2019-01-17 Nr. AB-1671-3-61-3-00212-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-236-502/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00212-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 7.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo: Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Marijampolės teritorinis skyrius) dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. sausio 17 d. teismui pateikė skundą, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. S-287 „Sprendimas dėl S. S. darbingumo lygio“; 2) panaikinti Ginčų komisijos 2016 m. gruodžio 28 d. raštą Nr. SD-1223 „Dėl sprendimo“; 3) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritorinio skyriaus (toliau – ir Marijampolės skyrius) 2016 m. rugsėjo 22 d. raštą Nr. R-3693 „Dėl pripažinimo darbingu“; 4) panaikinti Marijampolės skyriaus 2016 m. rugsėjo 22 d. raštą Nr. R-3693 „Dėl darbingumo lygio nustatymo“; 5) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2016 m. rugsėjo 23 d. pažymą DLN-2 Nr. 3268 „Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma“; 6) panaikinti Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. SS-2912 „Sprendimas dėl S. S. darbingumo lygio“; 7) panaikinti Tarnybos 2016 m. lapkričio 2 d. pažymą DLN-2 Nr. 936 „Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma“; 8) panaikinti Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. lapkričio 3 d. raštą Nr. R-35711 „Dėl pakartotinio vertinimo“; 9) įpareigoti Ginčų komisiją atlikti visus būtinus veiksmus, kad Tarnyba nustatytų jo darbingumo lygį dėl 2016 m. gegužės 4 d. nelaimingo atsitikimo darbe pagal 2016 m. rugsėjo 20 d. prašymą Nr. DNS-3268 nuo jo sveikatos sutrikdymo (t. y. jo nelaimingo atsitikimo darbe padarinio) diagnozavimo 2016 m. gegužės 5 d. ir tam panaudotų visus reikalingus duomenis, užfiksuotus medicininiuose dokumentuose nuo jo sveikatos sutrikdymo (t. y. jo nelaimingo atsitikimo darbe padarinio) diagnozavimo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2016 m. spalio 28 d.

2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 21 d. nutartimi priėmė tik 1, 6 ir 9 pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. kovo 29 d. nutartimi pastarąją teismo nutartį paliko nepakeistą.

3. Pareiškėjo nuomone, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2016 m. spalio 28 d. sprendime Nr. SS-2912 jam nepagrįstai, remdamasis suklastotais duomenimis nustatė 100 proc. darbingumo lygį dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“ neterminuotai nuo 2016 m. birželio 9 d., t. y. ne nuo sužalojimo darbe padarinių atsiradimo dienos, o nuo kreipimosi į Tarnybą dienos. Viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Marijampolės ligoninės 2016 m. gegužės 5 d. užfiksuotų duomenų apie pareiškėjo 2016 m. gegužės 4 d. sužalojimo darbe padarinius (t. y. jo sveikatos sutrikdymą) visiškai pakako pagrįsti, kad jo darbingumo lygis buvo neabejotinai mažesnis nei 100 proc., todėl 2016 m. gegužės 5 d. jam buvo išrašytas „Pranešimas apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą“.

Pareiškėjo teigimu, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, dangstydamasis išgalvota priežastimi, kad Tarptautinio ligų klasifikatoriaus – 10 Australijos modifikacijos (toliau – ir TLK-10-AM) kodas S86.1 neatitinka darbingumo lygio nustatymo kriterijų, neteisėtai kišosi į sveikatos priežiūros įstaigų darbą, nurodydamas pakeisti diagnozuotą TLK-10-AM kodą S86.1 kitais kodais. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius taip pat nuslėpė traumatologo A. P. 2016 m. spalio 18 d. konsultacijos pažymą su duomenimis, objektyviai įrodančiais, kad pareiškėjo darbingumo lygis net ir 2016 m. spalio 18 d. atitiko Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d.

įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo (toliau – ir Kriterijų aprašas) lentelės 81.2 punkte nurodytą 80 proc. darbingumo lygio kriterijų (lengvas funkcinis sutrikimas). Šias aplinkybes patvirtina faktas, kad ankstesnės datos (2016 m. spalio 18 d.) lydraščiu buvo išsiųstos vėlesnės datos (2016 m. spalio 24 d.) traumatologo A. P. konsultacijos pažymos. Pareiškėjas laikė nepagrįstais Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus teiginius, kad traumatologas A. P. 2016 m. spalio 24 d. papildomos konsultacijos išvadoje nustatė ir įrašė, jog pareiškėjo darbingumo lygis – nežymus funkcinis sutrikimas, ir nurodė, kad TLK-10-AM kodas T06 yra traumos pagal TLK-10-AM kodą S86.1 padariniai.

Pareiškėjo vertinimu, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus teiginys „Atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad pareiškėjas laikiną nedarbingumo lapelį turėjo nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2016 m. birželio 8 d., darytina išvada, kad padariniai konstatuotini po to, kai buvo baigtas gydymas, t. y. nuo 2016 m. birželio 9 d.“, pažeidžia Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 30 punkto nuostatą, kad darbingumo lygis nustatomas atgaline data nuo sužalojimo darbe padarinių atsiradimo dienos, o ne nuo pogydyminių padarinių atsiradimo dienos.

4. Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, jog pareiškėjo traumos padariniai buvo konstatuoti po to, kai baigtas gydymas, t. y. nuo 2016 m. birželio 9 d. Dėl šios priežasties Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius nusprendė iš dalies pakeisti skundžiamą Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimą ir asmens darbingumo lygį nustatyti būtent nuo šios dienos. Atsakovas akcentavo, jog Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – ir NSIĮ) 20 straipsnio 4 dalis inter alia (liet. įskaitant, be kita ko) darbingumo lygio nustatymo laiką sieja su visų (medicininių, profesinių ir kt.) pagalbos priemonių neveiksmingumu.

6. Atsakovo teigimu, remiantis uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Jogimeda“ 2016 m. rugsėjo 19 d. išduoto siuntimo Nr. 38 duomenimis, pareiškėjui buvo diagnozuota trauma pagal TLK-10-AM kodą S86.1 (blauzdos užpakalinės raumenų grupės kito(-ų) raumens(-ų) ir sausgyslės(-ių) sužalojimas). Kadangi tai yra ūmios būklės kodas, o darbingumo lygis yra vertinamas dėl ligos ar traumos pasekmių, buvo papildomai vadovaujamasi ir į bylą pateiktos 2016 m. spalio 24 d. traumatologo konsultacijos duomenimis, kurioje asmeniui diagnozuoti traumos padariniai pagal TLK-10-AM kodus T06.4 (raumenų ir sausgyslių sužalojimai, apimantys kelias kūno sritis) ir M25.67 (sąnario sustingimas, neklasifikuojamas kitur, čiurna ir pėda).

Dėl pareiškėjui diagnozuotų traumos padarinių, vadovaujantis Kriterijų aprašo 1 priedo XV dalies 81.1 papunkčiu, buvo nustatytas 100 proc. darbingumo lygis. Pastarasis kriterijus taikomas nenurodytų somatinių ligų ir pažeidimų atveju (pooperacinės būsenos ir kt.), o bazinis darbingumas nustatomas įvertinus bendrą funkcinį sutrikimą. Šiuo atveju yra nustatytas nežymus funkcinis sutrikimas (kai asmens veikla nesutrikusi). Minėtas punktas numato 100 proc. bazinio darbingumo vertę ir taikytas dėl būklės po dalinio kairės blauzdos dvilypio raumens plyšimo: išlieka kairės blauzdos patinimas, lokalus skausmingumas viršutinėje blauzdos dalyje ir sąnario sustingimas, tačiau judesiai riboti nežymiai, nes kontraktūros (judesių apribojimas) nėra diagnozuojamos.

