aa70dd86-e3dc-4cd7-8ce4-2da4d145142e · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1474-855/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38108-2017-9 Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.4.4.3.; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Almos Urbanavičienės ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės (apeliantės) B.

L. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės B. L. ieÅ¡kinį atsakovui V. L. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo bei iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1.

IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimÄ dalyje dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais bei nustatyti ieÅ¡kovės siÅ«lomÄ nepilnamečių vaikų ir atsakovo bendravimo tvarkÄ , ir dalyje dėl nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo, priteisiant iÅ¡ atsakovo kiekvienam nepilnamečiam vaikui po 205,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki jų pilnametystės, priteisti iÅ¡ atsakovo visas ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 1.1.

IeÅ¡kinį grindė tuo, kad 2016-09-07 sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas nutraukė Å¡alių santuokÄ bei patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatyta kartu su ieÅ¡kove, nustatant atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ . Å alys sutarė, kad nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui atsakovas mokės kas mėnesį po 175 Eur kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. 2016-01-21 gimus sÅ«nui atsakovas faktiÅ¡kai paliko Å¡eimÄ bei nei su dukra, nei su kÄ tik gimusiu sÅ«numi visiÅ¡kai nebendravo nuo pat sÅ«naus gimimo dienos iki 2016 m. birželio mėnesio.

Nematydama tėvo dukra nuo jo atprato, buvo prarastas juos siejantis emocinis ryÅ¡is, o su sÅ«numi jokie artimesni tėvystės santykiai sukurti nebuvo. 2016 m. birželio mėnesį atsakovas pradėjo rodyti iniciatyvÄ matytis su vaikais. 2017 m. sausio mėnesio pradžioje ieÅ¡kovei faktiÅ¡kai nutraukus santykius su atsakovu, kol atsakovas elgėsi protingai bei tinkamai rÅ«pinosi dukros interesais, galimybė pasimatyti su vaikais jam niekada nebuvo apribota. Tačiau atsakovas ateidavo pas vaikus apsvaigęs, savo dėmesį rodė tik dukrai, kurios klausinėjo kuo užsiima ieÅ¡kovė, kas pas jÄ ateina, į sÅ«nų visiÅ¡kai nekreipdamas dėmesio.

Vieno iÅ¡ tokių susitikimų metu dukrai pasakius atsakovui, kad pas ieÅ¡kovę svečiuose buvo nepažįstamas dėdė, atsakovas pradėjo elgtis agresyviai (rėkauti, keiktis, įžeidinėti) bei vaikų akivaizdoje pagrasino ieÅ¡kovę nuÅ¡auti, nurodydamas jog jÄ ras laiptinėje negyvÄ . Å ių atsakovo veiksmų rezultatas – 2017-05-02 teismo nuosprendis už grasinimÄ nužudyti. Po atsakovo 2016-09-07 prieÅ¡ ieÅ¡kovę vaikų akivaizdoje įvykdyto nusikaltimo, atsakovo santykiai su vaikais pasikeitė iÅ¡ esmės, pasikeitė dukros požiÅ«ris į tėvÄ .

Dėl patirto streso ir iÅ¡gyvenimų Å¡alių dukra lanko psichologo konsultacijas, kadangi pradėjo bijoti bei Å¡alintis atsakovo, jausti nerimÄ , neramiai miegoti. Psichiatrė-psichologė nustatė, jog Å¡alių dukra 2016-08-07 incidento metu patyrė stiprų psichologinį sukrėtimÄ , dėl kurio bijo iÅ¡siskirti su mama, neramiai miega bei bijo savo tėvo. Dukrai nenorint su atsakovu bendrauti jis pradėjo daugiau dėmesio rodyti sÅ«nui, tačiau atsakovas neturi pakankamų įgÅ«džių pasirÅ«pinti mažamečiu vaiku – grÄ Å¾inÄ vaikÄ pavėluotai, tuo laiku, kai jis jau turi miegoti, grÄ Å¾ina neprižiÅ«rėtÄ , netinkamai aprengtÄ , nepakeistomis sauskelnėmis, netinkamai pamaitintÄ , po susitikimų su atsakovu vaikas suserga.

Po pasimatymų su atsakovu sÅ«nus pasidarė jautrus, baikÅ¡tus, sunkiai užmiega, visiÅ¡kai nemiega vienas, nesitraukia nuo ieÅ¡kovės. Be to, Å¡alių dukrai A. L. pradėjus lankyti mokyklÄ Å¡alių suderintas ir teismo patvirtintas bendravimo grafikas neužtikrina jos interesų. Psichologės iÅ¡vadoje nurodyta, jog dėl vaikų patiriamo streso bendraujant su tėvu bÅ«tina peržiÅ«rėti atsakovo nustatytÄ bendravimo grafikÄ su abiems vaikais, t. y. 4-6 mėnesių laikotarpiu peržiÅ«rėti tėvo bendravimo su vaikais grafikÄ bei bendravimo aplinkybes, paraleliai teikiant pagalbÄ tėvams.

IeÅ¡kovė praÅ¡o pakeisti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ trijų metų pereinamajam laikotarpiui (iki 2020-10-09), atsižvelgdama į tai, kad teismo sprendimas negali bÅ«ti sÄ lyginis, o vaikų gydymas bei tėvo ir vaikų artimo ryÅ¡io atstatymas gali užtrÅ«kti. Santykiams susinormalizavus bei esant palankioms psichologų rekomendacijoms, tiek atsakovas, tiek ieÅ¡kovė galės kreiptis į teismÄ dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ankščiau teismo nustatyto laiko.

2. Atsakovas atsiliepime prašė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . 2.1. Nurodė, jog ieÅ¡kovė nesilaikė teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu patvirtintoje sutartyje nurodytos atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, nuolat keldavo konfliktus Å¡iuo klausimu, todėl atsakovas kreipėsi į antstolį, kad bÅ«tų užtikrintas jo tinkamas bendravimas su nepilnamečiais vaikais, tačiau ir tuomet ieÅ¡kovė nevykdė savo įsipareigojimų.

Nei vaiko teisių apsaugos skyrius, nei kita institucija nėra nustačiusi, jog atsakovo bendravimo su vaikais įgūdžiai yra prastesni už ieškovės. Atsakovas, kai vaikai būna kartu su juo, nieko jiems negaili, rūpinasi jų pramogomis, kartu su ieškove prisideda prie būtiniausių pirkinių prikimo, būrelių apmokėjimo, pasirūpina vaikų nuvežimu į ugdymo įstaigas ir pasiėmimu iš jų. Vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais yra svarbus vaiko tapatybei, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikai galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis.

Todėl ieÅ¡kovės atsisakymas leisti vaikams iÅ¡vykti į BaltarusijÄ pasimatyti su seneliais (atsakovo tėvais), kaip priežastį nurodant ilgÄ kelionę, nors tokiais veiksmai ieÅ¡kovė diskredituoja atsakovo tėvus dėl jų tautybės, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

3. IÅ¡vadÄ teikianti institucija nurodė, jog tėvai turėtų susitarti dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, atsižvelgdami į vaikų interesus ir poreikius, jų amžių, dienos ritmÄ , jų, kaip bręstančių ir fiziÅ¡kai bei dvasiÅ¡kai besivystančių asmenybių, poreikių apimtį. IeÅ¡kovės siÅ«loma atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka numato minimalų tėvo ir vaikų bendravimÄ , kas atitolins vaikus nuo tėvo, todėl ieÅ¡kovės siÅ«loma bendravimo tvarka koreguotina.

Nors Å¡iuo metu tikslinga pakeisti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkÄ ir nustatyti pereinamÄ jį laikotarpį, kurio metu vaikais su atsakovu bendrautų be nakvynių, tačiau dažniau nei praÅ¡o ieÅ¡kovė. II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir pakeitė 2016 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-30149-1019/2016 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 5 punkte numatytÄ atsakovo V.

L., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. L. ir D. L. tvarkÄ , numatant, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais Å¡eÅ¡ių mėnesių pereinamuoju laikotarpiu:

1) pirmÄ ir antrÄ pereinamojo laikotarpio mėnesį pasiimdamas vaikus iÅ¡ gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir bendraudamas Å¡alia jų namų 1. porinėmis metų savaitėmis trečiadieniais nuo 17 val. iki 19 val.; Å¡eÅ¡tadieniais ir sekmadieniais nuo 13 val. iki 16 val.;

2. neporinėmis metų savaitėmis; antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17 val. iki 19 val.;

3. neporiniais metais: Å v. Velykų pagal vakarietiÅ¡kas tradicijas pirmÄ dienÄ nuo 12 val. iki 17 val.; gruodžio 25 dienÄ nuo 12 val. iki 17 val.;

4. poriniais metais: Å v. Velykų pagal vakarietiÅ¡kÄ tradicijÄ antrÄ dienÄ nuo 12 val. iki 17 val.; gruodžio 24 dienÄ nuo 12 val. iki 17 val.; gruodžio 31 dienÄ nuo 16 val. iki 20 val.; kiekvienais metais Tėvo dienÄ (pirmÄ jį birželio mėnesio sekmadienį) nuo 12 val. iki 17 val.; kiekvienais metais rugpjūčio mėnesio 3 dienÄ (V. L. gimimo dienÄ ) nuo 13 val. iki 19 val.;

2) trečiÄ ir ketvirtÄ pereinamojo laikotarpio mėnesį pasiimdamas vaikus iÅ¡ gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos 1. porinėmis metų savaitėmis trečiadieniais nuo 17 val. iki 19 val.; Å¡eÅ¡tadieniais ir sekmadieniais nuo 12 val. iki 19 val.;

2. neporinėmis metų savaitėmis antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17 val. iki 19 val.;

3. neporiniais metais: Å v. Velykų pagal vakarietiÅ¡kas tradicijas pirmÄ dienÄ nuo 12 val. iki 19 val.; gruodžio 25 dienÄ nuo 12 val. iki 19 val.;

4. poriniais metais: Å v. Velykų pagal vakarietiÅ¡kÄ tradicijÄ antrÄ dienÄ nuo 12 val. iki 19 val.; gruodžio 24 dienÄ nuo 12 val. iki 19 val.; gruodžio 31 dienÄ nuo 16 val. iki 20 val.; kiekvienais metais Tėvo dienÄ (pirmÄ jį birželio mėnesio sekmadienį) nuo 12 val. iki 19 val.; kiekvienais metais rugpjūčio mėnesio 3 dienÄ (V. L. gimimo dienÄ ) nuo 12 val. iki 19 val.;

3) penktÄ ir Å¡eÅ¡tÄ pereinamojo laikotarpio mėnesį pasiimdamas vaikus iÅ¡ gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos 1. porinėmis metų savaitėmis trečiadieniais nuo 17 val. iki 19 val.; Å¡eÅ¡tadieniais nuo 12 val. iki sekmadienio iki 19 val.;

2. neporinėmis metų savaitėmis antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17 val. iki 19 val.;

3. neporiniais metais: Å v. Velykų pagal vakarietiÅ¡kas tradicijas pirmÄ dienÄ nuo 12 val. iki kitos dienos 19 val.; gruodžio 25 dienÄ nuo 12 val. iki kitos dienos 19 val.;

4. poriniais metais: Å v. Velykų pagal vakarietiÅ¡kÄ tradicijÄ antrÄ dienÄ nuo 12 val. iki 19 val.; gruodžio 24 dienÄ nuo 12 val. iki kitos dienos 19 val.; gruodžio 31 dienÄ nuo 16 val. iki 20 val.; kiekvienais metais Tėvo dienÄ (pirmÄ jį birželio mėnesio sekmadienį) nuo 12 val. iki 19 val.; kiekvienais metais rugpjūčio mėnesio 3 dienÄ (V. L. gimimo dienÄ ) nuo 12 val. iki 19 val. Teismas sprendimu taip pat sprendė, kad pereinamasis laikotarpis laikomas pasibaigusiu įvykdžius nurodytÄ bendravimo tvarkÄ .

Pereinamajam laikotarpiui pasibaigus, atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais 2016-09-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nustatyta tvarka, pristatant vaikus ieÅ¡kovei ne vėliau kaip iki 19 val., be to atsakovas laikotarpiu kai vaikai yra su juo, privalo užtikrinti nuolatinį ieÅ¡kovės B. L. ryšį telefonu ar pan. su vaikais, informuoti ieÅ¡kovę B. L. apie vaikų buvimo vietÄ . Atitinkamai ieÅ¡kovė, kai vaikai yra su ja, privalo užtikrinti nuolatinį atsakovo ryšį telefonu, internetu, pvz. Skype programa ar pan. su vaikais, informuoti atsakovÄ apie vaikų buvimo vietÄ .

5. Teismas taip pat nusprendė pakeisti 2016 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-30149-1019/2016 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 6 punkte numatytÄ nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo dydį, nustatant, kad atsakovas teikia iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams A. L. ir D. L. periodinėmis iÅ¡mokomis po 205 Eur per mėnesį nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos (2017 m. spalio 17 d.) iki vaikų pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ ; sprendimÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

6. Teismas nustatė, kad Å¡alių nepilnametės dukters A. L. bendravimas su atsakovu sutriko nuo 2016-08-07, kuomet ieÅ¡kovės ir Å¡alių nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje įvyko konfliktas, kurio metu atsakovas mažamečių vaikų akivaizdoje grasino ieÅ¡kovei jÄ nuÅ¡auti, kad ji bus rasta negyva laiptinėje, dėl ko jis 2017-05-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta Å¡alių nepilnametė dukra parodė, jog po vakaro kai įvyko Å¡alių konfliktas, ji lankosi pas psichologę. IÅ¡ VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro A. L. sveikatos istorijos įrašų matyti, kad pirmos konsultacijos metu mergaitė objektyviai atrodė labai susijaudinusi, iÅ¡sigandusi, vėliau nurodydavo norinti, kad tėvai gyventų kartu arba vengdavo temų apie tėvus, sakė, kad vykti ir nakvoti pas atsakovÄ nenori. Å alių sÅ«nui D.

L. taip pat rekomenduota psichologo konsultacija, kadangi berniukas sunkiai bendrauja, glaudžiasi prie mamos, yra irzlus. Ä® bylÄ pateiktas 2017-09-15 (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro vaikų ir paauglių gydytojos psichiatrės psichoterapeutės L. M. raÅ¡tas, kuriame ji nurodo, jog po Å¡alių konflikto, nuo 2016-08-25, konsultuoja Å¡alių nepilnametę dukrÄ A. L. ir Å¡alis dėl mergaitės patirto stipraus psichologinio sukrėtimo. RaÅ¡te taip pat nurodoma, kad jos santykiai su tėvu yra sutrikę dėl galimai besitęsiančių konfliktų tarp Å¡alių, mergaitė galimai sunkiau pasitiki tėvu ir galimai nesijaučia su juo saugi, vengia su juo susitikti.

Å alims rekomenduota psichologinė pagalba dėl skyrybų pasekmių, psichologinės konsultacijos mergaitei ir tėvams. Å ių rekomendacijų nevykdymas apsunkintų vaiko bendravimÄ su atsakovu. RaÅ¡te rekomenduota 4-6 mėnesių laikotarpiui keisti atsakovo bendravimo su dukra tvarkÄ , tačiau Å¡iuo laikotarpiu atsakovo bendravimas su dukra bÅ«tinas, nors turėtų bÅ«ti organizuojamas vaikams pažįstamoje ar neutralioje aplinkoje, ieÅ¡kovei esant netoliese, palaipsniui įvedant atsakovo namų aplinkÄ , nakvynę jo namuose.

Dėl Å¡alių sÅ«naus ieÅ¡kovei nurodyta, kad abi Å¡alys turi perduoti vaikÄ vienÄ kitai su pasitikėjimu, rekomenduota laikinai (4-6 mėn. laikotarpiui) peržiÅ«rėti atsakovo bendravimo su vaikais grafikÄ , tačiau nurodant, kad vaikų bendravimas su atsakovu – bÅ«tinas.

7. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad dėl atsakovo netinkamo elgesio ieÅ¡kovės atžvilgiu vaikų akivaizdoje, Å¡alių nepilnametė dukra patyrė psichologinę traumÄ , dėl ko pradėjo bijoti atsakovo. Pažymėjo, kad vaikÄ konsultuojanti psichoterapeutė L. M., apklausta liudytoja įvykį įvardino kaip psichologinį smurtÄ , tačiau nurodė, kad jis jau yra „sudėliotas į savo vietas“. Tačiau atsakovas, psichoterapeutės teigimu, vykdė ne visas rekomendacijas. Jam buvo rekomenduota atsipraÅ¡yti dukters, lankytis pas psichologÄ , tačiau duomenų, kad jis tai vykdė, nėra.

RaÅ¡te rekomenduoto 4-6 mėnesių pereinamojo laikotarpio nebuvo. Dėl atsakovo impulsyvumo bendravimas su vaikais netolygus, vis nutrÅ«ksta. Atsakovas atsitraukia – su vaikais nebendravo visÄ vasarÄ , todėl situacija blogėja, nes vaikams reikia abiejų tėvų. Psichoterapeutė nurodė, kad Å¡alių dukra yra ambivalentinėje bÅ«senoje – jos emocinis ryÅ¡ys su atsakovu nėra nutrÅ«kęs, ji pasiilgsta atsakovo, nori su juo susitikti, tačiau bijo. Nors nėra galimybės daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė įtakoja vaikus nebendrauti su tėvu, vaikams persiduoda jos baimė.

Tokiu būdu abi šalys elgiasi netinkamai. Dėl šalių nepilnamečio sūnaus psichoterapeutė nurodė, kad jis yra mažas, dar neturi vidinio ryšio su atsakovu, tačiau su juo jautėsi saugus. Normalu, kad bendraujant su tokiu mažu vaiku pasitaiko nesklandumų.

8. Teismas pagal esamÄ situacijÄ ir pateiktÄ psichoterapeutės rekomendacijÄ , kuri nurodė, kad savaitgaliais turėtų bÅ«ti bendraujama po kelias valandas, po to – ilgiau, tuomet - įvedant nakvynes atsakovo namuose ir galiausiai grįžtant prie 2016-09-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos, kas turėtų įvykti anksčiau nei 2020 metais, nustatė Å¡eÅ¡ių mėnesių pereinamÄ jį laikotarpį, kurio metu atsakovas bendrautų su vaikais pirmus du mėnesius po kelias valandas, kelias dienas per savaitę, Å¡alia namų, bet ne ieÅ¡kovės akivaizdoje. Po to du mėnesius savaitgaliais visÄ dienÄ atsakovo pasirinktoje vietoje, o dar po dviejų mėnesių – su nakvyne pas atsakovÄ .

9. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių atsakovas galėtų bendrauti su vaikais savaitgaliais, tačiau ne darbo dienomis. Todėl laikė, kad tokios teisės nenumatymas nepagrįstai ribotų skyrium gyvenančio tėvo teisę bendrauti su vaikais ir dalyvauti vaikų auklėjime. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes teismas nustatė atsakovo bendravimÄ su vaikais porinėmis metų savaitėmis trečiadieniais ir penktadieniais nuo 17 val. iki 19 val., neporinėmis savaitėmis – antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17 val. iki 19 val.

Teismui nustačius, kad prieÅ¡ pradėdamas bendrauti su vaikais maksimaliai, atsakovas turi atstatyti emocinį ryšį su jais, pirmÄ ir antrÄ pereinamojo laikotarpio mėnesį nustatė bendravimÄ savaitgaliais ieÅ¡kovės nurodytomis valandomis – porinėmis metų savaitėmis Å¡eÅ¡tadieniais ir sekmadieniais nuo 13 iki 16 val. Kitus du mėnesius bendravimas praplečiamas nustatant, kad jis vyksta visÄ dienÄ â€“ nuo 12 iki 19 val., dar kitus du mėnesius - su vaikų nakvynėmis pas atsakovÄ nuo Å¡eÅ¡tadienio 12 val. iki sekmadienio 19 val.

Teismas nurodė, kad atitinkamas atsakovo bendravimas su nepilnamečiais vaikais nustatomas ir Å¡venčių dienomis, t. y. pirmÄ ir antrÄ pereinamojo laikotarpio mėnesį nustatomas bendravimas 2016-09-07 teismo sprendime atsakovo bendravimui su vaikais numatytomis Å¡venčių dienomis ieÅ¡kovės nurodytomis valandomis – nuo 12 iki 17 val., iÅ¡skyrus gruodžio 31 d. – nuo 16 val. iki 20 val., Tėvo dienÄ â€“ nuo 13 val. iki 17 val. ir atsakovo gimimo dienÄ â€“ nuo 13 val. iki 19 val. Kadangi gruodžio 31 d. gali bÅ«ti darbo diena, tinkamai numatomos vėlesnės bendravimo valandos.

Tuo tarpu bendravimo Tėvo dienÄ sutrumpinimas viena valanda nuo 13 val. nėra aiÅ¡kus ir pagrįstas, todėl nustatomas toks pats bendravimo laikas kaip ir kitomis Å¡venčių dienomis – nuo 12 val. iki 17 val. Atsakovo gimimo dienÄ ieÅ¡kovė nurodė ilgesnį bendravimo laikÄ , todėl, atsižvelgiant į tai, jog tai gali bÅ«ti darbo diena, nustatoma, kad atsakovas su vaikais turi teisę bendrauti nuo 13 val. iki 19 val. Kitus du mėnesius visais atvejais bendravimas praplečiamas iki 19 val., dar kitus du mėnesius nustatomas bendravimas su vaikų nakvynėmis pas atsakovÄ .

10. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad yra bÅ«tinybė nustatyti, jog pereinamasis laikotarpis skaičiuojamas ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, bet pagal faktinį atsakovo bendravimÄ su vaikais, t. y. laikomas pasibaigusiu tik tuo atveju, jei atsakovas realiai bendrauja su vaikais nurodytÄ laikotarpį nustatytomis dienomis. Taip pat, jog nėra pagrindo keisti sprendimu nustatytÄ bendravimo tvarkÄ dalyje dėl vaikų paėmimo vietos, kadangi laikė, jog ieÅ¡kovė neturėtų perkelti jos atsakovui, kurio bendravimas su vaikais ir taip yra apribotas, o dėl vykimo į ieÅ¡kovės nurodytÄ vaikų paėmimo vietÄ piko metu gali dar labiau sutrumpėti.

Teismo vertinimu, atsakovo ir vaikų ryÅ¡iui atstatyti yra bÅ«tinas Å¡io ryÅ¡io palaikymas nuotolinėmis priemonėmis, todėl Å¡ioje dalyje bendravimo su vaikais tvarka nekeičiama. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 11. Apeliaciniu skundu apeliantė B. L. praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimÄ dalyse dėl Å¡eÅ¡ių mėnesių pereinamojo laikotarpio nustatymo bei atitinkamai pakeisti 2016 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-30149-1019/2016 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 5 punkte numatytÄ atsakovo V.

L. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. L., ir D. L., tvarkÄ , numatant, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais vienerių metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių pereinamuoju laikotarpiu:

1) pirmus šešis pereinamojo laikotarpio mėnesius pasiimdamas vaikus iš gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos ar vaikų senelių ir bendraudamas šalia jų namų 1. porinėmis metų savaitėmis trečiadieniais nuo 17 val. iki 19 val.; šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 13 val. iki 16 val.;

2. neporinėmis metų savaitėmis; antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17 val. iki 19 val.;

3. neporiniais metais: Å v. Velykų pagal vakarietiÅ¡kas tradicijas pirmÄ dienÄ nuo 12 val. iki 17 val.; gruodžio 25 dienÄ nuo 12 val. iki 17 val.;

4. poriniais metais: Å v. Velykų pagal vakarietiÅ¡kÄ tradicijÄ antrÄ dienÄ nuo 12 val. iki 17 val.; gruodžio 24 dienÄ nuo 12 val. iki 17 val.; gruodžio 31 dienÄ nuo 16 val. iki 20 val.; kiekvienais metais Tėvo dienÄ (pirmÄ jį birželio mėnesio sekmadienį) nuo 12 val. iki 17 val.; kiekvienais metais rugpjūčio mėnesio 3 dienÄ (V. L. gimimo dienÄ ) nuo 13 val. iki 19 val.;

2) septintÄ jį – dvyliktÄ jį pereinamojo laikotarpio mėnesį pasiimdamas vaikus iÅ¡ gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos ar vaikų senelių 1. porinėmis metų savaitėmis trečiadieniais nuo 17 val. iki 19 val.; Å¡eÅ¡tadieniais ir sekmadieniais nuo 12 val. iki 19 val.;

