2020-09-02 Nr. AB-15794-3-63-3-00487-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2615-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00487-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo D. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui D. R. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, NMA) elektroninių ryšių priemonėmis 2019 m. gegužės 15 d. kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo D. R. (toliau – ir atsakovas) 1 071,66 Eur susidariusią skolą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas nuo 2017 m. balandžio 25 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. vasario 14 d. priėmė sprendimą Nr. KE-02-11 (toliau – 2017 m. vasario 14 d. sprendimas), kuriuo vadovaujantis atsakovas – P. R. (toliau – ir paramos gavėjas) paveldėtojas D. R. privalo NMA grąžinti susidariusią skolą.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad paramos gavėjas 2011 m. kovo 24 d. NMA pateikė paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas” antrosios veiklos srities supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles, kai prašoma paramos suma neviršija 150 tūkst. litų gauti paramą Nr. IVM-KE-11-1-002179-PR001 (toliau – ir paraiška). NMA direktorius 2011 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. BR1-1272 „Dėl Projektų, kuriems skiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas” antrosios ir trečiosios veiklos sričių įgyvendinimo taisykles, taikomas nuo 2011 metų, sąrašo patvirtinimo” (toliau – ir 2011 m. lapkričio 29 d. įsakymas) P. R. patvirtino paramos gavėju. Paramos gavėjas projektą „P. R. ūkio modernizavimas” (toliau – ir projektas) įgyvendino per du etapus; iš viso paramos gavėjui išmokėta 14 046,57 Eur už įsigytą žemės ūkio techniką. 2016 m. balandžio 27 d. pateikta projekto įgyvendinimo galutinė ataskaita. Vertinant galutinę ataskaitą, nustatyta, kad paramos gavėjas neišlaikė ataskaitiniais metais valdyto žemės ūkio naudmenų (toliau – ir ŽŪN) ploto.

4. Paramos gavėjui 2016 m. spalio 20 d. buvo siųstas paklausimas dėl nustatytų neatitikimų bei papildomų dokumentų pateikimo. Paklausime buvo prašyta pateikti paaiškinimą dėl sumažėjusio ŽŪN ploto, tačiau paramos gavėjas atsakymo į NMA paklausimą nepateikė. Nustatytas pažeidimas buvo įvertintas kaip sunkus, kadangi pagal nustatytus faktinius duomenis ŽŪN plotas, palyginti su 2011 m. pasėlių deklaracija, iki 2015 m. atitinkamai mažėjo. Nustačius, kad paramos gavėjas ŽŪN plotą, valdytą ataskaitiniais metais, projekto kontrolės laikotarpiu sumažino 49,01 proc. bei į tai, kad pardavimo pajamos sumažėjo 24,27 proc., o grynojo pelno 59,00 proc., vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, paramos gavėjui nuspręsta taikyti 10 proc. dydžio paramos dalies susigrąžinimo sankciją – 1 404,66 Eur.

5. NMA 2017 m. vasario 14 d. priėmė sprendimą. Dalis (333 Eur) skolos buvo išskaičiuota iš pareiškėjui priklausančių išmokų. Apie priimtą skolos sprendimą ir dalies skolos (333 Eur) išskaičiavimą paramos gavėjas buvo informuotas NMA 2017 m. vasario 23 d. raštu Nr. BRK-748 „Dėl skolos susidarymo ir jos dalies išskaičiavimo“. Valstybės įmonė Registrų centras 2017 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. (1.23.44)s-10212 „Dėl duomenų iš Testamentų registro teikimo“ NMA informavo, kad mirusiojo (paramos gavėjo) palikimą priėmė atsakovas. Apie priimtą NMA 2017 m. vasario 14 d. sprendimą atsakovas buvo informuotas NMA 2017 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. BRK-6325 „Dėl P. R. skolos grąžinimo“. Nei paramos gavėjas, nei atsakovas NMA 2017 m. vasario 14 d. sprendimo jame nustatyta tvarka neskundė, todėl jis yra galiojantis bei sukeliantis atsakovui teisines pasekmes.

6. Atsakovo skola šiuo metu yra 1 071,66 Eur, todėl, atsižvelgiant į tai, kad metinis palūkanų dydis yra 5 procentai, prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuotinas nuo 2017 m. balandžio 25 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią skola visiškai susigrąžinama, nenurodant konkrečios jų sumos.

7. Atsakovas D. R. atsiliepime prašė pareiškėjo prašymą tenkinti iš dalies ir taikyti sankciją – priteisti 0,2 proc. už išmokėtą įsigyti žemės ūkio technikai 14 046,57 Eur paramą.

8. Atsakovas nurodė, kad su pareiškėjo prašymu sutinka iš dalies. Atsakovas sutiko, kad paramos gavėjas ūkininkas P. R. neišlaikė ataskaitiniais metais valdyto žemės ūkio naudmenų ploto, t. y. pažeidė projekte numatytus reikalavimus ir už tai NMA gali taikyti teisės aktų numatytas sankcijas. Tačiau nesutiko su 10 proc. dydžio paramos susigrąžinimo pritaikytos sankcijos dydžiu – 1 404,66 Eur, kurio dalis (333 Eur) buvo išskaičiuota iš ūkininkui P. R. priklausančių išmokų.

9. Atsakovas paaiškino, kad NMA 2017 m. vasario 14 d. sprendimą P. R. apskundė Žemės ūkio ministerijai, kuri 2017 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. 3IN-444 (8.1) skundo netenkino ir išaiškino teisę jį apskųsti administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka. Šia teise P. R. nebepasinaudojo dėl ligos, (duomenys neskelbtini) jis mirė. Atsakovas iš Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. gavo teismo pranešimą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas NMA pateikė prašymą išduoti teismo įsakymą dėl skolos 1 071,66 Eur ir 5 proc. palūkanų bei žyminį mokestį į valstybės biudžetą išieškojimo iš D. R.. 2018 m. gruodžio 12 d. atsakovas pateikė prieštaravimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Pareiškėjas per Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 3 dalyje numatytą terminą (per 14 dienų) turėjo pateikti ieškinį, tačiau šia teise nepasinaudojo ir 2018 m. gruodžio 31 d. teismo įsakymas buvo panaikintas, o pareiškimas laikomas nepaduotu. Todėl atsakovas turėjo pagrindo manyti, kad pareiškėjas su Plungės rajono apylinkės Plungės teismo rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. nutartimi panaikinti teismo įsakymą sutiko.

10. Atsakovo manymu, NMA vadovavosi vėlesniais teisės aktais nei buvo išmokėta parama paramos gavėjui.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu pareiškėjo NMA prašymą patenkino – pareiškėjui NMA priteisė iš atsakovo D. R. 1 071,66 Eur gražintinų paramos lėšų ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies, pradedant skaičiuoti nuo 2017 m. balandžio 25 d. iki visiško skolos sugrąžinimo dienos.

12. Teismas nustatė, kad:

12.1 P. R. NMA 2011 m. kovo 24 d. pateikė paraišką paramai gauti. NMA direktorius 2011 m. lapkričio 29 d. įsakymu P. R. patvirtino paramos gavėju. Iš viso paramos gavėjui už įsigytą žemės ūkio techniką buvo išmokėta 14 046,57 Eur. 2016 m. balandžio 27 d. pateikta projekto įgyvendinimo galutinė ataskaita. NMA, vertindama galutinę ataskaitą, nustatė, kad paramos gavėjas neišlaikė ataskaitiniais metais valdyto žemės ūkio naudmenų ploto. 2011 m. valdytos žemės plotas nuo 63,50 ha 2015 m. sumažėjo iki 32,35 ha, t. y. 49,01 proc., todėl paramos gavėjui taikė 10 proc. dydžio sankciją nuo gautos paramos sumos.

12.2 NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Telšių paramos administravimo skyriaus 2017 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. KE-02-11 paramos gavėjui taikė 10 proc. dydžio dalies susigrąžinimo sankciją – 1 404,66 Eur. Dalis skolos – 333 Eur, buvo išskaičiuota iš paramos gavėjo priklausančių išmokų. Apie priimtą NMA 2017 m. vasario 14 d. sprendimą ir dalies (333 Eur) skolos išskaičiavimą, paramos gavėjas buvo informuotas NMA 2017 m. vasario 23 d. raštu Nr. BRK-748 „Dėl skolos susidarymo ir jos dalies išskaičiavimo”.

12.3 Bylos duomenys patvirtina, kad paramos gavėjas mirė, o jo palikimą priėmė atsakovas. Apie NMA 2017 m. vasario 14 d. sprendimą atsakovas informuotas NMA 2017 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. BRK-6325 „Dėl P. R. skolos grąžinimo”.

13. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje tarp šalių dėl nurodytų faktinių aplinkybių ginčo nėra.

14. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo” patvirtintos Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklės (toliau – ir Grąžintinų lėšų taisyklės). Aptariamų taisyklių 7.1.3. punktas nustato, jog vykdomoji institucija (nagrinėjamu atveju – NMA) priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo gavo didesnę nei priklauso paramą. Šių taisyklių 11 punktas nustato, kad grąžintinų lėšų grąžinimo terminas – 60 kalendorinių dienų nuo rašto užregistravimo administruojančiojoje institucijoje, išskyrus Grąžintinų lėšų taisyklių 19 punkte nurodytą atvejį. Jeigu skolininkas per šį terminą lėšų negrąžina ir nesikreipia į administruojančiąją instituciją su prašymu leisti grąžinti lėšas dalimis, administruojančioji institucija turi imtis visų būtinų priemonių šioms lėšoms susigrąžinti pagal jos parengtus ir patvirtintus detaliuosius darbo tvarkos aprašus. Grąžintinų lėšų taisyklių 4 punktas nustato, kad sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo priima vykdomoji institucija. Šis sprendimas yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas.

15. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas nurodė, kad sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Tai reiškia, kad P. R., gavęs NMA 2017 m. vasario 14 d. sprendimą ir su juo nesutikdamas, turėjo teisę jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Teismas nustatė, kad P. R. dėl NMA 2017 m. vasario 14 d. sprendimo pateikė skundą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, kuri 2017 m. kovo 24 d. sprendimu „Dėl skundo” konstatavo, kad NMA 2017 m. vasario 14 d. sprendimas Nr. KE-02-11 yra teisėtas ir pagrįstas. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nei P. R., nei atsakovo skundas dėl NMA 2017 m. vasario 14 d. sprendimo bei Žemės ūkio ministerijos 2017 m. kovo 24 d. sprendimo „Dėl skundo” nuginčijimo administraciniame teisme nebuvo ir nėra nagrinėjamas.

16. Teismas vertino, kad atsakovo atsiliepime nurodytos priežastys, dėl kurių P. R. neskundė Žemės ūkio ministerijos 2017 m. kovo 24 d. sprendimo „Dėl skundo”, galėtų būti reikšmingos tik nagrinėjant ginčą dėl šio sprendimo teisėtumo ar pagrįstumo, tačiau nagrinėjamos bylos dalykas yra NMA nustatytos skolos bei palūkanų priteisimas, o ne priimtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas.

17. Teismas darė išvadą, kad, paaiškėjus, jog nei P. R., nei atsakovas NMA ir Žemės ūkio ministerijos sprendimų neapskundė, nustatytu terminu jame nurodytos lėšų sumos negrąžino, dėl lėšų grąžinimo dalimis nesikreipė ir, nesant galimybės šias lėšas susigrąžinti Grąžintinų lėšų taisyklių 17.2. punkte nurodytu būdu, t. y. taikant grąžintinų lėšų įskaitymą, NMA atsirado teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju taikomi teisės aktai nenumato NMA teisės (išskyrus Grąžintinų lėšų taisyklių 17.2. p. numatytą įskaitymą) ne ginčo tvarka susigrąžinti (išieškoti) sprendime nurodytų sumų, todėl pareiškėjas dėl ginčo lėšų išieškojimo (priteisimo) kreipėsi į teismą. Nustačius, kad atsakovo pareigą sugrąžinti susidariusią skolą (grąžintiną išmokos sumą) nustatantis individualus administracinis aktas yra galiojantis ir nenuginčytas, nustatytu terminu susidariusi skola nesumokėta, teismas konstatavo, kad NMA reikalavimas priteisti skolą yra pagrįstas ir tenkinamas.

18. Vadovaudamasis Grąžintinų lėšų taisyklių 14–15 punktais, teismas taip pat sprendė, kad NMA reikalavimas nuo 2017 m. balandžio 25 d. skaičiuoti 5 procentų palūkanas nuo negrąžintos skolos sumos yra pagrįstas.

III. 19. Atsakovas D. R. apeliaciniame skunde su Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes paaiškinimus nori pateikti žodžiu, kurių dėl didelio užimtumo rugiapjūtės metu neturėjo galimybės pateikti bylą nagrinėjant Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose.

20. Atsakovas laikosi nuomonės, kad NMA vadovaujasi vėlesniais teisės aktais nei buvo išmokėta parama P. R.. Atsakovas nurodo, kad žemės ūkio ministrui pateikė paklausimą, ar gali NMA taikyti sankcijas pagal įsakymus, patvirtintus vėliau, negu teikta paraiška ir gavo atsakymą, kad sankcijos pagal įsakymus, patvirtintus vėliau, negu teikta paraiška negali būti taikomas, nebent tai švelnintų pareiškėjų padėtį. Todėl mano, kad už priteistas grąžintinas paramos lėšas turi būti skaičiuojama ne 5 procentai (nuo 1 404,66 Eur), o 0,2 procento metinių palūkanų, pradedant skaičiuoti nuo 2017 m. balandžio 25 d. iki visiško skolos sugrąžinimo dienos. Iš Žemės ūkio ministerijos atsakymo paaiškėjo, kad sankcija apskaičiuota ne pagal Administravimo taisykles, kuriose sankcijos dydis sudaro 0,2 procento, o pagal NMA direktoriaus 2012 m. birželio 9 d. Nr. BR1-686 įsakymą, kuriuo vadovaujantis priėmė sprendimą. Atsakyme taip pat nurodyta, kad NMA direktoriaus tvirtinami įvairūs aprašai gali tik detalizuoti NMA procedūras arba veiksmus, tačiau negali prieštarauti Administravimo taisyklėms ar Sankcijų metodikai. Atsakovas šį raštą buvo pateikęs pirmosios instancijos teismui, tačiau teismas į jį neatsižvelgė.

21. Atsakovo teigimu, teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovo atsiliepimą bei prie jo pridėtus kitus įrodymus, todėl mano, kad skundžiamas teismo sprendimas turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas.

22. Pareiškėjas NMA atsiliepime su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimą palikti nepakeistą.

23. Pareiškėjas, pakartodamas prašyme pirmosios instancijos teismui nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir mano, kad sprendimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, išanalizavus visas byloje esančias aplinkybes, taip pat tiek NMA, tiek atsakovo motyvus. Pareiškėjas pažymi, kad grąžintinų lėšų susigrąžinimo ir palūkanų skaičiavimo tvarką nustato Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės, o ne Administravimo taisyklės, kaip nurodo atsakovas.

24. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad NMA 2017 m. vasario 17 d. sprendimas yra galiojantis ir sukeliantis atsakovui teisines pasekmes, nes nei pareiškėjas, nei atsakovas šio NMA sprendimo neskundė teisės aktuose nustatyta tvarka, o nagrinėjamos bylos dalykas yra NMA nustatytos skolos bei palūkanų priteisimas, bet ne priimtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Šiuo aspektu atsakovas nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2019 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019), kurioje išaiškina, kad būtent sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas, o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko – tik vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti aptariamame sprendime nurodytas grąžintinas lėšas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymo priteisti iš atsakovo D. R. 1 071,66 Eur susidariusią skolą (grąžintinas lėšas) ir 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 25 d. iki tos dienos, kada skola bus visiškai sugrąžinta.

26. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad NMA 2017 m. vasario 14 d. sprendimas nebuvo nuginčytas, nustatytu terminu susidariusi skola nesumokėta, konstatavo, kad NMA reikalavimas priteisti skolą yra pagrįstas ir tenkinamas. Teismas taip pat tenkino pareiškėjo reikalavimą dėl palūkanų priteisimo.

27. Atsakovas apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti, nurodydamas, kad teismas nevertino atsakovo atsiliepime išdėstytų argumentų bei pateiktų įrodymų. Atsakovas laikosi nuomonės, kad pareiškėjas, priimdamas sprendimą, turėjo vadovautis ne Grąžintinų lėšų taisyklėmis, o Administravimo taisyklėmis, kuriose sankcijos dydis nurodytas 0,2 proc.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, vertindama šį prašymą, pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, atsakovo apeliacinio skundo argumentus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Atsakovas, apeliaciniame skunde prašydamas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių taip pat nenurodė. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir atsakovo apeliaciniame skunde. Atsižvelgiant į tai, kad bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose, byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija apelianto prašymo netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

30. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Taip pat administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015). Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais.

32. Nagrinėjamoje byloje precedentinę reikšmę turi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019, kuria nagrinėdama iš esmės analogišką bylą, teisėjų kolegija konstatavo, jog ankstesnio sprendimo dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo teisėtumas ir pagrįstumas tokio pobūdžio bylose (dėl skolos ir palūkanų priteisimo) nėra vertinamas. Paramą gavusiam asmeniui šio sprendimo neapskundus ir nustatytu terminu šiame sprendime dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo nurodytų lėšų negrąžinus (nesikreipus dėl lėšų grąžinimo dalimis (Grąžintinų lėšų taisyklių 19 p.), taip pat nesant galimybės šias lėšas susigrąžinti Grąžintinų lėšų taisyklių 17.2 punkte nurodytu būdu (taikant grąžintinų lėšų įskaitymą), NMA atsiranda teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (Grąžinimo taisyklių 17.3 p.).

33. Byloje nustatyta, kad NMA 2017 m. vasario 14 d. priėmė sprendimą Nr. KE-02-11 paramos gavėjui P. R. taikyti 10 proc. dydžio išmokėtos paramos sumos (14 046,57 Eur) susigrąžinimo sankciją – 1 404,66 Eur. Sprendimas priimtas ir sankcija taikyta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. 3D-120 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrosios ir trečiosios veiklos sričių įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2011 metų, patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrosios ir trečiosios veiklos sričių įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2011 metų, 74 punktu, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“, patvirtintų Lietuvos kaimo plėtos 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių 197.3.1, 197.3.14, 255, 256 bei Grąžintinų lėšų taisyklių 7.1.1 punktais. Aptariamas NMA sprendimas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo nuginčytas, t. y. jis yra įsigaliojęs ir dėl to ginčo tarp šalių nėra. Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl grąžintinos paramos sumos dydžio ir taikytinų teisės aktų, apskaičiuojant grąžintinas lėšas, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi, nes šioje byloje NMA sprendimas dėl paramos susigrąžinimo nevertinamas teisėtumo ir pagrįstumo bei proporcingumo aspektu (tai nėra šios administracinės bylos ginčo dalykas).

34. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas NMA 2017 m. vasario 14 d. sprendimas, nustatantis atsakovo pareigą grąžinti išmokėtos paramos lėšas, yra įsigaliojęs, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymo dėl ginčo sumos (grąžintinos skolos) priteisimo. Be to, paramos gavėjas (taip pat ir jo paveldėtojas) buvo tinkamai informuotas apie sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo ir yra pasibaigęs Grąžintinų lėšų taisyklių 11 punkte nurodytas terminas geruoju sugrąžinti grąžintinas lėšas.

35. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, kad teismas nevertino atsiliepime išdėstytų argumentų bei pateiktų įrodymų, pažymi, jog teismas įvertina įrodymus ir sprendimą priima pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 6 d.). Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai.

36. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl jis atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo D. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Arūnas Sutkevičius

Milda Vainienė