aa656f90-9dcf-4b07-9904-d2f2e58d13a0 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-283-318/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41700-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1, (S) 1.1.8.1.2 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 2 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Bielskio, Justo Namavičiaus, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Daliai LukoÅ¡evičienei, dalyvaujant prokurorei Vidai Dautartienei, gynėjui advokatui Kęstučiui OžiÅ«nui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo P. G. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

P. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams, BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2020 m. vasario 14 d. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. P. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su tyrimo nenustatytu asmeniu, neteisėtai, kontrabandos bÅ«du, atgabeno didelį kiekį narkotinių medžiagų į Lietuvos RespublikÄ turėdamas tikslÄ jas iÅ¡platinti, o bÅ«tent: 1.1. P. G. neteisėtai, turėdamas tikslÄ kontrabandos bÅ«du parsigabenti narkotinių medžiagų ir jas iÅ¡platinti, laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 17 d. iki 2019 m. lapkričio 21 d., konkrečiai tyrimo metu nenustatytu laiku, bÅ«damas (duomenys neskelbtini), susitarė su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kad Å¡is už 2 800 Eur nupirks apie 2 kg narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir jas atgabens į (duomenys neskelbtini). 1.2. 2019 m. pabaigoje, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, nenustatytas asmuo, vykdydamas susitarimÄ , per nenustatytÄ krovinių pervežimo įmonę, neteisėtai, kontrabandos bÅ«du, atgabeno iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) apie 2 kg narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurias jis, P. G., laikydamas prie savęs, atgabeno į savo butÄ esantį (duomenys neskelbtini), paslėpė dujų baliono viduje įrengtoje slėptuvėje ir neteisėtai laikė minėtÄ narkotinę medžiagÄ .

Po to, P. G., 2020 m. sausio 24 d., apie 15 valandÄ , pardavė D. R. į skolÄ už 4 000 Eur ne mažiau, kaip 638,796 g narkotinės medžiagos, o likusiÄ dalį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių bendroji masė buvo 1 498,680 g, laikė iki 2020 m. sausio 31 d., 14 valandos, kol kratos metu policijos pareigÅ«nai jÄ rado ir paėmė. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Nuteistasis P. G. apeliaciniame skunde praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 15 d. nuosprendį pakeisti ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu.

Tuo atveju, jeigu teismas netenkintų Å¡io praÅ¡ymo, sumažinti jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę.

3. Apeliantas skunde tvirtina, kad, įvertinus tai, jog jis prisipažino kaltu, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, davė iÅ¡samius parodymus, nebandė iÅ¡vengti atsakomybės, jam nustatytas 30 procentų darbingumas, dėl ko sunku užsidirbti pinigų pragyvenimui ir gydymuisi, jis nusikalto dėl sunkios materialinės padėties, yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti neskiriant jam realios laisvės atėmimo bausmės arba paskiriant mažesnės trukmės laisvės atėmimo bausmę.

Apeliantas mano, kad jis negali atlikti bausmės įkalinimo įstaigoje, nes jo sveikatos bÅ«klė sunki, jam reikalinga nuolatinė sveikatos priežiÅ«ra, gydymas, operacijos, vaistai. Visos Å¡ios aplinkybės gali bÅ«ti teismo įvertintos kaip iÅ¡imtinės ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jam paskirta Å¡velnesnė bausmė. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo P. G. gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorė – jį atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo P. G. apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliantas P. G. skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytų nusikaltimų padarymo aplinkybių ir nuteistajam inkriminuotų veiksmų teisinės kvalifikacijos. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis apygardos teismas teisingai nustatė nusikaltimų padarymo aplinkybes bei P. G. nusikalstamus veiksmus tinkamai kvalifikavo pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, BK 260 straipsnio 2 dalį.

5. Nuteistasis P. G. pirmosios instancijos teismo priimtÄ nuosprendį ginčija nuteistajam paskirtos per griežtos bausmės aspektu, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, nagrinėdama bylÄ apeliacine tvarka, pasisako tik dėl Å¡io skunde keliamo klausimo. Dėl paskirtų bausmių ir BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo 6. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; kaltininko asmenybę; nusikalstamos veikos stadijÄ ; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Ä®vertinus visas bausmei skirti reikÅ¡mingas aplinkybes, motyvuotai parenkama Å¡velnesnė ar griežtesnė bausmės rÅ«Å¡is, taip pat skiriamos bausmės dydis, kuris skaičiuojamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

7. Už BK 199 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto sunkaus nusikaltimo padarymÄ Ä¯statymų leidėjas yra numatęs tik laisvės atėmimo bausmę nuo trejų iki deÅ¡imties metų, o už BK 260 straipsnio 2 dalyje sunkaus nusikaltimo padarymÄ â€“ laisvės atėmimÄ nuo aÅ¡tuonerių iki deÅ¡imties metų. BK 199 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį sudaro Å¡eÅ¡eri metai ir Å¡eÅ¡i mėnesiai. Tuo tarpu BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje – devyneri metai.

8. Pirmosios instancijos teismas P. G. pagal BK 199 straipsnio 4 dalį paskyrė laisvės atėmimÄ septyneriems metams, o pagal BK 260 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimÄ devyneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams.

2. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apygardos teismas, nustatydamas P. G. laisvės atėmimo bausmės trukmę, atsižvelgė į tai, jog jis padarė du sunkius nusikaltimus. Apygardos teismas pripažino, kad yra viena P. G. baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). P. G. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus padarė bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

9. Apygardos teismas taip pat įvertino, kad P. G. buvo teistas 2012 m. spalio 5 d. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, teistumas nėra iÅ¡nykęs, du naujus sunkius nusikaltimus padarė turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ . Tai neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis iÅ¡vadų nedaro, linkęs veikti prieÅ¡ingai teisės normoms. Jo daromos veikos yra sunkios, susijusios su neteisėtų narkotinių medžiagų disponavimu, tikslu pasipelnyti.

10. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad P. G. diagnozuota daug susirgimų, dėl ko jam nustatytas 70 procentų nedarbingumas (t. 2, b. l. 92, 116–117).

11. Taigi, pirmosios instancijos teismas, skirdamas P. G. bausmes pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, įvertino visas bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnyje, ir, atsižvelgęs į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus, jam už nurodytuose BK straipsniuose įtvirtintų nusikaltimų padarymÄ paskyrė kiek griežtesnes bausmes, nei sankcijose numatytas Å¡ios bausmės vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis).

12. Skunde nuteistasis P. G. teigia, kad tokio dydžio bausmės yra per griežtos, nes jis prisipažino kaltu, atskleidė nusikaltimų padarymo aplinkybes, jam nustatytas 30 procentų darbingumas, dėl ko sunku užsidirbti pinigų pragyvenimui ir gydymuisi. Jis nusikalto dėl sunkios materialinės padėties, todėl mano, kad bausmės turi būti paskirtos švelnesnės. Šie skundo argumentai nepagrįsti.

13. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar sugriežtinti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ , neteisingÄ bausmę, tačiau tokių aplinkybių Å¡iuo atveju nėra.

14. Teisėjų kolegija sprendžia, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vertinant nuteistojo asmenybę ir nusikaltimų padarymo aplinkybes, konkrečiu atveju atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir nėra aiškiai per griežtos ar neproporcingos nuteistojo asmenybei bei jo nusikalstamų veiksmų pavojingumo laipsniui.

15. Apeliantas skunde nurodo, kad jis prisipažino kaltu ir nuoÅ¡irdžiai gailisi nusikaltęs, dėl ko teismas turėtų jam skirti Å¡velnesnes bausmes. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas jau įvertino Å¡ias aplinkybes, nuteistajam paskirdamas bausmes ir nustatydamas jų trukmę. Todėl dar kartÄ vertinti pirmosios instancijos teismo jau įvertintas aplinkybes teisėjų kolegija neturi pagrindo. Be to, pažymėtina, kad, nors nuteistasis dėl savo padarytų nusikaltimų gailisi ir savo kaltės neneigia, skiriant bausmę negalima sumenkinti P. G. elgesio ir vedamo gyvenimo bÅ«do, nes jis, bÅ«damas laisvėje, nuolat yra susijęs su narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu – išėjęs į laisvę (po laisvės atėmimo bausmių atlikimo) savo elgesio nekeičia, nusikaltimai sunkėja, o tai rodo P. G. asmenybės didesnį pavojingumÄ bei polinkį nusikalsti.

Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo kaltės pripažinimÄ ir tai, kad byla iÅ¡nagrinėta, taikant sutrupintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , pritaikė BK 641 straipsnį ir skirtinÄ laisvės atėmimo bausmės dydį sumažino vienu trečdaliu, iki Å¡eÅ¡erių metų keturių mėnesių.

16. Nuteistasis P. G. skunde tvirtina, jog nusikalto dėl sunkios materialinės padėties, kas yra pagrindas jam skirti švelnesnes bausmes.

17. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiÅ¡kos kaltininko padėties. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymas dėl labai sunkios turtinės padėties – buvimas teismų praktikoje paprastai pripažįstamas tada, kai nustatoma, kad kaltininko elgesį nulėmė susiklosčiusios objektyvios sÄ lygos, pavyzdžiui, darbo netekimas, turto praradimas, sunki paties asmens ar jo Å¡eimos nario liga ir pan.

Jei sudėtinga turtinė padėtis susiklosto dėl paties kaltininko tyčinių veiksmų (pvz., nuolatinio girtavimo, narkotikų vartojimo, įvairių neteisėtų veiksmų atlikimo ir pan.), BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas nekonstatuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154/2011, Nr. 2K-456/2013, Nr. 2K-531/2014). Teismų praktikoje ne kartÄ yra pasisakyta, kad nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiÅ¡kos kaltininko padėties, yra aplinkybė, apibÅ«dinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y., vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečiÄ gyvenimo situacijÄ , kad iÅ¡eitį randa tik darydamas nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520/2012, Nr. 2K-60/2014). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog labai sunki turtinė ar beviltiÅ¡ka kaltininko padėtis yra fakto klausimas, kurį teismas nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes – objektyvias kaltininko gyvenimo aplinkybes, psichologinę bÅ«senÄ dėl Å¡ių aplinkybių, jo suvokimÄ , ar galėjo jis iÅ¡vengti nusikalstamos veikos padarymo ir pan.

Tik įvertinus aplinkybių visumÄ gali bÅ«ti konstatuojama, kad kaltininkui dėl objektyvių priežasčių buvo susidariusi iÅ¡skirtinai sudėtinga situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-895/2015).

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti Å¡iÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę. P. G. neteisėtai atgabeno į Lietuvos RespublikÄ didelį kiekį narkotinių medžiagų, neteisėtai Å¡iomis narkotinėmis medžiagomis disponavo, turėdamas tikslÄ pasipelnyti, ir tokia veika nebuvo pirma P. G. gyvenime. Jis atliko realiÄ aÅ¡tuonerių metų Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmę už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ , o išėjęs į laisvę vėl užsiėmė narkotinių medžiagų platinimu.

Sutiktina, kad P. G. dėl sveikatos bÅ«klės (jam nustatytas 70 procentų nedarbingumas) priklauso sunkiai integruojamų į darbo rinkÄ asmenų grupei. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien Å¡ios aplinkybės automatiÅ¡kai negali pateisinti sprendimo dėl nusikalstamo elgesio ir tapti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaip jau minėta, sprendžiant ar sunki turtinė padėtis gali bÅ«ti vertinama kaip asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bÅ«tina vertinti ne tik objektyvias kaltininko gyvenimo aplinkybes, bet ir psichologinę bÅ«senÄ dėl Å¡ių aplinkybių, asmens suvokimÄ , ar galėjo jis iÅ¡vengti nusikalstamos veikos padarymo, bandydamas kitais bÅ«dais gauti pragyvenimui reikalingų lėšų.

Iš nuteistojo asmenybės apibūdinimo matyti, kad nusikalstamas elgesys buvo tapęs jo gyvenimo būdu, lengvesne išeitimi pasipelnyti, realiai neieškant kitų galimybių gauti teisėtų pajamų. Kaip nurodė pats P. G., jis dirbo, tačiau šių pajamų jam neužteko. Tai turėjo būti paskata ieškoti kitų teisėtų pragyvenimo šaltinių būdų. Tačiau byloje byloje nėra duomenų, kad jis būtų stengęsis ieškoti kito teisėto geriau apmokamo darbo ar socialinių išmokų.

Todėl, esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo spręsti, kad jis neturėjo kitos išeities kaip tik nusikalstama veika.

19. Taigi, P. G. pagal BK 199 straipsnio 4 dalį ir BK 260 straipsnio 2 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės atitinka jo nusikalstamų veiksmų padarymo aplinkybes ir pavojingumÄ , jo asmenybę, bausmei keliamÄ paskirtį ir pagal savo dydį nėra aiÅ¡kiai per griežtos, todėl jas Å¡velninti teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Kitų aplinkybių, kurių apygardos teismas nebÅ«tų įvertinęs ir kurios sudarytų pagrindÄ keisti bausmių dydį, nuteistasis P. G. skunde nenurodė, o bylos duomenys tokių aplinkybių nepagrindžia.

20. Šioje byloje taip pat nėra ir jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių BK 199 straipsnio 4 dalies ir BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijose nurodytos bausmės paskyrimas neatitiktų bausmės paskirties, aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nepagrįstas nuteistojo P. G. apeliacinio skundo argumentas, jog apygardos teismas, skirdamas jam bausmę, privalėjo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes jis yra silpnos sveikatos, prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs.

21. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali bÅ«ti paskiriama, jei yra iÅ¡imtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti Å¡velnesnę negu įstatymo nustatytÄ bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, Nr. 2K-412/2014, Nr. 2K-126-693/2018).

Taigi, remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bausmė gali bÅ«ti Å¡velninama tik iÅ¡imtiniais atvejais, nustačius aplinkybes, dėl kurių sankcijoje nurodytos bausmės skyrimas akivaizdžiai negalėtų bÅ«ti laikomas teisingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-447/2014, Nr. 2K-186-942/2015). Pažymėtina, kad Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti bÅ«tina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadijÄ , nusikaltimo padarymo vietÄ , laikÄ , bÅ«dÄ , kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis, negu rÅ«Å¡inis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytÄ nusikaltimÄ sankcijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-P-89/2014).

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo P. G. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog jis prisipažino kaltu, suprato blogai pasielgęs, yra silnos sveikatos, yra tos, į kurias atsižvelgtina, skiriant bausmę baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytus nusikalstamus veiksmus, sankcijos ribose, tačiau nagrinėjamu atveju nelaikytinos iÅ¡imtinėmis, sudarančiomis pagrindÄ nuteistojo P. G. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam bausmes Å¡velnesnes, negu numatyta sankcijose minimali laisvės atėmimo bausmės riba.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantÄ neigiamai charakterizuojančios aplinkybės neleidžia skirti jam Å¡velnesnės (-ių) bausmės (-ių), nei numatyta straipsnio sankcijoje, nes Å¡velnesnės bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu bei realiu laisvės atėmimo bausmės atlikimu, yra nepakankamos priemonės įtakoti nuteistojo elgesį ir užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti nusikaltimÄ padariusį asmenį, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje Å¡is asmuo daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų.

Å ios nutarties 12 punkte aptartos aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad nuteistojo siekis gyventi laikantis įstatymų yra labiau deklaratyvaus pobÅ«džio, nes byloje nėra jokių duomenų apie apelianto realiai dėtas pastangas keisti savo gyvenimo bÅ«dÄ . Nagrinėjamu atveju, BK 41 straipsnyje numatytus tikslus gali užtikrinti bÅ«tent pirmosios instancijos teismo paskirtas realus laisvės atėmimas ir nustatytas bausmių dydis, atitinkantis bausmės paskirtį, proporcingas padarytiems nusikaltimams, neprieÅ¡taraujantis teisingumo principui. 24.

Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog dėl nustatytų susirgimų ir ligų nuteistasis negali atlikti paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte (Bendrosios nuteistųjų teisės) imperatyviai įtvirtinta, kad „nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbÄ â€œ. Be to, nuteistajam, atliekant bausmę įkalinimo įstaigoje, gali bÅ«ti teikiama medicininė priežiÅ«ra Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, o esant bÅ«tinybei – ir kitose gydymo įstaigose.

25. Teismas bausmes už padarytus nusikaltimus subendrino bausmių apėmimo bÅ«du, todėl nėra pagrindo spręsti, kad subendrinta bausmė yra per griežta. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo P. G. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Albinas Bielskis Justas Namavičius Regina Pocienė