aa799fb4-4dc1-402f-a18e-7e2c0522cf3c · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-566-856/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06984-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos 2.4.2.5; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 11 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Irenos StasiÅ«nienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovių N. V. ir S. I., atstovaujamos E. I., apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-522-1098/2020 pagal ieÅ¡kovo V.

Č. ieÅ¡kinį atsakovams N. V., S. I., atstovaujamai E. I., J. S. ir A. S. dėl žemės sklypų apjungimo ir pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas V. Č. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams N. V., J. ir A. S., praÅ¡ydamas:

1) leisti jam be atsakovų pritarimo (sutikimo) vykdyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), formavimÄ ir pertvarkymÄ (įskaitant teisę vykdyti atitinkamas procedÅ«ras visose valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose ir organizacijose, tame tarpe Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės Å«kio ministerijos, valstybės įmonėje (toliau – ir VÄ®) Registrų centre ir kt.) pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Sanora“ parengtÄ Å¾emės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ ;

2) leisti jam be atsakovų pritarimo (sutikimo) įsigyti įsiterpusį 194 m2 valstybinį žemės sklypÄ , apjungti jį su 1890 m2 žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti apjungto žemės sklypo kadastrinius matavimus ir įregistruoti žemės sklypo dalių pakeitimus Nekilnojamojo turto registre, padidinant ieÅ¡kovui priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį jo lėšomis įsigyto įsiterpusio valstybinės žemės ploto dalimi;

3) priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad jam bendrosios nuosavybės teise priklauso 38/315 dalys 1 890 m2 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas). Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 48 300 Eur. Likusios žemės sklypo dalys priklauso N. V. (1/5), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise J. S. ir A. S.(53/756), A. S.(53/252), L. Č. (163/1890), 1/5 žemės sklypo dalis viešajame registre yra įregistruota mirusiojo J. V. (J.

V.) vardu. VieÅ¡ajame registre yra įregistruota naudojimosi žemės sklypu tvarka. IeÅ¡kovo teigimu, jis savo lėšomis parengė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ , pagal kurį siekia sujungti įsiterpusį 194 m2 ploto valstybinės žemės sklypÄ su besiribojančiu 1 890 m2 ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). PaaiÅ¡kino, kad laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Sujungus minėtus žemės sklypus, bus atlikti kadastriniai matavimai, pakeitimai įregistruoti vieÅ¡ajame registre.

IeÅ¡kovas 2017 m. gruodžio 4 d. iÅ¡siuntė atsakovams Vilniaus rajono 1-jo notarų biuro liudijimÄ , kuriuo informavo žemės sklypo bendraturčius apie ketinimÄ pirkti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės sklypÄ . Žemės sklypo bendraturčiams buvo nustatytas vieno mėnesio terminas iÅ¡reikÅ¡ti norÄ ar atsisakymÄ pirkti įsiterpusį žemės sklypÄ . Atsakovai nepareiÅ¡kė noro įsigyti įsiterpusio žemės sklypo. IeÅ¡kovas savo lėšomis pradėjo vykdyti visas reikalingas procedÅ«ras įsiterpusio žemės sklypo įsigijimui, parengė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ .

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2018 m. rugsėjo 28 d. praneÅ¡imu informavo, kad parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas galės bÅ«ti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visų pertvarkomo žemės sklypo bendraturčių raÅ¡tiÅ¡ki pritarimai arba teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektÄ turi bÅ«ti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas. IeÅ¡kovo teigimu, jis asmeniÅ¡kai prašė atsakovų iÅ¡duoti projekto tvirtinimui reikalingus sutikimus, tačiau atsakovai atsisakė nenurodydami jokių pagrįstų atsisakymo motyvų ir argumentų.

SutikimÄ dėl parengto žemės sklypo pertvarkymo ir formavimo projekto tvirtinimo davė tik viena žemės sklypo bendraturtė L. Č. IeÅ¡kovas 2018 m. gruodžio 11 d. per atstovę iÅ¡siuntė atsakovams raÅ¡ytinį pasiÅ«lymÄ duoti raÅ¡tiÅ¡kus sutikimus dėl parengto žemės sklypo pertvarkymo ir formavimo projekto tvirtinimo. Atsakovė N. V. raÅ¡tiÅ¡kai atsisakė duoti sutikimÄ , tačiau nepateikė jokių pagrįstų atsisakymo motyvų ir argumentų bei dokumentų. Atsakovai J. S. ir A.

S. atsakymų nepateikė. IeÅ¡kovo vertinimu, žemės sklypų apjungimas pagal parengtÄ Å¾emės sklypo pertvarkymo ir formavimo projektÄ nepažeis atsakovų teisių, užtikrins Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , nes bus vykdomas ieÅ¡kovo pastangomis bei lėšomis.

3. Atsakovė N. V. atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti, nurodė, kad ieÅ¡kovas siekia ne vien reikalavimuose nurodyto teismo leidimo dėl bendrojo žemės sklypo ploto padidinimo nekeičiant kitų jo kadastro duomenų, bet siekia pakeisti bendrojo žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ iÅ¡ „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“ į „daugiabučių pastatų ir bendrabučių teritorijas“. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas siekia iÅ¡ esmės pakeisti žemės sklypo teisinį naudojimo statusÄ , sÄ lygojantį žymiai intensyvesnį jo naudojimÄ â€“ užstatymÄ daugiabučiais namais.

Tai pakeis bendraturčių gyvenimo sÄ lygas – sumažės privatumas, padidės triukÅ¡mas, suprastės instaliacijos rodikliai. Atsakovės teigimu, į ginčo žemės sklypo kadastro duomenis įraÅ¡ytas naudojimo bÅ«das „gyvenamosios teritorijos“, o naudojimo pobÅ«dis „mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“ transformavosi į žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ â€žvienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos“. IeÅ¡kovo pateiktame žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte klaidinančiai nurodoma, kad ginčo žemės sklypo paskirtis – kita (daugiabučių pastatų ir bendrabučių teritorijos), naudojimo bÅ«das - daugiabučių pastatų ir bendrabučių teritorijos.

Toks pats naudojimo būdas yra prijungiamo valstybinės žemės sklypo, bendras jų naudojimo būdas taip pat bus daugiabučių pastatų ir bendrabučių teritorijos. Atsakovės vertinimu, parengtu formavimo ir pertvarkymo projektu siekiama ne ieškovui priklausančio žemės sklypo padidinimo, bet žemės sklypo paskirties pakeitimo iš vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos į daugiabučių pastatų ir bendrabučių teritorijas, kas pažeistų bendraturčių interesus.

Esant tokiems ieškovo ketinimams, atsakovė nesutinka su parengtu žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu, nes žemės sklypo naudojimo keitimo būdas gali būti pakeistas tik visų bendraturčių prašymu, nenumatant jokios teisminės invazijos galimybės į šiuos bendraturčių teisinius santykius.

4. Atsakovai J. S. ir A. S. atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

5. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jog gavus žemės sklypo bendraturčio V. Č. praÅ¡ymÄ organizuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas – įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu, rengimÄ , Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018 m. balandžio 6 d.

įsakymu Nr. A30-834/18(2.1.22E-TD2) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ buvo pradėtas rengti minėto žemės sklypo projektas. Pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 57 punkto nuostatomis, kai praÅ¡ymÄ pertvarkyti sklypus pateikia ne visi bendraturčiai, organizatorius apie pradedamÄ rengti projektÄ registruotais laiÅ¡kais informuoja kitus žemės sklypo valdytojus ir naudotojus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais.

Atsižvelgiant į tai, Miesto plėtros departamentas 2018 balandžio 9 d. raÅ¡tu Nr. A51-27673/18(2.14.2.12-MP8) informavo visus žemės sklypo bendraturčius apie pradedamÄ rengti projektÄ bei galimybę sekti elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, bÅ«senų pasikeitimÄ . Projekto vieÅ¡inimo metu iÅ¡ suinteresuotų asmenų nebuvo gauta pastabų ar pasiÅ«lymų dėl projekto sprendinių. Miesto plėtros departamentas 2018 m. rugsėjo 28 d. raÅ¡tu Nr. A51-83506/18(2.14.2.12-MP8) papildomai informavo projekto rengėjÄ UAB ,,Sanora“, kad projektas galės bÅ«ti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visų pertvarkomo žemės sklypo bendraturčių raÅ¡tiÅ¡ki pritarimai arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektÄ turi bÅ«ti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas.

6. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jog Vilniaus miesto skyrius 2018 m. balandžio 30 d. raÅ¡tu Nr. SFP-219-(14.49.36) „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai“ inter alia iÅ¡davė reikalavimus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotÄ su besiribojančiu žemės sklypu.

Nacionalinė žemės tarnyba 2018 m. rugsėjo 24 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. FPA-1592-(8.30) be kita ko nurodė, kad projektas galės bÅ«ti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visų žemės sklypo bendrasavininkų raÅ¡tiÅ¡ki pritarimai arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektÄ turi bÅ«ti vykdomas žemės sklypų pertvarkymas. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, projektuojamas kaip įsiterpęs 194 m2 ginčo žemės sklypas potencialiai atitinka sÄ lygas, keliamas įsiterpusiems žemės sklypams, nes jis yra mažesnis nei 400 m2, o teritorijoje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų kito žemės sklypo.

Nors Å¡is projektuojamas kaip įsiterpęs 194 m2 ginčo žemės sklypas vakarinėje pusėje ribojasi su laisva valstybine žeme, bet atkarpos plotis nevirÅ¡ija 10 metrų, todėl jam gali bÅ«ti taikoma siauros juostos iÅ¡imtis ir laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypÄ sudaro siaura juosta. PaaiÅ¡kino, kad esant vientisam 1 890 m2 žemės sklypui ir prie jo prijungus įsiterpusį 192 m2 žemės sklypÄ , jis privalomai per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos turi bÅ«ti pertvarkomas sujungimo bÅ«du į vienÄ bendrÄ 2 084 m2 žemės sklypÄ .

Tokia sÄ lyga yra visose įsiterpusios valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartyse. Taigi, galimybės tokio daikto atskirti (pasilikti nesujungtÄ Ä¯siterpusį žemės sklypÄ ) nėra, todėl bus suformuojamas kitų kadastrinių duomenų (naujų ribų, ploto) žemės sklypas, kuris turėtų bÅ«ti proporcingai paskirstomas visiems norėjusiems jį pirkti bendraturčiams. Nacionalinės žemės tarnybos atžvilgiu ginčo procedÅ«ra yra baigta, nes valstybinės žemės patikėtinis pritarė teikimui tvirtinti su sÄ lyga (bendraturčių raÅ¡tiÅ¡kas pritarimas/teismo sprendimas).

Suformavus naujÄ daiktÄ (sujungtÄ 2 084 m2 žemės sklypÄ ), turėtų bÅ«ti nustatoma nauja naudojimosi žemės sklypu tvarka, kurioje atsispindėtų padidintos bendraturčių dalys (iÅ¡reiÅ¡kusių norÄ ir įsigijusių proporcingÄ dalį įsiterpusio žemės sklypo).

7. IeÅ¡kovas V. Č. 2019 m. lapkričio 8 d. pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, atsakove į bylÄ Ä¯traukė mirusiojo (palikėjo) J. V. palikimÄ priėmusiÄ nepilnametę S. I., atstovaujamÄ Ä¯statyminio globėjo E. I., taip pat patikslino ieÅ¡kinio reikalavimus, praÅ¡ydamas leisti jam be atsakovų pritarimo (sutikimo) suderinti UAB „Sanora“ parengtÄ Å¾emės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ bei vykdyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimÄ ir pertvarkymÄ . Patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimas iÅ¡ esmės buvo grindžiamas tais pačiais faktiniais ir teisiniais argumentais, kurie iÅ¡dėstyti pradiniame ieÅ¡kinyje. Papildomai nurodė, kad atsakovės N. V. ir S. I. apie ketinimÄ Ä¯sigyti įsiterpusį valstybinį žemės sklypÄ pareiÅ¡kė tik įpusėjus teisminiam procesui, tačiau Å¡iai dienai jos yra tik pateikusios praÅ¡ymÄ Vilniaus miesto savivaldybei, nėra duomenų, kad toks jų praÅ¡ymas bÅ«tų patenkintas.

8. Atsakovės N. V. ir S. I., atstovaujama E. I., atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti, nurodė, jog patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimas negali bÅ«ti tenkinamas dėl kelių priežasčių:

1) žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas negali bÅ«ti patvirtintas kol nebus paÅ¡alintas Nacionalinės žemės tarnybos patikrinimo akte nurodomas projekto trÅ«kumas – neatnaujinti pagrindinio žemės sklypo duomenys apie nustatytÄ pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir bÅ«dÄ ; 2) 2013 metais žemės sklypo bendraturčiai sudarė žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ ir planÄ , pagal kurį ieÅ¡kovui priskirta atitinkama žemės sklypo dalis (Nr. 4), kurios riba sutampa su prijungiamo žemės sklypo riba. Pagal ieÅ¡kovo parengtÄ projektÄ , patekimas į prijungiamÄ Å¾emės sklypÄ bus galimas tik per jam Å¡iuo metu priskirtÄ naudotis žemės sklypo dalį. Tokia situacija visiÅ¡kai netoleruotina, nes papildomÄ Å¾emės sklypÄ nori įsigyti ir kiti pagrindinio žemės sklypo bendraturčiai. Atsakovių vertinimu, iÅ¡ pradžių turi bÅ«ti pasiektas susitarimas dėl naujos žemės sklypo naudojimo tvarkos sudarymo.

9. Atsakovai J. S. ir A. S. atsiliepimų į patikslintÄ ieÅ¡kinį nepateikė, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pateikė raÅ¡ytinį praneÅ¡imÄ , kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kovo parengtu žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu nesutinka, ketina patys pirkti iÅ¡ valstybės įsiterpusį laisvos valstybinės žemės sklypÄ .

10. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, jog palaiko savo atsiliepime į pirminį ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytus argumentus.

11. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, kad palaiko savo pozicijÄ , iÅ¡dėstytÄ atsiliepime į pirminį ieÅ¡kinį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 30 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino - leido ieÅ¡kovui V. Č. be atsakovų N. V., S. I., atstovaujamos įstatyminio globėjo E. I., J. S. ir A.

S. sutikimo suderinti UAB „Sanora“ parengtÄ Å¾emės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ bei vykdyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), formavimÄ ir pertvarkymÄ pagal žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ , kurį parengė UAB „Sanora“; priteisė lygiomis dalimis ieÅ¡kovui V. Č. iÅ¡ atsakovų N. V., S. I., atstovaujamos įstatyminio globėjo E. I., J. S.ir A. S. 1 575,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , t. y. iÅ¡ kiekvieno atsakovo po 393,75 Eur.

13. Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte reglamentuota, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunktyje nurodyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.

Ä®siterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, iÅ¡skyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miÅ¡kų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypÄ sudaro siaura juosta, Å¡laitai ar grioviai. Teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo bÅ«do žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali bÅ«ti didesni kaip 0,04 ha, iÅ¡skyrus atvejus, kai žemės sklypÄ sudaro siaura juosta, Å¡laitai ar grioviai.

Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas.

14. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad projektuojamas įsiterpęs 194 m2 ginčo žemės sklypas potencialiai atitinka sÄ lygas, keliamas įsiterpusiems žemės sklypams: įsiterpęs žemės sklypas yra mažesnis nei 400 m2 ploto, jame negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, įsiterpęs žemės sklypas vakarinėje pusėje ribojasi su laisva valstybine žeme, bet atkarpos plotis nevirÅ¡ija 10 metrų, todėl jam gali bÅ«ti taikoma siauros juostos iÅ¡imtis ir laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypÄ sudaro siaura juosta.

15. Teismas pažymėjo, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D- 452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), aiÅ¡kiai reglamentuota tvarka siekiant įsigyti valstybinės žemės sklypÄ . Taisyklių 19 punkte nustatyta, kad iniciatoriai, nurodyti Taisyklių 13.1–13.10 punktuose, praÅ¡ymÄ organizuoti projekto rengimÄ pateikia raÅ¡tu užpildydami Taisyklių 1 priede nurodytÄ praÅ¡ymo formÄ arba užpildydami elektroninę praÅ¡ymo formÄ Å½PDRIS.

Taisyklių 67 punkte nurodyta, kad projektas gali bÅ«ti tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos struktÅ«rinio padalinio, atsakingo už priežiÅ«rÄ , iÅ¡vadÄ dėl tikslingumo projektÄ tvirtinti. Taisyklių 66 punkte reglamentuota, kad parengtam projektui turi raÅ¡tiÅ¡kai pritarti projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų Å¡ių asmenų raÅ¡tiÅ¡kų pritarimų, projektas gali bÅ«ti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktÅ«riniam padaliniui, atsakingam už priežiÅ«rÄ , tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, Å¡is padalinys priima iÅ¡vadÄ dėl tikslingumo projektÄ tvirtinti, nurodydamas pastabÄ , kad projektas galės bÅ«ti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi Å¡ių asmenų raÅ¡tiÅ¡ki pritarimai arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektÄ turi bÅ«ti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.

16. Teismas konstatavo, jog Teritorinis Vilniaus miesto skyrius 2018 m. balandžio 30 d. raÅ¡tu Nr. SFP-219-(14.49.36) iÅ¡duodamas reikalavimus projekto rengimui, Nacionalinė žemės tarnyba 2018 m. rugsėjo 24 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. FPA-1592-(8.30) padarė iÅ¡vadÄ , jog žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, yra pritariama projekto teikimui tvirtinti su sÄ lyga, kad bus gauti visi Taisyklių 66 punkte nurodytų asmenų raÅ¡tiÅ¡ki pritarimai arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektÄ turi bÅ«ti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.

Teismas nurodė, jog faktiÅ¡kai Å¡iuo metu Nacionalinės žemės tarnybos atžvilgiu ginčo administracinė procedÅ«ra yra baigta, nes valstybinės žemės patikėtinis pritarė teikimui tvirtinti su sÄ lyga, kad bus gauti bendraturčių raÅ¡tiÅ¡ki pritarimai arba teismo sprendimas, kad pagal tokį projektÄ turi bÅ«ti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.

17. Teismas kritiÅ¡kai vertino ir atmetė atsakovų argumentus, kad ginčo žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas negali bÅ«ti vykdomas pagal parengtÄ projektÄ , kadangi jame klaidingai nurodyta informacija apie žemės sklypo paskirtį ir naudojimo bÅ«dÄ . Pirmiausia pažymėjo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2018 m. rugsėjo 24 d. Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo skundžiamas, yra galiojantis, privalomas.

Bylos duomenys patvirtina, kad visi žemės sklypo bendraturčiai, tarp jų ir atsakovai, buvo tinkamai informuoti apie pradedamÄ rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ , jiems buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad visi su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai bus atliekami automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemÄ (toliau – ir ŽPDRIS), kur jie gali sekti elektroninių paslaugų bÅ«senų pasikeitimÄ , gauti Å¡ių paslaugų rezultatus ir t. t. Antra, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2018 m. rugsėjo 24 d.

Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akte minėti trÅ«kumai dėl žemės sklypo naudojimo paskirties ir žemės sklypo naudojimo bÅ«do įvertinti kaip mažareikÅ¡miai, taisytini, kÄ posėdžių metų patvirtino trečiųjų asmenų atstovai. Trečia, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengėjas patvirtino, kad žemės sklypo paskirties keitimas nenumatytas, kÄ patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai – 2018 m. balandžio 19 d. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo reikalavimai, praÅ¡ymas iÅ¡duoti leidimÄ rengti projektÄ , 2018 m. vasario 1 d.

UAB „Sanora“ ir ieÅ¡kovo sudaryta sutartis. Teismas konstatavo, jog nurodytų duomenų visuma nesudaro pagrindo kvestionuoti Nacionalinės žemės tarnybos struktÅ«rinio padalinio, atsakingo už priežiÅ«rÄ , iÅ¡vados dėl tikslingumo tokį projektÄ tvirtinti.

18. Teismas vertino, jog nustatyti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto trūkumai dėl žemės sklypo naudojimo paskirties ir žemės sklypo naudojimo būdo, susiję su faktinių duomenų neatitiktimi, nėra esminiai, vertintini kaip mažareikšmiai, jų ištaisymas tolimesnėje administracinės procedūros stadijoje nepakeis projekto sprendinių ir nesudarys pagrindo atsirasti žalai tretiesiems asmenims. Teismas nurodė, jog vien tokių trūkumų nustatymas nėra pakankamas konstatuoti, kad šio projekto sprendiniai neatitinka teisės aktų reikalavimų ir/ar pažeidžia žemės sklypo bendraturčių interesus.

19. Teismas sprendė, jog vien atsakovų (žemės sklypo bendraturčių) žodžiu ir/ar raÅ¡tu iÅ¡reikÅ¡ta valia įsigyti įsiterpusio valstybinės žemės sklypo plotÄ , nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad parengtas ir įstatymų nustatyta tvarka su atitinkamomis institucijomis suderintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas negali bÅ«ti tvirtinamas. Teismas pasikartojo, jog Taisyklėse aiÅ¡kiai reglamentuota tvarka, kurios turi bÅ«ti laikomasi siekiant įsigyti valstybinės žemės sklypÄ .

Teismas, remdamasis Taisyklėse nurodytu teisiniu reguliavimu, konstatavo, kad Å¡ioje administracinės procedÅ«ros stadijoje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo bendrasavininkų leidimų (sutikimų) gavimo, nėra sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo bendraturčių teisės pretenduoti į atitinkamÄ , proporcingÄ jų valdomai, dalį įsiterpusio valstybinės žemės sklypo plotÄ , todėl nėra vertinama, ar atitinkamas bendraturtis tinkamai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ Ä¯sigyti įsiterpusį žemės sklypo plotÄ , kokio ploto įsiterpusio žemės sklypo dalis jam bus nustatyta ir pan.

Pažymėjo, kad patikslinęs ieÅ¡kinio reikalavimus ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė norÄ leisti jam vykdyti žemės sklypo formavimÄ ir pertvarkymÄ pagal parengtÄ projektÄ , kuriame nėra numatyta, kam ir kokiomis dalimis bus leista privatizuoti atitinkamas įsiterpusio žemės sklypo dalis. Teismas konstatavo, jog atsakovai kitų byloje esančių įrodymų kontekste neįrodė ieÅ¡kovo ketinimo įsigyti visÄ Ä¯siterpusio žemės sklypo plotÄ bei taip neproporcingai padidinti turimo žemės sklypo plotÄ .

Be to, pažymėjo, jog toks ketinimas negalėtų būti įgyvendintas tolimesnėje administracinės procedūros stadijoje, nes pažeistų teisės aktų reikalavimus bei bendraturčių interesus, atitinkamai turėtų esminės reikšmės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos sprendimų priėmimui.

20. Teismas atmetė atsakovų argumentus, kad pirmiausia turi bÅ«ti pasiektas bendraturčių susitarimas dėl naujai formuojamo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, o paskui sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo. Pažymėjo, kad Å¡iai dienai bendraturčių 2013 m. kovo 20 d. susitarimu nustatyta ir įregistruota naudojimosi žemės sklypu tvarka yra galiojanti. Kol nėra suformuotas naujas nekilnojamasis daiktas (sujungus žemės sklypÄ su įsiterpusiu žemės sklypu), nėra pagrindo nustatyti naujos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, numatant joje įsiterpusio žemės sklypo naudojimÄ si, kuris faktiÅ¡kai Å¡iai dienai nėra privatizuotas bei padalintas tarp bendraturčių.

Teismas sutiko su trečiųjų asmenų pozicija, kad nagrinėjamu atveju visi žemės sklypo bendraturčiai turi teisę pretenduoti į sau priklausančios žemės sklypo dalies padidinimÄ , nepaisant to, kad naudojimosi tvarkoje atskirta žemės sklypo dalis nesiriboja su įsiterpusiu žemės sklypu. Taigi, tik suformavus naujÄ daiktÄ , turėtų bÅ«ti nustatyta nauja žemės sklypo naudojimosi tvarka, kurioje atsispindėtų padidintos bendraturčių dalys (iÅ¡reiÅ¡kusių norÄ ir įsigijusių proporcingÄ dalį įsiterpusio žemės sklypo).

21. Teismas, atsižvelgęs į iÅ¡dėstytas aplinkybes, sprendė, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimas ir pertvarkymas gali bÅ«ti vykdomas pagal UAB „Sanora“ parengtÄ projektÄ , todėl ieÅ¡kinį tenkino.

22. Teismas nurodė, jog kreipdamasis į teismÄ ieÅ¡kovas sumokėjo 75 Eur dydžio žyminį mokestį, konstatavo, jog Å¡ios ieÅ¡kovo iÅ¡laidos yra tinkamai pagrįstos, dėl jų atlyginimo ginčo nėra, todėl priteisė Å¡ias iÅ¡laidas ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų. Teismas taipogi nurodė, jog ieÅ¡kovo atstovė pateikė praÅ¡ymÄ atlyginti 1 500 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su ieÅ¡kovo atstovavimu, teisinių paslaugų jam teikimu, taip pat pateikė Å¡ių iÅ¡laidų dydį ir apmokėjimÄ patvirtinančius raÅ¡ytinius įrodymus.

Pažymėjo, ar yra pagrindas mažinti priteistinas atstovavimo iÅ¡laidas už patikslinto ieÅ¡kinio parengimÄ , yra teismo diskrecija, įvertinus konkrečias bylos aplinkybes. Teismas nurodė, jog pateikta sÄ skaita su iÅ¡klotine patvirtina, kad praÅ¡omas atlyginti ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro ieÅ¡kinio ir patikslinto ieÅ¡kinio parengimas (už ieÅ¡kinį – 900 Eur, už patikslintÄ ieÅ¡kinį – 100 Eur), pasirengimas teismo posėdžiams (300 Eur). Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovui suteiktų teisinių paslaugų iÅ¡laidos, vertinant jų pobÅ«dį, nevirÅ¡ija Rekomendacijoje nustatytų dydžių.

