2018-08-28 Nr. AB-14744-3-61-3-01598-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-576-575/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01598-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.8.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. P. (toliau – ir pareiškėja) 2018 m. gegužės 7 d. teismui pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija) 2018 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. S-17(7-38/2017), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2016 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 68-309 ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos AVMI) 2016 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. (6.5)-FR0682-358.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 14 d. priėmė nutartį, kuria nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti ir įpareigojo pareiškėją pateikti duomenis, patvirtinančius skundžiamo Mokestinių ginčų komisijos sprendimo įteikimo datą, bei kitus skundo priedus, objektyviais duomenimis pagrįstą paaiškinimą ir pasisakyti dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos R. P. skundą praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir jo neatnaujinus. Nutarčiai įsiteisėjus, nurodė grąžinti pareiškėjai sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 3 dalimi ir pažymėjo, kad pareiškėja pateikė teismui duomenis, jog skundžiamą Mokestinių ginčų komisijos sprendimą gavo 2018 m. vasario 20 d., ir teigė, kad skundą teismui išsiuntė 2018 m. kovo 8 d. Kartu su skundu pareiškėja pateikė elektroninio laiško skaitmenizuotą kopiją, kuris patvirtina, kad skundas teismui buvo parengtas 2018 m. kovo 6 d., tačiau neturi jokių duomenų, patvirtinančių, jog skundas teismui buvo išsiųstas per teisės aktų nustatytą terminą. Pareiškėja paaiškino, kad skundą teismui išsiuntė neregistruotu laišku ir tik 2018 m. gegužės 31 d. gavusi raginimą iš VMI, susisiekė telefonu ir išsiuntė elektroninį laišką Vilniaus apygardos administraciniam teismui su prašymu pateikti informaciją dėl pareiškėjos skundo nagrinėjimo eigos, o sužinojusi, jog teismas skundo nėra gavęs, jį pateikė pakartotinai. Šalindama skundo trūkumus, pareiškėja paaiškino, kad yra girdėjusi, jog teismas bylas pradeda nagrinėti maždaug po pusmečio, todėl nepagalvojo domėtis bylos nagrinėjimo eiga.

Teismas, įvertinęs teismų praktiką ir bylos faktines aplinkybes, darė išvadą, kad pareiškėjos išdėstyti paaiškinimai dėl termino skundui paduoti praleidimo nelaikytini objektyviomis, nuo jos valios nepriklausančiomis aplinkybėmis. Priešingai, laikytina, kad pareiškėja turėjo pareigą aktyviai domėtis pateikto skundo priėmimo klausimu ir inicijuotos bylos nagrinėjimo eiga. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nesikreipė į teismą kelis mėnesius dėl savo pačios asmeninio pasirinkimo, o ne dėl objektyvių priežasčių, kurios kliudė domėtis bylos eiga. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja nepateikė teismui jokių duomenų, kurie pagrįstų skundo išsiuntimo 2018 m. kovo 8 d. teismui faktą, todėl pažymėjo, kad pagrindo pripažinti, jog skundo padavimo terminas praleistas dėl nuo pareiškėjos valios nepriklausančių aplinkybių, nėra.

Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis ir ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 3 dalimi, pareiškėjos skundą dėl sprendimo panaikinimo teismas atsisakė priimti praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir jo neatnaujinus.

Vadovaudamasis ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas nurodė, kad pareiškėjai grąžintinas jos sumokėtas žyminis mokestis.

III. Pareiškėja R. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartį, atnaujinti terminą skundui paduoti ir priimti nagrinėti pareiškėjos skundą.

Atskirajame skunde pažymi, jog teismas nevertino į bylą pateiktų įrodymų, kurie netiesiogiai rodo skundo teismui išsiuntimą – auditoriaus 2013 m. rugpjūčio 6 d. elektroninio laiško su parengtu skundu ir žyminio mokesčio sumokėjimo 2018 m. kovo 7 d. Nelogiška būtų parengti skundą, sumokėti žyminį mokestį ir jo nesiųsti teismui. Laišką siunčiant paprastu paštu, negali būti pateiktas materialus siuntimą patvirtinantis dokumentas, nes tokio dokumento nebūna. Nei ABTĮ, nei Mokesčių administravimo įstatyme nėra numatyta pareiga skundus siųsti tik registruotais laiškais. Dėl teismo argumento, kad pareiškėja nesidomėjo skundo priėmimo klausimu, pareiškėja pažymi, kad jai buvo žinoma, jog administraciniuose teismuose skundai pradedami nagrinėti praėjus ilgam laikui, kartais net po metų nuo jų priėmimo, todėl nebuvo kilusi mintis anksčiau domėtis šios bylos eiga teisme. Akcentuoja, jog ilgesnis bylos nagrinėjimas šiuo atveju gali pakenkti tik pačiai pareiškėjai mokant papildomus delspinigius esant neigiamai bylos baigčiai. Mano, jog nepriimant nagrinėti jos skundo, yra ribojamos pareiškėjos konstitucinės ir žmogaus teisės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 5 d. nutarties, kuria neatnaujintas skundo padavimo terminas ir pareiškėjos skundą atsisakyta priimti, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Atskirajame skunde pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pažymi, kad teismas nevertino į bylą pateiktų įrodymų, kurie netiesiogiai rodo skundo teismui išsiuntimą nepraleidus termino. Akcentuoja, kad laišką siunčiant paprastu paštu, negali būti pateiktas materialus siuntimą patvirtinantis dokumentas, nes tokio dokumento nebūna.

Nagrinėjamu atveju pirmiausia tikslinga įvertinti, ar pareiškėja kreipėsi į teismą praleidusi terminą skundui dėl Mokestinių ginčų komisijos 2018 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. S-17(7-38/2017) paduoti.

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skundas teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimo įteikimo dienos.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad skundžiamą Mokestinių ginčų komisijos 2018 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. S-17(7-38/2017) pareiškėja gavo 2018 m. vasario 20 d. Pareiškėjos pateikti netiesioginiai įrodymai (be kita ko, 2018 m. kovo 7 d. žyminio mokesčio mokėjimo nurodymas ir 2018 m. kovo 6 d. elektroninio laiško, kuriuo buvo siųstas parengtas skundas teismui, kopija) patvirtina, jog skundas dėl minėto Mokestinių ginčų komisijos 2018 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. S-17(7-38/2017) ir kitų reikalavimų teismui buvo išsiųstas 2018 m. kovo 8 d., t. y. nepraleidus Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 3 dalyje numatyto termino. Pareiškėja paaiškino, kad skundą teismui išsiuntė neregistruotu laišku, todėl negali pateikti siuntimą patvirtinančio dokumento, nes laiškai nėra registruojami.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo nevertino pareiškėjos pateiktų įrodymų. Minėtų pareiškėjos pateiktų netiesioginių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog skundą teismui pareiškėja padavė nepraleidusi įstatyme nustatyto termino.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priėmęs ginčijamą nutartį, neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo priėmimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. P. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos R. P. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius

Milda Vainienė