aa712c8a-2ffc-43e4-87a9-bd7c08a9c0e5 · Kauno apygardos teismas

?Procesinio sprendimo kategorijaCivilinė byla Nr. e2-834-343/2021 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00578-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.4.; 2.6.1.5.; 2.6.10.5.1.; 3.2.6.5.; 3.1.7.6 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 19 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, sekretoriaujant Ritai Pečiulienei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „YIT Lietuva“ atstovams advokatams R.

J. M., E. K., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“ atstovams advokatams D. U. F., S. U., trečiųjų asmenų - uždarosios akcinės bendrovės „Kelprojektas“ atstovui advokatui V. M., uždarosios akcinės bendrovės „Grinduva“ atstovei advokato padėjėjai L. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „YIT Lietuva“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mitnija“, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Kelprojektas“, uždaroji akcinė bendrovė „Grinduva“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl nuostolių ir delspinigių priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: I. Å alių procesinių dokumentų esmė IeÅ¡kinys 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „YIT Lietuva“ (toliau ieÅ¡kovė, subrangovė) praÅ¡o iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „Mitnija“ (toliau atsakovė, generalinė rangovė) priteisti: 1) 258 814,25 Eur skolÄ už atliktus darbus, 2) 239 312,42 Eur skolÄ , susidariusiÄ iÅ¡nykus teisiniam pagrindui sulaikyti dalį atlyginimo; 3) 134 494,20 Eur priskaičiuotus delspinigius; 4) 8,34 procento metines procesines palÅ«kanas;

4) bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodo tokias aplinkybes: ieÅ¡kovė pagal ginčo Å¡alių sudarytÄ statybos subrangos sutartį yra pilnai atlikusi ir atsakovei perdavusi joje numatytus atlikti rekonstravimo darbus bei sutartyje numatytomis sÄ lygomis ir tvarka yra įgijusi teisę į atlyginimÄ už Å¡iuos atliktus darbus. Taip pat, ieÅ¡kovė yra įvykdžiusi visas sutartyje numatytas sÄ lygas tam, kad jai bÅ«tų iÅ¡mokėta ir atsakovės pagal sutartį sulaikyta likusi mokėtina atliktų darbų kainos dalis – 10 proc. nuo kiekvienos ieÅ¡kovės pateiktos apmokėjimui sÄ skaitos faktÅ«ros sumos.

Uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „Lemminkainen Lietuva“ ir atsakovė 2017 01 23 sudarė Statybos subrangos sutartį Nr. SR840 (toliau ir Sutartis). IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad ji veikia kaip UAB „Lemminkainen Lietuva“, teisių perėmėja. 2018 m. UAB „Lemminkainen Lietuva“ pavadinimas buvo pakeistas į UAB YIT Infra Lietuva, vėliau, UAB YIT Infra Lietuva buvo reorganizuota – prijungta prie uždarosios akcinės bendrovės „YIT KAUSTA“, kuri po reorganizavimo veiklÄ tęsia nauju pavadinimu – uždaroji akcinė bendrovė „YIT Lietuva“.

Reorganizavimas įvykdytas vadovaujantis LR Civilinio kodekso (toliau - CK) 2.97 straipsnio 3 dalyje numatytu prijungimo bÅ«du, kai prie bendrovės, kuri tęsia veiklÄ , ir kuriai pereina visos reorganizuojamos bendrovės teisės ir pareigos, prijungiama bendrovė, kuri kaip juridinis asmuo po reorganizavimo pasibaigia. Užbaigus reorganizavimÄ , reorganizuotos UAB „Lemminkainen Lietuva“ veiklÄ tęsia ieÅ¡kovė, t. y. UAB „YIT Lietuva“.

3. Pagal sudarytÄ Sutartį ieÅ¡kovė, kaip Subrangovė, įsipareigojo pagal atsakovės, kaip Generalinio rangovo, pateiktÄ techninį darbo projektÄ , Sutartyje nustatytomis sÄ lygomis ir terminais atlikti statinių: (i) EYSA-15-012; (ii) EYSA-15-019; (iii) EYSA-15-015; (iv) EYSA-15-011; (v) EYSA-15-013; (vi) EYSA-15-021 (Objektai) rekonstravimo darbus (Darbai), o atsakovė įsipareigojo priimti kokybiÅ¡kai ir laiku atliktus Darbus ir sumokėti už juos Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. IeÅ¡kovas ir Atsakovas Sutartyje numatė, kad atsiskaitoma už atliktus Darbus pagal faktiÅ¡kai tinkamai atliktus ir atsakovės priimtus Darbų kiekius. Sutarties 2.1 punkte Å¡alys numatė, kad:

1) Darbų orientacinė kaina yra 3137587,63 Eur plius PVM (Darbų kaina);

2) atsiskaitoma pagal faktiškai tinkamai atliktus ir Generalinio rangovo priimtus Darbų kiekius pagal Sutarties priede Nr. 3 (Darbų kiekių ir kainų žiniaraštis) suderintus vienetinius Darbų įkainius;

3) mokėjimai už atliktus Darbus Subrangovui atliekami be PVM. Subrangovas įsipareigoja PVM sÄ skaitose-faktÅ«roje nurodyti pastabÄ â€žAtvirkÅ¡tinis apmokestinimas“.

4. Pagal Sutarties 2.6 punktÄ â€žSubrangovas įgyja teisę pateikti Generaliniam rangovui sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ už pagal Å¡iÄ Sutartį tinkamai atliktus Darbus/jų dalį pagal tarpinius Aktus, tik tada, kai abi Å alys be pastabų pasiraÅ¡o tarpinį atliktų Darbų aktÄ ar Galutinį Darbų perdavimo aktÄ Å¡ioje Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais“. Laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2019 m. vasario mėn. ieÅ¡kovė ir atsakovė pasirašė tarpinius atliktų Darbų aktus, ieÅ¡kovė jų pagrindu pagal Sutartį pateikė atsakovei apmokėjimui sÄ skaitas faktÅ«ras 3 893 247,30 Eur be PVM sumai. Darbų kainos dalis, kuriÄ ieÅ¡kovei turėjo apmokėti atsakovė (be sulaikytų sumų) – 3503922,56 Eur. Darbų kainos dalis, kuriÄ ieÅ¡kovei apmokėjo atsakovė – 3245108,31 Eur. Taigi, likusi neapmokėta atsakovės už atliktus ir priimtus Darbus suma – 258 814,25 Eur.

5. Vadovaujantis Sutarties 2.7.2 punktu, kuris numato, kad Å¡alių susitarimu yra sulaikoma 10 % (deÅ¡imt procentų) Darbų kainos nuo kiekvienos Subrangovo pateiktos apmokėjimui PVM sÄ skaitos faktÅ«ros sumos (be PVM), per šį laikotarpį iÅ¡ viso buvo sulaikyta 389 324,74 Eur suma. Atsakovė yra grÄ Å¾inusi 52 944,81 Eur. Taigi, atsakovės žinioje yra likusi sulaikyta iÅ¡ viso 336 379,93 EUR suma. Ginčo dėl Å¡ių sumų nėra, Å¡alys papildomai tai yra patvirtinę ir 2019 09 30 tarpusavio skolų suderinimo akte, kuriame nurodė, kad atsakovės ieÅ¡kovei už atliktus Darbus mokėtina suma sudaro 595 194,18 Eur.

6. Å alys Sutartyje numatė pateiktų sÄ skaitų-faktÅ«rų apmokėjimo tvarkÄ , kurios atsakovė pilnai nesilaikė. Sutarties 2.7 punkte Å¡alys nustatė tokiÄ atsiskaitymo už atliktus Darbus tvarkÄ : sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodytÄ Darbų kainos dalį be PVM, atėmus sulaikymo sumÄ (10 % nuo pateiktos apmokėjimui sÄ skaitos faktÅ«ros), Generalinis rangovas sumoka Subrangovui per 5 (penkias) darbo dienas po to, kai Generalinis rangovas gauna apmokėjimÄ už Å¡iuos Darbus iÅ¡ Objektų užsakovo; Generalinis rangovas įsipareigoja pateikti informacijÄ Subrangovui apie iÅ¡ Užsakovo gautas lėšas, Subrangovui papraÅ¡ius. Negaudama likusio apmokėjimo, 2019 04 30 raÅ¡tu ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę praÅ¡ydama pateikti ir informacijÄ apie iÅ¡ Užsakovo gautas lėšas, kaip tai yra numatyta Sutarties 2.7.1 punkte. Ä® šį praÅ¡ymÄ atsakovė neatsakė.

7. Å alys Sutartyje taip pat numatė ir tai, kada bei kokiomis sÄ lygomis atsakovė privalo iÅ¡mokėti sulaikytÄ Darbų kainos dalį. Å ios tvarkos atsakovė taip pat nesilaiko ir be teisinio pagrindo laiko sulaikytÄ Darbų kainos dalį. Sutarties 2.7.2 punkte Å¡alys taip pat numatė, kad yra sulaikoma 10% (deÅ¡imt procentų) Darbų kainos suma nuo kiekvienos Subrangovo pateiktos apmokėjimui PVM sÄ skaitos faktÅ«ros sumos (be PVM). Å alys susitarė, kad sulaikytÄ sumÄ Generalinis rangovas sumoka Subrangovui per 5 (penkias) darbo dienas po to, kai įvyksta visos Å¡ios Sutartyje nurodytos sÄ lygos:

1) Å¡alys pasiraÅ¡o Sutarties 6.7 punkte numatytÄ Galutinį Darbų perdavimo aktÄ ;

2) Subrangovas pateikia 10 (deÅ¡imties) procentų atliktų Darbų kainos (be PVM) dydžio Generaliniam rangovui priimtino banko besÄ lyginę neatÅ¡aukiamÄ garantijÄ , užtikrinančiÄ garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymÄ , galiojančiÄ 36 (trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo Galutinio Darbų perdavimo akto pasiraÅ¡ymo dienos, kurios tekstas iÅ¡ anksto raÅ¡tu turi bÅ«ti suderintas su Generaliniu rangovu, kartu pateikiant apmokėjimÄ už garantijÄ patvirtinančius dokumentus;

3) Užsakovas perveda sulaikytas sumas Generaliniam rangovui.

8. IeÅ¡kovei užbaigus Darbus objektuose EYSA-15-019, EYSA-15-015, EYSA-15-012 ir EYSA-15-018, Å¡alys 2018 10 05 pasirašė Å¡ių objektų Galutinius darbų perdavimo aktus Nr. 3-6. Siekdama gauti sulaikytÄ Darbų kainos dalį, 2018 12 04 ieÅ¡kovė pateikė atsakovei ir Å¡ių objektų garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo garantijas atitinkamai 35 558,38 EUR, 1 526,30EUR, 99 747,12 EUR ir 102 485,00 EUR sumoms. IeÅ¡kovė atsakovei nėra pateikusi garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo garantijos tik vienam likusiam objektui – EYSA-15-011, kurio galutinį darbų perdavimo aktÄ Nr. 7 ieÅ¡kovė pasirašė vienaÅ¡aliÅ¡kai.

Garantinio laikotarpio prievolių įvykdymo užtikrinimo suma Å¡iam likusiam objektui yra 97 067,51 Eur. IeÅ¡kovė pažymi, kad Å¡ios sumos nepraÅ¡o priteisti, nes laiko, kad pagrindas jos sulaikymui pagal Sutarties 2.7.2 punktÄ , kol ieÅ¡kovė, siekdama gauti Å¡iÄ sumÄ nepateikė atsakovei Sutartyje numatytos garantijos, nėra iÅ¡nykęs. Taigi, 239 312,42 Eur (336 379,93 – 97 067,51) sumos sulaikymui teisinis pagrindas atsakovei laikyti iÅ¡mokėtinÄ Darbų kainos dalį pagal Sutartį yra iÅ¡nykęs.

9. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovė Å¡iuo ieÅ¡kiniu reikalauja iÅ¡ atsakovės priteisti likusiÄ nesumokėtÄ 258814,25 Eur Darbų kainos dalį pagal Å¡alių pasiraÅ¡ytus Darbų aktus ir pateiktas apmokėjimui PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, bei 239 312,42 Eur Darbų kainos dalį, kurios sulaikymui teisinis pagrindas iÅ¡nyko, viso 498 126,67 Eur.

10. CK 6.258 straipsnio 1 dalis taip pat numato, kad sutartis gali nustatyti, jog už prievolės neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ kaltoji Å¡alis privalo sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius). Sutarties 8.3 punktas numato, kad Generaliniam rangovui vėluojant atsiskaityti su Subrangovu Sutartyje numatytais terminais, Generalinis rangovas, Subrangovui pareikalavus, privalo mokėti 1 % (vieno procento) dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvienÄ pavėluotÄ savaitę. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovė taip pat praÅ¡o priteisti 134 494,20 Eur delspinigius, apskaičiuotus nuo pagal Sutartį nesumokėtų piniginių sumų už paskutinius 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius (arba 27 savaites) iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teisme dienos (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

11. Be to, vadovaujantis CK 6.37 ir 6.210 straipsniais, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminÄ skolininkas privalo mokėti ir procesines palÅ«kanas. Pagrindas priteisti Å¡ias palÅ«kanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipiasi į teismÄ . Per bylinėjimosi laikÄ skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iÅ¡ to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus, todėl privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palÅ«kanas ir nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo – tai minimalÅ«s kreditoriaus nuostoliai.

12. CK 6.37 straipsnio 1 dalis numato, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Šiuo atveju yra taikytinas specialusis įstatymas – LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas (MAPKSVPĮ). MAPKSVPĮ 2 straipsnio 5 dalis nustato, kad „Pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu“.

Atsižvelgiant į tai, kad vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai (2020 10 22) taikoma fiksuotoji palūkanų norma yra 0,34 proc., ieškovė prašo priteisti procesinės palūkanos, kurios yra 8,34 % (aštuoni ir trisdešimt keturios šimtosios procento).

13. Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 12 d. priėmė preliminarų sprendimÄ , ieÅ¡kinį patenkino. Atsakovė 2020 m. gruodžio 3 d. padavė prieÅ¡taravimus dėl preliminaraus sprendimo ir ieÅ¡kinio. PrieÅ¡ieÅ¡kinys 14. Atsakovė UAB „Mitnija“ pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį ir patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuose praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „YIT Lietuva“ 1 606 299,74 Eur sumÄ , kuriÄ sudaro:

1) Objekto EYSA-15-011 defektų pašalinimo (darbų perdarymo iš naujo) išlaidos – 1 426 509,91 Eur be PVM;

2) Objektų EYSA-15-012 ir EYSA-15-015 bandymų, kurių Subrangovas neatliko, nors pagal Sutartį privalėjo atlikti, išlaidos – 2 702,20 Eur be PVM;

3) Objekto EYSA-15-011 naikintuvų ankeravimo kilpos gamybos išlaidos, kurių suma sudaro 2 500 Eur be PVM;

4) Objekto EYSA-15-011 defektų atsiradimo priežasčių tyrimo išlaidos 2 405,61 Eur be PVM;

5) Generalinio rangovo patirtos Generalinio rangovo darbuotojų darbo laiko ir kuro sÄ naudos, susijusios su Objekto EYSA-15-011 betono dangos defektų atsiradimo priežasčių tyrimu ir defektų paÅ¡alinimo bÅ«do nustatymu – 1 274,16 Eur be PVM; 6) 170 907,86 Eur delspinigiai;

6) sumažinti UAB „YIT Lietuva“ darbų kainÄ 22 762,12 Eur suma dėl neiÅ¡laikytų betonavimo darbams taikytinų pavirÅ¡iaus lygumo reikalavimų;

7) priteisti 8,33 (aÅ¡tuonis ir trisdeÅ¡imt tris Å¡imtÄ sias) procento procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 8) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas pagal į bylÄ pateiktus dokumentus.

15. PrieÅ¡taravimuose, prieÅ¡ieÅ¡kinyje, patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodo tokias faktines aplinkybes: subrangovas ir Generalinis rangovas 2017 01 23 sudarė Statybos subrangos sutartį Nr. SR840 (Sutartis), pagal kuriÄ Subrangovas įsipareigojo pagal Generalinio rangovo pateiktÄ techninį darbo projektÄ , Sutartyje nustatytomis sÄ lygomis ir terminais atlikti statinių:

1) EYSA-15-012;

2) EYSA-15-019;

3) EYSA-15-015;

4) EYSA-15-011;

5) EYSA-15-013;

6) EYSA-15-021 (Objektai) rekonstravimo darbus (Darbai), kurių užsakovas yra NSPA (NATO SUPPORT AND PROCUREMENT ORGANIZATION, Užsakovas), o Generalinis rangovas įsipareigojo priimti kokybiškai ir laiku atliktus Darbus ir sumokėti už juos Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (Sutarties 1.1 punktas).

16. Darbus Subrangovas atliko pagal Generalinio rangovo pasitelkto trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kelprojektas“ parengtÄ techninį darbo projektÄ Nr. BD-01.01_011_LT, kurio Bendrosios dalies AiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta, kad Objekto EYSA-15-011 rekonstrukcijos tikslas - <...> užtikrinti (duomenys neskelbtini) karinio aerodromo funkcionavimÄ , vykdyti, kartu su kitais kariuomenės daliniais, priimančios Å¡alies paramos funkcijas NATO, EU pajėgoms, atlikti vadovavimo ir valdymo procedÅ«ras vykdant oro policijos funkcijas bei kitas oro operacijas, kurios vykdomos iÅ¡ (duomenys neskelbtini) karinio aerodromo, teikti paieÅ¡kos ir gelbėjimo paslaugas visiems Lietuvos Respublikos oro erdvės naudotojams <..>.

Po rekonstrukcijos ObjektÄ EYSA-15-011 turėjo naudoti orlaiviai C27 ir naikintuvai A10 ir F15. Siekiant Å¡io tikslo, buvo suplanuota Objekto EYSA-15-011, esančio (duomenys neskelbtini) kariniame aerodrome, rekonstrukcija, kurios metu Subrangovas, pagal Sutartį, be kitų darbų, senÄ prastos bÅ«klės, suskilinėjusiÄ , nusėtÄ duobėmis, be tinkamos sistemos lietaus nuotekoms paÅ¡alinti Objekto EYSA-15-011 betoninę dangÄ , turėjo pakeisti nauja betonine danga. Subrangovas Sutartį vykdė su esminiais trÅ«kumais - Darbus Objektuose EYSA-15-011, EYSA-15-012, EYSA- 15-015, EYSA-15-019 vykdė pavėluotai ir nekokybiÅ¡kai.

Subrangovui, iš dalies ištaisius Sutarties vykdymo trūkumus, šalys pasirašė dalies Sutartyje numatytų statinių, t.y. EYSA-15-012, EYSA-15-013, EYSA-15-015, EYSA-15-019, EYSA-15-021 Galutinius Darbų perdavimo aktus:

1. Objekto EYSA-15-012 Galutinis Darbų perdavimo aktas pasirašytas 2018 10 05, 2. Objekto EYSA-15-013 Galutinis Darbų perdavimo aktas pasirašytas 2017 12 21, 3. Objekto EYSA-15-015 Galutinis Darbų perdavimo aktas pasirašytas 2018 10 05, 4. Objekto EYSA-15-019 Galutinis Darbų perdavimo aktas pasirašytas 2018 10 05, 5. Objekto EYSA-15-021 Galutinis Darbų perdavimo aktas pasirašytas 2017 12 21;

6. Objekto EYSA-15-011 Darbai pagal Sutartį vis dar nėra pilnai užbaigti, nes darbų trÅ«kumai nepaÅ¡alinti. 17. 2018 12 21 Generalinis rangovas gavo Subrangovo praneÅ¡imÄ Nr. 18-212 Dėl statinio EYSA-15-011 rekonstravimo darbų užbaigimo. PraneÅ¡imo dienÄ Subrangovas dar nebuvo parengęs ir Generaliniam rangovui perdavęs statybos darbus lydinčios dokumentacijos - Objekto EYSA-15-011 statybos darbų žurnale užfiksuota, kad dalis dokumentacijos (bandymų protokolai, datuojami 2018 12 28, 2019 01 31, 2019 02 07) pateikta tik po minėto praneÅ¡imo dienos.

Be to, vis dar nebuvo atlikti Objekto EYSA- 15-011 siÅ«lių sandarinimo projekte numatytomis medžiagomis darbai (Å¡ie darbai užbaigti tik 2019 06 05, t.y. praėjus daugiau nei 5 mėnesiams nuo Å¡io praneÅ¡imo dienos), taip pat tik dalis betono dangos buvo paženklinta. Subrangovas taip pat vis dar nebuvo paÅ¡alinęs tuo metu žinomų defektų (sugadintos įvažiavimo į objektÄ dangos atstatymas) - Å¡alys dar 2019 03 15 susiraÅ¡inėjo dėl Objekto EYSA-15-011 defektų Å¡alinimo terminų, kurie Generaliniam rangovui nebuvo priimtini, nes Subrangovas planavo tuo metu žinomus defektus paÅ¡alinti tik 2019 06 24.

Pažymi, kad Subrangovas 2019 04 09 vis dar nebuvo pateikęs Generaliniam rangovui priimtinų Objekto EYSA-15-011 defektų Å¡alinimo terminų. Generalinis rangovas 2019 04 04 Subrangovui pateikė pretenzijÄ Nr. 1-10561 Dėl sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo, kurioje dar kartÄ pažymėjo, kad Subrangovo darbai dar neužbaigti:

1. neatlikti siÅ«lių sandarinimo projekte numatytomis medžiagomis (faktiÅ¡kai siÅ«lių sandarinimo darbus užbaigė tik 2019 06 05), 2. atliko tik dalį dangų dažymo darbų bei nepaÅ¡alino defektų (sugadintos įvažiavimo į objektÄ dangos atstatymo darbai nebuvo atlikti), kas reiÅ¡kia, kad pagrindo pasiraÅ¡yti statinio EYSA-15-011 Galutinį Darbų perdavimo aktÄ nebuvo nei 2018 12 21, nei 2019 04 04. Subrangovas vėlavo atlikti Darbus, todėl 2019 04 04 pretenzijos pateikimo dienai Generalinis rangovas taip pat priskaičiavo 149.774,88 Eur delspinigius už vėlavimÄ atlikti Darbus sutartu laiku pagal prie Sutarties 2018 04 16 sudaryto Papildomo susitarimo Nr. 9 pridėtÄ patikslintÄ Kalendorinį darbų atlikimo grafikÄ objektuose:

Objekte EYSA-15-011 - 117.313,64Eur; Objekte EYSA-15-012 - 2.288,70 Eur; Objekte EYSA-15-015 - 12.279,99 Eur; Objekte EYSA-15-019 - 17.892,54 Eur. Å ioje pretenzijoje Generalinis rangovas taip pat pateikė reikalavimÄ atlyginti Generalinio rangovo patirtus nuostolius sumoje 5.202,20 Eur (2.702,20 Eur + 2.500,00 Eur už Objektų EYSA-15-012, EYSA-15-015 bandymus ir ankeravimo kilpos gamybÄ ), informavo, kad dėl Objekte EYSA-15-011 netinkamai atliktų betonavimo darbų (neiÅ¡laikytas betono dangos pavirÅ¡iaus lygumo reikalavimas) Sutartyje numatyta Darbų kaina mažinama 22.762,12 Eur suma.

Ä® 2019 04 04 pretenzijÄ Nr. 1-10561 Subrangovas neatsakė, pretenzijoje minimų reikalavimų nepatenkino.

18. Objekte EYSA-15-011 rekonstrukcijos darbus Subrangovas vykdė ne tik nesilaikydamas sutartų terminų, bet ir nekokybiÅ¡kai. Be defekto (neiÅ¡laikytas betono dangos pavirÅ¡iaus lygumo reikalavimas), Objekte EYSA-15-011 užfiksuoti papildomi defektai - betoninės dangos pavirÅ¡iaus erozija, trupėjimas, atsisluoksniavimas, lukÅ¡tenimasis, duobutės pavirÅ¡iuje. Apie Å¡iuos defektus Generalinis rangovas SubrangovÄ 2019 04 19 informavo el. laiÅ¡ku, tačiau Subrangovas į šį praneÅ¡imÄ neatsakė. Å iai dienai Subrangovas Å¡ių defektų vis dar nepaÅ¡alino, nors privalėjo tÄ padaryti.

Tarp Å¡alių nėra ginčo dėl Objekto EYSA-15-011 defektų (betoninės dangos pavirÅ¡iaus erozija, trupėjimas, atsisluoksniavimas, lukÅ¡tenimasis, duobučių pavirÅ¡iuje atsiradimas) fakto. Nuo Å¡ių defektų užfiksavimo momento (2019 04 19) Generalinis rangovas ragino SubrangovÄ nustatyti defektų atsiradimo priežastis, pateikti defektų paÅ¡alinimo bÅ«dÄ ir atlikti defektų Å¡alinimo darbus bei tokiu bÅ«du tinkamai užbaigti visus Sutartyje numatytus Darbus. Å alys tarėsi dėl defektų taisymo bÅ«do ir organizavo defektų apžiÅ«rÄ , tačiau į 2020 05 07 sutartÄ defektų apžiÅ«rÄ Subrangovas neatvyko. 19. 2019 05 23 Generalinis rangovas Subrangovui pateikė pretenzijÄ Nr. 1-10568 Dėl sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo, kurioje dar kartÄ informavo apie Objekto EYSA-15-011 defektus, paragino apžiÅ«rėti ir įvertinti defektus bei pateikti defektų Å¡alinimo priežastis, tačiau Subrangovas į Å¡iÄ pretenzijÄ neatsakė.

Laikotarpiu nuo 2019 06 05 iki 2019 06 17 Å¡alys el. laiÅ¡kais susiraÅ¡inėjo dėl defektų priežasties nustatymo. 2019 06 11 Subrangovo atstovas el. laiÅ¡ku patvirtino, kad 2019 metų 25-26 savaitę užtaisys betono pavirÅ¡iaus iÅ¡trupėjimus, t.y. Subrangovas įsipareigojo paÅ¡alinti Objekto EYSA-15-011 defektus - betoninės dangos pavirÅ¡iaus erozijÄ , trupėjimÄ , atsisluoksniavimÄ , lukÅ¡tenimÄ si, duobutes pavirÅ¡iuje, tačiau Å¡io savo įsipareigojimo neįvykdė. Generalinis rangovas 2019 07 04 Subrangovui pateikė pretenzijÄ Nr. 1-10578, kuria informavo apie atsiradusius vandens surinkimo latakų defektus bei trÅ«kius betono dangoje ir priminė, kad vis dar nepateikė atsakymo į 2019 05 23 pretenzijÄ Nr. 1-10568, trÅ«kumų nepaÅ¡alino.

Buvo iÅ¡siųstos dar dvi pretenzijos. Subrangovui, ignoruojant pretenzijas ir raginimus Å¡alinti defektus, 2019 08 06 Generalinis rangovas pateikė pakartotinę pretenzijÄ Nr. 1-10584, kuria įspėjo, kad: Subrangovui nesiimant jokių realių Objekto EYSA-15-011 defektų Å¡alinimo darbų, tokį Subrangovo elgesį Generalinis rangovas laiko piktybiÅ¡ku atsisakymu Å¡alinti defektus; remiantis Sutarties 6.3 punktu, kuris numato 150 Eur baudÄ už nesavalaikį defektų Å¡alinimÄ , Generalinis rangovas pradėjo skaičiuoti Subrangovui taikytinÄ baudÄ už vengimÄ Å¡alinti Objekto EYSA- 15-011 defektus, kuri pretenzijos dienai sudarė 16.350,00 Eur;

Objekto EYSA-15-011 Darbai, kurie yra atlikti su defektais (betono dangos pavirÅ¡iaus erozija, trupėjimas, atsisluoksniavimas, lukÅ¡tenimasis, duobutės pavirÅ¡iuje), yra laikomi nebaigtais ir neperduotais Generaliniam rangovui Galutiniu Darbų perdavimo aktu; Generalinis rangovas laiko, kad Subrangovui neÅ¡alinant defektų, Subrangovas vėluoja užbaigti Objekto EYSA-15-011 Darbus ir Generalinis rangovas, vadovaujantis Sutarties 8.4 punktu, turi teisę skaičiuoti 1% (vieno procento) dydžio nuo laiku neatliktų Darbų kainos delspinigius už kiekvienÄ pavėluotÄ savaitę;

Generalinis rangovas, remdamasis Sutarties 4.2.5 punktu, kuris numato, kad Subrangovui neÅ¡alinant defektų, Generalinis rangovas turi teisę Defektus paÅ¡alinti savo arba trečių Å¡alių jėgomis Subrangovo sÄ skaita, Generalinis rangovas pradėjo trečiųjų Å¡alių, galinčių iÅ¡taisyti Objekto EYSA-15-011 defektus, paieÅ¡kÄ . 20. 2019 08 09 Subrangovas pateikė atsakymÄ Ä¯ pretenzijÄ Nr. 1-10584, iÅ¡ raÅ¡to turinio akivaizdu, kad:

1) Subrangovas patvirtino, kad defektai <...> atsidaro po žiemos periodo <...>, 2) Subrangovas nurodė, kad reikia nustatyti defekto atsiradimo priežastį. Laikotarpiu nuo 2019 04 19 pranešimo apie paaiškėjusius defektus iki 2019 08 06 Subrangovo veiksmai apsiribojo formaliu susirašinėjimu su Generaliniu rangovu dėl defektų, Subrangovas defektus apžiūrėjo tik 2019 06 27, t.y. pradėjus daugiau nei dviem mėnesiams nuo pranešimo apie defektus gavimo dienos (2019 04 19), Subrangovas <...> bandė konsultuotis dėl defekto atsiradimo priežasčių <...>. 2019 11 07 įvyko Subrangovo, Vilniaus G. Technikos Universiteto (VGTU) atstovo, Generalinio rangovo ir Užsakovo atstovo susitikimas (duomenys neskelbtini), kurio protokolu konstatuota, kad:

1) vis dar nėra žinoma defektų priežastis, nes VGTU atliktame tyrime buvo naudota netinkama tyrimo metodologija, 2) Subrangovas įpareigotas iki 2019 11 14 paruoÅ¡ti ir pateikti defektų Å¡alinimo darbų technologijÄ . Kadangi vis dar nebuvo žinoma defektų atsiradimo priežastis Subrangovui bus taikoma atsakomybė už defektų Å¡alinimo darbų technologijÄ ir rezultatÄ , 3) Defektų Å¡alinimo darbai turi bÅ«ti pradėti ir užbaigti 2019 metais. Subrangovas 2019 11 14 Užsakovui el. paÅ¡tu pateikė defektų Å¡alinimo darbų technologijÄ ir:

1) paprašė, kad Užsakovas patvirtintų pateiktÄ Objekto defektų Å¡alinimo darbų technologijÄ , 2) paprašė leidimo pradėti defektų Å¡alinimo darbus. 2019 12 12 Subrangovas Generaliniam rangovui pateikė dar vienÄ defektų Å¡alinimo darbų pasiÅ«lymÄ , kurį sudarė:

1) įrengtos betono dangos dalies, kurioje nustatyti 4-to lygio paviršiaus defektai skalėje nuo 1 iki 5, dalinio išardymo ir naujos betono dangos toje zonoje įrengimo technologinė kortelė, 2) naujai įrengiamos ir esamos betono dangos paviršiaus papildomo padengimo apsaugine medžiaga SINAK S-102 arba (duomenys neskelbtini) technologinė kortelė.

21. AiÅ¡kinantis defektų atsiradimo priežastis kilo klausimas, ar Objekto betonavimo darbams panaudotas betonas atitinka Objekto EYSA-15-011 techninio darbo projekto reikalavimus, tame tarpe ir klausimas, ar įtraukto oro kiekis betone atitinka techniniame darbo projekte numatytus reikalavimus (projekte numatyta, kad įtraukto oro kiekis betone turi bÅ«ti 4-6 % nuo betono tÅ«rio). Todėl Generalinis rangovas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) Technologijos InstitutÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti oro dalelių kiekį Subrangovo Objekte EYSA-15-011 iÅ¡lietame betone.

Laikotarpiu nuo 2019 04 19 iki 2020 04 02 Subrangovas neneigė nei Objekto EYSA-15-011 atsiradusių defektų, nei savo atsakomybės už defektus. Subrangovas teikė defektų Å¡alinimo technologijÄ ir siÅ«lė savo kaÅ¡tais atlikti defektų Å¡alinimo darbus pagal Subrangovo teikiamÄ defektų Å¡alinimo technologijÄ . Po 2020 04 02 Subrangovo pozicija kardinaliai pasikeitė. 2020 04 03 Subrangovas Generaliniam rangovui atsiuntė raÅ¡tÄ Nr. COS-YIT-2020-KA-274, kuriame pranešė, kad, remiantis (duomenys neskelbtini) Technologijos Instituto atliktų oro dalelių betone rezultatais, Subrangovas nėra atsakingas už Objekte EYSA- 15-011 atsiradusius defektus ir negali prisiimti Å¡ių defektų Å¡alinimo iÅ¡laidų. 22. 2020 04 15 Generalinis rangovas, nesutikdamas su Subrangovo pozicija, pateikė raÅ¡tÄ Nr. 1-10614, kuriame:

1) nesutiko, jog aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) Technologijos Instituto išvada dėl oro kiekio eliminuoja Subrangovo atsakomybę už Defektus;

2) pabrėžė, kad Galutinis Darbų perdavimo aktas pasirašomas tik tuomet, kai visi Darbai pagal Sutartį atlikti kokybiškai, o iškilę defektai pašalinti;

3) akcentavo, kad Subrangovas Darbus atliko su defektais, kurių nepašalino;

4) nurodė, kad Generalinis rangovas turi teisę nepriimti ir nemokėti už nekokybiškai atliktus Darbus;

5) priminė, kad Generalinis rangovas turi teisę sulaikyti mokėjimus už netinkamai atliktus Darbus Subrangovui tol, kol pastarasis paÅ¡alins Sutarties vykdymo trÅ«kumus ir kad Sutartyje sulaikyti mokėjimai yra skirti Subrangovo įsipareigojimų užtikrinimui. 2020 07 15 Subrangovas raÅ¡tu Nr. COS-YIT-2020-VV-569 Generaliniam rangovui atsiuntė vienaÅ¡aliÅ¡kai pasiraÅ¡ytÄ Objekto EYSA-15-011 Galutinį Darbų perdavimo aktÄ Nr. 7. 2020 07 16 Generalinis rangovas raÅ¡tu Nr. 1-10621 atmetė Subrangovo vienaÅ¡aliÅ¡kai pasiraÅ¡ytÄ Objekto EYSA-15-011 Galutinį Darbų perdavimo aktÄ Nr. 7, nurodydamas, kad:

Darbų perdavimo - priėmimo aktas laikytinas dokumentu, kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikÅ¡mingi faktinio pobÅ«džio duomenys apie Sutartyje nurodytų Darbų atlikimÄ , jų atitikimÄ Sutarties sÄ lygoms; kadangi Subrangovas vis dar nepaÅ¡alino Darbų defektų, Generalinis rangovas pagrįstai laiko, kad Subrangovas nėra užbaigęs visų Sutartyje numatytų Darbų, todėl nėra pagrindo nei realizuoti Sutarties 6.7 punkte numatytÄ galutinę Darbų priėmimo - perdavimo procedÅ«rÄ , nei pasiraÅ¡yti Galutinį Darbų perdavimo aktÄ ; atsižvelgiant į tai, kad Subrangovo vienaÅ¡aliÅ¡kai pasiraÅ¡ytas Galutinis Darbų perdavimo aktas Nr. 7 yra neteisėtas, todėl negaliojantis ir nei vienai iÅ¡ Å alių nesukuria jokių teisių ir įsipareigojimų, Generalinis rangovas minėtÄ aktÄ , kaip niekinį, grÄ Å¾ina Subrangovui. 2020 09 30 Generalinis rangovas Subrangovui pateikė praneÅ¡imÄ Nr. 1-10622, kuriame informavo, kad:

Subrangovui neÅ¡alinant Objekto EYSA-15-011 defektų (betoninės dangos pavirÅ¡iaus erozija, trupėjimas, atsisluoksniavimas, lukÅ¡tenimasis, duobučių pavirÅ¡iuje atsiradimas), Generalinis rangovas Subrangovo sÄ skaita pradės minėtų defektų Å¡alinimo darbus; Generalinis rangovas, paÅ¡alinęs defektus, patirtas defektų Å¡alinimo iÅ¡laidas bei visus dėl defektų patirtus nuostolius vienaÅ¡aliÅ¡kai įskaitys į Subrangovui mokėtinas sumas; Preliminari defektų Å¡alinimo kaina, žinoma praneÅ¡imo dienai, yra 448.120,97 Eur be PVM; priminė, kad Generalinis rangovas 2019 04 04 Subrangovui yra pateikęs pretenzijÄ , kurioje reikalavo sumokėti 149.774,88Eur delspinigius už vėlavimÄ atlikti Darbus sutartiniais terminais ir kompensuoti Generalinio rangovo patirtus nuostolius sumoje 5.202,20Eur, o taip pat dėl nekokybiÅ¡kai atliktų darbų Generalinis rangovas sumažino Subrangovo atliktų Darbų kainÄ 22.762,12 Eur suma.

23. Generalinis rangovas su trečia Å¡alimi SIA A7 Betons 2020 11 13 sudarė Statybos subrangos sutartį Nr. SR198, kurios pagrindu trečioji Å¡alis iÅ¡taisys defektus - betoninės dangos pavirÅ¡iaus erozijÄ , trupėjimÄ , atsisluoksniavimÄ , lukÅ¡tenimÄ si, duobutes pavirÅ¡iuje. Defektų Å¡alinimo kaina, numatyta Å¡ioje sutartyje yra 359.999,01 Eur be PVM. PrieÅ¡ pradedant defektų Å¡alinimo darbus, trečioji Å¡alis SIA A7 Betons kreipėsi į akredituotÄ laboratorijÄ Betono tyrimų centras, esančiÄ (duomenys neskelbtini), su tikslu nustatyti geriausiÄ Ä¯manomÄ defektų paÅ¡alinimo metodÄ .

Laboratorija iÅ¡tyrė betono pavirÅ¡iaus erozijos stabdymo bÅ«dÄ frezuojant ir dengiant chemikalais bei iÅ¡bandant Å¡alčio ciklais. Laboratorija daro iÅ¡vadas, kad naudojant hidrofobizuojantį impregnantÄ Sto StoCryl HC 100 ant nufrezuoto betono pavirÅ¡iaus iÅ¡ esmės pagerėja betono pavirÅ¡iaus apsauga nuo betono erozijos, trupėjimo, lukÅ¡tenimosi, atsisluoksniavimo. BÅ«tent Å¡iÄ medžiagÄ SIA A7 Betons naudos betono pavirÅ¡iaus apdorojimui. 2020 11 26 Generalinis rangovas kartu su Užsakovo atstovu atliko defektuotos betono dangos apžiÅ«rÄ .

Objekte EYSA-15-011 Subrangovas paklojo 9210 m2 betono dangos (įskaitant ir betone esančiÄ latako konstrukcijÄ ), iÅ¡ kurios 2020 11 26 datai 7265,77 m2, t.y. 78,89 proc. visos betono dangos yra nekokybiÅ¡ka.

24. Dėl Subrangovo prievolės visus Sutartyje numatytus Darbus atlikti kokybiÅ¡kai: Ginčo Å¡alys veikė Statybos subrangos sutarties Nr. SR840 pagrindu. Sutartis nenurodo, kad užbaigus atskiro Sutartyje numatyto statinio darbus ir pasiraÅ¡ius tokio statinio Galutinį Darbų perdavimo aktÄ , tačiau Subrangovui netinkamai vykdant kitus sutartinius įsipareigojimus (pvz.: neÅ¡alinant defektų, neužbaigiant kito Sutartyje numatyto statinio rekonstravimo darbų), sumažėja ar apribojamos Generalinio rangovo teisės naudotis atitinkamos gynybos priemonėmis, tame tarpe teise nepriimti nekokybiÅ¡kai atliktų darbų, nemokėti už nekokybiÅ¡kai atliktus darbus ir/ar teisė nemokėti „sulaikytų“ pinigų tol, kol Sutarties vykdymo trÅ«kumai nėra paÅ¡alinami.

Be kitų Sutartyje numatytų Darbų, Subrangovas Sutartimi įsipareigojo senÄ prastos bÅ«klės, suskilinėjusiÄ , nusėtÄ duobėmis, be tinkamos sistemos lietaus nuotekoms paÅ¡alinti Objekto EYSA-15-011 betoninę dangÄ pakeisti nauja betonine danga su tikslu, kad ObjektÄ EYSA-15-011 galėtų naudoti orlaiviai C27 ir naikintuvai A10 ir F15, t.y. Subrangovas Sutartyje įsipareigojo dėl tam tikro darbo rezultato sukÅ«rimo ir jo perdavimo Generaliniam rangovui. Tarp Å¡alių nėra ginčo, kad Objekte EYSA-15-011 užfiksuoti Subrangovo atliktų Darbų defektai - naujai įrengtos betono dangos pavirÅ¡iaus erozija, trupėjimas, atsisluoksniavimas, lukÅ¡tenimasis, duobutės pavirÅ¡iuje.

Apie Å¡iuos defektus Generalinis rangovas ne kartÄ informavo SubrangovÄ . Darbų trÅ«kumai Å¡iuo atveju reiÅ¡kia esminį Sutarties pažeidimÄ , už kurį atsakingas Subrangovas. Subrangovas neginčijo nei defektų atsiradimo fakto, nei savo atsakomybės už defektus. Be to, Subrangovas įsipareigojo savo kaÅ¡tais Å¡alinti naujai įrengtos betono dangos defektus, tačiau įsipareigojimų paÅ¡alinti defektus ir Generaliniam rangovui perduoti tinkamos kokybės Objekto EYSA-15-011 Darbus neįvykdė.

Galiausiai, Subrangovas 2020 04 03 nepagrįstai atsisakė savo kaÅ¡tais iÅ¡taisyti savo atliktų Darbų trÅ«kumus. Kadangi Subrangovas neįvykdė vienos iÅ¡ esminių sutartinių pareigų - visus Darbus atlikti kokybiÅ¡kai, Sutartimi Generalinis rangovas negavo to, kÄ pagrįstai pagal Sutartį tikėjosi gauti. Dėl Subrangovo netinkamai atliktų Objekto EYSA-15-011 rekonstravimo darbų nebuvo pasiektas, dėl betoninės dangos defektų Objekto EYSA-15-011 naudojimas iÅ¡ esmės yra apsunkintas ir nesaugus naudoti pagal numatytÄ Objekto paskirtį - orlaivių C27 ir naikintuvų A10 ir F15 variklių paruoÅ¡imo vieta, orlaivių Å¡vartavimosi vieta, naikintuvų laukimo vieta.

Faktinės aplinkybės rodo, kad Subrangovas jokiais būdais negali būti laikomas tinkamai įvykdžiusiu visas pareigas pagal Sutartį, kadangi jo atliktų Darbų rezultatas Objekte EYSA-15-01 yra netinkamos kokybės; o vien Darbų atlikimo faktas nesuteikia teisės reikalauti sumokėti už nekokybiškai atliktus Darbus.

25. Dėl Generalinio rangovo teisės nepriimti nekokybiÅ¡kai atliktų Darbų ir už juos nemokėti. Viena iÅ¡ esminių Subrangovo prievolių, įtvirtintų ir teisės aktuose, ir Sutartyje - prievolė visus Darbus, įskaitant ir defektų paÅ¡alinimo, atlikti laiku ir kokybiÅ¡kai. Subrangovas Å¡iai dienai nėra pilnai atlikęs ir Generaliniam rangovui perdavęs visus Sutartyje numatytus atlikti rekonstravimo darbus bei nėra Sutartyje numatytomis sÄ lygomis ir tvarka yra įgijęs teisę į atlyginimÄ už Å¡iuos atliktus darbus.

Sutartyje Å¡alys susitarė dėl Darbų perdavimo ir priėmimo sÄ lygų bei tvarkos: Generalinis rangovas įsipareigojo <...> priimti kokybiÅ¡kai ir laiku atliktus Darbus <...> (Sutarties 1.1 punktas), Subrangovas įsipareigojo Sutartyje nustatytu laiku pradėti, kokybiÅ¡kai atlikti, užbaigti ir perduoti Generaliniam rangovui tinkamai ir kokybiÅ¡kas atliktus Darbus <...> (Sutarties 5.1.4 punktas), Generalinis rangovas <...> Galutinį Darbų perdavimo aktÄ pasiraÅ¡o per 3 (tris) darbo dienas po to, kai yra iÅ¡taisyti visi Generalinio rangovo nurodyti trÅ«kumai (Sutarties 6.4 punktas), Galutinis Darbų perdavimo aktas pasiraÅ¡omas tik Subrangovui tinkamai ir pilnai atlikus visus Sutartyje numatytus Darbus ir tinkamai įvykdžius kitus savo įsipareigojimus, t.y. <...> iÅ¡taisius visus defektus <...>.

Laikoma, kad Darbai yra priimti tik tada, kai Generalinis rangovas be pastabų pasiraÅ¡o Galutinį Darbų perdavimo aktÄ (Sutarties 6.7 punktas). Å alys taip pat numatė atvejus, kai Generalinis rangovas turi teisę nepriimti Darbų ir už juos nemokėti: Generalinis rangovas turi teisę sustabdyti Darbų priėmimÄ ar tolimesnį Darbų vykdymÄ , kol bus paÅ¡alinti trÅ«kumai, arba atsisakyti priimti netinkamai Subrangovo atliktus Darbus (Sutarties 4.2.2 punktas), jei Subrangovas atliko Darbus pažeisdamas Techninį darbo projektÄ ar Å¡ioje Sutartyje numatytas sÄ lygas ar nesilaikė normatyvinių statybos dokumentų, pažeidė statybos darbų technologijÄ arba nesilaikė nustatytų statinio normatyvinių kokybės reikalavimų, naudojo nekokybiÅ¡kus statybos produktus, įrenginius, neatitinkančius atitikties dokumentų, reikalavimų, nurodytų statinio projekto techninėse specifikacijose ir kitų teisės aktų reikalavimų <...> Generalinis rangovas <...> turi teisę <...> nepriimti ir nemokėti už nekokybiÅ¡kai atliktus Darbus (Sutarties 8.8 punktas).

Kadangi Subrangovas Darbus Objekte EYSA-15-011 atliko su defektais ir defektų savo kaÅ¡tais nepaÅ¡alino, nors privalėjo tÄ padaryti, nėra nei sutartinio, nei įstatyminio pagrindo laikyti, kad Subrangovas pilnai įvykdė visus sutartinius įsipareigojimus, Subrangovui nepaÅ¡alinus defektų, Generaliniam rangovui nekilo prievolė priimti nekokybiÅ¡kai atliktus Objekto EYSA-15-011 rekonstravimo darbus ir pasiraÅ¡yti Galutinį Darbų perdavimo aktÄ . Pažymi, kad visas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už atliktus Darbus, įskaitant ir už Objekto EYSA- 15-011 rekonstrukcijos darbus, Subrangovas Generaliniam rangovui pateikė dar prieÅ¡ paaiÅ¡kėjant Objekto EYSA-15-011 defektams ir dar neužbaigus visų Objekto EYSA15-011 rekonstrukcijos darbų: defektai paaiÅ¡kėjo 2019 04 19, siÅ«lės pagal projektinius sprendinius užsandarintos tik 2019 06 05, o vėliausios PVM sÄ skaitos faktÅ«ros data yra 2019 02 20.

Generalinis rangovas neturėjo ir neturi pareigos jų pilnai apmokėti dėl jau aukščiau aptartų nuostatų. PVM sÄ skaitas faktÅ«ros už Darbus gali bÅ«ti apmokėtos tik Subrangovui tinkamai užbaigus visus Darbus, t.y. paÅ¡alinus Objekto EYSA-15-011 defektus. Todėl laikytina, kad Subrangovas Darbų pagal Sutartį neužbaigė, Generaliniam rangovui nekilo prievolė priimti nekokybiÅ¡kai atliktų Objekto EYSA-15-011 rekonstravimo darbų ir pasiraÅ¡yti Galutinio Darbų perdavimo akto, reikalavimo teisė į nekokybiÅ¡kai atliktų darbų apmokėjimÄ neatsiranda, t.y.

Subrangovas neįgijo teisės į atlyginimÄ už nekokybiÅ¡kai atliktus Objekto EYSA-15-011 Darbus, kadangi Subrangovas neįgijo teisės į atlyginimÄ už nekokybiÅ¡kai atliktus Darbus, Generalinis rangovas nelaikytinas vėlavusiu iÅ¡mokėti sumÄ , kurios apskritai neturėjo prievolės mokėti.

26. Dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko Darbų perdavimo: 2020 07 16 Generalinis rangovas el. paÅ¡tu gavo Subrangovo 2020 07 15 praneÅ¡imÄ Nr. COS-YIT- 2020-VV-569, kuriame nurodoma, kad Generalinis rangovas <...> nepasirašė Objekto priėmimo - perdavimo akto, dėl Å¡ios priežasties Subrangovas pasiraÅ¡o nurodytÄ aktÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai. Å iuo atveju tarp Subrangovo ir Generalinio rangovo kilo ginčas dėl netinkamų statybos darbų atlikimo. Rangos sutarties Å¡alių teisės ir pareigos turi prieÅ¡prieÅ¡inį pobÅ«dį - vienos Å¡alies teisės atitinka kitos Å¡alies pareigas.

Pagal CK 6.647 straipsnio 1 dalį, 6.681 straipsnio 1 dalį rangovas privalo atlikti iÅ¡ savo ar užsakovo medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sÄ lygas, laiku ir tinkamos kokybės, o užsakovas privalo darbus priimti ir už juos atsiskaityti. Taigi, Subrangovo teisę gauti atlyginimÄ už atliktÄ DarbÄ , įskaitant ir „sulaikytÄ â€œ atlyginimo dalį, lemia jo pareigos Darbus atlikti tinkamai ir laiku įvykdymas. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasiraÅ¡o dvi Å¡alys (LR CK 6.694 straipsnio 4 dalis).

Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatÄ su iÅ¡lygomis arba be jų. Subrangovui atliekant Sutartyje numatytus Darbus buvo pastebėti Darbų trÅ«kumai - betono dangos pavirÅ¡iaus erozija, trupėjimas, atsisluoksniavimas, lukÅ¡tenimasis, duobutės pavirÅ¡iuje, apie kuriuos Subrangovas buvo informuotas kartu raginant minėtus defektus iÅ¡taisyti. Subrangovas defektų nepaÅ¡alino, Objekto EYSA-15-011 rekonstravimo darbų neužbaigė, todėl Generalinis rangovas Galutinio Darbų perdavimo akto nepasirašė.

Ginčo kontekste aktuali Sutarties 6.7 punkto nuostata, jog Darbai laikomi priimtais tik tada, kai Generalinis rangovas be pastabų pasiraÅ¡o Galutinį Darbų perdavimo aktÄ . Tarp Å¡alių nėra ginčo, kad Subrangovas Objekto EYSA-15-011 Darbus atliko su trÅ«kumais. Daro iÅ¡vadÄ , kad Subrangovo vienaÅ¡aliÅ¡kai pasiraÅ¡ytas Galutinis Darbų perdavimo aktas Nr. 7 yra neteisėtas, todėl negaliojantis ir nei vienai iÅ¡ Å¡alių nesukuria jokių teisių ir įsipareigojimų.

27. Dėl 10 (deÅ¡imt) proc. Darbų kainos mokėjimų sulaikymo: Sutartimi Å¡alys susitarė dėl Subrangovo prievolių įvykdymo užtikrinimo, numatydamos - mokėjimų „Sulaikymo“ sutartines sÄ lygas. Sutarties nuostatos numato, jog, atlikdamas mokėjimus, Generalinis rangovas sulaikys 10 (deÅ¡imt) proc. Darbų kainos sumÄ nuo kiekvienos Subrangovo pateiktos apmokėjimui sÄ skaitos faktÅ«ros sumos. Sutarties 7.3 punktas nurodo, jog pagal <...> Sutarties 2.7.2 punktÄ sulaikytos sumos yra skirtos užtikrinti Subrangovo prievolių, susijusių su atliktų Darbų kokybe, ir kitų Subrangovo prievolių, nustatytų Sutartyje ar kylančių iÅ¡ Sutarties ar įstatymo, tinkamÄ vykdymÄ Sutarties galiojimo ir garantiniu laikotarpiu.

Esant atliktų Darbų, jų rezultato trÅ«kumams ir/ar defektams, Subrangovui tokių trÅ«kumų/defektų nepradėjus Å¡alinti ar nepaÅ¡alinus laiku, Generalinis rangovas turi neatÅ¡aukiamÄ teisę sulaikytÄ sumÄ panaudoti tokiems defektams ir trÅ«kumams paÅ¡alinti, taip pat Å¡i suma gali bÅ«ti panaudota Generalinio rangovo iÅ¡laidoms ir/arba nuostoliams, patirtiems dėl Darbų defektų ir/arba trÅ«kumų paÅ¡alinimo, atlyginti <...>. Subrangovui neÅ¡alinant trÅ«kumų, Generalinis rangovas turi teisę Subrangovo atliktų Darbų trÅ«kumus paÅ¡alinti Subrangovo sÄ skaita, t.y. naudodamas sulaikytas sumas, Generalinis rangovas turi teisę sulaikytÄ mokėjimų sumÄ panaudoti patirtiems nuostoliams kompensuoti.

Sutarties 2.7.2 punkte nurodoma, jog pagal Sutartį sulaikytÄ 10 (deÅ¡imt) proc. darbų kainos sumÄ Generalinis rangovas sumoka Subrangovui <...> per 5 (penkias) darbo dienas po to, kai įvyksta visos sÄ lygos: (i) Å alys pasiraÅ¡o Sutarties 6.7 punkte numatytÄ Galutinį Darbų perdavimo aktÄ , (ii) Subrangovas pateikia 10 (deÅ¡imties) procentų atliktų Darbų kainos (be PVM) dydžio Generaliniam rangovui priimtino banko besÄ lyginę neatÅ¡aukiamÄ garantijÄ , užtikrinančiÄ garantinio laikotarpio įsipareigojimų vykdymÄ , galiojančiÄ 36 (trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo Galutinio Darbų perdavimo akto pasiraÅ¡ymo dienos, kurios tekstas iÅ¡ anksto raÅ¡tu turi bÅ«ti suderintas su Generaliniu rangovu, kartu pateikiant apmokėjimÄ už garantijÄ patvirtinančius dokumentus; (iii) Užsakovas perveda sulaikytas sumas Generaliniam rangovui.

Vėliausios Subrangovo pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros data yra 2019 02 20. Tad Generalinis rangovas PVM sÄ skaitų faktÅ«rų teikimo momentu nežinojo apie defektus (Objekto EYSA-15-011 betono erozija, trupėjimas, atsisluoksniavimas, lukÅ¡tenimasis, duobutės pavirÅ¡iuje) ir negalėjo reikalauti patikslinti Subrangovo teikiamas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, sumažinant Å¡ias sÄ skaitas nekokybiÅ¡kai atliktų darbų kaina. Generalinis rangovas neturi pareigos sumokėti Å¡alių sutartos 10 (deÅ¡imties) proc.

Darbų kainos sumos sulaikymo. Å i suma gali bÅ«ti iÅ¡mokėta Subrangovui tik jam tinkamai paÅ¡alinus visus Darbų defektus ir bÅ«tent po visų defektų paÅ¡alinimo Å¡alys bÅ«tų pasirašę dviÅ¡alį Galutinį Darbų perdavimo aktÄ . Kadangi defektai nebuvo iÅ¡taisyti ir Galutinis Darbų perdavimo aktas nebuvo pasiraÅ¡ytas, Generaliniam rangovui nekilo pareiga jos iÅ¡mokėti, nepaisant aplinkybės, kad Å¡i suma buvo įraÅ¡yta į Subrangovo Generaliniam rangovui iÅ¡raÅ¡ytas ir pateiktas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras.

Kadangi Subrangovas neįgijo teisės į sulaikytos sumos iÅ¡mokėjimÄ , Generalinis rangovas nelaikytinas vėlavusiu iÅ¡mokėti sumÄ , kurios apskritai neturėjo prievolės mokėti.

28. Dėl griežtosios civilinės atsakomybės be kaltės, defektų paÅ¡alinimo iÅ¡laidų ir nuostolių atlyginimo. Sutartyje numatytų Darbų atlikimas Subrangovui yra verslas, o atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų, kurie yra verslo dalis, nevykdymÄ taikoma griežta atsakomybė, t.y. be kaltės. Subrangovas, specializuodamasis Sutartyje numatytų Darbų srityje, užsiimdamas Å«kine - komercine veikla, kurios tikslas - pelno siekimas, turi Darbų atlikimui bÅ«tinus įgÅ«džius ir žinias, gerai žino savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika.

Subrangovas, bÅ«damas savo srities profesionalas, versle veikiantis nuo 1966 m. (Å¡altinis: (duomenys neskelbtini)), turėjo prievolę visus Sutartyje numatytus Darbus atlikti be klaidų ar trÅ«kumų, o jei to nepadarė, jis yra atsakingas pagal griežtosios civilinės atsakomybės be kaltės koncepcijÄ . Subrangovas, aplaidžiai veikdamas, naudojo netinkamÄ Objekto EYSA-15-011 betono dangos įrengimo technologijÄ , kas lėmė defektų ir Generalinio rangovo patirtų nuostolių atsiradimÄ , už kuriuos atsakomybė tenka Subrangovui.

Pagal Subrangovo rizika pasirinktÄ darbų atlikimo technologijÄ , betonavimo darbai Objekte EYSA- 15-011 buvo atliekami etapais: pirmas etapas - bandymu patikrinamas atvežto betono miÅ¡inio slankumas. Patvirtinus tinkamÄ konsistencijÄ , betonas buvo paskleidžiamas ir tankinamas naudojant giluminius vibratorius bei vibroliniuotes, kol pasiekiamas projektinis aukÅ¡tis, Technologinė pertrauka tarp pirmo ir antro etapo, Antras etapas - betonui sustingus tiek, kad įrengiama betoninė plokÅ¡tė iÅ¡laikydavo darbuotojo svorį, pavirÅ¡ius bÅ«davo užtrinamas naudojant rankines bei savaeiges betono glaistykles, taip pavirÅ¡ius buvo iÅ¡lyginamas ir suformuojamas reikiamas nuolydis, Trečias etapas - pavirÅ¡ius Å¡luotuojamas sukuriant pavirÅ¡iaus tekstÅ«rÄ bei purÅ¡kiamas apsaugine priemone, skirta apsaugoti betonÄ kietėjimo metu.

Remiantis Objekto EYSA-15-011 Darbams naudoto betono eksploatacinių savybių deklaracijos skyriuje „Informacija vartotojui“ pateikiama informacija (eksploatacinių savybių deklaracija Nr. 387200, Nr. 270240, Nr. 397004, priedas Nr. 20), <...> rekomenduojama mišinį pakloti ir sutankinti per 120 min nuo pagaminimo, įvertinant naudojamų įmaišų ir priedų, cemento tipų bei aplinkos temperatūros įtakas rišimuisi, bet ne vėliau kaip iki cemento rišimosi pradžios. Remiantis (duomenys neskelbtini) Standarto LST 1974 „LST EN 206-1 taikymo taisyklės ir papildomieji nacionaliniai reikalavimai“ 5 sk.

„Betonui keliami reikalavimai ir patvirtinimo metodai“ 5.4 p. „Betono mišinio reikalavimai“ 5.4.5 papunktyje „Betono mišinio klojimo rekomendacijos ir kietėjančio betono priežiūra“ nurodyta viena iš pagrindinių betono mišinio klojimo rekomendacijų, <...> betono mišinys turi būti paklotas ir sutankintas iki jo konsistencijos kitimo pradžios. Antrasis betonavimo darbų etapas buvo vykdomas su pasikeitusios konsistencijos - kietėjančiu betono - mišiniu. Subrangovas nukrypo tiek nuo darbams naudoto betono eksploatacinių savybių deklaracijos nurodymų (eksploatacinių savybių deklaracija Nr. 387200, Nr. 270240, Nr. 397004, priedas Nr. 20), tiek ir nuo minėto standarto reikalavimų.

Subrangovas, kaip protingas, atidus ir turintis ilgalaikę patirtį verslininkas, Sutarties sudarymo metu turėjo ir galėjo numatyti, kad, naudojant netinkamÄ betono dangos įrengimo technologijÄ , nukrypstant nuo darbams naudoto betono eksploatacinių savybių deklaracijos nurodymų (eksploatacinių savybių deklaracija Nr. 387200, Nr. 270240, Nr. 397004) ir nuo minėto standarto reikalavimų, atsiras defektai, sÄ lygojantys ir nuostolius. Ä®vertinant tai, kad ginčo situacijoje nuostolių atsiradimÄ apdairus ir rÅ«pestingas verslininkas galėjo ir turėjo numatyti, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad Subrangovo atsakomybė kyla be kaltės, todėl Subrangovui kyla atsakomybė už nuostolių atsiradimÄ ir jų atlyginimÄ .

Subrangovas laikytinas atsakingu tiek už iÅ¡laidas, patirtas aiÅ¡kinantis defektų atsiradimo priežastis, tiek ir už visus defektų paÅ¡alinimo kaÅ¡tus bei Generalinio rangovo patirtus nuostolius. Subrangovas 2020 04 03, nepateikdamas jokių naujų esminių aplinkybių, galinčių turėti reikÅ¡mę konstatuojant, kad defektai atsirado ne dėl Subrangovo kaltės, atsisakė savo kaÅ¡tais Å¡alinti Objekto EYSA-15-011 defektus. Generalinis rangovas pranešė Subrangovui, kad Subrangovo sÄ skaita pradeda defektų Å¡alinimo darbus pasitelkdamas trečiÄ jÄ Å¡alį (2020 09 30 Generalinio rangovo praneÅ¡imas Nr. 1-10622).

Sutartyje numatyta defektų šalinimo kaina yra 359.999,01 Eur be PVM. Ši suma laikytina Generalinio rangovo žala, atsiradusia dėl Subrangovo neteisėto atsisakymo šalinti savo paties nekokybiškai atliktų Objekto EYSA-15-011 Darbų defektus. Žalos dydis šiuo atveju yra aiškus, apskaičiuotas ir išreikštas pinigine suma, nurodyta Generalinio rangovo ir trečios šalies SIA A7 Betons 2020 11 13 sudarytoje Statybos subrangos sutartyje Nr. SR198. Trečiai šaliai SIA A7 Betons užbaigus Objekto EYSA-15-011 defektų šalinimo darbus, turės būti atliekami Objekto EYSA-15-011 kilpų išbandymo darbai, kurių kaina 2.594,40 Eur be PVM, siūlių hermetizavimo darbai, kurių kaina 73.513,40 Eur be PVM ir dangos ženklinimo darbai, kurių kaina 9.146,55 Eur be PVM.

Viso - 85.254,35 Eur be PVM. Ši 85.254,35 Eur be PVM suma laikytina Generalinio rangovo žala, kylančia dėl Subrangovo neteisėto atsisakymo šalinti savo paties nekokybiškai atliktų Objekto EYSA-15-011 Darbų defektus. Žalos dydis šiuo atveju yra aiškus, apskaičiuotas ir išreikštas pinigine suma, nurodyta visų Generalinio rangovo išlaidų ir nuostolių detalizacijoje. Generalinis rangovas dėl Subrangovo kaltės taip pat patyrė ir žemiau nurodytus nuostolius ir šių nuostolių atlyginimo reikalauja reiškiamu priešieškiniu:

Objektų EYSA-15-012 ir EYSA-15-015 bandymų, kurių Subrangovas neatliko, nors pagal Sutartį privalėjo atlikti, iÅ¡laidos - 2.702,20 Eur be PVM. Objektų EYSA-15-012 ir EYSA-15-015 bandymus už SubrangovÄ atliko Generalinis rangovas ir taip patyrė papildomas iÅ¡laidas, už kurias yra atsakingas Subrangovas, Objekto EYSA-15-011 naikintuvų ankeravimo kilpos gamybos iÅ¡laidos, kurių sumÄ sudaro 2.500 Eur be PVM - Å¡ias iÅ¡laidas Generalinis rangovas patyrė Subrangovui nepagrįstai atsisakius užsakyti Darbams Objekte EYSA-15-011 atlikti bÅ«tinÄ naikintuvų ankeravimo kilpÄ .

Generalinis rangovas savo iniciatyva ir vadovaudamasis Sutarties 4.2.5. punkte numatyta teise, užsakė anksčiau minėtos kilpos gamybÄ . Objekto EYSA-15-011 defektų atsiradimo priežasčių tyrimo iÅ¡laidos - Generalinis rangovas, Subrangovui nepateikus Objekto EYSA-15-011 defektų atsiradimo priežasčių, po 2019 11 07 įvykusio Å¡alių susitikimo, kuriame buvo patvirtina, kad Subrangovo pasitelkto VGTU atliktas tyrimas dėl netinkamos tyrimo technologijos yra nepatikimas, kreipėsi (duomenys neskelbtini) Technologijos InstitutÄ , praÅ¡ydamas atlikti oro dalelių betone tyrimÄ .

Patirtos iÅ¡laidos sudaro 2.405,61 Eur be PVM. Generalinio rangovo patirtos Generalinio rangovo darbuotojų darbo laiko ir kuro sÄ naudos, susijusios su Objekto EYSA-15-011 betono dangos defektų atsiradimo priežasčių tyrimu ir defektų paÅ¡alinimo bÅ«do nustatymu - 1.274,16 Eur be PVM. Dėl Subrangovo nekokybiÅ¡kai atliktų Objekto EYSA-15-011 Darbų, t.y. dėl esminio Sutarties pažeidimo, Generalinio rangovo interesai buvo pažeisti, Generalinis rangovas patyrė nuostolius, todėl Subrangovui taikytina sutartinė civilinė atsakomybė.

Subrangovui iÅ¡ esmės pažeidus Sutartį, sutartinę prievolę netinkamai įvykdė verslo subjektas, Subrangovas privalo kompensuoti nuostolius ir sumokėti netesybas, neatsižvelgiant į jo kaltę ar kitas priežastis, nulėmusias jo negalėjimÄ prievolę įvykdyti (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Dėl Subrangovo nekokybiÅ¡kai atliktų Darbų defektų atsiradimo priežasčių tyrimui ir defektų paÅ¡alinimo, žala sudaro 454.135,33 Eur.

29. Dėl delspinigių už vėlavimÄ : Sutartimi Å¡alys patvirtino, kad ne tik Darbų kokybė, bet ir tikslus Darbų atlikimo terminų laikymasis yra esminis Subrangovui keliamas reikalavimas, už kurio nevykdymÄ arba netinkamÄ vykdymÄ Subrangovui bus taikoma atsakomybė ir/arba Sutartis bus nutraukiama, o Generalinis rangovas turės teisę į netesybas, numatytas Sutartyje, bei nuostolių atlyginimÄ (Sutarties 1.4 punktas). Sutarties 8.4 punkte numatyta, kad, jei Subrangovas vėluoja pradėti ar atlikti Darbus ar Darbų atitinkamų Darbų etapus ar neperduoda jų Generaliniam rangovui Sutartyje ar jos prieduose nustatytu laiku, Subrangovas privalo mokėti Generaliniam rangovui 1 % (vieno procento) dydžio nuo laiku neatliktų Darbų kainos dydžio delspinigius už kiekvienÄ pavėluotÄ savaitę.

Subrangovas, pasiraÅ¡ydamas Sutartį sutiko, kad Sutartyje numatytos netesybos yra teisingos ir protingos (Sutarties 1.4 punktas). Sutarties priede Nr. 4 Kalendorinis Darbų vykdymo grafikas Å alys sutarė dėl Darbų atlikimo terminų. Generalinis rangovas 2019 04 04 Subrangovui pateikė pretenzijÄ Nr. 1-10561 Dėl sutartinių įsipareigojimų netinkamo, kurioje priskaičiavo 149.774,88 Eur delspinigius už vėlavimÄ atlikti Darbus sutartu laiku. Subrangovas į Å¡iÄ pretenzijÄ atsakymo nepateikė. PrieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimo dienai, Generalinis rangovas priskaičiavo 170.907,86 Eur delspinigius už esminį Sutarties pažeidimÄ - Sutartyje numatytų Darbų terminų nesilaikymÄ .

30. Dėl Darbų kainos mažinimo dėl netinkamos betonavimo darbų kokybės Objekte EYSA-15-011: Subrangovas įsipareigojo Sutartyje nustatytu laiku pradėti, kokybiÅ¡kai atlikti, užbaigti ir perduoti Generaliniam rangovui tinkamai ir kokybiÅ¡kai atliktus Darbus, laikydamasis Sutarties nuostatų, projektinės dokumentacijos reikalavimų, Lietuvos Respublikoje nustatytų statybos darbų normatyvų ir taisyklių. Subrangovas taip pat patvirtino, kad Darbų rezultatas atitiks Sutarties sÄ lygas, Darbai bus atlikti be klaidų, o jei Subrangovas atliks Darbus pažeisdamas Sutartyje numatytas sÄ lygas, Generalinis rangovas turės teisę (įskaitant, bet neapsiribojant) nepriimti ir nemokėti už nekokybiÅ¡kai atliktus Darbus, kas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia Darbų kainos mažinimÄ .

Subrangovas, atlikdamas rekonstravimo darbus Objekte EYSA-15-011, neiÅ¡laikė betonavimo darbams taikytinų pavirÅ¡iaus lygumo reikalavimų. Kadangi Subrangovas nesilaikė esminio sutartinio įsipareigojimo Darbus atlikti kokybiÅ¡kai (betonavimo darbus atliko pažeisdamas Å¡iems darbams keliamus kokybės reikalavimus, numatytus Užsakovo Inspection and test plan/Tikrinimų ir bandymu plane), t.y. neiÅ¡laikė pavirÅ¡iaus lygumo reikalavimų, todėl Generalinis rangovas, remdamasis aukščiau nurodytomis teisės aktų nuostatomis, pasinaudodamas Sutarties 1.4 punktu bei Rangos sutartyje esančia baudų skaičiavimo lentele „Penalty factors for price reduction in case of failure of repeated tests and no significant impact on the whole benefit of the works/Kainos mažinimo kriterijai, jei darbai atliekami nekokybiÅ¡kai“, atliko Darbų kainos už nekokybiÅ¡kai atliktus betonavimo darbus mažinimo skaičiavimÄ , kuriuo Darbų kaina, numatyta Sutartyje mažinama 22.762,12 Eur suma.

Dėl procesinių palÅ«kanų: CK 6.37 straipsnio 1 dalis numato, kad palÅ«kanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba Å¡alių susitarimai. Å iuo atveju yra taikytinas specialusis įstatymas - LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas (MAPKSVPÄ®). Vadovaujantis MAPKSVPÄ® 3 straipsnio 2 dalimi , taikytina 2 straipsnio 5 dalyje nurodyta palÅ«kanų norma, o įvertinus tai, kad vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai (2020 11 25) taikoma fiksuotoji palÅ«kanų norma yra 0,33 proc., priteistinos procesinės palÅ«kanos, kurių norma sudaro 8,33 (aÅ¡tuonis ir trisdeÅ¡imt tris Å¡imtÄ sias) procento.

31. Patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje UAB „Mitnija“ nurodo: Generalinis rangovas su SIA „A7 Betons“ 2020 11 13 sudarė Statybos subrangos sutartį Nr. SR198, kurios pagrindu SIA „A7 Betons“ įsipareigojo iÅ¡taisyti defektus - betoninės dangos pavirÅ¡iaus erozijÄ , trupėjimÄ , atsisluoksniavimÄ , lukÅ¡tenimÄ si, duobutes pavirÅ¡iuje (Defektai). Pradėjus Defektų Å¡alinimo darbus ir nufrezavus pavirÅ¡inį betono dangos sluoksnį, paaiÅ¡kėjo, kad Defektų priežastys nėra tik betono dangos pavirÅ¡iuje. Teismo ekspertas T. M. 2021 05 05 pateikė ekspertinę iÅ¡vadÄ Nr. SS-21-02-22/1 (Ekspertinė iÅ¡vada) dėl Subrangovo atliktų darbų defektų priežasčių nustatymo, kurioje nurodė, kad betono pavirÅ¡inio cementinio sluoksnio atÅ¡okimo priežastys yra Å¡ios:

1) netinkama betono stiprio klasė, 2) mažesnis nei numatyta Techniniame darbo projekte Nr. 7601/EYSA-15-11/-00TDP-S (A laida, 2018) įtraukto oro kiekis betone, 3) negranitinės kilmės užpildai, 4) netinkamas betono sutankinimas, 5) du kartus mažesnis kristalizuojančio ir vandens laidumÄ mažinančio priedo MAPEI Idrocrete KR1000 kiekis betone, negu rekomenduoja Å¡io priedo gamintojas. Teismo ekspertas nurodė, kad Å¡ios priežastys lemia, jog betono pavirÅ¡iaus danga trupa, sluoksniuojasi ir atÅ¡okinėja.

Teismo ekspertas T. M. ir teismo ekspertas V. V., atsižvelgdami į Ekspertinėje iÅ¡vadoje nustatytas Defektų priežastis, pateikė įrengtos betono dangos defektų taisymo technologijÄ (Ekspertinė iÅ¡vada2, Priedas Nr. 1). Teismo ekspertai taip pat nustatė atliktų betonavimo darbų defektų taisymo darbų kainÄ , kuri ženkliai virÅ¡ija PrieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡ytÄ priteisti Defektų paÅ¡alinimo iÅ¡laidų sumÄ , kuriÄ Atsakovė didina. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡ytos atlyginti Defektų Å¡alinimui reikalingos iÅ¡laidos buvo apskaičiuotos, remiantis prielaida, kad Defektų priežastys yra tik pavirÅ¡iniame betono dangos sluoksnyje ir Defektams paÅ¡alinti pakaks nufrezuoti betono dangos pavirÅ¡ių iki 5 mm ir papildomai specialia hidrofobizuojančia medžiaga apdoroti tik pavirÅ¡inį betono dangos sluoksnį.

Pradėjus Defektų šalinimo darbus, paaiškėjo, kad prielaida, jog Defektus nulėmusios priežastys yra paviršiuje ir apskaičiuotos išlaidos defektams pašalinti nėra teisinga. Pirma, 2021 04 08 defektų apžiūros po frezavimo darbų metu (Ekspertinės išvados 54 psl.) nustatytos tuštumos ir kavernos, negranitinės kilmės užpildai bei daugybiniai betono dangos giluminiai trūkiai. Ekspertinės išvados 70 psl. nurodyta, kad šie betonavimo darbų trūkumai yra Defektų priežastis.

ApžiÅ«rint nuo 2021 04 12 iki 2021 04 18 nufrezuotÄ betono dangos pavirÅ¡ių, nustatytos 5-9 mm gylio duobutės, taip pat labai blogos kokybės betono pavirÅ¡ius, daugybiniai įtrÅ«kimai, kurie vietomis yra lyg tinklas (Ekspertinės iÅ¡vados1 55-57 psl.). ApžiÅ«rint nuo 2021 04 19 iki 2021 04 23 nufrezuotÄ pavirÅ¡ių, užfiksuotos duobutės iki 7 m gylio, įtrÅ«kimas iki 14 mm, ypač bloga betono kokybė, iÅ¡trupėjo dolomitinės skaldos užpildas (Ekspertinės iÅ¡vados1 58-60 psl.). ApžiÅ«rint nuo 2021 04 26 iki 2021 04 30 nufrezuotÄ pavirÅ¡ių, nustatyta vidutinė betono kokybė, daug smulkių duobučių iki 13 mm gylio, dalies nufrezuoto pavirÅ¡iaus kokybė bloga (daugybinės didesnės ir mažesnės, netolygaus pavirÅ¡iaus į gylį ir skirtingo gylio duobutės, kai kurių duobučių gylis net 11 mm).

ApžiÅ«rint nuo 2021 05 03 iki 2021 05 05 nufrezuotÄ pavirÅ¡ių, nustatyta bloga nufrezuoto pavirÅ¡iaus bÅ«klė: daugybinės didesnės ir mažesnės netolygaus pavirÅ¡iaus į gylį ir skirtingo gylio duobutės. Kai kurių duobučių gylis net 12, 14 mm. Ypač blogas pavirÅ¡ius betono plote nuo 6 iki 13 kvadratų. Antra, atlikus betono kernų stiprumo bandymus paaiÅ¡kėjo, kad sukloto betono klasė neatitinka reikalavimų betono stiprio klasei C30/37. 2021 04 27 UAB „Testlita“ atliko betono kernų gniuždymo stiprio bandymus (Ekspertinės iÅ¡vados1 61-68 psl.).

Šių bandymo rezultatai parodė, kad betono bandinių gniuždymo stipris yra ženkliai mažesnis negu reikalaujama betono klasė C30/37, kuri buvo numatyta techniniame darbo projekte. Ši naujai nustatyta aplinkybė leidžia teigti, kad objekte suklotas žemesnės klasės betonas negu buvo numatyta techniniame darbo projekte, kadangi esama betono danga netenkina C30/37 betono klasei keliamų reikalavimų. Ekspertinės išvados 70 psl. nurodyta, kad netinkama betono stiprio klasė, dėl kurios sumažėja betono atsparumas apkrovoms, betonas tampa neatsparus šaldymo/atšildymo poveikiams, druskų ir mechaniniam poveikiui, neatsparus chloridams, karbonizacijos sukeliamai korozijai, yra viena iš Defektų priežasčių.

Trečia, atlikus kompleksinį tyrimÄ ir iÅ¡analizavus tiek techninę dokumentacijÄ , numačiusiÄ reikalavimus betono kokybei (techninį darbo projektÄ , prekinio normaliojo betono eksploatacinių savybių deklaracijas, važtaraščius bei betono bandymų protokolus, betonavimo statybos darbų žurnalus, betonavimo darbų technologinę kortelę), tiek faktinius pakloto betono kokybinius parametrus, atlikus papildomus tyrimus bei laboratorinius bandymus, taip pat įvertinus betono dangos frezavimo darbų ataskaitas, Ekspertinėje iÅ¡vadoje nurodytos defektų priežastys patvirtino, kad betono pavirÅ¡iaus defektus nulėmusios priežastys yra ne tik pavirÅ¡iniame sluoksnyje, o darbus ieÅ¡kovė atliko iÅ¡ esmės nekokybiÅ¡kai (Ekspertinės iÅ¡vados 70 psl.).

Atsakovė, siekdama sumažinti galimus nuostolius, nedelsdama atliko Å¡iuos veiksmus: 2021 05 05 sustabdė Defektų Å¡alinimo darbus, kol bus nustatyta, ar pasirinktas Defektų Å¡alinimo bÅ«das yra tinkamas, o iÅ¡laidos pakankamos, atsižvelgiant į paaiÅ¡kėjusias aplinkybes. 2021 05 05 kreipėsi į teismo ekspertÄ T. M., siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar Defektų Å¡alinimo bÅ«das yra pakankamas ir, jei paaiÅ¡kėtų, kad nepakankamas, koks galimas Defektų Å¡alinimo bÅ«das ir jo kaina. Ekspertinės iÅ¡vados 1.4 punkte nurodyta, kad Defektų pavirÅ¡inio paÅ¡alinimo technologija nėra pakankama, atsižvelgiant į Ekspertinėje iÅ¡vadoje nustatytas Defektų priežastis.

Ekspertinės iÅ¡vados 2.5.2 punkte pažymima, kad, siekiant iÅ¡taisyti Defektus, Subrangovo atliktus darbus reikia perdaryti iÅ¡ naujo. Ekspertinėje iÅ¡vadoje teismo ekspertai T. M. ir V. V. pateikė Defektų taisymo technologijÄ , aprašė pagrindinius darbų etapus. Ekspertinėje iÅ¡vadoje taip pat nustatyta Defektų taisymo darbų kaina. Rinkos dalyvių apklausos bÅ«du nustatyta įrengto betono defektų Å¡alinimo mažiausia kaina yra 1 358 580,87 Eur. Defektų mastÄ ir pobÅ«dį, taip pat poreikį betono dangos įrengimo darbus perdaryti iÅ¡ naujo papildomai patvirtina ir užsakovo NSPA raÅ¡tai Atsakovui, t.y.

Užsakovas nurodo, kad „<...> iÅ¡ principo 95 proc. betoninės dangos turi bÅ«ti pakeista ... <>" ir pažymi, jog ginčo objektas dėl betono dangos defektų apskritai nerekomenduojamas naudoti. Ekspertinės iÅ¡vados 38 psl. pažymima, kad, „remiantis Statistikos departamento duomenimis (https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=8882000), per metus (2021 m. gegužę palyginti su 2020 m. geguže) statybos sÄ naudų elementų kainos padidėjo 6 proc. <...> tikėtina, kad betono defektų Å¡alinimo darbų kaina gali didėti 3-5 proc.“ Atsižvelgiant į tai, kad Defektų Å¡alinimo darbai planuojami atlikti laikotarpiu nuo 2022 m. kovo iki 2022 m. rugsėjo, PrieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti Defektų paÅ¡alinimo darbų iÅ¡laidų suma didinama 5 proc. (67 929,04 Eur) iki 1 426 509,91 Eur.

32. Atsiliepime į prieÅ¡taravimus, prieÅ¡ieÅ¡kinį, patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė nurodo, kad nesutinka, praÅ¡o atmesti. Visi Darbai pagal Sutartį yra 100 proc. užbaigti, atlikti tinkamai, atsakovei perduoti pagal visus Å¡iam Objektui nustatytus reikalavimus ir jos priimti. Po Darbų užbaigimo nustatyti buvę Darbų trÅ«kumai ir kiti smulkÅ«s neatitikimai buvo paÅ¡alinti ir dėl jų nėra ginčo. PrieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovė teigia, kad Objekto EYSA-15-011 Darbai vis dar nėra pilnai užbaigti, ieÅ¡kovė nėra paÅ¡alinusi Darbų trÅ«kumų ir siekė atsakovei perduoti ginčo ObjektÄ su nepilnai atliktais Darbais.

Su tokia pozicija ieÅ¡kovė nesutinka, nes visi ginčo Objekto Darbai pagal Sutartį buvo pilnai užbaigti, perduoti bei atliktų Darbų priėmimo aktais priimti. Ginčo Objekto Darbų užbaigimas yra patvirtintas tiek Objekto Užsakovo, tiek teisės aktų nustatyta tvarka. Absoliučiai visus Darbus atsakovė yra priėmusi be jokių pastabų, iÅ¡skyrus ginčo ObjektÄ , Galutiniais Darbų perdavimo aktais, taip pat iÅ¡ esmės už visus Darbus, iÅ¡skyrus likusiÄ nedidelę Darbų kainos dalį, yra apmokėjusi.

PrieÅ¡ieÅ¡kinyje smulkmeniÅ¡kai nurodyti Darbų trÅ«kumai ar kiti smulkÅ«s neatitikimai (statybos darbus lydinčios dokumentacijos perdavimas, siÅ«lių persandarinimo darbai, betono dangos paženklinimo užbaigimo darbai, įvažiavimo dangos į ObjektÄ atstatymas, po Darbų užbaigimo atsiradę trÅ«kiai betono dangoje) buvo paÅ¡alinti. Ginčas Å¡ioje byloje yra visai dėl kitų, jau vėliau, po ginčo Objekto perdavimo Užsakovui NSPA, atsiradusių defektų, kas Å¡ioje Byloje ir sudaro ginčo pagal Atsakovo PrieÅ¡ieÅ¡kinį esmę.

Pirma, Objekto EYSA-15-011 Darbai yra ne tik užbaigti, bet ir perduoti Užsakovui NSPA. Atsiliepime į PrieÅ¡taravimus ieÅ¡kovė nurodė argumentus dėl ginčo Objekto Darbų užbaigimo ir jų perdavimo atsakovei. Atsakovės pozicija, jog Darbai esÄ nėra užbaigti, yra nepagrįsta. Nagrinėjamu atveju ne subjektyvus atsakovės manymas, o teisinis reguliavimas, Darbų statybinė dokumentacija ir faktiÅ¡kai ginčo Å¡alių atlikti veiksmai patvirtina, jog Objekto EYSA-15-011 Darbai yra užbaigti.

STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiÅ«ra“ 12 punktas numato, kad statinio (jo dalies) statybos darbų pabaiga laikoma diena, kai užbaigti visi statinio projekte numatyti statybos darbai, o statinio (jo dalies) statybos pabaiga – diena, kai statinio (jo dalies) statyba užbaigiama. Objekto EYSA-15-011 statybos darbų žurnale Darbų pabaiga nurodyta 2018 12 20, tai yra patvirtinta ir atsakovės atstovo paraÅ¡u. Atlikti Darbai atsakovės 2019 01 29 buvo perduoti Užsakovui NSPA, patvirtinant, kad Darbai yra tinkamai atlikti ir užbaigti, ObjektÄ galima naudoti pagal paskirtį bei nustatant, jog nuo Å¡io momento pradedamas skaičiuoti Objekto Darbų garantinis laikotarpis.

Å iaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2019 04 23 statybos užbaigimo aktu patvirtinta, kad ginčo Objekto statyba užbaigta. Galutinį Darbų perdavimo aktÄ atsakovė atsisakė pasiraÅ¡yti nepagrįstai. Antra, teiginys, kad ieÅ¡kovė Sutartį vykdė su esminiais trÅ«kumais, yra deklaratyvus. Visus Darbus, įskaitant ginčo ObjektÄ , atsakovė yra priėmusi, už visus juos, iÅ¡skyrus kiek tai susiję su neapmokėta suma, dėl kurios ginčas yra Å¡ioje byloje (tačiau kuri tesudaro apie 7 proc.

Sutarties vertės), yra apmokėjusi. Visus Darbus ieÅ¡kovė atliko pagal Sutartyje ir teisės aktuose, taip pat atsakovės nustatytus reikalavimus objektams. Dėl visų objektų, iÅ¡skyrus ginčo ObjektÄ EYSA-15-011, abiejų Å¡alių yra pasiraÅ¡yti ir Galutiniai Darbų perdavimo aktai. Ginčo ObjektÄ EYSA-15-011 yra priėmęs pats Užsakovas NSPA ir patvirtinęs jo darbų atitiktį visiems reikalavimams. Visa tai kartu patvirtinta, kad Sutartis buvo įvykdyta tinkamai. Ginčo Objektas yra ypatingas statinys, vykdant Sutartį buvo atliekami jo rekonstrukcijos darbai, dėl to Darbams pagal teisės aktus buvo privaloma ir Darbai buvo atliekami su projekto vykdymo priežiÅ«ra ir statybos technine priežiÅ«ra (jÄ atliko tiek atsakovės, tiek ir Užsakovo NSPA pasitelkti techniniai prižiÅ«rėtojai).

Tai papildomai užtikrino projekto sprendinių įgyvendinimÄ Darbų vykdymo metu, taip pat Darbų atitiktį normatyvinei kokybei. Darbų atlikimo kontrolę vykdė ir Darbų kokybę papildomai kontroliavo ir atsakovės kokybės kontrolės vadovas M. R.. Jo dienos darbų ataskaitos, teiktos Užsakovo NSPA techniniam prižiÅ«rėtojui O. K., taip pat rodo, kad atsakovė ir Darbų vykdymo metu neturėjo jokių pastabų. Ginčas yra dėl po Objekto perdavimo Užsakovui NSPA atsiradusių jo defektų.

Byloje yra būtina aiškiai atskirti visus bendrai Darbų defektais pavadintus:

1) Darbų trÅ«kumus ar kitus smulkius neatitikimus, kuriuos ieÅ¡kovė tvarkė ir paÅ¡alino po Darbų užbaigimo: (i) statybos darbus lydinčios dokumentacijos perdavimas, (ii) siÅ«lių persandarinimo darbai, (iii) betono dangos ženklinimo užbaigimo darbai, (iv) įvažiavimo dangos į objektÄ atstatymas, (v) po darbų užbaigimo atsiradę iÅ¡trupėjimai ir trÅ«kiai betono dangoje (plokščių sandÅ«rose);

2. Darbų defektus - betono dangos pavirÅ¡iaus lukÅ¡tenimÄ si (angl. scaling), kuriuos atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje apibÅ«dina kaip „betoninės dangos pavirÅ¡iaus erozija, trupėjimas, atsisluoksniavimas, lukÅ¡tenimasis, duobutės pavirÅ¡iuje“). PirmÄ jÄ grupę – Darbų trÅ«kumus bei kitus smulkius neatitikimus ieÅ¡kovė pripažino ir juos yra paÅ¡alinusi. TÄ PrieÅ¡ieÅ¡kinyje iÅ¡ esmės pripažįsta ir atsakovė. Dėl antrosios grupės – ginčo Objekto Darbų defektų – vyksta ginčas Å¡ioje Byloje, kadangi ieÅ¡kovė niekuomet nepripažino savo atsakomybės dėl jų ir atsisakė juos paÅ¡alinti savo sÄ skaita.

Pirmosios grupės Darbų trÅ«kumų pripažinimu atsakovė nesÄ Å¾iningai bando įrodinėti esÄ ir antrosios grupės defektus ieÅ¡kovė yra pripažinusi ir netgi buvo įsipareigojusi juos paÅ¡alinti. Konkrečiai, į BylÄ pateiktas ginčo Å¡alių susiraÅ¡inėjimas (jo visuma, o ne Atsakovo selektyviai atrinkti epizodai ir pateiktos jo interpretacijos) įrodo, jog likusi trÅ«kstama dokumentacija atsakovei buvo perduota, dėl to nėra jokio ginčo, natÅ«ralu, kad jos parengimas po Darbų užbaigimo laike užtruko ilgiau; betono dangos temperatÅ«rinių ir konstrukcinių siÅ«lių sandarinimo darbus pakartotinai atlikti buvo suplanuota dar iki siÅ«lių įrengimo, t. y. prieÅ¡ Darbų užbaigimÄ .

IeÅ¡kovė nuo pat pradžių buvo nurodžiusi, kad Å¡iuos darbus, norint juos atlikti kokybiÅ¡kai, reikia atlikti po žiemos. Jų įrengimas prieÅ¡ žiemÄ buvo visų, įskaitant ir Objekto UžsakovÄ NSPA, laikinas sprendimas ir nebuvo kliÅ«tis priimti Darbus tiek atsakovei, tiek Užsakovui NSPA. Tai matyti tiek iÅ¡ kartu su 2019 04 04 atsakovės pretenzija pateiktos delspinigių skaičiavimo lentelės, kurioje nurodyta, kad „bendru sutarimu darbai bus atliekami pavasarį“; tiek iÅ¡ 2018 11 27 ieÅ¡kovės atstovo el. laiÅ¡ko atsakovės atstovui ir iÅ¡ 2019 01 19 ginčo Objekto perdavimo Užsakovui akto;

Å¡ių siÅ«lių sutvarkymo darbai visiÅ¡kai nesusiję su ginčo Darbų defektais. Atitinkamai ir ginčo Objekto betono dangos ženklinimo užbaigimo darbai dėl Å¡ios priežasties galėjo bÅ«ti užbaigti tik pabaigus siÅ«lių sandarinimo darbus; tai atsakovei buvo žinoma; likę smulkÅ«s trÅ«kumai ir baigiamieji darbai (įvažiavimo į bazę asfaltavimo, betono iÅ¡trupėjimo ir bermos latako trÅ«kių remonto darbai) taip pat buvo atlikti. PrieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovė nurodo, kad esÄ 2019 06 11 ieÅ¡kovės atstovas A.

Å . el. laiÅ¡ku patvirtino ir įsipareigojo paÅ¡alinti ginčo Objekto defektus, tačiau Å¡io įsipareigojimo nevykdė (PrieÅ¡ieÅ¡kinio 16 punktas). Atsakovė taip pat nurodo, jog ieÅ¡kovė teikė Užsakovui NSPA ginčo Objektų defektų Å¡alinimo darbų siÅ«lymus, galimÄ technologijÄ , iki 2020 04 02 neneigė savo atsakomybės už defektus ir siÅ«lė savo kaÅ¡tais atlikti defektų Å¡alinimo darbus pagal pačios pasiÅ«lytÄ defektų Å¡alinimo technologijÄ ir iÅ¡ to daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė yra atsakinga už Darbų defektus.

Tokia atsakovės pozicija yra nepagrįsta. FaktÄ , esÄ ieÅ¡kovė pripažino ginčo Objekto defektus, įrodinėja 2019 06 11 el. laiÅ¡ke ieÅ¡kovės atstovo pavartota panaÅ¡ia sÄ voka „betono iÅ¡trupėjimas“. Tačiau iÅ¡ Å¡alių vykdyto susiraÅ¡inėjimo visumos matyti, kad ieÅ¡kovės atstovas informavo apie visai kitų darbų atlikimÄ â€“ senos-naujos betono dangos sandÅ«ros iÅ¡trupėjimo sutvarkymo darbus. Dėl Å¡ių darbų atsakovė pastabų 2019 m. liepos mėn. nebeturėjo, kai tuo tarpu dėl ginčo Objekto defektų tarp Å¡alių ir toliau buvo bendraujama.

IeÅ¡kovės visapusiÅ¡kas bendradarbiavimas Å¡iuo klausimu su atsakove, Užsakovu NSPA, defektų priežasčių aiÅ¡kinimasis, siÅ«lymai, kaip spręsti atsiradusiÄ betono pavirÅ¡iaus lukÅ¡tenimosi problemÄ , savaime negali bÅ«ti laikomi atsakomybės už atsiradusius ginčo Objekto defektus pripažinimu ir prisiėmimu, juo labiau, įsipareigojimu paÅ¡alinti Å¡iuos defektus savo sÄ skaita. Kad ieÅ¡kovė negalėjo siÅ«lyti bei įsipareigoti savo sÄ skaita paÅ¡alinti ginčo Objekto defektus įrodo faktas, kad atsakovės nurodomu laikotarpiu dar net nebuvo aiÅ¡kios Å¡ių defektų atsiradimo priežastys ir buvo ruoÅ¡iamasi pirmiausiai atlikti reikalingus ekspertinius tyrimus ir pan.

Tai reiškia, jog tuo metu netgi nebuvo žinoma, kas yra ar turėtų būti atsakingas už atsiradusius Objekto defektus. Atsakovė griežtai buvo nurodžiusi neatlikti jokių betono paviršiaus apdirbimo darbų, kol nebus nustatytos jo lukštenimosi priežastys. Ieškovė pažymi, kad visi ginčo Objekto betonavimo darbai buvo atlikti:

1) pagal atsakovės pateiktÄ Techninį darbo projektÄ ;

2) projektinę betono mišinio sudėtį;

3) atsakovės ir Užsakovo NSPA nustatytus reikalavimus darbams;

4) nurodytÄ darbų atlikimo technologijÄ ir su atsakove bei Užsakovu NSPA suderintÄ betono dangos įrengimo technologinę kortelę;

5) su atsakovės pasitelkta projekto vykdymo priežiūra, statybos darbų technine priežiūra;

6) su Užsakovo NSPA statybos darbų technine priežiūra;

7) su papildoma atsakovės darbų kokybės ir jų eigos kontrole. IeÅ¡kovė 2019 08 09 raÅ¡te aiÅ¡kiai nurodė kad turi bÅ«ti nustatomos defektų atsiradimo priežastys ir tik tada gali bÅ«ti atliekami efektyvÅ«s defektų Å¡alinimo darbai. IeÅ¡kovė 2019 m. organizavo betono tyrimų VGTU atlikimÄ ir tyrimo iÅ¡vadas pateikė atsakovei bei Objekto Užsakovui NSPA. Visgi, 2019 11 07 projekto dalyvių susitikime buvo nuspręsta, kad VGTU iÅ¡vados neatsako į Užsakovo NSPA klausimus dėl betono dangos pavirÅ¡iaus lukÅ¡tenimosi priežasčių.

Taip pat buvo nuspręsta tvarkyti betono dangos pavirÅ¡ių nepaisant to, kad priežastys vis dar nėra nustatytos. Todėl ieÅ¡kovė ir sutiko pateikti Užsakovui NSPA galimÄ defektų Å¡alinimo darbų metodÄ . Tačiau nei atsakovė, nei Užsakovas NSPA pateikto galimo darbų siÅ«lymo nepatvirtino, atsakovė užsakė papildomus betono tyrimus (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atliktų tyrimų rezultatai iÅ¡ esmės tik papildė ir patvirtino VGTU duotas iÅ¡vadas, kuriose buvo nurodyta, kad betonas buvo tinkamai suklotas ir sutankintas, nes jo struktÅ«ra vienalytė ir be defektų; kartu paneigė atsakovės ir Užsakovo NSPA manymÄ , jog defektai atsirado dėl to, kad įtraukto oro kiekis betone esÄ neatitiko Techninio projekto reikalavimų ir už tai yra atsakinga ieÅ¡kovė (ieÅ¡kovės pastaba: nuo pat pradžių iÅ¡ Užsakovo NSPA ir Atsakovo pusės bÅ«tent tai buvo laikoma pagrindine priežastimi, kodėl defektai galėjo atsirasti).

Po (duomenys neskelbtini) atliktų tyrimų rezultatų, 2020 04 01 atsakovės paklausimÄ , kada ieÅ¡kovė galėtų pradėti pagal pasiÅ«lymÄ nurodytus darbus, galima įvertinti nebent kaip nesÄ Å¾iningÄ atsakovės bandymÄ pasinaudoti geranoriÅ¡ku bendradarbiavimu. Dėl to ieÅ¡kovė atsakovei aiÅ¡kiai ir atsakė 2020 04 03 raÅ¡tu, papraÅ¡ydama tokiu atveju patvirtinti defektų Å¡alinimo iÅ¡laidų atlyginimÄ . TÄ dar kartÄ ieÅ¡kovė pažymėjo ir savo 2020 10 16 raÅ¡te. PrieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodoma, jog ieÅ¡kovė jokiais bÅ«dais negali bÅ«ti laikoma tinkamai įvykdžiusia visas pareigas pagal Sutartį, kadangi jos atliktų Darbų rezultatas Objekte EYSA-15-011 yra netinkamos kokybės, ieÅ¡kovė bet kuriuo atveju yra atsakinga už defektus ir jais padarytus nuostolius, kadangi turėjo prievolę atlikti visus Sutartyje numatytus Darbus be klaidų ar trÅ«kumų, ieÅ¡kovė esÄ veikė aplaidžiai ir naudojo netinkamÄ , savo rizika pasirinktÄ , Objekto EYSA-15-011 betono dangos įrengimo technologijÄ , kas lėmė defektų ir generalinio rangovo patirtų nuostolių atsiradimÄ .

IeÅ¡kovė nesutinka su tokia atsakovės pozicija, ji yra nepagrįsta ir neatitinka tikrovės. Nepasitvirtino nei viena priežastis, dėl ko už ginčo defektus galėtų bÅ«ti keliama ieÅ¡kovės atsakomybė. Atsakovė sugalvojo dar vienÄ naujÄ defektų atsiradimo priežastį – esÄ ieÅ¡kovė pati savo rizika pasirinko netinkamÄ betono dangos įrengimo technologijÄ . Ginčo Darbus Objekte ieÅ¡kovė vykdė iÅ¡imtinai pagal atsakovės parengtus techninius sprendinius ir duotus nurodymus, jai pilnai kontroliuojant jų įgyvendinimÄ ir visų Darbų vykdymÄ .

BÅ«tent atsakovė turėjo pareigÄ parengti ir ieÅ¡kovei pateikti tinkamus techninius sprendimus bei duodama konkrečius nurodymus Darbams, duoti juos tinkamus, kadangi Darbai buvo atlikti pagal Užsakovo NSPA pasirinktÄ ir atsakovės akceptuotÄ bei Techniniame darbo projekte įtvirtintÄ betono dangos įrengimo technologijÄ . Taip pat, atsakovė turėjo pareigÄ prižiÅ«rėti Darbus, kontroliuoti jų normatyvinę kokybę bei stabdyti juos jei ieÅ¡kovė Darbus vykdė pagal netinkamÄ technologijÄ , nukrypdama nuo normatyvinių reikalavimų ar pan.

Todėl atsakovė kartu pripažįsta, jog pati ir yra atsakinga už atsiradusius Objekto defektus. Tokia jos pasirinkta pozicija kaip tik reiÅ¡kia, kad atsakovė (jo pasitelkti asmenys) netinkamai parengė Techninį darbo projektÄ , nevykdė tinkamos techninės priežiÅ«ros, neatsakingai kontroliavo Darbų kokybę, leido vykdyti Darbus pagal netinkamÄ technologijÄ ir priėmė jų rezultatÄ be pastabų bei perdavė jį Užsakovui NSPA, patvirtindama, kad Darbų kokybė atitinka visus Užsakovo NSPA nurodytus tarptautinius ir nacionalinius reikalavimus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis, 6.689 straipsnis, 6.691 straipsnio 1 dalis).

Kad ginčo Objekto betono dangos įrengimo technologijÄ rinkosi ne ieÅ¡kovė patvirtina pats Techninis darbo projektas, kuriame betonavimo darbų technologija ir buvo nustatyta bei atsakovės pasitelkto projektuotojo UAB „Kelprojektas“ 2019 08 30 raÅ¡tas. UAB „Kelprojektas“ kartu privalomai vykdė ir projekto vykdymo priežiÅ«rÄ . Pagal nurodytÄ betono dangos įrengimo darbų technologijÄ papildomai buvo parengta bei su atsakove suderinta ir darbų technologinė kortelė. Tai paneigia atsakovės pozicijÄ esÄ ieÅ¡kovė pati savo rizika pasirinko betono dangos įrengimo darbų technologijÄ .

Užsakovo NSPA pasirinktÄ darbų technologijÄ pilnai akceptavo pati atsakovė, o ieÅ¡kovė privalėjo ja vadovautis (CK 6.689 straipsnio 3 dalis, Sutarties 1 punktas). Atsakovė PrieÅ¡ieÅ¡kinio 39.6 ir 39.7 punktuose deklaratyviai nurodo, jog atliekant ginčo Objekto dangos įrengimo darbus esÄ buvo nukrypta nuo darbams naudoto betono eksploatacinių savybių deklaracijose nurodytų rekomendacijų, o kartu ir nuo standarto LST 1974 „LST EN 206-1 taikymo taisyklės ir papildomieji nacionaliniai reikalavimai“.

Atsakovė teigia, kad dėl to antrasis betonavimo darbų etapas buvo vykdomas su pasikeitusios konsistencijos – kietėjančio betono – miÅ¡iniu. Nei statybos darbų žurnale, nei Darbų priėmimo aktuose, nei atsakovės kokybės kontrolės vadovo dienos ataskaitose, t. y. priimant ieÅ¡kovės atliktus Darbus, kontroliuojant jų vykdymÄ bei kokybę, nebuvo nustatyta, kad, atliekant betono dangos įrengimo darbus Objekte bÅ«tų buvęs pažeistas technologinis procesas ir/ar nukrypta nuo normatyvinių reikalavimų.

STR 1.06.01:2016 „Statybos Darbai. Statinio statybos priežiÅ«ra“ 96 punktas aiÅ¡kiai numato, kad statinio statybos techninio prižiÅ«rėtojo paraÅ¡as dokumentuose patvirtina jo reikalavimų vykdymÄ statinio statybos vadovui, o priimant atliktus darbus – tų darbų bÅ«tinÄ normatyvinę kokybę. Net jeigu ir teoriÅ¡kai sutikti, kad antrasis betonavimo darbų etapas buvo vykdomas su pasikeitusios konsistencijos – kietėjančio betono – miÅ¡iniu, tai vadovaujantis CK 6.689 straipsnio 2 dalimi, atsakovė privalėjo apie tai nedelsdama praneÅ¡ti ieÅ¡kovei ir stabdyti tokius darbus.

To nepadarius, atsakovė neteko ir teisės dabar remtis Darbų trÅ«kumais bei teigti, kad esÄ dėl jų atsirado ginčo Objekto defektai. Betono mokslininkės dr. R. L. suraÅ¡ytame ekspertizės akte nurodyta, jog atsakovės nurodyti normatyviniai reikalavimai ir betono dangos įrengimo technologija ir pats technologinis procesas nebuvo pažeisti, kadangi, atliekant betono dangos tyrimus, VGTU laboratorijoje 2019 m. buvo nustatyta, jog betono miÅ¡inys tinkamai suklotas ir sutankintas, betono struktÅ«ra vienalytė be defektų tiek horizontalia kryptimi, tiek per visÄ konstrukcijos aukÅ¡tį.

VGTU laboratorijoje 2020 m. papildomai buvo nustatyta, jog virÅ¡utinių ir apatinių betono dalių naudotuose užpilduose pastebėti visi mineralai (iÅ¡skyrus portlanditÄ ) pasiskirstę vienodai ir jokių naujų junginių, susidariusių cemento hidratacijos metu nerasta. Todėl tai rodo, kad apatinė betono dalis daugiau hidratavosi ir arba portlandito kiekis betono pavirÅ¡iuje sumažėjo dėl intensyvių karbonizacijos procesų. Remiantis termogravimetrinių tyrimų ataskaita matyti, kad viÅ¡utiniame betono sluoksnyje nustatytas nedidelis portlandito kiekis pakito dėl intensyvių karbonizacijos procesų pavirÅ¡iniame betono sluoksnyje eksploatacijos metu, o ne atliekant netinkamai betonavimo darbus. (duomenys neskelbtini) Betono tyrimų centro betono tyrimų iÅ¡vadose nurodoma, kad tik virÅ¡utinio betono kernų etaloninių skiltelių pavirÅ¡iaus atsparumas Å¡alčiui buvo nepriimtinas. (duomenys neskelbtini) tyrimų laboratorijoje nustatyta, kad įtraukto oro kiekis paklotame betone atitinka techninio projekto sprendinius.

Ir pats atsakovės pasirinktas ginčo Objektų defektų Å¡alinimo bÅ«das rodo, jog problema su betono danga yra tik jos pačiame pavirÅ¡iniame sluoksnyje, kadangi, Å¡alinant defektus planuojama Å¡lifuoti tik nuo 1 iki 5 mm betono dangos pavirÅ¡iaus ir jį papildomai hidrofobiÅ¡kai apdoroti. Tai, jog bus remontuojama visa ginčo Objekto betono danga, leidžia teigti, kad bÅ«tent reikalavimas Objekto betono dangos pavirÅ¡ių suÅ¡luotuoti (pavirÅ¡ių jos įrengimo metu „suÅ¡ukuoti“ ir sukurti specialiÄ pavirÅ¡iaus struktÅ«rÄ ), nenumatant papildomai tokiai dangai papildomo apdirbimo, labiausiai tikėtina, Objekto eksploatacijos metu ir lėmė Objekto defektų atsiradimÄ (angl.

„scaling“). IeÅ¡kovė nenumatė ir, remiantis Bylos medžiagos visuma, atliktais nacionaliniais ir tarptautiniais tyrimais (jų gausa ir specifiÅ¡kumu), įskaitant ir mokslinius, negalėjo numatyti, kad dėl tokio parinkto betono dangos pavirÅ¡iaus įrengimo ir jo metodo, Objekto eksploatacijos metu galėtų atsirasti dangos pavirÅ¡iaus nepakankamas atsparumas Å¡alčiui, o tai sÄ lygoti ir tokius ginčo Objekto defektus (angl. „scaling“). Atsakovės praÅ¡omos priteisti sumos yra nepagrįstos, neatitinka realumo ir bÅ«tinumo kriterijų, yra nepagrįstos, o jų paskaičiavimai – itin abstraktÅ«s. Reikalavimui dėl Å¡ių sumų priteisimo pareiÅ¡kimui atsakovė yra praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminus, dėl ko prieÅ¡ieÅ¡kinys yra atmestinas ir Å¡iuo savarankiÅ¡ku pagrindu.

Dėl 454135,33 Eur be PVM iÅ¡laidų ir nuostolių. IÅ¡ atsakovės pateiktos lentelės Å¡iÄ sumÄ galima iÅ¡ esmės suskirstyti į dvi grupes: Ginčo Objekto defektų Å¡alinimo iÅ¡laidos – 445 253,36 Eur be PVM, iÅ¡ kurių 359 999,01 Eur be PVM sudaro betono pavirÅ¡iaus remonto darbai ir 85254,35 Eur be PVM kiti sutvarkymo darbai; kitos iÅ¡laidos (nuostoliai) – 8881,97 Eur. IeÅ¡kovė iÅ¡ esmės nesutinka su tuo, jog yra atsakinga už atsiradusius ginčo Objekto defektus. Atsakovė nepateikė jokio ginčo Objekto defektinio ar pan. pobÅ«džio akto, suraÅ¡yto tarp atsakovės ir Užsakovo NSPA, iÅ¡ kurio bÅ«tų aiÅ¡kiai matyti, kokios apimties tiksliai ginčo Objekto defektai yra atsiradę ir kokios apimties defektai turi bÅ«ti bei bus Å¡alinami, kokie konkrečiai defektų Å¡alinimo darbai yra privalomi atlikti.

Atsakovė ne tik neįrodė, bet netgi nenurodė to, ar pati atsakovė (kaip rangovas prieÅ¡ UžsakovÄ NSPA) dėl ginčo Objekto defektų yra prisiėmusi atsakomybę, kokiu pagrindu, taip pat ar Užsakovas NSPA Å¡iems darbams yra pritaręs bei kad Å¡ie darbai bus iÅ¡ tiesų atliekami atsakovės sÄ skaita. Tai svarbu dėl to, kad atsakovė veikia kaip generalinis rangovas, o galutinis Objekto Užsakovas yra NSPA, kurio nurodymai tiesiogiai lemia ir ieÅ¡kovės įsipareigojimus bei jų vykdymo bÅ«dus (Sutarties 1 punktas).

Atsakovės į BylÄ pateikta 2020 11 13 statybos subrangos sutartis Nr. SR198, kuriÄ atsakovė pasirašė po Preliminaraus sprendimo Å¡ioje Byloje priėmimo, taip pat tai, kad ja nėra pateiktas detalizuotas jos kainos apskaičiavimo pagrindimas (sÄ mata, darbų žiniaraÅ¡tis ar pan.), pagrįstai verčia abejoti tuo, ar Å¡ioje Sutartyje nurodyta jos kaina – 359 999,01 Eur be PVM yra reali. Atsakovė pateikė tik komercinį kainos pasiÅ«lymÄ , kuris, kaip matyti iÅ¡ jame nurodomo ploto (9 132,29 kv. m.), buvo pateiktas visam ginčo Objektui.

Norėdama patikrinti kainÄ , ieÅ¡kovė užklausė analogiÅ¡kus darbus galinčiÄ atlikti bendrovę ir gavo pasiÅ«lymÄ perono betono dangos pavirÅ¡iaus remonto darbus atlikti ženkliai pigiau – už 236708,96 Eur be PVM . Vien tai sudaro net 123 290,05 Eur be PVM skirtumÄ . Likę nurodomos iÅ¡laidos defektų Å¡alinimui – 85 254,35 Eur (kilpų iÅ¡bandymo kaina, siÅ«lių hermetizavimo darbai ir dangos ženklinimo darbai) yra iÅ¡ viso niekaip nepagrįstos, netgi nėra aiÅ¡ku, ar iÅ¡ viso tokias iÅ¡laidas ir bÅ«tent tokio dydžio atsakovė patirtų.

Pateikti komerciniai pasiūlymai yra bendro pobūdžio, nebegaliojantys ir niekaip atsakovės neįpareigojantys. Atskirai dėl likusių prašomų priteisti 8881,97 Eur dydžio išlaidomis ir nuostoliais pavadintomis sumomis, pažymi, jog yra nepagrįstos: prašoma priteisti 2 702,20 Eur be PVM suma už asfalto mišinio bandymus netgi nėra susijusi su ginčo dalyku, tai yra atsakovės išlaidos kituose objektuose – EYSA-15-012 ir EYSA-15-015. 2018 10 05 galutinių darbų perdavimo aktų Nr. 4 ir 5 pasirašymas patvirtina, kad ieškovė tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus šiuose objektuose.

Todėl praÅ¡ymas priteisti papildomas atsakovės iÅ¡laidas už Å¡iuos objektus yra be jokio pagrindo (CK 6.662 straipsnio 1–3 dalys, Sutarties 6.7 punktas). PraÅ¡oma priteisti 2 500 Eur be PVM suma už ankeravimo kilpas taip pat nėra susijusi su ginčo dalyku, tai yra papildomos atsakovės iÅ¡laidos už medžiagų, kurių reikėjo Darbams atlikti, ir kurios nebuvo numatytos techniniuose sprendiniuose, įsigijimÄ . Tai, kad atsakovė Å¡ių iÅ¡laidų pareikalavo 2020 04 04 pretenzija, o ieÅ¡kovė į jÄ neatsakė, savaime nesudaro pagrindo Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo dabar reikalauti teisme.

Atsakovės nurodomas Sutarties 4.2.5 straipsnis Å¡iuo atveju nėra aktualus, todėl ir Å¡i praÅ¡oma priteisti suma yra be jokio pagrindo. PraÅ¡omos priteisti 2 405,61 Eur be PVM ir 1 274, Eur be PVM sumos, nurodomos kaip atsakovės iÅ¡laidos defektų tyrimo priežasčių tyrimams, negali bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovės, kadangi (duomenys neskelbtini) atlikti tyrimai buvo palankÅ«s bÅ«tent ieÅ¡kovei ir tik patvirtino, jog įtraukto oro kiekis betone atitinka Objekto projektinę dokumentacijÄ ir joje nustatytus reikalavimus betonui.

Atsakovė yra praleidusi ieÅ¡kinio senatį dėl praÅ¡omų priteisti 454 135,33 Eur dydžio patirtais nuostoliais pavadintų sumų. Tai sudaro papildomÄ pagrindÄ Atsakovės PrieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.125 straipsnis, 1.131 straipsnio 1 dalis, 6.667 straipsnio 1 dalis). Tai, kad atsakovė ginčo Objekto defektų trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidas vadina nuostoliais ir praÅ¡o jas priteisti bendrųjų civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų pagrindu, savaime nekeičia ir nepaneigia to, kad Å¡ios praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos pagal savo esmę yra darbų trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidos (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl tokiam reikalavimui taikytinos CK 6.667 straipsnyje įtvirtintos specialiosios ieÅ¡kinio senaties termino taisyklės, be kita ko, Å¡io straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Å iuo atveju vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino pradžia laikytina 2019 04 19, kuomet atsakovė informavo el. laiÅ¡ku apie pastebėtus Objekto defektus, arba vėliausiai 2019 05 23, kuomet pateikė raÅ¡ytinę pretenzijÄ dėl jų. Todėl ieÅ¡kovė praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį ir reikalavimÄ dėl 445253,36 Eur atmesti ir tuo pagrindu, kad ieÅ¡kinio senaties terminas yra pasibaigęs (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Dėl praÅ¡omų priteisti 170907,86 Eur dydžio delspinigių – reikalavimui juos priteisti taip pat yra praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas, numatytas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte.

Dėl delspinigių priskaičiavimo dėl Darbų vėlavimo objektuose EYSA-15-012, EYSA-15-015, EYSA-15-019 ir ginčo Objekte EYSA-15-011 (iš viso 54 062,88 Eur), ieškovė pažymi, jog kategoriškai nesutinka, kad Darbus buvo vėluojama atlikti dėl jos kaltės. Darbai užtruko dėl to, kad nuolat buvo tikslinama techninė dokumentacija, keičiami techniniai sprendiniai, vyko įvairūs darbų suderinimai su atsakove ir Užsakovu bei pan. Reikalavimas šių objektų atžvilgiu yra atmestinas vien dėl to, kad Darbai šiuose objektuose užbaigti ir atsakovei perduoti dar 2018 m. ir bet koks pretenzijų dėl Darbų terminų pažeidimo pareiškimo terminas seniai yra pasibaigęs. Reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra reikalavimas dėl netesybų išieškojimo, jam yra taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas.

Šis terminas atitinkamai yra pasibaigęs:

1) Darbų objekte EYSA-15-012 pabaiga – 2018 07 19; terminas yra pasibaigęs 2019 01 19.

2) Darbų objekte EYSA-15-015 pabaiga – 2018 07 29, terminas yra pasibaigęs 2019 01 29.

3) Darbų objekte EYSA-15-019 pabaiga – 2018 07 20, terminas yra pasibaigęs 2019 01 20.

4) Darbų objekte EYSA-15-011 pabaiga – 2018 12 20, terminas yra pasibaigęs 2019 06 20. Dėl papildomai priskaičiuotų 116 844,97 Eur dydžio delspinigių už esÄ ieÅ¡kovės vėlavimÄ paÅ¡alinti defektus ir užbaigti Darbus ginčo Objekte EYSA-15-011 nurodo: net jeigu Å¡ioje byloje teismo bÅ«tų nuspręsta, kad ieÅ¡kovė yra atsakinga už ginčo Objekto defektus, tai papildomai už tai ieÅ¡kovei net ir negali bÅ«ti skaičiuojami Sutarties 8.3 punkte numatyto 1 % dydžio delspinigiai (bÅ«tent tokio dydžio delspinigių normÄ Atsakovė nors tiesiogiai ir nenurodė, bet taikė savo delspinigių skaičiavimo lentelėje, pateiktoje PrieÅ¡taravimų 45 priedu).

Tokios ir tokio dydžio netesybos Å¡iuo atveju Sutartyje net nėra numatytos, kas eliminuoja galimybę taikyti 1 % dydžio delspinigius už defektų neÅ¡alinimÄ (CK 6.72 straipsnis).Be to, ankstesnėje 2019 04 04 pretenzijoje, teiktoje iki bylos iÅ¡kėlimo, kuria už vėlavimÄ užbaigti darbus ginčo Objekte atsakovė taip pat prašė mokėti delspinigius, tačiau tuomet laikė, kad darbai yra įvykdyti 2018 m. pabaigoje (žr. konkrečiai 2019 04 04 pretenzijos priedas Nr. 6). 2018 m. pabaiga (2018 12 20) ir yra tikroji Darbų užbaigimo data, vadinasi, bet kokioms atsakovės pretenzijoms dėl Darbų ginčo Objekte užbaigimo terminų pažeidimo ir su tuo susijusių netesybų iÅ¡ieÅ¡kojimo ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigė 2019 06 20.

Dėl reikalavimo sumažinti Darbų kainÄ 22 762,12 Eur suma nurodo, kad galimai galima suprasti, kad atsakovė praÅ¡o sumažinti Darbų kainÄ dėl to, kad atliekant Darbus Objekte nebuvo iÅ¡laikyti Užsakovo NSPA kelti reikalavimai betono dangos pavirÅ¡iaus lygumui. Vien dėl to, kad tarp atsakovės, kaip generalinio rangovo, ir Užsakovo NSPA, sudarytoje sutartyje buvo numatytos netesybos (bauda) už betono dangos pavirÅ¡iaus lygumo reikalavimų neiÅ¡laikymÄ , savaime nesudaro pagrindo Å¡ioje byloje nei mažinti Darbų kainÄ , nei Å¡iÄ sumÄ papildomai priteisti.

Papildomi argumentai dėl papildomo prieÅ¡ieÅ¡kinio: atsakovės naujais betonavimo darbų defektais – poromis, kavernomis ir ne granitinės kilmės užpildais betone – vadinamos betono savybės nėra laikytinos defektais. 2021 04 15 vykusios ginčo objekto betono dangos apžiÅ«ros metu dalyvavę mokslininkai, betono srities ekspertai VGTU doc. dr. G. S. ir dr. R. L. pateikė iÅ¡vadas, jog nufrezuoto virÅ¡utinio betono sluoksnio pavirÅ¡ius yra įprastas orÄ Ä¯traukiančia įmaiÅ¡a modifikuoto betono vidinei struktÅ«rai, t. y. matomas įprastas atskirų struktÅ«rinių elementų iÅ¡sidėstymas.

Nufrezuoto betono pavirÅ¡iuje matomos atsivėrusios skirtingo dydžio sferinės arba panaÅ¡ios į sferÄ formos dėl stambiųjų užpildų poveikio poros yra nelaikytinos defektais. UAB „Betono centras“ nurodė, jog, iÅ¡ kokių aplinkybių atsakovė kildina savo teiginį apie „ne granitinės kilmės“ užpildus, paaiÅ¡kinta nebuvo. UAB „Betono centras“ paaiÅ¡kino ir pateikė tai pagrindžiančius dokumentus, kad betono miÅ¡inyje naudotas sertifikuotas atsparus Å¡alčiui granito skaldos frakcijos 4/16 mm užpildas, kurio gamintojų iÅ¡duotuose užpildo CE deklaracijose yra deklaruojama to užpildo sudėtis, jo stipruminės savybės bei pateikiamas nustatytas Å¡io užpildo atsparumo Å¡alčiui rezultatas (F1 ar MS18 atsparumo Å¡alčiui klasė).

Granito skaldoje natūraliai esamos kitokių uolienų priemaišos įtakos užpildo savybėms nedaro. Viso ginčo objekte sunaudoto mišinio atitiktis normatyvinei bazei ir atsakovės nustatytiems projektiniams betono reikalavimams yra patvirtinta ir atitikties deklaracijomis. Be to, MA1 perono rekonstravimo techniniu darbo projektu 7601/EYSA-15-011/00-TDP-S (Techninis darbo projektas) atsakovės buvo reikalaujama medžiagų pavyzdžius pateikti aprobuoti (4.3.1.1 punktas). Atsakovė visas betono mišinio gamybai naudotas medžiagas patikrino ir aprobavo, o visi ieškovės atlikti darbai su panaudotomis medžiagomis buvo priimti ne tik atliktų darbų priėmimo aktais, bet ir darbų dienos bei savaitės kontrolės ataskaitomis.

Aukščiau nurodytos aplinkybės dėl betono dangos defektų – nėra laikytinos nei naujais, nei iš viso betono dangos defektais. Atsakovės pateiktoje Ekspertinėje išvadoje nurodytos išvados dėl betono dangos defektų ir jų priežasčių yra neteisingos, nepagrįstos ir jomis negali būti vadovaujamasi. Ekspertinėje išvadoje nurodytų išvadų pagrįstumo vertinimas reikalauja specialių žinių, ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „Grinduva“ pateikė jas įvertinti betono srities specialistams, mokslininkams – VGTU doc. dr. G.

S. ir dr. R. L., taip pat betono miÅ¡inio gamintojui UAB „Betono centras“. IÅ¡nagrinėjusi atsakovės pateiktÄ Ekspertinę iÅ¡vadÄ , dr. R. L. pažymėjo 3 principinius dalykus: T. M. padarytos iÅ¡vados yra neteisingos, neatitinka faktinės situacijos, neįvertintas betono specifiÅ¡kumas, savybės, elgsena ir visi galiojantys standartų reikalavimai. TÄ rodo ir T. M. padarytų iÅ¡vadų prieÅ¡taringumas, kadangi betono dangoje esančios (ir turinčios bÅ«ti) oro poros vadinamos kavernomis, tuÅ¡tumomis ir laikomos defektais, kartu teigiant, jog įtraukto oro kiekis betone (dėl kurio ir susidaro oro poros) yra per mažas, o betonas sutankintas netinkamai.

Skaičiuojamieji ir laboratoriniai tyrimai atlikti ignoruojant tyrimų rezultatus ir standartų reikalavimus. Ekspertinėje išvadoje nepilnai įvertinti VGTU ir kitų ekspertų bei specialistų atlikti tyrimai bei teiktos išvados dėl betono defektų atsiradimo priežasčių, visiškai neanalizuota pati projektinė betono sudėtis ir betono paviršiaus struktūra, taip ignoruojant pagrindinę aplinkybę, kad atsakovės pasirinktai UAB „Kelprojektas“ projektuojant betono mišinį buvo numatytos ne visos privalomos numatyti betono poveikio klasės, o prie esamos betono mišinio sudėties nesuprojektuotas papildomas apsauginis betono paviršiaus apdirbimas.

Ekspertinėje išvadoje nurodyti betono dangos paviršiaus defektai yra susiję ne su atliktais betono dangos įrengimo darbais (technologija) arba medžiagomis, o su Techninio darbo projekto trūkumais. Pirma, išvada, kad sukloto betono stiprio klasė yra netinkama, nes neatitinka Techninio darbo projekto reikalavimų betono stiprio klasei C30/37, negali būti vadovaujamasi, nes ji padaryta iš netinkamų (per mažų) tokiam tyrimui betono bandinių, o taip pat gautų pirminių bandymų rezultatų neapdorojus pagal galiojančius LST EN 13791 standarto reikalavimus.

Buvo paimti ženkliai mažesni nei privaloma betono bandiniai (kernai), gauti atitinkamai mažesni bandinių (kernų) gniuždymo stiprio rezultatai, o ir gautieji rezultatai net neapdoroti kaip tai privaloma padaryti siekiant nustatyti būtent betono gniuždymo stiprio klasę. Nustatant betono gniuždymo stiprio klasę yra būtina bandymams naudoti atitinkamo, standarte LST EN 206:2013+A1:2017 nurodyto, dydžio betono bandinius, o jų bandymo rezultatus įvertinti pagal standarto LST EN 13791:2019 reikalavimus. To T.

M. atlikto tyrimo metu nepadarė, todėl jo bandymų ir tyrimų rezultatai bei padarytos iÅ¡vados turi bÅ«ti atmesti. Kad ieÅ¡kovė paklojo Techninio projekto reikalavimus atitinkantį betonÄ C30/37 patvirtina Å¡ie įrodymai: į bylÄ pateikti atsakovės reikalauti kokybės tikrinimo tyrimų rezultatai (2021-03-23 Nr. CB-10999-2-56-3-00578-2020-0). Betono gniuždymo stiprio rezultatai atitiko reikalaujamus Techniniame darbo projekte, t. y. faktinis gniuždymo stipris buvo didesnis už LST EN 206:2013+A1:2017 numatytÄ jį minimalų 37 Mpa (Bandymų rezultatų protokolas Nr. 548-635/86), į objektÄ patiekto betono eksploatacinių savybių deklaracijos, kuriose patvirtinama, jog betono gniuždymo stiprio klasė atitinka reikalaujamÄ C30/37, 2018 m. pabaigoje po betonavimo darbų užbaigimo atsakovės atlikti sukietėjusio betono gniuždymo stiprio ir tankio tyrimo rezultatai.

Antra, iÅ¡vada, kad įtraukto oro kiekis betone yra mažesnis nei numatyta Techniniame darbo projekte, negali bÅ«ti vadovaujamasi, nes ji padaryta atlikus jokia metodika neparemtus įtraukto oro kiekio susistemintais skaičiavimais pavadintus individualius skaičiavimus bei neatitinka realios faktinės situacijos dėl to, kad betonas privalo bÅ«ti poringas mÅ«sų klimatinėmis sÄ lygomis. Dr. R. L. iÅ¡vadoje atkreipė dėmesį į tai, jog T. M. susistemintais skaičiavimais pavadinti skaičiavimai Ekspertinėje iÅ¡vadoje nėra ne tik paremti jokia metodika, bet netgi nėra aiÅ¡ku, kÄ konkrečiai jie nustato.

Vien tai, jog (duomenys neskelbtini) Technologijos Instituto tyrimų rezultatuose yra vartojama sÄ voka „bendras oro kiekis“, dar nereiÅ¡kia, jog tai parodo ir įtraukto oro kiekį betone, o T. M. turėjo įvertinti visas betono oro poras. Dr. R. L. taip pat pažymėjo, jog svarbiausias rodiklis (duomenys neskelbtini) Technologijos Instituto tyrimų rezultatuose yra vidutinis atstumas tarp oro porų, kuris charakterizuoja porų dydį. Visų ginčo objekto betono bandinių tyrimuose porų dydis atitinka reikalavimus, formuojant betono miÅ¡inį jos turėjo bÅ«ti, kad pasiekti tinkamos kokybės miÅ¡inį.

Objekte paklotas betonas atitinka reikalaujamÄ Ä¯traukto oro kiekį betone, tÄ patvirtina ir 2019 m. VGTU atlikti objekto defektų tyrimai, taip pat UAB „Betono centras“ pateikti oro kiekio betone bandymų rezultatai (UAB „Betono centras“ pateiktų dokumentų 286-288 psl., 2021-03-23 Nr. CB-10999-2-56-3-00578-2020-0). Trečia, iÅ¡vada, kad betone užfiksuoti dolomito uolienų fragmentai netenkina Techninio darbo projekto, negali bÅ«ti vadovaujamasi, nes ji niekaip nepagrįsta Dėl Å¡ios T. M. iÅ¡vados pažymi tiek, jog iÅ¡ Ekspertinės iÅ¡vados neįmanoma nustatyti, kodėl ir iÅ¡ kokių tyrimų buvo padaryta iÅ¡vada, jog užpildas neatitiko Techninio darbo projekto reikalavimų, taip pat nepaaiÅ¡kinta, kokio konkrečiai reikalavimo neatitiko.

Pati atsakovė buvo aprobavusi visus užpildus. Atsakovės reikalavimu buvo atlikti ir betono užpildų, cementinių medžiagų bei užpildų derinių galimo reaktyvumo į Å¡armus bandymai taikant įvairius tarptautinius metodus ir visi Å¡ie bandymai buvo teigiami, visi bandiniai buvo geros bÅ«klės, be įtrÅ«kimų. Ketvirta, iÅ¡vada, kad betonas sutankintas netinkamai, negali bÅ«ti vadovaujamasi, nes ji yra neteisinga, neatitinka įprasto betono vidinės struktÅ«ros vaizdo. IeÅ¡kovė nesutinka su atsakovės nurodomais kaltinimais, jog esÄ ieÅ¡kovė netinkamai sutankino betonÄ .

Vienintelio T. M. teigimu, dabar naujai įrodinėjama dar ir tai, kad esÄ betono sutankinimo darbai buvo atlikti netinkamai. Dr. R. L. iÅ¡vadoje nurodė, kad atsakovei frezuojant betono pavirÅ¡ių uždaros poros ir betono dangos pavirÅ¡ius buvo pažeisti: atidengtos užpildo dalelės, jos perpjautos arba sutrupintos, vietomis atsirado įtrÅ«kimai. Tai nepagrįstai priskiriama prie betono defektų, teigiant, kad jie atsirado kaip netinkamo betono sutankinimo pasekmė. VGTU 2019 ir 2020 m. atlikti iÅ¡samÅ«s ir visapusiÅ¡ki ekspertiniai betono tyrimų rezultatai rodo, jog betonas buvo sutankintas tinkamai.

T. M. nors ir paminėjo Å¡iuos tyrimus (kaip faktÄ ) savo Ekspertinėje iÅ¡vadoje, tačiau jų visiÅ¡kai nevertino, tiesiog padarė deklaratyvias, jokiais tyrimais ir pan. nepagrįstas iÅ¡vadas apie betono netinkamÄ sutankinimÄ . IÅ¡ atsakovės į bylÄ pateikto ieÅ¡kovės atliktų darbų tikrinimo ir bandymų plano, taip pat statybos darbų žurnalo, darbų tikrinimo ataskaitų matyti, jog betoninės dangos statybos metu buvo atsakovės kokybės kontrolės ir techninio prižiÅ«rėtojo bei užsakovo patikrinti ir priimti visi darbai, medžiagos, betono miÅ¡inys, visa tai patikrinta ir priimta kiekvienu betonavimo darbų etapu iÅ¡ eilės. Jei ieÅ¡kovė bÅ«tų kÄ nors netinkamai atlikusi, tokie darbai tiesiog bÅ«tų buvę nepriimti.

Ä® bylÄ pateikti paslėptų darbų aktai, įskaitant aktus dėl pagrindo sutankinimo ir pan. parodo, kad ir Å¡ie darbai buvo atlikti tinkamai ir atsakovės bei techninio prižiÅ«rėtojo priimti. Penkta, iÅ¡vada, kad kristalizuojančio ir vandens laidumÄ mažinančio priedo MAPEI Idrocrete KR1000 buvo panaudota per mažai ir dėl to padidėjo vandens įgeriamumas betone, negali bÅ«ti vadovaujamasi, nes ji neatitinka gamintojo viso technologinio apraÅ¡ymo ir patvirtintos betono miÅ¡inio sudėties, kuria užtikrintas tinkamas vandens ir cemento santykis.

Pirmiausiai paminėtina yra tai, kad atsakovė buvo patvirtinusi betono miÅ¡inio sudėtį (receptÄ ) ir į jį trauktÄ naudoti priedÄ , įskaitant jo kiekį. Techninio darbo projekto 4.3.1.1.2 punkte buvo reikalaujama visus betono priedus naudoti tik juos aprobavus. Tai ir buvo padaryta. Be to, kaip nurodė iÅ¡vadoje ir dr. R. L., Å¡is priedas neturi įtakos vandens įgeriamumui (jis gali turėti įtakos vandens laidumui), o daugiau reikÅ¡mės turi tinkamas vandens/cemento santykis, kuris užtikrina betono ilgaamžiÅ¡kumÄ .

Å iuo atveju priedas buvo tinkamai panaudotas. Tai, jog priedas buvo tinkamai panaudotas įrodinėja ir pati atsakovė, tik tai naudoja jau savo kaltės dėl betono dangos defektų paneigimui. Ji teigia, jog Å¡is priedas esÄ netgi kompensavo tai, ko Techniniame darbo projekte nenumatė jos pasitelktas trečiasis asmuo UAB „Kelprojektas“ – visų reikalingų aplinkos poveikių įtakÄ suprojektuotai betono dangai. Savo 2021 03 03 praÅ¡yme dėl raÅ¡ytinių įrodymų prijungimo atsakovė priedÄ MAPEI Idrocrete KR1000 netgi pavadino hidrofobiniu betono miÅ¡inio priedu ir tokiu bÅ«du atsikirsdama į ieÅ¡kovės pozicijÄ dėl betono dangos defektų priežasties įrodinėja, kad papildomo hidrofobinio betono dangos pavirÅ¡iaus apdorojimo ginčo objektui esÄ nereikėjo.

Taigi, pati atsakovė tas pačias priedo panaudojimo aplinkybes vertina visiÅ¡kai skirtingai. Kai reikia paneigti savo kaltę dėl betono defektų, remiasi tinkamu Å¡io priedo panaudojimu, o kai reikia apkaltinti ieÅ¡kovę nekokybiÅ¡ku darbų atlikimu, jau remiasi netinkamu Å¡io priedo panaudojimu. Ir dr. R. L. 2021 04 28 iÅ¡vadoje paaiÅ¡kino bei nurodė, jog betono dangos pavirÅ¡iaus defektai – erozija, trupėjimas, atsisluoksniavimas – yra sÄ lygoti projektuotojo parinktos betono sudėties trÅ«kumų, dėl kurių betono eksploatacijos metu Å¡ie defektai ir atsirado.

Techninį darbo projektÄ parengė ir jo sprendinius parinko atsakovės pasitelktas trečiasis asmuo UAB „Kelprojektas“. Todėl už Techninio darbo projekto klaidas, visų pirma, yra atsakinga pati atsakovė ir jos pasirinktas projektuotojas. Atsakovės pozicija, kad betono dangos įrengimo darbai turi bÅ«ti perdaryti iÅ¡ naujo yra deklaratyvi, nurodoma defektų taisymo darbų kaina yra nepagrįsta, neatitinka realumo ir bÅ«tinumo kriterijų. PareiÅ¡kime dėl PrieÅ¡ieÅ¡kinio sumos padidinimo atsakovė papildomai pateikė T.

M. ir V. V. parengtÄ Ä®rengtos betono dangos defektų taisymo technologijÄ , kuriÄ atsakovė vadina ekspertine iÅ¡vada Nr. 2 (Ekspertinė iÅ¡vada Nr. 2). Ji nurodė, kad: Å¡ioje Ekspertinėje iÅ¡vadoje Nr. 2 nurodyta, jog defektų pavirÅ¡inio paÅ¡alinimo technologija nėra pakankama atsižvelgiant į Ekspertinėje iÅ¡vadoje nustatytas priežastis; Å¡ioje Ekspertinėje iÅ¡vadoje Nr. 2 nustatyta defektų taisymo darbų kaina. Ekspertinėje iÅ¡vadoje Nr. 2 iÅ¡ esmės tebuvo perraÅ¡ytas trečiojo asmens UAB „Kelprojektas“ parengtas MA1 perono (duomenys neskelbtini) mieste defektų Å¡alinimo darbo projektas.

Tai reiÅ¡kia, kad defektų Å¡alinimo technologija ir sprendimas perkloti visÄ betono dangÄ yra pasiÅ«lytas iÅ¡ anksto trečiojo asmens, kuris dalyvauja Å¡ioje byloje ir turi tiesioginį suinteresuotumÄ dėl to, kad nebÅ«tų pripažintas atsakingu už betono dangos defektus. Vien dėl Å¡ios priežasties Ekspertinė iÅ¡vada Nr. 2 vertintina itin kritiÅ¡kai. Tai matyti ir iÅ¡ to, jog jokių vertinimų ar tyrimų T. M. ir V. V. dėl defektų Å¡alinimo bÅ«do, apimties ir pan. neatliko. Atsakovės nurodomoje Ekspertinėje iÅ¡vadoje Nr. 2 tėra vienas abstraktaus pobÅ«džio teiginys: 2.5.2.

Atsižvelgiant į 2021 04 atliktus betono dangos tyrimus ir 2021 04 paaiškėjusį defektų pobūdį, pradinė SIA A7 Betons defektų šalinimo technologija nėra pakankama, todėl darbus reikia perdaryti iš naujo. Ekspertinėje išvadoje Nr. 2 nepaaiškinta nei į kokius betono dangos tyrimus atsižvelgta, nei kodėl pradinė defektų šalinimo technologija nėra pakankama, nei kodėl darbus reikia perdaryti iš naujo. Poreikio betono dangos darbus perdaryti iš naujo nepatvirtina ir užsakovo NSPA raštai atsakovei.

Visų pirma, tokių raÅ¡tų nėra. Atsakovė pateikia fragmentinį, selektyviai atrinktÄ susiraÅ¡inėjimÄ su vienu iÅ¡ NSPA atstovų, kuris yra nevienareikÅ¡mis. Kartu nėra suprantama, kodėl atsakovė, praÅ¡ydama priteisti bÅ«simas defektų Å¡alinimo iÅ¡laidas, nepateikia jokių konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė pati ginčo objekto defektus pripažįsta, juos pripažįsta toje apimtyje, kuriÄ nurodo teismui, įsipareigoja užsakovui NSPA juos paÅ¡alinti ir paÅ¡alinti tokiu bÅ«du, kokiu deklaruoja Å¡ioje byloje.

Atsakovė veikia kaip generalinis rangovas, o galutinis objekto Užsakovas yra NSPA, kurio nurodymai tiesiogiai lemia ir atsakovės bei ieÅ¡kovės įsipareigojimus bei jų vykdymo bÅ«dus. Antra, kaip matyti iÅ¡ Ekspertinės iÅ¡vados Nr. 2, T. M. ir V. V. taip pat net nenustatinėjo ir nevertino ginčo objekto defektų paÅ¡alinimo kainos, nors bÅ«tent vienas iÅ¡ Å¡io dokumentų parengimo tikslų buvo nustatyti bÅ«tent defektų taisymo darbų kainÄ . Jie tiesiog paėmė atsakovei trečiųjų asmenų pateiktus komercinius pasiÅ«lymus, juos savo dokumente apibendrino (sudėjo į lentelę) ir nurodė, kad apklausos bÅ«du nustatyta mažiausia kaina yra 1 358 580,87 Eur.

Kartu pateikė pastabÄ , jog tikėtina, kad betono defektų Å¡alinimo darbų kaina gali didėti 3-5 proc. Tačiau tai nėra defektų Å¡alinimo darbų kainos nustatymas. Defektų Å¡alinimo darbų kaina negali bÅ«ti nustatoma pagal teorinius, atsakovės niekaip neįpareigojančius komercinius pasiÅ«lymus, taip pat juos perraÅ¡ančiÄ nepagrįstÄ Ekspertinę iÅ¡vadÄ Nr.

2. Trečia, dėl praÅ¡ymo priteisti ir defektų Å¡alinimo darbų kainos padidėjimÄ (67 929,04 Eur) pažymi tai, kad savo esme tai yra naujas reikalavimas, nors Å¡iÄ sumÄ ji priskaičiavo prie jos nurodytos defektų Å¡alinimo darbų kainos. Atitinkamai atsakovė turėjo nurodyti ir pagrindÄ , kuo remiantis yra teikiamas toks reikalavimas. Å iuo atveju tai yra atsakovės procesinė pareiga (CPK 135 straipsnis). PraÅ¡ymas ne tik neatitinka procesinių reikalavimų, bet ir yra visiÅ¡kai nepagrįstas.

Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog nuostoliai turi bÅ«ti realÅ«s, Å¡alims draudžiama kurti hipotetinius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-335/2013). Dėl atsakovės reikalavimo sumažinti darbų kainÄ 22 762,12 Eur suma nurodo, kad tai yra suma dėl neiÅ¡laikytų betonavimo darbams taikytinų pavirÅ¡iaus lygumo reikalavimų. Nėra aiÅ¡ku, kas Å¡i 22 762,12 Eur suma yra – ar tai yra ieÅ¡kovei taikytinos netesybos (bauda), jei taip, tai kokiu pagrindu jos taikytinos; ar tai yra praÅ¡omi priteisti atsakovės nuostoliai (kaip jai Užsakovo NSPA pritaikyta ir sumokėta bauda); ar pan.

33. Trečiasis asmuo UAB „Kelprojektas“ atsiliepime į patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodo, kad su juo sutinka. Patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas padidinti defektų Å¡alinimo iÅ¡laidų sumÄ yra bÅ«tinas ir visiÅ¡kai pagrįstas. Ekspertinėje iÅ¡vadoje 2 nurodyti technologiniai sprendimai ir skaičiavimai atitinka dabartines statybų sektoriuje taikomas darbų atlikimo technologijas bei statybos medžiagų / paslaugų rinkos kainas. Projektuotojo manymu, Ekspertinė iÅ¡vada 2 atitinka visus ekspertinei iÅ¡vadai keliamus reikalavimus, todėl nesivadovauti ja nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Ankščiau byloje jau buvo nustatyta, kad Subrangovas nekokybiÅ¡kai atliko betono dangos įrengimo darbus bei paliko defektus, kurie pasireiÅ¡kia per betoninės dangos pavirÅ¡iaus erozijÄ , trupėjimÄ , atsisluoksniavimÄ , lukÅ¡tenimÄ si bei duobutes betono dangos pavirÅ¡iuje (Defektai). Dėl Defektų egzistavimo kaip tokių ginčo nėra. Pats užsakovas - NSPA - patvirtino, kad net 95 proc. betono dangos turi bÅ«ti pakeista dėl nekokybiÅ¡kos betono dangos, o iki tol, dėl esamų Defektų naudoti MA1 perono ir inkaravimo vietų orlaiviams nerekomenduotina.

Teismo ekspertas T. M. parengtoje 2021 04 30 ekspertinėje iÅ¡vadoje Nr. SS-21-02-22/1 (Ekspertinė iÅ¡vada 1) patvirtino, kad defektų atsiradimo priežastys yra Å¡ios: (1) netinkama betono stiprio klasė; (ii) mažesnis nei numatyta Techniniame darbo projekte įtraukto oro kiekis betone; (iii) negranitinės kilmės užpildai, (iv) netinkamas betono sutankinimas; (v) du kartus mažesnis kristalizuojančio ir vandens laidumÄ mažinančio priedo MAPEI Idrocrete KR1000 kiekis betone, negu rekomenduoja Å¡io priedo gamintojas (Priežastys).

Teismo eksperto vertinimu, bÅ«tent ankščiau iÅ¡vardintos Priežastys lemia, jog betono pavirÅ¡iaus danga trupa, sluoksniuojasi ir atÅ¡okinėja, todėl MA1 peronas nėra ir negali bÅ«ti eksploatuojamas pagal savo tikslinę paskirtį. Siekiant iÅ¡taisyti YIT Lietuva paliktus darbų Defektus, Mitnija pasitelkė aukščiausios kvalifikacijos teismo ekspertus parengti Ekspertinę iÅ¡vadÄ 2 - Ä®rengtos betono dangos defektų taisymo technologijÄ - ir nustatyti atliktų betonavimo darbų defektų taisymo technologijÄ bei darbų kainÄ , objekte esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (MA 1 peronas).

Kelprojektas pažymi, kad Ekspertinė iÅ¡vada 2 yra parengta: pirma, kompetentingų teismo ekspertų, turinčių ilgametę patirtį bei aukščiausiÄ kvalifikacijÄ statybų sektoriuje; antra, Ekspertinė iÅ¡vada 2 yra parengta laikantis metodologinių ir kokybinių reikalavimų, keliamų ekspertinei iÅ¡vadai; trečia, Ekspertinėje iÅ¡vadoje 2 nurodyta atliktų darbų defektų iÅ¡taisymo suma yra visiÅ¡kai pagrįsta, reali (ne teorinė) ir atitinka Å¡iuo metu statybų medžiagų / paslaugų rinkos kainas.

Vien tai, kad teismo ekspertai yra įtraukti į teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä , ir kuriems, atitinkamai, taikomi aukÅ¡tesni kokybės standartai ir didesnė atsakomybė, suponuoja Ekspertinės iÅ¡vados 2 neginčijamÄ patikimumÄ ir kokybę. Antra, Ekspertinė iÅ¡vada 2 pilnai atitiko ekspertinei iÅ¡vadai keliamus metodologinius bei kokybės reikalavimus, todėl pagrindo abejoti jos pagrįstumu ir patikimumu nėra. Teismo ekspertai vadovavosi privalomais ekspertinei iÅ¡vadai parengti Europos SÄ jungos ir nacionaliniais norminiais teisės aktais, vidinėmis įmonių taisyklėmis, užsienio teisės doktrina bei kita bÅ«tina dokumentacija (pavyzdžiui, ekspertinės iÅ¡vados, įvairiausi statybų bei darbų defektų Å¡alinimo dokumentai, rinkos apklausos rezultatai ir pan.).

Ekspertinėje išvadoje 2 yra pateikti realūs bei detalūs defektų priežasčių šalinimo sprendimai - nurodyti konkretūs darbų atlikimo veiksmai, eiliškumas, būtina įranga ir tikslūs parametrai, pateikti darbų atlikimo techniniai brėžiniai ir vizualizacijos, taip pat apskaičiuotos realios statybos medžiagų / paslaugų rinkos kainos. Paaiškėjus tikrosioms defektų atsiradimo priežastims, pradinėje SIA „A7 Betons" parengtoje defektų šalinimo technologijoje nurodyti sprendimai nėra pakankami, todėl defektų šalinimo darbus buvo būtina apskaičiuoti ir perdaryti iš naujo.

Ekspertai nustatė, kad mažiausia įrengto betono defektų Å¡alinimo kaina yra 1 358 580,87 Eur, o didžiausia - 1 368 992,67 Eur. Å ios kainos buvo nustatytos pasitelkiant atitinkamos statybų rinkos subjektų apklausos metodÄ - statybų sektoriuje besispecializuojančioms ir ilgalaikę patirtį turinčioms įmonėms buvo iÅ¡siųsti paklausimai siekiant nustatyti realiÄ (ne teorinę) defektų iÅ¡taisymo kainÄ . Teismo ekspertai, puikiai iÅ¡manant ir suvokiant statybinių medžiagų / darbų rinkos kainų svyravimus dėl ekonominių rodyklių pokyčių (duomenys neskelbtini), vadovaujantis oficialiais Statistikos departamento duomenimis, apskaičiavo galimÄ statybos sÄ naudų elementų kainos padidėjimo procentÄ .

Taigi, tikėtina, kad betono defektų Å¡alinimo darbų kaina 2022 m. laikotarpiu gali padidėti 3-5 proc., atitinkamai, defektų Å¡alinimo kaina apskaičiuota Ekspertinėje iÅ¡vadoje 2 neiÅ¡vengiamai ir natÅ«raliai pakils. Jokių įrodymų, paneigiančių komerciniuose pasiÅ«lymuose nurodytas kainas, Subrangovas nepateikė, nepasiÅ«lė jokių kitų „realesnių“ arba pigesnių Subrangovo manymu bÅ«dų apskaičiuoti Defektų iÅ¡taisymo darbų kainÄ , todėl Ekspertinėje iÅ¡vadoje 2 nurodyta darbų kaina yra objektyvi, reali, pigiausia bei atitinkanti dabartines statybų medžiagų / paslaugų rinkos kainas.

Vien tai, kad Ekspertinės iÅ¡vadÄ 2 dėl Defektų iÅ¡taisymo kainos yra nepalanki Subrangovui, neduoda jokio pagrindo abejoti jos objektyvumu ir pagrįstumu. Subrangovo pateiktas Specialistės aktas negali bÅ«ti laikomas tinkamu įrodymu byloje, juolab negali bÅ«ti vertinimo objektu, kadangi jis yra parengtas nekompetentingo asmens ir neatitinka pagrįstumo ir objektyvumo reikalavimus. Subrangovas pateikė 2021 04 28 specialistės dr. R. L. (Specialistė) aktÄ (Specialistės aktas), kuriame Specialistė nurodo tariamus betono sudėties trÅ«kumus, kurie neva sÄ lygojo Defektų atsiradimÄ betono eksploatacijos metu.

Taip pat akte teigiama, kad neva betono dangos pavirÅ¡iaus defektai yra atsiradę dėl to, kad projektinėje betono dangos įrengimo dokumentacijoje nebuvo tinkamai įvertintas visų aplinkos poveikių veikimas bei nebuvo numatytas papildomas apsauginis betono padengimas. Projektuotojas kategoriÅ¡kai nesutinka su Specialistės akte nurodytomis subjektyviomis prielaidomis ir klaidinančiais pamÄ stymais. Visų pirma, Specialistės aktas yra suraÅ¡ytas nekompetentingo, nekvalifikuoto asmens, neturinčio bÅ«tinos kompetencijos bei neturinčio teisės vertinti Subrangovo paliktus defektus bei jų atsiradimo priežastis.

Specialistei mokslinis (ne kvalifikacinis ar ekspertinis) daktaro laipsnis VGTU buvo suteiktas tik 2018 m., t. y. tik prieÅ¡ 3 metus, kas palyginus su Teismo ekspertų turima ilgamete praktine patirtimi volens nolens vertintina kaip nepakankama teikti iÅ¡vadas sudėtingais praktiniais (ne teoriniais) statybos klausimais. Antra, Specialistės aktas negali bÅ«ti vertinamas kaip įrodomÄ jÄ galiÄ turintis dokumentas, kadangi jis neatitinka elementarių oficialiam dokumentui keliamų formos ir turinio reikalavimų. Akte pateiktos iÅ¡vados nėra pagrįstos jokiais norminiais teisės aktais, moksline doktrina ar statybos dokumentais.

Specialistė, įvertinus jai pateiktas ypatingai ribotos apimties medžiagÄ , t. y. Defektų vaizdinę medžiagÄ , bei gyvai pavirÅ¡utiniÅ¡kai apžiÅ«rėjusi Defektus statybos objekte, akte nurodo tokias iÅ¡vadas, kurias bÅ«tų įmanoma tik atlikus iÅ¡samų tyrimÄ (tačiau jokio iÅ¡samaus tyrimo ar skaičiavimo Specialistė nebuvo atlikusi). IÅ¡ esmės, ji akte paprasčiausiai iÅ¡sakė savo pavirÅ¡utiniÅ¡kÄ nuomonę apie pamatytus Defektus, kuri yra paremta subjektyviomis Specialistės prielaidomis bei nežymia 3 metų patirtimi.

Antra, akte išsakyta nuomonė yra iš esmės klaidinga ir to pasėkoje - ydinga ir nenagrinėtina. Specialistė akte klaidingai teigia, neva betono dangos paviršiaus defektai atsirado dėl to, kad projektinėje betono dangos įrengimo dokumentacijoje nebuvo tinkamai įvertintas visų aplinkos poveikių veikimas. Taip pat nesutinka ir su YIT atsiliepimo 45 p. nurodytais teiginiais neva Projektuotojas nenumatė visų reikalingų aplinkos poveikių įtakos suprojektuotai betono dangai - šie teiginiai yra paremti išskirtinai Specialistės akte išreikšta Specialistės nuomone ir todėl yra ydingi ir nenagrinėtini.

Specialistės teigimu, Projektuotojas nenumatė XA2 aplinkos poveikio klasės (cheminio poveikio rizika) bei XM1, XM2d aplinkos poveikio klasių (dėvėjimo poveikio rizika). BÅ«tent su Å¡iais veiksniais Specialistė sieja Defektų atsiradimÄ . PaaiÅ¡kina, kad MA1 perono rekonstravimo projekte betono aplinkos poveikio klasė XA2 pagal (duomenys neskelbtini) standartÄ LST EN 206 (agresyvi cheminė aplinka kai betonas yra atviras cheminiam poveikiui, veikiant gruntui arba gruntiniam vandeniui) netaikytina, kadangi betono danga sÄ lyčio su gruntu ar gruntiniu vandeniu konkrečiu atveju neturi.

MA1 Perono rekonstravimo projekte betono dangos aplinkos poveikio klasės XM (dangos nudilinimas, nusidėvėjimas, kai važinėja transporto priemonės, automobiliniai krautuvai su pneumatiniais ar metaliniais ratais, vikšrinis transportas ir t. t.) netaikytina, kadangi peronas MA1 skirtas lėktuvų variklių bandymui ir lėktuvų paruošimui (lėktuvų tipai: C-27, A10, F15). Aplinkos poveikio klasės XM yra taikytinos būtent orlaivių kilimo - tūpimo takams ir panašiems statiniams. Konkrečiu atveju MA1 perone nevyksta orlaivių judėjimas, jų stabdymas ar pagreitėjimas.

Kitaip tariant, perone nevyksta bent kažkiek žymus betono dangos nusidėvėjimas dėl pavirÅ¡iaus dilinimas. Akcentuoja, kad nustatytas MA1 perono betono dangos pavirÅ¡iaus lukÅ¡tenimasis (bÅ«dingas betono pavirÅ¡iaus irimas veikiant Å¡alčio ciklams) niekaip negali bÅ«ti susietas su betono aplinkos poveikio klasėmis XA ir XM, nes betono irimas dėl galimo neatitikimo minėtoms klasėms yra visiÅ¡kai kitokio pobÅ«džio. Galiausiai, MA1 peronas dar nebuvo eksploatuojamas, juo neridėjo lėktuvai, todėl nebuvo jokio mechaninio nusidėvėjimo, kuris neva galėtų sÄ lygoti realių Defektų atsiradimÄ .

Dėl to, kad peronas nebuvo eksploatuojamas, ant betono dangos negalėjo patekti jokie chemikalai ar kiti cheminiai miÅ¡iniai, kurie galėtų sukelti cheminio poveikio betonui rizikÄ . Pažymi, kad „įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė - laisvo įrodymų vertinimo principas, reiÅ¡kiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę“. Ekspertinę iÅ¡vadÄ 2 parengė du kvalifikuoti ir ilgametę patirtį statybų sektoriuje turintys Teismo ekspertai, kurių profesionalumu ir atliekamo darbo kokybe nėra jokio pagrindo abejoti.

Tuo tarpu Subrangovo pasamdyta Specialistė, kuri nėra (ir niekad nebuvo) įtraukta į teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä , taip pat neturinti reikiamos kompetencijos ir žinių atitinkamoje srityje, Projektuotojo įsitikinimu neturi jokios teisės vertinti Ekspertinę iÅ¡vadÄ 2 bei kitas Teismo ekspertų parengtas iÅ¡vadas. Daro iÅ¡vadÄ , kad Specialistės aktas nėra pagrįstas, yra parengtas su esminėmis klaidomis. Kelprojekto parengtas Techninis darbo projektas yra iÅ¡samus ir kokybiÅ¡kas, jame apskaičiuoti technologiniai sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus ir aukščiausius statybos srities standartus.

TÄ patvirtina nepriklausomų ekspertų iÅ¡vados. Techninio darbo projekto tinkamumÄ patvirtino UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ (SPEC) atliktos Techninio darbo projekto ekspertizės aktai. Ekspertizes atlikęs SPEC ekspertas, ekspertizių atlikimo metu turėjo reikalingÄ kvalifikacijÄ bei turėjo teisę atlikti Techninio darbo projekto vertinimÄ . Subrangovas niekaip nepasisakė dėl aukščiau nurodytų SPEC ekspertizės aktų bei jų neginčijo. Kelprojekto Techninis darbo projektas buvo parengtas kokybiÅ¡kai, iÅ¡samiai, atitiko visus jam keliamus normatyvinius bei Užsakovo iÅ¡keltų uždavinių keliamus reikalavimus bei atitiko aukščiausius statybos sektoriuje taikomus standartus.

34. Trečiasis asmuo UAB „Grinduva“ atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį ir patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį pareiÅ¡kia, jog nesutinka su atsakovės pateiktu PrieÅ¡ieÅ¡kiniu ir Patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu. Atsakovė įrodinėja, jog ieÅ¡kovės atlikti ginčo darbai yra su defektais, t.y. ginčo objekte sukloto betono pavirÅ¡inio cementinio sluoksnio atÅ¡okimo priežastys yra: (i) netinkama betono stiprio klasė; (ii) mažesnis nei numatyta Techniniame darbo projekte Nr. 7601/EYSA- 15-11/-00TDP-S (A laida, 2018) įtraukto oro kiekis betone; (iii) negranitinės kilmės užpildai; (iv) netinkamas betono sutankinimas; (v) du kartus mažesnis kristalizuojančio ir vandens laidumÄ mažinančio priedo MAPEI Idrocrete KR1000 kiekis betone, negu rekomenduoja Å¡io priedo gamintojas.

Å ios iÅ¡vados padarytos vadovaujantis 2021 05 05 teismo eksperto T. M. ekspertine iÅ¡vada Nr. SS-21-02-22/1 (T. M. iÅ¡vada). Å ias betono grindis įrenginėjo UAB „Grinduva“, kuri pabrėžia, jog grindys įrengtos pagal atsakovės pateiktÄ Techninį darbo projektÄ ir nustatytus reikalavimus darbams, naudojant projektinę betono miÅ¡inio sudėtį. UAB „Grinduva“ darbus objekte atliko pagal nurodytÄ darbų atlikimo technologijÄ ir su atsakove suderintÄ betono dangos įrengimo technologinę kortelę, darbai buvo vykdomi su atsakovės pasitelkta projekto vykdymo priežiÅ«ra ir statybos darbų technine priežiÅ«ra, su papildoma atsakovės darbų kokybės ir jų eigos kontrole bei pačio užsakovo NSPA statybos darbų technine priežiÅ«ra.

Atsižvelgiant į tai, pabrėžia, jog jei betono grindyse ir išaiškėjo kokie nors defektai - jie atsirado ne dėl nekokybiškų UAB „Grinduva“ atliktų darbų, o dėl klaidingų atsakovės projektinių sprendinių. Dėl netinkamos betono stiprio klasės. T. M. išvados 3.1.3.1. punkte padaryta išvada, jog sukloto betono stiprio klasė neatitinka Projekto reikalavimų betono stiprio klasei C30/37. Tokia išvada yra ydinga ir negali būti laikoma teisinga, tai patvirtina 2021 06 02 Vilniaus G. technikos universiteto Statybinių medžiagų ir gaisrinės saugos katedros profesoriaus doc.dr. G.

S. ir Taikomosios statinių, konstrukcijų ir medžiagų laboratorijaus vedėjo doc.dr. A. Å . komentaras (Komentaras), kuriame paaiÅ¡kinta, jog T. M. iÅ¡vadoje betono gniuždymo stipris nustatytas iÅ¡gręžus 94 mm skersmens kernus iÅ¡ konstrukcijos pagal Europos standartÄ LST EN 12504-1:2019. Betono specifikacijos standarte LSR EN 206:2013+A1:2017 nurodoma, kad, nustatant betono gniuždymo stiprio klasę, „<...> gali bÅ«ti naudojamas 150 mm skersmens ir 300 mm aukščio cilindrų charakteristinis gniuždymo stipris po 28 parų, arba 150 mm kubelių charakteristinis gniuždymo stipris po 28 parų, nustatyti bandymais pagal EN 12390-3“.

Vadinasi, negalima vadovautis iÅ¡vada, jog sukloto betono stiprio klasė neatitinka projekto reikalavimų betono stiprio klasei C30/37, nes ji nėra pagrįsta tinkamais įrodymais. IÅ¡vada parengta atlikus netinkamÄ tyrimÄ (netinkamo skersmens kernas), todėl ja vadovautis negalima. Dėl mažesnio nei numatyta techniniame darbo projekte įtraukto oro kiekio betone. T. M. iÅ¡vados 3.I.3.2. punkte padaryta iÅ¡vada, jog mažesnis, nei numatyta Techniniame darbo projekte, įtraukto oro kiekis betone sumažina betono dangos atsparumÄ Å¡aldymo/atÅ¡ildymo poveikiams ir tai yra viena iÅ¡ sukloto betono pavirÅ¡inio cementinio sluoksnio atÅ¡okimo priežasčių.

T. M. pats įtraukto oro kiekio betone netyrė, iÅ¡vadÄ padarė remdamasis (duomenys neskelbtini) Technologijos instituto atliktų betono tyrimų rezultatu. Tuo tarpu tokiÄ iÅ¡vadÄ paneigia 2019 m. VGTU atlikta ginčo objekto defektų tyrimo ataskaita, kurioje nurodyta, jog betono poringumo parametrai atitinka Å¡alčiui ir ledÄ tirpdančių tirpalų poveikiui atsparų betonÄ . Be to, betono gamintojas UAB „Betono centras“ 2021 06 28 raÅ¡tu detalizavo į ginčo objektÄ tiekto betono miÅ¡inio sudėtį:

„<...>priedų ir įmaišų sudedamųjų kiekių įdėta tiek, kad sudedamas vandens kiekis per vandens ir cemento santykį bÅ«tų ne didesnis kaip 0,45, o oro kiekis miÅ¡inyje bÅ«tų ne mažesnis kaip 4 proc., su leidžiamų reglamentuojamų nuokrypų žemiausia riba +0,5 proc. ir aukščiausia riba +5 proc., vadinasi diapozonas 3,5-9 proc.“. UAB „Betono centras“ Å¡iame raÅ¡te taip pat pabrėžė, jog betono miÅ¡inio tiekimo į ginčo objektÄ metu atsakovės atstovai imdavo betono miÅ¡inius bandymams, kuriuos pristatydavo į akredituotÄ laboratorijÄ ir atlikdavo stebėjimus, be to betono miÅ¡inys buvo tiekiamas į objektÄ dalyvaujant techninei priežiÅ«rai, kuri patvirtindavo betono miÅ¡inio kokybę.

Kadangi nei karto betono miÅ¡inys nebuvo grÄ Å¾intas betono gamintojui kaip nekokybiÅ¡kas ar projekto reikalavimų neatitinkantis produktas - nėra jokio pagrindo teigti, jog į objektÄ buvo tiekiamas neprojektinis betono miÅ¡inys. Dėl negranitinės kilmės užpildų. T. M. iÅ¡vados 3.I.3.3. punkte padaryta iÅ¡vada, jog dėl betono miÅ¡inyje rastų negranitinės kilmės užpildų padidėja vandens įgeriamumas suklotame betone, betonas tampa mažiau atsparus Å¡aldymo/atÅ¡ildymo poveikiams ir druskų poveikiui, o tai yra viena iÅ¡ sukloto betono pavirÅ¡inio cementinio sluoksnio atÅ¡okimo priežasčių.

Tokia T. M. iÅ¡vada grindžiama ta aplinkybe, jog iÅ¡frezuotoje 0,60 m pločio ir 5-7 mm gylio juostoje (kvadratuose C1-C24; B1-B15; B25) užfiksuoti dolomitinio akmens užpildo fragmentai ir tai neatitinka projekto reikalavimų betono užpildui naudoti granitine skalda. Betono miÅ¡inio gamintojas UAB „Betono centras“ 2021 04 21 raÅ¡tu paaiÅ¡kino, jog ,<..>granito skaldoje natÅ«raliai esamos kitokių uolienų priemaiÅ¡os įtakos užpildo savybėms nedaro“. Å iame raÅ¡te taip pat pažymėta, jog užpildų, naudotų betono miÅ¡inyje, gamintojų iÅ¡duotas CE deklaracijas UAB „Betono centras“ teikė tiek prieÅ¡ betono miÅ¡inio tiekimo pradžiÄ , tiek betono miÅ¡inio tiekimo metu ir po jo.

UAB „Betono centras“ taip pat priminė, jog atsakovės atstovai buvo atvykę į betono gamyklÄ ir atsirinkinėjo granito skaldos frakcijos 4/16 užpildÄ tyrimams. Kadangi tyrimų rezultatų Atsakovė nepateikė, tačiau granito skalda buvo aprobuota kaip naudotina betoninės dangos įrengimui - darytina iÅ¡vada, jog naudotas užpildas yra tinkamas. UAB „Betono centras“ taip pat atkreipė dėmesį, jog granito skaldos frakcijos 4/16 mm užpildai betono miÅ¡inio gamybai buvo naudojami tokios bÅ«senos kaip iÅ¡ gamintojų gauti (t.y. neatidengtos, kampuotos, tamsios struktÅ«ros), tuo tarpu atsakovei atlikus betoninės dangos frezavimo darbus, t.y. pažeidus dangos pavirÅ¡ių bei atidengus užpildo daleles (jas perpjovus arba sutrupinus) ir palikus tokį pavirÅ¡ių eksploatuoti, ateityje galimas Å¡ių dalelių irimas (lokalių defektų tų dalelių vietoje betono pavirÅ¡iuje atsiradimas), kadangi užpildo akmuo visame betono tÅ«ryje nebėra padengtas sukietėjusios cemento teÅ¡los sluoksniu.

Ekspertas T. M. konstatavo, jog dėl betono mišinyje rastų negranitinės kilmės užpildų padidėja vandens įgeriamumas suklotame betone, betonas tampa mažiau atsparus šaldymo/atšildymo poveikiams ir druskų poveikiui, tačiau šių teiginių nepagrindė jokiais tyrimais. Be to nėra aišku, kokio konkrečiai Techninio darbo projekto reikalavimo ir kodėl naudotas užpildas neatitinka, todėl vadovautis išvada, jog užfiksuoti dolomito uolienų fragmentai netenkina Techninio darbų projekto, nėra jokio pagrįsto pagrindo.

Dėl netinkamo betono sutankinimo. T. M. išvados 3.1.3.4. punkte padaryta išvada, jog viena iš sukloto betono paviršinio cementinio sluoksnio atšokimo priežasčių yra netinkamas betono sutankinimas, ko pasėkoje padidėja vandens įgeriamumas suklotame betone. Su tokia išvada kategoriškai nesutiktina. Visų pirma, tam, kad būtų padaryta tokia išvada, turėjo būti atliktas tyrimas dėl vandens įgeriamumo suklotame betone. Kadangi toks tyrimas atliktas nebuvo, negalėjo būti ir padaryta atitinkama išvada.

Antra, Techniniame darbo projekte skyriuje Nr. 4.3.2.1.4. „Betono klojimas ir tankinimas“ reglamentuota, jog „prieÅ¡ pradėdamas betonavimÄ , Rangovas turi gauti Inžinieriaus leidimÄ . Betono klojimo metu turi bÅ«ti gerai sutankinamas mechaniniais vibratoriais. Rangovas turi laikyti betono sutankinimÄ pagrindinės svarbos operacija, kuri užtikrina maksimalų betono tankį, stiprumÄ ir kitas bÅ«tinas savybes“. Vadinasi, darant iÅ¡vadÄ dėl netinkamo betono sutankinimo, turėjo bÅ«ti nustatyta ar sukloto betono pavirÅ¡inio cementinis sluoksnis atÅ¡oko dėl netinkamai suformuluotos užduoties Techniniame darbo projekte ar buvo netinkamai iÅ¡pildyta užduotis.

UAB „Grinduva“ darbus atliko tiksliai pagal Techniniame darbo projekte skyriuje Nr. 4.3.2.1.4. nustatytÄ reglamentavimÄ . Vykdant darbus ginčo objekte betono tankinimas buvo atliekamas su dviem giluminiais GX 35 vibratoriais, dar du atsarginiai giluminiai vibratoriai buvo laikomi pačiame objekte. IÅ¡lyginus betonÄ , UAB „Grinduva“ dar kartÄ vibruodavo betonÄ su pavirÅ¡iumi plaukiančia vibro liniuote „Huracan“. Visi Å¡ie darbai buvo vykdomi griežtai prižiÅ«rint techninių prižiÅ«rėtojų, kurių buvo keturi.

Betonavimo procese techniniai prižiÅ«rėtojai dalyvavo nuolat. Techniniai prižiÅ«rėtojai dalyvaudavo ir betono pavirÅ¡iaus glaistyme bei jo Å¡ukavime. Tik tada, kai betonas bÅ«davo paliekamas kietėti, techniniai prižiÅ«rėtojai palikdavo statybos aikÅ¡telę kartu su betonÄ lyginusiais darbininkais. Å ios aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , jog betono sutankinimÄ UAB „Grinduva“ laikė pagrindinės svarbos operacija, kuriÄ užtikrino ypatinga techninių prižiÅ«rėtojų priežiÅ«ra, todėl T.

M. iÅ¡vada, jog betonas sutankintas ne pagal Techninį darbo projektÄ yra nepagrįsta. Dėl du kartus mažesnio kristalizuojančio ir vandens laidumÄ mažinančio priedo MAPEI Indocrete KR1000 kiekio betone nei rekomenduoja Å¡io priedo gamintojas. Ä® ginčo objektÄ buvo tiekiamas projektinis betono miÅ¡inys. Betono miÅ¡inio tiekimo į ginčo objektÄ metu atsakovės atstovai imdavo betono miÅ¡inius bandymams, kuriuos pristatydavo į akredituotÄ laboratorijÄ ir atlikdavo stebėjimus, be to betono miÅ¡inys buvo tiekiamas į objektÄ dalyvaujant techninei priežiÅ«rai, kuri patvirtindavo betono miÅ¡inio kokybę.

UAB „Betono centras“ 2021 06 28 raÅ¡te paaiÅ¡kino, jog atsakovė pasirinko projektinį betono miÅ¡inį ir tai reiÅ¡kia, kad projektinio prekinio normaliojo betono miÅ¡inio gamintojas pagal savo pasirinkimÄ betono miÅ¡inyje panaudoja tokį kiekį medžiagų, priedų ir jų sudedamųjų dalių, užtikrindamas, kad pagamintas produktas tenkins standarto LST EN 206:2013+A1:2017 „Betonas. Techniniai reikalavimai, eksploatacinės charakteristikos, gamyba ir atitiktis“ reikalavimus ir paties gamintojo deklaruotas betono miÅ¡inio savybes, kurios Å¡iuo atveju nurodytos kartu su betono miÅ¡iniu pateiktose eksploatacinių savybių deklaracijose.

Ir tik, jei pirkėjas pageidauja betono miÅ¡inio sudėtyje konkrečių medžiagų, priedų ir jų sudėtinių dalių ir (ar) konkrečių jų kiekių, tokiu atveju iÅ¡ gamintojo turi bÅ«ti užsakomas receptinis (o ne projektinis) betono miÅ¡inys. Tuo pačiu UAB „Betono centras“ patvirtino, jog į ginčo objektÄ tiekė kokybiÅ¡kÄ , standarto reikalavimus ir pačio betono gamintojo deklaruotas betono miÅ¡inio savybes atitinkantį betono miÅ¡inį, tai įrodo ir faktas, jog betono miÅ¡inys buvo tiekiamas į objektÄ dalyvaujant techninei priežiÅ«rai, kuri patvirtindavo betono miÅ¡inio kokybę.

UAB „Grinduva“ įrengė betono grindis pagal pateiktÄ Techninį darbo projektÄ . UAB „Grinduva“ atliko darbus ginčo objekte nenukrypstant nuo atsakovės pateikto Techninio darbo projekto ir naudojant projektinę betono miÅ¡inio sudėtį. Visus darbus UAB „Grinduva“ vykdė su atsakovės pasitelkta projekto vykdymo priežiÅ«ra ir statybos darbų technine priežiÅ«ra, su papildoma atsakovės darbų kokybės ir jų eigos kontrole bei pačio užsakovo NSPA statybos darbų technine priežiÅ«ra.

Jei betono grindyse iÅ¡aiÅ¡kėjo kokie nors defektai - jie atsirado ne dėl nekokybiÅ¡kų UAB „Grinduva“ atliktų darbų, o dėl klaidingų atsakovės projektinių sprendinių, todėl nagrinėjamu atveju prieÅ¡ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui, nes ne ieÅ¡kovė rengė Techninį darbo projektÄ .

35. Teismo posėdyje atsakovės atstovai prieÅ¡ieÅ¡kinį palaikė, akcentavo, kad ieÅ¡kovė defektų egzistavimo neginčija, defektų nepaÅ¡alino, defektai paaiÅ¡kėjo 2019 m. balandžio mėn., Å¡alys sprendė, kaip defektus paÅ¡alinti, defektai užima 90 proc. aikÅ¡telės, buvo atlikti tyrimai, VGTU tyrimai patvirtina T. M. iÅ¡vadas, betonas neatitinka nei projekto, nei standartų; įtraukto oro buvimas yra bÅ«tina patvarumui ir ilgaamžiÅ¡kumui; gaminant betonÄ nebuvo laikomasi rekomendacijų, L. negali vertinti techninio projekto, defektai paaiÅ¡kėjo po darbų priėmimo, aplinkos poveikis buvo numatytas, L. nieko netyrė, rangovas atsako už defektus, yra garantiniai terminai, ieÅ¡kinio senaties nepraleido.

36. IeÅ¡kovės atstovai teismo posėdžio, metu prašė preliminarų sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Akcentavo, kad darbai atlikti ir perduoti atsakovei, jos priimti; yra statinio, o ne darbų defektai, darbai atlikti pagal Mitnijos projektÄ , ji vykdė darbų priežiÅ«rÄ , betono bandymų protokolai rodo, kad betonas buvo tinkamas, pirminė iÅ¡vada buvo, kad priežastis yra ekstremalÅ«s iÅ¡orės pokyčiai bei didelės apkrovos, įrodymų visuma rodo, kad problema yra betono sudėtyje, L. padarė iÅ¡vadÄ , kad neįvertintas poveikis – iÅ¡orės ir mechaninis eksploatuojant; senatis yra vieneri metai, skaičiuojama nuo 2019 04 19; darbų kainos mažinimas yra netesybos už betono dangos nelygumus, praÅ¡o taikyti 6 mėn. senatį.

37. Trečiojo asmens UAB „Kelprojektas“ atstovas teismo posėdyje prieÅ¡ieÅ¡kinį prašė tenkinti, nurodė, kad statinys sÄ lyčio su gruntiniu vandeniu neturi, teismo ekspertas T. M. patvirtino, kad su projektu viskas gerai, jei rangovas nenurodo projekto trÅ«kumų, jis atsako už trÅ«kumus, T. M. nenurodė, kad reikia keisti projektÄ , problema yra rangovo atliktuose darbuose.

38. Trečiojo asmens UAB „Grinduva“ atstovė teismo posėdyje prieÅ¡ieÅ¡kinį prašė atmesti, nurodė, kad T. M. pasakė, kad darbų defektai atsirado dėl netinkamo betono, tačiau betonÄ užsakinėjo su atsakovės atstovais, betonas buvo tikrinamas, jis buvo tinkamas; buvo vykdoma itin griežta statybos priežiÅ«ra, patys nieko nesprendė, jeigu perdaryti, tai reikia naujo projekto, laikėsi darbų atlikimo technologijos, kÄ užsakė Mitnija, tas ir buvo atlikta.

39. Liudytoja R. L. parodė, kad buvo naudojamas projektinis betonas, defektai atsirado ne betonavimo, o eksploatavimo metu; sutankinimo metu defektų nebuvo, su T. M. išvadomis nesutinka; jis betono formulės nenagrinėjo, buvo netinkamai sudaryta betono formulė.

40. Liudytojas T. M. parodė, kad defektai yra visame aikÅ¡telės plote, betonas buvo su trÅ«kumais, nes jame rado uolienos – dolomito, kuris projekte nebuvo numatytas, jo suprojektuoti Å¡alčiui negalima; trÅ«kumas yra įtraukto oro kiekis ir atsparumas gniuždymui, didelės oro poros atsiranda dėl netinkamo betono klojimo, įtraukto oro kiekis buvo per mažas ir neatitiko projekto; (duomenys neskelbtini) tyrimuose pateiktos iÅ¡vados, kad buvo rasta iki 3 mm tuÅ¡tumos, partvirtina, kad klojimo metu buvo nepakankamas tankinimas; nei cheminio, nei mechaninio poveikio nebuvo, o defektai buvo; gaminant betonÄ nebuvo naudojamas projekte nurodytas indokrit kiekis, kuris reikalingas įtrauktam orui, todėl betonas gali labiau įdrėkti, Betono centro tyrimo nevertino.

Teismas k o n s t a t u o j a: II. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 41. Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkri2io 12 d. priėmė Preliminarų sprendimÄ , kuriuo patenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir priteisė iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“ ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „YIT Lietuva“ 258 814,25 Eur skolÄ , 239 312,42 Eur skolÄ , susidariusiÄ iÅ¡nykus pagrindui sulaikyti dalį apmokėjimo ieÅ¡kovei, 134494,20 Eur delspinigius; 6248 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas; viso 638 868,87 Eur.

Atsakovė, nesutikdama su Preliminariu sprendimu pateikė prieÅ¡taravimus ir prieÅ¡ieÅ¡kinį. Tam, kad įvertinti prieÅ¡taravimų pagrįstumÄ , reikia tuo pačiu įvertinti ir prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrįstumÄ . Rangos sutarties Å¡alių teisės ir pareigos turi prieÅ¡prieÅ¡inį pobÅ«dį - vienos Å¡alies teisės atitinka kitos Å¡alies pareigas. Pagal CK 6.647 straipsnio 1 dalį, 6.681 straipsnio 1 dalį rangovas privalo atlikti iÅ¡ savo ar užsakovo medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sÄ lygas, laiku ir tinkamos kokybės, o užsakovas privalo darbus priimti ir už juos atsiskaityti.

Atsakovė pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį ir papildomÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuose ieÅ¡kovę kaltina dėl defektų objekte EYSA-15-011 atsiradimo, praÅ¡o priteisti defektų iÅ¡taisymo kaÅ¡tus. IeÅ¡kinys gi pareikÅ¡tas dėl apmokėjimo už atliktus darbus ir sulaikytų piniginių lėšų priteisimo. Dėl defektų objekte EYSA-15-11 egzistavimo ginčo tarp Å¡alių nėra, ginčas tarp Å¡alių yra dėl defektų atsiradimo priežasčių ir atsakingo už juos asmens nustatymo, todėl teismas sprendžia, kad pirma iÅ¡spręstini prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai.

42. Atsakovė UAB „Mitnija“ prieÅ¡ieÅ¡kinyje praÅ¡o: praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „YIT Lietuva“ 1606 299,74 Eur sumÄ , kuriÄ sudaro:

1) Objekto EYSA-15-011 defektų pašalinimo (darbų perdarymo iš naujo) išlaidos – 1 426 509,91 Eur be PVM;

2) Objektų EYSA-15-012 ir EYSA-15-015 bandymų, kurių Subrangovas neatliko, nors pagal Sutartį privalėjo atlikti, išlaidos – 2702,20Eur be PVM;

3) Objekto EYSA-15-011 naikintuvų ankeravimo kilpos gamybos išlaidos, kurių suma sudaro 2 500 Eur be PVM;

4) Objekto EYSA-15-011 defektų atsiradimo priežasčių tyrimo išlaidos 2 405,61 Eur be PVM;

5) Generalinio rangovo patirtos Generalinio rangovo darbuotojų darbo laiko ir kuro sÄ naudos, susijusios su Objekto EYSA-15-011 betono dangos defektų atsiradimo priežasčių tyrimu ir defektų paÅ¡alinimo bÅ«do nustatymu – 1 274,16 Eur be PVM; 6) 170 907,86 Eur delspinigiai;

6) sumažinti UAB „YIT Lietuva“ darbų kainÄ 22762,12Eur suma dėl neiÅ¡laikytų betonavimo darbams taikytinų pavirÅ¡iaus lygumo reikalavimų;

7) priteisti 8,33 procento procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 8) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Taigi, atsakovės reikalavimus sudaro dvi grupės reikalavimų:

1) reikalavimai, susiję su defektų ištaisymu ir 2) išlaidos, susiję su netinkamu sutarties vykdymu.

43. Minėta, Å¡iuo atveju tarp Subrangovo ir Generalinio rangovo kilo ginčas dėl priežasčių, kurių pasėkoje ieÅ¡kovės atlikti statybos darbai turi defektų. Tik nustačius defektų priežastį, galima nustatyti už tai atsakingÄ asmenį. Pagal CK 6.647 straipsnio 1 dalį, 6.681 straipsnio 1 dalį rangovas privalo atlikti iÅ¡ savo ar užsakovo medžiagų darbus pagal užsakovo nustatytas sÄ lygas, laiku ir tinkamos kokybės, o užsakovas privalo darbus priimti ir už juos atsiskaityti.

Tarp šalių 2017 01 23 buvo sudaryta subrangos sutartis Nr.SR840, kurios pagrindu tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai. Sutartyje šalys patvirtino, kad Darbų normatyvinė kokybė yra vienas iš esminių reikalavimų, keliamų Subrangovui (Sutarties 1.4 punktas). Subrangovas įsipareigojo Sutartyje nustatytu laiku pradėti, kokybiškai atlikti, užbaigti ir perduoti Generaliniam rangovui tinkamai ir kokybiškai atliktus Darbus, laikydamasis Lietuvos Respublikoje nustatytų statybos darbų normatyvų ir taisyklių, statinio projekto reikalavimų <...> (Sutarties 5.1.4. punktas).

Darbų kokybės užtikrinimo įsipareigojimÄ Ä¯tvirtino Subrangovo garantija, kad Subrangovas <...> gali ir galės tinkamai vykdyti Å¡iÄ Sutartį, kokybiÅ¡kai atlikti visus pagal Sutartį numatytus Darbus bei įgyvendinti kitus prisiimtus įsipareigojimus (Sutarties 5.2.1. punktas), o Subrangovo atlikti Darbai <...> bus atlikti be klaidų, kurios panaikintų arba sumažintų Darbų vertę arba tinkamumÄ Ä¯prastam naudojimui <...> (Sutarties 5.2.2. punktas). Subrangovui nesilaikant esminio Sutarties reikalavimo dėl Darbų kokybės, jam < ..> bus taikoma atsakomybė ir/arba Sutartis bus nutraukiama (Sutarties 1.4 punktas).

Subrangovas, sudarydamas Sutartį, pareiškė, <...> kad supranta, jog išvardinti esminiai reikalavimai yra labai svarbūs Generaliniam rangovui ir todėl, Subrangovo nuomone, šioje Sutartyje numatyti jos nutraukimo atvejai bei netesybos yra teisingos ir protingos (Sutarties 1.4 punktas).

44. Å alys sutinka, kad Objekte EYSA-15-011 yra defektų. Nustačius statinio defektus, rangovo, projektuotojo ar techninio prižiÅ«rėtojo atsakomybei taikyti svarbu nustatyti defektų atsiradimo priežastis bei jų priežastinį ryšį tarp trÅ«kumų atsiradimo ir atsakingų už defektus asmenų veiksmų. PrieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovė pažeidė betono dangos įrengimo technologijÄ . Teismas su Å¡iuo teiginiu nesutinka, nes IeÅ¡kovė veikė tik pagal atsakovės nurodymus ir jos užduotį bei parengtÄ Techninį darbo projektÄ . Visi nurodymai ir Techninio darbo sprendiniai buvo tinkamai realizuoti, kÄ akivaizdžiai patvirtina Byloje esančių įrodymų visuma.

45. Atsakovė tvirtina, kad defektų atsiradimo priežastis nustatė teismo ekspertas T. M. ir jų yra 5. IeÅ¡kovė tvirtina, kad defektų priežastis yra netinkama betono receptÅ«ra ir tai nustatė dr. L.. Å alys nesutinka su viena kitos palaikomomis defektų atsiradimo priežastimis, atsakovės nuomone, teismo eksperto, kuriuo yra T. M., ekspertinė iÅ¡vada yra didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ turintis įrodymas, negu ieÅ¡kovės pateikta dr.L. ekspertinė iÅ¡vada. Proceso eigoje, proceso dalyviai, atstovaujami profesionalių teisininkų – advokatų, kalbėjo apie tai, kad bÅ«tų tikslinga ir reikalinga Å¡ioje byloje ekspertizės iÅ¡vada, tačiau neprašė teismo paskirti ekspertizę, o pasirinko tokį įrodinėjimo modelį, kai pasitelkia tam tikros srities specialistus, užsako atlikti tyrimus ir jų pateiktas iÅ¡vadas vadina ekspertinėmis iÅ¡vadomis.

Teismas pabrėžia, kad tik teismo paskirta ekspertizė turi ekspertizės statusÄ , jos metu padarytos iÅ¡vados yra ekspertinės iÅ¡vados. Å alių pasitelktų specialistų, apmokamų Å¡alių lėšomis iÅ¡vados yra tik raÅ¡ytiniai įrodymai byloje. Lietuvos apeliacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl tiriamojo pobÅ«džio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis.

Todėl teismas abi vadinamas ekspertinėmis išvadomis (T. M. ir dr. R. L.) vertina kaip rašytinius įrodymus.

46. IÅ¡analizavęs byloje esančius įrodymus: Å¡alių susiraÅ¡inėjimÄ , atsakovės pretenzijas ieÅ¡kovei, pateiktus tyrimų, siekiant nustatyti defektų priežastis, aktus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ginčas Å¡ioje byloje yra dėl dvejopo pobÅ«džio defektų, t.y. tų, kurie paaiÅ¡kėjo iÅ¡ karto po darbų atlikimo ir defektų, kurie paaiÅ¡kėjo vėliau, po ginčo Objekto perdavimo Užsakovui NSPA, todėl sprendžia, kad bÅ«tina atskirti visus atsakovės bendrai Darbų defektais pavadintus:

1) Darbų trÅ«kumus ar kitus smulkius neatitikimus, kuriuos ieÅ¡kovė tvarkė ir paÅ¡alino po Darbų užbaigimo: (i) statybos darbus lydinčios dokumentacijos perdavimas, (ii) siÅ«lių persandarinimo darbai, (iii) betono dangos ženklinimo užbaigimo darbai, (iv) įvažiavimo dangos į objektÄ atstatymas, (v) po darbų užbaigimo atsiradę iÅ¡trupėjimai ir trÅ«kiai betono dangoje (plokščių sandÅ«rose);

2. Darbų defektus – betono dangos pavirÅ¡iaus lukÅ¡tenimÄ si (angl. scaling), kuriuos atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje apibÅ«dina kaip „betoninės dangos pavirÅ¡iaus erozija, trupėjimas, atsisluoksniavimas, lukÅ¡tenimasis, duobutės pavirÅ¡iuje“.

47. Dėl darbų trÅ«kumų: (i) statybos darbus lydinčios dokumentacijos perdavimas, (ii) siÅ«lių persandarinimo darbai, (iii) betono dangos ženklinimo užbaigimo darbai, (iv) įvažiavimo dangos į objektÄ atstatymas, (v) po darbų užbaigimo atsiradę iÅ¡trupėjimai ir trÅ«kiai betono dangoje (plokščių sandÅ«rose) teismas daro iÅ¡vadÄ , jog jie yra iÅ¡taisyti ir nagrinėjamu atveju neaktualÅ«s. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro įvertinęs faktines aplinkybes ir įrodymus, o bÅ«tent: pirma, teisinis reguliavimas, Darbų statybinė dokumentacija ir faktiÅ¡kai ginčo Å¡alių atlikti veiksmai patvirtina, jog Objekto EYSA-15-011 Darbai yra užbaigti.

STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiÅ«ra“ 12 punktas numato, kad statinio (jo dalies) statybos darbų pabaiga laikoma diena, kai užbaigti visi statinio projekte numatyti statybos darbai, o statinio (jo dalies) statybos pabaiga – diena, kai statinio (jo dalies) statyba užbaigiama. Objekto EYSA-15-011 statybos darbų žurnale Darbų pabaiga nurodyta 2018 12 20, tai yra patvirtinta ir atsakovės atstovo paraÅ¡u. Atliktus Darbus atsakovė 2019 01 29 perdavė Užsakovui NSPA, patvirtinant, kad Darbai yra tinkamai atlikti ir užbaigti, ObjektÄ galima naudoti pagal paskirtį bei nustatant, jog nuo Å¡io momento pradedamas skaičiuoti Objekto Darbų garantinis laikotarpis.

Å iaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2019 04 23 statybos užbaigimo aktu patvirtinta tai, kad ginčo Objekto statyba užbaigta. Antra, atsakovė teigia, kad ieÅ¡kovė Sutartį vykdė su esminiais trÅ«kumais. Visus Darbus, įskaitant ginčo ObjektÄ , atsakovė yra priėmusi, už visus juos, iÅ¡skyrus sumÄ , dėl kurios ginčas yra Å¡ioje byloje (ieÅ¡kovė nurodo, kad ginčo suma tesudaro apie 7 proc. Sutarties vertės), yra apmokėjusi. Dėl visų objektų, iÅ¡skyrus ginčo ObjektÄ EYSA-15-011, abiejų Å¡alių yra pasiraÅ¡yti ir Galutiniai Darbų perdavimo aktai.

Ginčo ObjektÄ EYSA-15-011 yra priėmęs pats Užsakovas NSPA ir patvirtinęs jo darbų atitiktį visiems reikalavimams. Ginčo Objektas yra ypatingas statinys, vykdant Sutartį buvo atliekami jo rekonstrukcijos darbai, dėl to Darbams pagal teisės aktus buvo privaloma ir Darbai buvo atliekami su projekto vykdymo priežiÅ«ra ir statybos technine priežiÅ«ra (jÄ atliko tiek atsakovės, tiek ir Užsakovo NSPA pasitelkti techniniai prižiÅ«rėtojai, o taipm pat techninį projektÄ paruoÅ¡usio asmens techninis prižiÅ«rėtojas).

Tai užtikrino Darbų atitiktį normatyvinei kokybei (STR 1.06.01:2016 „Statybos Darbai. Statinio statybos techninė priežiÅ«ra“ 74.1, 87, 96, 101 punktai). STR 1.06.01:2016 „Statybos Darbai. Statinio statybos priežiÅ«ra“ 96 punktas numato, kad statinio statybos techninio prižiÅ«rėtojo paraÅ¡as dokumentuose patvirtina jo reikalavimų vykdymÄ statinio statybos vadovui, o priimant atliktus darbus – tų darbų bÅ«tinÄ normatyvinę kokybę. Darbų atlikimo tinkamumÄ patvirtina ir Darbų patikrinimo ataskaitos su visais teigiamais testų ir bandymų rezultatais.

Darbų atlikimo kontrolę vykdė ir Darbų kokybę papildomai kontroliavo ir atsakovės kokybės kontrolės vadovas M. R.. Jo dienos darbų ataskaitos, teiktos Užsakovo NSPA techniniam prižiūrėtojui O. K., taip pat patvirtina kad atsakovė Darbų vykdymo metu neturėjo jokių pastabų.

48. Dėl antrosios grupės ginčo Objekto Darbų defektų - betono dangos pavirÅ¡iaus lukÅ¡tenimÄ sis (angl. scaling) - atsakovė nurodo: „betoninės dangos pavirÅ¡iaus erozija, trupėjimas, atsisluoksniavimas, lukÅ¡tenimasis, duobutės pavirÅ¡iuje“ pareikÅ¡tas prieÅ¡ieÅ¡kinys. Atsakovė tvirtina, kad ieÅ¡kovė pripažino, jog dėl Å¡ių defektų yra atsakinga, sutiko juos iÅ¡taisyti, tačiau persigalvojo. Pažymėtina, jog ieÅ¡kovė nurodė, kad niekuomet nepripažino savo atsakomybės dėl jų ir atsisakė juos paÅ¡alinti savo sÄ skaita.

Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios grupės Darbų trÅ«kumų pripažinimu atsakovė įrodinėja, kad ir antrosios grupės defektus ieÅ¡kovė yra pripažinusi ir netgi buvo įsipareigojusi juos paÅ¡alinti. Pateiktas ginčo Å¡alių susiraÅ¡inėjimas, atsakovės pretenzijos įrodo, jog likusi trÅ«kstama dokumentacija atsakovei buvo perduota; betono dangos temperatÅ«rinių ir konstrukcinių siÅ«lių sandarinimo darbus pakartotinai atlikti buvo suplanuota dar iki siÅ«lių įrengimo, ieÅ¡kovė nuo pat pradžių buvo nurodžiusi, kad Å¡iuos darbus, norint juos atlikti kokybiÅ¡kai, reikia atlikti po žiemos.

Jų įrengimas prieÅ¡ žiemÄ buvo visų, įskaitant ir Objekto UžsakovÄ NSPA, laikinas sprendimas ir nebuvo kliÅ«tis priimti Darbus tiek atsakovei, tiek Užsakovui NSPA. Tai matyti tiek iÅ¡ kartu su 2019 04 04 atsakovės pretenzija pateiktos delspinigių skaičiavimo lentelės, kurioje nurodyta, kad „bendru sutarimu darbai bus atliekami pavasarį“; tiek iÅ¡ 2018 11 27 ieÅ¡kovės atstovo el. laiÅ¡ko atsakovės atstovui ir iÅ¡ 2019 01 19 ginčo Objekto perdavimo Užsakovui akto. Atitinkamai ir ginčo Objekto betono dangos ženklinimo užbaigimo darbai dėl Å¡ios priežasties galėjo bÅ«ti užbaigti tik pabaigus siÅ«lių sandarinimo darbus; tai atsakovei buvo žinoma; dėl kitų trÅ«kumų ir darbų (įvažiavimo į bazę asfaltavimo, betono iÅ¡trupėjimo ir bermos latako trÅ«kių remonto darbai) atsakovė ieÅ¡kovei pretenzijų nereiÅ¡kia, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad jie buvo atlikti.

FaktÄ , kad ieÅ¡kovė pripažino ginčo Objekto defektus, atsakovė įrodinėja 2019 06 11 el. laiÅ¡ke ieÅ¡kovės atstovo pavartota sÄ voka „betono iÅ¡trupėjimas“. Tačiau iÅ¡ Å¡alių vykdyto susiraÅ¡inėjimo visumos matyti, kad ieÅ¡kovės atstovas informavo apie kito darbo atlikimÄ - senos-naujos betono dangos sandÅ«ros iÅ¡trupėjimo sutvarkymÄ . Dėl Å¡ių darbų atsakovė pastabų 2019 m. liepos mėn. nebeturėjo, kai tuo tarpu dėl ginčo Objekto defektų („betoninės dangos pavirÅ¡iaus erozija, trupėjimas, atsisluoksniavimas, lukÅ¡tenimasis, duobutės pavirÅ¡iuje“) tarp Å¡alių ir toliau buvo bendraujama.

IeÅ¡kovė bendradarbiavo Å¡iuo klausimu su atsakove, Užsakovu NSPA, defektų priežasčių aiÅ¡kinimasis, siÅ«lymai, kaip spręsti atsiradusiÄ betono pavirÅ¡iaus lukÅ¡tenimosi problemÄ , savaime, teismo vertinimu, nelaikytini atsakomybės už atsiradusius ginčo Objekto defektus pripažinimu ir prisiėmimu, įsipareigojimu paÅ¡alinti Å¡iuos defektus savo sÄ skaita. Pažymėtina, kad tuo laikotarpiu net nebuvo aiÅ¡kios Å¡ių defektų atsiradimo priežastys, ieÅ¡kovė 2019 08 09 buvo nurodžiusi, kad reikia nustatyti defektų atsiradimo priežastis, tik tada gali bÅ«ti atliekami efektyvÅ«s defektų Å¡alinimo darbai.

Ieškovė pažymėjo, kad visi ginčo Objekto betonavimo darbai buvo atlikti:

1) pagal atsakovės pateiktÄ Techninį darbo projektÄ ;

2) projektinę betono mišinio sudėtį;

3) atsakovės ir Užsakovo NSPA nustatytus reikalavimus darbams;

4) nurodytÄ darbų atlikimo technologijÄ ir su atsakove bei Užsakovu NSPA suderintÄ betono dangos įrengimo technologinę kortelę;

5) su atsakovės pasitelkta projekto vykdymo priežiūra, statybos darbų technine priežiūra;

6) su Užsakovo NSPA statybos darbų technine priežiūra;

7) su papildoma atsakovės darbų kokybės ir jų eigos kontrole. Taigi, teismas sprendžia, jog Ieškovė dėl šių defektų atsiradimo ir jų pašalinimo atsakomybės nebuvo prisiėmusi.

49. T. M. 2021 05 05 pateikė ekspertinę iÅ¡vadÄ Nr. SS-21-02-22/1 (Ekspertinė iÅ¡vada) dėl Subrangovo atliktų darbų defektų priežasčių nustatymo, kurioje nurodė, kad betono pavirÅ¡inio cementinio sluoksnio atÅ¡okimo priežastys yra Å¡ios:

1) netinkama betono stiprio klasė, 2) mažesnis nei numatyta Techniniame darbo projekte Nr. 7601/EYSA-15-11/-00TDP-S (A laida, 2018) įtraukto oro kiekis betone, 3) negranitinės kilmės užpildai, 4) netinkamas betono sutankinimas, 5) du kartus mažesnis kristalizuojančio ir vandens laidumÄ mažinančio priedo MAPEI Idrocrete KR1000 kiekis betone, negu rekomenduoja Å¡io priedo gamintojas. Jis nurodė, kad Å¡ios priežastys lemia, jog betono pavirÅ¡iaus danga trupa, sluoksniuojasi ir atÅ¡okinėja. Teismo ekspertas T. M. ir teismo ekspertas V. V., atsižvelgdami į Ekspertinėje iÅ¡vadoje nustatytas Defektų priežastis, pateikė įrengtos betono dangos defektų taisymo technologijÄ . Jie taip pat nustatė atliktų betonavimo darbų defektų taisymo darbų kainÄ .

50. Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovė veikė aplaidžiai ir naudojo netinkamÄ , savo rizika pasirinktÄ , Objekto EYSA-15-011 betono dangos įrengimo technologijÄ , kas lėmė defektų ir generalinio rangovo patirtų nuostolių atsiradimÄ . Betonavimo darbai buvo atliekami etapais: pirmas etapas - bandymu patikrinamas atvežto betono miÅ¡inio slankumas. Patvirtinus tinkamÄ konsistencijÄ , betonas buvo paskleidžiamas ir tankinamas naudojant giluminius vibratorius bei vibroliniuotes, kol pasiekiamas projektinis aukÅ¡tis, Technologinė pertrauka tarp pirmo ir antro etapo, Antras etapas - betonui sustingus tiek, kad įrengiama betoninė plokÅ¡tė iÅ¡laikydavo darbuotojo svorį, pavirÅ¡ius bÅ«davo užtrinamas naudojant rankines bei savaeiges betono glaistykles, taip pavirÅ¡ius buvo iÅ¡lyginamas ir suformuojamas reikiamas nuolydis.

Trečias etapas - pavirÅ¡ius Å¡luotuojamas sukuriant pavirÅ¡iaus tekstÅ«rÄ bei purÅ¡kiamas apsaugine priemone, skirta apsaugoti betonÄ kietėjimo metu. Remiantis Darbams naudoto betono eksploatacinių savybių deklaracijos skyriuje „Informacija vartotojui“ pateikiama informacija (eksploatacinių savybių deklaracija Nr. 387200, Nr. 270240, Nr. 397004), <...> rekomenduojama miÅ¡inį pakloti ir sutankinti per 120 min nuo pagaminimo, įvertinant naudojamų įmaišų ir priedų, cemento tipų bei aplinkos temperatÅ«ros įtakas riÅ¡imuisi, bet ne vėliau kaip iki cemento riÅ¡imosi pradžios.

Remiantis (duomenys neskelbtini) Standarto LST 1974 „LST EN 206-1 taikymo taisyklės ir papildomieji nacionaliniai reikalavimai“ 5 sk. „Betonui keliami reikalavimai ir patvirtinimo metodai“ 5.4 p. „Betono mišinio reikalavimai“ 5.4.5 papunktyje „Betono mišinio klojimo rekomendacijos ir kietėjančio betono priežiūra“ nurodyta viena iš pagrindinių betono mišinio klojimo rekomendacijų, <...> betono mišinys turi būti paklotas ir sutankintas iki jo konsistencijos kitimo pradžios.

Antrasis betonavimo darbų etapas buvo vykdomas su pasikeitusios konsistencijos - kietėjančiu betono - miÅ¡iniu. Subrangovas nukrypo tiek nuo darbams naudoto betono eksploatacinių savybių deklaracijos nurodymų, tiek ir nuo minėto standarto reikalavimų. Subrangovas, kaip protingas, atidus ir turintis ilgalaikę patirtį verslininkas, Sutarties sudarymo metu turėjo ir galėjo numatyti, kad, naudojant netinkamÄ betono dangos įrengimo technologijÄ , nukrypstant nuo darbams naudoto betono eksploatacinių savybių deklaracijos nurodymų ir nuo minėto standarto reikalavimų, atsiras defektai, sÄ lygojantys ir nuostolius.

51. Teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad Ginčo Darbus Objekte ieÅ¡kovė vykdė iÅ¡imtinai pagal atsakovės parengtus techninius sprendinius ir duotus nurodymus, jai pilnai kontroliuojant jų įgyvendinimÄ ir visų Darbų vykdymÄ , pagal suderintÄ darbų vykdymo technologinę kortelę. BÅ«tent atsakovė turėjo pareigÄ parengti ir ieÅ¡kovei pateikti tinkamus techninius sprendimus, duodama konkrečius nurodymus Darbams, duoti juos tinkamus, kadangi Darbai buvo atlikti pagal Užsakovo NSPA pasirinktÄ ir atsakovės akceptuotÄ bei Techniniame darbo projekte įtvirtintÄ betono dangos įrengimo technologijÄ .

Taip pat, atsakovė turėjo pareigÄ prižiÅ«rėti Darbus, kontroliuoti jų normatyvinę kokybę bei stabdyti juos jei ieÅ¡kovė Darbus vykdė pagal netinkamÄ technologijÄ , nukrypdama nuo normatyvinių reikalavimų ar pan. Tvirtindama, kad buvo pasirinkta netinkama betono dangos įrengimo technologija, atsakovė kartu pripažįsta, jog pati ir yra atsakinga už atsiradusius Objekto defektus, nes nurodyti teiginiai taip pat patvirtina, kad atsakovė (jos pasitelkti asmenys) netinkamai parengė Techninį darbo projektÄ , nevykdė tinkamos techninės priežiÅ«ros, neatsakingai kontroliavo Darbų kokybę, leido vykdyti Darbus pagal netinkamÄ technologijÄ , priėmė jų rezultatÄ be pastabų bei perdavė jį Užsakovui NSPA, patvirtindama, kad Darbų kokybė atitinka visus Užsakovo NSPA nurodytus tarptautinius ir nacionalinius reikalavimus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis, 6.689 straipsnis, 6.691 straipsnio 1 dalis).

Aplinkybę, kad ginčo Objekto betono dangos įrengimo technologijÄ rinkosi ne ieÅ¡kovė patvirtina pats Techninis darbo projektas, kuriame buvo nustatyta betonavimo darbų technologija ir atsakovės pasitelkto projektuotojo UAB „Kelprojektas“ 2019 08 30 raÅ¡tas. UAB „Kelprojektas“ kartu privalomai vykdė ir projekto vykdymo priežiÅ«rÄ . Pagal nurodytÄ betono dangos įrengimo darbų technologijÄ papildomai buvo parengta su atsakove suderinta ir darbų technologinė kortelė. Tai paneigia atsakovės pozicijÄ esÄ ieÅ¡kovė pati savo rizika pasirinko betono dangos įrengimo darbų technologijÄ .

Užsakovo NSPA pasirinktÄ darbų technologijÄ pilnai akceptavo pati atsakovė, o ieÅ¡kovė privalėjo ja vadovautis (CK 6.689 straipsnio 3 dalis, Sutarties 1 punktas). Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodo, jog, atliekant ginčo Objekto dangos įrengimo darbus, buvo nukrypta nuo darbams naudoto betono eksploatacinių savybių deklaracijose nurodytų rekomendacijų, o kartu ir nuo standarto LST 1974 „LST EN 206-1 taikymo taisyklės ir papildomieji nacionaliniai reikalavimai“. Atsakovė teigia, kad dėl to antrasis betonavimo darbų etapas buvo vykdomas su pasikeitusios konsistencijos – kietėjančio betono – miÅ¡iniu.

Nei statybos darbų žurnale, nei Darbų priėmimo aktuose, nei atsakovės kokybės kontrolės vadovo dienos ataskaitose, t. y. priimant ieÅ¡kovės atliktus Darbus, kontroliuojant jų vykdymÄ bei kokybę, nebuvo nustatyta, kad, atliekant betono dangos įrengimo darbus Objekte, bÅ«tų buvęs pažeistas technologinis procesas ir/ar nukrypta nuo normatyvinių reikalavimų. STR 1.06.01:2016 „Statybos Darbai. Statinio statybos priežiÅ«ra“ 96 punktas numato, kad statinio statybos techninio prižiÅ«rėtojo paraÅ¡as dokumentuose patvirtina jo reikalavimų vykdymÄ statinio statybos vadovui, o priimant atliktus darbus – tų darbų bÅ«tinÄ normatyvinę kokybę.

Jeigu ir sutikti, kad antrasis betonavimo darbų etapas buvo vykdomas su pasikeitusios konsistencijos – kietėjančio betono – miÅ¡iniu, tai vadovaujantis CK 6.689 straipsnio 2 dalimi, atsakovė privalėjo apie tai nedelsdama praneÅ¡ti ieÅ¡kovei ir stabdyti tokius darbus. To nepadarius, atsakovė neteko ir teisės dabar remtis Darbų trÅ«kumais bei teigti, kad esÄ dėl jų atsirado ginčo Objekto defektai. Betono mokslininkės dr. R. L. suraÅ¡ytame ekspertizės akte nurodyta, jog atsakovės nurodyti normatyviniai reikalavimai ir betono dangos įrengimo technologija ir pats technologinis procesas nebuvo pažeisti, kadangi, atliekant betono dangos tyrimus, VGTU laboratorijoje 2019 m. buvo nustatyta, jog betono miÅ¡inys tinkamai suklotas ir sutankintas, betono struktÅ«ra vienalytė be defektų tiek horizontalia kryptimi, tiek per visÄ konstrukcijos aukÅ¡tį.

VGTU laboratorijoje 2020 m. papildomai buvo nustatyta, jog virÅ¡utinių ir apatinių betono dalių naudotuose užpilduose pastebėti visi mineralai (iÅ¡skyrus portlanditÄ ) pasiskirstę vienodai ir jokių naujų junginių, susidariusių cemento hidratacijos metu nerasta. Todėl tai rodo, kad apatinė betono dalis daugiau hidratavosi ir arba portlandito kiekis betono pavirÅ¡iuje sumažėjo dėl intensyvių karbonizacijos procesų. Remiantis termogravimetrinių tyrimų ataskaita matyti, kad viÅ¡utiniame betono sluoksnyje nustatytas nedidelis portlandito kiekis pakito dėl intensyvių karbonizacijos procesų pavirÅ¡iniame betono sluoksnyje eksploatacijos metu, o ne atliekant netinkamai betonavimo darbus. (duomenys neskelbtini) Betono tyrimų centro betono tyrimų iÅ¡vadose nurodoma, kad tik virÅ¡utinio betono kernų etaloninių skiltelių pavirÅ¡iaus atsparumas Å¡alčiui buvo nepriimtinas. (duomenys neskelbtini) tyrimų laboratorijoje nustatyta, kad įtraukto oro kiekis paklotame betone atitinka techninio projekto sprendinius.

Tai, jog bus remontuojama visa ginčo Objekto betono danga, leidžia teigti, kad bÅ«tent reikalavimas Objekto betono dangos pavirÅ¡ių suÅ¡luotuoti (pavirÅ¡ių jos įrengimo metu „suÅ¡ukuoti“ ir sukurti specialiÄ pavirÅ¡iaus struktÅ«rÄ ), nenumatant papildomai tokiai dangai papildomo apdirbimo, labiausiai tikėtina, Objekto eksploatacijos metu ir lėmė Objekto defektų atsiradimÄ (angl. „scaling“). IeÅ¡kovė nenumatė ir, remiantis Bylos medžiagos visuma, atliktais nacionaliniais ir tarptautiniais tyrimais (jų gausa ir specifiÅ¡kumu), įskaitant ir mokslinius, negalėjo numatyti, kad dėl tokio parinkto betono dangos pavirÅ¡iaus įrengimo ir jo metodo, Objekto eksploatacijos metu galėtų atsirasti dangos pavirÅ¡iaus nepakankamas atsparumas Å¡alčiui, o tai sÄ lygoti ginčo Objekto defektus (angl.

„scaling“).

52. Atsakovės pateiktoje T. M. Ekspertinėje iÅ¡vadoje nurodytų iÅ¡vadų pagrįstumo vertinimas reikalauja specialių žinių, ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo UAB „Grinduva“ pateikė jas įvertinti betono srities specialistams, mokslininkams – VGTU doc. dr. G. S. ir dr. R. L., taip pat betono miÅ¡inio gamintojui UAB „Betono centras“. IÅ¡nagrinėjusi atsakovės pateiktÄ Ekspertinę iÅ¡vadÄ , dr. R. L. pažymėjo tokius principinius dalykus: T. M. padarytos iÅ¡vados yra neteisingos, neatitinka faktinės situacijos, neįvertintas betono specifiÅ¡kumas, savybės, elgsena ir visi galiojantys standartų reikalavimai.

TÄ rodo ir T. M. padarytų iÅ¡vadų prieÅ¡taringumas, kadangi betono dangoje esančios (ir turinčios bÅ«ti) oro poros vadinamos kavernomis, tuÅ¡tumomis ir laikomos defektais, kartu teigiant, jog įtraukto oro kiekis betone (dėl kurio ir susidaro oro poros) yra per mažas, o betonas sutankintas netinkamai. Skaičiuojamieji ir laboratoriniai tyrimai atlikti ignoruojant tyrimų rezultatus ir standartų reikalavimus. Ekspertinėje iÅ¡vadoje nepilnai įvertinti VGTU ir kitų ekspertų bei specialistų atlikti tyrimai bei teiktos iÅ¡vados dėl betono defektų atsiradimo priežasčių, visiÅ¡kai neanalizuota pati projektinė betono sudėtis ir betono pavirÅ¡iaus struktÅ«ra, taip ignoruojant pagrindinę aplinkybę, kad atsakovės pasirinktai UAB „Kelprojektas“ projektuojant betono miÅ¡inį buvo numatytos ne visos privalomos numatyti betono poveikio klasės, o prie esamos betono miÅ¡inio sudėties nesuprojektuotas papildomas apsauginis betono pavirÅ¡iaus apdirbimas.

Ekspertinėje iÅ¡vadoje nurodyti betono dangos pavirÅ¡iaus defektai yra susiję ne su atliktais betono dangos įrengimo darbais (technologija) arba medžiagomis, o su Techninio darbo projekto trÅ«kumais. Tesimas vadovaujasi dr. R. L. iÅ¡vadomis, nes jos paremtos mokslo žiniomis, o taip pat anksčiau atliktų tyrimų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rezultatais. Dėl netinkamos betono stiprio klasės 53. T. M. iÅ¡vados 3.1.3.1. punkte padarė iÅ¡vadÄ , jog sukloto betono stiprio klasė neatitinka Projekto reikalavimų betono stiprio klasei C30/37.

Å ia iÅ¡vada teismas nesivadovauja, nes ji parengta atlikus netinkamÄ tyrimÄ (netinkamo skersmens kernas). Tai patvirtina 2021 06 02 Vilniaus G. technikos universiteto Statybinių medžiagų ir gaisrinės saugos katedros profesoriaus doc.dr. G. S. ir Taikomosios statinių, konstrukcijų ir medžiagų laboratorijos vedėjo doc .dr. A. Å . komentaras, kuriame paaiÅ¡kinta, jog T. M. iÅ¡vadoje betono gniuždymo stipris nustatytas iÅ¡gręžus 94 mm skersmens kernus iÅ¡ konstrukcijos pagal Europos standartÄ LST EN 12504-1:2019.

Betono specifikacijos standarte LSR EN 206:2013+A1:2017 nurodoma, kad, nustatant betono gniuždymo stiprio klasę, „<...> gali būti naudojamas 150 mm skersmens ir 300 mm aukščio cilindrų charakteristinis gniuždymo stipris po 28 parų, arba 150 mm kubelių charakteristinis gniuždymo stipris po 28 parų, nustatyti bandymais pagal EN 12390-3“. Išvada, kad sukloto betono stiprio klasė yra netinkama, nes neatitinka Techninio darbo projekto reikalavimų betono stiprio klasei C30/37 padaryta iš netinkamų (per mažų) tokiam tyrimui betono bandinių, o taip pat gautų pirminių bandymų rezultatų neapdorojus pagal galiojančius LST EN 13791 standarto reikalavimus.

Tai patvirtino dr.R. L. - buvo paimti ženkliai mažesni nei privaloma betono bandiniai (kernai), gauti atitinkamai mažesni bandinių (kernų) gniuždymo stiprio rezultatai, o ir gautieji rezultatai net neapdoroti kaip tai privaloma padaryti siekiant nustatyti bÅ«tent betono gniuždymo stiprio klasę. Kad ieÅ¡kovė paklojo Techninio projekto reikalavimus atitinkantį betonÄ C30/37 patvirtina:

1) Betono gniuždymo stiprio rezultatai, kurie atitiko reikalaujamus Techniniame darbo projekte, t. y. faktinis gniuždymo stipris buvo didesnis už LST EN 206:2013+A1:2017 numatytÄ jį minimalų 37 Mpa (Bandymų rezultatų protokolas Nr. 548-635/86), į objektÄ patiekto betono eksploatacinių savybių deklaracijos, kuriose patvirtinama, jog betono gniuždymo stiprio klasė atitinka reikalaujamÄ C30/37, 2018 m. pabaigoje po betonavimo darbų užbaigimo atsakovės atlikti sukietėjusio betono gniuždymo stiprio ir tankio tyrimo rezultatai.

Vadinasi, negalima vadovautis iÅ¡vada, jog sukloto betono stiprio klasė neatitinka projekto reikalavimų betono stiprio klasei C30/37, nes ji nėra pagrįsta tinkamais įrodymais. Dėl įtraukto oro betone 54. T. M. iÅ¡vados 3.I.3.2. punkte padarė iÅ¡vadÄ , jog mažesnis, nei numatyta Techniniame darbo projekte, įtraukto oro kiekis betone sumažina betono dangos atsparumÄ Å¡aldymo/atÅ¡ildymo poveikiams ir tai yra viena iÅ¡ sukloto betono pavirÅ¡inio cementinio sluoksnio atÅ¡okimo priežasčių. Su tokia iÅ¡vada teismas nesutinka, nes T.

M. pats įtraukto oro kiekio betone netyrė, iÅ¡vadÄ padarė remdamasis (duomenys neskelbtini) Technologijos instituto atliktų betono tyrimų rezultatu. TokiÄ iÅ¡vadÄ paneigia kiti įrodymai: 2019 m. VGTU atlikta ginčo objekto defektų tyrimo ataskaita, kurioje nurodyta, jog betono poringumo parametrai atitinka Å¡alčiui ir ledÄ tirpdančių tirpalų poveikiui atsparų betonÄ . Be to, betono gamintojas UAB „Betono centras“ 2021 06 28 raÅ¡tu detalizavo į ginčo objektÄ tiekto betono miÅ¡inio sudėtį:

„<...>priedų ir įmaišų sudedamųjų kiekių įdėta tiek, kad sudedamas vandens kiekis per vandens ir cemento santykį bÅ«tų ne didesnis kaip 0,45, o oro kiekis miÅ¡inyje bÅ«tų ne mažesnis kaip 4 proc., su leidžiamų reglamentuojamų nuokrypų žemiausia riba +0,5 proc. ir aukščiausia riba +5 proc., vadinasi diapozonas 3,5-9 proc.“. UAB „Betono centras“ Å¡iame raÅ¡te taip pat pabrėžė, jog betono miÅ¡inio tiekimo į ginčo objektÄ metu atsakovės atstovai imdavo betono miÅ¡inius bandymams, kuriuos pristatydavo į akredituotÄ laboratorijÄ ir atlikdavo stebėjimus, be to betono miÅ¡inys buvo tiekiamas į objektÄ dalyvaujant techninei priežiÅ«rai, kuri patvirtindavo betono miÅ¡inio kokybę.

Be to, dr. R. L. nurodė, kad Å i iÅ¡vada padaryta atlikus jokia metodika neparemtus įtraukto oro kiekio susistemintais skaičiavimais pavadintus individualius skaičiavimus bei neatitinka realios faktinės situacijos dėl to, kad betonas privalo bÅ«ti poringas mÅ«sų klimatinėmis sÄ lygomis. Dr. R. L. iÅ¡vadoje atkreipė dėmesį į tai, jog T. M. susistemintais skaičiavimais pavadinti skaičiavimai nėra ne tik paremti jokia metodika, bet netgi nėra aiÅ¡ku, kÄ konkrečiai jie nustato. Vien tai, jog (duomenys neskelbtini) Technologijos Instituto tyrimų rezultatuose yra vartojama sÄ voka „bendras oro kiekis“, dar nereiÅ¡kia, jog tai parodo ir įtraukto oro kiekį betone, o T.

M. turėjo įvertinti visas betono oro poras. Dr. R. L. taip pat pažymėjo, jog svarbiausias rodiklis (duomenys neskelbtini) Technologijos Instituto tyrimų rezultatuose yra vidutinis atstumas tarp oro porų, kuris charakterizuoja porų dydį. Visų ginčo objekto betono bandinių tyrimuose porų dydis atitinka reikalavimus, formuojant betono miÅ¡inį jos turėjo bÅ«ti, kad pasiekti tinkamos kokybės miÅ¡inį. Objekte paklotas betonas atitinka reikalaujamÄ Ä¯traukto oro kiekį betone, tÄ patvirtina ir 2019 m.

VGTU atlikti objekto defektų tyrimai, taip pat UAB „Betono centras“ pateikti oro kiekio betone bandymų rezultatai. Ä®vertinęs tai, kad nei karto betono miÅ¡inys nebuvo grÄ Å¾intas betono gamintojui kaip nekokybiÅ¡kas ar projekto reikalavimų neatitinkantis produktas, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, jog į objektÄ buvo tiekiamas neprojektinis betono miÅ¡inys. Dėl Negranitinės kilmės užpildo 55. T. M. iÅ¡vados 3.I.3.3. punkte padarė iÅ¡vadÄ , jog dėl betono miÅ¡inyje rastų negranitinės kilmės užpildų padidėja vandens įgeriamumas suklotame betone, betonas tampa mažiau atsparus Å¡aldymo/atÅ¡ildymo poveikiams ir druskų poveikiui, o tai yra viena iÅ¡ sukloto betono pavirÅ¡inio cementinio sluoksnio atÅ¡okimo priežasčių.

Tokia T. M. iÅ¡vada grindžiama ta aplinkybe, jog iÅ¡frezuotoje 0,60 m pločio ir 5-7 mm gylio juostoje (kvadratuose C1-C24; B1-B15; B25) užfiksuoti dolomitinio akmens užpildo fragmentai ir tai neatitinka projekto reikalavimų betono užpildui naudoti granitine skalda. Betono miÅ¡inio gamintojas UAB „Betono centras“ 2021 04 21 raÅ¡te paaiÅ¡kino, jog ,<..>granito skaldoje natÅ«raliai esamos kitokių uolienų priemaiÅ¡os įtakos užpildo savybėms nedaro“. Å iame raÅ¡te taip pat pažymėta, jog užpildų, naudotų betono miÅ¡inyje, gamintojų iÅ¡duotas CE deklaracijas UAB „Betono centras“ teikė tiek prieÅ¡ betono miÅ¡inio tiekimo pradžiÄ , tiek betono miÅ¡inio tiekimo metu ir po jo.

UAB „Betono centras“ taip pat nurodė, jog atsakovės atstovai buvo atvykę į betono gamyklÄ ir atsirinkinėjo granito skaldos frakcijos 4/16 užpildÄ tyrimams. Tyrimų rezultatų atsakovė nepateikė, tačiau granito skalda buvo aprobuota kaip naudotina betoninės dangos įrengimui - darytina iÅ¡vada, jog naudotas užpildas yra tinkamas. UAB „Betono centras“ taip pat atkreipė dėmesį, jog granito skaldos frakcijos 4/16 mm užpildai betono miÅ¡inio gamybai buvo naudojami tokios bÅ«senos kaip iÅ¡ gamintojų gauti (t.y. neatidengtos, kampuotos, tamsios struktÅ«ros), tuo tarpu atsakovei atlikus betoninės dangos frezavimo darbus, t.y. pažeidus dangos pavirÅ¡ių bei atidengus užpildo daleles (jas perpjovus arba sutrupinus) ir palikus tokį pavirÅ¡ių eksploatuoti, ateityje galimas Å¡ių dalelių irimas (lokalių defektų tų dalelių vietoje betono pavirÅ¡iuje atsiradimas), kadangi užpildo akmuo visame betono tÅ«ryje nebėra padengtas sukietėjusios cemento teÅ¡los sluoksniu.

Nors T. M. konstatavo, jog dėl betono mišinyje rastų negranitinės kilmės užpildų padidėja vandens įgeriamumas suklotame betone, betonas tampa mažiau atsparus šaldymo/atšildymo poveikiams ir druskų poveikiui, tačiau šių teiginių nepagrindė jokiais tyrimais. Pati atsakovė buvo aprobavusi visus užpildus. Atsakovės reikalavimu buvo atlikti ir betono užpildų, cementinių medžiagų bei užpildų derinių galimo reaktyvumo į šarmus bandymai taikant įvairius tarptautinius metodus ir visi šie bandymai buvo teigiami, visi bandiniai buvo geros būklės, be įtrūkimų.

Be to jis nenurodė, kokio konkrečiai Techninio darbo projekto reikalavimo ir kodėl naudotas užpildas neatitinka, todėl vadovautis iÅ¡vada, jog užfiksuoti dolomito uolienų fragmentai netenkina Techninio darbų projekto, nėra pagrįsto pagrindo ir teismas ja nesivadovauja. Dėl netinkamo betono sutankinimo 56. T. M. iÅ¡vados 3.1.3.4. punkte padarė iÅ¡vadÄ , jog viena iÅ¡ sukloto betono pavirÅ¡inio cementinio sluoksnio atÅ¡okimo priežasčių yra netinkamas betono sutankinimas, ko pasėkoje padidėja vandens įgeriamumas suklotame betone.

Teismo vertinimu, tokia iÅ¡vada yra nepagrįsta. Pirma, nebuvo atliktas tyrimas dėl vandens įgeriamumo suklotame betone. Antra, Techniniame darbo projekte skyriuje Nr. 4.3.2.1.4. „Betono klojimas ir tankinimas“ reglamentuota, jog „prieÅ¡ pradėdamas betonavimÄ , Rangovas turi gauti Inžinieriaus leidimÄ . Betono klojimo metu turi bÅ«ti gerai sutankinamas mechaniniais vibratoriais. Rangovas turi laikyti betono sutankinimÄ pagrindinės svarbos operacija, kuri užtikrina maksimalų betono tankį, stiprumÄ ir kitas bÅ«tinas savybes“.

Teismas sutinka su trečiojo asmens UAB „Grinduva“ teiginiu, jog, darant iÅ¡vadÄ dėl netinkamo betono sutankinimo, turėjo bÅ«ti nustatyta ar sukloto betono pavirÅ¡inio cementinis sluoksnis atÅ¡oko dėl netinkamai suformuluotos užduoties Techniniame darbo projekte ar buvo netinkamai iÅ¡pildyta užduotis. UAB „Grinduva“ tvirtina, kad darbus atliko tiksliai pagal Techniniame darbo projekte skyriuje Nr. 4.3.2.1.4. nustatytÄ reglamentavimÄ . Vykdant darbus ginčo objekte betono tankinimas buvo atliekamas su dviem giluminiais GX 35 vibratoriais, dar du atsarginiai giluminiai vibratoriai buvo laikomi pačiame objekte.

IÅ¡lyginus betonÄ , UAB „Grinduva“ dar kartÄ vibruodavo betonÄ su pavirÅ¡iumi plaukiančia vibro liniuote „Huracan“. Visi Å¡ie darbai buvo vykdomi griežtai prižiÅ«rint techninių prižiÅ«rėtojų, kurių buvo keturi. Betonavimo procese techniniai prižiÅ«rėtojai dalyvavo nuolat. Techniniai prižiÅ«rėtojai dalyvaudavo ir betono pavirÅ¡iaus glaistyme bei jo Å¡ukavime. Tik tada, kai betonas bÅ«davo paliekamas kietėti, techniniai prižiÅ«rėtojai palikdavo statybos aikÅ¡telę kartu su betonÄ lyginusiais darbininkais.

Šias aplinkybes pripažįsta ir atsakovė. Be to, Dr. R. L. išvadoje nurodė, kad atsakovei frezuojant betono paviršių uždaros poros ir betono dangos paviršius buvo pažeisti: atidengtos užpildo dalelės, jos perpjautos arba sutrupintos, vietomis atsirado įtrūkimai. Tai nepagrįstai priskiriama prie betono defektų, teigiant, kad jie atsirado kaip netinkamo betono sutankinimo pasekmė. VGTU 2019 ir 2020 m. atlikti išsamūs ir visapusiški ekspertiniai betono tyrimų rezultatai rodo, jog betonas buvo sutankintas tinkamai.

T. M. nors ir paminėjo Å¡iuos tyrimus (kaip faktÄ ) savo Ekspertinėje iÅ¡vadoje, tačiau jų visiÅ¡kai nevertino, tiesiog padarė deklaratyvias, jokiais tyrimais ir pan. nepagrįstas iÅ¡vadas apie betono netinkamÄ sutankinimÄ . IÅ¡ atsakovės į bylÄ pateikto ieÅ¡kovės atliktų darbų tikrinimo ir bandymų plano, taip pat statybos darbų žurnalo, darbų tikrinimo ataskaitų matyti, jog betoninės dangos statybos metu buvo atsakovės kokybės kontrolės ir techninio prižiÅ«rėtojo bei užsakovo patikrinti ir priimti visi darbai, medžiagos, betono miÅ¡inys, visa tai patikrinta ir priimta kiekvienu betonavimo darbų etapu iÅ¡ eilės. Ä® bylÄ pateikti paslėptų darbų aktai, įskaitant aktus dėl pagrindo sutankinimo ir pan. parodo, kad ir Å¡ie darbai buvo atlikti tinkamai ir atsakovės bei techninio prižiÅ«rėtojo priimti.

Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad T. M. iÅ¡vada, jog betonas sutankintas ne pagal Techninį darbo projektÄ yra nepagrįsta. Dėl priedo MAPEI Idrocrete KR1000 kiekio 57. T. M. iÅ¡vadoje (3.1.3.5 punktas) nurodė, kad nustatė du kartus mažesnį kristalizuojančio ir vandens laidumÄ mažinančio priedo MAPEI Indocrete KR1000 kiekį betone nei rekomenduoja Å¡io priedo gamintojas. UAB „Betono centras“ 2021 06 28 raÅ¡te paaiÅ¡kino, jog atsakovė pasirinko projektinį (receptinį) betono miÅ¡inį ir tai reiÅ¡kia, kad projektinio prekinio normaliojo betono miÅ¡inio gamintojas pagal savo pasirinkimÄ betono miÅ¡inyje panaudoja tokį kiekį medžiagų, priedų ir jų sudedamųjų dalių, užtikrindamas, kad pagamintas produktas tenkins standarto LST EN 206:2013+A1:2017 „Betonas.

Techniniai reikalavimai, eksploatacinės charakteristikos, gamyba ir atitiktis“ reikalavimus ir paties gamintojo deklaruotas betono mišinio savybes, kurios šiuo atveju nurodytos kartu su betono mišiniu pateiktose eksploatacinių savybių deklaracijose. Ir tik, jei pirkėjas pageidauja betono mišinio sudėtyje konkrečių medžiagų, priedų ir jų sudėtinių dalių ir (ar) konkrečių jų kiekių, tokiu atveju iš gamintojo turi būti užsakomas receptinis (o ne projektinis) betono mišinys.

Tuo pačiu UAB „Betono centras“ patvirtino, jog į ginčo objektÄ tiekė kokybiÅ¡kÄ , standarto reikalavimus ir pačio betono gamintojo deklaruotas betono miÅ¡inio savybes atitinkantį betono miÅ¡inį. Ä® ginčo objektÄ buvo tiekiamas projektinis betono miÅ¡inys. Betono miÅ¡inio tiekimo į ginčo objektÄ metu atsakovės atstovai imdavo betono miÅ¡inius bandymams, kuriuos pristatydavo į akredituotÄ laboratorijÄ ir atlikdavo stebėjimus, be to betono miÅ¡inys buvo tiekiamas į objektÄ dalyvaujant techninei priežiÅ«rai, kuri patvirtindavo betono miÅ¡inio kokybę.

Pabrėžtina, kad buvo naudojamas receptinis betono miÅ¡inys, o T. M. iÅ¡vadoje kalba apie gamintojo rekomendacijas. Akivaizdu, jog betono recepto ieÅ¡kovė nesudarė, kita vertus, neaiÅ¡ku, kokį poveikį turi priedo MAPEI Idrocrete KR1000 kiekio ne pagal rekomendacijas panaudojimas. Be to, dr. R. L. nurodė, kad iÅ¡vada, kad kristalizuojančio ir vandens laidumÄ mažinančio priedo MAPEI Idrocrete KR1000 buvo panaudota per mažai ir dėl to padidėjo vandens įgeriamumas betone, negali bÅ«ti vadovaujamasi, nes ji neatitinka gamintojo viso technologinio apraÅ¡ymo ir patvirtintos betono miÅ¡inio sudėties, kuria užtikrintas tinkamas vandens ir cemento santykis.

Pirmiausiai paminėtina yra tai, kad atsakovė buvo patvirtinusi betono miÅ¡inio sudėtį (receptÄ ) ir į jį trauktÄ naudoti priedÄ , įskaitant jo kiekį. Techninio darbo projekto 4.3.1.1.2 punkte buvo reikalaujama visus betono priedus naudoti tik juos aprobavus. Tai ir buvo padaryta. Be to, kaip nurodė iÅ¡vadoje dr. R. L., Å¡is priedas neturi įtakos vandens įgeriamumui (jis gali turėti įtakos vandens laidumui), o daugiau reikÅ¡mės turi tinkamas vandens/cemento santykis, kuris užtikrina betono ilgaamžiÅ¡kumÄ .

Taigi, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡i aplinkybė yra neįrodyta. Dėl senaties termino 58. IeÅ¡kovė laikosi pozicijos, kad reikalavimui dėl sumų priteisimo atsakovė yra praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminus, praÅ¡o senaties terminÄ taikyti ir dėl to prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti ir Å¡iuo savarankiÅ¡ku pagrindu. Teismas nustatė, kad Atsakovė yra praleidusi ieÅ¡kinio senatį dėl 1606299,74 Eur nuostolių priteisimo. Tai sudaro pagrindÄ PrieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.125 straipsnis, 1.131 straipsnio 1 dalis, 6.667 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė ginčo Objekto defektų trūkumų šalinimo išlaidas vadina nuostoliais ir prašo jas priteisti bendrųjų civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų pagrindu. Tai savaime nekeičia ir nepaneigia to, kad šios prašomos priteisti išlaidos pagal savo esmę yra darbų trūkumų šalinimo išlaidos (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad: CK 6.665 straipsnyje įtvirtintos teisės normos yra specialiosios bendrųjų sutartinės civilinės atsakomybės normų atžvilgiu ir turi būti taikomos prioritetiškai, kai reikalavimai kildinami dėl rangos sutarties darbų trūkumų; kiti užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai taikytini tiek, kiek specialiųjų nuostatų nepakanka pažeistoms teisėms apginti.

Generalinio rangovo reikalavimas subrangovui dėl nuostolių, kurie susidarė sumokėjus užsakovui darbų trūkumų taisymo išlaidas, yra reikalavimas dėl atliktų pagal rangos (subrangos) sutartį darbų trūkumų, o ne regresinis (atgręžtinis) reikalavimas dėl padarytos žalos atlyginimo, todėl tokiam reikalavimui taikytinos CK 6.667 straipsnyje įtvirtintos specialiosios ieškinio senaties termino taisyklės, be kita ko, šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas.

PraÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos pagal savo esmę yra darbų trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidos (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl tokiam reikalavimui taikytinos CK 6.667 straipsnyje įtvirtintos specialiosios ieÅ¡kinio senaties termino taisyklės. Å io straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Teismas sprendžia, kad vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino pradžia yra 2019 05 23, kuomet atsakovė pateikė ieÅ¡kovei raÅ¡ytinę pretenzijÄ dėl Darbų defektų, o prieÅ¡ tai 2019 04 19 atsakovė informavo el. laiÅ¡ku apie pastebėtus Objekto defektus.

Ä® teismÄ atsakovė su prieÅ¡ieÅ¡kiniu kreipėsi 2020 12 03. Senaties terminas baigėsi 2020 05 23. Pažymėtina, kad prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡omÄ priteisti sumÄ atsakovė padidino dar vėliau – 2021 07 15. IeÅ¡kovė praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti ir tuo pagrindu, kad ieÅ¡kinio senaties terminas yra pasibaigęs (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Teismas taiko ieÅ¡kinio senatį ir sprendžia, reikalavimas dėl 1 606 299,74 Eur priteisimo atmestinas ir dėl to, kad jis pareikÅ¡tas praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

59. Dėl prašomų priteisti 170907,86 Eur dydžio delspinigių – reikalavimui juos priteisti taip pat yra praleistas ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte. Atsakovė prašo priteisti tokius ir tokio dydžio delspinigius:

1) priteisti 2 217,68 Eur už Darbų vėlavimÄ objekte EYSA-15-012;

2) priteisti 12 497,41 Eur delspinigius už Darbų vėlavimÄ objekte EYSA-15-015;

3) priteisti 18 178,95 Eur delspinigius už Darbų vėlavimÄ objekte EYSA-15-019;

4) priteisti 21 168,84 Eur delspinigius už Darbų vėlavimÄ ginčo Objekte EYSA-15-011;

5) papildomai priteisti 116 844,97 Eur delspinigius už vėlavimÄ paÅ¡alinti defektus ir užbaigti Darbus ginčo Objekte EYSA-15-011. Dėl delspinigių priskaičiavimo dėl Darbų vėlavimo objektuose EYSA-15-012, EYSA-15-015, EYSA-15-019 ir ginčo Objekte EYSA-15-011 (iÅ¡ viso 54062,88Eur), ieÅ¡kovė pažymi, jog kategoriÅ¡kai nesutinka, kad Darbus buvo vėluojama atlikti dėl jos kaltės. Darbai užtruko dėl to, kad nuolat buvo tikslinama techninė dokumentacija, keičiami techniniai sprendiniai, vyko įvairÅ«s darbų suderinimai su atsakove ir Užsakovu bei pan.

Atsakovė Å¡ių aplinkybių neginčija. Reikalavimas priteisti delspinigius Å¡ių objektų atžvilgiu atmestinas, nes Darbai Å¡iuose objektuose užbaigti ir atsakovei perduoti dar 2018 m. ir todėl pretenzijų dėl Darbų terminų pažeidimo pareiÅ¡kimo terminas yra pasibaigęs, ieÅ¡kovė praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas jÄ taiko. Pabrėžtina, kad reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra reikalavimas dėl netesybų iÅ¡ieÅ¡kojimo, jam yra taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas.

Šis terminas atitinkamai yra pasibaigęs:

1) Darbų objekte EYSA-15-012 pabaiga – 2018 07 19, terminas yra pasibaigęs 2019 01 19;

2) Darbų objekte EYSA-15-015 pabaiga – 2018 07 29, terminas yra pasibaigęs 2019 01 29;

3) Darbų objekte EYSA-15-019 pabaiga – 2018 07 20, terminas yra pasibaigęs 2019 01 20;

4) Darbų objekte EYSA-15-011 pabaiga – 2018 12 20, terminas yra pasibaigęs 2019 06 20.

60. Atsakovė taip pat praÅ¡o priteisti papildomai priskaičiuotus 116 844,97 Eur dydžio delspinigius už ieÅ¡kovės vėlavimÄ paÅ¡alinti defektus ir užbaigti Darbus ginčo Objekte EYSA-15-011. IeÅ¡kovė nesutinka ir nurodo: net jeigu Å¡ioje byloje teismo bÅ«tų nuspręsta, kad ieÅ¡kovė yra atsakinga už ginčo Objekto defektus, tai papildomai už tai ieÅ¡kovei net ir negali bÅ«ti skaičiuojami Sutarties 8.3 punkte numatyto 1 % dydžio delspinigiai (bÅ«tent tokio dydžio delspinigių normÄ Atsakovė nors tiesiogiai ir nenurodė, bet taikė savo delspinigių skaičiavimo lentelėje, pateiktoje PrieÅ¡taravimų 45 priedu).

Tokios ir tokio dydžio netesybos Å¡iuo atveju Sutartyje net nėra numatytos, kas eliminuoja galimybę taikyti 1 % dydžio delspinigius už defektų neÅ¡alinimÄ (CK 6.72 straipsnis). Be to, ankstesnėje 2019 04 04 pretenzijoje, teiktoje iki bylos iÅ¡kėlimo, kuria už vėlavimÄ užbaigti darbus ginčo Objekte atsakovė taip pat prašė mokėti delspinigius, tačiau tuomet laikė, kad darbai yra įvykdyti 2018 m. pabaigoje (žr. konkrečiai 2019 04 04 pretenzijos priedas Nr. 6). 2018 m. pabaiga (2018 12 20) ir yra tikroji Darbų užbaigimo data, vadinasi, bet kokioms atsakovės pretenzijoms dėl Darbų ginčo Objekte užbaigimo terminų pažeidimo ir su tuo susijusių netesybų iÅ¡ieÅ¡kojimo ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigė 2019 06 20.

Todėl ir Å¡is reikalavimas atmestinas, nes pateiktas praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ â€“ 6 mėnesiai, ieÅ¡kovė praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas taiko. Dėl reikalavimo sumažinti Darbų kainÄ 22 762,12 Eur 61. CK 6.665 straipsnio, reglamentuojančio rangovo (Å¡iuo atveju - Subrangovo) atsakomybę už netinkamos kokybės darbus, 1 dalyje nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sÄ lygų, dėl kurių darbų rezultatas negali bÅ«ti naudojamas pagal sutartyje nurodytÄ paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytÄ paskirtį galimybės (sÄ lygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, - pagal normaliÄ paskirtį, tai užsakovas (Å¡iuo atveju - Generalinis rangovas) savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iÅ¡ rangovo (Å¡iuo atveju - Subrangovo);

1) neatlygintinai paÅ¡alinti trÅ«kumus per protingÄ terminÄ ;

2) atitinkamai sumažinti darbų kainÄ ;

3) atlyginti trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidas, jeigu užsakovo teisė paÅ¡alinti trÅ«kumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Taigi, Å¡ioje teisės normoje reglamentuojama Subrangovo atsakomybė ir Generalinio rangovo teisė reikÅ¡ti Subrangovui reikalavimus dėl pastarojo netinkamai atliktų Darbų bei Generalinio rangovo teisė pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ . Atsakovė pateikė reikalavimÄ sumažinti Darbų kainÄ 22 762,12 Eur suma dėl to, kad atliekant Darbus Objekte nebuvo iÅ¡laikyti Užsakovo NSPA kelti reikalavimai betono dangos pavirÅ¡iaus lygumui.

Vien dėl to, kad tarp atsakovės, kaip generalinio rangovo, ir Užsakovo NSPA, sudarytoje sutartyje buvo numatytos netesybos (bauda) už betono dangos pavirÅ¡iaus lygumo reikalavimų neiÅ¡laikymÄ , savaime nesudaro pagrindo Å¡ioje byloje nei mažinti Darbų kainÄ , nei Å¡iÄ sumÄ papildomai priteisti. IeÅ¡kovės ir atsakovės sudarytoje sutartyje tokios netesybos nebuvo numatytos, todėl reikalavimas Å¡ioje dalyje atmestinas. Dėl iÅ¡laidų darbų trÅ«kumams iÅ¡taisyti.

62. Atsakovė praÅ¡omÄ priteisti defektų Å¡alinimo iÅ¡laidų ir nuostolių sumÄ padidino iki 1606299,91Eur. IÅ¡ pateiktos lentelės matyti, kad Å¡iÄ sumÄ sudaro:

1. Ginčo Objekto defektų šalinimo išlaidos – 1 426 509,91 Eur be PVM;

2. kitos išlaidos (nuostoliai) – 8881,97 Eur. Teismas anksčiau konstatavo, kad ieškovė nėra atsakinga už atsiradusius atsakovės nurodytus ginčo Objekto defektus. Be to, Atsakovė nepateikė jokio ginčo Objekto defektinio ar pan. pobūdžio akto, surašyto tarp atsakovės ir Užsakovo NSPA, iš kurio būtų aiškiai matyti, kokios apimties tiksliai ginčo Objekto defektai yra atsiradę ir kokios apimties defektai turi būti bei bus šalinami, kokie konkrečiai defektų šalinimo darbai yra privalomi atlikti.

Atsakovė vadovaujasi tik savo pasitelkto teismo eksperto T. M. ir V.V. iÅ¡vada. Be to, Atsakovė nenurodė, ar ji pati kaip rangovas prieÅ¡ UžsakovÄ NSPA dėl ginčo Objekto defektų yra prisiėmusi atsakomybę, kokiu pagrindu, kokios apimties, taip pat ar Užsakovas NSPA Å¡iems darbams yra pritaręs, nes kaip bylos nagrinėjimo metu tvirtino, tai yra specialios paskirties objektas, darbų priežiÅ«rÄ vykdė ir užsakovo atstovai. Tai svarbu Å¡ioje byloje dėl to, kad atsakovė veikia kaip generalinis rangovas, o galutinis Objekto Užsakovas yra NSPA, kurio nurodymai tiesiogiai lemia ir ieÅ¡kovės įsipareigojimus bei jų vykdymo bÅ«dus (Sutarties 1 punktas).

Kitos nurodomos iÅ¡laidos defektų Å¡alinimui – 85 254,35 Eur (kilpų iÅ¡bandymo kaina, siÅ«lių hermetizavimo darbai ir dangos ženklinimo darbai) yra iÅ¡ viso niekaip nepagrįstos, netgi nėra aiÅ¡ku, ar iÅ¡ viso tokias iÅ¡laidas ir bÅ«tent tokio dydžio atsakovė patirtų. Dėl praÅ¡omų priteisti 8881,97 Eur dydžio kitų iÅ¡laidų, kurios pavadintos iÅ¡laidomis ir nuostoliais. IeÅ¡kovė tvirtina, kad praÅ¡oma priteisti 2 702,20 Eur be PVM suma už asfalto miÅ¡inio bandymus nėra susijusi su ginčo dalyku, tai yra atsakovės iÅ¡laidos kituose objektuose – EYSA-15-012 ir EYSA-15-015 (atsakovė to nepaneigė), o 2018 10 05 galutinių darbų perdavimo aktų Nr. 4 ir 5 pasiraÅ¡ymas patvirtina, kad ieÅ¡kovė tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus Å¡iuose objektuose todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡ymas priteisti papildomas atsakovės iÅ¡laidas už Å¡iuos objektus yra nepagrįstas ir todėl netenkintinas (CK 6.662 straipsnio 1–3 dalys, Sutarties 6.7 punktas).

Atsakovė taip pat praÅ¡o priteisti 2 500 Eur be PVM sumÄ už ankeravimo kilpas. IeÅ¡kovė nesutinka su Å¡iuo reikalavimu ir nurodo, kad tai yra papildomos atsakovės iÅ¡laidos už medžiagų, kurių reikėjo Darbams atlikti, ir kurios nebuvo numatytos techniniuose sprendiniuose. Atsakovės nurodomas Sutarties 4.2.5 straipsnis Å¡iuo atveju nėra aktualus, nes jame nustatyta rangovo teisė atlikti pačiam atlikti ar pavesti kitiems atlikti papildomus darbus, todėl teismas sprendžia, kad prieÅ¡ieÅ¡kinys ir Å¡ioje dalyje netenkintinas.

Atsakovė praÅ¡o priteisti 2 405,61 Eur be PVM ir 1 274,16 Eur be PVM sumas, nurodydama, kad tai yra jos iÅ¡laidos defektų tyrimo priežasčių tyrimams. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) atlikti tyrimai patvirtino, jog įtraukto oro kiekis betone atitinka Objekto projektinę dokumentacijÄ ir joje nustatytus reikalavimus betonui. Taigi, tyrimai patvirtino, jog pozicija, esÄ ginčo Objekto defektai yra atsiradę bÅ«tent dėl to, kad įtraukto oro kiekis betone buvo nepakankamas, buvo nepagrįsta. Kiti tyrimai eliminuoja ieÅ¡kovės atsakomybę.

63. Apibendrindamas, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nenustačius, kad ieÅ¡kovė pažeidė sutartį, nesilaikė Projekto reikalavimų , t.y. padarius iÅ¡vadÄ , kad ji nėra atsakinga už ginčo defektų atsiradimÄ , nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinį ir priteisti atsakovei 1 606 299,74Eur. Dėl procesinės bylos baigties 64. Teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė defektų atsiradimo priežasčių bei jų priežastinio ryÅ¡io ir ieÅ¡kovės atliktų veiksmų, vykdant statybos rangos sutartį.

Techninio darbo projekto, jo sprendinių kokybės rizikos ieÅ¡kovė nebuvo prisiėmusi, ji veikė tik pagal atsakovės nurodymus ir jos užduotį bei parengtÄ Techninį darbo projektÄ . Visi nurodymai ir Techninio darbo sprendiniai buvo tinkamai realizuoti, kÄ patvirtina Byloje esančių įrodymų visuma. Todėl prieÅ¡ieÅ¡kinys yra neįrodytas, todėl atmetamas. Be to, prieÅ¡ieÅ¡kinys yra pateiktas praleidus ieÅ¡kinio senaties terminus, ieÅ¡kovė prašė juos taikyti, teismas juos taiko ir prieÅ¡ieÅ¡kinį ir Å¡iuo pagrindu atmeta.

Atmetus priešieškinį, paliekamas galioti 2020 m. lapkričio 12 d. Preliminarus sprendimas. Dėl bylinėjimosi išlaidų 65. Ieškovė pateikė dokumentus, patvirtinančius jos turėtas 6248 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, t.y. žyminis mokestis 2860 Eur ir advokato pagalbos išlaidos 3388 Eur. Ieškinį patenkinus, ši suma jai priteista iš atsakovės Preliminariu sprendimu.

66. IeÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, kuriame nurodo, kad papildomai patyrė 26 551,73 Eur (21 944,75 Eur be PVM) atstovavimo iÅ¡laidų, kurias sudaro iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai Å¡ioje byloje apmokėti. Å ias iÅ¡laidas pagrindžia: 2020 12 31 PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. WLS20-3561 su specifikacija ir jos apmokėjimÄ patvirtinantis lėšų įskaitymo patvirtinimas; 2021 02 17 PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. WLS21-342 su specifikacija ir jos apmokėjimÄ patvirtinantis lėšų įskaitymo patvirtinimas; 2021 04 23 PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. WLS21-1170 su specifikacija ir jos apmokėjimÄ patvirtinantis lėšų įskaitymo patvirtinimas; 2021 07 08 PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. WLS21-2031 su specifikacija ir jos apmokėjimÄ patvirtinantis lėšų įskaitymo patvirtinimas; 2021 08 04 PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. WLS21-2402 su specifikacija ir jos apmokėjimÄ patvirtinantis lėšų įskaitymo patvirtinimas.

IeÅ¡kovė taip pat patyrė 1655,33Eur (1 368,04 Eur be PVM) dokumentų vertimo į lietuvių kalbÄ iÅ¡laidų, kurias pagrindžia: 2021 01 29 PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. ASAP 2195 ir jos apmokėjimÄ patvirtinantis dokumentas; 2021 06 30 PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. ASAP 2488 ir jos apmokėjimÄ patvirtinantis dokumentas. IeÅ¡kovė papildomai patyrė ir 3 448,50 Eur (2 850 Eur be PVM) iÅ¡laidų ekspertizių atlikimui, kurias pagrindžia: 2021 04 29 PVM sÄ skaita faktÅ«ra RA Nr. 425 ir jos apmokėjimÄ patvirtinantis dokumentas; 2021 08 04 PVM sÄ skaita faktÅ«ra RA Nr. 439 ir jos apmokėjimÄ patvirtinantis dokumentas.

Iš viso (kartu su preliminariu sprendimu jau priteistomis 6 248 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidomis) Ieškovė šioje byloje patyrė 37 903,56 Eur (su PVM) išlaidas, kurias prašo priteisti iš atsakovės UAB „Mitnija“.

67. Vadovaujantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (Rekomendacijos) 2 punkto nuostatomis, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas inter alia atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip: bylos sudėtingumÄ , advokato darbo laiko sÄ naudas, kitas svarbias aplinkybes. IeÅ¡kovo vertinimu Byla yra sudėtinga, itin didelės apimties, IeÅ¡kovas savo procesinėmis teisėmis naudojosi ir jas įgyvendino tinkamai bei racionaliai, todėl visos IeÅ¡kovo patirtos iÅ¡laidos buvo bÅ«tinos ir yra pagrįstos.

Atsižvelgiant į tai, prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų ieškovės atstovavimui, dydis yra protingas, atitinka Rekomendacijų nuostatas priteistinas. Priešieškinį atmetus taip pat priteistinos ir kitos bylinėjimosi išlaidos - 1655,33 Eur vertimo išlaidos, 3448,50 ekspertizių atlikimo išlaidos. Viso papildomai ieškovei priteistina 31655,56 Eur ( 37903,56 – 6248) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai).

68. Trečiasis asmuo ieÅ¡kovės pusėje UAB „Grinduva“ praÅ¡o priteisti 2500 Eur iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, pateikė iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus – 2021 08 25 sÄ skaitÄ už teisines paslaugas Nr. 135 ir 2021 08 25 mokėjimo nurodymÄ Nr.169294. PraÅ¡ymas pagrįstas, todėl patenkintinas (CPK 98 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 20 d.

Preliminarų sprendimÄ palikti nepakeistÄ . PrieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“ (juridinio asmens kodas 134511472) ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „YIT Lietuva“ (juridinio asmens kodas 133556411) 258814,25 Eur skolÄ , 239312,42 Eur skolÄ , susidariusiÄ iÅ¡nykus pagrindui sulaikyti dalį apmokėjimo ieÅ¡kovei, 134494,20 Eur delspinigius; 6248 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas; viso 638868,87 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonis tÅ«kstančius aÅ¡tuonis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus ir eurų 87 euro centus), aÅ¡tuonių ir trisdeÅ¡imt keturių Å¡imtųjų procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 632620,87 Eur (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų trisdeÅ¡imt dviejų tÅ«kstančių Å¡eÅ¡ių Å¡imtų dvideÅ¡imties eurų ir 87 euro cento) sumÄ , nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 5 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“ (juridinio asmens kodas 134511472) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „YIT Lietuva“ (juridinio asmens kodas 133556411) papildomai 31655,56 Eur ( trisdešimt vieno tūkstančio šešių šimtų penkiasdešimt penkių eurų 56 euro cento) bylinėjimosi išlaidas. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mitnija“ (juridinio asmens kodas 134511472) trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Grinduva“ (juridinio asmens kodas 149937378) 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos Apeliaciniam teismui apeliacinį skundÄ paduodant per sprendimÄ priėmusį Kauno apygardos teismÄ . Teisėja RÅ«ta Palubinskaitė