Atsakovo nuomone, pareiškėjo darbingumo lygis negali būti įvertintas mažesne procentine išraiška, nes anksčiau minėti sveikatos funkciniai sutrikimai yra vertinami vadovaujantis Kriterijų aprašo 1 priedo punktais, kurie yra įvertinti konkrečiomis bazinio darbingumo lygio vertėmis ir kurios negali būti koreguojamos ar kitaip keičiamos. Atsakovas pažymėjo, jog jis, nustatydamas darbingumo lygį, vertina ne atskiras ligas, užšifruotas tam tikrais TLK-10-AM kodais, ir nustato ne sveikatos, o darbingumo lygį, kuriam esminę įtaką daro ne diagnozuota liga ar asmens patirta trauma, o dėl jų kilę nustatyti funkciniai sutrikimai, dėl kurių masto ir yra nustatomas didesnis ar mažesnis darbingumo lygis.

Tarnybos teritoriniai skyriai ir Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, vertindami darbingumo lygį, vadovaujasi gydymo įstaigos pateiktu siuntimu, prie jo pridėtais medicininiais dokumentais ir, jei reikia, papildomai gautais dokumentais, pagrindžiančiais asmeniui diagnozuotą sveikatos funkcijos sutrikimą. Vertinant asmens darbingumo lygį dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“, papildomai vadovaujamasi ir Tvarkos aprašo 24 punktu, numatančiu, kad dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“ darbingumo lygis nustatomas atskirai, nevertinant kitų ligų ar traumų pasekmių, nesusijusių su šios priežasties nustatymu.

Tokiu atveju asmens darbingumo lygis prilyginamas baziniam darbingumui. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo darbingumo lygis dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“ yra l00 proc.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu pareiškėjo S. S. skundą atmetė.

8. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Ginčų komisijos 2016 m. gruodžio 22 d. ir Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. spalio 28 d. sprendimų, kuriais pareiškėjui 100 proc. darbingumo lygis dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“ nustatytas terminuotai nuo 2016 m. birželio 9 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi į Tarnybą, prašydamas nustatyti darbingumo lygį. Marijampolės skyrius 2016 m. rugsėjo 21 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-3273 pareiškėjui nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. nustatė 100 proc. darbingumo lygį dėl nelaimingo atsitikimo darbe. Marijampolės skyrius 2016 m. rugsėjo 21 d. darbingumo lygio vertinimo akte Nr. NA-3273 pareiškėjui nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. nustatė 100 proc. darbingumo lygį dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius ginčijamame 2016 m. spalio 28 d. sprendime Nr. SS-2912 iš dalies pakeitė Marijampolės skyriaus 2016 m. spalio 21 d. darbingumo lygio vertinimo aktu dėl nelaimingo atsitikimo darbe Nr. NA-3273 priimtą sprendimą ir pareiškėjui 100 proc. darbingumo lygį dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“ neterminuotai nustatė nuo 2016 m. birželio 9 d. Ginčų komisija 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. S-287 pareiškėjo skundą atmetė, t. y. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. SS-2912 paliko nepakeistą

10. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, priėjo išvadą, kad asmens darbingumo lygio nustatymo procedūra yra inicijuojama paties asmens teikiamu prašymu dėl siuntimo į Tarnybą darbingumo lygiui nustatyti; kai darbingumo lygis nustatomas pirmą kartą, darbingumo lygio nustatymo termino pradžia yra visų būtinų dokumentų pateikimo Tarnybai diena. Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai atsisakė darbingumo lygį nustatyti pareiškėjo nurodoma data (nuo sužalojimo padarinių atsiradimo dienos, t. y. nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2016 m. birželio 8 d.). Teismas akcentavo, kad nagrinėjamoje byloje darbingumo lygio nustatymo laikas visų pirma priklausė nuo gydančio gydytojo sprendimo, t. y. gydantis gydytojas anksčiau medicininių dokumentų nerengė, nes nebuvo baigtas gydymas, nenustatyta aiški diagnozė ir neišnaudotos visos medicininės reabilitacijos priemonės. Pareiškėjui skirtas gydymas buvo baigtas 2016 m. birželio 9 d. Taigi, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2016 m. spalio 28 d. sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo termino pradžia yra 2016 m. birželio 9 d., t. y. visų dokumentų, būtinų darbingumo lygio įvertinimui, pateikimo Tarnybai diena. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. birželio 9 d. sprendime Nr. SS-2912 pagrįstai ir teisėtai atsisakyta nustatyti pareiškėjui darbingumo lygį nuo 2016 m. gegužės 5 d., o Ginčų komisija pagrįstai ir teisėtai 2016 m. gruodžio 22 d. sprendime Nr. S-287 pareiškėjo skundą šioje dalyje atmetė.

11. Teismas atkreipė dėmesį į administracinių teismų kompetencijos ribas. Nurodė, kad teismas neturi pagrindo nesutikti su Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus bei Ginčų komisijos atliktu pareiškėjo susirgimo kvalifikavimu pagal Kriterijų aprašo 1 priedą. Teismas laikė, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius bei Ginčų komisija, nustatydama pareiškėjo bazinį darbingumą, teisingai taikė Kriterijų aprašo 1 priedą.

12. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog tiek Ginčų komisija, tiek Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, nagrinėdami pareiškėjo skundus, vadovavosi gydymo įstaigos pateiktu siuntimu, prie jo pridėtais medicininiais dokumentais, t. y. UAB „Jogimeda“ 2016 m. rugsėjo 19 d. siuntimu į Tarnybą Nr. 38. Siuntime nurodytos šios diagnozės: pagrindinė diagnozė: Ruptura partialis m. gastrocnemius sin. (trauma darbo metu), remiantis TLK-10-AM, įvardyta kodu S86.1.; kitos diagnozės: nenurodyta. Kartu su siuntimu buvo pateikti medicininiai dokumentai: VšĮ Marijampolės ligoninės traumatologo 2016 m. gegužės 5 d. konsultacijos išvada, Všį Marijampolės ligoninės šeimos gydytojo 2016 m. gegužės 25 d. ir 2016 m. rugsėjo 14 d. konsultacijų išvados, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. gegužės 30 d. nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas Nr. 64.

13. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2016 m. spalio 17 d. raštu Nr. R-33679 kreipėsi į UAB „Jogimeda“, prašydamas patikslinti nurodytą siuntime ligos kodą S86.1, kuris atitinka ūminę funkcinę būklę, nes, nustatant darbingumo lygį, yra vertinami traumos padariniai. UAB „Jogimeda“ 2016 m. spalio 18 d. rašte Nr. 51 nurodė, kad pareiškėjas 2016 m. spalio 17 d. šeimos gydytojo buvo siunčiamas jį gydžiusio traumatologo konsultacijai, siekiant įvertinti ligonio būklei liekamuosius reiškinius, bei pridėjo 2016 m. spalio 18 d. ir 24 d. konsultacijų išvadas.

14. Teismas konstatavo, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius dėl diagnozių T06.4 ir M25.67 pagrįstai nustatė darbingumo lygio priežastį „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“ (2016 m. gegužės 30 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 64) ir pareiškėjo darbingumo lygį vertino 100 proc. Teismas sutiko su Ginčų komisijos pozicija, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius pagrįstai nevertino siuntime nurodytos diagnozės S86.1 (TLK-10-AM kodas), nes ortopedas-traumatologas 2016 m. spalio 24 d. konsultacijos išvadoje nurodė, jog ligos S86.1 TKL-10-AM kodas taikomas esant ūmiai būklei, o šiuo atveju asmeniui diagnozuota būklė po dalinio kairės blauzdos raumens plyšimo – nežymus funkcinis sutrikimas, todėl diagnozę įvardijo TLK-10-AM kodu T06, t. y. traumos pagal TLK-10-AM kodą S86.1 padariniai. Teismas sutiko ir su atsakovo teiginiu, kad pareiškėjo darbingumo lygis negali būti įvertintas mažesne procentine išraiška, nes anksčiau minėti sveikatos funkciniai sutrikimai yra vertinami vadovaujantis Kriterijų aprašo I priedo punktais, kurie yra įvertinti konkrečiomis bazinio darbingumo lygio vertėmis ir kurios negali būti koreguojamos ar kitaip keičiamos.

15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių Kriterijų aprašo 1 priede įtvirtintų nuostatų ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių ginčo santykius, pažeidimų, kurie pagrįstų darbingumo lygio nustatymo procedūros ir ginčo, inicijuoto dėl šios procedūros, nagrinėjimo neteisėtumą. Priešingai, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo darbingumo lygio nustatymas Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriuje ir Ginčų komisijoje buvo atliktas laikantis Kriterijų apraše ir Tvarkos apraše įtvirtinto teisinio reguliavimo, sprendimai priimti laikantis teisės aktuose nustatytų taisyklių ir procedūrų, pagrįsti objektyviais duomenimis (tyrimų rezultatais, gydytojų išvadomis). Teismas nurodė, jog tai, kad Ginčų komisija, išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nagrinėdama pareiškėjo skundą, nesikreipė į pareiškėją konsultavusius specialistus ir jį gydančią gydytoją dėl papildomų paaiškinimų apie jo sveikatos būklę, nepaneigia darbingumo lygio nustatymo teisėtumo, akcentuodamas, jog Ginčų komisija turi teisę, bet ne pareigą kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl asmens sveikatos pakartotinio ištyrimo, pasitelkti nepriklausomus ekspertus ir kitus specialistus, turinčius atitinkamą kvalifikaciją ir galinčius pateikti išvadas ginčijamu klausimu. Šiuo atveju Ginčų komisija, priimdama sprendimą, rėmėsi visa darbingumo lygio byloje surinkta medžiaga.

16. Teismas nenustatė pagrindo panaikinti ginčijamus sprendimus ir įpareigoti Ginčų komisiją atlikti visus būtinus veiksmus, kad Tarnyba nustatytų pareiškėjo darbingumo lygį dėl 2016 m. gegužės 4 d. nelaimingo atsitikimo darbe pagal 2016 m. rugsėjo 20 d. prašymą, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 17. Pareiškėjas S. S. apeliaciniame skunde dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo prašo: 1) susipažinti su VšĮ Marijampolės ligoninės 2016 m. gegužės 5 d. echoskopijos skaitmenine laikmena, kurioje yra užfiksuoti jo 2016 m. gegužės 4 d. nelaimingo atsitikimo darbe padariniai; 2) panaikinti Ginčų komisijos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. S-287; 3) panaikinti Ginčų komisijos 2016 m. gruodžio 28 d. raštą Nr. SD-1223; 4) panaikinti Tarnybos Marijampolės teritorinio skyriaus 2016 m. rugsėjo 22 d. raštą Nr. R-3693 „Dėl pripažinimo nedarbingu“; 5) panaikinti Tarnybos Marijampolės teritorinio skyriaus 2016 m. rugsėjo 22 d. raštą Nr. R-3693 „Dėl darbingumo lygio nustatymo“; 6) panaikinti Tarnybos 2016 m. rugsėjo 23 d. pažymą DLN-2 Nr. 3268; 7) panaikinti Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. SS-2912; 8) panaikinti Tarnybos 2016 m. lapkričio 2 d. pažymą DLN-2 Nr. 936; 9) panaikinti Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. lapkričio 3 d. raštą Nr. R-35711; 10) įpareigoti Ginčų komisiją, kad ji padaryto pažeidimo pašalinimui atliktų visus būtinus veiksmus, kad Tarnyba nustatytų pareiškėjo darbingumo lygį dėl jo 2016 m. gegužės 4 d. nelaimingo atsitikimo darbe pagal jo 2016 m. rugsėjo 20 d. prašymą nuo sveikatos sutrikimo (t. y. nelaimingo atsitikimo darbe padarinio) diagnozavimo dienos (2016 m. gegužės 5 d.) ir tam panaudotų visus reikalingus duomenis, užfiksuotus medicininiuose dokumentuose nuo jo sveikatos sutrikdymo (t. y. nelaimingo atsitikimo darbe padarinio) diagnozavimo dienos (2016 m. gegužės 5 d.) iki 2016 m. spalio 28 d.; 11) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pabrėžia 2017 m. gegužės 22 d. vykusio posėdžio pirmosios instancijos teisme eigos svarbą. Jo nuomone, išankstinį, šališką teisėjos I. Kirkutienės nusistatymą jo atžvilgiu patvirtina jos teiginiai, kad ji nesupranta pareiškėjo teisybės paieškos darbingumo lygio nustatyme, juolab kad, pasak teisėjos, dar nėra aišku, ar šio nustatymo faktas nepakenks pačiam pareiškėjui dėl jo tarnybai keliamų reikalavimų. Teisėja J. Gaidytė-Lavrinovič nutraukė pareiškėjo pasisakymus, pareikšdama, jog viskas jau yra žinoma. Pareiškėjo vertinimu, jo pasisakymai teismo posėdžio metu įrodė Tarnybos duomenų ir dokumentų klastojimo faktus. Jis buvo akcentavęs, kad joks medikas nekeitė pareiškėjui pagal TLK-10-AM diagnozuoto 2016 m. gegužės 5 d. TLK diagnozės kodo S86.1, todėl neegzistuoja joks medicininis dokumentas, kuriame būtų fiksuotas tokio pakeitimo veiksmas. Be to, pareiškėjas nurodo, jog Tarnybos atstovas melavo teismui, teigdamas, kad pareiškėjas reguliariai nevartoja vaistų, kadangi iš tiesų pareiškėjas kasdien vartoja gydytojų skirtus nuskausminamuosius vaistus.

19. Pareiškėjas tvirtina turintis teisę į netekto darbingumo vienkartinę kompensaciją. Jo nuomone, nagrinėjamam ginčui didelę svarbą turi aplinkybė, kad jis yra statutinis valstybės tarnautojas. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Socialinio draudimo įstatymas) 19 straipsnio 1 punktu ir Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo (toliau – ir Žalos atlyginimo įstatymas) 12 straipsnio 1 punktu (juose esančia fraze „iki 20 procentų“), teigia, kad nukentėjusiajam, dėl draudžiamojo įvykio terminuotai netekus net ir 1 proc. darbingumo, jau turėtų būti išmokama netekto darbingumo vienkartinė kompensacija. Žalos atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 3 punkte nelaimingas atsitikimas darbe apibrėžiamas kaip ūmus darbuotojo sveikatos pakenkimas, todėl darbingumo lygiui dėl nelaimingo atsitikimo darbe nustatyti turi būti naudojamas pagrindinės diagnozės TLK-10-AM kodas, atitinkantis ūmaus sveikatos pakenkimo diagnozę.

20. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad darbingumo lygis jam turi būti nustatytas nuo 2016 m. gegužės 5 d., jis turi būti nustatomas remiantis VšĮ Marijampolės ligoninės 2016 m. gegužės 5 d. atliktais tyrimais, gydytojų nustatytu TLK-10-AM kodu S86.1. Jis tinkamai ir laiku kreipėsi į Tarnybą dėl darbingumo lygio nustatymo. Pareiškėjo vertinimu, vėlesni Tarnybos nurodinėjimai jį gydžiusiems gydytojams, naudojant psichologinį terorą (grasinimus), medicininiuose dokumentuose pakeisti TLK-10-AM kodą S86.1 yra neteisėti. Pareiškėjas tvirtina, kad jo darbingumo lygis buvo nustatytas remiantis suklastotais duomenimis ir dokumentais. Tarnyba ir Ginčų Komisija nuslėpė pareiškėjui 2016 m. spalio 24 d. išlikusius jo organizmo funkcijų sutrikimus, nuslėpdami tikrąjį VšĮ Marijampolės ligoninės gydytojo A. P. 2016 m. spalio 24 d. konsultacijos dokumentą. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas pateikia tikrojo konsultacijos dokumento išrašus. Pareiškėjas paaiškina, kad jo patirti sveikatos sutrikimai nepagrįstai yra laikomi nežymiais, nes jis kaip tik nuo 2016 m. spalio 24 d. kasdien (5 dienas) atliko specializuotų fizinių pratimų bei elektromagnetinės terapijos kursus.

21. Pareiškėjo vertinimu, teismo sprendimas yra šališkas, juo kryptingai siekiama sužlugdyti šią bylą. Tai patvirtina aplinkybės, kad:

a) teismo sprendime nėra nurodyta, į kokį teismą ir su kokiu skundu (nenurodyta data, gavimo registracijos numeris, pavadinimas) kreipėsi pareiškėjas, ką ir dėl kokios priežasties jis skundė, t. y. nuslepiama, kad pareiškėjas skundė Ginčų komisijos sprendimą, kuri net nėra laikoma proceso šalimi ir kuriai nekils atsakomybė dėl duomenų ir dokumentų klastojimo, disponavimo suklastotais dokumentais;

b) pareiškėjo skundo 9-ojo reikalavimo originalus tekstas teismo sprendime yra pakeistas;

c) teismo sprendime nėra nurodyti pareiškėjo Ginčų komisijai suformuluoti 20 klausimų, pareiškėjo teiginiai apie Tarnybos ir Ginčų komisijos nusikalstamą melą, duomenų ir dokumentų klastojimą;

d) teismo sprendime atsakovu nurodoma Tarnyba, tuo pažeidžiant įstatymus; Tarnyba nuslėpė, kad ji neturi teisės ir įgaliojimų atsakinėti į Ginčų komisijai suformuluotus klausimus; pareiškėjas išdėsto jam kilusius klausimus dėl jam nustatyto darbingumo lygio;

e) teismas, sprendime apibrėždamas ginčo dalyką, nenurodė, kada baigiasi terminas, prasidėjęs 2016 m. birželio 9 d.;

f) teismo sprendime nėra pasisakyta, ar Tarnyba teisėtai 2016 m. rugsėjo 21 d. priėmė ir darbingumo lygio vertinimo aktą dėl nelaimingo atsitikimo darbe Nr. NA-3273, ir darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-3273, kurių registracijos indekso skaičiai tokie patys – 3273, taip pat dėl vėlesnio rėmimosi šiais aktais, šių aktų atitikties reikalavimams;

g) teismo sprendime sąmoningai nuslėpti pareiškėjo argumentai apie dokumentų, duomenų klastojimą (pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja šiuos argumentus);

h) iš Tarnybos 2016 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. SS-2912 matyti, kad ji slepia 2016 m. rugsėjo 12 d. suformavusi dar ir antrąjį aktą, kuriam suteikė panašų registracijos numerį – DL-3273, kuriame suklastojo akivaizdžius duomenis, kuriuos pareiškėjas išvardija;

i) pareiškėjas išvardija 2016 m. rugsėjo 21 d. akte Nr. NA-3273 suklastotus duomenis;

j) pareiškėjas išvardija 2016 m. spalio 28 d. akte Nr. NA-2569 suklastotus duomenis;

k) teismas neteisingai nurodė, kad pareiškėjas teigė, jog Ginčų komisija nepagrįstai nesikreipė į gydymo įstaigą dėl papildomų medicininių duomenų pateikimo; pareiškėjas to niekada neteigė, be to, jam nėra aišku, kas, kada ir kokiu pagrindu kreipėsi į chirurgą A. P. dėl antrosios 2016 m. spalio 24 d. konsultacijos;

l) teismas netinkamai aiškino Tvarkos aprašo 17 punktą, nuslėpdamas, kad šios teisės normos taikymas yra sąlygojamas to paties tvarkos aprašo 35.1 ir 35.2 papunkčių taikymo, kurių pareiškėjo atveju neįmanoma taikyti;

m) teismas priėjo nepagrįstą išvadą, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2016 m. spalio 28 d. sprendime pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo termino pradžia yra 2016 m. birželio 9 d., t. y. visų dokumentų, būtinų darbingumo lygio įvertinimui, pateikimo Tarnybai diena; pareiškėjas pažymi, jog aplinkybė, kad jis dokumentus Tarnybai pateikė 2016 m. rugsėjo 20 d., Tarnybai nesuteikia teisės nesilaikyti teisės aktų reikalavimų, savivaliauti ir klastoti dokumentus, be to, abejonių dėl UAB „Jogimeda“ 2016 m. rugsėjo 19 d. medicininiuose dokumentuose esančių duomenų teisingumo nekilo;

n) teismas nemotyvuotai, nepagrįsdamas įstatymais priėjo išvadą, jog Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2016 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. SS-2912 pagrįstai ir teisėtai atsisakė nustatyti pareiškėjui darbingumo lygi nuo 2016 m. gegužės 5 d., o Ginčų komisija pagristai ir teisėtai 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. S-287 pareiškėjo skundą šioje dalyje atmetė;

o) teismo argumentai yra prieštaringi, nes teismas sprendime pirma pažymi, kad jam nesuteikta kompetencija spręsti medicininius ir darbingumo lygio nustatymo (klasifikavimo) klausimus, bet po to prieina nemotyvuotas išvadas, kad nėra pagrindo nesutikti su Tarnybos ir Ginčų komisijos atliktu pareiškėjo susirgimo kvalifikavimu ir t. t.;

p) jei teismas nebūtų buvęs absoliučiai šališkas, jis būtų pastebėjęs, jog sužalojimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe nėra susirgimas, jog Ginčų komisija suklastojo 2016 m. gegužės 30 d. dokumento „Nelaimingo atsitikimo tyrimo aktas“ Nr. 64-NA1-6 pavadinimą ir registracijos numerį, bei jog Ginčų komisija veiksmingai klastoja duomenis ir dokumentus, jais disponuoja ir net teismo sprendimas (dėl teismo neatsargumo) yra grindžiamas suklastotais duomenimis;

r) teismas neįvertino įrodymų, nedarė savo išvadų, jų nemotyvavo ir nepagrindė įstatymais, o tik lengvabūdiškai nukopijavo Tarnybos teiginius, pakeisdamas tik kelis žodžius;

s) teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjo darbingumo lygis negali būti įvertintas mažesne procentine išraiška, nes tokie teiginiai neatitinka NSIĮ 20 straipsnio 7 dalies nuostatų;

t) teismo išvada, kad pareiškėjo darbingumo lygis pagrįstai buvo įvertintas 100 proc., yra šališka, grindžiama ne įstatymais, o Ginčų komisijos ir Tarnybos suklastotais dokumentais ir duomenimis (tarp jų – neegzistuojančiu 2016 m. gegužės 30 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 64; tikrojo dokumento numeris yra 64-NA1-6), o Tarnyba neturėjo teisės keisti 2016 m. rugsėjo 20 d. jai pateiktus teisingus medicininius duomenis, nurodytus, be kita ko, UAB „Jogimeda“ 2016 m. rugsėjo 19 d. siuntime Nr. 38;

u) teismas nepagrįstai konstatavo, jog Tarnybos ir Ginčų komisijos sprendimai buvo priimti laikantis teisės aktuose nustatytų taisyklių ir procedūrų, pagrįsti objektyviais duomenimis, ir plačiau nesiaiškino, kokiu pagrindu ir kokius dokumentus papildomai išsireikalavo Tarnyba, ar išreikalaujant dokumentus buvo naudojamas psichologinis teroras;

v) teismas nepagrįstai nurodė, kad Ginčų komisija turi teisę, bet ne pareigą kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl asmens sveikatos pakartotinio ištyrimo, pasitelkti nepriklausomus ekspertus ir kitus specialistus, turinčius atitinkamą kvalifikaciją ir galinčius pateikti išvadas ginčijamu klausimu;

z) teismas nepagrįstai konstatavo, jog aplinkybė, kad Ginčų komisija nesikreipė į pareiškėją konsultavusius specialistus ir jį gydančią gydytoją dėl papildomų paaiškinimų apie jo sveikatos būklę, nepaneigia darbingumo lygio nustatymo teisėtumo, kadangi teismas negalėjo žinoti, kad Ginčų komisija niekur nesikreipė (Ginčų komisija nedalyvavo teismo posėdyje, todėl jai negalėjo būti pateikti klausimai; pareiškėjui neaišku, kodėl Ginčų komisija byloje nedalyvavo atsakovu, nors būtent jos sprendimas yra skundžiamas, pareiškėjas niekada nesutiko su Ginčų komisijos pašalinimu iš bylos proceso šalių, teismo atliktas bylos proceso šalių pakeitimas prieštarauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatoms). Teismo šališkumas, pareiškėjo teigimu, pasireiškė ir tuo, kad teismas iki šiol jam neperdavė vieno iš teismui pateiktų skundo egzempliorių.

22. Pareiškėjo nuomone, teismas pažeidė: 1) ABTĮ 87 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes teismo sprendime yra neteisingai nurodytas pareiškėjo vardas („pagal S. S. skundą“); 2) ABTĮ 87 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes trečiuoju suinteresuotu asmeniu teismo sprendime yra nurodomas Neįgalumo ir darbingumo tarnybos Marijampolės teritorinis skyrius, nors nėra skyriaus tokiu pavadinimu; 3) ABTĮ 87 straipsnio 2 dalies 4 punktą, nes teismo sprendime nėra nurodytas ginčo (skundo) dalykas, kurį sudaro 20 klausimų Ginčų komisijai; 4) ABTĮ 87 straipsnio 3 dalies 1 punktą, nes teismo sprendime yra nurodyta tik dalis pareiškėjo reikalavimų ir yra neleistinų pakeitimų jų tekste; 5) ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 1 punktą, nes teismo sprendime yra nutylėtas faktas, kad iš bylos proceso šalių yra pašalintas tikrasis atsakovas – Ginčų komisija; 6) ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 2 punktą, nes nėra jokių įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados; 7) ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 3 punktą, nes teismas visus pareiškėjo įrodymus atmetė be argumentų; 8) ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 4 punktą, nes teismas visų savo išvadų nepagrindė įstatymais.

23. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismo prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes jam reikalingas teismo posėdžio garso įrašas.

24. Pareiškėjas, nesutikdamas su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 19 d. nutartimi, kurioje buvo išnagrinėtas ir atmestas jo atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 7 d. nutarties, kurioje atsisakyta tenkinti pareiškėjo pareiškimą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įpareigojimo pareiškėjui grąžinti sumokėtą žyminį mokestį už skundą, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė pareiškimą (gauta 2017 m. rugpjūčio 11 d.), kuriame išdėsto savo poziciją dėl pagrindo jam grąžinti sumokėtą žyminį mokestį už skundą, bei prašo priimti nutartį, kurios pagrindu Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos jam grąžintų sumokėtą žyminį mokestį už apeliacinį skundą, kadangi, jo teigimu, toks apeliacinis skundas žyminiu mokesčiu neapmokestintas. Be to, pareiškime pareiškėjas informuoja, kad jis iki šiol nėra gavęs vieno iš penkių teismui pateiktų savo apeliacinio skundo egzempliorių bei kad jis neregistruota pašto siunta gavo dviejų atsakovo atsiliepimų į apeliacinį skundą nuorašus (2017 m. birželio 26 d. ir 2017 m. liepos 5 d.). Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju yra pažeista ABTĮ 139 straipsnio 2 dalis, nes egzistuoja ne mažiau nei du (neregistruoti, skirtingos tekstų apimties ir turinio) atsakovo atsiliepimai į apeliacinį skundą. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismo prašo jam išsiųsti vieną iš penkių jo apeliacinio skundo egzempliorių ir jį informuoti apie apeliacinio skundo gavimo teisme datą bei proceso pagal jo apeliacinį skundą eigą.

25. Pareiškėjas, susipažinęs su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. raštu, pareiškime, teismo gautame 2017 m. spalio 16 d., nurodo, kad jis iki šiol negavo atsakymo į prašymą priimti nutartį, kurios pagrindu Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos jam grąžintų sumokėtą žyminį mokestį už apeliacinį skundą, ir į prašymą informuoti apie proceso pagal jo apeliacinį skundą eigą. Šiame pareiškime pareiškėjas apeliacinės instancijos teismo papildomai prašo suteikti informaciją apie galbūt priimtą teismo sprendimą, bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, jeigu jis jau buvo priimtas.

26. Pareiškėjas, susipažinęs su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 13 d. raštu, pareiškime, teismo gautame 2018 m. sausio 2 d., apeliacinės instancijos teismui pateikia klausimus, susijusius su jo prašymų (pareiškimų) nagrinėjimu, bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka terminais ir juos reglamentuojančiomis teisės normomis, tvirtina, kad jo apeliacinis skundas reikalauja ypatingo dėmesio, nes jame yra akcentuojami veiksmai su nusikalstamos veikos požymiais, bei pabrėžia ypatingą 2017 m. gegužės 22 d. posėdžio pirmosios instancijos teisme garso įraše ir VšĮ Marijampolės ligoninės 2016 m. gegužės 5 d. echoskopijos skaitmeninėje laikmenoje esančių duomenų svarbą.

27. Pareiškėjas, susipažinęs su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 30 d. raštu, pareiškime, teismo gautame 2018 m. rugpjūčio 8 d., nurodo iki šiol negavęs išsamių atsakymų į visus jo 2018 m. sausio 2 d. pareiškime suformuluotus klausimus, mano, jog jo byla galbūt yra vilkinama. Pareiškėjo vertinimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 30 d. raštas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas pareiškime prašo nurodyti teismo posėdžio, kuriame bus nagrinėjamas jo apeliacinis skundas, datą ir laiką, tvirtindamas, jog ši informacija yra svarbi apskaičiuojant jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

28. Pareiškėjas, susipažinęs su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. raštu, pareiškime, teismo gautame 2018 m. gruodžio 3 d., pakartotinai išreiškia nepasitenkinimą dėl jam nepateiktos pageidautos informacijos, dėl dar vis nepaskirto teismo posėdžio bei prašo suteikti informaciją apie teismo posėdžio datą ir laiką bei administracinės bylos numerio pakeitimo priežastis. Į pastarąjį pareiškėjo pareiškimą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atsakė 2018 m. gruodžio 18 d. rašte.

29. Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

30. Atsakovas sutinka su teismo išvadomis ir motyvais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. SS-2912 ir Ginčų komisijos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. S-287 teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl pagrindo įpareigoti Ginčų komisiją atlikti visus būtinus veiksmus, kad Tarnyba nustatytų pareiškėjo darbingumo lygį dėl 2016 m. gegužės 4 d. nelaimingo atsitikimo darbe pagal 2016 m. rugsėjo 20 d. prašymą Nr. DNS-3268 nuo jo sveikatos sutrikdymo (t. y. jo nelaimingo atsitikimo darbe padarinio) diagnozavimo 2016 m. gegužės 5 d. ir tam panaudotų visus reikalingus duomenis, užfiksuotus medicininiuose dokumentuose nuo jo sveikatos sutrikdymo (t. y. jo nelaimingo atsitikimo darbe padarinio) diagnozavimo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2016 m. spalio 28 d.

32. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

33. Asmens darbingumo lygį nustato Tarnyba (NSIĮ 18 str. 1 d., 18 str. 3 d. 2 p.), o administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Nagrinėdamas ginčą, teismas turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Teismui nesuteikta kompetencija pačiam nustatyti darbingumo lygį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1789/2012, 2013 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-756/2013). Teisėjų kolegija neturi specialių žinių, būtinų įvertinti specialistų pateiktas medicinines išvadas ir spręsti dėl pareiškėjo sveikatos būklės, todėl dėl pareiškėjo argumentų šiuo aspektu byloje nebus pasisakyta.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas ginčijamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo procedūrą, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes, neperžengė administracinio teismo kompetencijos ribų. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina ginčijamų sprendimų neteisėtumą ir nepagrįstumą. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo darbingumo lygis negali būti nustatytas anksčiau nei nuo 2016 m. birželio 9 d. (gydymo pabaiga) ir kad atsakovas pareiškėjo bazinio darbingumo lygį nustatė laikydamasis teisės aktų reikalavimų, bei kad nėra pagrindo panaikinti ginčijamus Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus ir Ginčų komisijos sprendimus. Dėl pirmosios instancijos teismo teiginio, jog, pagal Ginčų komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. A1-2 2013-02-13, 8 punktą, Ginčų komisija turi teisę, bet ne pareigą kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl asmens sveikatos pakartotinio ištyrimo, pasitelkti nepriklausomus ekspertus ir kitus specialistus, turinčius atitinkamą kvalifikaciją ir galinčius pateikti išvadas ginčijamu klausimu, teisėjų kolegija akcentuoja, kad minėta Ginčų komisijos teisė negali būti suprantama kaip reiškianti galimybę Ginčų komisijai pasirinkti, ar, esant teisės aktų nustatytoms sąlygoms, pasinaudoti šia teise, t. y. konstatavusi teisės aktuose nustatytas sąlygas, Ginčų komisija privalo kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl asmens sveikatos pakartotinio ištyrimo, pasitelkti nepriklausomus ekspertus ir kitus specialistus, turinčius atitinkamą kvalifikaciją ir galinčius pateikti išvadas ginčijamu klausimu.

35. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės pakartoja savo argumentus, pabrėždamas, jog kai kurie dokumentai buvo suklastoti, bei tvirtina, kad Ginčų komisija buvo nepagrįstai pašalinta iš bylos proceso šalių, kad teismas buvo šališkas, prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, taip pat įvertindama non reformatio in peius principą, draudžiantį apeliacinės instancijos teismui priimti sprendimą, bloginantį apelianto padėtį, palyginti su ta, kuri nustatyta skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, jei kiti suinteresuoti asmenys nepateikė apeliacinių skundų, pripažįsta tikslinga atskirai aptarti tik tuos aspektus, dėl kurių apeliaciniame skunde keliamas ginčas, t. y. dėl darbingumo lygio nustatymo procedūros, dėl Ginčų komisijos procesinės padėties nagrinėjant bylą, dėl teismo šališkumo bei dėl pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija nevertina apeliacinio skundo reikalavimų, nurodytų 3–6 ir 8–9 punktuose, pagrįstumo ir nepasisako dėl su jais susijusių pareiškėjo argumentų, kadangi šie apeliacinio skundo reikalavimai yra tapatūs skundo reikalavimams, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti 2017 m. vasario 21 d. nutartyje ir jų nenagrinėjo.

36. NSIĮ 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbingumo lygis – asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. NSIĮ 20 straipsnio, reglamentuojančio darbingumo lygio nustatymą, 4 dalyje įtvirtinta, kad darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos, po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės. Darbingumo lygio nustatymo tvarką reglamentuoja šio įstatymo 20 straipsnio bei šio straipsnio 8 dalies pagrindu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 (2014 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. A1-131/V-349 redakcija) patvirtinti Darbingumo lygio nustatymo kriterijų bei Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašai ir šių dokumentų priedai. Kriterijų aprašo 3 punkte nurodyta, kad asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant, pirma, medicininius kriterijus, t. y. asmens bazinį darbingumą, ir, antra, asmens veiklą ir gebėjimą dalyvauti. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo bazinio darbingumo vertinimo.

37. Pagal Kriterijų aprašo 4 punktą, medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumą įtakojančiais ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcinius sutrikimus. Vadovaujantis NSIĮ 20 straipsnio 6 dalimi, darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Pagal Tvarkos aprašo 8 punktą, asmenį gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad, taikant gydymą ir (ar) medicininės reabilitacijos priemones, išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, parengia ir įteikia asmeniui šio punkto papunkčiuose nurodytus dokumentus, be kita ko, medicininių tyrimų išrašus. Tvarkos aprašo 13 punkte įtvirtinta Tarnybos (jos teritorinių skyrių) teisė per 3 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos, esant poreikiui, kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios gydytojas išdavė siuntimą, dėl galimybės susipažinti su asmens ambulatorinėje kortelėje esančia medicinine informacija ir (ar) dėl papildomų medicininių dokumentų (informacijos) pateikimo, bei kitas įstaigas ar institucijas dėl papildomų duomenų (informacijos) pateikimo, jeigu gauti medicininiai ar kiti dokumentai yra neišsamūs ar jų nepakanka, taip pat spręsti dėl asmens apžiūros poreikio. Sprendimą dėl asmens darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ir termino Tarnybos teritoriniai skyriai turi priimti per 15 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų gavimo dienos (Tvarkos aprašo 14.1 p.). Pagal Tvarkos aprašo 381 punktą, pakartotinai vertindama asmens darbingumą, Tarnyba turi teisę pasitelkti ekspertus iš Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų konsultantų sąrašo, kitus ekspertus, taip pat gauti būtiną informaciją iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos, Valstybinės ligonių kasos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir kitų institucijų. Tarnyba, gavusi visus darbingumo lygiui pakartotinai vertinti reikiamus dokumentus, asmens darbingumo lygį įvertina ir sprendimą priima per 30 kalendorinių dienų (Tvarkos aprašo 382 p.).

38. Kriterijų aprašo 1 priedo XV dalies 81 punkte nurodyta, kad nenurodytų somatinių ligų ir pažeidimų atveju (pooperacinės būsenos ir kt.) bazinis darbingumas nustatomas įvertinus bendrą funkcinį sutrikimą: 1. nežymus funkcinis sutrikimas (asmens veikla nesutrikusi) – 100 proc.; 2. lengvas funkcinis sutrikimas (asmuo negali pakelti sunkių fizinių krūvių, reikia papildomų poilsio pertraukėlių, pirštų funkcijos pablogėjusios, bet gali rašyti; reikalinga dieta, turi reguliariai vartoti vaistus) – 80 proc.; ir t. t.

39. Nagrinėjamu atveju Tarnybos Marijampolės teritorinis skyrius, gavęs pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 20 d. prašymą nustatyti darbingumo lygį, be kita ko, atgaline data, terminuotai (laikotarpiui nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2016 m. birželio 8 d.) (I t., b. l. 13), pateiktą kartu su UAB „Jogimeda“ 2016 m. rugsėjo 19 d. siuntimu į Tarnybą Nr. 38, kuriame apžvelgtos pareiškėjo traumos aplinkybės, nurodyta, kad šiuo metu skausmo nėra, juda laisvai, pagrindinė diagnozė – TLK-10-AM kodas S86.1, jį išnagrinėjo ir sprendimą priėmė 2016 m. rugsėjo 21 d. (Tarnybos Marijampolės teritorinio skyriaus 2016 m. rugsėjo 22 d. raštas Nr. R-3693, I t., b. l. 15), o 2016 m. rugsėjo 21 d. išdavė darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymą DLN-2 Nr. 3268 (I t., b. l. 16), kurioje nurodyta, kad darbingumo lygio vertinimas – pirminis; darbingumo lygis – 100 proc., nustatytas nuo 2016 m. rugsėjo 20 d., neterminuotai; darbingumo lygio priežastis – 27.3. nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe; diagnozės kodas pagal TLK-10-AM – S86.1. Taigi, Tarnybos teritorinis skyrius sprendimą dėl pareiškėjo darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ir termino priėmė mažiau nei per 15 darbo dienų nuo pareiškėjo prašymo nustatyti darbingumo lygį ir siuntimo gavimo, todėl Tvarkos aprašo 14.1 papunktyje įtvirtinto termino nepažeidė.

40. Pareiškėjas, nesutikdamas su 2016 m. rugsėjo 21 d. darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymoje DLN-2 Nr. 3268 nurodytais duomenimis (dėl darbingumo lygio, jos atsiradimo laiko ir termino), kreipėsi į Tarnybos Marijampolės teritorinio skyriaus vedėją (2016 m. rugsėjo 24 d. raštas, I t., b. l. 17–18), be kita ko, atkreipdamas dėmesį į Tarnybos teisę gauti papildomus medicininius ar kitus dokumentus, ir pabrėždamas 2016 m. gegužės 5 d. jam atliktos sužalotos vietos echoskopijos skaitmeninėje laikmenoje esančios informacijos svarbą.

41. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, nagrinėdamas jam persiųstą pareiškėjo skundą, 2016 m. spalio 17 d. raštu Nr. R-33679 kreipėsi į UAB „Jogimeda“, prašydamas patikslinti siuntime nurodytą ligos kodą S86.1, kuris atitinka ūminę funkcinę būklę, nes, nustatant darbingumo lygį, yra vertinami traumos padariniai. UAB „Jogimeda“ 2016 m. spalio 18 d. siuntime kreipėsi II l. traumatologo konsultacijos dėl diagnozės pagal TLK-10-AM – S86.1 (I t. b. l. 19). VšĮ Marijampolės ligoninės 2016 m. spalio 18 d. siuntime bendrosios praktikos gydytojui (I t., b. l. 20) (gydytojo A. P.) nurodytas kodas pagal TLK-10-AM – M25.67. VšĮ Marijampolės ligoninės 2016 m. spalio 18 d. siuntime (neįskaitoma kam) (I t., b. l. 21) nurodytas kodas pagal TLK-10-AM – S86.1. UAB „Jogimeda“ 2016 m. spalio 24 d. siuntime pakartotinai kreipėsi II l. traumatologo konsultacijos dėl diagnozės pagal TLK-10-AM – būklė po S86.1 (I t., b. l. 23). VšĮ Marijampolės ligoninės 2016 m. spalio 24 d. siuntime šeimos gydytojui (I t., b. l. 24) (gydytojo A. P.) nurodytas kodas pagal TLK-10-AM – T06.4, S86.1, M25.67 (šis dokumentas sutampa su apeliaciniame skunde pateiktu išrašu iš dokumento, įvardyto kaip VšĮ Marijampolės ligoninės gydytojo A. P. 2016 m. spalio 24 d. konsultacijos dokumentas, kurį pareiškėjas laiko tikruoju konsultacijos dokumentu).

42. Ginčijamame 2016 m. spalio 28 d. sprendime Nr. SS-2912 (I t., b. l. 27–28) Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius nurodė nustatęs pagrindą atlikti pakartotinį darbingumo lygio vertinimą. Pažymėjo, kad, vertinant bazinį darbingumo lygį dėl nurodytų diagnozių (T06.4, M25.67, S86.1), vadovautasi Kriterijų aprašo 1-o priedo XV dalies 81.1 papunkčiu, kuris taikomas nenurodytų somatinių ligų ir pažeidimų atveju (pooperacinės būsenos ir kt.), o bazinis darbingumas nustatomas įvertinus bendrą funkcinį sutrikimą. Šiuo atveju yra nustatytas nežymus funkcinis sutrikimas (kai asmens veikla nesutrikusi). Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius laikė, kad Tarnybos Marijampolės teritorinio skyriaus 2016 m. rugsėjo 21 d. darbingumo lygio vertinimo akte dėl nelaimingo atsitikimo darbe Nr. NA-3273 pareiškėjo darbingumo lygis – 100 proc. – buvo nustatytas tinkamai. Pareiškėjui paaiškinta, kad tokio pobūdžio sveikatos funkcijos sutrikimas mažesne (80 proc.) bazinio darbingumo verte būtų vertinamas tuomet, jei jis atitiktų Kriterijų aprašo 1-o priedo XV dalies 81.2 papunktį, tačiau tokio sunkumo sveikatos funkcinis sutrikimas šiuo atveju nėra diagnozuotas. Kita vertus, Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius nesutiko su minėtame akte Nr. NA-3273 nurodyta darbingumo lygio nustatymo data, ir, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo laikino nedarbingumo laikotarpis buvo nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2016 m. birželio 8 d., todėl padariniai konstatuotini po gydymo pabaigos, t. y. nuo 2016 m. birželio 9 d., pareiškėjui 100 proc. darbingumo lygį dėl priežasties „nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe“ nustatė neterminuotai nuo 2016 m. birželio 9 d.

43. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. spalio 28 d. darbingumo lygio vertinimo akte dėl nelaimingo atsitikimo darbe Nr. NA-2569 (II t., b. l. 19-20) nurodyta, kad vertinimas – pakartotinis; pagrindinė diagnozė, TLK-10-AM kodas – M25.67, S86.1, T06.4; diagnozė (susijusi su nelaimingu atsitikimu darbe), TLK-10-AM kodas – M25.67, T06.4; darbingumo lygis dėl nelaimingo atsitikimo darbe vertintas med. dokumentacijos duomenimis: 2016 m. rugsėjo 19 d. siuntimu į Tarnybą Nr. 38, teritorinio skyriaus darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. NA-3273, papildomai gauta 2016 m. spalio 24 d. traumatologo konsultacijos išvada, kita bylos dokumentacija. Tarnybos 2016 m. lapkričio 2 d. išduotoje darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymoje DLN-2 Nr. 936 (I t., b. l. 30) nurodyta, kad darbingumo lygio vertinimas – pakartotinis; darbingumo lygis – 100 proc., nustatytas nuo 2016 m. birželio 9 d., neterminuotai; darbingumo lygio priežastis – 27.3. nelaimingas atsitikimas (suluošinimas) darbe; diagnozės kodas pagal TLK-10-AM – M25.67, T06.4.

44. Iš šių aplinkybių matyti, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, nusprendęs atlikti pakartotinį pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą, pasinaudojo Tvarkos aprašo 381 punkte įtvirtinta teise gauti būtiną informaciją iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Aplinkybė, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos prašė kitokių duomenų nei 2016 m. rugsėjo 24 d. rašte (skunde) nurodė pareiškėjas, savaime nereiškia Tarnybos veiksmų neteisėtumo.

45. Ginčijamame 2016 m. gruodžio 22 d. sprendime Nr. S-287 (I t., b. l. 40–43) Ginčų komisija nusprendė, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius pagrįstai nevertino siuntime nurodytos diagnozės S86.1 (TLK-10-AM kodas), nes 2016 m. spalio 24 d. ortopedas-traumatologas konsultacijos išvadoje nurodė, jog ligos S86.1 TLK-10-AM kodas taikomas esant ūmiai būklei, o šiuo atveju asmeniui diagnozuota būklė po dalinio kairės blauzdos raumens plyšimo – nežymus funkcinis sutrikimas, todėl tikslinga diagnozę įvardyti TLK-10-AM kodu T06, t. y. traumos pagal TLK-10-AM kodą S86.1 padariniai. Ginčų komisija nenagrinėjo klausimo dėl netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos išmokėjimo pareiškėjui, teigdama, kad tai priskirta ne jos kompetencijai. Ginčų komisija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo prašymas nėra grindžiamas Tvarkos aprašo 28 punkto nuostatomis, t. y. jis į Tarnybą kreipėsi pirmą kartą, konstatavo, jog pareiškėjo prašymas darbingumo lygį nustatyti atgaline data buvo netenkintas pagrįstai, o jo 100 proc. bazinis darbingumas teisingai prilygintas 100 proc. darbingumo lygiui, galiojančiam nuo 2016 m. birželio 9 d.

46. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius dokumentus ir ginčo šalių argumentus, nenustatė, kad Tarnyba, vertindama pareiškėjo darbingumo lygį, būtų padariusi kokius nors procedūrinius pažeidimus, juolab pažeidimus, kurie galėtų būti pripažinti esminiais ir sudarančiais pagrindą naikinti Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. SS-2912. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių dokumentų, paneigiančių anksčiau gydytojų padarytas išvadas (nutarties 39 p.). Pareiškėjo teiginiai, kad Tarnyba ir Ginčų komisija suklastojo ir / ar rėmėsi suklastotais dokumentais, yra grindžiami tik paties pareiškėjo subjektyvia nuomone, todėl atmestini. Dokumentų teisingumo nepaneigia aplinkybė, jog kai kuriuose iš jų galbūt buvo padaryti rašymo apsirikimai, pavyzdžiui, nežymiai suklysta pareiškėjo gimimo data (byloje nėra duomenų, kad dėl to pareiškėjo tapatybė būtų buvusi nustatyta neteisingai ar netiksliai). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai, jog darbingumo lygis jam buvo nustatytas netinkamai, yra nepagrįsti.

