2018-09-26 Nr. AB-16646-3-62-3-01897-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1853-525/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01897-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas pateikė teismui skundą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Alytaus AVPK), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde ir papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 5 d. iki 2016 m. kovo 1 d. Alytaus AVPK areštinėje (toliau – ir areštinė) buvo laikomas kamerose Nr. 5, 9, 11, 12 ir kt. netinkamomis sąlygomis. Pareiškėjo teigimu, jam tekęs kameros plotas buvo per mažas. Sanitarinis mazgas buvo netvarkingas. Kameros buvo nepakankamai vėdinamos, langai beveik neatsidarė, t. y. atsidarė vos 2 cm dėl ant langų uždėtų grotų, dėl to trūkdavo deguonies. Kamerose apšvietimas buvo silpnas ir kenkė regėjimui.

Naudojantis kamerose tualetu, sklisdavo blogas kvapas. Tualetas nuo bendros kameros erdvės buvo atskirtas tik iš vienos pusės. Kartu su tualetu buvo įrengta kriauklė, todėl tualeto patalpoje teko plauti indus, praustis ir valytis dantis. Karštas vanduo į kameras nebuvo tiekiamas. Kameros buvo nesuremontuotos, nuo lubų byrėjo tinkas, į sienas buvo įsismelkęs šlapimo kvapas, kamerų grindyse buvo tarpai, kuriuose buvo daug mikrobų, o ant sienų ir lubų veisėsi grybelis. Areštinėje nebuvo sudaryta sąlygų laikyti maisto produktus, t. y. nebuvo šaldytuvo, o maistą laikant šiltoje patalpoje, kai kuriuos produktus tekdavo išmesti, dėl to tekdavo kęsti alkį, nes areštinėje buvo duodama per mažai maisto.

Kamerose nebuvo stalų ir kėdžių, todėl nebuvo ant ko valgyti. Spintelių durelės buvo techniškai netvarkingos, kai kurios spintelės buvo be durelių, dėl to kamerose pasklidę mikrobai patekdavo ant maisto. Areštinėje buvo suteikiamas ne visas patalynės komplektas, t. y. nebuvo duodamas užvalkalas antklodei. Pareiškėjo teigimu, į jo skundus dėl netinkamų laikymo sąlygų areštinėje dirbę pareigūnai nereaguodavo. Jis su 2016 m. kovo 18 d. prašymu kreipėsi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamentą (toliau – ir Visuomenės sveikatos centras), kad šis atliktų išsamų tyrimą dėl areštinės patalpų antisanitarinių sąlygų, tačiau minėta įstaiga 2016 m. balandžio 15 d. pateikė patikrinimo aktą Nr. 2.1-68(22.4.1.1.12), nenurodydama objektyvių duomenų.

Pareiškėjo nuomone, Visuomenės sveikatos centras patikrinimą galbūt atliko tuo metu, kai kamerose nebuvo kalinamų asmenų, patalpos buvo išvėdintos laikius atidarytas duris, kameros buvo išdezinfekuotos, įspėjus iš anksto Alytaus AVPK apie patikrinimo laiką. Todėl, pareiškėjo nuomone, turėtų būti iškviestos liudytojomis Visuomenės sveikatos centro Sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja A. A. ir šio skyriaus vyriausioji specialistė V. Š., o Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos įpareigotas pavesti kitam departamentui iš naujo atlikti patikrinimą areštinėje.

Taip pat, pareiškėjo teigimu, Alytaus AVPK turėtų pateikti areštinės kamerų, kuriose jis buvo laikomas, nuotraukas tam, kad būtų nustatytos sąlygos, kurios realiai buvo jo laikymo areštinėje metu. Dėl netinkamų laikymo sąlygų areštinėje patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, baimę, nerimą, stresą, buvo pažeminta jo garbė ir orumas.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus AVPK, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Alytaus AVPK nurodė, kad pareiškėjas areštinėje periodiškai buvo laikomas laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 5 d. iki 2016 m. kovo 21 d. Areštinė savo veiklą vykdė remdamasi ankstesne teismų praktika, pagal kurią policijos areštinės kameros plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. Alytaus AVPK nesiekė sudaryti nežmoniškų sąlygų areštinėje laikomiems asmenims, pažeminti jų orumą ar pakenkti jų sveikatai. Visuomenės sveikatos centras pagal pareiškėjo skundą 2016 m. balandžio 8 d. atliko areštinės operatyvųjį patikrinimą. Buvo tikrinamos kameros Nr. 5, 9, 11 ir 12. Patikrinti kamerų oro judėjimo greičiai, dirbtinė apšvieta, kamerų vėdinimas, tiek paviršių, tiek sanitarinių mazgų švara. Jokių higienos reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Alytaus AVPK pabrėžė, kad areštinės patalpų atitikimas higienos normų reikalavimams buvo tikrinamas ir ankščiau. Alytaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. liepos 16 d. patikrinimo akte Nr. PA-208 konstatuota, kad areštinės kamerose įrengti sanitariniai mazgai atskirti 120 cm aukščio pertvara, įrengta šalto vandens tiekimo sistema, sanitarinis mazgas turi atskirą patalpų oro šalinimo sistemą; areštinės kamerose langai pritaikyti vėdinimui natūraliu būdu; yra dezinfekcijos kontrolės žurnalas, atliekamas patalpų valymas dezinfekcinėmis priemonėmis; higienos normų pažeidimų nenustatyta. Pažeidimų dėl kamerose įrengtų sanitarinių mazgų, vėdinimo sistemų, apšvietimo, dezinfekavimo nenurodyta ir Alytaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. rugpjūčio 11 d. patikrinimo akte Nr. PA-229. Alytaus AVPK taip pat pabrėžė, kad areštinėje nebuvo užregistruota nė vieno pareiškėjo skundo dėl pareigūnų netinkamo elgesio.

5. Atsakovo atstovas akcentavo, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų žalos padarymo faktą. Pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas, nes nėra viešosios atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos pareiškėjui padarymo fakto ir priežastinio ryšio tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Jeigu vis tik teismas nuspręstų, kad tam tikrais periodais buvo pažeista pareiškėjo teisė į minimalų kalinimo plotą, neturtinės žalos atlyginimas jam neturėtų būti priteistas, nes pats teisės pažeidimo pripažinimas būtų pakankama ir teisinga satisfakcija – pareiškėjas areštinės kamerose buvo laikomas trumpą laiką, nėra jokių objektyvių duomenų, jog dėl laikymo areštinėje būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata.

II. 6. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus AVPK, 222 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

7. Įvertinęs bylos duomenis, teismas konstatavo, kad pareiškėjas 79 paras buvo laikomas Alytaus AVPK areštinėje pažeidžiant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punktą, kuriame numatyta, kad vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Teismas pažymėjo, kad 36 paras pareiškėjui teko 3,72 kv. m gyvenamojo ploto (trūko 1,28 kv. m), o 43 paras – 4,96 kv. m gyvenamojo ploto (trūko 0,04 kv. m).

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. kovo 18 d. pateikė skundą Visuomenės sveikatos centrui, kuris 2016 m. balandžio 8 d. atliko operatyviąją patikrą bei surašė 2016 m. balandžio 15 d. patikrinimo aktą Nr. PA.1-4(22.4.1.1.12). Patikrinimo metu buvo vertinta kamerų Nr. 5, 9, 11 ir 12 oro judėjimo greičio, dirbtinės apšvietos ir kitų rodiklių atitiktis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:20158) reikalavimams. Patikrinimo akte konstatuota, kad tikrintose kamerose oro judėjimo greičio ir dirbtinės apšvietos parametrai atitiko HN 134:2015 reikalavimus; taip pat nurodyta, kad yra sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, visose tikrintose kamerose langai atsidaro; tikrintos policijos areštinės kameros ir jose esantys įrenginiai (įranga) patikrinimo metu buvo techniškai tvarkingi; kameros, jose esantys sanitariniai mazgai švarūs. Alytaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. liepos 16 d. patikrinimo akte Nr. PA-208 konstatuota, jog areštinėje laikomi asmenys aprūpinami minkštuoju inventoriumi (čiužiniais, pagalvėmis, antklodėmis), švariais lovos skalbiniais (dviem paklodėmis, užvalkalu pagalvei) ir dviem rankšluosčiais. Minkštasis inventorius dezinfekuojamas areštinėje įrengtoje dezinfekcijos kameroje. Taip pat minėtame patikrinimo akte nekonstatuoti sanitarinių mazgų įrengimo pažeidimai, pripažinta, jog kontrolės metu blogas kvapas kamerose nebuvo juntamas. Alytaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. rugpjūčio 11 d. patikrinimo akte Nr. PA-229 nurodyta, jog areštinėje laikomi asmenys aprūpinami tinkamu inventoriumi, sanitariniai mazgai įrengti tinkamai, jie turi atskirą patalpų oro šalinimo sistemą, reguliariai atliekamas patalpų valymas dezinfekcinėmis priemonėmis, kameros švarios, baldai švarūs, ant sienų ir lubų pelėsių nepastebėta.

9. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato, jog areštinių kamerose turi būti tiekiamas karštas vanduo, įrengti šaldytuvai.

10. Teismas konstatavo, kad byloje pateikti duomenys paneigė pareiškėjo argumentus dėl netinkamų sąlygų (t. y. higienos normų pažeidimų) areštinės kamerose, šiais duomenis teismas neturėjo pagrindo netikėti. Todėl teismas netenkino pareiškėjo prašymo iškviesti liudytojais Visuomenės sveikatos centro specialistus ir įpareigoti Nacionalinio visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos pavesti kito miesto departamentui iš naujo atlikti patikrinimą areštinėje. Teismas taip pat netenkino pareiškėjo prašymo įpareigoti Alytaus AVPK pateikti areštinės kamerų Nr. 4, 5, 9, 10, 11, 12 nuotraukas, kadangi tokios nuotraukos būtų padarytos šiuo metu, dėl to neparodytų tikrosios kamerų būklės, buvusios pareiškėjo kalinimo areštinėje laikotarpiu.

11. Teismas konstatavo, kad dėl pareiškėjui atsiradusių neigiamų pasekmių nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, t. y., kad pareiškėjas areštinėje buvo laikomas kankinančiomis, žeminančiomis žmogaus orumą sąlygomis. Tačiau teismui nekilo abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų (per mažo gyvenamojo ploto) pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Įvertinęs nustatyto pažeidimo mastą, pobūdį ir trukmę, atsižvelgęs į tai, kad per mažo ploto sąlygomis pareiškėjas nebuvo laikomas nepertraukiamai, dalį laikotarpio minimali 5 kv. m gyvenamojo ploto norma buvo pažeista labai nežymiai, taip pat atsižvelgęs į šiuo metu Lietuvoje esančias ekonomines darbo užmokesčio ir pragyvenimo sąlygas, teismas pareiškėjui priteisė 222 Eur neturinei žalai atlyginti.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

13. Pareiškėjas nurodo, kad jis areštinėje buvo kalinamas antisanitarinėmis sąlygomis. Pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų pažeidimų, nurodytų jo skunde. Visuomenės sveikatos centras patikrinimus dėl to, ar areštinės patalpos atitinka higienos normų reikalavimus, atliko neobjektyviai, nustatyti pažeidimai buvo nuslepiami (pavyzdžiui, nurodyta, kad langai kamerose atsidaro, tačiau nepažymėta, jog jie atsidaro tik 2 cm). Teismas netenkino jo prašymo padaryti areštinės kamerų bei jose esančių sanitarinių mazgų (tualetų) nuotraukas, dėl to buvo paneigta jo teisė įrodinėti skunde nurodytas aplinkybes. Pareiškėjas pabrėžia, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. liepos 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I‑3001-402/2016 asmeniui priteisė 300 Eur už netinkamas kalinimo sąlygas Alytaus AVPK areštinėje, nors netinkamomis sąlygomis šioje areštinėje šis asmuo buvo laikomas dvigubai trumpesnį laiką nei jis.

14. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus AVPK, atsiliepime prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

15. Alytaus AVPK nurodo, kad pateikė teismui visus turėtus objektyvius duomenis apie pareiškėjo laikymą areštinėje ir Visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų aktus. 2016 m. balandžio 15 d. patikrinimo aktas Nr. PA1-4(22.4.1.1.12) buvo surašytas po operatyvaus areštinės patikrinimo, atlikto pagal pareiškėjo skundą. Išvados minėtuose patikrinimo aktuose patvirtina, kad areštinėje tinkamai laikomasi higienos normų reikalavimų.

16. Atsakovo atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista 222 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtus fizinius nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus. Teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą ir spręsdamas dėl jo dydžio, tinkamai atsižvelgė tiek į konkrečias bylos aplinkybes, tiek ir į nacionalinėje teisėje įtvirtintus žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus ir aktualią teismų praktiką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 16. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas teigė patyręs dėl netinkamų laikymo sąlygų Alytaus AVPK areštinėje laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 5 d. iki 2016 m. kovo 1 d., atlyginimo priteisimo.

17. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, nustatė, kad skunde nurodytos aplinkybės dėl netinkamų kalinimo sąlygų iš dalies yra pagrįstos, t. y. buvo nustatyta, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas Alytaus AVPK areštinės kamerose, kuriose jam teko mažiau kameros ploto nei nustatyta teisės aktuose, todėl priteisė jam 222 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitos pareiškėjo pretenzijos buvo pripažintos nepagrįstomis.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nekonstatavo jokių higienos normų pažeidimų, taip pat su priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu.

19. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl higienos normų pažeidimų, konstatuoja, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis šiuo klausimu (žr. šios Nutarties 8, 9 ir 10 p.), todėl, vengdama motyvų kartojimo, atskirai dėl to nepasisako. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šioje administracinėje byloje vertinami Alytaus AVPK ir jo pareigūnų veiksmai ar neveikimas. Pareiškėjas manydamas, jog Visuomenės sveikatos centro 2016 m. balandžio 15 d. raštas Nr. 2.1‑68(22.4.1.1.12) „Dėl S. B. skundo“ (b. l. 9–10) yra neteisėtas ir nepagrįstas, turėjo teisę skųsti jį teismui, tačiau to nepadarė. Iš to darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi minėto Visuomenės sveikatos centro surašytais patikrinimo aktais bei juose užfiksuotais duomenimis, nes nebuvo jokio pagrindo abejoti jų teisingumu ir pagrįstumu. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nereikalavo pateikti į bylą nuotraukų, kuriose būtų užfiksuota kamerų būklė, nes šiose nuotraukose būtų užfiksuota ne ginčui aktualiu laikotarpiu buvusi kamerų būklė, o nuotraukų darymo metu buvusi būklė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, susijusių su kamerų būkle, bet tai buvo susiję su pirmosios instancijos teismo konstatuotu kamerų ploto trūkumu, o ne konkrečiais higienos normų pažeidimais.

21. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią administracinę bylą, nustatė, kad pareiškėjas pateikė apeliacinės instancijos teismui 2018 m. liepos 26 d. apeliacinio skundo papildymą (b. l. 88–89), kuriame nurodė dar vieną savo teisių pažeidimą – sanitarinis mazgas Alytaus AVPK areštinės kamerose buvo įrengtas tokiu būdu, kad neužtikrino jo privatumo, naudojantis tualetu. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 136 straipsnio 6 dalis nustato, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme; naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais. Teisėjų kolegija nustatė, kad prieš tai paminėtas pareiškėjo argumentas (aplinkybė) nebuvo nurodytas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šiuo aspektu pareiškėjo skundas nebuvo nagrinėjamas. Atsižvelgiant į tai, minėtas pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas ir reikalavimas apeliacinės instancijos teisme taip pat nenagrinėjamas.

22. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl jo patirtos neturtinės žalos bei per mažo jam priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio, pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą).

24. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

25. Nustatant pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos dydį, pažymėtina, kad administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; 2017 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-858/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.).

26. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą pareiškėjui priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį (222 Eur), pirmiausia pažymi, kad byloje konstatuota, jog 79 dienas pareiškėjui teko mažiau kameros ploto nei 5 kv. m (atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą), iš kurių 36 dienas pareiškėjui teko 3,72 kv. m gyvenamojo ploto (trūko 1,28 kv. m), o 43 dienas – 4,96 kv. m gyvenamojo ploto (trūko vos 0,04 kv. m). Jokių kitų kalinimo sąlygų pažeidimų nenustatyta, pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat konkrečiai nenurodė, dėl kokių jo skunde nurodytų pažeidimų pirmosios instancijos teismas nepasisakė).

27. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartus pareiškėjo teisių pažeidimus, neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į teismų panašiose ir analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteistas 222 Eur neturtinės žalos atlyginimas nėra pakankamas dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti, todėl sprendžia, jog pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydis turi būti didinamas iki 300 Eur.

28. Nors pareiškėjas nurodo, kad jam turi būti priteista 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog jam turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.

29. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimą tenkina iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia ir pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus AVPK, priteistą 222 Eur neturtinei žalai atlyginti sumą padidina iki 300 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo S. B. apeliacinį skundą iš dalies tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimą pakeisti.

Priteistą pareiškėjui S. B. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 222 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą padidinti iki 300 Eur (trijų šimtų eurų).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Stasys Gagys

Ramutė Ruškytė