2023-02-08 Nr. AB-3267-3-62-3-00705-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-141-575/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00705-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 37.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. B. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos kalėjimų tarnyba) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas I. B. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) 2020 m. gruodžio 28 d. raštą Nr. 363-1603, kuriuo atsisakyta perkelti I. B. į Alytaus pusiaukelės namus (toliau – ir Pusiaukelės namai), ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2021 m. vasario 22 d. raštą Nr. 2S-765, kuriuo atmestas I. B. skundas, bei įpareigoti atsakovą Alytaus PN dar kartą išnagrinėti I. B. prašymą dėl perkėlimo į Pusiaukelės namus.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Alytaus PN netenkino pareiškėjo prašymo perkelti jį į Pusiaukelės namus. Alytaus PN, išnagrinėję I. B. prašymą ir dokumentinę medžiagą, 2020 m. gruodžio 28 d. atsisakė tenkinti prašymą, nurodydami, kad remiantis pateikta dokumentine medžiaga ir įvertinimo kriterijais, nurodytais Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK), įvertinus tai, kad nors pareiškėjas bausmės atlikimo metu ir buvo skatintas 11 kartų, tačiau anksčiau nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus pažeidė 3 kartus, iš jų – 2 kartus baustas administracinėmis nuobaudomis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo elgesio negalima vertinti kaip nepriekaištingo.

3. Pareiškėjo manymu, skundžiami raštai yra nepagrįsti, medžiaga išnagrinėta šališkai ir neobjektyviai, todėl šie sprendimai negali būti laikomi teisėtais ir turi būti panaikinti. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo privalėjo vertinti tai, kad nuobaudos buvo paskirtos 2016 ir 2017 m. (prieš 3–4 m.), kad jos buvo panaikintos anksčiau laiko, pareiškėjui gavus paskatinimus. Vėliau pareiškėjas buvo skatintas, o tai rodo pareiškėjo siekį paisyti nustatytų elgesio taisyklių. Taip pat turėjo būti įvertintos priežastys, kurios turėjo įtakos pareiškėjo galimybei dirbti. Pareiškėjas ne kartą skatintas už stropų darbų. Tai dar kartą parodo, kad pareiškėjas, dirbdamas jo sveikatos būklę atitinkantį darbą, jį atlieka stropiai ir atsakingai, todėl vien darbinės veiklos trukmė nėra ir negali būti motyvu neigiamai vertinti rizikos valdymą. Pareiškėjas neturėjo jokių konfliktinių situacijų su bausmę atliekančiais asmenimis, o taip pat Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) pareigūnais, t. y. jis per visą bausmės atlikimo laiką pats nesukėlė konfliktų ir jokiose konfliktinėse situacijose nedalyvavo kitiems asmenims konfliktuojant. Tai, kad pareiškėjas nėra ir nebuvo konfliktiškas, neprognozuojamo elgesio nei karto nebuvo nurodyta ir pareiškėją charakterizuojančioje medžiagoje sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, o 2020 m. spalio mėn. vertinant pareiškėjo elgesio riziką, buvo nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad Alytaus PN ir Kalėjimų departamentas nebuvo objektyvūs nagrinėdami pareiškėjo prašymui pateiktą dokumentinę medžiagą, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, todėl jų priimti sprendimai, kuriais nebuvo tenkintas pareiškėjo prašymas perkelti jį Pusiaukelės namus, aukščiau nurodytais motyvais negali būti pripažinti teisėtais.

4. Atsakovas Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. BVK 69 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus specialų padalinį - pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami būti paleisti iš pataisos įstaigos, jeigu jie atitinka visas nurodytas sąlygas. Vadovaudamasi BVK 69 straipsnio 2 dalimi, Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-77 (toliau – ir Aprašas) 10.4 papunkčiu, Alytaus PN komisija (toliau – ir Komisija) siūlė pataisos namų direktoriui neteikti Kalėjimų departamento direktoriui teikimo perkelti pareiškėją iš Pravieniškių PN-AK į Pusiaukelės namus.

6. Komisija įvertino likusį laiką iki galimo lygtinio paleidimo arba bausmės pabaigos, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatus, individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių vykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius, nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis laisvėje, nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį, ar nuteistasis nėra įtrauktas į linkusiųjų pabėgti ar užpulti įskaitą, kitas aplinkybes, kurios, Komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus tikslingumo, įvertinimą. Komisija vadovaujasi galiojančių teisės aktų nuostatomis, bendrais protingumo, sąžiningumo, tikslingumo principais ir turi diskrecijos teisę teikdama siūlymus direktoriui dėl nuteistųjų prašymų perkelti juos į pusiaukelės namus. Komisija, savo kompetencijos ribose, vertina ne kiekvieną aplinkybę atskirai, bet pateiktų duomenų visumą ir pasiektą rezultatą. Komisijos sprendimas - siūlyti pataisos namų direktoriui neteikti Kalėjimų departamento direktoriui teikimo perkelti pareiškėją iš Pravieniškių PN-AK į Pusiaukelės namus, priimtas nepažeidžiant teisės normų reikalavimų (išdėstyti aiškūs ir pakankami motyvai, pagrįsta faktiniais socialinio tyrimo išvados duomenimis, kitais objektyviais faktais).

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Kalėjimų departamentas išnagrinėjo visą su skundu susijusią dokumentinę medžiagą, ją tinkamai įvertino ir nenustatė, jog Alytaus PN direktorius, priimdamas 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. 363-1603 „Dėl komisijos sprendimo neperkelti į pusiaukelės namus“, pažeidė galiojančius teisės aktus, nemotyvavo savo sprendimo ar jį priėmė nepagrįstai, tad paliko Alytaus PN 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. 363-1603 galioti. Kalėjimų departamento 2021 m. vasario 22 d. sprendimas Nr. 2S-765 „Dėl I. B. skundo išnagrinėjimo“ priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, yra pagrįstas tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, priežastys, lėmusios neigiamo sprendimo priėmimą, išdėstytos aiškiai ir suprantamai, jo turinys atitinka teisės normų reikalavimus, o aplinkybė, kad pareiškėjo netenkina Alytaus PN ir Kalėjimų departamento sprendimai, nesudaro pagrindo jų naikinti.

II. 9. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimu pareiškėjo I. B. skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas I. B. 10 m. ir 8 mėn. laisvės atėmimo bausmę, kurios pabaiga 2024 m. gegužės 17 d., atlieka Pravieniškių PN-AK. Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 11 d. Pravieniškių PN-AK direktoriui pateikė prašymą perkelti pareiškėją likusią laisvės atėmimo bausmės dalį atlikti į Pusiaukelės namus BVK 69 straipsnio 2 dalies pagrindu. Komisija 2020 m. gruodžio 18 d. vykusiame posėdyje nutarė nuteistojo I. B. prašymo netenkinti ir neperkelti į Pusiaukelės namus (Komisijos 2020 m. gruodžio 18 d. nutarimas Nr. 376-56) ir 2020 m. gruodžio 18 d. siūlymu Nr.376-74 „Dėl nuteistojo neperkėlimo į pusiaukelės namus“ pasiūlė Pravieniškių PN-AK direktoriui neteikti Kalėjimų departamento direktoriui teikimo perkelti pareiškėją Pusiaukelės namus.

Komisija įvertino tai, kad nors nuteistasis bausmės atlikimu metu ir buvo skatintas 11 kartų, tačiau ankščiau nuteistasis nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus pažeidė 3 kartus, iš jų 2 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo elgesio negalima vertinti kaip nepriekaištingo. Nuteistasis plano vykdymo laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 8 d. iki 2016 m. liepos 28 d. buvo įdarbintas VĮ „Mūsų amatai“ darbininko pareigose, tačiau atleistas dėl meistrės surašyto pranešimo (nevykdė nurodymų grįžti į darbo vietą, pakeltu tonu atsikalbinėjo, naudojo necenzūrinius žodžius).

Bausmės atlikimo metu nuteistasis tvirtino, kad nori dirbti, bet darbo pobūdžiui buvo išrankus ir nerado tinkamo darbo pasiūlymo. Nuteistasis artėjant Komisijos svarstymui dėl perkėlimo į pusiaukelės namus įdarbintas 2020 m. spalio 1 d., nors turėjo galimybę įsidarbinti daug ankščiau. Nuteistasis pasižymi impulsyviu, sunkiai prognozuojamu elgesiu, jo priimami sprendimai stokoja racionalaus situacijos vertinimo. Pokalbio metu pastebėta, kad nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ir teigia, kad neturėjo kito pasirinkimo.

Nusikaltimą įvykdė bendrininkų grupėje, kaltę dėl nusikaltimo padarymo pripažino iš dalies. Nuteistasis teigė, kad nusikaltimo motyvas buvo finansinės naudos siekimas. Nusikalstamo elgesio rizika yra žema - 26 balai. Alytaus PN 2020 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. 363-1603 „Dėl Komisijos sprendimo neperkelti į pusiaukelės namus“ pranešė pareiškėjui, jog nutarė jo prašymo netenkinti. Pareiškėjas Alytaus PN 2020 m. gruodžio 28 d. raštą Nr. 363-1603 „Dėl komisijos sprendimo neperkelti į Pusiaukelės namus“ apskundė Kalėjimų departamentui, kuris 2021 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 2S-765 „Dėl I.

B. skundo išnagrinėjimo“ pripažino, kad sutinka su rašte išdėstytais argumentais, todėl skundo netenkino.

11. Teismas, įvertinęs BVK 69 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse, 91 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 6, 7, 8 ir 10 punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, nurodė, kad į Pusiaukelės namus (Pusiaukelės namai – pataisos įstaigos specialus padalinys, kuriame gyvenantys nuteistieji intensyviai rengiami išėjimui į laisvę) gali būti perkeltas nuteistasis, atitinkantis nustatytas sąlygas, o jo buvimas tokiame specialiame padalinyje susijęs su intensyviu rengimu lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir papildomų teisių, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atvirosiose kolonijose atliekantys nuteistieji, suteikimu.

12. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas formaliai atitiko BVK 69 straipsnio 2 dalies bei Aprašo 3 punkto, t. y. į pusiaukelės namus gali būti perkelti nuteistieji, atitinkantys BVK 69 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas, ir šiuos reikalavimus: sutinka dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą ar įsipareigoja savarankiškai susirasti darbą, jei pataisos įstaiga neturi darbo pasiūlymų, arba studijuoja nuolatinėse studijose, organizuojamose pagal dieninį studijų tvarkaraštį (3.1 p.); turi galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (3.2 p.), todėl turėjo formalią teisę pateikti prašymą dėl perkėlimo atlikti tolesnę bausmę į Pusiaukelės namus: pareiškėjas yra atlikęs nustatytą bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja elgesio korekcijos programose, neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus, tačiau vien to nepakanka, kadangi sprendžiant nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, bet būtina įvertinti ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, kuris, Komisijos narių nuomone (kaip nurodyta posėdžio protokole), rodo, kad nuteistojo elgesys nėra nepriekaištingas.

Komisija pareiškėjo prašymo netenkino konstatavusi: pareiškėjas bausmės atlikimo metu ir buvo skatintas 11 kartų, tačiau ankščiau nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus pažeidė 3 kartus, iš jų - 2 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis; pareiškėjas buvo įdarbintas VĮ „Mūsų amatai“ darbininko pareigose, tačiau atleistas dėl meistrės surašyto pranešimo (nevykdė nurodymų grįžti į darbo vietą, pakeltu tonu atsikalbinėjo, naudojo necenzūrinius žodžius); bausmės atlikimo metu pareiškėjas tvirtino, kad nori dirbti, bet darbo pobūdžiui buvo išrankus ir nerado tinkamo darbo pasiūlymo;

įvertinusi socialinės tyrimo išvados duomenis, konstatavo, kad pareiškėjas pasižymi impulsyviu, sunkiai prognozuojamu elgesiu, o pareiškėjo priimami sprendimai stokoja racionalaus situacijos vertinimo; nusikaltimą įvykdė bendrininkų grupėje, o nusikaltimo motyvas buvo finansinės naudos siekimas. Akivaizdu, kad Komisija, nagrinėdama pareiškėjo prašymą perkelti jį į Pusiaukelės namus, ir jo nagrinėjimui pateiktą dokumentinę medžiagą, prieš priimdama ginčijamą nutarimą, įvertino Apraše numatytas aplinkybes, t. y. likusį laiką iki bausmės pabaigos (Aprašo 11.1 p.), tai, kad pareiškėjo elgesys, nors jis ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau jo elgesys nėra nepriekaištingas, nes bausmės atlikimo metu turėjo (nors ir negaliojančias) 3 nuobaudas už padarytus teisės aktų pažeidimus (uždraustų daiktų gaminimas, įsigijimas, arba laikymas, įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymas), atleistas iš darbo VĮ „Mūsų amatai“ dėl netinkamo elgesio darbo metu (Aprašo 11.2, 11.3 ir 11.4 p.), tai, kad nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, t. y. 26 balai, tačiau sprendimus, nors ir stengiasi priimti atsakingai, ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas bei neapgalvoja visų savo veiksmų pasekmių, o probacija galima taikant intensyvią priežiūrą (Aprašo 11.5 p.), taip pat vertino pareiškėjo požiūrį į darbą bausmės atlikimo metu (nors pareiškėjas teigė, kad įsidarbinti negalėjo dėl sveikatos būklės, dalyvavimo Priklausomybes turinčių įkalintų asmenų poreabilitacijos centre, tačiau tai patvirtinančio įrodymų teikdamas prašymą dėl perkėlimo į pusiaukelės namus, pareiškėjas nepateikė) (Aprašo 11.6 p.), vertino pareiškėjo nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį, o būtent, kad nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ir teigia, kad neturėjo kito pasirinkimo; nusikaltimą įvykdė bendrininkų grupėje, nusikaltimo motyvas buvo finansinės naudos siekimas ir kaltę dėl nusikaltimo padarymo pripažino tik iš dalies.

13. Pareiškėjas skunde akcentavo, kad atsakovui gerai žinoma, jog Priklausomybes turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos centre pareiškėjas dirbti neturėjo galimybės, kadangi šiame centre esantiems asmenims Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymu yra draudžiama palikti centro teritoriją ir pareiškėjas šiame centre gavo ne vieną paskatinimą, kaip aktyvus įvairių veiklų dalyvis, ir tai turėjo būti įvertinta, o, be to, pareiškėjas negalėjo dirbti dėl sveikatos būklės nuo 2019 m. gegužės 30 d. iki 2020 m. vasaros mėn. Taigi atsakovo padarytos išvados, kad pareiškėjas išrankus darbo pasiūlymams, iš dalies prieštarauja kitai pačio atsakovo nustatytai aplinkybei – kad pareiškėjas ne kartą skatintas už stropų darbų. Tai dar kartą parodo, kad pareiškėjas, dirbdamas jo sveikatos būklę atitinkantį darbą, jį atlieka stropiai ir atsakingai, todėl vien darbinės veiklos trukmė nėra ir negali būti motyvu neigiamai vertinti rizikos valdymą šioje dalyje.

14. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai, išnagrinėję administracinę bylą Nr. I1-4055-279/2021, 2021 m. gegužės 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad 2020 m. spalio 27 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 62-6788 yra nurodyta, kad pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 24 d. pateikė prašymą dėl įsidarbinimo į valytojo pareigas, nuo 2020 m. spalio 1 d. buvo priimtas į darbą (nagrinėjamoje byloje tai nurodyta Pravieniškių PN-AK 2020 m. gruodžio 11 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 62-7592), o nurodyti pareiškėjo medicininių dokumentų duomenys, teismo vertinimu, patvirtina pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad jis nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. dėl sveikatos būklės negalėjo dirbti. Tačiau lieka nepaneigtas tas faktas, kad pareiškėjas nedirbo (nepaisant dėl ko – dėl sveikatos būkles ar dėl kitos priežasties). Dėl to, teismas sutiko su Kalėjimų departamento nurodytais teiginiais, kad pareiškėjas dirba nuo 2020 m. spalio 1 d., ir tai pažymi, jog jis palyginti neseniai pradėjo dirbti, tad jo rizikos valdymas šioje srityje dar tik pradedamas, todėl tai neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad pareiškėjas neabejotinai galėtų tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą pusiaukelės namuose.

15. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių minėtas teismo išvadas (už gerą elgesį ir sąžiningą darbą skatintas tik 2020 m. gruodžio 7 d., o visi kiti skatinimai už dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje), todėl neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo jas vertinti kitaip, todėl pareiškėjo argumentus dėl jo teigiamo požiūrio į darbą teismas pripažino nepagrįstais.

16. Įvertinęs pareiškėjo skundžiamų aktų turinį, teismas sprendė, kad jie pakankamai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus, nes juose yra nurodyti teisinis ir faktinis pagrindai, sprendimų motyvai. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentą, kad iš sprendimų nėra aišku, kodėl šios institucijos netenkina jo prašymo, šių institucijų sprendimai nėra adekvačiai motyvuoti.

III. 17. Pareiškėjas I. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

18. Pareiškėjas teigia, jog teismas netinkamai tyrė byloje esančius įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

19. Pareiškėjo vertinimu, skundžiamuose sprendimuose nenurodyta, kodėl buvo padaryta išvada, kad pareiškėjo elgesys bausmes atlikimo metu negali būti laikomas nepriekaištingu, nors bausmės atlikimo metu jis buvo skatintas 11 kartų, o baustas tik 3 kartus. Be to, nuo 2016 m. liepos 8 d. iki 2016 m. liepos 28 d. buvo įdarbintas VĮ „Mūsų amatai“ darbininku. Pareiškėjas pažymi, jog niekada nevengė darbo, o bausmės atlikimo metu nedirbo dėl sveikatos problemų. Tik pagerėjus sveikatai, įsidarbino ne tik VĮ „Mūsų amatai“, bet ir Pravieniškių PN-AK lauko tvarkiniu. Darbo turėjimas lemia asmens požiūrį į gyveną, tačiau nereikia vertinti to, kad asmuo renkasi darbą pagal savo gebėjimus ir įgūdžius. Prašymo pateikimo metu jis neturėjo galiojančių nuobaudų, bausmę atlikinėjo lengvos grupės sąlygomis, ilgą laiką dirbo bei vykdė kitus įkalinimo įstaigos resocializacijos plane nurodytus reikalavimus. Taigi, priimant skundžiamus sprendimus, nebuvo vadovautasi objektyviais duomenis.

20. Atsakovas Alytaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

21. Atsakovas nurodo, jog Komisijai suteikta teisė, bet ne pareiga siūlyti nuteistąjį perkelti į pusiaukelės namus. Be to, BVK 69 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus specialųjį padalinį - pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami būti paleisti iš pataisos įstaigos, jeigu jie atitinka visas nurodytas sąlygas. Nagrinėjamu atveju Komisija įvertino tai, kad nors pareiškėjas bausmės atlikimo metu ir buvo skatintas 11 kartų, bet anksčiau jis nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus pažeidė 3 kartus, iš jų 2 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Atsižvelgusi į tai, nuteistojo elgesio neįvertino kaip nepriekaištingo. Nuteistasis plano vykdymo laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 8 d. iki 2016 m. liepos 28 d. buvo įdarbintas VĮ „Mūsų amatai“ darbininko pareigose, bet buvo atleistas dėl meistrės surašyto pranešimo (nevykdė nurodymų grįžti į darbo vietą, pakeltu tonu atsikalbinėjo, naudojo necenzūrinius žodžius). Pareiškėjas tvirtino, kad nori dirbti, bet darbo pobūdžiui buvo išrankus ir nerado tinkamo darbo pasiūlymo. Jis buvo įdarbintas 2020 m. spalio 1 d., artėjant Komisijos svarstymui dėl perkėlimo į pusiaukelės namus, nors turėjo galimybę įsidarbinti daug anksčiau. Nuteistasis pasižymi impulsyviu, sunkiai prognozuojamu elgesiu, jo priimami sprendimai stokoja racionalaus situacijos vertinimo. Nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ir teigia, kad neturėjo kito pasirinkimo. Nusikaltimą įvykdė bendrininkų grupėje, kaltę pripažino iš dalies. Komisija siūlė pataisos namų direktoriui neteikti Kalėjimų departamento direktoriui teikimo perkelti pareiškėją į Pusiaukelės namus. Taigi Komisijos sprendimas priimtas nepažeidus teisės aktų reikalavimų, jame išdėstyta aiškiai ir pakankamai motyvuota bei pagrįsta faktiniais socialinio tyrimo išvados duomenimis, kitais objektyviais faktais, kokios priežastys ir kokiu aspektu galėjo turėti priimtam Komisijos sprendimui.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

23. Kalėjimų departamentas nurodo, jog teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino laikydamasis įstatymo nuostatų. Teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso ar materialiosios teisės normas, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose, o tik dėsto tuos pačius argumentus ir aplinkybes, kurios buvo nurodytos skunde pirmosios instancijos teismui ir kurias pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė ir įvertino priimtame sprendime.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Alytaus PN 2020 m. gruodžio 28 d. rašto Nr. 363-1603, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas perkelti jį į Pusiaukelės namus, Kalėjimų departamento 2021 m. vasario 22 d. rašto Nr. 2S-765, kuriuo atmestas I. B. skundas, bei reikalavimo įpareigoti Alytaus PN išnagrinėti jo prašymą perkelti į Pusiaukelės namus, teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad skundžiami Alytaus PN raštas ir Kalėjimų departamento sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus, nes juose yra nurodyti teisinis ir faktinis pagrindai, sprendimų motyvai, todėl nėra faktinio ir teisinio pagrindo juos panaikinti.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas netinkamai tyrė byloje esančius įrodymus, o, priimant skundžiamus aktus, nebuvo vadovautasi objektyviais duomenimis.

27. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pažymi, kad ginčui aktualus teisinis reguliavimas dėl nuteistųjų perkėlimo į pataisos įstaigos specialų padalinį (pusiaukelės namus) įtvirtintas BVK ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-77 patvirtintame Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarkos apraše (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. kovo 17 d. iki 2021 m. liepos 1 d.).

29. BVK 69 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus specialų padalinį – pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami būti paleisti iš pataisos įstaigos, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas: 1) yra atlikę ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį bausmės, o nuteistieji, kuriems iš dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat kuriems lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo nukreipti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, – yra atlikę ne mažiau kaip šešis mėnesius laisvės atėmimo bausmės nuo teismo nutarties dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo ir nukreipimo į pataisos įstaigą vykdymo pradžios; 2) iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo jam liko ne daugiau kaip vieneri metai; 3) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones; 4) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta; 5) neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės aktų pažeidimus; 6) laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo perkelti iš atviros kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus dėl teisės aktų pažeidimų.

30. Aktualios redakcijos Aprašo 6 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius, įsitikinęs, kad nuteistasis, kuris siekia būti perkeltas į pusiaukelės namus, atitinka BVK 69 straipsnio 2 dalyje nustatytus formaliuosius pagrindus (sąlygas), kuriems esant nuteistasis gali būti perkeltas į pusiaukelės namus, paveda Resocializacijos skyriaus atsakingam darbuotojui parengti sprendimui dėl perkėlimo priimti būtiną šią dokumentinę medžiagą (informaciją): nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą; socialinio tyrimo išvadą; nuteistojo prašymą perkelti į pusiaukelės namus bei sutikimą atskleisti asmens duomenis; nuteistojo sutikimą dirbti pusiaukelės namų pasiūlytą darbą arba kitą informaciją apie nuteistojo galimybes dirbti ir mokytis už pataisos įstaigos ribų; duomenis apie nuteistojo finansinius įsiskolinimus; informaciją apie ankstesnius teistumus, bausmės atlikimo terminą, galimo perkėlimo į pusiaukelės namus bei lygtinio paleidimo datą; nuosprendžio, pagal kurį nuteistasis atlieka bausmę kopiją arba išrašą (tik tuo atveju, jei komisija neturi galimybės susipažinti su nuteistojo asmens byla); informaciją apie bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus, gautus paskatinimus;

žinomą informaciją apie nustatytus apribojimus dirbti tam tikrą darbą (teismo sprendimą, neįgaliojo pažymėjimą, išvadą dėl darbo sąlygų ir pobūdžio ir pan.); galiojančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją; kitą dokumentinę medžiagą (informaciją), kuri gali turėti reikšmės priimant sprendimą. Pagal Aprašo 8 punktą pataisos įstaigos, į kurioje veikiančius pusiaukelės namus nuteistasis pageidauja būti perkeliamas, direktorius paveda drausmės komisijai nagrinėti dokumentinę medžiagą (informaciją), susijusią su nuteistojo prašymu perkelti į pusiaukelės namus.

Pagal Aprašo 11 punktą, drausmės komisija priimdama sprendimą, įvertina: nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu; nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatus; individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių vykdymo rezultatus; nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius; nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis laisvėje; nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį; ar nuteistasis nėra įtrauktas į linkusiųjų pabėgti ar užpulti įskaitą; kitas aplinkybes, kurios, drausmės komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus tikslingumo, įvertinimą.

31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą teisinį reglamentavimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad aplinkybės, jog pareiškėjas formaliai atitinka BVK 69 straipsnio 2 dalyje išdėstytus reikalavimus, savaime nereiškia, kad jis privalo būti perkeltas į Pusiaukelės namus, nepaisant kitų aplinkybių, kurios, Komisijos nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus tikslingumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes.

32. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi byloje pateiktus įrodymus nustatyto teisinio reglamentavimo kontekste, pažymi, jog Komisija, spręsdama dėl pareiškėjo perkėlimo į Pusiaukelės namus, įvertino Aprašo 11 punkte įtvirtintus kriterijus bei pateiktą dokumentinę medžiagą. Komisija įvertino teigiamas pareiškėjo savybes, kurias pareiškėjas nurodo skunde ir apeliaciniame skunde (pareiškėjas neturi galiojančių nuobaudų, buvo skatintas 11 kartų, nuo 2020 m. spalio 1 d. įsidarbino), taip pat įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo padarytus pažeidimus, atleidimo iš darbo ir įsidarbinimo aplinkybes, nusikalstamo elgesio riziką, kitas aplinkybes, kurios, Komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus tikslingumo.

33. Kaip matyti iš paminėtų aplinkybių, sprendimas netenkinti pareiškėjo prašymo perkelti jį į Pusiaukelės namus buvo priimtas atsižvelgus į tai, kad nors pareiškėjas buvo skatintas 11 kartų, bet anksčiau vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus pažeidė 3 kartus, iš jų 2 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis; nuo 2020 m. spalio 1 d. dirba valytoju; pareiškėjas darbo pobūdžiui buvo išrankus ir nerado tinkamo darbo pasiūlymo; pareiškėjas žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ir teigia, kad neturėjo kito pasirinkimo; pareiškėjas pasižymi impulsyvumu, sunkiai prognozuojami elgesiu, priimami sprendimai stokoja racionalaus situacijos vertinimo, pareiškėjas yra silpnos savitvardos, nesunkiai išprovokuojamas konfliktams, nėra motyvuotas keisti savo požiūrį; nusikaltimą įvykdė bendrininkų grupėje, kaltę dėl nusikaltimo pripažino iš dalies.

34. Minėta, kad pagal BVK 69 straipsnio 2 dalies nuostatas, nuteistieji gali būti perkeliami į pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami būti paleisti iš pataisos įstaigos. Atsakovas nutarė netenkinti pareiškėjo prašymo perkelti jį į Pusiaukelės namus, įvertinęs aplinkybes dėl pareiškėjo galimybės intensyviai rengtis būti paleistam iš pataisos įstaigos. Pareiškėjo nurodomos kitos aplinkybės (priimant skundžiamus aktus, nebuvo vadovautasi objektyviais duomenimis) nesudaro pagrindo vertinti skundžiamų sprendimų kaip neteisėtų, kadangi atsakovas ir Kalėjimų departamentas įvertino visumą aplinkybių, ir, atsižvelgdami į jas, priėmė faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis pagrįstus sprendimus.

35. Teismas, pasisakydamas dėl apeliaciniame skunde nurodomų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, pažymi, jog kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių laikėsi. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes, bei padarė pagrįstas išvadas, kad pareiškėjo skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, juos naikinti nėra teisinio pagrindo. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti. Todėl teisėjų kolegija, iš esmės pritardama teismo padarytoms išvadoms, sprendime išdėstytų motyvų nekartoja iš naujo, bei neaptarinėja kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie neturi reikšmės bylos išsprendimui, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo I. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius