Legislator Case Law & Legislation
aa7b19ca-d11c-458c-b981-85f560fdb285 AI generated

aa7b19ca-d11c-458c-b981-85f560fdb285 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number aa7b19ca-d11c-458c-b981-85f560fdb285
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. I-1825-171/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04845-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1.(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas n u s t a t ė:

Legislator headnote

AI generated

aa7b19ca-d11c-458c-b981-85f560fdb285 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Pastatų ir juose esančių patalpų įrengimas atitiko tuo metu galiojusius teisės aktus ir higienos normas. Patalpose pagal poreikį ir esamas finansines galimybes nuolatos atliekami remonto darbai. 3-ame aukÅ¡te, kuriame yra gyvenamoji patalpa Nr. 304, bendrojo naudojimo koridoriuje yra 2 gaisriniai vandens čiaupai. Tuo tarpu, bÅ«rio virÅ¡ininkų patalpose yra dar 2 gesintuvai. Vilniaus PN dirba pamainos pataisos pareigÅ«nai, nuolat stebintys situacijÄ pataisos namuose, kurie turi kabinetų atsarginius raktus ir apmokyti elgtis esant ekstremalioms situacijoms, t. y. gaisro atveju, jie nedelsiant atrakintų kabinetus, kuriuose yra gesintuvai ir juos panaudotų gaisrui gesinti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-1825-171/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04845-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1.(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas V. J. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) priteisti 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PaaiÅ¡kino, kad nuo 2015 m. gruodžio 18 d. iki 2016 m. gruodžio 10 d. buvo laikomas Vilniaus PN pažeidžiant galiojančius teisės aktus.Nurodė, kad iÅ¡ pradžių gyveno 4-ojo bÅ«rio gyvenamojoje patalpoje Nr. 304, vėliau buvo perkeltas į 1-ojo bÅ«rio gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 102.

Patalpos visuomet bÅ«davo perpildytos, vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas neatitiko teisės aktuose nurodytų reikalavimų. Dėl to teko patirti nepatogumų, t. y. teko su 55 asmenims naudotis tualetu, o tualeto kabinų buvo tik penkios, taip pat penki pisuarai ir penkios kriauklės. 1-asis bÅ«rys yra pritaikytas 24 asmenims, o tualeto kabina buvo tik viena, vienas pisuaras ir viena prausykla. Norint pasinaudoti tualetu reikėdavo laukti eilėje. Taip pat teko kalėti Vilniaus PN karantino kameroje, kurioje taip pat trÅ«ko ploto, buvo tik vienas tualetas, viena prausykla, nebuvo virtuvėlės, sÄ lygos buvo antisanitarinės. Teigė, kad pasivaikščioti lauke buvo suteikiama tik viena valanda per dienÄ , nors turėjo bÅ«ti suteikiamos trys.

DuÅ¡uose buvo pažeidžiamas privatumas, nebuvo veidrodžio kilimėlių, įrengtų kranų, kurie leistų patiems reguliuoti vandenį. Pažymėjo, kad Vilniaus PN nėra įrengtos prieÅ¡gaisrinės sistemos, avarinių išėjimų, o ant langų sudėtos grotos, todėl kilus gaisrui nebÅ«tų galima iÅ¡eiti. Atsakovės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su juo nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2015 m. gruodžio 18 d. iki 2015 m. gruodžio 22 d. buvo laikomas Vilniaus PN karantino patalpoje.

Vilniaus PN yra dvi karantino patalpos pažymėtos Nr. 108 ir Nr. 109. Kurioje iš jų pareiškėjas buvo laikomas informacijos pateikti negali, nes tokia informacija nėra sisteminama vienoje laikmenoje. Tačiau net ir esant užimtoms visoms karantino patalpose įrengtoms miegamosioms vietoms, vienam asmeniui tenkantis plotas visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Be to, karantino patalpos dienos metu nėra rakinamos ir nuteistieji, esantys karantino patalpoje, gali judėti bendrame pastato lokaliniame sektoriuje.