Vertinant tai, kad Å¡alys nuo 2017 m. neteismine tvarka nesugebėjo taikiai iÅ¡spręsti kilusį ginÄÄ , akivaizdu, kad kreipimuisi į teismÄ reikėjo skirti nemažai laiko, tinkamai įvertinti susidariusį ginÄÄ , todėl pirminio ieÅ¡kinio įvertinimas nekelia pagrįstų abejonių dėl jo dydžio. Vertindamas ieÅ¡kovo patirtų iÅ¡laidų, susijusių su patikslinto ieÅ¡kinio parengimu, dydį, kuris sudaro vos 100 Eur, teismas vertino, jog tokios iÅ¡laidos taip pat yra protingos, nėra per didelės, tinkamai pagrįstos.

Spręsdamas dėl iÅ¡laidų, kurias sudaro pasirengimas bylos nagrinėjimui, teismas taip pat nurodė, jog jos nevirÅ¡ija Rekomendacijoje nustatytų dydžių. Be to, vertindamas Å¡ias iÅ¡laidas, teismas pažymėjo, kad nėra praÅ¡oma atlyginti iÅ¡laidas už dalyvavimÄ visuose posėdžiuose, kuriuose buvo siekiama paÅ¡alinti bet kokias atsakovų dvejones dėl praÅ¡omo patvirtinti projekto. Teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamoje byloje keliamų teisinių klausimų pobÅ«dį, nustatinėtinų faktinių aplinkybių visumÄ , parengtų procesinio dokumentų apimtis ir turinį, kitas suteiktas teisines paslaugas, sprendė, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omas atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme yra pagrįstas, todėl priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis.

23. Teismas atmetė ieÅ¡kovo atstovės praÅ¡ymÄ skirti atsakovų N. V. ir S. I. atstovui baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Nurodė, jog atsakovai pasinaudojo jiems suteikta procesine teise ginti savo galimai pažeistas teises pateikiant teismui atsiliepimus į ieÅ¡kinį. Toks procesinis elgesys, atsižvelgiant į byloje esamo ginčo pobÅ«dį, negali bÅ«ti laikomas kaip akivaizdus naudojimasis savo teisėmis ne pagal paskirtį. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 24.

Atsakovės N. V. ir S. I., atstovaujama E. I., apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti; bet kurio apeliacinio teismo sprendimo atveju spręsti dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo skundžiamu sprendimu teisėtumo; priteisti apeliantės S. I. atstovui E. I. bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinėje instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 24.1.

Pasikeitus bylos aplinkybėms (kitiems žemės bendraturčiams pareiÅ¡kus norÄ Ä¯sigyti įsiterpusi valstybinės žemės sklypÄ ), patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimas negalėjo bÅ«ti tenkinamas dėl iÅ¡ esmės pasikeitusio ginčui taikytino teisinio reguliavimo. Pasikeitusi faktinė situacija byloje lėmė ir Å¡alių teisinių santykių pasikeitimÄ , o ieÅ¡kinio reikalavimo vertinimÄ kaip ieÅ¡kovo siekimÄ prieÅ¡ kitų bendraturčių valiÄ vienasmeniÅ¡kai tvarkyti jų turtinius reikalus. 24.2.

Teismas neatskleidė bylos esmės, dėl ko priėmė visiÅ¡kai nepagrįstÄ sprendimÄ . Bylos ginčo žemės sklypas priklauso dalinės nuosavybės teise ieÅ¡kovams, atsakovams ir valstybei. IeÅ¡kovas, siekdamas gauti pritarimÄ paruoÅ¡tam projektui, nesprendė savo asmeninės nuosavybės objekto tvarkymo klausimo, kaip tai bÅ«na, pavyzdžiui, gaunant kaimyninių žemės sklypų savininkų pritarimus atitinkamai tvarkant ir naudojant savo asmeninį žemės sklypÄ . IeÅ¡kovo veiksmai siekiant bendrojo žemės sklypo ploto padidinimo, atitiko kitų asmenų (bendraturčių) reikalų tvarkymo teisinį reguliavimÄ .

Tai yra tas bylos teisinių santykių ypatumas, kurio pirmosios instancijos teismas nevertino ir dėl to ginčui taikė netinkamus įstatymus, reguliuojančius asmeninės nuosavybės valdymÄ ir tvarkymÄ . Atsisakius reikalavimo dėl vienasmeniÅ¡ko prijungiamo žemės sklypo įgijimo, likęs ieÅ¡kinio reikalavimas dėl leidimo be atsakovų pritarimo suderinti žemėtvarkos projektÄ ir atlikti visus kitus juridinę reikÅ¡mę turinčius ir su tuo susijusius veiksmus, vertintinas kaip ieÅ¡kovo V. Č. reikalavimas teismui leisti jam tvarkyti kitų asmenų reikalus be jų dalyvavimo, nors pastarieji siekia patys tvarkyti savo turtinius reikalus.

Patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimas ir jo tenkinimas teismo sprendimu yra absoliučiai neteisėti, nes atsakovai, pretenduojantys taip pat dalinai savo nuosavybėn įsigyti pagal projektÄ prijungtinÄ valstybinės žemės sklypÄ , yra pilnai veiksnÅ«s, tinkamai atstovaujami, dėl ko nėra jokių teisinių pagrindų riboti jų veiksnumÄ tvarkant savo nuosavybės reikalus. 24.3. Teismas visiÅ¡kai neskyrė dėmesio byloje pasikeitusios teisinės situacijos vertinimui, kas aptarta virÅ¡, ir sutelkė dėmesį į techninius procedÅ«rinius žemėtvarkinius reikalus, aptariant sprendime kaip vykdomas žemės sklypų sujungimas, kas tikrai nėra bylos ginčo dalykas.

Tačiau, aptardamas žemės sklypų sujungimo procedÅ«ras, teismas netinkamai įvertino esminę ginčo aplinkybę, jog paruoÅ¡tu žemėtvarkos projektu siekiama įteisinti apjungtam sklypui dabar nesančio pagrindinio sklypo žemės naudojimo bÅ«dÄ â€“ daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos. Atsakovai bÅ«tent dėl to prieÅ¡tarauja projektui, nes naujas žemės naudojimo bÅ«das leis statyti daugiabučius namus, kas iÅ¡ esmės pakeis dabartines namo gyventojų buities sÄ lygas.

Teismo sprendime nurodoma, jog projekto rengėjas patvirtino, kad žemės sklypo paskirties keitimas nenumatytas, tačiau tai visiÅ¡kai netinkamas sprendimo motyvas, nes, pirma, joks projekto rengėjas teismo procese nedalyvavo ir todėl negalėjo nei kÄ nors patvirtinti, nei kÄ nors paneigti, o antra, byloje kilęs ginčas ne dėl žemės paskirties pasikeitimo įgyvendinus projektÄ , o dėl jos naudojimo bÅ«do pasikeitimo iÅ¡likus tai pačiai paskirčiai. 24.4. Neteisingas teismo sprendimas ir dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.

Bylos proceso eigoje ieÅ¡kovas V. Č., įvertinęs dėl pradinio ieÅ¡kinio reikalavimų teikiamus prieÅ¡taravimus ir trečiojo asmens NŽT atstovo iÅ¡aiÅ¡kinimus apie kiekvieno bendraturčio nekvestionuojamÄ teisę įsigyti dalį prijungiamo valstybinės žemės sklypo, atsisakė Å¡io reikalavimo ir pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį su vienu reikalavimu dėl jam vienasmeniÅ¡ko leidimo tvirtinti projektÄ ir atlikti visus kitus su tuo susijusius teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus veiksmus. Teigia, jog atsisakyto ieÅ¡kinio reikalavimo pateikimÄ lėmė pačio ieÅ¡kovo siekimas neteisėto tikslo, ignoruojant tai, jog atsakovė N. V. dar iki ieÅ¡kovo kreipimosi į teismÄ nurodė, kad ji turi teisę ir pati pretenduoja į dalį prijungtinos valstybinės žemės. NŽT atstovui oficialiai patvirtinus atsakovės pozicijos teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , ieÅ¡kovas V.

Č. atsisakė Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimo, tuo pripažindamas jo nepagrįstumÄ ir neteisėtumÄ , todėl teismo sprendimas priteisti pilnai advokato paslaugų apmokėjimo iÅ¡laidas net ir už akivaizdžiai neteisėtÄ ir vėliau atsisakytÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ , yra neteisėtas. Priimtu teismo sprendimu, kuriuo patenkintas tik vienas iÅ¡ dviejų buvusių reikalavimų, priteistinos ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidos neabejotinai turėjo bÅ«ti sumažintos per pusę.

25. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas V. Č. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 25.1. Apeliančių pozicija, kad neva ieÅ¡kovas byloje siekia prieÅ¡ kitų bendraturčių valiÄ vienasmeniÅ¡kai tvarkyti jų turtinius reikalus, yra nelogiÅ¡ka, absurdiÅ¡ka ir kelianti abejonių, ar apeliantės, netgi jau baigus bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teisme, suvokia, kokiame procese dalyvauja.

Pažymi, jog kito asmens reikalų tvarkymÄ reglamentuoja CK 6.229-6.236 straipsniuose įtvirtintos teisės normos. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas savo sprendime pagrįstai konstatavo, jog visi žemės sklypo bendraturčiai, tarp jų ir apeliantės, buvo tinkamai informuoti apie pradedamÄ rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ . Å iuo atveju ieÅ¡kovas veikė kaip savo reikalų tvarkytojas. Pabrėžia, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, apeliantės Å¡ių pagrindų neįrodinėjo, todėl laikytina, kad apeliantės neįrodė kito asmens reikalų tvarkymui kvalifikuoti bÅ«tinų konstatuoti visų Å¡ių sÄ lygų buvimo, todėl Å¡ie argumentai negali bÅ«ti laikomi pagrįstais. 25.2.

Apeliantės taip pat teigia, kad teismo sprendimas neteisėtas, nes atsakovai, pretenduojantys taip pat dalinai savo nuosavybėn įsigyti pagal projektÄ prijungtinÄ valstybinės žemės sklypÄ , yra pilnai veiksnÅ«s, tinkamai atstovaujami, dėl ko nėra jokių teisinių pagrindų riboti jų veiksnumÄ , tvarkant savo nuosavybės reikalus. Å iuo klausimu pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pasisakė, kad Å¡ioje administracinės procedÅ«ros stadijoje nėra sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo bendraturčių teisės pretenduoti į atitinkamÄ , proporcingÄ jų valdomai, dalį įsiterpusio valstybinės žemės sklypo plotÄ , todėl nėra vertinama, ar atitinkamas bendraturtis tinkamai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ Ä¯sigyti įsiterpusį žemės sklypo plotÄ , kokio ploto įsiterpusio žemės sklypo dalis jam bus nustatyta ir pan.

Taigi, joks apeliančių veiksnumas nebuvo ir nėra teismo sprendimu apribotas, juo labiau, kad apeliantės pateikė į bylÄ Ä¯rodymus, kad pačios tvarko savo nuosavybės reikalus, kas tik patvirtina, jog jų teisės dalyvauti procese nėra niekaip apribotos. 25.3. Taip pat nesuvokiamas apeliančių apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytas teiginys, kad bylos ginčo žemės sklypas priklauso dalinės nuosavybės teise ieÅ¡kovui, atsakovams ir valstybei. IÅ¡ byloje esančio 1890 m2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas) 2018-10-02 Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o aiÅ¡kiai matyti, kad Žemės sklypas bendros dalinės nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovui ir atsakovams, o valstybė nėra Žemės sklypo bendrasavininkė.

Taip pat iÅ¡ vieÅ¡ojo registro duomenų matyti, kad yra nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka, kurios pagrindu yra kiekvienam bendraturčiui nustatyta, kuria Žemės sklypo dalimi jis naudojasi. Teismui pateiktas 2013 m. kovo 20 d. notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo. Å iai dienai valstybinės žemės sklypas tik ribojasi su Žemės sklypu. Kadangi laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, ieÅ¡kovas pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai praÅ¡ymÄ organizuoti žemės sklypo adresu: (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektÄ (toliau – ir Projektas), kurio tikslas - įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu.

Pagal ProjektÄ , Žemės sklypas padidinamas 194 m2 plotu laisvos valstybinės žemės sÄ skaita, tačiau Å¡iai dienai valstybinės žemės sklypas nėra nei privatizuotas, nei įgytas jokiu kitu pagrindu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog visi Žemės sklypo bendraturčiai, tarp jų ir apeliantės, buvo tinkamai informuoti apie pradedamÄ rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ , tokiÄ teismo pozicijÄ patvirtina byloje esantys duomenys.

Atsižvelgiant į tai, kad nei vienas iÅ¡ bendraturčių, tame tarpe ir apeliantės, nenurodė pagrįstų argumentų, dėl ko Projektas negalėtų bÅ«ti rengiamas ir vykdomas, ieÅ¡kovui neliko kitos iÅ¡eities, kaip tik kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu leisti ProjektÄ vykdyti be jų sutikimo, o pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. 25.4. Apeliantės visiÅ¡kai nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirminis ginčas tarp sklypo bendraturčių kilo dėl to, jog ieÅ¡kovas iniciavo žemėtvarkos projekto paruoÅ¡imÄ siekdamas prijungiamÄ valstybinės žemės sklypÄ Ä¯sigyti iÅ¡imtinai savo nuosavybe.

Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡analizavęs visÄ byloje surinktÄ medžiagÄ , konstatavo, kad atsakovai neįrodė ieÅ¡kovo ketinimo įsigyti visÄ Ä¯siterpusio žemės sklypo plotÄ bei taip neproporcingai padidinti turimo žemės sklypo plotÄ , be to, toks ketinimas negalėtų bÅ«ti įgyvendintas tolimesnėje administracinės procedÅ«ros stadijoje, nes pažeistų teisės aktų reikalavimus bei bendraturčių interesus, atitinkamai turėtų esminės reikÅ¡mės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos sprendimų priėmimui.

Be to, ieÅ¡kovas niekuomet negalėjo priimti ir įvykdyti atsakovės N. V. sÄ lygos, kad prijungtas valstybinės žemės sklypas bÅ«tų padalintas visiems pagrindinio žemės sklypo bendraturčiams, kadangi jis nėra valstybinės žemės sklypo savininkas, jis neturi teisės spręsti, kokiomis proporcijomis dalinti valstybinės žemės sklypÄ , nes tai yra iÅ¡imtinai valstybinio žemės sklypo savininko (patikėtinio) - Tarnybos kompetencija, todėl akivaizdu, kad tokia apeliančių pozicija neatitinka teisinio reglamentavimo, tačiau ir negali bÅ«ti patvirtinta Tarnybos atstovų.

Taigi, apeliantės N. V. argumentai, kad ji jau 2019 m. sausio mėn. 15 d. raÅ¡te ieÅ¡kovui iÅ¡reiÅ¡kė ketinimÄ pirkti nuosavybėn prijungtinÄ valstybinės žemės sklypÄ , teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, nes byloje buvo nagrinėjamas visiÅ¡kai kitas klausimas - byloje kilo ginčas, ar ieÅ¡kovo parengtas UAB „Sanora“ žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas atitinka teisė aktų reikalavimus, nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Be kita ko, pažymi, jog iÅ¡ atsakovės N. V. pirminio atsiliepimo į ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį akivaizdu, jog jos pozicija byloje buvo visiÅ¡kai kitokia, t. y. ji nenurodė ketinanti įsigyti nuosavybėn dalį valstybinės žemės sklypo, o laikėsi pozicijos, kad neva Žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas negali bÅ«ti vykdomas pagal parengtÄ ProjektÄ , kadangi jame klaidingai nurodyta informacija apie žemės sklypo paskirtį ir naudojimo bÅ«dÄ .

Tokios pozicijos apeliantės laikosi ir apeliaciniame skunde. 25.5. Nepagrįstas ir apeliančių reikalavimas sumažinti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas jokių savo reikalavimų civilinėje byloje nėra atsisakęs, nes CPK numatyta speciali Å¡io instituto vykdymo procedÅ«ra ir forma (CPK 140 straipsnio 1 dalis), o atsižvelgdamas į tai, kad proceso eigoje paaiÅ¡kėjo naujos aplinkybės apie apeliančių ketinimÄ dalyvauti Projekto rengimo ir vykdymo procesuose bei į naujai paaiÅ¡kėjusiÄ Å½emės sklypo dalies įpėdinę - nepilnametę S. I., patikslino ieÅ¡kinio reikalavimus.

Be kita ko, apeliantėms pradėjus reikalauti padalinti tarp bendraturčių valstybinį žemės sklypÄ jau Å¡ioje proceso stadijoje, ieÅ¡kovas savo ieÅ¡kinio reikalavimus patikslino dar ir tam, kad procesas vyktų kaip įmanoma greičiau ir operatyviau.

26. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija praÅ¡o apeliacinį skundÄ spręsti teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 26.1. Kito asmens reikalų tvarkymo santykiai susiklosto tuomet, kai neturėdamas nei iÅ¡ sutarties, nei iÅ¡ delikto kylančios pareigos, asmuo savanoriÅ¡kai ir be jokio pavedimo, nurodymo ar iÅ¡ankstinio sutikimo, tvarko kito asmens reikalus, kuriuos tvarkyti nėra jo pareiga.

Tai nesutartinės prievolės, atsirandančios dėl kito asmens reikalų tvarkymo be pavedimo, kai vienas asmuo savanoriÅ¡kai atlieka juridinę reikÅ¡mę turinčius veiksmus kito asmens naudai ir jo interesais. Asmenis siejant sutartiniams teisiniams santykiams, kito asmens reikalų tvarkymo santykius reglamentuojančios teisės normos Å¡iems santykiams netaikytinos. Nagrinėjamu atveju teismas byloje nurodė, kad byloje kilo ginčas, ar ieÅ¡kovo parengtas UAB „Sanora“ žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, bei konstatavo, jog byloje nėra ginčo, kad projektuojamas įsiterpęs 194 m2 ginčo žemės sklypas potencialiai atitinka sÄ lygas, keliamas įsiterpusiems žemės sklypams.

Byloje konstatuota, jog visi žemės sklypo bendraturčiai, tarp jų ir atsakovai, buvo tinkamai informuoti apie pradedamÄ rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ . Pabrėžia, kad apeliantė N. V. yra pateikusi savo pozicijÄ , t. y. 2019 m. sausio 15 d. atsakyme dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto vykdymo ir įgyvendinimo ji nurodė, kad nesuteikia V. Č. savavaliÅ¡kai, be bendrasavininkų leidimo, iÅ¡pirkti valstybinės žemės sklypo dalies. Vien atsižvelgiant į Å¡iÄ aplinkybę laikytina, kad apeliančių teiginiai, jog ieÅ¡kovas veikia kaip kito asmens tvarkytojas, jam nežinant, laikytinas atmestinu, nes tam reikalinga tam tikrų sÄ lygų visuma, tarp kurių ir galimybės sužinoti asmens valios dėl atliekamų veiksmų nebuvimas.

Tuo tarpu apeliantė buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kusi savo pozicijÄ , tačiau jos nepagrindusi.

27. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 27.1. Vilniaus miesto skyrius 2018 m. balandžio 30 d. raÅ¡tu Nr. SFP-219-(14.49.36) „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai“ inter alia iÅ¡davė reikalavimus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui (toliau – ir Projektas), kurio tikslas - sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotÄ su besiribojančiu Žemės sklypu rengimui. 27.2.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog atsakovė N. V. į šį praneÅ¡ima labai aiÅ¡kiai ir konkrečiai atsakė, kad pritarimÄ projektui duos su sÄ lyga, kad prijungtas valstybinės žemės sklypas bus padalintas visiems pagrindinio žemės sklypo bendraturčiams. Å is jos atsakymas pilnai atitiko galiojantį teisinį reguliavimÄ , kÄ teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino NŽT atstovas, jog esant kitų bendraturčių pageidavimui, prijungiamas valstybinės žemės sklypas negali bÅ«ti priskirtas iÅ¡imtinai vieno iÅ¡ bendraturčių nuosavybėn. Be to, bylos proceso metu 2019 m. spalio mėnesį praÅ¡ymus dėl prijungtino valstybinio žemės sklypo įsigijimo dalinėn nuosavybėn oficialiai Vilniaus m. savivaldybei pateikė atsakovės N. V. ir S. I. per savo įstatyminį atstovÄ tėvÄ E. I..

Pastebi, kad valstybinės žemės patikėtinis taip pat nurodė, jog iÅ¡reikÅ¡ti savo norÄ ir įstoti į įsiterpusio žemės sklypo pirkimo procedÅ«rÄ galima bet kurioje administracinės procedÅ«ros stadijoje, t. y. Å¡iuo atveju nėra reikalinga teikti naujo (ar keisti esamÄ ) žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto siekiant kitiems bendraturčiams įsigyti proporcingÄ dalį įsiterpusio žemės sklypo. 27.3. NŽT nuomone, byloje nagrinėjami klausimai nėra susiję su asmens veiksnumu bei sprendimų priėmimu prieÅ¡ jo valiÄ .

Pažymi, kad pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 13 punktÄ , žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo inicijavimo teisę turi organizatorius ir subjektai: statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai; pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai; kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys įstatymo nustatytÄ teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka (Taisyklių 13.2-13.3, 13.10 papunkčiai) ir kiti iniciatoriai, nurodyti Taisyklių 13.1 ir 13.4-13.9 papunkčiuose. 27.4.

Nacionalinės žemės tarnybos atžvilgiu ginčo administracinė procedÅ«ra yra baigta, nes valstybinės žemės patikėtinis pritarė teikimui tvirtinti su sÄ lyga (bendraturčių raÅ¡tiÅ¡kas pritarimas/teismo sprendimas). Tuo tarpu ieÅ¡kovas pasinaudojo teisės aktuose įtvirtinta teise ir kreipėsi į teismÄ siekdamas gauti kitų bendraturčių pritarimÄ . Kita vertus, pritaria apeliantės pozicijai, kad pirminis ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys buvo teisiÅ¡kai ydingas, nes ieÅ¡kovas siekė visÄ Ä¯siterpusį žemės sklypÄ prisijungti iÅ¡imtinai sau, tačiau, net ir patikslinus ieÅ¡kinio reikalavimus, atsakovų pozicija nepasikeitė ir buvo naudojami kiti argumentai, dėl ko ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmetamas. 27.5.

Tiek Nacionalinė žemės tarnyba, tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracija ne kartÄ nurodė, kad ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu nėra keičiama Žemės sklypo paskirtis bei naudojimo bÅ«das. Å ias aplinkybes konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Teisminio nagrinėjimo metu Vilniaus miesto savivaldybės administracija argumentuotai paaiÅ¡kino, kad yra pasikeitę žemės sklypo naudojimo paskirčių (bÅ«dų) apraÅ¡ai, buvusi paskirtis „mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“ buvo pervadinta (pakeista, atnaujinta) į „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos“ žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ , todėl Å¡is formalus Žemės sklypo naudojimosi bÅ«do pervadinimas nėra laikytinas Žemės sklypo naudojimo bÅ«do keitimu pagal Žemės įstatymo 24 straipsnį.

Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas netenkinamas.

28. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 29. Byloje nustatyta, jog 0,1890 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: asmeninės nuosavybės teise N. V. (1/4 dalys), asmeninės nuosavybės teise S. I. (3/20 dalys), bendrosios jungtinės nuosavybės teise J. ir A.

S.(53/756 dalys), asmeninės nuosavybės teise A. S.(53/252 dalys), asmeninės nuosavybės teise L. Č. (163/1890 dalys), asmeninės nuosavybės teise V. Č. (38/315 dalys), Lietuvos Respublikai (213/1890). Viešajame registre yra įregistruota naudojimosi žemės sklypu tvarka.

30. Vilniaus rajono 1-asis notarų biuras 2017 m. gruodžio 4 d. persiuntė žemės sklypo bendraturčiams ieÅ¡kovo 2017 m. spalio 2 d. liudijimÄ , kuriame jis pareiÅ¡kė, jog ketina pirkti įsiterpusį valstybinės žemės plotÄ bei pasiÅ«lė bendraturčiams per mėnesį pareikÅ¡ti norÄ ar atsisakymÄ pirkti minėtÄ turtÄ . Minėti praneÅ¡imai bendraturčiams buvo įteikti tinkamai.

31. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyrius 2018 m. balandžio 9 d. informavo žemės sklypo bendraturčius, kad, atsižvelgiant į ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ , pradedamas rengti 0,1890 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio rengimo tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotÄ su besiribojančiu žemės sklypu.

32. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2018 m. balandžio mėnesio įsakymu pavedė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui parengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, nustatyta tvarka kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių dėl nurodyto projekto rengimo reikalavimų pateikimo.

33. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2018 m. balandžio 30 d. pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus.

34. IeÅ¡kovas savo lėšomis organizavo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimÄ , kurį atliko UAB „Sanora“. Projekto tikslas – įsiterpusį valstybinės žemės plotÄ sujungti su besiribojančiu žemės sklypu.

35. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos 2018 m. rugsėjo 24 d. pateikė Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktÄ , kuriame nustatė, kad parengti projekto sprendiniai neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymui, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymui ir kitiems teisės aktų reikalavimams, tačiau projektas galės bÅ«ti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visų žemės sklypo bendrasavininkų raÅ¡tiÅ¡ki pritarimai arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektÄ turi bÅ«ti vykdomas žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas. Patikrinimo akte nustatyti mažareikÅ¡miai trÅ«kumai ir pasiÅ«lymas dėl jų iÅ¡taisymo: nekilnojamojo turto registre įregistruotam turtui – žemės sklypui – neatnaujinti duomenys apie nustatytÄ pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės naudojimo bÅ«dÄ .

36. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2018 m. rugsėjo 28 d. praneÅ¡imu informavo projekto rengėjÄ UAB „Sanora“, kad parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas galės bÅ«ti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visų žemės sklypo bendrasavininkų raÅ¡tiÅ¡ki pritarimai arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektÄ turi bÅ«ti vykdomas žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas.

37. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengėjas UAB „Sanora“ 2019 m. rugpjūčio 26 d. pateikė teismui raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus. PaaiÅ¡kinimuose nurodė, kad projekto rengimo tikslas buvo įsiterpusį valstybinės žemės plotÄ sujungti su besiribojančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Sutartyje tarp vykdytojo ir užsakovo, praÅ¡yme iÅ¡duoti leidimÄ rengti projektÄ , projekto rengimo reikalavimuose žemės sklypo paskirties keitimas nenumatytas. Parengtame žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte sujungiamo įsiterpusio valstybinio žemės sklypo ploto paskirtis nustatyta pagal besiribojančio žemės sklypo bei jame registruotų statinių paskirtį, atitinkančiÄ Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu, sprendinius.

38. Atsakovė N. V. 2019 m. sausio 15 d. praneÅ¡imu informavo ieÅ¡kovÄ , kad nesuteikia jam teisės savavaliÅ¡kai, be bendrasavininkų leidimo, iÅ¡pirkti valstybinės žemės įsiterpusį plotÄ ; sutiktų, jeigu iÅ¡pirktas įsiterpusio žemės sklypo plotas bÅ«tų padalintas visiems bendraturčiams po lygiai, atitinkamai bendraturčiai iÅ¡ savo lėšų sumokėtų už jiems atitenkančiÄ Å¾emės sklypo dalį.

39. Atsakovė N. V. ir S. I. įstatyminis atstovas E. I. 2019 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė praÅ¡ymÄ organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ . Dėl ginčo esmės 40. Apeliantės teigia, jog pasikeitus bylos aplinkybėms (kitiems žemės bendraturčiams pareiÅ¡kus norÄ Ä¯sigyti įsiterpusi valstybinės žemės sklypÄ ), patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimas negalėjo bÅ«ti tenkinamas dėl iÅ¡ esmės pasikeitusio ginčui taikytino teisinio reguliavimo.

Be to, ieÅ¡kovas, siekdamas gauti pritarimÄ paruoÅ¡tam projektui, nesprendė savo asmeninės nuosavybės objekto tvarkymo klausimo, o jo veiksmai siekiant bendrojo žemės sklypo ploto padidinimo atitiko kitų asmenų (bendraturčių) reikalų tvarkymo teisinį reguliavimÄ . Pasak apeliančių, tai yra tas bylos teisinių santykių ypatumas, kurio pirmosios instancijos teismas nevertino ir dėl to ginčui taikė netinkamus įstatymus, reguliuojančius asmeninės nuosavybės valdymÄ ir tvarkymÄ .

Patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimas ir jo tenkinimas teismo sprendimu yra absoliučiai neteisėti, nes atsakovai, pretenduojantys taip pat dalinai savo nuosavybėn įsigyti pagal projektÄ prijungtinÄ valstybinės žemės sklypÄ , yra pilnai veiksnÅ«s, tinkamai atstovaujami, dėl ko nėra jokių teisinių pagrindų riboti jų veiksnumÄ tvarkant savo nuosavybės reikalus. Teismas visiÅ¡kai neskyrė dėmesio byloje pasikeitusios teisinės situacijos vertinimui ir sutelkė dėmesį į techninius procedÅ«rinius žemėtvarkinius reikalus, sprendime aptariant kaip vykdomas žemės sklypų sujungimas, kas tikrai nėra bylos ginčo dalykas.

Kolegijos vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti.

41. Visų pirma, pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju ginčo dalykas byloje yra ieÅ¡kovo užsakymu UAB „Sanora“ parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto atitiktis teisės aktų reikalavimams ir kitų bendraturčių teisių bei teisėtų interesų pažeidimas/nepažeidimas Projekto įvertinimo aspektu. Å ioje byloje nesprendžiami klausimai dėl žemės sklypo bendrasavininkų leidimų (sutikimų) gavimo, dėl žemės sklypo bendraturčių teisės pretenduoti į atitinkamÄ , proporcingÄ jų valdomai, dalį įsiterpusio valstybinės žemės sklypo. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginÄÄ Å¡ioje byloje, bÅ«tent ir turėjo vertinti Projekto atitiktį teisės aktų reikalavimams ir iÅ¡ apeliacinio skundo turinio spręstina, jog apeliantės netinkamai interpretuoja ginčo dalykÄ . Maža to, iÅ¡vis nepagrįstai teigia, jog ieÅ¡kovo veiksmai atitinka kito asmens reikalų tvarkymÄ .

42. Kolegija, visiÅ¡kai pritardama skundžiamo teismo sprendimo motyvams, dar kartÄ Ä¯vertina Projekto atitiktį teisės aktų reikalavimams (kurie galiojo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu), kuriuos plačiai ir iÅ¡samiai aptarė pirmosios instancijos teismas. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir ŽĮ) 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, jog valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir nevirÅ¡ija Vyriausybės nustatyto dydžio – Å¡ių sklypų savininkams.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunktis numatė, jog laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, <...>, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams <...>.

Ä®siterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, iÅ¡skyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų <...> įsiterpusį žemės sklypÄ sudaro siaura juosta, Å¡laitai ar grioviai. Teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo bÅ«do žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali bÅ«ti didesni kaip 0,04 ha, iÅ¡skyrus atvejus, kai žemės sklypÄ sudaro siaura juosta, Å¡laitai ar grioviai.

Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar iÅ¡nuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali bÅ«ti didinamas. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) iÅ¡nuomotų valstybinės žemės sklypų <...> plotis nevirÅ¡ija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypÄ sudaro siaura juosta. Kaip ne kartÄ minėta, byloje buvo projektuojamas įsiterpęs 194 m2 ginčo žemės sklypas, įsiterpęs žemės sklypas yra mažesnis nei 400 m2 ploto, jame negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, įsiterpęs žemės sklypas vakarinėje pusėje ribojasi su laisva valstybine žeme, bet atkarpos plotis nevirÅ¡ija 10 metrų, todėl jam gali bÅ«ti taikoma siauros juostos iÅ¡imtis ir laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypÄ sudaro siaura juosta, kas reiÅ¡kia, jog žemės sklypas atitinka sÄ lygas, keliamas įsiterpusiems žemės sklypams, ir ginčo dėl to byloje nėra.

43. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, valstybinės žemės sklypo įsigijimo tvarka reglamentuota Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D- 452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės).

Minėtų Taisyklių 19 punkte nurodyta, kad iniciatoriai, nurodyti Taisyklių 13.1–13.10 punktuose, praÅ¡ymÄ organizuoti projekto rengimÄ pateikia raÅ¡tu užpildydami Taisyklių 1 priede nurodytÄ praÅ¡ymo formÄ arba užpildydami elektroninę praÅ¡ymo formÄ Å½PDRIS. Taisyklių 67 punkte nurodyta, kad projektas gali bÅ«ti tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos struktÅ«rinio padalinio, atsakingo už priežiÅ«rÄ , iÅ¡vadÄ dėl tikslingumo projektÄ tvirtinti. Taisyklių 66 punkte reglamentuota, kad parengtam projektui turi raÅ¡tiÅ¡kai pritarti projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai).

Tuo atveju, kai nėra visų Å¡ių asmenų raÅ¡tiÅ¡kų pritarimų, projektas gali bÅ«ti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktÅ«riniam padaliniui, atsakingam už priežiÅ«rÄ , tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, Å¡is padalinys priima iÅ¡vadÄ dėl tikslingumo projektÄ tvirtinti, nurodydamas pastabÄ , kad projektas galės bÅ«ti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi Å¡ių asmenų raÅ¡tiÅ¡ki pritarimai arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektÄ turi bÅ«ti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.

44. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog kompetentingos šį klausimÄ spręsti institucijos padarė iÅ¡vadÄ , kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, buvo pritarta projekto teikimui tvirtinti su sÄ lyga, kad bus gauti visi Taisyklių 66 punkte nurodytų asmenų raÅ¡tiÅ¡ki pritarimai arba teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektÄ turi bÅ«ti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. IeÅ¡kovui, kaip Projekto iniciatoriui, negavus Žemės sklypo bendrasavininkų raÅ¡tiÅ¡kų pritarimų, neliko kitos iÅ¡eities kaip kreiptis į teismÄ dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo pagal UAB „Sanora“ parengtÄ ProjektÄ vykdymo.

45. Tai, jog teismas leido ieÅ¡kovui V. Č. be atsakovų sutikimo suderinti UAB „Sanora“ parengtÄ Å¾emės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ bei vykdyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimÄ ir pertvarkymÄ pagal žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ , kurį parengė UAB „Sanora“, nereiÅ¡kia, jog ieÅ¡kinio reikalavimas ir jo tenkinimas teismo sprendimu, kaip nurodo apeliantės, yra absoliučiai neteisėti, nes ir atsakovai pretenduoja dalinai savo nuosavybėn įsigyti pagal projektÄ prijungtinÄ valstybinės žemės sklypÄ .

Kaip minėta ne kartÄ ir kÄ pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo bendraturčių teisės pretenduoti į atitinkamÄ , proporcingÄ jų valdomai, dalį įsiterpusio valstybinės žemės sklypo plotÄ , todėl Å¡ioje byloje nebuvo vertinama, ar atitinkamas bendraturtis tinkamai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ Ä¯sigyti įsiterpusį žemės sklypo plotÄ , kokio ploto įsiterpusio žemės sklypo dalis jam bus nustatyta ir pan.

Å i administracinė procedÅ«ra bylos Å¡alių dar laukia ateityje. Taigi, joks apeliančių veiksnumas teismo sprendimu nėra apribotas, be to, kaip nustatyta iÅ¡ bylos dokumentų, apeliantės yra pateikusios praÅ¡ymus Vilniaus miesto savivaldybei dėl prijungtino valstybinio žemės sklypo įsigijimo dalinėn nuosavybėn. Pažymėtina ir tai, jog iÅ¡reikÅ¡ti savo norÄ ir įstoti į įsiterpusio žemės sklypo pirkimo procedÅ«rÄ galima bet kurioje administracinės procedÅ«ros stadijoje, kadangi Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas jau parengtas, suderintas ir pirmosios instancijos teismo sprendimu jį leista vykdyti, kas reiÅ¡kia, jog Å¡iuo atveju nėra reikalinga teikti naujo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto norint kitiems bendraturčiams įsigyti proporcingÄ dalį įsiterpusio žemės sklypo.

46. Aplinkybė, jog kiti žemės bendraturčiai pareiÅ¡kė norÄ Ä¯sigyti įsiterpusi valstybinės žemės sklypÄ , nereiÅ¡kia bylos aplinkybių pasikeitimo, dėl ko, kaip nepagrįstai nurodo apeliantės, teismas turėjo taikyti visiÅ¡kai kitas teisės normas. Kaip minėta, Å¡ie klausimai nėra ginčo dalykas byloje, todėl Å¡is apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kito asmens reikalų tvarkymui kvalifikuoti bÅ«tina konstatuoti visų Å¡ių sÄ lygų buvimÄ :

1) asmuo suvokia, kad tvarko ne savo, bet kito asmens reikalus, t. y. kito asmens interesais atlieka faktinius ar teisinius veiksmus;

2) atlikti šiuos veiksmus nėra asmens teisinė pareiga, jie atliekami savanoriškai;

3) asmuo, kurio interesais atliekami veiksmai, nėra iÅ¡reiÅ¡kęs savo valios dėl jo reikalų tvarkymo ir tuo metu nėra galimybės sužinoti jo valios dėl atliekamų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011, 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-611/2015). Nagrinėjamu atveju apeliantės Å¡ių aplinkybių bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

48. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nustatyti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto trūkumai dėl žemės sklypo naudojimo paskirties ir žemės sklypo naudojimo būdo, susiję su faktinių duomenų neatitiktimi, nėra esminiai, ir jų ištaisymas tolimesnėje administracinės procedūros stadijoje nepakeis projekto sprendinių bei nesudarys pagrindo atsirasti žalai tretiesiems asmenims. Pirma, NŽT 2018 m. rugsėjo 24 d. Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akte minėti trūkumai dėl žemės sklypo naudojimo paskirties ir žemės sklypo naudojimo būdo įvertinti kaip mažareikšmiai, taisytini.

Be to, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengėjas raÅ¡tu patvirtino, kad žemės sklypo paskirties keitimas Projekte nenumatytas, kÄ patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai – 2018 m. balandžio 19 d. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo reikalavimai, praÅ¡ymas iÅ¡duoti leidimÄ rengti projektÄ , 2018 m. vasario 1 d. UAB „Sanora“ ir ieÅ¡kovo sudaryta sutartis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nurodytų duomenų visuma nesudaro pagrindo kvestionuoti NŽT struktÅ«rinio padalinio, atsakingo už priežiÅ«rÄ , iÅ¡vados dėl tikslingumo tokį projektÄ tvirtinti, ir tai paneigia apeliacinio skundo argumentus Å¡ioje dalyje.

49. Kolegija pritaria ir skundžiamo teismo sprendimo iÅ¡vadoms, jog, patikslinęs ieÅ¡kinio reikalavimus, ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė norÄ leisti jam vykdyti žemės sklypo formavimÄ ir pertvarkymÄ pagal parengtÄ projektÄ , kuriame nėra numatyta, kam ir kokiomis dalimis bus leista privatizuoti atitinkamas įsiterpusio žemės sklypo dalis. Kaip ne kartÄ pažymėta, Å¡i procedÅ«ra dar nėra pradėta vykdyti. Taigi, visiÅ¡kai nepagrįstas apeliančių teiginys, jog ieÅ¡kovas, pažeisdamas atsakovų teises ir interesus, ketina įsigyti visÄ Ä¯siterpusio žemės sklypo plotÄ bei taip neproporcingai padidinti turimo žemės sklypo plotÄ , kuris grindžiamas tik prielaidomis.

Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, toks ketinimas negalėtų bÅ«ti įgyvendintas tolimesnėje administracinės procedÅ«ros stadijoje, nes pažeistų teisės aktų reikalavimus bei bendraturčių interesus. Kolegija atkreipia dėmesį dar kartÄ Ä¯ tai, į kÄ atkreipė dėmesį ir pirmosios instancijos teismas, jog Å¡iuo metu galioja bendraturčių 2013 m. kovo 20 d. susitarimu nustatyta ir įregistruota naudojimosi žemės sklypu tvarka, ir kol nėra suformuotas naujas nekilnojamasis daiktas (įgyvendinant ProjektÄ ), nėra pagrindo nustatyti naujos naudojimosi žemės sklypu tvarkos, numatant joje įsiterpusio žemės sklypo naudojimÄ si, kuris faktiÅ¡kai Å¡iai dienai nėra privatizuotas bei padalintas tarp bendraturčių.

Visi žemės sklypo bendraturčiai turi teisę pretenduoti į sau priklausančios žemės sklypo dalies proporcingÄ padidinimÄ , nežiÅ«rint į tai, jog naudojimosi tvarkoje atskirta žemės sklypo dalis nesiriboja su įsiterpusiu žemės sklypu, todėl tik suformavus naujÄ daiktÄ (įgyvendinant ProjektÄ ) bus nustatyta nauja žemės sklypo naudojimosi tvarka, kurioje atsispindės padidintos bendraturčių, kurie iÅ¡reikÅ¡ norÄ ir įsigys proporcingÄ dalį įsiterpusio žemės sklypo, dalys.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo pirmosios instancijos teisme 50. Pasak apeliančių, neteisingas teismo sprendimas ir dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo (žr. Å¡ios nutarties 24.4. punktÄ ), su kuo apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

51. Byloje nenustatyta, jog ieÅ¡kovas V. Č. bÅ«tų atsisakęs ieÅ¡kinio dalies. IeÅ¡kovas teikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, pagal kurį ir buvo nagrinėjama civilinė byla. Taigi, visiÅ¡kai nepagrįstas atsakovių argumentas, jog ieÅ¡kovui atsisakius vieno ieÅ¡kinio reikalavimo iÅ¡ dviejų, bylinėjimosi iÅ¡laidos turėjo bÅ«ti sumažintos per pusę.

52. IeÅ¡kinį tenkinus, ieÅ¡kovas turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis), todėl ir Å¡ioje dalyje skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

53. Atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikÅ¡mės priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

54. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, pirmosios instancijos teismo padarytas iÅ¡vadas, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ Â sprendimÄ . Apeliantės nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, nėra teisinio pagrindo skundžiamÄ teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovių apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

55. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnis). Netenkinus apeliacinio skundo, iÅ¡ atsakovių N. V. ir S. I., atstovaujamos E. I., ieÅ¡kovui V. Č. lygiomis dalimis priteisiamos 600 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti ieškovui V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis iš atsakovių N. V., gimusios (duomenys neskelbtini), ir S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujamos įstatyminio globėjo E. I., 600 Eur (šešių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš kiekvienos atsakovės po 300 Eur (tris šimtus eurų), patirtas apeliacinės instancijos teisme. Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjos Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė Irena Stasiūnienė