2017-10-10 Nr. ANB-783-4-68-3-12615-2016-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-44-697/2017

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-12615-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Piesliako (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto Z. D. prašymą atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Z. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį 35 Eur bauda už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 19 d., apie 15.05 val., Vilniuje, Galvės g., vairuodamas automobilį ir išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio ir su juo susidūrė, o įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 101 ir 154 punktų reikalavimus.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi Z. D. skundas tenkintas iš dalies. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarimas pakeistas: pripažinta Z. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis pažeidimą padarė būdamas sulaukęs 65 metų amžiaus. Likusi nutarimo dalis palikta nepakeista.

3. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis palikta nepakeista ir Z. D. apeliacinis skundas netenkintas.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. kovo 17 d. nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto Z. D. prašymas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

5. Pareiškėjas administracinėn atsakomybėn patrauktas Z. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį bei Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą perduoti nagrinėti apygardos teismui.

5.1. Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, jog administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytais atvejais, gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą (šis prašymas gali būti įtrauktas ir į skundą ar apeliacinį skundą), perkvalifikuoja teismas ar institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundą ar apeliacinį skundą dėl nutarimo byloje.

Nutarimas dėl administracinės nuobaudos pareiškėjui iki 2017 m. sausio 13 d. neįsiteisėjo, kadangi pareiškėjas buvo padavęs apeliacinį skundą. Pareiškėjas teigia, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė jo teisę į teisingą teismą ir teisėtus lūkesčius, nes galiojant ATPK ir dar neįsigaliojus ANK paduotas jo apeliacinis skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka jau 2017 m. ir jis neturėjo galimybės pareikšti prašymo dėl administracinio teisės pažeidimo perkvalifikavimo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1 punkte, 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, ir dėl to jo veika nebuvo perkvalifikuota apeliacinės instancijos teisme.

Pareiškėjas pažymi, jog 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame ANK apskritai nėra nustatytos administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 127 straipsnio 2 dalis), nes ANK 423 straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę tik už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą KET pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), o už atskirus KET pažeidimus nustato atsakomybę ANK 417 straipsnio 8 dalis, kurioje nurodyta švelnesnė sankcija, nei buvo nurodyta ATPK.

Todėl, pareiškėjo manymu, apeliacinės instancijos teismas, taikydamas nulla poena sine lege (nėra bausmės be įstatymo) principą, vadovaudamasis ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 7 straipsniu, privalėjo arba perkvalifikuoti savo iniciatyva pareiškėjo veiką pagal atitinkamą ANK straipsnį, arba nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, nes dabar pareiškėjas yra nubaustas 2017 m. sausio 13 d. (šią dieną įsiteisėjo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje) dėl veikos, kuri pagal ANK, taip kaip ji buvo suformuluota ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, nėra administracinis teisės pažeidimas.

Todėl apeliacinės instancijos teismas padarė esminį materialiosios (netinkamai taikė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto, 4 straipsnio 2 dalies, ATPK 127 straipsnio 2 dalies nuostatas, nulla poena sine lege principą) ir proceso teisės (Žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisėtų lūkesčių principo) normų ir principų pažeidimą.

5.2. Pareiškėjas pažymi ir tai, kad bylų pagal tuo metu galiojusio ATPK 127 straipsnio 2 dalį procesuose dažniausiai pateikiamos skirtingos įvykio dalyvių, suinteresuotų jas įrodyti, versijos, kurių viena administracinio teisės pažeidimo bylą tiriantis pareigūnas remiasi ir pagal tikro ar tariamo nukentėjusiojo paaiškinimus sudaro eismo įvykio schemą, kuri dažniausiai yra laikoma svarbiausiu įrodymu šiose bylose, o kitą atmeta kaip gynybinę asmens versiją, dėl to administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui tai padaryti yra sunkiau.

Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija, tačiau teismai jos nesilaikė. Pirmosios instancijos teismas nepašalino abejonių dėl pažeidimo fakto, netinkamai vertino įrodymus, liudytojos D. J. nurodytas svarbias aplinkybes, sutampančias su pareiškėjo versija, kad: 1) į susitikimą buvo skubama, įvykis įvyko kelios minutės iki 15 val., o tai patvirtina pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad nukentėjusysis vairuojamu automobiliu viršijo greitį, 2) tikslią vietą schemoje, kur įvyko eismo įvykis, t. y. ten pat, kur nurodė ir pareiškėjas, o tai yra visiškai priešinga nukentėjusiojo nurodytai versijai, jog susidūrimas įvyko jam esant ne priešpriešinėje eismo juostoje, 3) kartu su kolegomis iš karto išlipo iš automobilio, o tai rodo, kad nukentėjusiojo versija, jog jis patraukė automobilį iš įvykio vietos, kad išleistų keleivius, yra nepagrįsta ir kad tai apsunkino eismo įvykio aplinkybių nustatymą.

Pareiškėjo pateikta versija, kuri visada buvo nuosekli ir išsami, iš esmės nebuvo tikrinama, dėl to pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė eismo įvykio vietą bei automobilių padėtį, o tai lėmė nepagrįstą pareiškėjo pripažinimą kaltu dėl eismo įvykio padarius KET 101, 154 punktų pažeidimus. Pareiškėjas teigia, kad eismo įvykis įvyko jam jau įvažiavus į pagrindinį kelią bei juo pavažiavus, kai vietoje, kurioje draudžiama lenkti ir greitis ribojamas iki 40 km/h, tikėtina, dideliu greičiu atlėkė taksi automobilis „VW Jetta“ (valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)) ir, neteisėtai išvažiavęs į priešpriešinę pusę, ėmė lenkti pareiškėjo prieš manevrą į kairę pusę sulėtinusį greitį automobilį, t. y. eismo įvykis kilo taksi automobiliui esant priešpriešinėje pusėje ir pareiškėjui jau įvažiavus į salelės zoną. Dėl to, pažeidėjo manymu, „VW Jetta“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ) vairuotojas pažeidė KET 5, 8 punkto, 1 priedo 325 ženklą („lenkti draudžiama“), 3 priedo 1.1 punkte nustatytą ženklinimą („ištisinė linija“) ir sukėlė eismo įvykį.

Policijos pareigūno M. K. parodymus pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti kritiškai, nes įvykio vietoje buvo daugybė padangų žymių, o niekas iš pareigūnų neanalizavo, ar padangų vėžių trasologinių žymių plotis ir raštas sutapo su pareiškėjo automobilio padangų dydžiu, todėl teigti, jog tas žymes paliko pareiškėjo vairuojamas automobilis, yra nepagrįsta. Be to, policijos pareigūnai nevertino automobilio „VW Jetta“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) stabdymo kelio, o tai šiuo atveju užkirto galimybę nustatyti reikšmingą aplinkybę, ar „VW Jetta“ (valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ) viršijo leistiną maksimalų 40 km/h greitį. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pažeidė ATPK 7 straipsnio 2 dalies, 257 straipsnio, 284 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes nebuvo išsiaiškintos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai išspręsti, kas padarė administracinį teisės pažeidimą, o išvados padarytos neįvertinus bylos aplinkybių visapusiškai, visiškai bei objektyviai.

5.3. Apeliacinės instancijos teismas sprendimą taip pat grindė tais duomenimis, kuriuos pirmosios instancijos teismas laikė patvirtinančiais pareiškėjo kaltę, o pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų ir aplinkybių, keliančių abejones dėl nukentėjusiojo parodymų patikimumo, nevertino ir dėl jų pasisakė, kodėl teismas kitaip vertina liudytojos parodymų turinį, nei jis yra užfiksuotas byloje, dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių, kad eismo įvykis įvyko jam važiuojant pirma juosta (toje vietoje yra tik po vieną juostą eismo krypčiai) ir susidūrimui įvykus toje juostoje jo automobilis nebūtų atsidūręs saugumo salelėje esant tokiems automobilio „Audi 100“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadinimams, kurie buvo padaryti. Toks neišsamus apeliacinio skundo išnagrinėjimas rodo, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė ATPK 30211 straipsnio 1 dalies reikalavimų, in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) ir nekaltumo prezumpcijos principų, dėl to padarė esminį proceso teisės pažeidimą.

6. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiasis specialistas Renatas Ivanauskas atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo administracinėn atsakomybėn patraukto Z. D. prašymo netenkinti.

6.1. Pareigūno manymu, pareiškėjo prašyme minimi teisiniai argumentai nesudaro bylos atnaujinimo pagrindo. Z. D. 2016 m. rugpjūčio 25 d. policijos nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį už tai, kad, vairuodamas automobilį ir išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio, su juo susidūrė ir apgadino dvi transporto priemones.

6.2. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nustatyti atvejai, kada administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., perkvalifikuojamas pagal atitinkamą švelnesnę atsakomybę numatantį ANK straipsnį arba asmuo atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės. Galiojantis ANK nenumato atsakomybės už kitam asmeniui priklausančio turto apgadinimą, padarytą turinčio teisę vairuoti transporto priemones asmens. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nurodyta veika pagal ANK neturi administracinio nusižengimo požymių, bet taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio nuostatas Z. D. nėra pagrindo. Pagal minėto įstatymo 4 straipsnio 2 dalį veiką perkvalifikuoti galima tik tada, kai nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo. Šioje byloje Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarimas, kuriuo Z. D. nubaustas už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą 35 Eur bauda, įsiteisėjo 2017 m. sausio 13 d., o iki tol Z. D. prašymo panaikinti nuobaudą įsigaliojus švelnesniam teisiniam reglamentavimui nepateikė. 2017 m. kovo 2 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateiktame prašyme asmuo iškėlė veikos perkvalifikavimo klausimą, bet Lietuvos Aukščiausiasis Teismas veikų perkvalifikavimo klausimų nesprendžia (nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-14-303/2017). Pareigūnas pažymi, kad Z. D. Vilniaus apygardos teismui paduotą apeliacinį skundą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, galėjo laiku papildyti, prašyti teismo perkvalifikuoti pažeidimą, o šiuo metu pažeidimo perkvalifikavimo klausimai jau negali būti sprendžiami.

6.3. Pareigūnas nurodo, kad Z. D. nubaustas už tai, kad vairuodamas automobilį „Audi 100“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pažeisdamas KET 101, 154 punktų reikalavimus, išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio „VW Jetta“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), su juo susidūrė ir apgadino dvi transporto priemones. Eismo įvykio tyrimo metu policijos vyresnioji specialistė A. Š. padarė išvadą, kad transporto priemonių susidūrimas įvyko skirtingo lygio sankryžoje, automobilio „Audi 100“ vairuotojui nepraleidus pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio „VW Jetta“. Pagal KET 154 punkto reikalavimus nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Savanorių pr.–Galvės g. skirtingo lygio sankryžoje buvo įrengtas kelio ženklas Nr. 203 „Duoti kelią“, įpareigojantis vairuotojus duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamu keliu. Z. D. KET reikalavimų nevykdė, įvažiavo į pagrindinį kelią prieš tai nesustojęs ir neįsitikinęs eismo saugumu. Pažymėtina, kad, esant pareigai duoti kelią, vairuotojas privalo sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį (KET 3.2 punktas). Bylos baigtimi nesuinteresuota liudytoja D. J. nurodė, kad „Audi 100“ įvažiavo į pagrindinį kelią skersai eismo juostų, nestabdydamas, neįsitikinęs eismo saugumu. Vyresnioji specialistė A. Š. tyrimo metu nenustatė duomenų, patvirtinančių, kad „VW Jetta“ vairuotojas V. A. Ž. prieš įvykstant transporto priemonių susidūrimui pažeidė KET reikalavimus. Pareigūno nuomone, nutarimas ir teismų nutartys yra teisėti, priimti nepažeidžiant proceso teisės normų.

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto Z. D. prašymas netenkintinas.

Dėl teisenos, kuri taikoma nagrinėjant atnaujintą bylą

8. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta, kad kai administracinių teisės pažeidimų protokolai (o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai) surašyti iki 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą tik tuo atveju, kai pažeidimai buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu. Kitais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Tai reiškia, kad ši atnaujinta administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėtina taikant iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Dėl atnaujintos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribų

9. Pagal ATPK 30221 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą dėl esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių.

10. Taigi, administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimą dėl esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo, bylos faktinės aplinkybės iš naujo nenustatomos, įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiami netinkamo teisės taikymo ir procesinių pažeidimų klausimai nekvestionuojant byloje nustatytų aplinkybių ar atlikto įrodymų vertinimo, jeigu jis nėra susijęs su konkrečiais esminiais procesiniais pažeidimais.

11. Atsižvelgiant į tai, pareiškimo teiginiai, susiję su kaltės neigimu ir nustatytų aplinkybių ginčijimu bei nesutikimu su atliktu įrodymų vertinimu, dėl kurių nutartyse pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai jau išsamiai pasisakė juos atmesdami, paliktini nenagrinėtini.

12. Iš teismų priimtų sprendimų turinio matyti, kad, pareiškėjui Z. D. ir kito automobilio vairuotojui V. A. Ž. skirtingai aiškinant įvykio aplinkybes, teismai, siekdami nustatyti, kurie iš jų nurodytų faktų teisingi, vertino kitų byloje surinktų ir papildomai teisme gautų duomenų visumą: liudytojų D. J., M. K. parodymus, nuotraukose ir papildomų duomenų apie eismo įvykį protokole užfiksuotus automobilių apgadinimus, patvirtinančius nukentėjusiojo ir liudytojų nurodytas aplinkybes apie taksi automobilio kontaktą priekiniu dešinės pusės kampu į automobilio „Audi“ kairį šoną, kai išvažiuodamas iš šalutinio kelio „Audi“ automobilis įstrižai kirto Galvės gatvę; eismo įvykio vietos plane užfiksuotą automobilio „Audi“ priekinio dešinio rato slydimo žymę, patvirtinančią, kad automobilis buvo veikiamas pašaline kinetine jėga ir nustumtas iki schemoje užfiksuotos stovėjimo vietos, ir kad automobilių pirminis kontaktas įvyko pagrindinio kelio viduryje ties išvažiavimu nuo Savanorių prospekto į Galvės gatvę, kaip nurodė tiek taksi vairuotojas, tiek su jo važiavusi liudytoja D. J. Šių duomenų pagrindu teismai konstatavo, kad Z. D., vairuojamu automobiliu išvažiuodamas iš šalutinio į pagrindinį kelią, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio taksi automobilio ir su juo susidūrė, o Z. D. parodymus, kad automobilių susidūrimas įvyko jam stovint salelėje, atmetė kaip nepatvirtintus bylos duomenimis.

13. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai nepadarė esminių administracinės teisenos nuostatų pažeidimų nustatydami įvykio aplinkybes ir įvertindami įrodymus tinkamai išnagrinėjo atsakomybės klausimui išspręsti ir teismo sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes, padarė teisingas įstatymo reikalavimais pagrįstas išvadas, kad Z. D. veiksmai atitinka ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą.

Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatų taikymo

14. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1869 Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, kuris įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. (2 straipsnis (2016 m. kovo 25 d. įstatymo redakcija)). Kartu neteko galios Administracinių teisės pažeidimų kodeksas su visais pakeitimais ir papildymais (7 straipsnis).

15. Įstatymų dėl atsakomybės už administracinius nusižengimus galiojimas yra nustatytas Administracinių nusižengimų kodekso 3 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Kartu pažymėtina ir tai, kad pagal konstitucinę jurisprudenciją įstatymų leidėjas, priimdamas teisės aktą, turintį atgalinio veikimo galią, paprastai nustato ir tokių aktų įgyvendinimo tvarkos teisines taisykles, siekiant išspręsti probleminius klausimus, kurių gali atsirasti taikant naujas teisės normas (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d., 1998 m. liepos 9 d. ir kt. nutarimai).

16. Nagrinėjamu atveju įstatymų leidėjas, patvirtindamas naują Administracinių nusižengimų kodeksą, nustatė ir šio kodekso įgyvendinimo tvarkos, ir jo atgalinio veikimo galios taisykles.

16.1. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nurodyti švelnesnės administracinės atsakomybės atvejai, kada administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., perkvalifikuojamas pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, arba asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Administracinių teisės pažeidimų perkvalifikavimo tvarka nustatyta minėto įstatymo 4 straipsnyje, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytais atvejais, gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą (šis prašymas gali būti įtrauktas ir į skundą ar apeliacinį skundą), perkvalifikuoja teismas ar institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundą ar apeliacinį skundą dėl nutarimo byloje (4 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje administracinėn atsakomybėn patraukto pareiškėjo paduotame apeliaciniame skunde toks prašymas nebuvo nurodytas.

17. Kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog nagrinėjamu atveju įstatymų leidėjas, priimdamas naują įstatymą – Administracinių nusižengimų kodeksą – ANK 3 straipsnio 2 dalies normų kontekste, nenustatė neriboto jo nuostatų atgalinio veikimo, t. y. nenustatė, kad vykstant procesui dėl administracinių teisės pažeidimų bylų atnaujinimo veikos būtų perkvalifikuojamos ar teisena nutraukiama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nurodytais atvejais.

17.1. Proceso atnaujinimas yra ekstraordinarinė įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo priemonė, kurios paskirtis – ištaisyti padarytas materialiosios ir (ar) proceso teisės taikymo klaidas pagal nustatytas bylos aplinkybes. Naujai priimto administracinę atsakomybę nustatančio įstatymo, turinčio atgalinio veikimo galią, taikymas nėra siejamas su administracinių teisės pažeidimų bylų atnaujinimo pagrindais, todėl, kai nagrinėjama atnaujinta administracinio teisės pažeidimo byla, naujo administracinę atsakomybę nustatančio įstatymo taikymo ir atitinkamai veikų perkvalifikavimo klausimai negali būti sprendžiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-697/2017, 2AT-7-14-303/2017).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi,

n u t a r i a :

Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto Z. D. prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teisėjai Vytautas Piesliakas

Artūras Pažarskis

Alvydas Pikelis