2021-09-16 Nr. AB-18832-4-52-3-00481-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3936-442/2021

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00481-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.5; 59.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant užsieniečiui, (duomenys neskelbtini) piliečiu A. S. prisistatančiam asmeniui, jo atstovei advokatei Audrai Lukaševičiūtei Krantz,

pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

vertėjui Hicham Ibrahim,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. S. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistačiusį asmenį A. S. (toliau – ir Užsienietis) Centre iki 2021 m. lapkričio 14 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

2. Centras nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 13 d. 04.20 val. į Tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardą Marijampolės vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai kartu su Tarnybos Varėnos pasienio rinktinės pareigūnais pristatė automobilį (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis, kartu kaip keleiviai vyko šeši (duomenys neskelbtini) piliečiai. Vienas iš užsieniečių prisistatė kaip A. S., gimusiu (duomenys neskelbtini). Užsienietis 2021 m. rugpjūčio 14 d. buvo pristatytas į Centrą. Nustatant užsieniečio teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pilietis buvo apgyvendintas (duomenys neskelbtini) užsieniečių apgyvendinimo stovykloje, iš kur kartu su kitais savo tautiečiais pasišalino.

3. Užsienietis nurodė, kad nesutinka su sulaikymu. Teigė, kad į Lietuvos Respubliką atvyko dėl gręsiančio pavojaus kilmės valstybėje. Iš užsieniečių apgyvendinimo stovyklos bėgo, nes norėjo vykti į sostinę. Užsienietis nurodo, jog supranta pasielgęs netinkamai.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu tenkino Centro teikimą – sulaikė (duomenys neskelbtini) piliečiu A. S. prisistačiusį asmenį Centre iki 2021 m. lapkričio 14 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, t. y. ne per pasienio kontrolės punktą kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje. Nėra nustatyti Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvai, todėl siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos minėtas asmuo gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.

6. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad yra Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai.

III. 7. (duomenys neskelbtini) piliečiu A. S. prisistatantis asmuo prašo pakeisti Vilniaus regionų apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą – pritaikyti alternatyvią sulaikymo priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės ribojimų.

8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad asmens laisvė yra viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Įstatymo 112 straipsnis numato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti ar kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Nurodoma, jog sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatinio jų taikymo. Pažymima, jog teismo nurodyti motyvai, kad Užsienietis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nėra įtvirtinti Įstatyme kaip neleidžiantys taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali Užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Sulaikymo taikymas Užsieniečiui yra aiškiai per griežta, neproporcinga ir neteisinga laisvės suvaržymo priemonė. Užsienietis neturėjo tyčios pažeisti apgyvendinimo tvarką. Užsienietis nesuprato, kad negali išvykti iš užsieniečių apgyvendinimo stovyklos. Išvykimas buvo vienkartinis epizodas, lemtas Užsieniečio nežinojimo ir nesupratimo kaip turi elgtis. Užsienietis supranta, kad netinkamai pasielgė, dėl to gailisi. Centre yra sudarytos pakankamos sąlygos Užsieniečio apgyvendinimui. Tokiu atveju būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jo aprūpinimas būstu bei kitomis būtinosiomis reikmėmis. Pabrėžiama, jog Užsienietis nebuvo tinkamai išklausytas, nes posėdyje dalyvavo su kitais asmenimis ir bylos nagrinėjimas nebuvo individualizuotas.

9. Pareiškėjas Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime pažymima:

9.1. Užsienietis, būdamas pilnamečiu ir veiksniu asmeniu, suvokė, kad vykstant į kitas užsienio valstybes reikalingas galiojantis kelionės dokumentas ir jis turi pareigą pateiktį jį pareigūnams pasienio kontrolės punkte. Užsienietis šią prievolę ignoravo, todėl jo asmens tapatybę patvirtinančio asmens dokumento neturėjimas traktuotinas kaip nebendradarbiavimas su valstybės institucijomis. Užsieniečiui atvykus į Lietuvos Respubliką buvo išaiškintos visos jo teisės ir pareigos, suteikta galimybę susisiekti su giminaičiais ar draugais, kurie galėtų atsiųsti dokumentus ar jų kopijas. Užsieniečio asmenybę patvirtinančių dokumentų iki šiol nėra gauta.

9.2. Užsienietis buvo informuotas, jog vadovaujantis tarptautinėmis sutartimis ir Lietuvos Respublikos įstatymais, kol nėra išnagrinėtas prieglobsčio prašymas ir nėra priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje – Užsienietis privalo būti Lietuvos Respublikoje ir negali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes. Užsienietis bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares dar nepatiekęs prieglobsčio prašymo.

9.3. Užsienietis pasirinko kelią siekti savo tikslų ne legaliai atvykstant į Lietuvos Respubliką per pasienio kontrolės punktą, o neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturint savo asmens dokumentų. Tai leidžia teigti, jog Užsienietis yra linkęs ignoruoti Lietuvos Respublikos (bei Europos Sąjungos) teisės aktų reikalavimus iš trečiųjų šalių atvykstantiems asmenims. Tikėtina, jog siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, Užsienietis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Užsienietis jau buvo pasišalinęs iš laikinos apgyvendinimo stovyklos ir bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos.

9.4. Nesutinkama su apeliacinio skundo argumentu, kad Užsienietis nebuvo tinkamai išklausytas, nes posėdyje dalyvavo su kitais asmenimis ir bylos nagrinėjimas nebuvo individualizuotas. Teismas išklausė Užsieniečio paaiškinimus, Užsienietį atstovaujantį advokatą, todėl nėra pagrindo išvadai, jog posėdžio metu užsienietis nebuvo tinkamai išklausytas. Taip pat akcentuojama, kad Užsienietis nėra pripažintas pažeidžiamu asmeniu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas Centro teikimas sulaikyti Užsienietį Centre iki 2021 m. lapkričio 29 d., bet ne ilgiau nei bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, pagrįstumas ir teisėtumas.

11. Pirmosios instancijos teismas tenkino Centro teikimą nustatęs, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, t. y. neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, neteisėtai ir ne per pasienio kontrolės punktą kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, asmens dokumentų su savimi neturėjo, bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes, Migracijos departamentas dar nėra priėmęs sprendimo prieglobsčio byloje, todėl siekdamas išvengti tikėtino išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, Užsienietis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.

12. Užsienietis su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą motyvuoja tuo, jog sulaikymas yra per griežta priemonė ir yra pagrindas taikyti alternatyvią priemonę, nes pareiškėjas neketina išvykti iš Lietuvos Respublikos ar kitu būdu pažeisti nustatytą apgyvendinimo tvarką.

13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimama laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas).

14. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Alternatyvios sulaikymui priemonės nustatytos to paties straipsnio 2 dalyje, tarp jų – užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 punktas) ir užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (5 punktas). Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas, ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 straipsnio 5 dalis).

15. Apeliaciniu skundu ginčijamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodoma, kad yra pagrindas Užsienietį sulaikyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu.

16. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas galimas tik tuomet, kai be tokių priemonių taikymui keliamų reikalavimų yra ir sulaikymui keliamų reikalavimų atitiktis, todėl nenustačius užsieniečio sulaikymo pagrindų, užsieniečiui negali būti taikomas nei pats sulaikymas, nei alternatyvios sulaikymui priemonės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-28/2014).

17. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta, jog sulaikymas gali būti taikomas užsieniečiui taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014; 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5383-556/2019, 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4071-552/2020).

18. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų apie Užsieniečio socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika. Užsienietis Lietuvos Respublikoje neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Šios faktinės aplinkybės yra reikšmingos vertinant riziką, kad Užsienietis gali bandyti pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu sudarydamas kliūtis priimti sprendimo jo prieglobsčio byloje ir tokį sprendimą įvykdyti, taip pat sukeldamas nelegalios migracijos Europos Sąjungos valstybių teritorijoje grėsmę. Pasišalindamas iš užsieniečių apgyvendinimo stovyklos Užsienietis nesilaikė Lietuvos Respublikos įstatymų, nevykdė sprendimo dėl apgyvendinimo užsieniečių apgyvendinimo stovykloje.

19. Apeliacinio skundo argumentai, kad Užsienietis neturėjo tyčios pažeisti apgyvendinimo tvarką, nesuprato, kad negali išvykti, supranta netinkamai pasielgęs ir neketina kartoti tokių veiksmų, yra abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio ir todėl atmestini.

20. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, t. y. ne per pasienio kontrolės punktą kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje.

21. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, kad nebuvo tinkamai išklausytas, nes posėdyje dalyvavo su kitais asmenimis ir bylos nagrinėjimas nebuvo individualizuotas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išaiškino teismo posėdyje dalyvaujantiems užsieniečiams, kad yra susipažinęs su teikimų medžiaga, visi užsieniečiai buvo sulaikyti tomis pačiomis aplinkybėmis, kalba ta pačia kalba, tuo pačiu dialektu, todėl nusprendė visus teikimus nagrinėti tame pačiame teismo posėdyje. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išklausė Užsieniečio paaiškinimus, jį atstovavo advokatas, todėl nėra pagrindo išvadai, jog teismo posėdžio metu Užsienietis nebuvo tinkamai išklausytas.

22. Nagrinėjamu atveju Užsieniečiui taikoma sulaikymo priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant į tuo siekiamus tikslus – išsiaiškinti Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Šiuo atveju skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę, kiltų reali rizika nepasiekti minėtų tikslų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Užsieniečio apeliacinio skundo argumentai, jog jis suprato savo elgesį, jo pasekmes ir daugiau neketina pažeisti tvarkos, o alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas būtų nors šiek tiek teisingesnis ir mažiau pažeidžiantis Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, interesus, vertintini kaip abstraktūs ir deklaratyvūs, todėl atmestini.

23. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pagrindo tenkinti Užsieniečio apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečiu A. S. prisistatančio asmens apeliacinį skundą atmesti

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė