiui. Toks sprendimo vykdymo atidejimas ir jo pagrindimas yra taip pat aktualus nagrinejamai bylai. Todel, vadovaujantis ABTI 4 straipsnio 6 dalimi ir Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi (pagal šias procesines teises normas, teismas turi teise dalyvaujanciuju byloje asmenu prašymu ar savo iniciatyva, atsi˛velgdamas i turtine abieju šaliu padeti ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdyma atideti ar išdestyti), sprendimo vykdymas atidetinas vieneriu metu laikotarpiui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administraciniu bylu teisenos istatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 d. 2 p., teisejas n u s p r e n d ˛ i a:

Prašyma tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškejai S. V. iš atsakovo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato neišmoketa darbo u˛mokescio dali 1149,72 litu ( tukstanti šimta keturiasdešimt septynis devynis litus 72 cnt.).

Prašyma dalyje del neišmoketos darbo u˛mokescio dalies priteisimo iš Lietuvos valstybes atmesti.

Sprendimo vykdyma atideti vieneriems metams.

Sprendimas per

14 dienu nuo jo paskelbimo gali buti skund˛iamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracini teisma.

Teisejas                                                                                                                   Â

Kestutis Gudynas                       Â