2. neporinėmis metų savaitėmis antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17 val. iki 19 val.;

3. neporiniais metais: Å v. Velykų pagal vakarietiÅ¡kas tradicijas pirmÄ dienÄ nuo 12 val. iki 19 val.; gruodžio 25 dienÄ nuo 12 val. iki 19 val.;

4. poriniais metais: Å v. Velykų pagal vakarietiÅ¡kÄ tradicijÄ antrÄ dienÄ nuo 12 val. iki 19 val.; gruodžio 24 dienÄ nuo 12 val. iki 19 val.; gruodžio 31 dienÄ nuo 16 val. iki 20 val.; kiekvienais metais Tėvo dienÄ (pirmÄ jį birželio mėnesio sekmadienį) nuo 12 val. iki 19 val.; kiekvienais metais rugpjūčio mėnesio 3 dienÄ (V. L. gimimo dienÄ ) nuo 12 val. iki 19 val.;

3) tryliktÄ jį – aÅ¡tuonioliktÄ jį pereinamojo laikotarpio mėnesį pasiimdamas vaikus iÅ¡ gyvenamosios vietos, ugdymo įstaigos ar vaikų senelių 1. porinėmis metų savaitėmis trečiadieniais nuo 17 val. iki 19 val.; Å¡eÅ¡tadieniais nuo 12 val. iki sekmadienio iki 19 val.;

2. neporinėmis metų savaitėmis antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17 val. iki 19 val.;

3. neporiniais metais: Å v. Velykų pagal vakarietiÅ¡kas tradicijas pirmÄ dienÄ nuo 12 val. iki kitos dienos 19 val.; gruodžio 25 dienÄ nuo 12 val. iki kitos dienos 19 val.;

4. poriniais metais: Å v. Velykų pagal vakarietiÅ¡kÄ tradicijÄ antrÄ dienÄ nuo 12 val. iki 19 val.; gruodžio 24 dienÄ nuo 12 val. iki kitos dienos 19 val.; gruodžio 31 dienÄ nuo 16 val. iki 20 val.; kiekvienais metais Tėvo dienÄ (pirmÄ jį birželio mėnesio sekmadienį) nuo 12 val. iki 19 val.; kiekvienais metais rugpjūčio mėnesio 3 dienÄ (V. L. gimimo dienÄ ) nuo 12 val. iki 19 val. Apeliaciniu skundu taip pat praÅ¡oma tenkinti ieÅ¡kinį dalyje dėl alternatyvios vaikų paėmimo vietos nustatymo ir pakeisti 2016 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2YT-30149-1019/2016 nustatant, kad atsakovas turi teisę pasiimti vaikÄ (-us) ir jo (-ų) gyvenamosios vietos (jei nustatytu laiku vaikas (-ai) yra ugdymo įstaigoje arba prižiÅ«rimas senelių, tuomet iÅ¡ ugdymo įstaigos arba senelių); kitoje dalyje sprendimÄ paliktÄ nepakeistÄ , priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1) Teismas neatsižvelgė į pernelyg pasyvų atsakovo elgesį, visiÅ¡kÄ nebendravimÄ su vaikais, nustatė pernelyg trumpÄ pereinamÄ jį laikotarpį. Atsakovui nebendraujant su vaikais periodiÅ¡kai daugiau nei pusantrų metų, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesivadovauja vaikų psichoterapeutės rekomendacijomis, jo elgesys dar pablogėjo, teismo nustatytas laikotarpis yra pernelyg trumpas.

2) Atsakovas ne vienÄ kartÄ bandė vaikus pasiimti apsvaigęs nuo alkoholio, dėl ko vaikų jam neperduodavo. Supratęs, kad negali atvažiuoti vaikų apsvaigęs, jis atvažiuodavo blaivus, tačiau grÄ Å¾indavo apsvaigęs.

3) Atsakovas tik deklaratyviai nurodo, kad siekia bendrauti su vaikais, tačiau faktiškai su vaikais nebendrauja, nepalaiko ryšio net su vyresne dukra telefonu. Nuo praėjusio vaikų susitikimo su tėvu 2018 m. gegužės mėnesį iki apeliacinio skundo padavimo atsakovas nei karto neparodė iniciatyvos pasimatyti su vaikais. Šiuo metu artimas ryšys yra prarastas.

4) Atsakovas su sÅ«numi iÅ¡ esmės negyveno nuo pat kÅ«dikystės, emocinis ryÅ¡ys nesusiformavęs, kÄ patvirtino psichoterapeutė, jis nėra pratęs bÅ«ti ilgesnį laikÄ su kitais asmenimis. Po pusantrų metų sÅ«nus bus paaugęs, galės ilgesniam laikui iÅ¡siskirti su apeliante.

5) Teismui nenustačius vaikų paėmimo alternatyvos iÅ¡ vaikų senelių, ieÅ¡kovė neturi galimybių dirbdama iki 17 val. pasiimti vaikų iÅ¡ mokyklos ir senelių tam, kad pristatytų namo bei perduoti atsakovui pagal teismo nustatytÄ grafikÄ . VasarÄ vaikai apskritai nuolat bÅ«na pas senelius, todėl ieÅ¡kovė neturės galimybių pristatyti juos namo.

14. Atsakovas ir iÅ¡vadÄ teikianti institucija byloje, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados. Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

15. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.

16. Atsakovė apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimÄ dalyse dėl Å¡eÅ¡ių mėnesių pereinamojo laikotarpio nustatymo bei atitinkamai pakeisti 2016 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-30149-1019/2016 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 5 punkte numatytÄ atsakovo V. L. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. L. ir D. L. tvarkÄ . Apeliaciniu skundu taip pat praÅ¡oma tenkinti ieÅ¡kinį dalyje dėl alternatyvios vaikų paėmimo vietos nustatymo pereinamuoju laikotarpiu ir pakeisti 2016 m. rugsėjo 7 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2YT-30149-1019/2016 nustatant, kad atsakovas turi teisę pasiimti vaikÄ (-us) ir jo (-ų) gyvenamosios vietos, o jei nustatytu laiku vaikas (-ai) yra ugdymo įstaigoje arba prižiÅ«rimas senelių, tuomet iÅ¡ ugdymo įstaigos arba senelių. Atsižvelgdamas į apeliacinio skundo dalykÄ , apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apskųstų teismo sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat ex officio pasisako dėl teismo sprendime apibrėžto momento, kuomet pereinamasis laikotarpis laikomas pasibaigusiu (CPK 320 straipsnis).

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.155 straipsnis nustato, jog tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje. CK 3.156 straipsnio 1 dalis teigia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, o Å¡io straipsnio 2 dalyje pažymima, jog tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuokÄ nutraukus, teismui pripažinus jÄ negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iÅ¡ tėvų.

18. Skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant reglamentuoja CK 3.170 straipsnis, kurio 1 – 3 dalyse nurodoma, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena, o taip pat, jog kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ nustato teismas. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

19. CK 3.3. straipsnis numato svarbų tėvystės ir motinystės tarpusavio papildomumo principÄ , o taip pat Å¡iame straipsnyje įtvirtintas ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, minimas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje.

20. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri bÅ«tų patogiausia jam. Å iuo atveju turi bÅ«ti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisÄ , nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. esantys Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rÅ«pinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

21. Vieno iÅ¡ tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi bÅ«ti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iÅ¡ tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni prieÅ¡ San MarinÄ (peticijos Nr. 32250/08).

22. Apeliantės vertinimu pirmosios instancijos teismas nustatė pernelyg trumpÄ â€“ Å¡eÅ¡ių mėnesių - pereinamÄ jį laikotarpį bei pažymi, kad Å¡iuo metu artimas tėvo ir vaikų ryÅ¡ys yra prarastas, kadangi atsakovas nesivadovauja vaikų psichoterapeutės rekomendacijomis, jo elgesys dar pablogėjo, su vaikais jis nebendrauja, o kai bendrauja – tai daro netinkamai.

23. Teisėjų kolegija, vertindama pereinamojo laikotarpio nustatymo pagrįstumÄ , pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ yra nurodęs, kad nacionalinių valdžios institucijų pareiga imtis priemonių palengvinti kartu negyvenančio tėvo bendravimÄ su vaiku nėra absoliuti ir Å¡ioje srityje gali prireikti pasirengimo priemonių (žr. Gluhakovič v. Croatia, no. 21188/09, 12 April 2011, par. 57; Diamante and Pelliccioni v. San Marino, par. 185). Nagrinėjant peticijas itin konfliktiÅ¡kų Å¡eimos santykių bylose, pabrėžtas bendrasis principas, kad tam, jog tėvai galėtų peržengti emocines kliÅ«tis ir atkurti brandų tarpusavio ryšį, orientuotÄ Ä¯ geriausius vaiko interesus, turi praeiti Å¡iek tiek laiko; tokiose delikačiose situacijose ryÅ¡ių su vaiku atkÅ«rimas gali reikalauti ilgalaikių visų suinteresuotų asmenų pastangų;

šioje srityje valstybės pareigos nėra absoliučios ir jos daugiau susijusios su priemonių, o ne rezultato klausimu (žr. Cristescu v. Romania, no. 13589/07, 10 January 2012). Nurodyta Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika reiškia, kad pereinamojo laikotarpio nustatymas tam tikrais atvejais yra galimas.

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad bÅ«tent atsakovo netinkamas, nusikalstamas elgesys sugriovė vaikų pasitikėjimÄ juo, sutrikdė jo ir vaikų tarpusavio ryšį. Byloje esantys įrodymai patvirtina apeliantės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas po grasinimo jÄ nužudyti vaikų akivaizdoje, siekdamas toliau bendrauti su vaikais, psichoterapeutės rekomendacijų tinkamai nevykdė, o jo pastangos bendrauti su vaikais tinkamai, siekiant atkurti ryšį su jais, nebuvo pakankamos. BÅ«tent todėl atsakovas, o ne kas kitas turi prisiimti savo nusikalstamo elgesio pasekmes. Atsakovas privalo suvokti, kad nagrinėjamu atveju reikia tiek laiko, tiek jo pastangų vaikų pasitikėjimui ir saugumo jausmui sugrÄ Å¾inti.

25. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad po Å¡alių vaikus traumuojančio įvykio, vaikams praradus pasitikėjimÄ atsakovu, taip pat nesant vaikų saugumo jausmo bendraujant su tėvu, yra bÅ«tinas mažesnis, nei 2016 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-30149-1019/2016 nutraukiant Å¡alių santuokÄ , nustatytas tėvų ir vaikų bendravimo intensyvumas.

26. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad bylÄ nagrinėjęs teismas, nustatydamas pereinamojo laikotarpiu trukmę, ypač atsižvelgė į vaikus konsultuojančios (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro vaikų ir paauglių gydytojos psichiatrės psichoterapeutės L. M. paaiÅ¡kinimus, pažymėjęs, kad ji nurodė, kokius pereinamuosius laikotarpius Å¡iuo konkrečiu atveju nustatyti bÅ«tina. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ji dar 2017-09-15 raÅ¡te rekomendavo bÅ«tent 4-6 mėnesių pereinamÄ jį laikotarpį, o bylos duomenimis jo faktiÅ¡kai taip ir nebuvo.

Svarbu ir tai, kad psichoterapeutės vertinimu grįžimas prie ankstesnės bendravimo tvarkos turėtų įvykti anksčiau nei 2020 metais. Teisėjų kolegijos nuomone, nustatydamas Å¡eÅ¡ių mėnesių pereinamÄ jį laikotarpį, pirmosios instancijos teismas, kompleksiÅ¡kai įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, o tuo pačiu ir vadovaudamasis aukščiau nurodyta tiek tarptautine, tiek nacionaline teismų praktika dėl minimalaus – maksimalaus skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaikais nustatymo, vis dėlto, nagrinėjamu atveju iÅ¡laikė tinkamÄ pusiausvyrÄ tarp bÅ«tinumo užtikrinti emociÅ¡kai ir psichologiÅ¡kai paveiktų vaikų interesų, kurie yra prioritetiniai iÅ¡ vienos pusės, ir skyrium gyvenančio tėvo teisės bendrauti su vaikais, kurti ir puoselėti tarpusavio ryšį, iÅ¡ kitos pusės. Verta pažymėti, kad nors iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovas apskritai nurodė, jog tikslinga palikti apeliantės praÅ¡omÄ atsakovo bendravimo su vaikais tvarkÄ tik vienam ar dviem mėnesiams, o vėliau nustatyti maksimaliÄ bendravimo tvarkÄ , o apeliantė prašė atsakovo bendravimÄ su vaikais riboti net trejus metus, teismas rėmėsi bÅ«tent specialistės paaiÅ¡kinimais, atsižvelgė į tai, kad atsakovas rekomendacijas vykdė netinkamai, ir nustatė aiÅ¡kų, pagrįstÄ ir optimalios trukmės bendravimÄ pereinamuoju laikotarpiu, bei tokio laikotarpio trukmę, per kuriÄ atsakovo ir vaikų ryÅ¡ys, atsižvelgiant tiek į pačiÄ bendravimo tvarkÄ , tiek į jos etapus, jų trukmę, palaipsniui gali bÅ«ti atkurtas, kiekvienu nustatytu etapu bendraujant vis intensyviau ir artimiau.

27. Svarbu pažymėti, kad apeliantė į pirmosios instancijos teismÄ kreipėsi dar 2017 m. spalio 17 d., o 2017 m. lapkričio 13 d. pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo nutarta nustatyti laikinÄ atsakovo bendravimo su vaikais tvarkÄ numatant, jog atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais A. L. ir D. L., atsakovo nurodytoje neutralioje vietoje – žaidimų kambaryje ar kitoje bendravimui su vaikais tinkamoje vieÅ¡oje vietoje (parke, žaidimų aikÅ¡telėje), įpareigojant ieÅ¡kovę pristatyti vaikus ir jai stebint ar esant netoliese atitinkamu nutartyje nurodytu grafiku.

Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdyta skubiai. Nurodytos aplinkybės rodo, kad atsakovo bendravimas su vaiku jau yra ribojamas gana ilgÄ laiko tarpÄ , t. y. pusantrų metų. Be to, nors atsakovas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje, tik 2017 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu, tačiau pati nusikalstama veika padaryta dar 2016 m. rugpjūčio 7 d., o tai reiÅ¡kia, kad nuo vaikus paveikusio įvykio yra praėję daugiau nei du su puse metų.

Pagaliau, pirmosios instancijos teismo sprendimas Å¡ioje byloje buvo priimtas dar 2018 m. lapkričio 22 d. Visos Å¡ios aplinkybės taip pat sudaro pagrindÄ teisėjų kolegijai daryti iÅ¡vadÄ , kad nei trejų, nei apeliaciniame skunde nurodomas pusantrų metų laikotarpis, įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes, tarp jų ir Å¡io teismo proceso trukmę, negali bÅ«ti laikomas tinkamu, nes paprasčiausiai yra per ilgas atsižvelgiant į vaikus traumavusio įvykio datÄ ir tai, kad atsakovo bendravimas su vaikais ir taip yra ribojamas santykinai ilgÄ laiko tarpÄ .

Kaip jau minėta, bÅ«tent nustatytas Å¡eÅ¡ių mėnesių trukmės pereinamasis laikotarpis yra tikslingas ir bÅ«tinas, o bylÄ nagrinėjęs teismas tokį pereinamÄ jį terminÄ nustatė pagrįstai. Ilgesnio laikotarpio nustatymas, teisėjų kolegijos vertinu, pažeistų visų pirma vaikų interesus, kadangi ryÅ¡ys su tėvu gali bÅ«ti visiÅ¡kai prarastas, o jo atkÅ«rimas ir sustiprinimas gali vėl pareikalauti naujo įdirbio, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo tenkinti apeliacinio skundo dalyje dėl pereinamojo laikotarpio trukmės (jos prailginimo) nėra pagrindo, o pirmosios instancijos teismo sprendimas Å¡ioje dalyje laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

28. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pereinamasis laikotarpis skaičiuotinas ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, bet pagal faktinį atsakovo bendravimÄ su vaikais, t. y. laikomas pasibaigusiu tik tuo atveju, jei atsakovas realiai bendrauja su vaikais nurodytÄ laikotarpį nustatytomis dienomis. Teisėjų kolegijos nuomone, nurodytos sÄ lygos nustatymas sukuria neaiÅ¡kiÄ ir neapibrėžtÄ teisinę ir faktinę situacijÄ tarp Å¡alių, kadangi neaiÅ¡ku, kaip laikotarpis bÅ«tų skaičiuojamas, pavyzdžiui tuo atveju, jeigu atsakovo bendravimas su vaikais per šį laikotarpį sumažėtų ar trumpam nutrÅ«ktų vienokio ar kitokio iÅ¡ trijų nustatytų etapų metu (ar visas laikotarpis bÅ«tų skaičiuojamas iÅ¡ naujo, ar atitinkamas etapas prasidėtų iÅ¡ naujo etc.), kada bÅ«tų laikoma, jog atsakovas realiai bendrauja ar nebendrauja su vaikais, kas tÄ fiksuotų ir pan.

Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartÄ yra nurodęs, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi bÅ«ti konkreti ir aiÅ¡ki (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad bendravimo su vaiku tvarkos įgyvendinimas (pvz., Å¡alių ir (ar) vaiko liga, Å¡alių užimtumas ar kt.) negali bÅ«ti susietas su aiÅ¡kiai neapibrėžtomis sÄ lygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016).

Atsižvelgdamas į aptartÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors pati bendravimo tvarka pereinamuoju laikotarpiu iÅ¡ esmės yra aiÅ¡ki, tačiau paties pereinamojo laikotarpio įgyvendinimo tvarka, nustatyta pirmosios instancijos teismo sprendime, sukuria teisinio neaiÅ¡kumo ir nekonkretumo situacijÄ , todėl yra pagrindas sprendimÄ dalyje, kuria nustatyta, jog pereinamasis laikotarpis laikomas pasibaigusiu įvykdžius nurodytÄ bendravimo tvarkÄ , apskritai panaikinti ir nustatyti, kad pereinamasis Å¡eÅ¡ių mėnesių laikotarpis skaičiuojamas nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos.

Toks pereinamojo laikotarpio termino pradžios nustatymas Å¡alims bus aiÅ¡kesnis, kadangi bus aiÅ¡ku, kada pereinamasis laikotarpis prasideda ir kada baigiasi, taip pat užtikrins vaikų ir atsakovo teises, sudarys sÄ lygas atsakovui atkurti prarastÄ ryšį su vaikais. Teisėjų kolegija dar kartÄ pažymi, kad bylinėjimas tarp Å¡alių vyksta ilgÄ laiko tarpÄ , ilgai truko tiek bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, tiek bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka, atsakovo bendravimas su vaikais ribojamas taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, todėl tikslinga kuo greičiau normalizuoti tėvo ir vaikų bendravimÄ , sukurti teisinį aiÅ¡kumÄ ir apibrėžtumÄ tarp Å¡alių.

29. Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad bylÄ nagrinėjęs teismas nepagrįstai nenustatė vaikų paėmimo vietos alternatyvos. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas Å¡iuo metu nedirba, nors ir yra įmonės akcininkas, todėl savo laikÄ jis gali planuoti taip, kad vykti pas vaikus piko metu jam nereikėtų. Bendravimas su vaikais pereinamuoju laikotarpiu darbo dienomis pradedamas 17.00 val., t. y. bÅ«tent tuo metu kai dauguma žmonių darbÄ tik baigia, o transporto srautas mieste tampa intensyvesnis, tai kartu reiÅ¡kia, kad atvykti iki vaikų paėmimo vietos atsakovas privalo kai transporto srautas dar nėra pats intensyviausias.

Bylos duomenimis Å¡alių vaikai iÅ¡ tiesų dažnai bÅ«na pas senelius, kadangi ieÅ¡kovė dirba iki 17 val., todėl, nenumatant vaikų paėmimo vietos alternatyvos, apeliantė iÅ¡ tiesų turėtų iÅ¡ darbo iÅ¡vykti anksčiau vien tam, kad vaikai bÅ«tų pristatyti namo, o atsakovas galėtų vaikus pasiimti pagal nustatytÄ bendravimo tvarkos grafikÄ iÅ¡ nustatytos vaikų gyvenamosios vietos.

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog vieÅ¡ojo intereso, taigi ir vaiko interesų apsauga, apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimÄ , siekiant iÅ¡saugoti esamas socialiai reikÅ¡mingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sÄ lygas tolesnei plėtotei ir užkirsti keliÄ vaiko interesų pažeidimams. Tokio pobÅ«džio Å¡eimos bylose teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir siekdamas apginti nepilnamečio vaiko interesus, turi teisę iÅ¡eiti už ieÅ¡kinio reikalavimo ar apeliacinio skundo ribų ir priimti, teismo nuomone, geriausiai vaiko, taigi ir vieÅ¡Ä jį interesÄ atitinkantį sprendimÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Atsižvelgdama į kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ ir nurodytas aplinkybes dėl vaikų paėmimo vietos alternatyvos, teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas teismui iÅ¡eiti iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimo ir apeliacinio skundo ribų bei ex officio nustatyti, kad vaikai gali bÅ«ti paimami iÅ¡ apeliantės nurodytos vietos, atitinkamai pakeičiant bendravimo tvarkÄ pereinamuoju laikotarpiu, kadangi galimi atvejai kai vaikus reikės paimti ne tik iÅ¡ vaikų senelių, bet ir ugdymo įstaigos (įstaigų, bÅ«relių ir pan.), medikų ir etc. Nuolatinis vaikų vežiojimas iÅ¡ vienos vietos į kitÄ trikdytų jų poilsį, režimÄ , užtruktų pakankamai ilgai, bÅ«tų neracionalus visų ginčo Å¡alių atžvilgiu, pažeistų prioritetines vaikų teises ir interesus.

Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl atsakovo ir vaikų bendravimo tvarkos šešių mėnesių pereinamuoju laikotarpiu nustatymo keistinas, papildant, kad pereinamuoju laikotarpiu vaikai atsakovo yra paimami ne tik iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos, tačiau taip pat ir iš kitos apeliantės, kuriai nagrinėjamu atveju tenka ir taip didesnė kasdienio rūpinimosi vaikais, jų auginimo, auklėjimo, išlaikymo našta, nurodytos vietos.

31. Likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas, kaip jau minėta, skųstas nebuvo, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl likusioje dalyje keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo.

32. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos skundžiamas teismo sprendimas pakeičiamas nežymiai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme nekeistinos (CPK 93 straipsnio 4, 5 dalys).

33. Nagrinėjant Å¡iÄ civilinę bylÄ apeliacinės instancijos teisme iÅ¡ esmės buvo sprendžiami du klausimai, susiję su bendravimo tvarka pereinamuoju laikotarpiu – dėl pereinamojo laikotarpio trukmės bei dėl vaikų paėmimo vietos alternatyvos. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės reikalavimas dėl pereinamojo laikotarpio trukmės keitimo atmetamas, o reikalavimas dėl vaikų paėmimo vietos alternatyvos tenkintinas, laikytina, kad atsakovės apeliacinis skundas yra tenkintas iÅ¡ dalies (teisėjų kolegija sprendžia, kad patenkinta apie 50 proc. apeliacinio skundo).

Apeliantė, reikÅ¡dama apeliacinį skundÄ , patyrė 500,00 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio, atsakovas apeliacinio skundo ar atsiliepimo į ieÅ¡kovės pateiktÄ apeliacinė skundÄ apskritai nepateikė, jo galimai patirtų apeliacinėje instancijoje bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisti neprašė. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliantei iÅ¡ atsakovo priteistina iÅ¡ viso 287,50 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, t. y. pusė jos patirtų iÅ¡laidų.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a: Apeliantės B. L. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimÄ dalyje dėl bendravimo tvarkos Å¡eÅ¡ių mėnesių pereinamuoju laikotarpiu nustatymo pakeisti, papildant, kad pereinamuoju laikotarpiu vaikai atsakovo V. L. yra pasiimami ir iÅ¡ kitos vaikų motinos B. L. nurodytos vietos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta, jog pereinamasis laikotarpis laikomas pasibaigusiu įvykdžius nurodytÄ bendravimo tvarkÄ , panaikinti ir nustatyti, kad Å¡eÅ¡ių mėnesių pereinamasis laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo.

Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) apeliantės B. L., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 287,50 Eur (du Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjos Laima Gerasičkinienė Alma Urbanavičienė Renata Volodko