47. Pareiškėjas prašymu dėl darbingumo lygio atsiradimo laiko (2016 m. rugsėjo 20 d. prašyme Tarnybai – nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2016 m. birželio 8 d., skunde teismui – nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2016 m. spalio 28 d.) iš esmės siekia, kad būtų nustatytas jo darbingumo lygis, buvęs gydymo laikotarpiu. Šiame kontekste teisėjų kolegija pakartotinai pažymi, kad darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos, po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės (NSIĮ 20 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju įpareigojus Tarnybą įvertinti pareiškėjo darbingumo lygį laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2016 m. birželio 8 d. (ginčijamame 2016 m. spalio 28 d. sprendime Nr. SS-2912 pareiškėjo darbingumo lygis nustatytas nuo 2016 m. birželio 9 d.), susidarytų situacija, kad pareiškėjo darbingumo lygis būtų vertinamas pagal gydymo laikotarpiu buvusią jo sveikatos būklę, nors darbingumo lygio nustatymo metu jis būtų visiškai darbingas (darbingumo lygis – 100 proc.). Pareiškėjas, prašyme ir skunde nurodydamas sumažėjusio darbingumo lygio pabaigos laiką (atitinkamai 2016 m. birželio 8 d. ir 2016 m. spalio 28 d.), iš esmės patvirtina, jog vėliau jo darbingumo lygis nebebuvo sumažėjęs. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo teisinio pagrindo pareiškėjo darbingumo lygį nustatyti ir laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2016 m. birželio 8 d.

48. Dėl darbingumo lygio nustatymo termino teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal NSIĮ 20 straipsnio 8 dalies 6 punktą, darbingumo lygis gali būti nustatomas neterminuotai, kai darbingumo lygis nustatomas dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar dėl profesinės ligos. Pareiškėjas šiuo atveju nenurodė jokių konkrečių priežasčių, dėl kurių jo darbingumo lygis turėjo būti nustatytas terminuotai, o toks prašymas yra sietinas su anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis (nutarties 46 p.). Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesutikti su atsakovo padaryta išvada, jog pareiškėjo darbingumo lygis yra nustatytinas neterminuotai. Pastebėtina, kad tuo atveju, jei, pareiškėjo nuomone, jo darbingumo lygis pasikeis, jis teisės aktų nustatyta tvarka galės pakartotinai kreiptis dėl darbingumo lygio nustatymo.

49. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje konstatuotas aplinkybes, ginčijamų Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. SS-2912 ir Ginčų komisijos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. S-287 turinį, nenustatė pagrindo šiuos sprendimus panaikinti pareiškėjo argumentų pagrindu, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo.

50. Dėl Ginčų komisijos procesinės padėties nagrinėjant bylą teisėjų kolegija akcentuoja, kad ABTĮ 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog, apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia. Šiuo atveju Ginčų komisija nagrinėjo ginčą išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka tarp pareiškėjo S. S. ir atsakovo Tarnybos. Taigi, Ginčų komisija nagrinėjamoje byloje negali būti bylos proceso šalimi, taip pat kaip ir pirmosios instancijos teismas negali būti bylos proceso šalimi jo išnagrinėtą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas Ginčų komisijos pagrįstai neįtraukė į bylą atsakovu.

51. Dėl apeliacinio skundo teiginių apie pirmosios instancijos teismo šališkumą akcentuotina, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas. Asmeninis (subjektyvusis) nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų pabrėžta, kad teismas turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. balandžio 4 d. sprendimą Academy Trading Ltd ir kt. prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 30342/96). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar aptariamo ryšio pobūdis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo nešališkumo stoką. Sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui. Bet kuris teisėjas, dėl kurio nešališkumo stokos esama teisėtos priežasties nuogąstauti, privalo nusišalinti (žr., pvz., 1989 m. gegužės 24 d. sprendimą byloje Hauschildt prieš Daniją (pareiškimo Nr. 10486/83); 1996 m. birželio 10 d. sprendimą byloje Pullar prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22399/93); 2000 m. birželio 22 d. sprendimą byloje Coëme ir kt. prieš Belgiją (pareiškimo Nr. 32492/96).

52. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo abejones dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo siejo su bylą nagrinėjusių teisėjų elgesiu (pasisakymais) teismo posėdžių metu, teismo sprendimo trūkumais, netinkamu bylos aplinkybių vertinimu, nepagrįstu Ginčų komisijos pašalinimu iš bylos proceso šalių. Teisėjų kolegija nurodo, jog tam tikri rašymo apsirikimai teismo procesiniame sprendime, pavyzdžiui, pareiškėjo vardo parašymas su klaidomis, savaime nerodo teismo šališkumo. Teismas, rengdamas procesinį dokumentą (šiuo atveju – sprendimą), neturi pareigos į jį pažodžiui perkelti pareiškėjo reikalavimus ir argumentus, o šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė, kad teismo sprendime pareiškėjo reikalavimai ir argumentai būtų buvę pateikti netinkamai (neatitiktų turinio). Tai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl kai kurių pareiškėjo teiginių arba tam tikras aplinkybes vertino ne taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, sutiko su atsakovo argumentais, savaime nepaneigia, kad teismas buvo nešališkas. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai Ginčų komisijos neįtraukė į bylą atsakovu. Priešingai nei tvirtina pareiškėjas, teismo sprendime yra aiškiai išdėstytas teisinis reglamentavimas, kuriuo jis vadovavosi, teismo išvados yra motyvuotos. Įvertinus pirmosios instancijos teismo teisėjų elgesį (pasisakymus) teismo posėdžių metu (garso įrašai), teisėjų kolegijai nekyla pagrįstų abejonių dėl šių teisėjų nešališkumo. Remdamasi tuo, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo.

53. Dėl pareiškėjo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka pažymėtina, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Pareiškėjas prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka grindžia tuo, kad jam reikalingas teismo posėdžio garso įrašas. Pareiškėjas nepaaiškina, kam jam reikalingas teismo posėdžio garso įrašas, nenurodo susidūręs su kokiomis nors kliūtimis savo poziciją išdėstyti raštu. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl šis pareiškėjo prašymas nėra tenkinamas.

54. Dėl pareiškėjo prašymo, suformuluoto pareiškime, teismo gautame 2017 m. rugpjūčio 11 d., kuriame prašyta priimti nutartį, kurios pagrindu Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos jam grąžintų sumokėtą žyminį mokestį už apeliacinį skundą, teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 35 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas 15 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius žyminio mokesčio sumokėjimą (II t., b. l. 136). Pagal ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 8 punktą, sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai žyminis mokestis sumokėtas už skundą (prašymą, pareiškimą), kuris žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Žyminiu mokesčių neapmokestinamų skundų (prašymų, pareiškimų) sąrašas yra pateikiamas ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 1 punkte, tarp jų – valstybės tarnautojų ir pareigūnų kreipimaisi, kai tai susiję su tarnybos teisiniais santykiais. Nagrinėjamu atveju kilęs ginčas yra susijęs ne su tarnybos teisiniais santykiais, o su Tarnybos veiksmais pareiškėjui nustatant darbingumo lygį, todėl pareiškėjo skundas (apeliacinis skundas) nepriskirtinas neapmokestinamiems skundams. Tokio teisėjų kolegijos vertinimo nekeičia aplinkybė, kad pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, o poreikis nustatyti jo darbingumo lygį atsirado įvykus nelaimingam atsitikimui darbe. Atsižvelgiant į tai, šis pareiškėjo prašymas taip pat nėra tenkinamas.

55. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė