aa69a14c-287b-4bb9-84eb-61d0313bbabc · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1S-276-478/2020 Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00187-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 6 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų JÅ«ratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo L. D. skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2020 m. kovo 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. vasario 6 d. priimtÄ nutarimÄ taikyti nuteistajam L. D. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. L. D. nuteistas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesiai laisvės atėmimo. BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu prie 2019 m. birželio 21 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi paskirtos subendrintos bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir L.

D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai ir 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2018 m. rugpjūčio 14 d., bausmės pabaiga – 2020 m. birželio 12 d. 2. 2020 m. vasario 6 d. Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam L. D. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos neatlikus 4 mėnesių ir 6 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo praÅ¡ymas dėl jo lygtinio paleidimo) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ .

Komisija nurodė, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra 46 balai, ir tai reiÅ¡kia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys, mÄ stymas, nuostatos keitėsi teigiama linkme ir bendra nuteistojo elgesio dinamika rodo, kad jis gali tapti pilnaverčiu visuomenės nariu. Komisijos vertinimu, tai sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl gali bÅ«ti paleistas lygtinai iÅ¡ pataisos namų.

3. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimÄ , nurodant, kad nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, nusikalstamo elgesio rizika, ir padarė iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo taisymosi procesai dar turi bÅ«ti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtÄ jo elgesį.

4. Skunde nuteistasis L. D. nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad jis dar negali bÅ«ti lygtinai paleistas, ir praÅ¡o taikyti jam lygtinį paleidimÄ . 4.1. Nuteistasis nesutinka su prokuroro iÅ¡sakyta pozicija dėl to, kad jis nėra pasitaisęs, nes prokuroras tai teigia nenurodydamas jokių konkrečių faktų ir argumentų, tik formaliai palaikydamas savo pozicijÄ , kad nuteistojo negalima paleisti lygtinai. Nuteistojo nuomone, prokuroras primetė teismui prielaidomis paremtÄ savo nuomonę, siekdamas suklaidinti teismÄ , tačiau pagal Lietuvos KonstitucijÄ , teisingumÄ vykdo tik teismai ir jų sprendimai turi bÅ«ti grįsti ne prielaidomis, o įrodymais. 4.2.

Skunde nuteistasis praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad bausmės laikas yra nustatomas nuosprendžiu, o kokiÄ dalį paskirtos bausmės atlikus gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas, numato BVK 157 straipsnio taisyklės, todėl lygtinio paleidimo netaikymas negali bÅ«ti grindžiamas nepakankamos bausmės dalies atlikimu, ir spekuliacijos Å¡iuo klausimu prieÅ¡tarauja įstatymo nustatytai tvarkai. Nuteistieji turi teisę į lygtinį paleidimÄ , jeigu atlikta tam tikra įstatyme nustatyta paskirtos bausmės dalis ir tam neprieÅ¡tarauja pataisos namų lygtinio paleidimo komisija.

Å iuo atveju, kadangi Komisija nutarė taikyti jam lygtinį paleidimÄ , Marijampolės apylinkės teismas turėjo vadovautis BVK 157 straipsnio 4 dalimi ir šį nutarimÄ patvirtinti. Nuteistasis nurodo, kad skundžiama nutartis netvirtinti komisijos nutarimo pažeidžia BVK numatytÄ nuteistųjų integracijos tikslÄ ir paneigia lygtinio paleidimo prasmę. 4.3. Nuteistasis skunde nurodo, kad jo pasitaisymÄ parodo elgesys bausmės atlikimo metu. Jis, atlikdamas bausmę, mokėsi, dalyvavo reabilitacijos programose, turi teigiamas nuostatas, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, už gerÄ elgesį ir darbÄ skatintas, palaiko socialinius ryÅ¡ius su Å¡eima, laisvėje turės kur gyventi, bus priimtas į darbÄ , dėl padaryto nusikaltimo prisipažino pilnai, labai gailisi.

PraÅ¡o atsižvelgti į iÅ¡dėstytas aplinkybes ir priimti sprendimÄ taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

5. Atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundÄ Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė praÅ¡o nuteistojo skundÄ atmesti.

6. Nuteistojo L. D. skundas atmestinas.

7. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalį, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos, atlikę įstatyme numatytÄ paskirtos bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

Ä®statymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimaliÄ BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sÄ lygų visumÄ .

8. Dėl skundo argumento, jog prokuroras, pateikdamas nuomonę dėl komisijos nutarimo netvirtinimo, įtakojo teismo sprendimÄ , teisėjų kolegija pažymi, kad nei BPK ir BVK nedraudžia prokurorui teikti atsiliepimÄ dėl Komisijos priimto nutarimo, be to, atsiliepime prokuroro iÅ¡sakyta nuomonė teismui nėra privaloma, teismas gali atsižvelgti į atsiliepime nurodytas aplinkybes, tačiau, priimdamas sprendimÄ , patikrina visus apie nuteistÄ jį pateiktus faktinius duomenis. Skunde nuteistasis taip pat teigia, kad Marijampolės apylinkės teismas turėjo vadovautis BVK 157 straipsnio 4 dalimi ir Komisijos nutarimÄ patvirtinti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistųjų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų taikymo procedÅ«ra yra aiÅ¡kiai reglamentuota Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos, priima motyvuotÄ nutartį patvirtinti šį nutarimÄ arba jo nepatvirtinti.

Taigi, Baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Lygtinio paleidimo komisijų nutarimų teisėtumas turi bÅ«ti patikrintas teismo, jei Komisija nutaria taikyti lygtinį paleidimÄ , toks nutarimas turi bÅ«ti patvirtintas teismo, o jei atsisako, skundai dėl nutarimo taip pat yra nagrinėjami teisme, kaip ir Å¡iuo atveju. Å i įstatymo norma suponuoja iÅ¡vadÄ , jog teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui.

9. IÅ¡ pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis L. D. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro pagrindÄ svarstyti jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , tačiau tam, kad jis galėtų bÅ«ti paleistas lygtinai iÅ¡ bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. BÅ«tina sÄ lyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant. Å iuo atveju L. D. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodikÄ rezultatas yra 46 balai, t. y. vertinama kaip vidutinė, todėl pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ turi bÅ«ti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

10. Nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami L. D. elgesio pokyčiai – jis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, mokėsi, nuobaudų neturi, yra skatintas, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir Å¡ios aplinkybės nesudaro besÄ lyginio pagrindo konstatuoti pakankamÄ nuteistojo pažangÄ , mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ . Tačiau, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos, siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Apylinkės teismas pagrįstai kaip abejonę dėl pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ vertino nuteistojo mÄ stymo ir elgesio ypatumus.

11. IÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad nuteistasis turi manipuliacinio elgesio patyrimo, stengiasi pateikti save tik iÅ¡ gerosios pusės, pripažįsta, kad dalis nusikaltimų buvo padaryti apsvaigus nuo alkoholio ir sukonfliktavus su kita kompanija, anksčiau yra buvę ilgesnių alkoholio vartojimo laikotarpių. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje taip pat pažymėta, jog atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istorijÄ , galima teigti, kad esant nestruktÅ«ruotoje aplinkoje nuteistojo impulsų kontrolė silpna, elgesys gali bÅ«ti impulsyvus, agresyvus, ypač apsvaigus nuo alkoholio.

Problemų sprendimo įgÅ«džiai kelia abejonių, asmuo apgalvoja kai kurias pasekmes, tačiau ne visas, pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe. L. D. nustatytas kriminogeninis veiksnys – alkoholio vartojimo tikimybė, kas gali įtakoti nuteistojo savikontrolės susilpnėjimÄ . Nuteistasis teigia, kad iki bausmės atlikimo dirbo ir išėjęs į laisvę turės darbÄ , tačiau teismui pateikti duomenys neduoda pagrindo iÅ¡vadai apie teigiamÄ jo darbinę motyvacijÄ . L. D. iki bausmės atlikimo legalaus darbo stažo neturi, pataisos namuose Profesinio rengimo centre nesimoko, įsigyti papildomos specialybės nesiekia.

Šie asmenybę apibūdinantys charakterio bruožai pirmosios instancijos teismui leido pagrįstai abejoti, jog šiuo metu išėjęs į laisvę, nuteistasis sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuo pirminio „OASys“ tyrimo, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 58 balais, iki dabar, kai ši rizika yra 46 balai, ji sumažėjo, tačiau svarbus faktas tai, kad ši rizika 46 balais buvo įvertinta dar 2019 m. rugpjūčio 20 d., kai L.

D. pirmÄ kartÄ buvo pristatytas Komisijai. Pakartotinio jo svarstymo Komisijoje po 5 mėnesių metu nusikalstamo elgesio rizika nebuvo sumažėjusi, iÅ¡liko tokia pati – 46 balai.

12. Dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ ir pažangÄ jÄ mažinant, ir tai atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiÅ«ryje į padarytÄ nusikaltimÄ , paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumÄ , ir pan. Kaip matyti iÅ¡ pateiktos medžiagos, L. D. teismo teistas 8 kartus, jam jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau po to jis vėl ne kartÄ nusikalto ir toliau darė tyčinius nusikaltimus.

Aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistÄ jį bei rodo jo neigiamÄ požiÅ«rį į visuomenėje nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymÄ si. Å ios aplinkybės pagrįstai pirmosios instancijos teismui leido daryti iÅ¡vadÄ , kad tai didina nuteistojo pavojingumÄ visuomenei bei atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas bei rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas sudaro pagrindÄ griežčiau vertinti jo galimybes nenusikalsti ateityje bei pažangÄ pataisos proceso metu.

13. L. D. skunde teigia, kad nuteistieji turi teisę į lygtinį paleidimÄ , jeigu atlikta BVK 157 straipsnyje numatyta paskirtos bausmės dalis, todėl lygtinio paleidimo netaikymas negali bÅ«ti grindžiamas nepakankamos bausmės dalies atlikimu. BVK 157 straipsnis nustato, kokiÄ minimaliÄ paskirtos bausmės dalį atlikę nuteistieji gali teikti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos, ir L. D. šį formalųjį pagrindÄ atitinka, jis atliko vienÄ trečiÄ jÄ paskirtos bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir todėl įgijo teisę bÅ«ti svarstomas Komisijoje dėl lygtinio paleidimo taikymo, tačiau Å¡is formalus lygtinio paleidimo taikymo pagrindas savaime neįpareigoja nei Komisijos, nei teismo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ .

Aptartų aplinkybių kontekste bÅ«tina pažymėti, kad pats bausmės paskyrimas faktiÅ¡kai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas, naujų nusikalstamų veikų prevencija realiai užtikrinami tik jÄ atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į Å¡ias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iÅ¡ bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiÅ¡kia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bÅ«tų iÅ¡kreipta bausmės esmė.

Taigi, tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymÄ , nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai darantys įtakÄ teismo sprendimui, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali bÅ«ti laikomas neteisėtu.

14. Teisėjų kolegija laiko, kad Komisija nuteistÄ jį charakterizuojančias aplinkybes vertino pakankamai Å¡aliÅ¡kai, o apylinkės teismas visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sÄ lygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas, taigi, L. D. lygtinio paleidimo galimybės klausimÄ iÅ¡nagrinėjo iÅ¡samiai ir objektyviai bei padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai L. D. charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai iÅ¡vadai, jog nuteistasis jau gali bÅ«ti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo L.

D. skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo L. D. skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2020 m. kovo 4 d. nutartį. Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai JÅ«ratė Jakubonienė Gytis Večerskas Valdas Vitunskas