Legislator Case Law & Legislation
aa6df379-e1f6-48b4-80ac-24b3512446a9 AI generated

aa6df379-e1f6-48b4-80ac-24b3512446a9 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number aa6df379-e1f6-48b4-80ac-24b3512446a9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės GasiÅ«nienės ir Viginto ViÅ¡inskio,  teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės O. K. bei atsakovės D. Č. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-4584-262/2012 pagal ieÅ¡kovės O. K. ieÅ¡kinį atsakovei D. Č. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo valstybės įmonė Registrų centro Vilniaus filialas.

Legislator headnote

AI generated

aa6df379-e1f6-48b4-80ac-24b3512446a9 · Lietuvos apeliacinis teismas: SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Pateiktos gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys neįrodo nuompinigių sumokėjimo fakto, nes jos neatitinka Buhalterinės apskaitos įstatymo bei neįregistruotos vieÅ¡ajame registre. IeÅ¡kovė teismui nepateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos nuomotojui iÅ¡duoto verslo liudijimo bei kvitų, patvirtinančių ieÅ¡kovės nuompinigių sumokėjimÄ .2. Teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovės 2826 Lt už namo rekonstrukcijos projektÄ , kadangi ieÅ¡kovė pati atsisakė nepagrįstos namo rekonstrukcijos ir ieÅ¡kinio dalis dėl Å¡ių reikalavimų buvo nutraukta.3.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-113/2014                                    Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.17; 50.11.1 (S)                                                                             LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 23 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės GasiÅ«nienės ir Viginto ViÅ¡inskio,  teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės O. K. bei atsakovės D. Č. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-4584-262/2012 pagal ieÅ¡kovės O. K. ieÅ¡kinį atsakovei D. Č. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo valstybės įmonė Registrų centro Vilniaus filialas.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė iÅ¡ atsakovės I. F. M. priteisti 163 448 Lt žalos atlyginimÄ bei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovei I. F. M. mirus, ji Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 27 d. nutartimi pakeista jos teisių perėmėja D. Č.. Po ieÅ¡kinio pateikimo ieÅ¡kovė kelis kartus tikslino ieÅ¡kinį, kurio reikalavimus padidino iki 382 453 Lt. Galutiniu patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 35 608 Lt žalÄ , kuriÄ sudaro 23 182 Lt už darbus, reikalingus sudegusiai ieÅ¡kovės namo daliai atsakyti, 2826 Lt už atliktus projektavimo darbus, 9600 Lt nuompinigiai už bÅ«sto nuomÄ .

Nuo likusios ieÅ¡kinio dalies (346 845 Lt) ieÅ¡kovė raÅ¡tu atsisakė. Nurodė, kad jai ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise (po 1/2 dalį) priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). 2004 m. lapkričio 20 d. atsakovės bÅ«ste kilo sprogimas, sukėlęs gaisrÄ bei padaręs didelę žalÄ ne tik atsakovei, bet ir ieÅ¡kovei: sugriautas virÅ¡ ieÅ¡kovės namo dalies esantis stogas, pažeistas sienų stabilumas, patalpos aprÅ«ko, buvo užpiltos vandeniu ir kt. Gaisro priežastis – atsakovės namo dalyje buvusio dujų baliono sprogimas, sÄ lygotas neatsargaus jo naudojimo.

Gaisro metu stipriai apgadinta ieÅ¡kovės gyvenamojo namo dalis, todėl buvo bÅ«tina atlikti kapitalinį namo dalies remontÄ . Architekto A. V. PPÄ® padarė gyvenamojo namo dalies atstatymo projektÄ , UAB „Darnios konstrukcinės sistemos“ atliko konstrukcinės namo dalies projektÄ , kurio pagrindu buvo sudaryta atstatymo darbų sÄ mata. Atsakovė turi atlyginti žalÄ , padarytÄ netinkamu bei nerÅ«pestingu pavojingų medžiagų eksploatavimu (CK 6.246 str. 1 d.). Negalėdama gyventi sudegusiame bÅ«ste, ieÅ¡kovė privalėjo nuomotis gyvenamÄ jÄ patalpÄ , todėl iÅ¡ atsakovės turėtų bÅ«ti priteistos patalpų nuomos iÅ¡laidos.Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartimi galutinis patikslintas ieÅ¡kinys buvo paliktas nenagrinėtas.

Å ia nutartimi taip pat buvo priimtas ieÅ¡kovės atsisakymas nuo dalies ieÅ¡kinio reikalavimų (t. y. 346 845 Lt priteisimo) ir Å¡i bylos dalis nutraukta bei tarp Å¡alių paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis pakeista: panaikinta nutarties dalis, kuria paliktas nenagrinėtas ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės 35 608 Lt žalos atlyginimÄ , paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos, ir Å¡i bylos dalis perduota nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui; nutarties dalis, kuria priimtas ieÅ¡kovės atsisakymas nuo 346 845 Lt priteisimo ir Å¡i bylos dalis nutraukta, palikta nepakeista.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 24 d. nutartimi ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 35 608 Lt žalos atlyginimo, 1068 Lt žyminio mokesčio, 585 Lt atstovavimo iÅ¡laidų, 436 Lt ekspertizės iÅ¡laidų, iÅ¡ viso 2089 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų; priteisė iÅ¡ atsakovės valstybei 18 Lt procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei 2201 Lt ekspertizės iÅ¡laidų ir 3458 Lt už advokato teisinę pagalbÄ , iÅ¡ viso 5659 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei 971 Lt žyminio mokesčio ir 183 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų, iÅ¡ viso 1154 Lt.

Taip pat teismas grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei 160 Lt, o atsakovei 1581,22 Lt iÅ¡ lėšų, kurias jos įmokėjo į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sÄ skaitÄ . Teismas, nustatęs, kad tarp Å¡alių nėra ginčo dėl 14 225 Lt žalos atlyginimo, kadangi atsakovė Å¡iÄ sumÄ pripažįsta, Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį tenkino, dėl to plačiau nepasisakydamas. Sprendė, kad Å¡ioje byloje yra visos sÄ lygos tam, kad atsakovės I. M. procesinių teisių perėmėja atsakovė D. Č. atlygintų ieÅ¡kovei visÄ gaisro metu padarytÄ Å¾alÄ , kadangi gaisras kilo dėl I.

M. didelio neatsargumo, naudojus techniÅ¡kai netvarkingÄ dujų balionÄ (padidinto pavojaus Å¡altinį), dėl kilusio gaisro ieÅ¡kovė patyrė nuostolių. Teismas, nustatydamas žalos dydį, vadovavosi UAB „Delfa“ 2010 m. gegužės 3 d. atliktos ekspertizės iÅ¡vada, kurioje nurodyta, jog ieÅ¡kovės naudojamos gyvenamojo namo dalies žalos dydis, įvertinus pastato nusidėvėjimÄ , yra 23 182 Lt. Atsakovės nesutikimÄ su Å¡ios ekspertizės iÅ¡vadomis teismas vertino kritiÅ¡kai, kadangi atsakovė Å¡ios ekspertizės iÅ¡vadų neskundė, nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ekspertizės akte nustatytos žalos dydį.

Dėl to teismas iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteisė ir likusiÄ Å¾alos, atsiradusios ieÅ¡kovės bÅ«stui dėl gaisro, dalį, kurios atsakovė nepripažino – 8957 Lt. Teismas sprendė, jog sudegęs pastatas buvo vienintelis ieÅ¡kovės bÅ«stas, todėl priteisė iÅ¡ atsakovės 9600 Lt nuompinigių už bÅ«sto nuomÄ nuo 2004 m. lapkričio 26 d. iki 2007 m. lapkričio 1 d., t. y. už beveik tris metus. Teismas taip pat padarė iÅ¡vadÄ , kad 2826 Lt ieÅ¡kovės patirtos projektavimo iÅ¡laidos taip pat yra susiję su kilusiu gaisru, todėl turėtų bÅ«ti atlygintos.

Pažymėjo, kad 2011 m. gruodžio 6 d. nutartimi bylinėjimosi išlaidos toje nutarties dalyje, kurioje buvo priimtas ieškovės atsisakymas nuo ieškinio, buvo paskirstytos tinkamai, todėl bylinėjimosi išlaidas paskirstė atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė raštu atsisakė nuo didelės dalies ieškinio. Teismas sprendė, kad patikslintas ieškinys (35 608 Lt sumai) buvo patenkintas visiškai, kas sudarė 9 procentus nuo visos 382 453 Lt reikalautos sumos, todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 9 procentus jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, o valstybei iš atsakovės atitinkamai – 9 procentus teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Nurodė, kad ieÅ¡kovei atsisakius didžiosios ieÅ¡kinio dalies, Å¡ioje dalyje atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas bei kitÄ teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo dalį turi atlyginti ieÅ¡kovė. Kadangi ieÅ¡kovei dalies žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas, o už galutinį patikslintÄ ieÅ¡kinį mokėtina žyminio mokesčio suma yra 1068 Lt, teismas iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei priteisė 971 Lt žyminio mokesčio. Taip pat teismas grÄ Å¾ino Å¡alims Vilniaus apygardos teismo sÄ skaitoje likusias permokėtas pinigų sumas už ekspertizės atlikimÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir ieÅ¡kovės naudai priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Teismas, patenkinęs ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, nepagrįstai ieÅ¡kovei priteisė tik 9 procentus jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas neatsižvelgė, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį tikslino atsižvelgdama į specialistų skaičiavimus, niekada nereiÅ¡kė nepagrįstų reikalavimų.Kadangi atsisakius dalies ieÅ¡kinio reikalavimų, ieÅ¡kovui grÄ Å¾inama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio, todėl ir kitos bylinėjimosi iÅ¡laidos neturėtų bÅ«ti iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiamos didesnės kaip 25 procentai.             Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti.

Atsiliepime nurodo:             1. IeÅ¡kovė buvo atstovaujama kvalifikuoto advokato, tačiau reiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį.             2. IeÅ¡kovė savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ grindė ne ½ namo dalies atstatymo, o rekonstravimo kaina, kuri buvo 4 kartus didesnė, nei VÄ® Registrų centro Vilniaus filialo pažymėjime.Atsakovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimo dalį dėl ieÅ¡kovės naudai priteistų 9600 Lt nuompinigių, 2826 Lt projektavimo darbų ir 8957 Lt ieÅ¡kovės dar nepatirtų iÅ¡laidų ir priimti Å¡ioje dalyje naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmesti, atitinkamai paskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas, priteisti atsakovei apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Pateiktos gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys neįrodo nuompinigių sumokėjimo fakto, nes jos neatitinka Buhalterinės apskaitos įstatymo bei neįregistruotos vieÅ¡ajame registre. IeÅ¡kovė teismui nepateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos nuomotojui iÅ¡duoto verslo liudijimo bei kvitų, patvirtinančių ieÅ¡kovės nuompinigių sumokėjimÄ .2. Teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovės 2826 Lt už namo rekonstrukcijos projektÄ , kadangi ieÅ¡kovė pati atsisakė nepagrįstos namo rekonstrukcijos ir ieÅ¡kinio dalis dėl Å¡ių reikalavimų buvo nutraukta.3.

Teismas nepagrįstai iÅ¡ atsakovės priteisė 8957 Lt ekspertizės ataskaitoje nurodytų bÅ«simų statybos iÅ¡laidų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ekspertizės iÅ¡vadoje buvo remiamasi LR aplinkos ministerijos 2000 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 18 „Dėl skaičiuojamųjų kainų normatyvų patvirtinimo ir statybos ir urbanistikos ministerijos 1998 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 7 dalinio pakeitimo“, kuris netaikomas nustatant statybos rinkos kainÄ privatiems asmenims. Teismas turėjo atidėti bÅ«simos žalos įvertinimÄ (CK 6.249 str. 3 d.).4.

Teismas neįvertino pačios atsakovės kaltės. Po gaisro ieÅ¡kovės namo dalis nebuvo apsaugota nuo atmosferos poveikio. IeÅ¡kovė savo veiksmais tyčia blogino savo gyvenamųjų patalpų bÅ«klę ir didino nuostolius. Kilus gaisrui I. M. elgėsi tinkamai, padarė viskÄ , kas reikalinga pagal rÅ«pestingumo ir apdairumo reikalavimus, o žala atsirado dėl paprasto įvykio (casus) ar kvalifikuoto įvykio (nenugalima jėga), kurie paÅ¡alina I. M. atsakomybę dėl nerÅ«pestingumo.             IeÅ¡kovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime nurodo:             1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad jokių kitų gyvenamųjų patalpų, iÅ¡skyrus gaisro metu nukentėjusiÄ namo dalį, ieÅ¡kovė neturi, o nuomos sutarčių sudarymas, nuompinigių dydis leido teismui padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie nuostolius.             2. Byloje buvo nurodyta, kad atstatyti namo dalies neįmanoma, jį galima tik rekonstruoti, t. y. pastatyti analogiÅ¡kÄ statinį, modifikuojant atsižvelgiant į galiojantį teisinį statybos reglamentavimÄ .3.

Byloje apklausti ekspertai nurodė, kad gaisras yra pagrindinis žalos atsiradimo faktorius, visi kiti – tiesiogiai susiję su minėtu įvykiu. Kadangi atsakovė ilgÄ laikÄ nesutiko atlyginti žalÄ geruoju, todėl namas buvo veikiamas gamtinių faktorių. Kiek ieÅ¡kovė pajėgė, tiek apsaugojo jai priklausančiÄ namo dalį nuo neigiamo lietais, Å¡alčio ir kitų poveikių.4. Teismas negali daryti nepagrįstų prielaidų, kad ieÅ¡kovės samdomi specialistai vengs nustatytų mokesčių bei atmesti ekspertų skaičiavimų, susijusių su papildomais statybos rangos darbų įkainiais bei mokesčiais.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliaciniai skundai tenkintini iÅ¡ dalies.Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 329 str.).Byloje sprendžiamas ginčas dėl gaisro padarytos žalos atlyginimo dydžio bei pateiktų įrodymų vertinimo.Nustatyta, kad 2004 m. lapkričio 20 d. kilo gaisras I.

M. ir O. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ½ dalį) priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 43046, 47). Atsakovės gyvenamojo namo dalyje įvyko sprogimas, sukėlęs gaisrÄ , kurio pasėkoje buvo apgadintos patalpos (t. 1, b. l. 83). Gaisro metu sudegė namo stogas, ieÅ¡kovės namo dalyje patalpos aprÅ«ko, buvo užpiltos vandeniu. Mirus atsakovei I. M., jos procesines teises perėmė D. Č. (t. 1, b. l. 147). Pirmosios instancijos teismas tenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, nustatęs, kad egzistuoja visos ginčo santykiams taikytinos bendrosios civilinės deliktinės atsakomybės sÄ lygos (CK 6.246–6.249 str.).

Dėl paties gaisro fakto ir taikytinos atsakomybės ginčo tarp šalių nekilo, tačiau atsakovė nesutinka su teismo priteista žalos atlyginimo suma. Tuo tarpu ieškovė skundžia tik sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentųCK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra nurodęs, kad žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 str.), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.K. v.

G.R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2012). Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jos priteisė 8957 Lt žalos atlyginimo, kadangi ieškovė šių išlaidų dar nepatyrė ir vargu ar patirs, be to, paminėtos išlaidos beveik siekia padarytos žalos dydį. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo atsakovės apeliacinio skundo argumentu.Nagrinėjamu atveju ieškovė jai padarytos žalos dydį įrodinėjo UAB „Delfa“ ekspertizės ataskaita Nr. 1024 (t. 3, b. l. 66).

Minėtoje ataskaitoje nurodoma, kad bendras ieÅ¡kovės naudojamos gyvenamojo namo dalies žalos dydis, įvertinus nusidėvėjimÄ , yra 23 182 Lt. 14 225 Lt sudaro statinio statybos iÅ¡laidos, su kuriomis atsakovė sutinka, likusi suma – 8957 Lt – statybvietės iÅ¡laidos, pridėtinės vertės iÅ¡laidos ir pelnas, t. y. netiesioginės iÅ¡laidos. Teismui ekspertizės iÅ¡vados nėra privalomos, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti UAB „Delfa“ atliktos ekspertizės ataskaita.

Kaip matyti, pateikta ataskaita yra pagrįsta objektyviais duomenimis bei paskaičiavimais, o atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių Å¡ios ataskaitos iÅ¡vadų pagrįstumÄ . Pažymėtina, kad nors 8957 Lt iÅ¡laidos ir nėra ieÅ¡kovės patirtos, tačiau jos yra realios. Atsižvelgiant į atliktinų darbų kiekį bei sudėtingumÄ , atsakovė Å¡ių darbų pati atlikti negalės, todėl privalės samdyti statybos rangos įmonę ir neabejotinai patirs nurodytas iÅ¡laidas. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo manyti, kad netiesioginės iÅ¡laidos yra neprotingai didelės. Kaip jau minėta, atsižvelgiant į civilinėje teisėje taikomÄ visiÅ¡kÄ Å¾alos atlyginimo principÄ bei į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, netiesioginės iÅ¡laidos turi bÅ«ti priteistos iÅ¡ atsakovės.Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstu atsakovės apeliacinio skundo motyvÄ , kad pati ieÅ¡kovė, neapsaugojusi patalpų nuo aplinkos poveikio bei netinkamai Å¡iose patalpose laikydama Å¡unis, sÄ lygojo didesnį žalos atsiradimÄ .

Pažymėtina, kad ataskaitoje specialistai vertino gyvenamosioms patalpoms padarytÄ Å¾alÄ , vadovaudamiesi atkuriamosios vertės metodu. Å iuo metodu pastatų atstatymo vertė apskaičiuojama atsižvelgiant į jų sugadinimo metu buvusį nusidėvėjimÄ . Taigi ataskaitoje buvo įvertintas patalpų fizinis, funkcinis bei ekonominis nusidėvėjimas tam laikotarpiui, kuomet įvyko gaisras. Todėl atsakovės nurodytos aplinkybės dėl žalos padidėjimo nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikÅ¡mės nustatant priteistinos žalos atlyginimo dydį.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus duomenis ir teisingai nustatė atlygintinos žalos už pastato atstatymÄ dydį (CPK 185 str.). Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovės 2826 Lt projektavimo darbų iÅ¡laidų. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieÅ¡kovė buvo sudariusi kelias sutartis dėl gyvenamojo namo, esančio Ilgojoje g. 9, KuprijoniÅ¡kių kaime, Vilniaus rajone, dalies atstatymo projekto parengimo: 2004 m. gruodžio 1 d.

Projektavimo darbų sutartis Nr. 04-11 su A. V. personaline įmone (t. 1, b. l. 56-57), 2004 m. gruodžio 17 d. sutartis Nr. IL-TP-041217 (t. 1, b. l.

55) bei 2004 m. gruodžio 22 d. sutartis Nr. 041222 (t. 1, b. l. 60). Pagal minėtas sutartis buvo parengti projektai (t. 1, b. l. 75). Tačiau iÅ¡ pateiktų projektų matyti, kad jie buvo parengti didesnės apimties ir vertės darbams atlikti, atitinkamai pagal kuriuos ieÅ¡kovė buvo pateikusi ir didesnės vertės ieÅ¡kinį. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovei vėliau tokios apimties darbų atsisakius, Å¡ias iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ atsakovės nėra pagrindo. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡ jos priteisė nuompinigius.

Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iuo atsakovės apeliacinio skundo argumentu. IÅ¡ byloje esančios 2004 m. lapkričio 25 d. Buto, kambario nuomos sutarties matyti, kad ieÅ¡kovė buvo sudariusi neterminuotÄ buto nuomos sutartį su S. V. (b.l. t. 1, b. l. 54). Vėliau ieÅ¡kovė su S. V. buvo sudariusi terminuotas sutartis vieneriems metams (t. 2, b. l. 89, 90). CK 6.579 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali bÅ«ti panaudota prieÅ¡ trečiuosius asmenis tik įregistravus jÄ nustatyta tvarka vieÅ¡ame registre.

Tačiau pažymėtina, kad įstatymas tiesiogiai nenumato nuomos sutarties Å¡alims pareigos tokiÄ sutartį įregistruoti vieÅ¡ame registre. Ir vieÅ¡ame registre neįregistruota sutartis Å¡alims galioja (CK 1.75 str. 1 d.). Vertinant, ar nekilnojamojo daikto neterminuota nuomos sutartis gali bÅ«ti panaudota prieÅ¡ atsakovę kaip įrodymas, pagrindžiantis ieÅ¡kovės nuostolius, aktuali CK 6.478 str. 2 d. normos prasmė. CK 6.478 str. 2 d. numato, kad nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieÅ¡ trečiuosius asmenis gali bÅ«ti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota vieÅ¡ame registre.

Å i norma yra skirta siekiant apsaugoti teisėtus trečiųjų asmenų interesus, susijusius su nekilnojamuoju daiktu, kad jiems bÅ«tų žinoma apie nekilnojamojo turto apsunkinimÄ tuo atveju, kai jie ketina įgyti tam tikras teises ar pareigas į jį, nes tai gali įtakoti jų teisių apimtį ir suvaržymus. Tuo tarpu nekilnojamojo turto nuomos sutarties įregistravimas ar neįregistravimas vieÅ¡ame registre niekaip neįtakoja nuomotojo teisės gauti nuomos mokestį bei nuomininko pareigos šį mokestį mokėti.

Taigi atsižvelgiant į minėtos normos paskirtį ir tikslus, įstatymų leidėjo valiÄ , CK 6.478 straipsnio 2 dalies norma dėl neregistruotos nuomos sutarties negalėjimo panaudoti prieÅ¡ trečiuosius asmenis taikytina ne prieÅ¡ visus, o tik prieÅ¡ tuos trečiuosius asmenis, kurių teisės ir pareigos kyla arba gali kilti iÅ¡ nuomos sutarties, tačiau netaikytina tuo atveju, kai nuomos sutartimi remiamasi kaip įrodymu pagrįsti patirtus nuostolius sumokėto nuomos mokesčio forma. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovas dėl atsakovo kaltės patirtus nuostolius gali grįsti nuomos sutartimi, kuri galiojo ilgiau negu vienerius metus, tačiau nebuvo įregistruota vieÅ¡ame registre.

IeÅ¡kovė aplinkybę, jog patyrė nuostolių už nuompinigius įrodinėjo minėta nuomos sutartimi bei nuomotojo jai pateiktais pakvitavimais (t. 1, b. l. 54; t. 3, b. l. 109-111). Atsakovės argumentai, jog Å¡ie kvitai negali bÅ«ti įrodymais, kaip neatitinkantys įstatymo reikalavimų, nepagrįsti. CK 6.65 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymÄ , privalo duoti skolininkui pakvitavimÄ apie visiÅ¡kÄ ar dalinį prievolės įvykdymÄ , jeigu sutartis nenumato ko kita.

Tačiau sudaryta nuomos sutartis nenumatė nei pareigos nuomos mokestį mokėti banko pavedimais, nei jokios kitokios mokėjimų įforminimo ar patvirtinimo tvarkos, todėl pakvitavimų iÅ¡davimas yra pakankamas įrodymas prievolės įvykdymui (nuomos mokesčio sumokėjimui) patvirtinti. Nors pateiktuose pakvitavimuose nurodytas tik ieÅ¡kovės atsiskaitymo faktas, bet ne konkreti pinigų suma, tačiau iÅ¡ nuomos sutartyse nurodytų sumų matyti, kad ieÅ¡kovė 2005 m. turėjo mokėti 150 Lt nuomÄ , 2006 m.

– 350 Lt, 2007 m. – 450 Lt. Sutiktina, kad bendra sumokėta nuompinigių suma yra reali ir protinga, todėl iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistina 9600 Lt nuompinigių.Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nei įstatymas, nei nuomos sutartis neįpareigoja nuomininko kontroliuoti, ar nuomotojas gautas pajamas deklaravo mokesčių inspekcijoje, ar jis turi verslo liudijimÄ ar kitÄ dokumentÄ , suteikiantį teisę nuomoti atitinkamas patalpas, ar moka mokesčius ir pan. Todėl ne dokumentai, pagrindžiantys atitinkamų sumų deklaravimÄ , o bÅ«tent prievolės įvykdymÄ pagrindžiantys dokumentai, yra įrodymai, patvirtinantys, kad nuomos mokestį ieÅ¡kovas sumokėjo.

Apelianto nurodomos deklaracijos bei kiti tokio pobÅ«džio dokumentai galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingi sprendžiant klausimÄ , ar nuomotojas nustatyta tvarka vertėsi nuomos veikla, ar deklaravo iÅ¡ nuomos gautas pajamas, ar mokėjo mokesčius, tačiau Å¡ios aplinkybės nėra nagrinėjamos bylos dalyku, o teismas, nagrinėjantis bylÄ dėl nuostolių atlyginimo, kai nuostoliai grindžiami sumokėtu nuomos mokesčiu, remdamasis įrodymų liečiamumo (sÄ sajumo) taisykle (CP 180 str.), neprivalo tikrinti tų aplinkybių, kurios yra vieÅ¡ojo administravimo teisnių santykių dalykas ir kurios peržengia bylos nagrinėjimo ribas.

             Dėl ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentų             Teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės turėtų bÅ«ti priteista 9 procentai visų jos patirtų iÅ¡laidų. TokiÄ iÅ¡vadÄ pirmosios instancijos teismas padarė nurodęs, jog galutinio patikslinto ieÅ¡kinio suma (35 608 Lt) sudaro 9 procentus nuo pradiniais ieÅ¡kiniais reikalautos sumos, t. y. 382 453 Lt.Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartimi buvo priimtas ieÅ¡kovės atsisakymas nuo dalies ieÅ¡kinio reikalavimų (346 845 Lt) ir Å¡i bylos dalis nutraukta (t. 3, b. l. 128-130).

Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartimi Å¡i nutarties dalis palikta nepakeista (t. 3, b. l. 151-154). Taigi ieÅ¡kovei atsisakius nuo dalies ieÅ¡kinio reikalavimų, likę ieÅ¡kinio reikalavimai sudarė ieÅ¡kinio sumÄ . Patenkinęs ieÅ¡kinį visiÅ¡kai, pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti 100 procentų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kaip matyti, teismas vadovavosi CPK 94 straipsniu, tačiau Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jis taikomas tuomet, kai byla baigiama nepriimant sprendimo.

Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas buvo priimtas, duomenų, kad ieÅ¡kovė, tikslindama ieÅ¡kinius, bÅ«tų akivaizdžiai piktnaudžiavusi savo procesinės teisėmis, pirmosios instancijos teismas nenustatė; tokios iÅ¡vados negali daryti ir apeliacinės instancijos teismas. Dėl to pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra keistinos. Tačiau apeliaciniam teismui iÅ¡ dalies patenkinus atsakovės apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina bendra suma sudaro 28 432 Lt (23 182 Lt + 9600 Lt = 32 782 Lt).

Todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme bus paskirstomos atsižvelgiant į nurodytÄ aplinkybę.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ nepažeidė materialinės ir procesinės teisės normų, tačiau netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, todėl teismo sprendimas keistinas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta(CPK 320 str. 2 d.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųŠaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 str.).

Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , pakeistina ir teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų tarp Å¡alių paskirstymo (CPK 93 str. 5 d.). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovė yra sumokėjusi 1300 Lt žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 13, 15, t.

2. b.l. 88), o likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas Vilniaus apygardos teismo 2005 m. kovo 29 d. ir 2008 m. vasario 27 d. nutartimis (t. 1, b. l. 9, t. 2, b. l. 80-81). Teismui priėmus ieÅ¡kovės atsisakymÄ nuo 346 845 Lt ir Å¡ioje byloje ieÅ¡kinį nutraukus, ieÅ¡kovei turėtų bÅ«ti grÄ Å¾intina 75 procentai žyminio mokesčio sumos, mokėtinos už atsisakytus ieÅ¡kinio reikalavimus. Nuo 346 845 Lt mokėtina žyminio mokesčio suma yra 7468 Lt, tad grÄ Å¾intini 75 procentai sudaro 5601 Lt, atitinkamai ieÅ¡kovės už atsisakytus ieÅ¡kinio reikalavimus mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 1867 Lt (25 procentai).

Atsižvelgus į tai, kad ieÅ¡kovė yra sumokėjusi 1300 Lt, papildomai turi sumokėti 567 Lt (1867 Lt – 1300 Lt = 567 Lt).Kadangi galutinė patikslinta ieÅ¡kinio suma yra 35 608 Lt, todėl nuo Å¡ios sumos mokėtinas žyminis mokestis yra 1068 Lt. Apeliacinės instancijos teismui patenkinus 92 procentus ieÅ¡kinio reikalavimų (32 782 Lt), į valstybės biudžetÄ ieÅ¡kovė turėtų sumokėti 86 Lt žyminio mokesčio, o atsakovė – 982 Lt. Taigi iÅ¡ viso ieÅ¡kovė į valstybės biudžetÄ turėtų sumokėti 653 Lt (567 Lt + 86 Lt = 653 Lt) už bylos nagrinėjimÄ pirmosios instancijos teisme.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovė 2006 m. lapkričio 6 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitu Nr. 182789532 įmokėjo 4000 Lt už ekspertizės atlikimÄ (t. 1, b. l. 176). Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 10 d. nutartimi už ekspertizės atlikimÄ buvo sumokėta 1710,78 Lt ir 2010 m. lapkričio 26 d. nutartimi iÅ¡mokėta 708 Lt už eksperto dalyvavimÄ teismo posėdyje iÅ¡ lėšų, kurias įmokėjo atsakovė, iÅ¡ viso 2418,78 Lt (t. 1, b. l. 202-203; t. 3, b. l. 86). Taigi, atsakovei grÄ Å¾intina 1581,22 Lt iÅ¡ lėšų, kurias ji įmokėjo į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sÄ skaitÄ .

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovė 2009 m. vasario 13 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitu Nr. 329469018 įmokėjo 5000 Lt už ekspertizės atlikimÄ (t. 3, b. l. 47). Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartimi už ekspertizės atlikimÄ buvo sumokėta 4840 Lt iÅ¡ lėšų, kurias įmokėjo ieÅ¡kovė (t. 3, b. l. 63). Taigi, ieÅ¡kovei grÄ Å¾intina 160 Lt iÅ¡ lėšų, kurias ji įmokėjo į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sÄ skaitÄ .Bendra ekspertams iÅ¡mokėta suma yra 7258,78 Lt (2418,78 Lt + 4840 Lt = 7258,78 Lt), kurie proporcingai padalinami tarp Å¡alių.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys buvo patenkintas 92 procentų, ieÅ¡kovės ekspertams mokėtina suma yra 580,71 Lt, o atsakovės – 6678,07 Lt. Taigi atsakovė ieÅ¡kovei turėtų sumokėti 4259,29 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų už ekspertizės atlikimÄ (CPK 93 str. 2 d.).Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė patyrė 12 500 Lt iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ pirmosios instancijos teisme (t. 3, b. l. 93, 169), o atsakovė – 4500 Lt (t. 2, b. l. 184-185; t. 3, b. l. 145).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau Rekomendacijos) 8.11 punkte nurodytus dydžius, į bylos sudėtingumÄ bei trukmę, mano, kad kiekvienai iÅ¡ Å¡alių priteistinos iÅ¡laidos mažintinos iki 4000 Lt.

Kadangi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintinas 92 procentais, atlikus prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų užskaitymÄ , iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistina 3360 Lt iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai atlyginti.Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme buvo patirta 201,46 Lt dokumentų siuntimo iÅ¡laidų. Proporcingai patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 16,12 Lt, o iÅ¡ atsakovės – 185,34 Lt procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų valstybei (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 94 str.).IeÅ¡kovė O.

K. ir atsakovė D. Č. įpareigotinos nurodyti teismui savo atsiskaitomÄ sias sÄ skaitas, į kurias pervesti likusias teismo depozitinėje sÄ skaitoje įmokėtas lėšas. Už apeliacinį skundÄ atsakovė sumokėjo 642 Lt (t. 3, b. l. 223). Patenkinus 13 procentų apeliacinio skundo reikalavimų, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 85 Lt žyminio mokesčio.             IeÅ¡kovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 800 Lt iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 3, b. l. 249), atsakovė – viso 3100 Lt (t. 3, b. l. 225, 258).

Nurodytos sumos atitinka Rekomendacijos 8.11 punkte nurodytus dydžius, todėl atsižvelgiant į patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų dalį bei atlikus Å¡alių mokėtinų sumų įskaitymÄ atsakovė ieÅ¡kovei turi sumokėti 293 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimÄ pakeisti. Rezoliucinę sprendimo dalį iÅ¡dėstyti taip:„IeÅ¡kovės O.

K. galutinį patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ atsakovės D. Č. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei O. K. (duomenys neskelbtini) 32 782 Lt (trisdeÅ¡imt du tÅ«kstančius septynis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt du litus) žalos atlyginimo.Priteisti iÅ¡ atsakovės D. Č. ieÅ¡kovei O. K. 4259,29 Lt iÅ¡laidų už ekspertizės atlikimÄ , 3360 Lt iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai atlyginti, viso 7619,29 Lt septynis tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus devyniolika litų ir 29 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės O.

K. valstybei 653 Lt žyminio mokesčio bei 16,12 Lt procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų, viso 669,12 Lt (Å¡eÅ¡is Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devynis litus ir 12 ct).Priteisti iÅ¡ atsakovės D. Č. valstybei 982 Lt žyminio mokesčio bei 185,34 Lt procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų, viso 1167,34 Lt (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septynis litus ir 34 ct).Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės O. K. valstybei 971 Lt žyminio mokesčio ir 183 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų, iÅ¡ viso 1154 Lt (tÅ«kstantį Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt keturis litus).GrÄ Å¾inti iÅ¡ Vilniaus apygardos teismo depozitinės sÄ skaitos Nr. LT58 7044 0600 0027 6862, esančios AB SEB bankas, ieÅ¡kovei O.

K. (duomenys neskelbtini) 160 Lt iÅ¡ lėšų, kurias ji 2009m. vasario 13 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitu Nr. 329469018 įmokėjo į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sÄ skaitÄ .GrÄ Å¾inti iÅ¡ Vilniaus apygardos teismo depozitinės sÄ skaitos Nr. LT58 7044 0600 0027 6862, esančios AB SEB bankas, atsakovei D. Č. (duomenys neskelbtini) 1581,22 Lt iÅ¡ lėšų, kurias ji 2006 m. lapkričio 6 d. grynųjų pinigų priėmimo kvitu Nr. 182789532 įmokėjo į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sÄ skaitÄ .

Ä®pareigoti O. K. ir D. Č. pateikti teismui savo atsiskaitomųjų sÄ skaitų numerius, į kurias bÅ«tų pervedamos likusios teismo depozitinėje sÄ skaitoje įmokėtos lėšos. Nutartį dalyje dėl lėšų grÄ Å¾inimo iÅ¡ teismo depozitinės sÄ skaitos pavesti vykdyti Vilniaus apygardos teismo Finansų skyriui.“Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės O. K. atsakovei D. Č. 85 Lt (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkis litus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovės D. Č. ieÅ¡kovei O.

K. 293 Lt (du šimtus devyniasdešimt tris litus) advokato teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. TeisėjaiAlė Bukavinienė Danutė Gasiūnienė Vigintas Višinskis