Naujai į pataisos įstaigÄ atvykusių nuteistųjų, esančių karantine, yra tikrinama sveikata, norint užkirsti keliÄ užkrečiamų ligų plitimui tarp kitų nuteistųjų ir pan. Todėl tokių nuteistųjų, esančių karantino patalpose, buvimo gryname ore per dienÄ laikas teisės aktuose nenustatytas. Tačiau Vilniaus PN administracija laikydamasi, laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 11 d. iki 2015 m. lapkričio 21 d. galiojusios Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010), nuteistiesiems esantiems karantino patalpose suteikia ne mažiau kaip vienÄ valandÄ per dienÄ bÅ«ti gryname ore.

PaaiÅ¡kino, kad nurodyti kiek asmenų skundžiamu laikotarpiu gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose Nr. 304 ir Nr. 102 nėra galimybės, nes tokie duomenys nėra kaupiami. Tačiau net ir esant užimtoms visoms miegamosioms vietoms, vienam asmeniui tenkantis plotas visiÅ¡kai atitinka teisės aktų reikalavimus. Atkreipė dėmesį, kad paskiriant nuteistuosius į gyvenamÄ sias patalpas, nuteistųjų skirstymo į bÅ«rius ir gyvenamÄ sias patalpas komisija visada patikrina patalpų plotus ir galimus nuteistųjų skyrimo į konkrečias patalpas kiekius ir visada stengiasi, kad bÅ«tų užtikrintas vienam nuteistajam teisės aktų numatytas gyvenamasis plotas.

Visiems be iÅ¡imties yra suteikiama atskira miegamoji vieta, esanti konkretaus bÅ«rio atskiroje gyvenamojoje patalpoje. Gyvenamosiose patalpose, kuriose pareiÅ¡kėjui teko gyventi ginčui aktualiu laikotarpiu, buvo laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų.Pataisos įstaigoje bausmės atlikimo rėžimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo 7 val. iki 23 val. nuteistieji gali laisvai judėti savo bÅ«rio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankyti koplyčiÄ , organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, t. y.

Vilniaus PN dienotvarkė neįpareigoja nuteistųjų, kurie nėra laikomi kamerų tipo patalpose, visÄ parÄ bÅ«ti jiems skirtoje gyvenamojoje patalpoje. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo skunde esantis teiginys dėl virtuvėlės karantino patalpose nebuvimo yra visiÅ¡kai nepagrįstas, kadangi minimu aktualiu laikotarpiu, nuteistiesiems buvo pilnai užtikrintas maitinimas, t. y. jiems buvo teikiamas jau pagamintas ir paruoÅ¡tas maistas.Vilniaus PN pastatai buvo visiÅ¡kai renovuoti, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento sudarytos komisijos 2006 m. rugsėjo 6 d. aktu Nr. (101)-11.4-1827 pripažinti tinkamais naudoti ir perduoti eksploatuoti, tame tarpe ir bendrabučio tipo patalpos su įrengta gaisrine signalizacijos sistema.

Pastatų ir juose esančių patalpų įrengimas atitiko tuo metu galiojusius teisės aktus ir higienos normas. Patalpose pagal poreikį ir esamas finansines galimybes nuolatos atliekami remonto darbai. 3-ame aukÅ¡te, kuriame yra gyvenamoji patalpa Nr. 304, bendrojo naudojimo koridoriuje yra 2 gaisriniai vandens čiaupai. Tuo tarpu, bÅ«rio virÅ¡ininkų patalpose yra dar 2 gesintuvai. Vilniaus PN dirba pamainos pataisos pareigÅ«nai, nuolat stebintys situacijÄ pataisos namuose, kurie turi kabinetų atsarginius raktus ir apmokyti elgtis esant ekstremalioms situacijoms, t. y. gaisro atveju, jie nedelsiant atrakintų kabinetus, kuriuose yra gesintuvai ir juos panaudotų gaisrui gesinti.

Nuteistųjų bendrabučio tipo pastate yra atsarginė laiptinė. 1-ojo bÅ«rio patalpose yra įrengti 2 avariniai išėjimai, 1 gaisrinis vandens čiaupas ir bÅ«rio virÅ¡ininko patalpose yra dar vienas gesintuvas. Ä®staigoje yra sudaryti ir iÅ¡kabinti evakavimo planai. Pažymėjo, kad grotų įrengimas ant langų – tai inžinerinė priemonė, stabdanti draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų patekimÄ Ä¯ pataisos įstaigos teritorijÄ . Pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakymu Nr. 1R-139, dvylikai žmonių įrengtas 1 klozetas, tuo tarpu 1 praustuvė skirta deÅ¡imčiai asmenų. Vilniaus PN esančių prausyklų ir tualetų patalpos yra tinkamai įrengtos, laikantis teisės aktų keliamų reikalavimų, visų patalpų sanitarinė – higienos bÅ«klė atitinka galiojančius teisės aktus. Teisės aktuose nėra nustatyta, kad prausyklose turi bÅ«ti įrengtos pertvaros, tačiau Vilniaus PN geranoriÅ¡kai stengiasi pagerinti nuteistųjų gyvenimo sÄ lygas, todėl prausyklų patalpose įrenginėja pertvaras tarp dušų vietų ir tokios pertvaros liko dar neįrengtos 4 ir 5-ojo bÅ«rio nuteistiesiems įrengtose prausykloje, tačiau Vilniaus PN yra numatytas projektas ir Å¡iose patalpose įrengti pertvaras tarp dušų vietų. Be to, prausyklose yra įrengti veidrodžiai, o grindys iÅ¡klotos guminiais kilimėliais, kurie užtikrina neslidų ir saugų prausyklos grindų pavirÅ¡ių.

PareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytos aplinkybės dėl jo laikymo Vilniaus PN pagrįstos abstrakčiais teiginiais. Nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado 6 000 Eur neturtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumÄ , todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi bÅ«ti atmestas. Teismas k o n s t a t u o j a : Skundas atmestinas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nagrinėjant administracinių teismų kompetencijai priskirtas bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio) atlyginimo, taikomos CK normos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-850/2010,                  2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011).CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.PareiÅ¡kėjo kalinimo Vilniaus PN laikotarpiu minimalÅ«s kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse (aktuali redakcija patvirtinta 2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. 1R-238 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.)) (toliau – Taisyklės).

Taisyklių 111.1 punkte buvo nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1m2 pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).PareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje Hirst prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K.

H. C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ Ä¯prastam asmens gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje Dickson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04). IÅ¡ atsakovės atstovo pateiktų duomenų, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas 2015 m. gruodžio 18-22 d. buvo laikomas Vilniaus PN karantino patalpoje, 2015 m. gruodžio 22 – 2016 m. kovo 23 d. buvo laikomas 4-ojo nuteistųjų bÅ«rio bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 304, 2016 m. kovo 23 – gruodžio 20 d. 1-ojo nuteistųjų bÅ«rio bendrabučio tipo gyvenamoje patalpoje Nr. 102 (b. l. 12-13).Gyvenamosios patalpos Nr. 304 plotas - 32,59 m2, joje įrengtos 10 miegamųjų vietų, vienam asmeniui tenkantis plotas yra 3,25 m2.Gyvenamosios patalpos Nr. 102 plotas – 15,51 m2, joje įrengtos 5 miegamosios vietos, vienam asmeniui tenkantis plotas yra 3,1m2.Nurodytose gyvenamosiose patalpose vienam nuteistajam tenkantis plotas atitinka teisės aktų reikalavimus.Karantino patalpos Nr. 108 plotas – 14,39 m2, joje įrengtos 4 miegamos vietos, vienam asmeniui tenkantis plotas 3,6m2.Karantino patalpos Nr. 109 plotas – 19,78 m2, joje įrengtos 6 miegamosios vietos, vienam asmeniui tenkantis plotas 3,3 m2.Atsakovės atstovas nepateikia duomenų, kurioje karantino patalpoje buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, tačiau nepaisant to, Å¡iuo atveju teigti, kad buvo pažeisti ploto reikalavimai pagrindo nėra, nes karantino patalpos yra priskiriamos prie bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų, kurioms vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas turi bÅ«ti 3,1 m2.PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad pasivaikščioti lauke buvo suteikiama tik 1 valanda per dienÄ , nors turėjo bÅ«ti suteikiamos trys.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 11 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi bÅ«ti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vienÄ valandÄ per dienÄ bÅ«ti gryname ore.PareiÅ¡kėjas teigdamas, kad jam buvo suteikta galimybė 1 valandÄ bÅ«ti lauke tik patvirtina, kad Vilniaus PN laikėsi teisės aktų nustatytų taisyklių ir pažeidimo nepadarė. Be to, atsakovės atstovė nurodė, kad pareiÅ¡kėjui buvo suteikiama teisė pasivaikščioti gryname ore net ir tuo laikotarpiu kai jis buvo laikomas karantino patalpose.

Taigi pareiškėjo argumentas dėl nesuteiktos galimybės pabūti ilgiau lauke atmetamas.Pareiškėjas teigia, kad tiek kai buvo laikomas karantino patalpose, tiek gyvenamosiose tualetų ir prausyklų skaičius nebuvo proporcingas kalinių skaičiui, todėl nuolatos tekdavo laukti eilėje norint pasinaudoti tualetu ar prausykla.Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normose (toliau – Normos), nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose turi būti įrengtas 1 klozetas skirtas dvylikai asmenų, 1 prausykla skirta dešimčiai žmonių.

Byloje pateikti duomenys apie karantino patalpose, 1-ojo ir 4-ojo nuteistųjų būrio gyvenamosiose patalpose, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno pareiškėjas, įrengtus tualetus ir prausyklas. Karantino patalpose yra įrengtas 1 klozetas, 3 prausyklos, patalpose gali būti apgyvendinama 10 žmonių (b. l. 26-28).1-ajme būryje, kuriame apgyvendinamas 21 asmuo, yra įrengti 2 klozetai, 1 pisuaras, 6 prausyklos (b. l. 32). 4-ojo ir 5-ojo būrio nuteistieji dalinasi įrengtais tualetais ir prausyklomis, kadangi abu būriai yra tame pačiame aukšte.

Čia yra įrengta 10 klozetų ir pisuarų, 14 prausyklų. 4-jame bÅ«ryje apgyvendinami 55, o 5-ajame 57 nuteistieji (b. l. 29-31). Remiantis pateiktais įrodymais, akivaizdu, kad įrengtų tualetų ir prausyklų skaičius proporcingai atitinka maksimaliai galimų apgyvendinti nuteistųjų skaičių, todėl pagrindo teigti, kad Vilniaus PN netinkamai vykdo pareigÄ Ä¯rengti pakankamÄ kiekį tualetų ir prausyklų nėra.PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad naudojantis duÅ¡u buvo pažeidžiamas privatumas, nebuvo veidrodžio, kilimėlių, įrengtų kranų, kurie suteikia galimybę pačiam reguliuoti tekantį vandenį.

Nei Lietuvos higienos norma HN 76:2010, nei 2015 m. lapkričio 1 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai, nenustato, kad dušuose turi būti įrengtos pertvaros, kranai, kurie suteiktų galimybę patiems reguliuoti tekančio vandens srovę, būtų veidrodis ir kilimėliai. Todėl pareiškėjo argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti.

Nurodo, kad Vilniaus PN nėra įrengtos priešgaisrinės sistemos, avarinių išėjimų, o ant langų sudėtos grotos, todėl kilus gaisrui nebūtų galimybės išeiti. Atsakovės atstovas nurodo, kad Vilniaus PN pastatai buvo visiškai renovuoti ir 2006 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento sudarytos komisijos aktu Nr. (101)-11.4-1827 pripažinti tinkamais naudoti. Pastatuose yra įrengta priešgaisrinė sistema, atsarginiai išėjimai.

Teismas neturi pagrindo Å¡iais atsakovės atstovo argumentais abejoti, kadangi pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių jo argumentus, todėl jie atmestini.PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad karantino patalpoje nebuvo virtuvėlės, gyvenamosiose patalpose sÄ lygos buvo antisanitarinės.Å ie pareiÅ¡kėjo skundo argumentai taip pat atmestini, kadangi iÅ¡ byloje esančios pažymos matyti, kad pareiÅ¡kėjas nė karto nesikreipė dėl nurodytų pažeidimų (b. l. 19), todėl teismas jo teiginius vertina kaip abstrakčius ir nekonkrečius. Atsižvelgęs į tai kas iÅ¡dėstyta teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas tinkamomis sÄ lygomis, Vilniaus PN neteisėtų veiksmų nenustatyta, o tai yra viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų valstybės atsakomybei kilti.

Taigi pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti 6 000 Eur neturtinę žalÄ atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais ir 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo V. J. skundÄ atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                    Irena Paulauskienė