aa6f89cb-9a67-4aae-a0c3-9bcfafa5fdfb · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-20-307/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14983-2016-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.3.1.1; 1.2.14.10.2.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.3; 2.4.6.5.1 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 7 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Artūro Driuko, Reginos Pocienės, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Urbeliui, gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui, nuteistajam M.

M., nukentėjusiajai K. D., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. M. gynėjo advokato Ričardo GirdziuÅ¡o apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas: – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 12 (dvylikai) metų; – pagal BK 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams;

– pagal BK 227 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir bausmė, paskirta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir M. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Civilinės ieškovės K.

D. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir jai iÅ¡ M. M. priteista 1 293 Eur (vienas tÅ«kstantis du Å¡imtai devyniasdeÅ¡imt trys eurai) turtinei žalai atlyginti, 20 000 Eur (dvideÅ¡imt tÅ«kstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti, 1 150 Eur (vienas tÅ«kstantis Å¡imtas penkiasdeÅ¡imt eurų) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. K. L. iÅ¡ M. M. priteista 20 000 Eur (dvideÅ¡imt tÅ«kstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti, iÅ¡laikymas kas mėnesį mokamomis 175 Eur (vieno Å¡imto septyniasdeÅ¡imt penkių eurų) periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2016 m. kovo 30 d. iki jo pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

K. L. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki pastarojo pilnametystės paskirta jo atstovė pagal įstatymÄ K. D.. 50 Eur (penkiasdeÅ¡imt eurų) (serijos Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie buvo saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriuje, konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos priemonė ir perduoti į valstybės pajamas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2016 m. kovo 29 d. apie 20.42 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo psichotropinių, narkotinių medžiagų bei alkoholio, Kaune, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iÅ¡ tiksliai tyrimo metu nenustatyto savadarbio arba perdirbto 9 mm kalibro Å¡aunamojo ginklo (pistoleto, pistoleto kulkosvaidžio) tyčia du kartus Å¡ovė I.

L. į galvos sritį, tuo padarydamas Å¡autinius kiauryminį ir kiaurinį galvos sužalojimus, skylinius ir linijinius kaukolės skliauto ir pamato priekinės ir vidurinės duobių lūžius, deÅ¡inio galvos smegenų pusrutulio, smegenėlių ir smegenų kamieno pažeidimus, dėl to nukentėjusysis I. L. mirė, paskui jis I. L. lavonÄ , automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabenęs į miÅ¡kelį, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) kaime, Domeikavos seniÅ«nijoje, Kauno rajone, iÅ¡metė.

2. M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2016 metais laikotarpiu nuo kovo 29 d. 22.00 val. iki kovo 30 d. 5.29 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, esančios Domeikavoje, Kauno rajone, slėpdamas padaryto nusikaltimo – I. L. nužudymo – pėdsakus, tyčia, visuotinai pavojingu bÅ«du sunaikino svetimÄ turtÄ , tai yra padegė automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį K. B., kuriuo gabeno I. L. lavonÄ .

3. M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2017 m. sausio 6 d., neturėdamas teisės vairavo automobilį „Mercedes-Benz“ C220 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini) plente, Kaune, ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdžiusiems Lietuvos kelių policijos Specialiosios paskirties skyriaus vyriausiesiems patruliams J. P. (J. P.) ir V. K., siekdamas pastarųjų neteisėto neveikimo už tai, kad nebÅ«tų suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas už jo padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 1 dalyje (vairavimas transporto priemonės neturint tam teisės), 417 straipsnio 1 dalyje (neturėjimas civilinės atsakomybės privalomojo draudimo), 424 straipsnio 2 dalyje (įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas), pareigÅ«nams tiesiogiai pasiÅ«lė ir davė 50 Eur kyšį, įdėdamas 50 Eur nominalo kupiÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini) į pareigÅ«nų tarnybinio automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) deÅ¡inės pusės priekinių durelių daiktadėžę.

II. Apeliacinio skundo argumentai 4. Apeliaciniame skunde nuteistojo M. M. gynėjas advokatas Ričardas GirdziuÅ¡as praÅ¡o pakeisti Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendį – panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. M. pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, BK 187 straipsnio 2 dalį, ir dėl kaltinimų pagal Å¡iuos BK straipsnius priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, pagal BK 227 straipsnio 2 dalį M. M. skirti laisvės atėmimo bausmę, lygiÄ jo kardomojo kalinimo laikotarpiui, bei konstatuoti, kad M.

M. bausmę atliko. LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Taip pat nuteistojo gynėjas praÅ¡o atlikti apeliaciniame teisme įrodymų tyrimÄ ir kaip liudytojus apklausti skunde paminėtus asmenis bei iÅ¡siaiÅ¡kinti pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes. 4.1. Apelianto teigimu, nuosprendžio dalis, kuria M. M. buvo pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir BK 187 straipsnio 2 dalį, yra visiÅ¡kai nepagrįsta, todėl turėtų bÅ«ti panaikinta. Pirmosios instancijos teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , kad M.

M. įvykdė jam inkriminuotus nusikaltimus, nustatytus BK 129 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 2 dalyje, tinkamai nesivadovavo BK 2 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, Nr. 2K-439/2011, Nr. 2K-26-689/2018). Išvadas dėl M. M. kaltės padarius minėtus nusikaltimus apygardos teismas pagrindė ne tiesioginiais ar netiesioginiais įrodymais, o prielaidomis, tinkamai neįvertinęs kaltinimo teiginiams prieštaravusios informacijos. 4.2.

Apeliantas nurodo, kad byloje esantys išslaptinti kriminalinės žvalgybos metu gauti duomenys kelia abejonių dėl jų leistinumo, nes neaišku, ar buvo faktinis pagrindas atlikti neviešo tyrimo veiksmus prieš asmenis, kurių telefoninių pokalbių buvo klausomasi tyrimo metu. Kita vertus, gynėjo vertinimu, byloje esanti išslaptinta informacija net ir netiesiogiai nepatvirtina M. M. kaltės padarius BK 129 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 2 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas. Apeliantas sutinka, jog šioje baudžiamojoje byloje yra labai daug faktinės medžiagos, liudijančios, kad I.

L. buvo nuÅ¡autas, paskui jo lavonas galimai automobiliu „VW Golf“ atgabentas į miÅ¡kelį, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) kaime, Domeikavos seniÅ«nijoje, Kauno rajone, ir iÅ¡mestas. IÅ¡ įrodomosios bylos medžiagos galima nustatyti, kaip buvo nužudytas nukentėjusysis, kaip sunaikinta transporto priemonė, tačiau jokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, patvirtinančių, jog minėtus veiksmus atliko M. M., bylos medžiagoje nėra. 4.3. Gynėjas daro prielaidÄ , jog pirmosios instancijos teismas, neigiamai įvertinęs M.

M. asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes (M. M. praeityje daug kartų teistas, vartojo alkoholinius gėrimus bei narkotines ir psichotropines medžiagas, ne visada elgėsi adekvačiai), susidarė apie jį iÅ¡ankstinę neigiamÄ nuomonę. Dėl to Å¡is teismas nenustatė esminių nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų faktinių aplinkybių, nuosprendį pagrindė ne įrodymais, o spėjimais, taip pažeisdamas nekaltumo prezumpcijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, Nr. 2K-363/2013, Nr. 2K-446/2013, Nr. 2K-476/2013, Nr. 2K-147- 697/2017). 4.4.

Apeliantas atkreipia dėmesį, jog apygardos teismas konstatuojamojoje nuosprendžio dalyje nurodė tik apytikslį I. L. nužudymo ir automobilio „VW Golf“ padegimo laikÄ , konstatavo, kad nukentėjusysis buvo nuÅ¡autas tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, nenustatytu Å¡aunamuoju ginklu. I. L. lavono gabenimo automobiliu „VW Golf“ ir iÅ¡metimo miÅ¡kelyje laikas nuosprendyje taip pat nenustatytas, automobilio „VW Golf“ padegimo bÅ«das nedetalizuotas. Gynėjo vertinimu, Å¡ios aplinkybės patvirtina kaltinimų pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir BK 187 straipsnio 2 dalį nekonkretumÄ ir BPK 22 straipsnio 3 dalies, BPK 44 straipsnio 7 dalies pažeidimus.

Pasak gynėjo, minėti abstrakčiai suformuluoti kaltinimai maksimaliai ribojo M. M. galimybes tinkamai gintis nuo pareikÅ¡tų kaltinimų ir pateikti savo alibi. BÅ«tent dėl kaltinimų nekonkretumo ir tikėdamasis, kad galbÅ«t teisme paaiÅ¡kės konkretesnės veikų padarymo aplinkybės, nuteistasis pasirinko taktikÄ teisiamajame posėdyje parodymus duoti po to, kai bus iÅ¡tirti kiti įrodymai. Gynėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, remdamasis Å¡ia aplinkybe, nuosprendyje nepagrįstai jo ginamojo parodymus įvertino kritiÅ¡kai. 4.5.

Gynėjas nurodo, jog faktinės M. M. inkriminuotų nusikaltimų aplinkybės – jų padarymo vieta, laikas ir būdas – šioje byloje turi esminę reikšmę. Juo labiau kad visos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje esančios prielaidos, jog I. L. 2016 m. kovo 29 d. 20.42 val. nužudė M. M., padarytos preziumuojant, kad niekas kitas to padaryti negalėjo, nes ir pats nuteistasis pripažino, kad tuo metu buvo su nukentėjusiuoju. Tačiau gynėjas atkreipia dėmesį, jog byloje nustatytas tik tikėtinas I.

L. nužudymo laikas. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusysis galėjo būti nušautas laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 29 d. 14.20 val. iki 2016 m. kovo 30 d. 0.20 val., todėl nepaneigta tikimybė, jog I. L. galėjo būti nužudytas ir kitu laiku. Be to, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenustatyta tiksli jo nužudymo vieta. Taigi skundžiamo nuosprendžio teiginiai, kad I. L. buvo nužudytas tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, o paskui automobiliu „VW Golf“ jo lavonas nugabentas į miškelį, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) kaime, Domeikavos seniūnijoje, Kauno rajone, ir išmestas, yra tik prielaidos ir spėjimai.

Kaltinimo teiginys, kad BK 187 straipsnio 2 dalyje nustatytas nusikaltimas buvo padarytas laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 29 d. 22.00 val. iki 2016 m. kovo 30 d. 5.29 val., taip pat painus, nes vadovaujantis juo nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, jog turtas buvo sunaikintas laiko intervalu, ilgesniu nei septynios valandos. Gynėjo vertinimu, apygardos teismas, ėmęsis nagrinėti bylÄ su pirmiau aptartu itin abstrakčiu kaltinimu, nuosprendyje Å¡ių kaltinimo neaiÅ¡kumų nepaÅ¡alino, byloje esančius įrodymus vertino selektyviai, siekdamas, kad bÅ«tų patvirtinta kaltinimo versija. 4.6.

Apelianto teigimu, skundžiamame nuosprendyje neatskleistas M. M. motyvas ir tikslas nužudyti I. L.. Nukentėjusiojo sutuoktinė K. D. teisiamajame posėdyje parodė, jog 2016 metais jos vyro santykiai su M. M. buvo draugiÅ¡ki. Liudytojas D. P., 2016 m. kovo 29 d. buvęs su M. M. bei I. L., taip pat patvirtino, kad tuo metu tarp minėtų asmenų nebuvo jokių konfliktų. Å iÄ aplinkybę, gynėjo teigimu, patvirtina ir byloje esančių telefoninių pokalbių įrašų bei jų iÅ¡klotinių turinys.

Gynėjo vertinimu, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, jog ant M. M. kūno buvo rasti sužalojimai, neturi nieko bendra su nuteistojo ir nukentėjusiojo santykiais. M. M. buvo apžiūrėtas 2016 m. balandžio 1 d. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, jog M. M. padaryti odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje, abiejose plaštakose, juosmenyje, dešiniame kelyje, abiejose blauzdose, poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje, padaryti kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu, sužalojimai padaryti prieš 2–5 dienas iki apžiūros.

Apygardos teismas padarė prielaidÄ , kad nuteistojo ir nukentėjusiojo santykiai nebuvo tokie geri, nes M. M. padaryti sužalojimai liudija, jog pastarasis įvykio metu susimušė su I. L., o paskui jį nuÅ¡ovė. Tačiau, gynėjo teigimu, apygardos teismas minėtų sužalojimų neįvertino visų bylos įrodymų kontekste. 4.7. Pirma, teismo medicinos specialistas nedavė kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, jog M. M. nurodytus sužalojimus patyrė 2016 m. kovo 29 d. apie 20.42 val. Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad sužalojimai galėjo atsirasti prieÅ¡ 2–5 dienas iki M.

M. kÅ«no apžiÅ«ros, be to, minėti sužalojimai buvo padaryti skirtingu laiku. Antra, liudytojas Ž. Å . apklausiamas teisme parodė, kad nepastebėjo ant M. M., 2016 m. kovo 29 d. po 20.42 val. pas jį atėjusio pasiskolinti automobilio, kÅ«no jokių sužalojimų. Trečia, faktÄ , kad M. M. susižalojo vėliau, patvirtina ir daugiau aplinkybių. Liudytojai S. S. ir G. S. parodė, kad ant M. M., 2016 m. kovo 29 d. atėjusio į jų butÄ , kÅ«no sužalojimų nesimatė. Abu liudytojai patvirtino, jog M.

M. griuvo laiptinėje. Å ias aplinkybes patvirtino ir liudytojas R. P.. Gynėjo teigimu, Å¡ių liudytojų parodymai patvirtina, jog M. M. galėjo susižaloti minėto griuvimo metu. Gynėjo vertinimu, Å¡iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir objektyvÅ«s bylos duomenys. Ikiteisminio tyrimo metu – 2016 m. kovo 31 d. – namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) apžiÅ«ros metu buvo rastos kraujo, kurio genotipas sutampa su M. M. genotipu, dėmės. Liudytojas R. P. parodė, jog matė, kaip nuteistasis dėl suvartoto alkoholio kiekio kelis kartus pats nugriuvo, taigi nepaneigta tikimybė, jog susižaloti galėjo ir Å¡ių griuvimų metu.

Liudytojos I. M. parodymai taip pat leidžia manyti, jog M. M. susižaloti galėjo naktį iÅ¡ 2016 m. kovo 30 d. į 31 d., kai girtas stovėjo ant kito vyro pečių ir bandė belstis į O. S. buto langÄ . Be to, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad I. L. konstatuoti odos nubrozdinimai kaktoje, nosies nugarėlėje, smakre, Å¡onkaulių lankų projekcijose abipus, kairiame Å¡one, deÅ¡inėje Å¡launyje, poodinės kraujosruvos kaktoje, kairiame skruoste yra bÅ«dingi trauminiams kontaktams su lygiu plokščiu neribotu pavirÅ¡iumi.

Todėl tikėtina, kad Å¡ie prieÅ¡ mirtį, mirties metu ar tuoj po jos atsiradę sužalojimai padaryti I. L. griÅ«vant ar kitiems asmenims velkant jo kÅ«nÄ , o ne muÅ¡tynių metu. Savigynai bÅ«dingų sužalojimų ant I. L. kÅ«no nerasta. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad prieÅ¡ nužudymÄ I. L. susimušė su nuteistuoju, turėjo apsvarstyti ir kitÄ prielaidÄ , t. y. ar M. M. nebuvo priverstas gintis nuo nukentėjusiojo. K. D., apklausiama teisme, parodė, kad I.

L. buvo ūmaus būdo, be to, jis buvo stambesnis ir galingesnis už tuo metu (duomenys neskelbtini) liga jau sirgusį M. M.. Aplinkybę, jog M. M. galėjo susižaloti stumdamas automobilį savo sesers O. S. kieme, patvirtino liudytojas R. P.. 4.8. Apygardos teismo išvada, kad 2016 m. kovo 29 d. apie 20.42 val. nuteistasis nušovė I. L., gynėjo vertinimu, nesiderina nei su objektyviai nustatytais bylos faktais, nei su liudytojų parodymais. Apeliantas nurodo, kad apygardos teismas remdamasis liudytojo D. P. parodymais, jo telefoniniais pokalbiais su D.

Å . pakankamai detaliai atkÅ«rė 2016 m. kovo 29 d. įvykių eigÄ iki momento, kada D. P. (duomenys neskelbtini) plento rajone iÅ¡siskyrė su M. M. bei I. L.. Tačiau vėlesnių nuosprendyje dėstomų įvykių seka ir apygardos teismo padarytos iÅ¡vados, gynėjo vertinimu, pagrįstos vien tik spėlionėmis ir prielaidomis. Nuosprendyje tvirtinama, jog 20.42.39 val. telefonu kalbėdamas su tyrimo metu nenustatytu vyru, iki tol noriai su visais bendravęs M. M. kardinaliai pasikeitė ir skubiai nutraukė pokalbį nurodydamas, kad perskambins, tačiau taip ir nepaskambino.

Anot pirmosios instancijos teismo, Å¡io pokalbio įraÅ¡e Å¡alia M. M. girdisi garsai, primenantys dÅ«savimÄ , gargaliavimÄ . PanaÅ¡ius duslius garsus, gargaliavimÄ teismas konstatavo ir 20.45.58 val. M. M. ir kito tyrimo metu nenustatyto vyro pokalbio garso įraÅ¡e. Teismas taip pat akcentavo, kad M. M. šį pokalbį nutraukė nurodydamas, jog jam baigėsi benzinas, nors pagal bylos duomenis nustatyta, kad automobilis „H. A.“ buvo varomas dujomis, jų automobilio bake buvo pakankamai. 4.9. Gynėjas nurodo, jog nuosprendyje akcentuojami dÅ«savimo, gargaliavimo garsai ikiteisminio tyrimo metu buvo užfiksuoti telefoninių pokalbių iÅ¡klotinėse.

Tačiau minėtose iÅ¡klotinėse jas rengusio pareigÅ«no padaryta iÅ¡vada, kad tuos garsus leidžia vyras, tėra bylos duomenimis nepagrįsta prielaida, kuria nuosprendyje vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas. Gynėjo teigimu, teisiamajame posėdyje net du kartus iÅ¡klausytuose minėtuose garso įraÅ¡uose nesigirdėjo garsų, apie kuriuos raÅ¡oma skundžiamame nuosprendyje. Be to, tokio įrašų klausymo nederėtų laikyti visaverčiu įrodymų tyrimu. BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos suponuoja iÅ¡vadÄ , kad apie nurodytus garsus, kaip apie kaltinančius įrodymus, nuosprendyje bÅ«tų buvę galima raÅ¡yti tik tada, jeigu tie garsai bÅ«tų buvę girdimi klausantis pokalbių įrašų teisiamajame posėdyje arba jei proceso dalyviams bÅ«tų buvusios sudarytos sÄ lygos tuos garsus iÅ¡girsti kitais bÅ«dais.

Gynėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nusprendęs apkaltinamÄ jį nuosprendį pagrįsti pirmiau nurodytais telefoninių pokalbių garso įraÅ¡ais, ne tik nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, pagal kuriÄ visos nuosprendyje daromos iÅ¡vados turi bÅ«ti konkrečios, aiÅ¡kios ir nekeliančios abejonių, paremtos su jomis susijusių bylos duomenų analize; apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais, patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-146-222/2017, Nr. 2K-78-976/2017), bet padarė ir daugiau procesinių pažeidimų. 4.10.

Gynėjas apeliaciniame skunde kelia versijas apie garso įraÅ¡uose užfiksuotų garsų kilmę. Pirma, gynėjo teigimu, garso įraÅ¡uose gali girdėtis automobilio variklio arba duslintuvo skleidžiamas garsas. Å iÄ versijÄ patvirtina liudytojo D. P., įvykio dienÄ vairavusio automobilį „H. A.“, parodymai, kad Å¡io automobilio duslintuvas garsiai birbė. 4.11. Antra, teisiamajame posėdyje apklaustas M. M. parodė, kad minėtus garsus galėjo skleisti kaljanas, kuriuo įvykio vakarÄ buvo rÅ«komos narkotinės medžiagos.

Pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ versijÄ nuosprendyje atmetė motyvuodamas tuo, kad jÄ nuteistasis pateikė tik bylos nagrinėjimo teisme metu, antrÄ kartÄ iÅ¡klausius garso įraÅ¡us. Tačiau bylos medžiaga rodo, jog tokia teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja faktiniams bylos duomenims. Aplinkybę, kad nuteistasis ir nukentėjusysis įvykio dienÄ vartojo kokainÄ , patvirtina specialistų iÅ¡vados, kuriose konstatuota, kad jų organizmuose buvo rasti kokaino pėdsakai. Liudytojas D. P. apklausiamas teisme patvirtino, kad įvykio dienÄ vežė M.

M. ir I. L. į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, kurioje M. M. norėjo nusipirkti „pypkę“ kokainui rÅ«kyti. Å is liudytojas patvirtino, jog paskui M. M. Å¡aukÅ¡te iÅ¡virė kokainÄ ir abu su I. L. jį rÅ«kė. Byloje esantys vaizdo įraÅ¡ai taip pat patvirtina, kad bÅ«dami prekybos centre „P.“ I. L. ir M. M. lankėsi jame esančioje parduotuvėje, prekiaujančioje tabako gaminiais bei kaljanais ir „bongais“. Apie kokaino rÅ«kymÄ telefoninių pokalbių, vykusių 2016 m. kovo 29 d. 19.52.54 val. ir 20.02.44 val., metu nurodė ir M.

M.. Pokalbio, vykusio 19.13.56 val., metu, jis nurodė, kad kokainÄ rÅ«kys naudodamas „pypkę“. Gynėjo vertinimu, žodis „pypkė“ tiek minėto pokalbio, tiek liudytojo D. P. parodymų kontekste neturėtų bÅ«ti suprantamas tiesiogine Å¡io žodžio prasme. Akivaizdu, kad vartojant šį žodį omenyje turėtas kaljanas arba „bongas“, kurie paprastai naudojami rÅ«kant kokaino miltelius. IÅ¡ esmės Å¡ie įrenginiai yra stiklinės arba akrilinės vandens pypkės, kurios naudojamos gali skleisti į gargaliavimÄ ar burbuliavimÄ panaÅ¡ius garsus.

Nuosprendyje nurodyta, jog kaljano buvimo automobilyje fakto nepatvirtino liudytojas D. P.. Tačiau gynėjas atkreipia dėmesį, kad Å¡is liudytojas duodamas parodymus minėjo „pypkę“. Taigi šį žodį teismas turėjo suprasti plačiau, o kilus neaiÅ¡kumų, kokiÄ konkrečiai „pypkę“ liudytojas D. P. turėjo omenyje, apygardos teismas turėjo atlikti įrodymų tyrimÄ ir iÅ¡ naujo apklausti minėtÄ liudytojÄ . Nuosprendyje esanti užuomina, jog rÅ«kant kokainÄ kaljanas buvo nereikalingas, rodo, kad apygardos teismas nežinojo, kad Å¡i narkotinė medžiaga gali bÅ«ti rÅ«koma, uostoma arba vartojama intraveniniu bÅ«du.

PrieÅ¡ rÅ«kymÄ kokaino milteliai iÅ¡tirpdomi ir verdami, tai gali bÅ«ti daroma ir Å¡aukÅ¡te. Kokainui rÅ«kyti gali bÅ«ti naudojamos specialaus dizaino stiklinės pypkės. Å ių aplinkybių kontekste nuteistojo aiÅ¡kinimas apie „pypkės“ arba kaljano su vandens užpildu naudojimÄ rÅ«kant kokainÄ , apie vandens burbuliavimo garsus, užfiksuotus minėtuose garso įraÅ¡uose, yra logiÅ¡kas. 4.12. Gynėjas nurodo, kad baudžiamojoje byloje, be ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no 2016 m. kovo 29 d. 20.42.39 val. ir 20.45.58 val. garso įrašų iÅ¡klotinėse pateiktos interpretacijos, nėra jokių patikimų duomenų, jog Å¡ių įrašų fone girdisi mirÅ¡tančio žmogaus, o juo labiau I.

L. skleidžiami garsai. Apygardos teismas, nuosprendyje aprašęs minėtus garso įraÅ¡us ir leisdamas suprasti, kad jie įrodo M. M. kaltę nužudžius I. L., neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos ir liudytojo D. P. parodymų, kad 2016 m. kovo 29 d. 21.00 val. jis matė I. L. gyvÄ . Gynėjo vertinimu, esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, nuteistojo pateikta versija apie 2016 m. kovo 29 d. 20.42.39 val. ir 20.45.58 val. darytuose garso įraÅ¡uose užfiksuotų garsų prigimtį nuosprendyje nepaneigta. 4.13.

Apeliantas nurodo, kad byloje užfiksuoti M. M. telefono prisijungimai prie skirtingų mobiliojo ryÅ¡io bokÅ¡tų patvirtina, jog nuosprendyje iÅ¡skirtų pokalbių metu jis galėjo rÅ«kyti kaljanÄ bei kalbėti telefonu sėdėdamas judančioje transporto priemonėje, kuriÄ galėjo vairuoti I. L.. Aplinkybę, kad automobilį vairavo bÅ«tent I. L., patvirtina tai, jog M. M. tuo metu neturėjo teisės vairuoti. Teismo medicinos specialisto iÅ¡vada taip pat paneigia, kad 2016 m. kovo 29 d. 20.42.39 val. ir 20.45.58 val. garso įraÅ¡uose užfiksuotus garsus leidžia mirÅ¡tantis I.

L.. Minėtoje iÅ¡vadoje konstatuota, kad I. L. mirtis įvyko beveik iÅ¡ karto, kai jis patyrė vienÄ iÅ¡ Å¡autinių sužalojimų, taigi nelogiÅ¡ka, jog lavonas bÅ«tų gargaliavęs ilgiau nei tris minutes, t. y. 20.42.39 val. ir 20.45.58 val. Gynėjo teigimu, net ir sutikus, jog garso įraÅ¡uose gargaliavo ir dÅ«savo I. L., byloje nėra jokių įrodymų, kad jis tai darė po patirtų sužalojimų, o į jį Å¡ovė bÅ«tent M. M.. Nužudymo įrankis, t. y. šaunamasis ginklas, ikiteisminio tyrimo metu nerastas, byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad M.

M. turėjo 9 mm kalibro Å¡aunamÄ jį ginklÄ . Dėl to pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nukentėjusįjį nuÅ¡ovė M. M., yra tik spėjimas. M. M. veiksmai 2016 m. kovo 30–31 d. taip pat leidžia manyti, jog jis nenužudė I. L.. Byloje nenustatyta, kad Å¡iomis dienomis jis slėpėsi pats ar slėpė kokias nors transporto priemones, naikino įkalčius. 4.14. Apeliantas atkreipia dėmesį į liudytojo D. P. parodymus, kad jam vairuojant automobilį „H. A.“, I. L. sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, o M.

M. – automobilio gale. Gynėjas daro prielaidÄ , jog minėtam liudytojui pasiÅ¡alinus ir prie automobilio vairo persėdus I. L., M. M. turėjo persėsti į automobilio priekį Å¡alia vairuotojo. Tačiau teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje apraÅ¡ytas I. L. sužalojimo mechanizmas leidžia manyti, jog nužudymo metu pastarojo žudikas buvo jam už nugaros. Gynėjo vertinimu, Å¡i aplinkybė taip pat paneigia M. M. sÄ sajas su I. L. nužudymu. 4.15. Gynėjas nurodo, kad apygardos teismas kaip vienÄ iÅ¡ argumentų, įrodančių, jog M.

M. nužudė I. L., pateikė pasikeitusį byloje užfiksuotų M. M. telefoninių pokalbių pobūdį – anksčiau noriai su visais bendravęs, 20.42.39 val. ir 20.45.58 val. vykusius pokalbius su nenustatytais asmenimis jis nutraukė, žadėjo jiems perskambinti, tačiau to nepadarė. Gynėjo vertinimu, nelogiška, jog žudydamas nukentėjusįjį nuteistasis iš viso būtų kalbėjęs mobiliojo ryšio telefonu. Apeliantas taip pat nurodo, kad minėtų pokalbių metu M. M. galėjo būti apsvaigęs, nesuvokti, kas jam skambina, ir dėl to nusprendė nebetęsti pokalbių, Vėliau jam skambinusiems asmenims nepaskambino, nes galbūt pamiršo ar tiesiog nenorėjo.

Galėjo būti ir taip, kad tuo metu, kai M. M. kalbėjo telefonu su minėtais asmenimis, I. L. rūkė „bonge“ arba kaljane sudėtas narkotines medžiagas, o M. M. skubėjo greičiau pabaigti pokalbius, kad nukentėjusysis visko nesurūkytų. Gynėjo teigimu, taip pat galėjo būti, kad kito telefoninio pokalbio metu nuteistasis dėl apsvaigimo nuo narkotikų supainiojo degalų rūšis. Be to, jis važiavo savo tėvo paskolintu automobiliu, iš 2016 m. kovo 29 d. 17.07.17 val. nuteistojo ir jo tėvo telefoninio pokalbio turinio matyti, kad M.

M. nesiorientavo, kaip automobilyje „H. A.“ veikė dujų įranga. Kita vertus, užvedant dujas naudojantį automobilio variklį iÅ¡ pradžių naudojamas benzinas, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, jog telefoninio pokalbio metu nuteistasis pasakė netiesÄ apie pasibaigusį benzinÄ . Gynėjo teigimu, nagrinėjamu atveju nei minėtų telefoninių pokalbių pobÅ«dis, nei jų trukmė, nei pažado paskambinti nevykdymas neįrodo, kad tuo metu M. M. nužudė I. L.. 4.16. Gynėjo teigimu, nuteistojo prisidėjimo prie I.

L. nužudymo nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nepatvirtina byloje esanti informacija apie neÅ¡varius M. M. drabužius. Akivaizdu, jog po patirtų sužalojimų I. L. turėjo stipriai kraujuoti. Dėl to asmuo, kuris buvo Å¡alia I. L. Å¡Å«vių metu arba slėpė jo lavonÄ , turėjo susitepti krauju. Tačiau I. L. kraujo pėdsakų ant M. M. drabužių ar kÅ«no nesurasta. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklausti liudytojai Ž. Å ., S. S., G. S. taip pat neparodė, kad įvykio vakarÄ ar po jo bÅ«tų matę M.

M., vilkintį kruvinus drabužius. Drabužiai, kuriais jis vilkėjo 2016 m. kovo 29–30 d., nebuvo surasti ir iÅ¡tirti, tačiau pakankamai kruopščiai apžiÅ«rėta vieta, kurioje buvo rastas I. L. lavonas. Å io procesinio veiksmo metu duomenų, liudijančių, kad M. M. buvo I. L. lavono radimo vietoje, negauta. Dėl to liudytojos S. S. parodymai, kad 2016 m. kovo 30 d. pas jÄ atvykęs nuteistasis buvo iÅ¡sitepęs purvu, jo drabužiai ir batai buvo purvini, negali bÅ«ti pripažįstami netiesioginiu M.

M. kaltės įrodymu. Juo labiau kad liudytojas Ž. Å ., pas kurį 2016 m. kovo 29 d. lankėsi M. M., parodė, kad jo namų link vedanti gatvė yra neasfaltuota, dėl to lengva iÅ¡sipurvinti avalynę. Aplinkybę, kad M. M. galėjo pats susitepti drabužius bei avalynę, patvirtino ir liudytojas R. P.. Gynėjo teigimu, ikiteisminį tyrimÄ kuravęs prokuroras privalėjo tyrimÄ organizuoti taip, kad bÅ«tų surasti drabužiai, kuriuos M. M. vilkėjo 2016 m. kovo 29–30 d., tačiau atlikus įvairius procesinius veiksmus drabužiai, ant kurių bÅ«tų buvę nukentėjusiojo kraujo, kitokie biologiniai pėdsakai ar purvas, kurio sudėtis tokia pati, kaip ir dirvožemio iÅ¡ tos vietos, kurioje buvo rastas I.

L. lavonas, nerasti. Ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡tirtos ir nuteistojo nagų nuokarpos, tačiau ir ant jų žmogaus kraujo nerasta. Atlikus mikrodalelių mėginių, paimtų nuo M. M. deÅ¡inės ir kairės rankų, nuo galvos, nuo striukės, tyrimÄ , Å¡Å«vio pėdsakų dalelių taip pat nerasta. Gynėjo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad M. M. nesusijęs nei su I. L. nužudymu, nei su jo lavono gabenimu ar iÅ¡metimu. 4.17. Apelianto įsitikinimu, M. M. bÅ«nant su I. L., pastarasis buvo gyvas.

Gynėjo vertinimu, K. D. parodymai, kad 2016 m. kovo 29 d. apie 18.00 val. ji kalbėjo su savo sutuoktinu, vėliau jis neatsiliepė, o po 21.00 val. jo telefonas buvo iÅ¡jungtas, savaime neįrodo, kad 2016 m. kovo 29 d. apie 20.42 val. I. L. buvo negyvas. Byloje nėra patikimos informacijos, ar minėtas telefonas buvo iÅ¡jungtas, ar buvo iÅ¡sikrovusi jo baterija, kas ir kodėl jį iÅ¡jungė. Be to, nepaneigta galimybė, kad I. L., pradėjęs svaigintis narkotinėmis medžiagomis, specialiai iÅ¡jungė telefonÄ .

Gynėjo vertinimu, reikšminga ir tai, kad nukentėjusiojo telefono aparatas nebuvo surastas pas M. M.. Byloje esantys duomenys nepaneigia versijos, jog nuteistajam ir I. L. reikėjo kitos transporto priemonės. Gynėjo vertinimu, M. M. telefoninio pokalbio metu pasakyta frazė, kad baigėsi benzinas, leidžia manyti, jog automobilis „H. A.“ iš tiesų nevažiavo. Logiška, jog siekdami ir toliau svaigintis, M. M. ir I. L. ieškojo kito automobilio. Liudytojas Ž. Š. buvo arčiausiai gyvenantis M. M. pažįstamas, iš kurio buvo galima pasiskolinti automobilį.

Kadangi Ž. Å . buvo M. M. pažįstamas, natÅ«ralu, kad į pastarojo namus M. M. ėjo vienas, o I. L. liko jo laukti už namo tvoros. Gynėjo teigimu, dėl tamsaus paros meto minėtas liudytojas galėjo nepastebėti už tvoros likusio stovėti nukentėjusiojo. Taigi liudytojo Ž. Å . parodymai nepaneigia M. M. parodymų. Be to, versijÄ , jog po D. P. iÅ¡vykimo įvykiai rutuliojosi taip, kaip apie tai teisme papasakojo M. M., teisiamajame posėdyje patvirtina liudytojo R. P. parodymai bei kiti byloje esantys objektyvus duomenys – telefoninių pokalbių ir vaizdo įraÅ¡ai.

Todėl apygardos teismo iÅ¡vada, kad M. M. parodymų pobÅ«dį lėmė noras savo parodymus suderinti su kitais duomenimis nustatytomis bylos aplinkybėmis, gynėjo vertinimu, rodo tendencingÄ Å¡io teismo požiÅ«rį į nuteistÄ jį bei jo parodymus. 4.18. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad R. P. Å¡ioje byloje pats buvo įtariamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , todėl jis, kaip įtariamasis, turėjo teisę naudotis privilegijomis, procesiniais įstatymais suteikiamomis tokiems proceso dalyviams. Apelianto vertinimu, smulkiems Å¡io liudytojo parodymų neatitikimams apygardos teismas suteikė pernelyg didelę reikÅ¡mę.

Be to, nuosprendyje nurodytas Ž. Š. ir R. P. parodymų neatitikimas, kai pastarieji subjektyviai vertino M. M. girtumo laipsnį, negali turėti jokios esminės įrodomosios reikšmės. Apeliantas taip pat nurodo, jog I. L. ir M. M. 2016 m. kovo 29 d. atvyko pas R. P. siekdami svaigintis, o pas Ž. Š. M. M. užsuko tik norėdamas pasiskolinti automobilio. Apklausiamas teisme R. P. nepatvirtino, kad 2016 m. kovo 29 d. apie 22.00 val. M. M. pas jį atvežė I. L., tačiau parodė, kad nuteistasis buvo atvežtas tamsiu ketvirtos kartos „VW Golf“ automobiliu.

ApibÅ«dindamas Å¡io automobilio vairuotojÄ , liudytojas nurodė, jog pastarasis buvo apsirengęs Å¡viesiai, vilkėjo tamsiÄ striukę ar liemenę. Bylos duomenimis nustatyta, kad bÅ«tent tokiais drabužiais tÄ vakarÄ vilkėjo I. L.. Gynėjo vertinimu, visuma aptartų įrodymų neabejotinai patvirtina, jog 2016 m. kovo 29 d. apie 22.00 val. I. L. automobiliu „VW Golf“, kurį M. M. pasiskolino iÅ¡ Ž. Å ., atvežė M. M. ir paliko jį R. P. namuose, o pats kažkur iÅ¡vyko. Liudytojas R.

P. nuosekliai parodė, kad nuo M. M. atvykimo tÄ naktį jie buvo kartu, važinėjosi po Domeikavos apylinkes – nuvažiavo pas M. M. pažįstamÄ , kuris naktį jų neįsileido, vėliau vyko pas M. M. seserį. Anot liudytojo, pas M. M. seserį įvyko konfliktas, sesers kieme nuteistasis padėjo pastumti užklimpusį automobilį, kelis kartus pargriuvo, iÅ¡sipurvino ir pan. Å iuos liudytojo parodymus patvirtina byloje esantys telefoninių pokalbių įraÅ¡ai, iÅ¡ kurių matyti, kad M. M. iÅ¡ tiesų lankėsi pas savo seserį.

Gynėjo nuomone, apygardos teismo abejones dėl liudytojo R. P. bei nuteistojo parodymų patikimumo būtų išsklaidžiusi O. S. apklausa, tačiau ji neapklausta nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Gynėjo nuomone, ikiteisminio tyrimo metu buvo išslaptinti tik tie telefoniniai pokalbiai, kurie buvo naudingi kaltinimui, M. M. pokalbių galėjo būti ir daugiau, bet prie bylos medžiagos jie liko nepridėti, nes galbūt nesiderino su kaltinimo pozicija, kad M. M. padarė abi jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Apygardos teismas nuosprendyje nepatikėjo R. P. parodymais, kad apytikriai nuo 2016 m. kovo 29 d. 22.00 val. jis leido laikÄ kartu su M. M.. Anot apelianto, atmesdamas Å¡iuos liudytojo parodymus, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, kokiu bÅ«du įvykio naktį M. M. atsirado pas seserį ir kitose Domeikavos vietose. Gynėjo teigimu, byloje nėra jokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo padarytÄ prielaidÄ , kad nuteistasis laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 29 d. 22.00 val. iki 2016 m. kovo 30 d. 4.00–5.00 val. vienas važinėjo po Domeikavos apylinkes automobiliu „VW Golf“, kuriame buvo I.

L. lavonas, užsuko pas pažįstamÄ ir pas seserį, o vėliau, apie 5.29 val., nes tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas, prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, Domeikavoje, tÄ transporto priemonę sudegino, nors tai galėjo padaryti ir anksčiau, t. y. nuo 22.00 val. Taigi nuosprendyje M. M. ir liudytojo R. P. pateikta įvykių versija liko nepaneigta. 4.19. Gynėjas neneigia, jog byloje yra užfiksuotas 2016 m. kovo 30 d. 2.46.02 val. vykęs M.

M. ir R. Z. pokalbis, kurio metu nuteistasis prašė jos atvažiuoti į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , Domeikavos seniÅ«nijÄ , Kauno rajonÄ , nes sugedo jo automobilis, norėjo, kad ji apie tai niekam nesakytų. Be to, anot gynėjo, apygardos teismo teiginys, kad nuteistasis 2016 m. kovo 30 d. 2.56.57 val. ir 3.00 val. su tėvu V. J. M. vykusių pokalbių metu nieko neužsiminė apie sugedusį automobilį, o nuteistojo tėvas visiÅ¡kai nesusidomėjo, kur yra jo transporto priemonė „H. A.“, yra bereikÅ¡mis.

Minėtų skambučių metu nuteistasis automobilio neturėjo, nes „VW Golf“ vairavo liudytojas R. P.. Aplinkybė, kad automobilis „H. A.“ dingo, paaiÅ¡kėjo vėliau, dėl to nei M. M., nei jo tėvas Å¡io fakto pirmiau nurodytų pokalbių metu nežinojo. Gynėjas nurodo, kad M. M. su jį prižiÅ«rėjusiu R. P. skambučio R. Z. metu buvo pas savo seserį O. S.. Tarp jos ir M. M. įvyko konfliktas dėl pastarojo girtavimo ir kitokio svaiginimosi. R. P. konflikto metu M. M. nepalaikė, todėl Å¡is norėjo pasiÅ¡alinti, kad galėtų ir toliau svaigintis, bet neturėjo transporto priemonės. Å iÄ aplinkybę patvirtina 2016 m. kovo 30 d. 3.12.42 val. vykusio O.

S. ir nuteistojo tėvo telefoninio pokalbio garso įraÅ¡as, kurio metu girdisi, kaip O. S. kažkam pasakoja apie konfliktÄ , vos nevirtusį muÅ¡tynėmis, kada brolis atvažiavo į kiemÄ . Kita vertus, pagal nuosprendyje esančius teiginius, automobilis „VW Golf“ buvo padegtas iki 2016 m. kovo 30 d. 5.29 val., dėl to lieka neaiÅ¡ku, kokiu bÅ«du M. M. atsirado prie tos transporto priemonės, jeigu teismas nuosprendyje konstatavo, jog kalbėdamas su tėvu nuteistasis automobilio neturėjo. Taip pat neaiÅ¡ku, kokiu bÅ«du nuteistasis gavo degaus skysčio, reikalingo minėtam automobiliui padegti, kaip ir kuriuo metu M.

M. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kaimo atsirado pas R. P., gyvenantį Domeikavoje, (duomenys neskelbtini), jeigu apie 6.00 val. Å¡io liudytojo automobilis buvo užfiksuotas Kauno centre. 4.20. Apelianto teigimu, Å¡ioje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad I. L. po to, kai jis vienas automobiliu „VW Golf“ iÅ¡važiavo iÅ¡ R. P. kiemo, nužudė, o vėliau Å¡iÄ transporto priemonę sunaikino ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys. Tam neprieÅ¡tarauja ir teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, kad I.

L. mirė laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 29 d. 14.20 val. iki 2016 m. kovo 30 d. 0.20 val. bei nukentėjusiosios K. D. parodymai. Pastaroji, apklausiama teisme, savo vyrÄ apibÅ«dino, kaip gana Å«maus bÅ«do žmogų, kuris, bÅ«damas iÅ¡gėręs, galėdavo panaudoti fizinę jėgÄ . Apeliantas daro prielaidÄ , jog po iÅ¡siskyrimo su M. M. I. L. galėjo įsivelti į konfliktÄ su kitais asmenimis, pasibaigusį jo mirtimi. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė pridėti prie bylos kaltinamÄ jį aktÄ iÅ¡ kitos baudžiamosios bylos ir kaip liudytojÄ apklausti D.

P., jo parodymai, duoti minėtoje baudžiamojoje byloje, taip pat patvirtina, kad apsvaigęs I. L. bÅ«davo agresyvus ir linkęs smurtauti, jis galėjo turėti priešų. Apeliantas taip pat daro prielaidÄ , jog nužudant I. L. galėjo dalyvauti daugiau nei vienas asmuo, nes (duomenys neskelbtini) liga sergantis, turintis tik (duomenys neskelbtini) procentų darbingumÄ ir apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų M. M. nebÅ«tų pajėgęs susidoroti su stambaus vyro, koks buvo I. L., lavonu, jį pakelti, neÅ¡ioti ir panaÅ¡iai.

Faktiniai bylos duomenys taip pat rodo, kad kažkas, norėdamas paslėpti padaryto nusikaltimo pėdsakus, atliko M. M. neinkriminuotus veiksmus – surado kastuvÄ , nuėmė automobilio „VW Golf“ numerius, kurie pas M. M. nerasti. 4.21. Nesutikdamas su M. M. nuteisimu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį apeliantas nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių nuteistojo kaltę padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . Gynėjo teigimu, motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje apygardos teismas kategoriÅ¡kai nekonstatavo, jog bÅ«tent M.

M. vežė I. L. lavonÄ automobiliu „VW Golf“, dėl to yra pagrindas manyti, kad minėtÄ veiksmÄ galėjo atlikti kiti asmenys. Nuosprendyje nurodyta, kad minėta transporto priemonė buvo padegta, tačiau nepateikti motyvai, dėl kurių teismas sprendė, jog automobilis „VW Golf“ buvo sunaikintas visuotinai pavojingu bÅ«du. Teismų praktikoje laikoma, jog sunaikinimo bÅ«das yra visuotinai pavojingas, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės. Tačiau nagrinėjamu atveju automobilis „VW Golf“ buvo padegtas nuoÅ¡alioje vietoje, o tai, gynėjo vertinimu, kelia pagrįstas abejones dėl BK 187 straipsnyje nustatytÄ veikÄ kvalifikuojančio požymio buvimo.

Be to, automobilio „VW Golf“ registracijos dokumentai patvirtina, kad šis automobilis buvo varomas dyzelinu, todėl jį padegant turėjo būti panaudotas degusis skystis, galbūt benzinas. Bylos medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, jog M. M. kaltinime nurodytu laiku įsigijo padegimui įvykdyti reikalingas priemones. Liudytojai S. S. ir G. S., bendravę su nuteistuoju 2016 m. kovo 30 d. apie 6.00 val., taip pat neparodė, jog nuo pastarojo sklido degiųjų medžiagų, degėsių ar dūmų kvapas, buvo apdegęs jo kūnas ar drabužiai.

Bylos medžiagoje taip pat nėra specialisto iÅ¡vados, kurioje bÅ«tų konstatuota, kad ant M. M. kÅ«no ar drabužių buvo rasti degimo produktų palikti pėdsakai. Dėl to, gynėjo vertinimu, M. M. turi bÅ«ti iÅ¡teisintas ir pagal BK 187 straipsnio 2 dalį. 4.22. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas tik iÅ¡ dalies, todėl turėtų bÅ«ti pakeistas. Apeliantas neginčija M. M. nuteisimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, tačiau nurodo, kad už šį nusikaltimÄ M.

M. paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Nuteistasis visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, teismas tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, dėl to, gynėjo nuomone, M. M. galėjo bÅ«ti paskirta laisvės atėmimo bausmė, lygi M. M. kardomojo kalinimo laikotarpiui. Gynėjo vertinimu, toks sprendimas atitiktų nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, lengvinančiÄ aplinkybę, veikos padarymo bÅ«dÄ , jo sveikatos bÅ«klę.

Nesutikdamas su M. M. paskirta realia laisvės atėmimo bausme, apeliantas nurodo, kad pastarasis serga (duomenys neskelbtini). Å i liga įtraukta į sunkių nepagydomų ligų sÄ raÅ¡Ä , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/V-1247 „Dėl Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos bÅ«klės patikrinimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“. M. M. nustatytas tik (duomenys neskelbtini) procentų darbingumas, jam bÅ«tinas medicininis gydymas, kuris negali bÅ«ti suteiktas laisvės atėmimo vietų ligoninėje.

Gynėjo teigimu, esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis BK 76 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir, paskyręs bausmę nuteistajam, atleisti jį nuo bausmės atlikimo. Tačiau apygardos teismas pirmiau nurodytų aplinkybių BK 76 straipsnio taikymo aspektu neanalizavo, detaliau pasisakydamas tik dėl BK 54 straipsnio 3 dalies netaikymo. Be to, iš M. M. priteisė civilinį ieškinį, kurio dėl savo sveikatos būklės ir turtinės padėties jis niekada negalės atlyginti.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 5. Nuteistojo M. M. gynėjo advokato R. GirdziuÅ¡o apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

6. Teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, numatytų BPK 320 straipsnio 3 dalyje, pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma nuteistojo gynėjo paduotame apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas neginčija nuteistojo M. M. kaltės padarius BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , tačiau nesutinka su M. M. nuteisimu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį. Gynėjas iÅ¡ esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir remiantis juo padarytomis iÅ¡vadomis. Dėl BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos 7. Nuteistojo gynėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad M. M. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje, teigia, kad byloje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog M. M. dalyvavo darant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .

8. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad apeliantas nesutikdamas su nuosprendį priėmusio teismo atliktu įrodymų vertinimu bei jo padarytomis išvadomis teigia, jog byloje nenustatyta eilė aplinkybių, svarbių teisingam bylos išsprendimui: nenustatyta tiksli įvykio vieta, įvykio laikas; nesurastas ir neištirtas nusikaltimo įrankis – šaunamasis ginklas; neatskleisti I. L. nužudymo motyvai; apkaltinamasis nuosprendis priimtas remiantis išankstine prezumpcija, kad niekas kitas šio nusikaltimo padaryti negalėjo. Gynėjo apeliaciniame skunde kaip nepaneigta keliama gynybinė versija, jog I. L. išsiskyręs su M. M. automobiliu „V. G.“ išvažiavo ieškoti narkotinių medžiagų, dėl savo ūmaus būdo sukonfliktavo su nenustatytais asmenimis ir buvo nužudytas.

9. Teisėjų kolegija sprendžia, jog tiesioginių įrodymų, patvirtinančių M. M. kaltę nužudžius I. L., byloje nesurinkta, tačiau visuma objektyvių duomenų surinktų byloje ir iÅ¡tirtų pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, vieni kitus papildydami sudaro vientisÄ loginę duomenų grandinę, patvirtinančiÄ , jog bÅ«tent M. M. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nužudė I. L..

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatant objektyviÄ tiesÄ Å¡ioje byloje bÅ«tina nuteistojo M. M. parodymus apie jo paties atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį ir eiliÅ¡kumÄ Ä¯vertinti kitų objektyvių faktinių duomenų kontekste, kurie užfiksuoti nukentėjusiosios K. D., liudytojų D. P., Ž. Å ., K. B., I. K., S. S., G. S., R. K., R. B., O. S., R. P., O. S., D. Å . parodymuose, teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 126-134), teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 137-138), įvykio vietų apžiÅ«ros protokoluose, kuriuose užfiksuoti I.

L. lavono suradimo ir apžiūros, automobilio „V. G.“ suradimo ir apžiūros metu surinkti duomenys (t. 1, b. l. 44-60, 75-84, 90-97, 172-176), balistinio tyrimo specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 146-147), D. P. parodymams patikrinti atlikto eksperimento protokoluose (t. 14, b. l. 124-129, t. 15, b. l. 17-22), papildomos įvykio vietos apžiūros protokole (t. 14, b. l. 130-143), fonoskopinės ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 14, b. l. 216-220), tarnybiniuose pranešimuose dėl informacijos suteikimo (t. 14, b. l. 153-154, 190-191, 195-196, 200, 202, 206), tarnybiniame pranešime dėl išklotinių analizės (t. 15, b. l. 40-43).

11. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad apklaustas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu - 2016 m. balandžio 1 d., 2016 m. birželio 13 d., 2017 m. spalio 19 d. M. M. parodymus duoti atsisakė (t. 5, b. l. 46–47, 49–50, 58–59). Apklaustas pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje M. M. parodė, kad 2016 m. kovo 29 d. ketino vykti į Vilnių ir iÅ¡ ten parsivaryti paliktÄ automobilį. Tuo tikslu susiskambino su D. P. ir I. L., kurie iÅ¡ pradžių sutiko padėti M. M. parsivaryti automobilį iÅ¡ Vilniaus.

Ä® Vilnių ruošėsi važiuoti M. M. tėvui priklausančiu automobiliu „H. A.“. Važinėdami Å¡iuo automobiliu ieÅ¡kojo alkoholinių gėrimų, narkotikų, kurių pavartojus planai pasikeitė – į Vilnių nebevažiavo. VisÄ laikÄ automobilį „H. A.“ vairavo D. P. su kuriuo iÅ¡siskyrė (duomenys neskelbtini) plente. Vėliau už automobilio vairo sėdo I. L.. Jie važinėjosi jo (M. M.) tėvo automobiliu „H. A.“, kuris sugedo, todėl buvo paliktas netoli Ž.

Š. namų. Palikę sugedusį automobilį „H.“, jis su I. L. nuėjo pas Ž. Š., kuris paskolino automobilį „V. G.“. Šiuo automobiliu jis ir I. L. važinėjo ieškodami, kur nusipirkti alkoholio. Vėliau, tamsiu paros metu, kartu su I. L. nuvažiavo pas R. P.. Jis liko pas R. P., o I. L. išvažiavo, nes norėjo įsigyti narkotinių medžiagų. Jis (M. M.) I. L. daugiau nematė. Nupirkęs narkotinių medžiagų I. L. turėjo jam paskambinti. Vėliau R. P. jį (M. M.) nuvežė pas seserį O.

S., tačiau įvykus konfliktui jis pas seserį nepasiliko. IÅ¡važiuojant iÅ¡ sesers namų užklimpo R. P. automobilis, jis padėjo jį iÅ¡stumti, todėl galėjo iÅ¡sipurvinti. R. P. jį vežė ir pas R. S. bei O. S. (O. S.), kuriai pirko suÅ¡ius. TÄ dienÄ jis turėjo tik vienÄ telefonÄ . Nuteistasis M. M. patvirtino, kad I. L. buvo Å«maus bÅ«do, tačiau jų santykiai buvo geri, tarpusavyje nekonfliktuodavo. TÄ dienÄ I. L. kartu su juo vartojo narkotines medžiagas ir alkoholį. Automobilyje jie rÅ«kė kaljanÄ .

12. Šioje apklausoje M. M. išsiskyrimo su D. P. aplinkybių nedetalizavo. Dėl 2016 m. kovo 29 d., 20.42.39 val. ir 20.45.58 val. vykusių ir pokalbių stenogramose užfiksuotų pokalbių šioje apklausoje M. M. klausimai nebuvo užduoti. Papildomai apklaustas teismo posėdyje 2019 m. gegužės 31 d. M. M. parodė, kad I. L. buvo labai karšto, ūmaus būdo, atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje skriausdavo kitus nuteistuosius Paaiškindamas pokalbių 2016 m. kovo 29 d., 20.42.39 val. ir 20.45.58 val. metu užfiksuotų pašalinių garsų kilmę, M. M. patvirtino, kad įrašuose girdimas rūkomo kaljano burbuliavimas (t. 13, b. l. 96).

13. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme M. M. nurodė, kad negali paaiškinti, kodėl 2016 m. kovo 29 d. po 21 val. buvo išjungtas I. L. telefonas, kodėl staiga pakeitė savo planus ir kodėl nenuvežė O. S. žadėtų maisto produktų, kodėl pokalbių su asmenimis įvardintais „K.“ ir „B.“, tuos pokalbius staiga nutraukė, o po jų M. M. telefone SIM kortelė nebeveikė (t. 15, b. l. 125-142). Apklaustas apeliacinės instancijos teisme 2020 m. gruodžio 3 d. M. M. parodė, kad negali paaiškinti ar tuoj po įvykio pasikeitė rūbus ar ne. Paaiškino, kad rūbus keisdavo gana dažnai, tačiau kada pasikeitė rūbus po 2016 m. kovo 29 d. nurodyti negali (t. 15, b. l. 167-170).

14. Nustatant įvykių, vykusių 2016 m. kovo 29 d., eigÄ itin reikÅ¡mingi yra nukentėjusiosios nužudytojo I. L. žmonos K. D. bei paskutinio I. L. gyvÄ mačiusio (atmetus liudytojų R. P. ir O. S. parodymus, dėl kurių patikimumo vertinimo argumentai pateikiami paskesnėje nutarties dalyje) D. P. parodymai. K. D. patvirtino, kad 2016 m. kovo 29 d. I. L. žadėjo susitikti su M. M. ir kartu su juo važiuoti į Vilnių. Su I. L. telefonu paskutinį kartÄ susiekė apie 17.30 val., vėliau I. L. nekėlė ragelio, o nuo 21 val. jo telefonas buvo iÅ¡jungtas (t. 11, b. l. 159-162). Tokie K. D. parodymai patvirtinami ir kitais bylos duomenimis. IÅ¡ iÅ¡klotinių analizės matyti, kad I. L. naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) prisijungimas prie bokÅ¡to (duomenys neskelbtini), Kaune, užfiksuotas 17:35 val. kontakto metu su K. D. naudojamu telefonu. Daugiau ryÅ¡ių ir prisijungimų prie bokÅ¡tų 2016 m. kovo 29 d. nebeužfiksuota (t. 15, b. l. 40-43).

15. Aplinkybes, kad M. M. 2016 m. kovo 29 d. kartu su I. L. važinėjo M. M. tėvui priklausančiu automobiliu, detaliai patvirtino liudytojas D. P.. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis D. P. parodė, kad M. M. praÅ¡ymu 2016 m. kovo 29 d. pavakary automobiliu „H. A.“ vežiojo jį ir jo draugÄ I. L.. Taip pat M. M. praÅ¡ymu pirko alkoholį, vėliau pats M. M. pirko narkotines medžiagas, kurias kartu su I. L. vartojo automobilyje. M. M. Å¡aukÅ¡te „iÅ¡virė kokainÄ â€œ, abu su I.

L. jį rÅ«kė, taip pat rÅ«kė „pypkę“. Jiems bevažiuojant, M. M. skambino merginai, pas kuriÄ su I. L. planavo vykti. M. M. praÅ¡ymu jis pirko suÅ¡ius. KeliÄ , kuriuo reikia važiuoti, rodė M. M.. Važiavo Lampėdžių link, (duomenys neskelbtini) plentu, vėliau pasukęs į gatvelę sustojo jos gale ir palikęs automobilyje I. L. su M. M. nuėjo (duomenys neskelbtini) plento link, kur apie 21 val. įsėdo į mikroautobusÄ Nr. (duomenys neskelbtini) norėdamas grįžti namo. Namo grįžo apie 21.30 val. (t. 4, b. l. 76–79).

Parodymų patikrinimo metu D. P. parodė (duomenys neskelbtini) gatvėje vietÄ , kurioje pastatęs automobilį „H. A.“ iÅ¡lipo, o automobilyje paliko M. M. ir I. L., taip pat parodė vietÄ (duomenys neskelbtini), kur įlipo į (duomenys neskelbtini) marÅ¡ruto mikroautobusÄ (t. 4, b. l. 83–90). Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas D. P., be pirmiau paminėtų aplinkybių, parodė, kad įvykio dienÄ automobilyje nematė Å¡aunamojo ginklo. Taip pat parodė, kad bevažinėjant nebuvo kilę konfliktų (t. 12, b. l. 79–83).

Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas D. P. parodė, kad jam vairuojant automobilį I. L. sėdėjo šalia vairuotojo, o M. M. sėdėjo automobilio gale. Automobilis „H.“ burzgė, nes buvo senas, tačiau važiavo normaliai. Matė, jog dega lemputė, rodanti, kad degalų bakas yra tuščias, tačiau automobilis važiavo. Liudytojas parodė ir tai, kad M. M. ir I. L. PC „P.“ pirko rūkymo įrankius, pypkes, „triūbas“. Matė, kaip M. M. ir I. L. automobilyje rūkė naudodamiesi „stikline pypke“.

M. M. ir I. L. santykiai buvo draugiÅ¡ki, jie abu daug juokėsi. Jiems bevažinėjant, M. M. kalbėjo telefonu, vieno iÅ¡ pokalbių metu susitarė vykti pas merginÄ , jai buvo perkami suÅ¡iai. Nuvažiavus iki parduotuvės „O.“ jis pirko vienÄ ar dvi porcijas suÅ¡ių, tuo metu jam skambino uoÅ¡vienė, prašė pasiimti sugyventinės vaikÄ , tačiau jis atsakė, kad nežino, kiek dar užtruks. Vėliau jie nuvažiavo į akligatvį – (duomenys neskelbtini) gatvės pabaigoje. Å ioje vietoje pabuvęs 1–2 min. jis atsisveikino su M.

M. ir I. L. bei juos palikęs automobilyje nuėjo tilto link. Ėjo apie 15 min. Priėjęs gatvę įsėdo į mikroautobusÄ ir važiavo namo. Liudytojas patvirtino, jog jis 2016 m. kovo 29 d. 21.30 val. parašė SMS žinutę sugyventinei, taip pat 21.36 val. parašė SMS žinutę „pasiimk A. pati“ (t. 14, b. l. 168–184).

16. Bylos duomenimis, D. P. naudotas mobiliojo ryÅ¡io abonentas 2016 m. kovo 29 d. 20.22 val. jungėsi prie bokÅ¡tų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, ir (duomenys neskelbtini), Kaune; 21.36 val. jungėsi prie bokÅ¡to, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune (t. 15, b. l. 40–43). Tokie mobilaus ryÅ¡io telefono duomenys patvirtina D. P. parodymus apie parduotuvėje „O.“ (esančios netoli (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune) pirktÄ maistÄ .

17. IÅ¡ liudytojo D. P. parodymų matyti, jog jis, norėdamas grįžti namo, apie 21 val. įsėdo į mikroautobusÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iki kurio ėjo apie 15 min. Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyrius pateikė duomenis apie (duomenys neskelbtini) marÅ¡rutinio taksi marÅ¡rutÄ , t. y. kad Å¡io numerio mikroautobusas važiavo (duomenys neskelbtini) (t. 14, b. l. 148). UAB „K.“ pateikė duomenis apie (duomenys neskelbtini) marÅ¡rutinio taksi grafikÄ , informavo, kad 20.50 val. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) stotelės iÅ¡vykęs mikroautobusas buvo paskutinis, kuris važiavo iki galinės stotelės (duomenys neskelbtini).

Å io numerio mikroautobusas (duomenys neskelbtini) nevažiavo (t. 14, b. l. 193, 194; t. 15, b. l. 8, 9). Eksperimento atlikimo protokole nurodyta, kad vidutinio ėjimo žingsniu atstumas nuo (duomenys neskelbtini) pabaigos (vietos, kuriÄ parodymų patikrinimo metu nurodė D. P.) iki vietos, esančios (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ pastatÄ Nr. (duomenys neskelbtini), nueitas per 9 min. 33 sek. (t. 14, b. l. 124–129). Eksperimento atlikimo protokole nurodyta, kad vidutiniu ėjimo žingsniu atstumas nuo (duomenys neskelbtini) pabaigos iki (duomenys neskelbtini) esančios autobusų stotelės, kuriÄ nurodė D.

P., kaip vietÄ , kurioje jis įsėdo į marÅ¡rutinį mikroautobusÄ , nueitas per 19 min. 5 sek. (t. 15, b. l. 19–20). Tokie duomenys patvirtina liudytojo D. P. parodymus, jog iki mikroautobuso jis ėjo apie 15 min. Objekto apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad Å¡alia namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune, yra autobusų sustojimo stotelė. Netoli stotelės yra žiedinė sankryža, į kuriÄ galima įvažiuoti iÅ¡ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (t. 15, b. l. 13–16).

Eksperimento atlikimo protokole nurodyta, kad atstumas nuo autobusų stotelės, esančios ties gyvenamuoju namu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Kaune, važiuojant buvusiu mikroautobuso Nr. (duomenys neskelbtini) marÅ¡rutu, iki (duomenys neskelbtini) esančios autobusų stotelės ties gyvenamuoju namu Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiuotas per 10 min. 51 sek. (t. 15, b. l. 21–22). Tokios nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad liudytojas D. P. norėdamas grįžti namo ir suspėti į apie 21 val. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) esančios autobusų stotelės, ties gyvenamuoju namu Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡vykstantį mikroautobusÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ vietos, kur (duomenys neskelbtini) pabaigoje automobilyje paliko M.

M. ir I. L., turėjo iÅ¡vykti apie 20.40 val., todėl visiÅ¡kai nepagrįstai gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, jog D. P. dar 21 val. matė I. L. gyvÄ (duomenys neskelbtini).

18. Liudytojas D. P. parodė ir tai, kad M. M. ir I. L. buvo nuvežęs į PC „P.“, kur šie įsigijo rūkyti skirtus prietaisus. Tokius liudytojo parodymus patvirtina objektų apžiūros protokole nurodyti duomenys. Šiame protokole, surašytame apžiūrėjus kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu iš PC „P.“, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad PC „P.“ automobilių stovėjimo aikštelės vaizde matoma, kaip 2016 m. kovo 29 d. 19.24.07 val.

į aikÅ¡telę atvažiuoja galimai automobilis „H. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). IÅ¡ jo iÅ¡lipa du asmenys (iÅ¡ automobilio priekinės keleivio ir galinės sėdynės) galimai M. M. su I. L., o vairuotojas lieka automobilyje. 19.28.45 val. į prekybos centrÄ ateina M. M. su I. L.. Matomas vaizdas, kaip pirmas iÅ¡ prekybos centro iÅ¡eina M. M., vėliau – I. L.. 2016 m. kovo 29 d. 19.41.06 val. į minėto automobilio priekinę keleivio vietÄ atsisėda I. L.. 19.42.55 val. matomas nuvažiuojantis galimai automobilis „H.

A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 56–58, 59–65).

19. Liudytojas D. P. teigė, kad, važinėjant kartu su M. M. ir I. L., vieno iÅ¡ telefoninių pokalbių metu M. M. susitarė vykti pas merginÄ , jai buvo nupirkti suÅ¡iai. Parduotuvėje „O.“ jis (D. P.) pirko vienÄ ar dvi porcijas suÅ¡ių, tuo metu jam skambino uoÅ¡vienė, prašė pasiimti sugyventinės vaikÄ . Vėliau jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pabaigÄ . Eksperimento atlikimo protokole nurodyta, kad nuo D. P. parodymų patikrinimo metu nurodytos vietos, esančios netoli pastato „O.“, (duomenys neskelbtini), Kaune, iki (duomenys neskelbtini) pabaigos važiavimo automobiliu laikas 9 min. 28 sek. (t. 15, b. l. 17–18).

Liudytojo D. P. parodymus patvirtina ir kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti M. M. pokalbiai su O. S. (O. S.). 2016 m. kovo 29 d. 19.52.54 val. pokalbio metu M. M. pasakė, kad jis su draugais yra prie „U.“, (duomenys neskelbtini), Kaune, ir rÅ«ko. Pokalbio metu M. M. pasakė atvažiuosiÄ s pas O. S.. Å io pokalbio metu fone girdisi dviejų vyrų (D. P. ir I. L.) pokalbis. 20.01.29 val. M. M. klausė O. S., kÄ atvežti jos vaikams. O. S. paprašė jo atvažiuoti ir tada jie užsisakys suÅ¡ių.

M. M. pasakė, kad nuvažiuos namo pas tėvus ir maždaug po 35 minučių draugas jį pas jÄ atveÅ¡. 20.14.36 val. M. M. klausė O. S., kokius suÅ¡ius nupirkti. O. S. paklausus, kur Å¡iuo metu jis yra, M. M. nurodė, kad važiuoja iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į ,,O.“ nupirkti suÅ¡ių ir tada važiuos pas jÄ . Ä® pokalbį buvo įsiterpęs ir I. L.. Fone girdisi D. P. balsas (t. 7, b. l. 41–60). Liudytoja O. S., apklausta pirmosios instancijos teisme, parodė, kad 2016 m. kovo 29 d. M. M. turėjo atvažiuoti pas jÄ Ä¯ svečius, tačiau neatvažiavo.

TÄ dienÄ jie kalbėjosi telefonu, M. M. sakė atvažiuosiÄ s, ji paprašė nupirkti suÅ¡ių. Jis atvažiavo naktį iÅ¡ 2016 m. kovo 30 d. į 31 d. (t. 12, b. l. 15–20). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja O. S. parodė, kad 2016 m. kovo 29 d. apie 20 val. ji susiskambino su M. M., kuris ketino atvažiuoti pas jÄ Ä¯ svečius, bet neatvažiavo. Ji tÄ vakarÄ vėliau jam skambino, tačiau M. M. neatsiliepė (t. 4, b. l. 53–55). Tarnybiniame praneÅ¡ime, suraÅ¡ytame vykdant Generalinės prokuratÅ«ros prokuroro atskirÄ pavedimÄ , nurodyta, jog kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas M.

M. naudotas abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. kovo 29 d. 20.14.36 val. jungėsi prie celės (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), Kauno r.; 20.29.31 val. jungėsi prie celės (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), Kauno m. (t. 14, b. l. 196–198). Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas M. M. pokalbis su D. Š. (t. 7, b. l. 41–60). 2016 m. kovo 29 d. 20.29.31 val. M. M. skambinusiai D. Š. pažadėjo netrukus atvažiuoti (t. 7, b. l. 41–60).

Apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja D. Å . parodė, kad galėjo bÅ«ti, jog ji 2016 m. kovo 29 d. 20.30 val. skambino M. M.. Nurodė, jog negali paaiÅ¡kinti kam priklauso telefono numeris (duomenys neskelbtini) (t. 15, b. l. 125–142). Tokie duomenys patvirtina, kad 2016 m. kovo 29 d. 20.14 val. D. P. vairuojamas automobilis važiavo iÅ¡ Domeikavos, Kauno r., į prekybos centrÄ â€žO.“, kur, įsigijus suÅ¡ių, 20.29 val. važiavo (duomenys neskelbtini) gatvės pabaigos link, kur atvyko maždaug 20.39 val.

Tai patvirtina ir liudytojo D. P. parodymus, jog nuvykus į (duomenys neskelbtini) gatvės pabaigÄ , jis pabuvo apie 1–2 min. ir atsisveikinęs su M. M. ir I. L. nuėjo ketindamas grįžti namo.

20. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog byloje nenustatyta I. L. nužudymo vieta ir laikas. Pirmiau aptartais D. P. parodymais nustatyta, kad jis I. L. ir M. M. paliko automobilyje „H. A.“ (duomenys neskelbtini) gatvėje vėliausiai apie 20:40 val. Atmestini M. M. parodymai, kad jis ir I. L. iš šios vietos vyko dar ieškoti narkotinių medžiagų, vėliau automobiliui „H.“ sugedus paliko jį Domeikavoje netoli Ž. Š. namų, o patys nuėjo pas Ž. Š. iš kurio pasiskolino automobilį „V.

G.“, ir juo nuvažiavo pas R. P.. Visų pirma iÅ¡ D. P. parodymų matyti, kad jis visÄ laikÄ vairavo automobilį „H. A.“, kuomet Kauno mieste buvo ieÅ¡koma įsigyti alkoholio ir narkotinių medžiagų. D. P. patvirtino, kad automobilis buvo senas, burzgė, labai ūžė, tačiau važiavo normaliai, variklis buvo tvarkoje. Antra, atmesdama nuteistojo M. M. aiÅ¡kinimÄ , kad automobilis sugedo, todėl buvo paliktas Domeikavoje, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į jo dingimo aplinkybes:

M. M. tėvui priklausęs automobilis, nepaisant paskelbtos paieškos, taip ir nebuvo surastas; neįtikėtina, kad senas, M. M. teigimu sugedęs, 200-300 Eur kainuojantis automobilis būtų buvęs kam nors reikalingas ir tuo tikslu tuoj pat po įvykio pagrobtas. Akivaizdu, kad tuoj po I. L. nužudymo automobilis „H. A.“ siekiant sunaikinti nusikaltimo pėdsakus ir įkalčius buvo paslėptas ar sunaikintas paties M. M. iniciatyva.

21. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad I. L. mirties priežastis yra du šautiniai galvos sužalojimai. Vienas kiaurinis šautinio sužalojimo kanalas prasideda šautine žaizda (įėjimo anga) kairio paausio srityje, <...>, kanalas baigiasi šautine žaizda (išėjimo anga) dešinio smilkinio srityje. Šiuo šūviu padaryta odos žaizda yra šautinė – šūvio įėjimo žaizda, padaryta iš artimo atstumo, galimai įrėmus ginklo vamzdžio laibgalį.

Kitas (kiauryminis) galvos Å¡autinio sužalojimo kanalas prasideda Å¡autine žaizda (įėjimo anga) deÅ¡inėje pakauÅ¡io pusėje, <...>, baigiasi kairio smilkinkaulio piramidėje. PakauÅ¡io deÅ¡inės pusės odos žaizda yra Å¡autinė – Å¡Å«vio įėjimo žaizda. Artimo Å¡Å«vio pėdsakų nėra. PakauÅ¡kaulio skylinio sužalojimo morfologiniai požymiai bÅ«dingi Å¡autiniam sužalojimui – sviedinio įėjimo angai. Kiekvienas Å¡autinis galvos sužalojimas padarytas Å¡aunant vienÄ Å¡Å«vį Å¡aunamuoju ginklu, galbÅ«t užtaisytu tuo pačiu vienu sviediniu, galbÅ«t kulka.

Å Å«vių eiliÅ¡kumo vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyti negalima, tačiau, sprendžiant pagal kraujosruvų kanalų aplinkoje intensyvumÄ , galima teigti, kad yra kiek didesnė tikimybė, jog pirmiau buvo Å¡auta į pakaušį. Mirtis įvyko kone tuojau pat po vieno iÅ¡ Å¡autinių sužalojimų padarymo. Å autiniai galvos sužalojimai vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas ir tapo mirties priežastimi. Taip pat tyrimo metu I. L. konstatuoti deÅ¡inio žasto ir dilbio sužalojimai, pagal pobÅ«dį atitinkantys pomirtinius, ir daugybiniai odos nubrozdinimai bei poodinės kraujosruvos, susiformavę, tikėtina, perimortaliai griÅ«vant ar velkant kÅ«nÄ (t. 1, b. l. 126–134).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad iš I. L. lavono išimta ir tirti pateikta kulka yra pramoninės gamybos, 9 mm kalibro MAKAROV (9 x 18 mm) šovinio dalis. Tirti pateikta kulka iššauta iš savadarbio arba perdirbto 9 mm kalibro šaunamojo ginklo (pistoleto, pistoleto-kulkosvaidžio) (t. 1, b. l. 146–147). I. L. mirė tarp 2016 m. kovo 29 d. 14.20 val. ir 2016 m. kovo 30 d. 00.20 min. Taigi, remiantis pirmiau aptartomis teismo medicinos specialisto išvadomis neabejotinai nustatyta, jog I.

L. buvo tyčia nužudytas panaudojant Å¡aunamÄ jį ginklÄ , juo paleidžiant du Å¡Å«vius nukentėjusiajam į galvÄ . Ä® kairio paausio sritį Å¡auta iÅ¡ artimo atstumo, galimai įrėmus ginklo vamzdžio laibgalį, kitas Å¡Å«vis paleistas į deÅ¡inę pakauÅ¡io pusę, Å¡ioje vietoje galvos odoje artimo Å¡Å«vio pėdsakų neužfiksuota (t. 1, b. l. 44-60). Atsižvelgiant į aptariamoje teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje užfiksuotus duomenis apie nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobÅ«dį – Å¡Å«viais padarytų kulkos įėjimo žaizdų lokalizacijÄ (kairys paausys ir pakauÅ¡is), Å¡autinių sužalojimų padarytų žaizdų kanalų kryptį, galima padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡Å«viai I.

L. į galvÄ , ypač pakaušį, buvo padaryti Å¡ovusiajam esant nukentėjusiajam už nugaros. Pažymėtina, kad pagal teismo medicinos specialisto iÅ¡vadÄ , kiek didesnė tikimybė, kad pirmiau buvo Å¡auta į pakaušį (iÅ¡ didesnio atstumo), o vėliau – galimai įrėmus ginklÄ Ä¯ galvÄ , į kairį paausį.

22. Pirmiau išanalizuotais D. P. parodymais nustatyta, kad jis M. M. ir I. L. (duomenys neskelbtini) plente paliko apie 20.40 val. Tuo metu, kai D. P. išlipo iš automobilio M. M. ir I. L. rūkė pypkę su narkotinėmis medžiagomis, abu buvo apsvaigę, I. L. sėdėjo automobilio priekyje keleivio vietoje, o M. M. galinėje automobilio sėdynėje.

23. Nuteistojo M. M. gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad D. P. iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, M. M. turėjo iÅ¡ automobilio galo persėsti į vairuotojo vietÄ . Tačiau toks teiginys nepagrįstas jokiais bylos duomenimis, grindžiamas tik spėjimais. Å ios aplinkybės nei vienoje apklausoje nepatvirtino ir pats M. M.. Pagal jo parodymus I. L. į vairuotojo vietÄ persėdo tuomet, kai apie 21 val. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) plento buvo važiuojama ieÅ¡koti kvaiÅ¡alų.

24. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad apie 20.40 val. D. P. automobilyje palikus M. M. ir I. L., M. M. 20.42.39 val. ir 20.45.58 val. skambino byloje nenustatyti vyrai. M. M. pokalbiai su jais užfiksuoti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini). 2016 m. kovo 29 d. 20.42.39 val. pokalbio pradžioje M. M. neatpažįsta skambinančiojo, o vėliau, Å¡iam prisistačius, M. M. nurodo, kad jam perskambins. Fone girdisi garsai, panaÅ¡Å«s į dÅ«savimÄ , gargaliavimÄ . 20.45.58 val.

M. M. skambino nenustatytas vyras, Å¡io pokalbio pradžioje M. M. neatpažino skambinančiojo, Å¡iam prisistačius, M. M. nurodo, kad baigiasi benzinas, perskambins vėliau. Šį protokolÄ suraÅ¡iusio pareigÅ«no nuomone, pokalbio metu fone girdisi duslÅ«s garsai, gargaliavimai (t. 7, b. l. 41–60). Nuteistojo gynėjas teisus apeliaciniame skunde nurodydamas, kad nebuvo nustatytas minėtų M. M. pokalbių fone girdimų garsų Å¡altinis. BaudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme, buvo paskirta ir atlikta fonoskopinė ekspertizė, kuria buvo siekiama nustatyti garso įraÅ¡uose Nr. (duomenys neskelbtini) (2016 m. kovo 29 d. 20.42.39 val.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (2016 m. kovo 29 d. 20.45.58 val.) užfiksuotų foninių garsų, panaÅ¡ių į dÅ«savimÄ ir gargaliavimÄ , kilmę.

Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertės, atlikusios fonoskopinį tyrimÄ , ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog tikėtina, kad tiriamieji garso įraÅ¡ai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra nesumontuoti. Tiriamuosiuose garso įraÅ¡uose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra užfiksuoti dviejų asmenų telefoniniai pokalbiai. Å iuose įraÅ¡uose užfiksuoto antro pokalbio dalyvio (asmuo, kuris atsiliepia) garsinės aplinkos nustatyti negalima.

Tiriamajame garso įraÅ¡e Nr. (duomenys neskelbtini) apie 17 sek. ir 24 sek. nuo garso įraÅ¡o pradžios girdisi garsai, panaÅ¡Å«s į žmogaus apsunkinto kvėpavimo metu skleidžiamus garsus (pvz., dejavimÄ ar atodÅ«sį). VienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyti telefoninių pokalbių metu fone girdimų garsų atsiradimo mechanizmo negalima, nes garsai yra užgožiami („maskuojami“) pagrindinio pokalbio kalbos signalu. Kitame garso įraÅ¡e Nr. (duomenys neskelbtini) apie 13 sek., 16 sek., 18,5 sek. ir 20,5 sek. nuo garso įraÅ¡o pradžios girdisi garsai, panaÅ¡Å«s į gargaliavimÄ , knarkimÄ ar Å¡vokÅ¡timÄ .

VienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyti Å¡itų foninių garsų atsiradimo mechanizmo negalima, nes garsai yra užgožiami („maskuojami“) pagrindinio pokalbio kalbos signalu (t. 14, b. l. 216–220). Nors minėtuose pokalbiuose užfiksuotų foninių garsų kilmė neabejotinai nėra nustatyta, tačiau Å¡ių pokalbių turinys leidžia spręsti apie iÅ¡ esmės pasikeitusiÄ M. M. elgsenÄ , jo pokalbio bÅ«dÄ . Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad iki Å¡ių telefoninių skambučių noriai su jam skambinusiais asmenimis bendravęs M.

M. skubiai nutraukia pokalbius. Ne mažiau svarbi aplinkybė, kad po Å¡ių skambučių M. M. mobiliojo ryÅ¡io telefonu nebesinaudoja. Tokia informacija nurodyta tarnybiniame praneÅ¡ime, suraÅ¡ytame vykdant Generalinės prokuratÅ«ros prokuroro atskirÄ pavedimÄ â€“ po paskutinio pokalbio (2016 m. kovo 29 d. 20.45.58 val.) M. M. abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) ir mobiliojo ryÅ¡io telefonu, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), nebesinaudojo (t. 14, b. l. 200). Abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi M.

M., išklotinėje duomenų apie užfiksuotus ryšius nėra (t. 15, b. l. 40–43). Bylos duomenimis, M. M. naudotas abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. kovo 29 d. 20.42.39 val. jungėsi prie celės (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), Kauno m.; 20.45.58 val. jungėsi prie celių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), Kauno m. (t. 14, b. l. 196–198). Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia nuteistojo gynėjas, t. y. kad tuo metu transporto priemonė judėjo, tokie duomenys leidžia teigti, jog šių telefoninių pokalbių metu M.

M. buvo (duomenys neskelbtini) pabaigoje, t. y. vietoje, kuriÄ parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė liudytojas D. P., kai apie 20.40 val. automobilyje paliko M. M. ir I. L..

25. Taigi, pirmiau aptarti įstatymo nustatyta tvarka gauti duomenys patvirtina, kad D. P. Kauno mieste, (duomenys neskelbtini) plente sėdinčius M. M. tėvui priklausančiame automobilyje „H. A.“ paliko 2016 m. kovo 29 d. apie 20.40 val.; kad tuoj pat po to 20.42.39 val. ir 20.45.58 val. vykusius pokalbius telefonu su nenustatytais asmenimis M. M. staiga nutraukė, nurodydamas dirbtinai sugalvotas priežastis – „pasibaigė benzinas“, „tuoj perskambinsiu“; kad Å¡ių pokalbių metu užfiksuoti garsai panaÅ¡Å«s į apsunkinto kvėpavimo metu skleidžiamus garsus (dejavimÄ ar atodÅ«sį) ir garsai panaÅ¡Å«s į gargaliavimÄ , knarkimÄ ar Å¡vokÅ¡timÄ ; kad M.

M. naudotas abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. kovo 29 d. 20.42.39 val. ir 20.45.58 val. jungiasi prie celių (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), Kauno mieste; kad po paskutinio pokalbio (20.45.58 val.) M. M. minėtu telefono numeriu ir telefonu nebesinaudojo; kad įvykio dienÄ po 21 val. buvo iÅ¡jungtas ir žuvusiojo I. L. telefonas, kuris vėliau taip ir nebuvo surastas; kad I. L. buvo nužudytas dviem Å¡Å«viais – į pakaušį ir kairį paausį; kad D. P. paliekant M.

M. ir I. L., pastarasis sėdėjo automobilio priekinėje keleivio sėdynėje, o M. M. – galinėje; kad M. M. tėvui priklausantis automobilis „H. A.“, kuriame D. P. paliko M. M. ir I. L. po įvykio dingo ir nebuvo surastas.

26. Pirmiau aptartų duomenų analizė taip pat leidžia atmesti gynybos pateiktÄ versijÄ , jog I. L. galėjo bÅ«ti nužudytas po to, kai M. M. pasiliko Domeikavoje pas R. P. ir automobiliu „V. G.“ iÅ¡važiavo ieÅ¡koti narkotinių medžiagų. Teisėjų kolegija atmesdama apeliacinio skundo argumentus, jog I. L. galėjo nužudyti byloje nenustatyti asmenys, su kuriais jis, ieÅ¡kodamas narkotinių medžiagų, galėjo įsivelti į konfliktÄ , atkreipia dėmesį į tokiai versijai prieÅ¡taraujančius M. M. parodymus apygardos teisme. Å iuose parodymuose M. M. patvirtino, jog jam tikrai žinoma kur po jų iÅ¡siskyrimo nuvažiavo I. L. ir su kuo jis bendravo. Akivaizdu, kad nustačius tokius asmenis bÅ«tų galima gauti vertingos informacijos apie „tikruosius“ I. L. žudikus. Atsisakydamas įvardinti jo paminėtus asmenis M. M., tokį sprendimÄ argumentavo nenoru Å¡ių asmenų įvelti į procesÄ .

27. Be to, teisėjų kolegija atmesdama aptariamÄ gynybinę versijÄ , atkreipia dėmesį į I. L. nužudymo bÅ«dÄ â€“ nuÅ¡autas tyčia paleidžiant du Å¡Å«vius į galvÄ , labai tikėtina iÅ¡ už nugaros. Toks sužalojimo mechanizmas vargu ar įmanomas atsitiktinio konflikto metu, kaip teigiama apeliaciniame skunde, tačiau visiÅ¡kai neprieÅ¡tarauja be kita ko byloje nustatytoms aplinkybėms, jog įvykio metu I. L. sėdėjo automobilio priekinėje sėdynėje, o M. M. jam už nugaros.

28. Teisėjų kolegija įvertinusi pirmiau aptartų įrodymų visumÄ sprendžia, jog M. M. 2016 m. kovo 29 d. apie 20.42 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir alkoholio iÅ¡ tiksliai tyrimo metu nenustatyto savadarbio arba perdirbto 9 mm kalibro Å¡aunamojo ginklo Kauno mieste, (duomenys neskelbtini) plente, tyčia du kartus Å¡ovė I. L. į galvÄ , padarydamas jam sužalojimus nuo kurių nukentėjusysis mirė.

29. Gynėjo apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, jog M. M. suformuluotame kaltinime nėra nurodyti ir byloje nenustatyti I. L. nužudymo motyvai. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia byloje esančių įrodymų, kuriais remiantis M. M. pripažintas kaltu dėl I. L. nužudymo. Iš tikrųjų byloje nėra liudytojų, kurie būtų tiesiogiai stebėję įvykį, todėl neatskleistos ir M. M. ir I. L. paskutinių pokalbių detalės. Kita vertus, iš bylos duomenų matyti, kad M. M. ir I. L. prieš D.

P. iÅ¡vykimÄ vartojo narkotines medžiagas, vienas kitÄ senai pažinojo, abu buvo teisiami ir atliko bausmę už padarytus nusikaltimus. IÅ¡ nukentėjusiosios K. D. parodymų matyti, kad M. M. ir I. L. nebuvo artimi draugai, o dėl 2014-2015 metais kilusio incidento buvo pradėta byla, kurioje I. L. buvo kaltinamasis, o M. M. nukentėjusysis. Tai turint omenyje, galima padaryti iÅ¡vadÄ , jog M. M. nužudydamas I. L. galėjo vadovautis įvairiais motyvais (staigus pyktis, ginčas, kerÅ¡tas) žinomais tik pačiam M.

M.. Juo labiau, kad pagal bylos duomenis (t. 6, b. l. 158-163) M. M. apibūdinamas, kaip neprognozuojamas, nestabilios psichikos asmuo. Pagal bylos duomenis M. M. prieš įvykį vartojo narkotikus, alkoholį, todėl akivaizdu, kad nuo alkoholio ir kvaišalų apsvaigusio M. M. elgesio savikontrolė įvykio metu buvo sutrikusi, o elgesys neadekvatus.

30. IÅ¡tyrus kulkÄ iÅ¡imtÄ iÅ¡ I. L. lavono buvo nustatyta, kad tai pramoninės gamybos, 9 mm kalibro „Makarov“ Å¡ovinio dalis, ji buvo iÅ¡Å¡auta iÅ¡ savadarbio arba perdirbto 9 mm kalibro Å¡aunamojo ginklo (pistoleto, pistoleto – kulkosvaidžio). Akivaizdu, kad toks ginklas iki nusikaltimo buvo laikomas nelegaliai, o po nusikalstamos veikos – kaip vienas iÅ¡ įkalčių paslėptas arba sunaikintas. Juo labiau, kad M. M. po I. L. nužudymo iki jo sulaikymo (2016 m. kovo 31 d.) turėjo pakankamai daug laiko tai padaryti. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, jog nusikaltimo įrankio – Å¡aunamojo ginklo identifikavimas padėtų byloje nustatyti objektyviÄ tiesÄ , tačiau Å¡ioje byloje nužudymo įrankis – Å¡aunamasis ginklas nėra vienintelis galimas įrodymas, joje surinkta ir daugiau duomenų, patvirtinančių aplinkybes turinčias reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

31. Iš pirmiau aptartų nuteistojo parodymų matyti, jog M. M. teigė, kad, kartu su I. L. palikę nebevažiuojantį automobilį „H.“, pas Ž. Š. ėjo prašyti kito automobilio, kuriuo būtų važiavę įsigyti narkotinių medžiagų. Automobilis „H. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis V. J. M., kuris, kaip aiškino M. M., buvo paliktas (duomenys neskelbtini), Domeikavoje, Kauno r., nebuvo surastas, todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno iniciatyva 2016 m. balandžio 1 d. buvo paskelbta šio automobilio paieška (t. 1, b. l. 69, 71–72).

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas Ž. Å . parodė, kad įvykio vakarÄ , apie 21.30–22.00 val., pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atėjo M. M. ir paprašė paskolinti automobilį. M. M. paskolino kieme stovėjusį automobilį „V. G.“. Lauke buvo tamsu, todėl nesimatė, ar M. M. buvo atėjęs ne vienas. Tuo metu jo sutuoktinė jau miegojo kartu su vaiku (t. 12, b. l. 15–20). Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja I.

K. parodė, kad įvykio naktį jos vyras (Ž. Š.) M. M. prašymu davė jam automobilį „V. G.“, automobilio raktelius taip pat perdavė jos vyras. Ji tuo metu kartu su vaiku jau miegojo (t. 11, b. l. 194–198). Tačiau apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. K. buvo nurodžiusi, jog 2016 m. kovo 29 d. apie 22.30 val. buvo atvykęs M. M.. Ji perdavė M. M. automobilio „V. G.“ dokumentus bei raktelius (t. 4, b. l. 15). Taigi bylos duomenimis nustatyta, kad automobilį „V.

G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Ž. Å . pasiskolino M. M.. 2016 m. gegužės 30 d. prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, Domeikavoje, Kauno r., Å¡is automobilis rastas sudegęs. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas R. K. parodė, kad 2016 m. gegužės 30 d. apie 5.30 val. važiuodamas automobiliu ties posÅ«kiu į DomeikavÄ pamatė degantį automobilį, žmonių aplinkui nebuvo. Degantis automobilis buvo įvažiavęs į griovį, stovėjo atbulas atsirėmęs į medžius (t. 11, b. l. 173–175).

Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad sudegęs automobilis „V. G.“ stovi priekine dalimi į važiuojamosios dalies pusę. Visas automobilio kėbulas paveiktas termiÅ¡kai, valstybinio numerio ženklų nėra. Gaisro židinio zona – automobilio salonas (t. 1, b. l. 75–84, 104–110). Papildomos apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad atlikus papildomÄ sudegusio automobilio „V. G.“ apžiÅ«rÄ , automobilio bagažinėje rastas ir paimtas apdegęs vienas (duomenys neskelbtini) dydžio sportinis batelis mėlynos spalvos su juostelėmis ir firmos „P.“ logotipu (t. 1, b. l. 90–103).

Papildomos objektų apžiūros protokole nurodyta, kad automobilio „V. G.“ bagažinėje rastas ir paimtas apdegęs automobilio radiatorius (t. 1, b. l. 172–176). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tirti pateikti objektai, paimti nuo I. L. kūno, – trylika metalo plokštelių ir metalo plokštelės, paimtos iš tirti pateikto apdegusio automobilio radiatoriaus (paimto iš automobilio „V. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinės), yra pagamintos iš vienodo aliuminio lydinio, jų paviršiuje yra vienodų apnašų.

Labai didelė tikimybė, kad metalo plokÅ¡telės, paimtos nuo I. L. kÅ«no, yra iÅ¡ tirti pateikto apdegusio automobilio radiatoriaus (t. 2, b. l. 16–19). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant tirti pateikto sportinio bato, paimto apžiÅ«rint įvykio vietÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), Domeikavos Å¡en., Kauno r., žmogaus kraujo nerasta, žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nerasta. Ant tirti pateikto sportinio bato, paimto papildomai apžiÅ«rint automobilį ,,V.

G.“, žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, kurių genotipas sutampa su I. L. genotipu. Ant tirti pateiktų audinio skiaučių, paimtų papildomai apžiÅ«rint automobilį ,,V. G.“, rasta žmogaus kraujo, kurio genotipas sutampa su I. L. genotipu, ant juodos spalvos audinio skiautės rasta žmogaus biologinių pėdsakų, ne kraujo, kurių genotipas sutampa su I. L. genotipu (t. 1, b. l. 187–197). Taigi Å¡ie duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad automobilio „V.

G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje buvo gabenamas I. L. lavonas.

32. Byloje nustatyta, kad Kauno r., Domeikavos sen., (duomenys neskelbtini), nuo Vandžiogalos pl. 2,4 km, 30 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini), miškelyje rastas I. L. lavonas (t. 1, b. l. 44–60).

33. Papildomos įvykio vietos apžiūros metu buvo apskaičiuoti trumpiausi atstumai – nuo I. L. lavono radimo vietos iki Ž. Š. namų, esančių (duomenys neskelbtini), Kauno r., – 4,62 km; nuo I. L. lavono radimo vietos iki automobilio „V. G.“ radimo vietos – 5,75 km; nuo I. L. lavono radimo vietos iki (duomenys neskelbtini), Domeikavos, Kauno r., – 5,99 km; nuo I. L. lavono radimo vietos iki R. P. namų, esančių (duomenys neskelbtini), Domeikavoje, Kauno r., – 5,74 km; nuo I. L. lavono radimo vietos iki O.

S. namų, esančių (duomenys neskelbtini), Domeikavoje, Kauno r., – 7,15 km; nuo I. L. lavono radimo vietos iki L. M. namų, esančių (duomenys neskelbtini), Kauno r., – 4,46 km; nuo (duomenys neskelbtini), Domeikavos, Kauno r., iki R. P. namų, esančių (duomenys neskelbtini), Domeikavoje, Kauno r., – 2,25 km; nuo R. P. namų, esančių (duomenys neskelbtini), Domeikavoje, iki Kauno r., iki automobilio „V. G.“ radimo vietos – 3,43 km; nuo (duomenys neskelbtini), Domeikavos, Kauno r., iki Ž.

Š. namų, esančių (duomenys neskelbtini), Radikiuose, Kauno r., – 2,57 km (t. 14, b. l. 130–143).

34. Nors nuteistasis palaikydamas savo gynybinę versijÄ tvirtino, jog automobilis „H.“ sugedo ir buvo paliktas (duomenys neskelbtini), Domeikavoje, paskui jis iÅ¡ Ž. Å . pasiskolino automobilį „V. G.“, tačiau kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, jog 2016 m. kovo 30 d. 02.46.02 val. M. M. skambino R. Z. ir prašė pagalbos, t. y. atvažiuoti į (duomenys neskelbtini), Domeikavos sen., Kauno r., arba iki jo sesers. Å io pakalbio metu M. M. nurodė, jog sugedo jo automobilis, taip pat prašė R.

Z. apie tai niekam nesakyti (t. 7, b. l. 61–63). Tokia aplinkybė jÄ vertinant kartu su bylos duomenimis, kad nužudytojo I. L. lavonas buvo rastas (duomenys neskelbtini), Kauno r., leidžia teigti, kad M. M. 2016 m. kovo 30 d. 02.46.02 val. buvo (duomenys neskelbtini), Kauno r., t. y. vietovėje, kur po nužudymo buvo nugabentas I. L. lavonas. Netrukus po skambučio R. Z., kai Å¡i atsisakė atvažiuoti, M. M. skambino savo tėvui V. J. M. ir taip pat prašė atvažiuoti pas L., gyvenantį (duomenys neskelbtini), Kauno r., t. y.

į vietÄ , esančiÄ visai netoli (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas L. M. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Kauno r., nuo mažens pažįsta M. Å¡eimÄ . Ä® kaimÄ , kuriame jis gyvena, nuo pagrindinio kelio yra tik vienas įvažiavimas, tačiau, važiuojant žvyrkeliais, įvažiavimų yra daugiau. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) važiuojant tiesiai bÅ«tų apie 1 km, aplinkui – 2–3 km (t. 14, b. l. 168–184).

Taigi iÅ¡ liudytojo L. M. parodymų matyti, kad atstumas tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kur, praėjus 10 min. po skambučio R. Z., savo tėvo prašė atvažiuoti M. M., važiuojant tiesiai yra 1 km. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2016 m. kovo 30 d. 02.56.57 val. M. M. skambino savo tėvui V. J. M. ir prašė atvažiuoti pas L. į namus, nurodė, į kuriÄ gatvę pasukti. 03.00.59 val. M. M. skambino tėvui ir teiravosi, ar Å¡is jau iÅ¡važiavo.

V. J. M. atsakius, kad jau iÅ¡važiavo, M. M. nurodė, jog tuomet ir jis paskubės. 03.10.53 val. V. J. M. skambino M. M., tačiau Å¡is neatsiliepė. 03.12.42 val. V. J. M. skambino O. S. ir nurodė, jog važiuoja jau netoliese. Å io pokalbio metu O. S. Å¡alia jos buvusiam asmeniui sako: ,,AÅ¡ irgi su juo dar kiek prasikoliojau, tai gerai, kad dar į galvÄ negavau. <...> Ten į kiemÄ atvažiavo <...>.“ 03.15.05 val. O. S. skambino V. J. M. ir klausė jo, kur jis yra, o V. J. M. liepė O. S. neskambinėti. 03.16.05 val.

O. S. vėl skambino V. J. M.. 03.19.51 val. V. J. M. skambino O. S., pokalbio metu Å¡i klausė, ar jai važiuoti, o V. J. M. atsakė, kad jis važiuoja namo, taip pat: „Tai aÅ¡ pasakiau tvarkoj kitÄ syk, pradėk skambinėt.“ 04.06.34 val., 04.08.03 val., 04.13.56 val., 04.14.17 val. užfiksuoti V. J. M. skambučiai J. D. (t. 7, b. l. 79–86). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto valdyba, vykdydama Generalinės prokuratÅ«ros prokuroro pavedimÄ , pateikė duomenis apie kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) V. J.

M. abonento Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. kovo 30 d. užfiksuotų kontaktų jungimosi celių (bokštų) adresus ir veikimo zonas. Kontaktų 02.56.57 val., 03.00.59 val., 04.06.34 val., 04.08.03 val., 04.13.56 val., 04.14.17 val., 07.58.54 val. jungimosi celės pavadinimas (duomenys neskelbtini), celės adresas – Kauno r., (duomenys neskelbtini); kontaktų 04.07.03 val., 04.07.39 val. jungimosi celės pavadinimas (duomenys neskelbtini), celės adresas –Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini); kontaktų 03.12.42 val., 03.24.25 val., 03.28.58 val. jungimosi celės pavadinimas (duomenys neskelbtini), celės adresas – Kauno r., Domeikavos sen., (duomenys neskelbtini); kontaktų 03.15.05 val., 03.16.05 val., 03.19.51 val., 03.28.28 val. jungimosi celės pavadinimas (duomenys neskelbtini), celės adresas – Kauno r., (duomenys neskelbtini) (t. 14, b. l. 153–154).

Tokie byloje objektyviai nustatyti nuteistojo tėvo V. J. M. 2016 m. kovo 30 d. naktį vykusių kontaktų telefonu jungimosi celių (bokštų) duomenys leidžia teigti, kad V. J. M., nors būdamas garbaus amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), sūnaus prašymu iš savo namų, esančių Kaune, (duomenys neskelbtini), automobiliu važinėjo Domeikavoje, Kauno r., ir jos apylinkėse. Taip pat pirmiau paminėti vykdant telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę užfiksuoti pokalbiai patvirtina aktyvius M.

M. veiksmus siekiant paslėpti padaryto nusikaltimo pėdsakus pasitelkiant kitus asmenis.

35. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nurodo, jog liudytojas Ž. Å ., pas kurį 2016 m. kovo 29 d. po 20.42 val. M. M. atėjo pasiskolinti automobilio, nematė, kad jis bÅ«tų sužalotas. IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog jÄ atlikęs specialistas nepadarė kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad M. M. nustatyti sužalojimai buvo padaryti 2016 m. kovo 29 d. apie 20.42 val. (t. 1, b. l. 137–138). Å ie sužalojimai galėjo atsirasti ir vėliau, t. y. 2016 m. kovo 30 d. autoįvykio metu M. M. vairuojant automobilį „V. G.“. Minėtoje specialisto iÅ¡vadoje nurodyta ir tai, kad M. M. nustatyti sužalojimai padaryti prieÅ¡ 2–5 dienas iki apžiÅ«ros, kuri vyko 2016 m. balandžio 1 d. Taigi specialisto iÅ¡vadoje nurodytas sužalojimų padarymo laikas apima ir I. L. nužudymo ir M. M. padaryto autoįvykio laikÄ .

36. Liudytoja S. S. teigė, kad 2016 m. kovo 30 d. M. M. su draugu išėjus iš jos buto, ji girdėjo, kaip kažkas laiptinėje nugriuvo, tačiau tokių liudytojos parodymų nepatvirtino nei nuteistasis M. M., nei liudytojas R. P.. Vertinant M. M. nustatytus sužalojimus, svarbi aplinkybė, jog automobilis „V. G.“, kuriuo įvykio naktį buvo gabenamas nužudytojo I. L. kūnas, remiantis apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 75–84) bei liudytojo R. K. parodymais (t. 11, b. 1. 173–175), buvo įvažiavęs į griovį, stovėjo atsirėmęs į medžius.

Iš apžiūros protokolo matyti, jog automobilis vairuotojo pusėje remiasi į medį. Tai leidžia teigti apie įvykusį eismo įvykį, akivaizdu, kad automobilio vairuotojas (M. M.), automobiliui nuvažiavus nuo kelio ir atsitrenkus į medžius, turėjo patirti tam tikrų sužalojimų. Nuteistajam M. M. nustatytų sužalojimų lokalizacija leidžia teigti, jog jie atsirado būtent eismo įvykio metu, M. M. vairuojamam automobiliui „V. G.“ nuvažiavus nuo kelio ir atsitrenkus į medžius.

37. Nuteistojo M. M. nurodytas įvykio aplinkybes iš dalies patvirtino liudytojai D. P., O. S.. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas R. P. parodė, kad 2016 m. kovo 29 d. apie 22 val. M. M. pas jį atvežė jam nepažįstamas asmuo tamsios spalvos automobiliu „V. G.“. Jį atvežęs asmuo vilkėjo šviesius drabužius, buvo apsirengęs tamsia striuke ar liemene. M. M. buvo neblaivus, jį pakvietė pasilikti, davė alkoholinių gėrimų, norėjo, jog šis greičiau eitų miegoti.

Kai baigėsi namuose buvęs alkoholis, kartu su M. M., jo (R. P.) automobiliu „A.“ iÅ¡važiavo įsigyti alkoholinių gėrimų, tačiau nepavyko. Važinėjo 2 km spinduliu nuo namų. Vidurnaktį jis M. M. nuvežė pas seserį, kuri gyveno Domeikavoje, tačiau M. M. pas seserį nepasiliko ir jie iÅ¡važiavo į miestÄ toliau ieÅ¡koti, kur įsigyti alkoholio. Išėjęs iÅ¡ sesers namų M. M. kelis kartus griuvo, todėl iÅ¡sitepė drabužius. Apie 6.00 val. ryto jis M. M. nuvežė pas moterį, gyvenančiÄ Kauno miesto centre.

Tuo metu M. M. buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų bei alkoholio, eidamas griuvinėjo. Atėjus į M. M. pažįstamos moters butÄ Ä¯vyko konfliktas, todėl jie turėjo iÅ¡eiti. Vėliau jie važinėjo po miestÄ , M. M. jis iÅ¡leido (duomenys neskelbtini) plente. Liudytojas parodė ir tai, kad tÄ vakarÄ M. M. Å¡aunamojo ginklo neturėjo (t. 12, b. l. 79–83). Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas R. P. parodė, kad 2016 m. kovo 29 d. 21.00 val., o gal po 21.00 val., neblaivus M.

M. atvyko pas jį į namus ir pasiliko iki ryto. M. M. atvežė I. L. tamsios spalvos „V. G.“ automobiliu. M. M. pasakė jį atvežusio asmens vardÄ â€“ I., jo pavardę sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu. R. P. negalėjo apibÅ«dinti I. L. iÅ¡vaizdos, negalėjo nurodyti ir to, kuo jis buvo apsirengęs. Tik nurodė, jog tai buvo vidutinio kÅ«no sudėjimo asmuo. I. L. jis matė tik vienÄ kartÄ savo namo kieme. Tvirtino, jog matė I. L., iÅ¡einantį iÅ¡ jo namų, tačiau apie tai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nenurodė.

M. M. pasikvietė į namus, atnešė alkoholio, kurį M. M. gėrė. Paskui jo automobiliu „A.“ abu nuvažiavo iki M. M. sesers, vėliau grįžo, o dar vėliau apie 6.00 val. ryto iÅ¡važiavo į miestÄ pas moterį, gyvenančiÄ miesto centre, tačiau M. M. pas jÄ nepasiliko. Išėję iÅ¡ Å¡ios moters buto nei jis, nei M. M. nebuvo nukritę nuo laiptų. Tuomet, jau buvo rytas, jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), ten jis paleido M. M. ir daugiau jo nebematė. R. P. teigė, jog tuo metu jam buvo taikoma kardomoji priemonė, kurios sÄ lygas jis pažeidė iÅ¡vykdamas iÅ¡ namų, tačiau tai darė, nes jaudinosi dėl savo draugo M.

M.. Taip pat R. P. parodė, kad pas M. M. seserį tÄ naktį vyko du kartus. PirmÄ kartÄ nuvežęs M. M. pas seserį tikėjosi, kad jis pas jÄ pasiliks. Pas seserį M. M. užtruko nuo 15 min. iki 2 val. Jis pats laukė automobilyje prie namo vartų, į kiemÄ nebuvo įvažiavęs. M. M., grįžęs prie automobilio, slystelėjo ir nugriuvo, todėl iÅ¡sitepė drabužius. M. M. gal bandė pastumti automobilį, nes lauke buvo Å¡lapia, automobilis buksavo. Tik atvykusio M. M. drabužiai buvo Å¡varÅ«s. Liudytojas plane (priedas prie 2019 m. gruodžio 11 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo, adresu: (duomenys neskelbtini), Domeikava, Kauno r.; t. 14, b. l. 106, 167) pažymėjo, kur jis sustojo atvežęs M.

M. pas seserį, kur apsisuko iÅ¡važiuodamas ir buksavo pievoje (t. 14, b. l. 167). Liudytojas teigė negalintis prisiminti, kiek kartų su M. M. jie važiavo pas O. S.. R. P. parodė ir tai, jog jis nematė, kad M. M. bÅ«tų bendravęs telefonu. Su M. M. tėvu tÄ naktį nebuvo susitikęs. Liudytojas patvirtino, jog jo parodymai, duoti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kad M. M. su kitu asmeniu pas jį atvažiavo prieÅ¡ 22.00 val., taip pat apie kito asmens aprangÄ , yra teisingi. Liudytojas taip pat parodė, kad apie M.

M. (duomenys neskelbtini) ligÄ jis žinojo anksčiau, o kiti sužinojo įvykio vakarÄ (t. 14, b. l. 168–184).

38. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja O. S. parodė, kad jos brolis M. M. buvo pas jÄ atvykęs 2016 m. kovo 30 d. apie 1 valandÄ nakties ir prabuvo apie 3 valandas. M. M. atvyko neblaivus, pasakė, kad atvyko norėdamas su ja atsisveikinti, sakė, jog „greitai mirs“. Brolį, kurį atvežė R. P., ji pakvietė į kambarį, kur Å¡is prašė įpilti degtinės, sakė, jog „yra susinervinęs, jam sunku“. Atvykusio brolio drabužiai nebuvo purvini. IÅ¡ pradžių jie kalbėjosi gražiuoju, vėliau M.

M. susinervinęs dažnai iÅ¡eidavo į laukÄ parÅ«kyti, o išėjęs į kiemÄ eidavo prie R. P. pakalbėti ir vėl grįždavo į namus. Ä® laukÄ jis buvo išėjęs apie 6 kartus. Pro virtuvės langÄ ji matė M. M. lauke, taip pat matė prie tvoros stovintį automobilį. Brolis turėjo daug telefonų ir, kol buvo pas jÄ , nuolatos kažkam skambino. Automobilis, kuriuo jie atvažiavo, stovėjo už sklypo tvoros, ne kieme. Tai buvo didelis tamsios spalvos automobilis, tai buvo ne „V.

G.“. IÅ¡važiuodami M. M. su R. P. užklimpo pievoje. Liudytoja parodė ir tai, kad įvykio naktį ji telefonu kalbėjo su savo tėvu V. J. M., kuris rÅ«pinosi M. M.. Tėvas tÄ naktį galėjo skambinti ir M. M., tačiau jų pokalbio liudytoja negirdėjo. Liudytoja negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, ar M. M. su R. P. buvo kažkur iÅ¡važiavę ir vėl grįžę. TÄ naktį ji su drauge planavo vykti į kelionę. Draugė pas jÄ atvyko apie 3.00 val. nakties. 3.12 val. pokalbio su tėvu metu ji dar galėjo kalbėtis ir su atvykusia drauge arba su savo vyru.

Kai atvyko draugė, M. M. namuose nebuvo, jis buvo prie R. P. automobilio. Liudytoja parodė ir tai, kad nuo jos iki tėvų namų tik 5 min. kelio važiuojant automobiliu (t. 14, b. l. 64–72). Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja O. S. paaiÅ¡kino, jog pro savo namų virtuvės langÄ matė už kiemo tvoros stovintį automobilį, parodė apytikslę vietÄ , kurioje stovėjo automobilis, kuriuo atvyko jos brolis. Taip pat parodė vietÄ kieme, iki kurios ji tÄ naktį buvo nuėjusi (t. 14, b. l. 103–112).

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Stebėjimų departamento Meteorologinių stebėjimų skyrius pateikė duomenis, jog 2016 m. kovo 29 d. Domeikavos sen. dirva buvo įšalusi 4 cm, 2016 m. kovo 30 d. dirva buvo aptirpusi (t. 15, b. l. 32). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja G. G. parodė, kad M. M. yra jos draugės O. S. brolis. 2016 m. kovo mėn. pabaigoje ji su O. S. tarėsi važiuoti į LenkijÄ . SutartÄ dienÄ ji savo automobiliu atvyko pas O. S. į namus, tai galėjo bÅ«ti apie 2–3 val. nakties.

Automobilį pastatė namų kieme, kur stovėjo ir kiti automobiliai, o už tvoros, pievoje, stovėjo dar vienas automobilis. Ä® laukÄ išėjusi O. S. pasakė, kad į LenkijÄ nevažiuos, nes pas jÄ yra atvykęs neblaivus brolis, todėl ji negalinti palikti namų. Tuomet, kai O. S. buvo išėjusi į laukÄ , ji (G. G.) namo viduje matė du asmenis, spėja, kad vienas iÅ¡ jų buvo M. M.. Kalbėdama su O. S. negirdėjo, jog kažkas jai (O. S.) bÅ«tų skambinęs telefonu (t. 14, b. l. 168–184).

39. Nors nuteistojo M. M. bei liudytojų R. P., O. S. parodymai tarpusavyje iÅ¡ dalies sutampa, tačiau jų aiÅ¡kinimo apie 2016 m. kovo 29–30 d. įvykius nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Be to, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis ir liudytojas R. P. yra vaikystės draugai, o liudytoja O. S. yra nuteistojo sesuo, tai leidžia spręsti apie Å¡ių liudytojų suinteresuotumÄ duoti M. M. palankius parodymus, siekiant padėti jam iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės.

40. Liudytojas D. P. tvirtino, jog M. M. pas jį atvyko 2016 m. kovo 29 d. apie 21.00 val., ir nuo to laiko iki 6.00 val. ryto jie buvo kartu. Kad visÄ naktį buvo su R. P., patvirtino ir nuteistasis M. M.. Tačiau toks aiÅ¡kinimas nėra įtikinamas. Jau minėta, kad M. M. įvykio naktį kvietė į pagalbÄ liudytojÄ R. Z., taip pat pagalbos prašė ir tėvo V. J. M.. Nėra logiÅ¡ka, kad M. M. bÅ«nant su R. P. bÅ«tų reikėję pagalbos dėl sugedusio automobilio – Å¡iÄ aplinkybę M. M. nurodė skambindamas R. Z.. Taip pat nėra logiÅ¡ka, kad liudytojas R. P., nuvežęs M. M. pas seserį, sėdėtų automobilyje ir lauktų jo, kaip pats nurodė, beveik dvi valandas, kai jo paties gyvenamoji vieta yra netoliese.

41. Bylos duomenys paneigia nuteistojo teiginius, kad I. L. kartu su juo vartojo ir narkotines medžiagas, ir alkoholį. Teismo medicinos specialisto iÅ¡davoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad I. L. lavono kraujyje ir Å¡lapime etilo alkoholio nerasta. Taip pat nuteistasis nebuvo nuoseklus aiÅ¡kindamas apie tÄ dienÄ jo turėtų mobiliųjų telefonų skaičių. Pirmosios instancijos teisme M. M. tvirtino, jog turėjo tik vienÄ mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , o apeliacinės instancijos teisme nurodė, jog įvykio dienÄ jų turėjo ne vienÄ .

Nėra pagrindo tikėti ir M. M. nurodyta aplinkybe, jog I. L., automobiliu „V. G.“ nuvežęs jį pas R. P., pats toliau nuvažiavo ieÅ¡koti narkotinių medžiagų, nes, kaip nurodė pats M. M., I. L. neturėjo pinigų, už kuriuos bÅ«tų galėjęs nusipirkti narkotikų. Be to, apeliacinės instancijos teisme apklausiamas liudytojas D. P. parodė, kad jis visÄ laikÄ gyvena Domeikavoje, pats yra nuteistas už narkotinių medžiagų gabenimÄ kontrabandos bÅ«du, tačiau, jo žiniomis, Domeikavoje nėra asmenų, prekiaujančių psichotropinėmis medžiagomis.

42. Akivaizdu, kad tokiais suderintais parodymais yra siekiama paaiškinti kaip M. M. iš Ž. Š. pasiskolintame automobilyje „V. G.“ atsirado ir buvo vežamas nužudytojo I. L. lavonas.

43. Gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistojo M. M. prisidėjimo prie I. L. nužudymo niekaip nepatvirtina byloje gauta informacija apie nešvarius M. M. rūbus, akcentuojama, kad ant jo rūbų nerasta nukentėjusiojo kraujo, kitokių biologinių pėdsakų ar purvo. Taip pat nerasta jokių mikrodalelių ar šūvio pėdsakų. Iš tikrųjų specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ištyrus mikrodalelių mėginius, paimtus nuo M. M. dešinės ir kairės rankų, nuo galvos, šūvio pėdsakų dalelių nerasta (t. 1, b. l. 112).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant striukės, paimtos asmens kratos metu iš M. M., šūvio pėdsakų dalelių nerasta (t. 1, b. l. 187). Asmens kratos bei apžiūros protokoluose užfiksuota, kad 2016 m. kovo 31 d. M. M. asmens kratos metu paimta tamsiai mėlynos spalvos striukė, šviesiai pilkos spalvos sportinės kelnės, pilkos spalvos džemperis ir šviesios spalvos sportiniai batai (t. 5, b. l. 34–35, 38–41). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant tirti pateiktų M.

M. rankų nagų nuokarpų, paimtų 2016 m. balandžio 1 d., žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, kurių genotipas sutampa su M. M. genotipu. Ant tirti pateiktos striukės, paimtos 2016 m. kovo 31 d. iÅ¡ įtariamojo M. M. atliekant asmens kratÄ , kraujo nerasta (t. 1, b. l. 189–197). Tačiau Å¡ios gynėjo nurodytos aplinkybės paaiÅ¡kinamos tuo, kad nuteistasis M. M. 2016 m. kovo 30 d. iki 6.05 val., t. y. tuoj po I. L. nužudymo, jau buvo pasikeitęs drabužius.

Vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolo priede, foto Nr. 4 užfiksuotas 2016 m. kovo 29 d. 19.28.45 val. į prekybos centrÄ (toliau – ir PC) „P.“ įeinantis M. M.. IÅ¡ Å¡ios fotonuotraukos matyti, jog M. M. vilki tamsios spalvos striukę (be gobtuvo), tamsios spalvos kelnes, avi tamsios spalvos batais Å¡viesiu padu (t. 3, b. l. 59–65). Tuo metu su M. M. buvęs D. P. iÅ¡ esmės analogiÅ¡kai apibÅ«dino jo aprangÄ . IÅ¡ liudytojo D. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog tuo metu, kai jis buvo kartu su M.

M., Å¡is vilkėjo juodos spalvos plonÄ vasarinę striukę, tamsiai mėlynos spalvos kelnes ir avėjo tamsios spalvos laisvalaikio batus (t. 4, b. l. 76–76). Vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad 2016 m. kovo 30 d. 06.05.39 val. M. M., atvykęs į namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kiemÄ , jau dėvėjo tamsiÄ striukę ir Å¡viesiai pilkos spalvos kelnes. Å iame protokole užfiksuota ir tai, kad „A.“ vairuotojas (R. P.) nuo automobilio galinės sėdynės paėmė daiktus, panaÅ¡ius į sulankstytus drabužius (t. 3, b. l. 123–128).

Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme nuteistasis M. M. nurodė, jog neprisimena, ar atvykęs pas S. S. jis pasikeitė drabužius. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. S. nurodė, jog 2016 m. kovo 30 d. apie 6 val. ryto pas jÄ Ä¯ namus atvykęs M. M. dėvėjo tamsiai mėlynos spalvos treningo kelnes, tamsiÄ pÅ«kinę striukę su gobtuvu, avėjo juodos spalvos sportinius batus. Liudytoja nurodė ir tai, kad M. M. prašė leisti nusiprausti (t. 4, b. l. 32–34, 35–36). Apklausiama teisiamajame posėdyje, ji taip pat parodė, kad M.

M. dėvėjo tamsios spalvos striukę ir sportinio kostiumo kelnes, avėjo juodos spalvos sportinius batus (t. 11, b. l. 194–198). Apklausiamas kaip liudytojas S. S. sūnus G. S. taip pat parodė, kad M. M. buvo apsirengęs tamsios spalvos drabužiais (t. 4, b. l. 47–48). Taigi, nors ant nuteistojo M. M. drabužių bei jo rankų nagų nuokarpų (objektai paimti po I. L. nužudymo praėjus 2–3 paroms) žmogaus kraujo nerasta, taip pat nerasta šūvio pėdsakų ant tirti pateiktos nuteistojo striukės, įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, susijusias su M.

M. veiksmais slepiant padaryto nusikaltimo pėdsakus (naktį iš 2016 m. kovo 29 d. į 30 d. keitė drabužius, siekė nusiprausti), darytina išvada, kad M. M. nusikaltimo įvykdymo metu vilkėtų drabužių (tamsios spalvos vasarinės striukės be gobtuvo, tamsiai mėlynos spalvos kelnių ir tamsios spalvos laisvalaikio batų) atsikratė dar įvykio naktį, nes ant jų galėjo likti nusikalstamos veikos pėdsakų.

44. Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja S. S. parodė, kad 2016 m. kovo 30 d. apie 6.00 val. ryto pas jÄ Ä¯ namus kartu su draugu (R. P.) atvyko M. M. ir prašė leisti nusiprausti, taip pat sakė, kad nori atsisveikinti. Ji matė, kad M. M. buvo iÅ¡sitepęs, buvo purvini drabužiai, batai iÅ¡tepti purvu, purvinas buvo ir jo veidas. M. M. nebuvo nusiteikęs geranoriÅ¡kai, jis buvo neblaivus, įsiaudrinęs, elgėsi įžūliai, įėjęs į svetainę ir paėmęs vyno butelį užsimojo jai trenkti, tačiau kartu su juo atvykęs draugas jį sulaikė ir kartu su jos sÅ«numi iÅ¡stÅ«mė M.

M. pro duris. Užrakinusi duris, ji girdėjo, kaip kažkas laiptinėje nugriuvo (t. 11, b. l. 194–198). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. S., duodama parodymus apie tas pačias M. M. ir jo draugo atvykimo pas jÄ aplinkybes, tvirtino, kad tÄ naktį kartu su M. M. buvęs jo draugas prašė įleisti M. M. nusiprausti ir pasikeisti drabužius. Ji matė M. M. rankose mėlynos spalvos treningus. Kai juos įleido, matė, kad M. M. buvo visas purvinas, batai buvo iÅ¡tepti žemėmis, drabužiai taip pat.

Ant M. M. veido irgi buvo purvo žymė. Ant M. M. ji nematė kraujo ar sužeidimų žymių (t. 4, b. l. 32–34, 35–36). Kaip liudytojas apklaustas S. S. sÅ«nus G. S. teisiamajame posėdyje taip pat nurodė, kad pas jo motinÄ buvo atvykęs neblaivus M. M., su juo buvo jo draugas R. P. (t. 12, b. l. 15–20). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. S. taip pat parodė, jog anksti ryte iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , išėjęs iÅ¡ kambario pamatė neblaivų M. M., kuris veržėsi įeiti į butÄ . TÄ kartÄ M.

M. sakė, kad nori išsimaudyti (t. 4, b. l. 47–48).

45. Ä®vertinusi nuteistojo parodymus, duotus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, teisėjų kolegija sprendžia, kad jie vertintini kaip siekis iÅ¡vengti atsakomybės dėl I. L. nužudymo. Svarbu ir tai, kad M. M. proceso metu nebuvo nuoÅ¡irdus, ikiteisminio tyrimo metu parodymų nedavė, juos davė tik bylÄ nagrinėjant teisiamajame posėdyje, kai jam jau buvo žinomi visų byloje apklaustų liudytojų parodymai bei raÅ¡ytiniai bylos duomenys. BÅ«tina pažymėti ir tai, kad apklausiamas pirmosios instancijos teisme M.

M. aiÅ¡kino, jog tuo metu, kai jis pats buvo su R. P., o I. L. esÄ buvo iÅ¡važiavęs ieÅ¡koti narkotinių medžiagų, jį (I. L.) matė kiti asmenys. M. M. tvirtino, jog žino asmenis, kurie tuo metu matė I. L., tačiau atsisakė juos įvardinti, teigdamas, kad vienas jų jau miręs, o kitas neva pats nesutinka bÅ«ti įvardintas. Vis tik akivaizdu, kad nuteistajam gresiant itin griežtai laisvės atėmimo bausmei už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ , jo noras nuslėpti I. L. galbÅ«t mačiusį asmenį, laikytinas nelogiÅ¡ku.

46. Nors nuteistasis neigė savo kaltę, o tiesioginių įvykio liudytojų byloje nėra, teisėjų kolegija pažymi, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltininko parodymus ir aiÅ¡kinimus. Be to, kaltininkui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančiomis įstatymui. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Tiesioginiai įrodymai patys be tarpinių grandžių yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iÅ¡ pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimÄ , o per šį faktÄ â€“ ir įrodinėtinas aplinkybes. Tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai bÅ«tų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, tačiau visais atvejais gauti duomenys vertinami bendrame visų byloje surinktų duomenų kontekste.

Ä®rodymų – pirminių ir iÅ¡vestinių, tiesioginių ir netiesioginių – visuma turi sudaryti logikos dėsniams neprieÅ¡taraujančiÄ grandinę. Ä®rodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali bÅ«ti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas vertindamas bylos aplinkybes ir įrodymus nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų.

Kaip jau minėta, įstatymu nedraudžiama apkaltinamojo nuosprendžio grįsti netiesioginiais įrodymais. Å ie įrodymai skundžiamame nuosprendyje palyginti ir įvertinti ne tik tarpusavyje, bet ir kitų bylos duomenų kontekste. Jie esminėmis detalėmis sutampa, papildo vieni kitus ir atitinka kitus bylos įrodymus. Taigi abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis vien dėl to, kad jos pagrįstos netiesioginiais įrodymais, nėra teisinio pagrindo. Juo labiau kad Å¡ie įrodymai, sujungti į vientisÄ loginę grandinę, leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė ne kas nors kitas, o M.

M..

47. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas kelia abejones dėl byloje esančių išslaptintų kriminalinės žvalgybos metu gautų duomenų leistinumo, nes, pasak gynėjo, neaišku, ar buvo faktinis pagrindas atlikti neviešo tyrimo veiksmus prieš asmenis, kurių telefoninių pokalbių buvo klausomasi tyrimo metu. Baudžiamojoje byloje pateikti iš dalies išslaptinti dokumentai: Kauno apskrities VPK (duomenys neskelbtini) skyriaus 2016 m. vasario 10 d., Kauno apskrities VPK (duomenys neskelbtini) valdybos 2016 m. kovo 2 d. prašymai Kauno apygardos prokuratūrai bei Generalinei prokuratūrai dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka (t. 7, b. l. 36-38, 68-70);

Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroro 2016 m. kovo 3 d. teikimas Kauno apygardos teismo pirmininkui, kuriame praÅ¡oma sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmus – techninių priemonių panaudojimÄ specialia tvarka (t. 7, b. l. 34-35); Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis, kuria vadovaujantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 punktu, 10 straipsniu ir 15 straipsniu, nutarta sankcionuoti M. M., R. Z. sekimÄ , kurio metu naudoti technines priemones specialiÄ ja tvarka, bei elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos turinio, pokalbių kitokio susižinojimo ir veiksmų slaptÄ kontrolę ir fiksavimÄ naudojant technines priemones specialiÄ ja tvarka, slapta kontroliuojant ir fiksuojant jų pokalbius, kitokį susižinojimÄ ir veiksmus, kai nė vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ir veiksmų dalyviui apie tokiÄ kontrolę nėra žinoma (t. 7, b. l. 32);

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis, kuria vadovaujantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10 straipsniu pratęsta slapta J. V. M. elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas (t. 7, b. l. 94). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi pirmiau paminėtų dokumentų turinį, konstatuoja, kad apygardos teismų nutartimis sankcionuoti prieÅ¡ tai minėti kriminalinės žvalgybos veiksmai, patvirtina buvus teisinį pagrindÄ kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmams atlikti, o kriminalinės žvalgybos duomenys, kurie kartu su teikimu buvo pateikti apygardos teismui, apie M.

M. (taip pat ir kitų minimų asmenų) galimai daromas nusikalstamas veikas – faktinį tokių veiksmų atlikimo pagrindÄ . Todėl duomenys, kurie buvo gauti atliekant aukščiau nurodytus kriminalinės žvalgybos veiksmus, atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus, ir gali bÅ«ti laikomi įrodymais Å¡ioje baudžiamojoje byloje.

48. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto teiginiai, kad nuteistasis M. M. negalėjo įgyvendinti teisės tinkamai gintis nuo jam pareikÅ¡tų kaltinimų, nes jam pareikÅ¡ti kaltinimai nekonkretÅ«s, yra nepagrįsti. PraneÅ¡ime apie įtarimÄ , kaltinamajame akte, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aiÅ¡kiai iÅ¡dėstytas atitinkamo turinio kaltinimas. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju kaltinimo formulavimas neprieÅ¡tarauja įstatymo reikalavimams, užtikrina asmens teisę žinoti, kuo jis kaltinamas.

Pažymėtina, kad kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-135/2014 ir kt.). Pagal teismų praktikÄ , kai kaltinamajame akte nedetalizuoti nusikaltimo darymo laikas, vieta, kai kurios faktinės aplinkybės, tai nelaikoma absoliučia kliÅ«timi priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-1-696/2016).

Kai kuriais atvejais tiesiog neįmanoma nustatyti tikslų nusikaltimo padarymo laikÄ ar vietÄ . Apeliacinio skundo argumentus dėl kaltinimo nekonkretumo paneigia procesiniai dokumentai, kuriuose užfiksuota, kad nuteistasis M. M. nurodo suprantantis, kuo yra kaltinamas (t. 5, b. l. 46–47, 49–50, 58–59; t. 11, b. l. 159–162). Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose, nuteistasis iÅ¡reiÅ¡kė savo pozicijÄ dėl jam pateiktų kaltinimų, teikė paaiÅ¡kinimus, viso proceso metu naudojosi gynėjo pagalba.

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes konstatuoti, kad nuteistasis M. M. nesuprato, kuo yra kaltinamas ir kad dėl to buvo suvaržyta jo teisė į gynybÄ , nėra pagrindo.

49. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nors byloje nėra tiesioginių nuteistojo kaltės įrodymų, tačiau visuma netiesioginių įrodymų leidžia daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , jog bÅ«tent M. M. dviem Å¡Å«viais į galvÄ nužudė I. L.. PrieÅ¡ingai nei teigiama nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, visi bylos duomenys, galintys patvirtinti arba paneigti aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡analizuoti, iÅ¡ skirtingų Å¡altinių gauta informacija palyginta tarpusavyje ir, įvertinus kiekvienÄ Ä¯rodymÄ bei jų visumÄ , padarytos motyvuotos iÅ¡vados dėl įrodymų patikimumo bei pakankamumo nuteistojo M.

M. kaltei pagrįsti. IÅ¡vadas, paneigiančias nuteistojo versijas kaip neatitinkančias tikrovės ir nustatančias konkrečius faktus, atskleidžiančius, kad M. M. 2016 m. kovo 29 d. nužudė I. L., Kauno apygardos teismas nuosprendyje grindė įrodymų vertinimu, paremtu iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ ir nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo daryti prieÅ¡ingos iÅ¡vados dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje, ar konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas padarė esminius BPK nuostatų pažeidimus, dėl kurių nuteistasis turėtų bÅ«ti iÅ¡teisintas pagal šį jam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ .

Dėl BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos 50. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. M. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2016 metais laikotarpiu nuo kovo 29 d. 22.00 val. iki kovo 30 d. 5.29 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, esančios Domeikavoje, Kauno rajone, slėpdamas padaryto nusikaltimo – I. L. nužudymo – pėdsakus, tyčia, visuotinai pavojingu bÅ«du sunaikino svetimÄ turtÄ , tai yra padegė automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį K.

B., kuriuo gabeno I. L. lavonÄ .

51. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. gegužės 30 d. Kauno r., Domeikavoje, prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, rastas sudegęs automobilis „V. G.“, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini). Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas R. K. parodė, kad 2016 m. gegužės 30 d. apie 5.30 val. važiuodamas automobiliu ties posÅ«kiu į DomeikavÄ pamatė degantį automobilį, žmonių aplinkui nebuvo. Degantis automobilis buvo įvažiavęs į griovį, stovėjo atbulas atsirėmęs į medžius (t. 11, b. 1. 173–175).

ApžiÅ«ros protokole nurodyta, kad visas automobilio kėbulas paveiktas termiÅ¡kai. Automobilio variklio skyrius iÅ¡degęs. Gaisro židinio zona – automobilio salonas. Labiausiai tikėtina gaisro priežastis – paÅ¡alinis ugnies Å¡altinis (t. 1, b. 1. 75–84, 85, 104–110). Akte dėl kilusio gaisro nurodyta, kad gaisro kilimo priežastis – paÅ¡alinis ugnies Å¡altinis (t. 1, b. 1. 88). Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas K. S., surašęs aktÄ dėl kilusio gaisro, patvirtino, jog apžiÅ«rėjęs transporto priemonę nustatė, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – paÅ¡alinis ugnies Å¡altinis, kurio pobÅ«džio nustatyti nepavyko (t. 11, b. 1. 173–175).

52. Nuteistasis M. M. neigė padaręs šį jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ .

53. IÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad jame nėra detalizuota, kokie duomenys ir kaip jie patvirtina nuteistojo M. M. kaltę padarius Å¡iÄ jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Nuosprendyje minimi duomenys patvirtina faktÄ , jog Kauno r., Domeikavoje, prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, buvo rastas sudegęs automobilis „V. G.“. Tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, kurie susietų M. M. su Å¡io automobilio sunaikinimu visuotinai pavojingu bÅ«du.

Liudytojo Ž. Å . ir I. K. parodymais nustatyta, kad 2016 m. kovo 29 d. automobilis „V. G.“ buvo perduotas M. M., tačiau vien Å¡i aplinkybė nėra pakankama konstatuoti, jog bÅ«tent M. M. slėpdamas padaryto nusikaltimo – I. L. nužudymo – pėdsakus, tyčia, visuotinai pavojingu bÅ«du sunaikino svetimÄ turtÄ . Byloje nėra duomenų, kad M. M. bÅ«tų buvęs įvykio vietoje, pasirÅ«pinęs automobilio padegimo priemonėmis. IÅ¡ kokių veiksmų bÅ«tų galima spręsti, kad M.

M. visuotinai pavojingu bÅ«du sunaikino svetimÄ turtÄ , kaltinamajame akte nenurodyta, tokių aplinkybių nenustatyta ir nagrinėjant bylÄ teisme. Nesant jokių įrodymų, kad M. M. padegė automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 187 straipsnio 2 dalį jis iÅ¡teisintinas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

54. IÅ¡teisinus M. M. dėl kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, nėra aktualÅ«s ir nenagrinėtini gynėjo apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad byloje nenustatyta kokiu bÅ«du ir kada M. M. gavo degaus skysčio. Å iuo atveju svarbu tai, kad automobilis „VW Golf“, kuriuo buvo gabenamas nužudytojo I. L. lavonas, buvo padegtas tyčia taip siekiant sunaikinti nusikaltimo pėdsakus. Tai patvirtina ir aplinkybė, jog automobilio „VW Golf“ valstybinis numeris buvo nuimtas. Dėl bausmės 55. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas bausmę M. M. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, teisingai taikė BK 41 straipsnyje, BK 54 straipsnio 2, 3 dalyse, BK 61 straipsnyje numatytas bausmės skyrimo nuostatas Nuteistajam bausmė paskirta neperžengiant baudžiamojo įstatymo, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijos ribų. M. M. paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta, jÄ Å¡velninti nėra pagrindo.

56. Å iuo nuosprendžiu M. M. iÅ¡teisintas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, todėl jam turi bÅ«ti paskirta nauja subendrinta bausmė. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje ir BK 227 straipsnio 2 dalyje, labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, todėl M. M. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu bausmės, paskirtos pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir BK 227 straipsnio 2 dalį, subendrintinos apėmimo bÅ«du pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytÄ bausmių bendrinimo taisyklę ir M. M. skirtina galutinė subendrinta dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė.

57. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad M. M. atitinka BK 76 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus ir gali būti atleistas nuo bausmės dėl ligos.

58. BK 76 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti bÅ«tų per sunku. Spręsdamas, ar dėl sunkios nepagydomos ligos nuteistajam bus per sunku atlikti paskirtÄ bausmę, teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos sunkumÄ ir nuteistojo asmenybę, atsižvelgia į atliktos bausmės (jeigu ji atliekama) dalį, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat sunkios nepagydomos ligos pobÅ«dį, įtakÄ bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje, galimÄ poveikį kitų nuteistųjų, kartu kalinčių įkalinimo įstaigoje, sveikatai.

Å ias aplinkybes teismas nustato remdamasis duomenimis, atitinkančiais BPK 20 straipsnyje nurodytus reikalavimus, o iÅ¡vadÄ , ar nuteistajam atlikti bausmę bus per sunku, padaro vertindamas įrodymus ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytÄ bausmės vykdymo tvarkÄ ir sÄ lygas. Teismas gali, bet neprivalo sunkia nepagydoma liga sergantį asmenį atleisti nuo bausmės įvertinęs nusikalstamos veikos sunkumÄ , nuteistojo asmenybę, ligos gydymo galimybes bausmės atlikimo metu ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės sprendžiant, ar liga suderinama su bausmės atlikimu.

Teismas turi atsižvelgti į tai, ar tokia liga kaltininkas sirgo jau darydamas nusikaltimÄ , ar tai netrukdė jam nusikalsti. Jeigu Å¡ia liga nuteistasis jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam padaryti veikÄ , tokia liga teismų praktikoje nepripažintina pagrindu atleisti nuteistÄ jį nuo bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-283-222/2018).

59. Teismo medicinos eksperto iÅ¡vada, kad nuteistajam, sergančiam sunkia nepagydoma liga, bausmę atlikti bÅ«tų per sunku, teismui yra tik vienas iÅ¡ duomenų Å¡altinių ir tik rekomendacinio pobÅ«džio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-38-942/2017). Valstybinės teismo medicinos tarnybos pateiktame ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad M. M. serga (duomenys neskelbtini). Å i liga įtraukta į sunkių nepagydomų ligų sÄ raÅ¡Ä , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d.

įsakymu Nr. 1R-308/V-1247 „Dėl Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. M. M., sergančiam sunkia nepagydoma liga, būtinas medicininis gydymas negali būti suteiktas laisvės atėmimo vietų ligoninėje (t. 7, b. l. 2–6). Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodyta, kad M. M. dėl minėtos ligos buvo gydomas nuo (duomenys neskelbtini). Tokie duomenys patvirtina, kad M. M. serga nepagydoma liga, kuria susirgo dar iki nuosprendžio priėmimo.

Tačiau būtina atsižvelgti į tai, jog aplinkybės, susijusios su nuteistojo liga, egzistavo iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau nuo nusikalstamo elgesio M. M. sveikatos būklė nesulaikė. Byloje nėra duomenų, kad suėmimo vykdymo bei bausmės atlikimo įstaigos neužtikrino būtinosios pagalbos nuteistajam suteikimo ir tinkamos jo priežiūros. Sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos laisvės atėmimo vietų ligoninėje, buvo suteiktos atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės bei savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad nuteistojo M. M. padaryta nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), ir tai rodo didelį nuteistojo padarytos veikos ir jo paties, kaip asmenybės, pavojingumÄ . Ä®vertinus visas pirmiau minėtas aplinkybes, negalima daryti iÅ¡vados, kad M. M. dėl sveikatos bÅ«klės bÅ«tų per sunku atlikti paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, todėl nėra pagrindo nuteistajam taikyti BK 76 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Dėl civilinio ieškinio 60. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nesutinka su iš M. M. nukentėjusiajai priteistu civilinio ieškinio dydžiu.

61. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å iÄ Å¾alÄ Ä¯vertina teismas, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarinius, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti prieÅ¡ingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrÄ , atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikÅ¡minti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus ir parinkti tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kuo teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

62. Pagal CK 6.284 straipsnio 1 dalį fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimÄ turi asmenys, kurie buvo mirusiojo iÅ¡laikomi arba jo mirties dienÄ turėjo teisę gauti iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi iÅ¡laikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties.

63. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas turtinės ir neturtinės žalos dydį, įvertino civilinės ieškovės pateiktus rašytinius dokumentus, susijusius su nužudytojo laidojimo išlaidomis, taip pat įvertino nukentėjusiosios bei jos sūnaus ir nužudytojo tarpusavio ryšį, tai, kad tyčiniais M. M. nusikalstamais veiksmais buvo sukelti sunkūs ir neatitaisomi padariniai, t. y. nukentėjusioji neteko sutuoktinio, o jos sūnus – tėvo.

Nėra pagrindo abejoti, kad dėl nuteistojo M. M. nusikalstamų veiksmų nukentėjusieji patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus. Teismas atsižvelgė ir į kaltininko turtinę padėtį. Ä®vertinusi visas byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ nuteistojo nukentėjusiesiems priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžiai atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Taip pat pagrįstai pirmosios instancijos teismas iÅ¡ nuteistojo nuketėjusiajam K.

L. priteisė mėnesines periodines iÅ¡mokas iki jo pilnametystės (CK 6.284 straipsnis). Lietuvos apeliacinio teismo miÅ¡ri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 3 punktu, 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio dalį, kuria M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ nuosprendį.

M. M. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti, nes neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, M. M. Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir BK 227 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes ir Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. spalio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirtÄ bausmę subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnes, ir M.

M. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 12 (dvylikai) metų. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Teisėjai Albinas Bielskis ArtÅ«ras Driukas Regina Pocienė