aa6fed04-39ce-4f9f-bdc7-e435bc158bc9 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-5327-541/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03437-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 37.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 6 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Vėgelienė vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui PravieniÅ¡kių pataisos namams-atvirajai kolonijai dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡oma iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, priteisti 100 000 Eur neturtinę žalÄ bei priteisti visas procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (b. l. 1–5). PaaiÅ¡kina, kad neturtinė žala atsirado dėl Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo Nr. NN-1070 (toliau – Nutarimas), kuriuo pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas iÅ¡ Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus (toliau – Marijampolės PN) į PravieniÅ¡kių pataisos namus-atvirÄ jÄ kolonijÄ (toliau – PravieniÅ¡kių PN-AK) tęsti paskirtos bausmės atlikimÄ .

PareiÅ¡kėjas pažymi, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visÄ bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistÄ jį iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tęsti bausmės atlikimÄ leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų iÅ¡imtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistÄ jį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima. PareiÅ¡kėjo vertinimu, Å¡iuo atveju pažeidžiamas non reformatio in peius principas. PareiÅ¡kėjo vertinimu, 2019 m. birželio 27 d.

įstatymu padarytas Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 1 dalies pakeitimas taikytinas tik tiems asmenims, kuriems apkaltinamieji nuosprendžiai įsiteisėjo po 2019 m. birželio 27 d. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Nutarimas dėl pareiÅ¡kėjo perkėlimo iÅ¡ Marijampolės PN buvo priimtas motyvuojant, kad siekiama palengvinti pareiÅ¡kėjo socialinę reabilitacijÄ ir individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymÄ , taip pat užtikrinti veiksmingesnę jo priežiÅ«rÄ ir saugumÄ . Tačiau pareiÅ¡kėjui atvykus į PravieniÅ¡kių PN-AK jam nebuvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, o priežiÅ«ra buvo pavirÅ¡utiniÅ¡ka.

PravieniÅ¡kių PN-AK jam nebuvo suteikta atskira lova, jis buvo apgyvendintas nelegaliai pastatytame pastate, todėl jo kalinimo sÄ lygos buvo pablogintos. PareiÅ¡kėjo vertinimu, jo atžvilgiu negalėjo bÅ«ti priimtas Nutarimas, kadangi tai pažeidė jo teisę atlikti bausmę vienoje įstaigoje, jam nebuvo suteikta galimybė rinktis pataisos įstaigÄ , į kuriÄ norėtų bÅ«ti perkeliamas, be to, jo kalinimo sÄ lygos pablogėjo. Atsakovės atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 27–31).

Pažymi, kad Kalėjimų departamentas pagal kompetencijÄ nagrinėja asmenų praÅ¡ymus, skundus ir praneÅ¡imus, tačiau pareiÅ¡kėjas į Kalėjimų departamentÄ su skundais dėl laikymo sÄ lygų PravieniÅ¡kių PN-AK nesikreipė. Atsakovės atstovas su pareiÅ¡kėjo reikalavimu atlyginti neturtinę žalÄ nesutinka. Nurodo, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Akcentavo, kad Kalėjimų departamentui pavaldžios laisvės atėmimo įstaigos savo veikloje vadovaujasi jų veiklÄ reglamentuojančiais teisės aktais. Teisės aktų galiojimas nepriklauso nuo nuteistojo bausmės atlikimo vietos, todėl nuteistojo perkėlimas iÅ¡ vienos įstaigos į kitÄ nelemia esminių kalinimo sÄ lygų pakeitimo. Pažymėjo, kad skundžiamu Nutarimu pareiÅ¡kėjui nebuvo sukurtos naujos pareigos ar apribotos teisės, todėl pareiÅ¡kėjo teisinė padėtis niekaip nepasikeitė.

Skundžiamas Nutarimas priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, neskųstas, nepanaikintas ir yra galiojantis, todėl dėl jo priėmimo negali kilti neturtinė žala. Trečiasis suinteresuotas asmuo PravieniÅ¡kių PN–AK atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad su juo nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 19–21). PaaiÅ¡kina, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 69 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, jog nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visÄ bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje, o nuteistojo perkėlimas iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tęsti bausmės atlikimÄ Ä¯statymų leidėjo numatytas kaip iÅ¡imtis.

Ä®statymų leidėjas, BVK 69 straipsnio 1 dalimi suteikdamas teisę kompetentingam bausmių vykdymo sistemos subjektui taikyti iÅ¡imtį iÅ¡ bendrosios taisyklės, nustatė konkrečius atvejus, kai leidžiama perkelti nuteistÄ jį tęsti bausmės atlikimÄ Ä¯ kitÄ pataisos įstaigÄ . Taigi Kalėjimų departamento direktoriui teisės aktais suteikta diskrecijos teisė perkelti nuteistÄ jį iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tęsti bausmės atlikimo. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas, ginčydamas jo perkėlimÄ Ä¯ kitÄ pataisos įstaigÄ , nenurodo, kokios konkrečios jo, kaip nuteistojo, teisės buvo pažeistos perkėlimu.

Mano, kad nutarimas dėl pareiÅ¡kėjo perkėlimo į kitÄ pataisos įstaigÄ yra motyvuotas, pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra neteisėtų valstybės institucijos veiksmų ir nėra bÅ«tinosios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje numatytos vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygos, dėl kurios turėtų bÅ«ti atlygintina neturtinė žala. Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo. Pasak pareiÅ¡kėjo, žala kilo dėl Kalėjimų departamento Nutarimo perkelti jį iÅ¡ Marijampolės pataisos namų į PravieniÅ¡kių PN-AK.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas, vadovaujantis BVK 69 straipsniu, Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V–321 patvirtinto Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tvarkos apraÅ¡o (toliau – ApraÅ¡as) 3.2. papunkčiu ir atsižvelgiant į Priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti veiksmingesnę nuteistųjų priežiÅ«rÄ ir saugumÄ , perkeliant juos į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas, planÄ , patvirtintÄ Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 2 d.

įsakymu Nr. V-278 (toliau – Planas), Nutarimu buvo perkeltas iÅ¡ Marijampolės PN į PravieniÅ¡kių PN-AK, siekiant palengvinti jo socialinę reabilitacijÄ ir individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymÄ bei užtikrinti veiksmingesnę jo priežiÅ«rÄ ir saugumÄ (b. l. 34–36). Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas (2019 m. liepos 6 d. redakcija), Civilinis kodeksas, Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tvarkos apraÅ¡as bei Priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti veiksmingesnę nuteistųjų priežiÅ«rÄ ir saugumÄ , perkeliant juos į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas, planas.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal BKK 69 straipsnio 1 dalį, nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, gali bÅ«ti perkeltas iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ toliau atlikti bausmę, jeigu to reikia siekiant apriboti jo daromÄ neigiamÄ Ä¯takÄ kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitacijÄ , užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiÅ«rÄ ir saugumÄ arba kitais Å¡iame Kodekse nustatytais atvejais.

BVK 69 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose lengvosios grupės sÄ lygomis atliekantys nuteistieji gali bÅ«ti perkelti į atvirÄ kolonijÄ , jeigu jie atitinka visas Å¡ias sÄ lygas:

1) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones;

2) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta;

3) nebuvo perkelti iÅ¡ atviros kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus dėl teisės pažeidimų. BVK 69 straipsnio 5 dalis nustato, kad teisę perkelti nuteistÄ jį iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal Å¡io straipsnio 2 ir 4 dalis – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ , taip pat perkėlimo į atvirÄ kolonijÄ ir pusiaukelės namus ir grÄ Å¾inimo iÅ¡ jų tvarkÄ nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Taigi nuteistojo perkėlimas iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ nėra nuobauda ar kitoks jo teisių suvaržymas, tai organizacinė priemonė, padedanti užtikrinti pataisos įstaigos veiklÄ . Atkreiptinas dėmesys, jog skunde pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nesutinka su nauja ir galiojančia BVK 69 straipsnio redakcija, kuria Kalėjimų departamentas vadovavosi priimant NutarimÄ , tačiau teismui nekyla abejonių dėl minėtos nuostatos (įstatymo) konstitucingumo. Pažymėtina, kad galimybė nuteistÄ jį perkelti į kitÄ kalinimo įstaigÄ (esant BVK nurodytoms sÄ lygoms) egzistavo ir ankstesnėse BVK redakcijose.

Nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tvarkÄ nustato ApraÅ¡as, pagal kurio 3.2 papunkčio nuostatas, jeigu nuteistojo perkėlimas iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ reikalingas siekiant apriboti jo daromÄ neigiamÄ Ä¯takÄ kitiems nuteistiesiems, palengvinti socialinę reabilitacijÄ , užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiÅ«rÄ ir saugumÄ , perkeliančioji įstaiga pateikia Kalėjimų departamentui motyvuoto nutarimo dėl nuteistojo perkėlimo projektÄ , kuris turi bÅ«ti suderintas su priimančiÄ ja įstaiga.

Pabrėžtina, kad savo esme nuteistųjų perkėlimas į kitÄ pataisos įstaigÄ tęsti bausmės atlikimo yra organizacinė priemonė, taikoma siekiant užtikrinti pataisos įstaigų tikslų įgyvendinimÄ . Kalėjimų departamento direktorius turi įstatymais ir poįstatyminiais teisės aktais suteiktÄ diskrecijos teisę perkelti nuteistÄ jį iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ tęsti bausmės atlikimÄ . Pažymėtina, kad BVK 69 straipsnyje įtvirtinta galimybė bÅ«ti perkeltam iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ toliau atlikti bausmę turi bÅ«ti motyvuota.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Kalėjimų departamento Nutarimu buvo perkeltas iÅ¡ Marijampolės PN į PravieniÅ¡kių PN-AK siekiant palengvinti jo socialinę reabilitacijÄ ir individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymÄ bei užtikrinti veiksmingesnę jo priežiÅ«rÄ ir saugumÄ . Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo perkėlimas iÅ¡ vienų pataisos namų į kitus tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimÄ buvo atliktas kompetentingų subjektų ir laikantis pagrindinių procedÅ«rų bei taisyklių, kurias numato BVK 69 straipsnis, ApraÅ¡o 3.2. papunktis ir Planas, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl jo, kaip nuteistojo, teisių pažeidimo atmestini.

PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad jis neturėjo galimybės pasisakyti ir pareikÅ¡ti savo nuomonės dėl perkėlimo vietos. Å ie pareiÅ¡kėjo skundo argumentai nepagrįsti, kadangi nei BVK, nei ApraÅ¡o nuostatos nenustato pareigos esant ApraÅ¡o 3.2 punkte nustatytam pagrindui atsižvelgti į perkeliamo nuteistojo sutikimÄ ar nesutikimÄ bÅ«ti perkeltam į kitÄ pataisos įstaigÄ , taip pat nuteistiesiems nėra suteikta teisė patiems pasirinkti pataisos įstaigÄ , į kuriÄ jie norėtų bÅ«ti perkelti.

IÅ¡aiÅ¡kintina, kad jeigu pareiÅ¡kėjas mano, jog jo teises pažeidė įkalinimo įstaiga, į kuriÄ jis buvo perkeltas (PravieniÅ¡kių PN-AK), jis turi teisę teikti skundÄ dėl neteisėtų jos veiksmų (netinkamų kalinimo sÄ lygų). Jeigu pareiÅ¡kėjas manė, jog Nutarimas yra neteisėtas, jis galėjo jį apskųsti įstatymų nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog pačiame Nutarime nurodyta jo apskundimo tvarka (b. l. 34–36). Aplinkybes, kodėl pareiÅ¡kėjas, jo manymu, negalėjo bÅ«ti perkeltas į kitÄ Ä¯staigÄ , jis privalėjo iÅ¡dėstyti skundžiant NutarimÄ dėl perkėlimo.

Å iuo atveju, kaip minėta, teismas neabejoja nei administracinio akto priėmimo pagrindu (BVK 69 straipsnio konstitucingumu), nei turi pagrindo abejoti administracinio akto teisėtumu. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė argumentų bei įrodymų, patvirtinančių, jog egzistuoja civilinės atsakomybės sÄ lygos. Skunde pareiÅ¡kėjas nenurodo, kaip jam pasireiÅ¡kė neturtinė žala, nepateikė jos dydį patvirtinančių įrodymų. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kokius neteisėtus veiksmus atliko Kalėjimų departamentas.

Nenustačius bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus kaip nepagrįstÄ pareiÅ¡kėjo skundÄ , nėra pagrindo tenkinti jo praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ Â Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ Â Helle prieÅ¡ SuomijÄ ;

LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo A. J. skundÄ atmesti kaip nepagristÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Jolanta Vėgelienė