2018-03-21 Nr. AB-6002-3-62-3-02337-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2017-552/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02337-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 20.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų iš Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 14 d. iki 2016 m. vasario 11 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK trečiojo lokalinio sektoriaus bendrabučio ir kamerų tipo patalpose per mažo ploto sąlygomis. Pažymėjo, kad dalį gyvenamųjų patalpų ploto užėmė jose buvę baldai, dėl to tekęs plotas buvo dar mažesnis. Dėl gyvenamojo ploto trūkumo tarp nuteistųjų kildavo konfliktai. Kalėdamas tokiomis sąlygomis pareiškėjas nurodė neturėjęs galimybių pakankamai judėti, mankštintis, jam trūko oro, skaudėjo galvą. Dėl patirtų išgyvenimų jam diagnozuotas emociškai nestabilios asmenybės sutrikimas. Todėl pareiškėjas teigė patyręs neturtinę žalą.

3. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad pareiškėjas laisvės atėmimo įstaigoje atliko paskirtą bausmę laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 14 d. iki 2016 m. vasario 11 d. Pripažino, kad pareiškėjui, kalint kamerų tipo patalpoje, tam tikru metu jam tekęs plotas buvo per mažas. Atsakovo atstovas pabrėžė, kad Pravieniškių PN-AK nėra kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose. Todėl pareiškėjui, gyvenant bendrabučio tipo patalpose, galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Nuteistieji pagal nustatytą darbotvarkę gali lankytis sporto aikštynuose ir salėse, koplyčioje, bendruose masiniuose renginiuose ir pan. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 700 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK trečiąjį sektorių atvyko 2015 m. gegužės 14 d. ir išvyko 2016 m. vasario 11 d.

7. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra neginčijamų objektyvių įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog 9 būrio 2, 4 gyvenamosiose patalpose bei 12 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje buvo įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl ši pareiškėjo nurodyta aplinkybė vertintina kaip pagrįsta. Todėl, įvertinęs minėtų patalpų plotą ir jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių (kalintų asmenų skaičius nėra žinomas), teismas konstatavo, kad pareiškėjui, kalint 9 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje nuo 2015 m. gegužės 14 d. iki 2015 m. gegužės 26 d., teko 2,04 kv. m. gyvenamojo ploto, kalint 9 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje nuo 2015 m. gegužės 27 d. iki 2015 m. liepos 20 d., nuo 2015 m. rugpjūčio 6 d. iki 2015 m. rugpjūčio 11 d., – 2,2 kv. m gyvenamojo ploto, kalint 12 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. iki 2015 m. rugsėjo 17 d., nuo 2015 m. spalio 14 d. iki 2015 m. spalio 19 d., nuo 2016 m. vasario 6 d. iki 2016 m. vasario 7 d.,– 2,25 kv. m. gyvenamojo ploto. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad 89 dienas pareiškėjui kalint minėtose bendrabučio tipo patalpose, buvo pažeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punktas, kuriame nustatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjui, kalint kamerose, ženkliai ploto trūko tik 8 dienas (trūko 1,15–1,16 kv. m ploto), o 93 dienas ploto trūkumas buvo minimalus (trūko 0,08 kv. m ploto). Todėl teismas konstatavo, kad buvo pažeistas ir Taisyklių 111.2 punktas, kuriame numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m.

9. Įvertinęs pareiškėjui padarytų pažeidimų trukmę ir pobūdį, atsižvelgęs tai, kad nėra duomenų, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pareiškėjui priteisė neturtinės žalos atlyginimą.

III. 10. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti – pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas, o pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

11. Pravieniškių PN-AK nurodo, kad vien tik aplinkybė, jog pareiškėjas buvo kalinamas per mažo ploto sąlygomis, nereiškia, kad jis buvo laikomas žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis, t. y. pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį. Pabrėžia, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas yra savaime pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą. Atsakovo atstovo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą, o pripažinimas, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos, yra pakankama satisfakcija jo pažeistoms teisėms apginti.

12. Pareiškėjas atsiliepimu prašo atsakovo atstovo Pravieniškių PN-AK apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai rėmėsi teismų praktika ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui dėl netinkamų jo kalinimo sąlygų Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino pareiškėjo skundą ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

14. Pravieniškių PN-AK, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą nėra pagrindo.

15. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas ir byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų, t. y. tik dėl apelianto keliamų abejonių dėl pareiškėjui priteisto neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo.

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

18. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.

19. Šiuo atveju apeliantas nei pažeidimo trukmės, nei jo pobūdžio neginčija, tik mano, kad nustatytas pažeidimas yra mažareikšmis, todėl priteisti neturtinės žalos atlyginimo nebuvo būtina.

20. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

21. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).

22. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui, kalint bendrabučio tipo patalpose, 89 dienas teko mažiau gyvenamojo ploto nei numatyta Taisyklių 111.1 punkte, t. y. mažiau nei 3,1 kv. m bendrabučio tipo patalpos ploto. Taip pat teismas nustatė, kad pareiškėjui, kalint kamerose (baudos izoliatoriaus kamerose), 8 dienas teko mažiau gyvenamojo ploto nei numatyta Taisyklių 111.2 punkte, t. y. mažiau nei 3,6 kv. m kamerų tipo patalpos ploto, o 93 dienas pareiškėjui tekęs ploto trūkumas buvo minimalus (trūko 0,08 kv. m ploto). Pravieniškių PN-AK šių nustatytų pažeidimų neginčija. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylos duomenis, taip pat neturi pagrindo su šiais nustatytais pažeidimais nesutikti.

23. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas faktines bylos aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms šiuo aspektu ir jų nekartodama, papildomai atkreipia dėmesį, kad atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturėjo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

24. Vis dėl to, įvertinusi pareiškėjui padarytų pažeidimų pobūdį, trukmę ir mastą, atsižvelgdama į aplinkybę, kad pareiškėjas, kalėdamas bendrabučio tipo patalpose, turėjo judėjimo laisvę ir minėtoje patalpoje turėjo būti tik miegui skirtu metu, teisėjų kolegija pripažįsta, jog šie kalinimo sąlygų reikalavimų pažeidimai nesudarė prielaidų pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir būtų nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-667-602/2017), konstatuoja, kad pareiškėjo teisių pažeidimui atlyginti proporcinga neturtinės žalos atlyginimo suma yra 400 Eur. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog dėl nustatyto ploto trūkumo pareiškėjui būtų atsiradusios tokios pasekmės, kurios galėtų būti kompensuojamos tik didesne nei 400 Eur suma.

25. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo dydį ir priteisė per didelę sumą pareiškėjo patirtai žalai kompensuoti. Todėl Pravieniškių PN-AK apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui 400 Eur jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui E. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Likusią Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė