aa63dd6d-02bf-4aa7-8dca-ea80a851cfe3 · Kauno apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-651-720/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42424-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.3.; 1.1.6.6.; 1.1.8.6.2.; 1.2.25.4.2.4.; 2.1.14.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.1.; 2.3.4.2.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 8 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Tatjana Butkienė, sekretoriaujant Živilei Gedvilaitei, Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant: prokurorei R. M., kaltinamajam J. B., jo gynėjui advokatui M.

Å ., nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų R. V., A. Č., K. V. atstovui advokatui M. Å ., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugininku-kontrolieriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 5 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : kaltinamasis J. B. 2019 m. spalio 4 d., apie 07.10 val., Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, Kauno gatve vairuodamas automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, ties namu Nr. 1, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 ir 128 punktų reikalavimus, nes nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, esant kelyje kliūčiai – važiuojamosios dalies pakraščiu prieÅ¡ atvažiuojančiÄ transporto priemonę einančiai pėsčiajai V.

M., kuriÄ galėjo pastebėti, laiku nemažino automobilio važiavimo greičio, nesiėmė veiksmų jÄ saugiai apvažiuoti, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio V. M. žuvo. Kaltinamasis J. B. savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2019 m. spalio 4 d., apie 07.10 val., jam priklausančiu automobiliu ,,Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vienas važiavo į bankomatÄ prie ,,(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės nusiimti pinigų. Važiavo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) gatve, buvo Å«kanota, tamsu, kelias drėgnas, buvo dargana.

Važiavimo greitis buvo nedidelis, apie 35 km/h, nes iki posÅ«kio buvo likę 35-40 metrų, ir bÅ«tų įsukęs į kiemÄ . Ä®vykis įvyko tarp (duomenys neskelbtini) gatvės namų Nr. 1 ir Nr.

3. Ä®vykio vietoje liepos neiÅ¡pjautos, Å¡akos ant kelio, buvo tamsu, gatvės apÅ¡vietimas yra, bet dėl aukÅ¡tų eglių nesimato, jos apÅ¡vietimÄ sugeria. PrieÅ¡ais jį važiavo kita transporto priemonė, bet jie prasilenkė anksčiau. Tarp (duomenys neskelbtini) gatvės namų Nr. 1 ir Nr. 3 automobilių nebuvo, buvo tiesus kelias ir prieÅ¡ pat, gal prieÅ¡ metrÄ , jis pamatė žmogaus siluetÄ prieÅ¡ais automobilį važiuojamoje gatvės dalyje. Jis stabdė, buvo smÅ«gis, žmogus užkrito ant jo automobilio kapoto ir nukrito.

IÅ¡ karto net nematė, ar tai vyras, ar moteris. Jis iÅ¡Å¡oko iÅ¡ automobilio, pamatė, kad ten buvo moteris, pagalvojo, kad gal ten jo mama. Moteris gulėjo Å¡alia jo automobilio deÅ¡inio priekinio rato. Jis moterį kalbino, kvietė greitÄ jÄ . Moteris nebuvo atsigavusi, nekalbėjo, bet kvėpavo. Telefonu iÅ¡ greitosios pagalbos jam liepė moterį atversti ant Å¡ono, jis atvertė ir darė dirbtinį kvėpavimÄ . IÅ¡ moters nosies pasirodė kraujas, telefonu iÅ¡ greitosios pagalbos jam liepė nuÅ¡luostyti moteriai kraujÄ , jis nuÅ¡luostė.

Greitoji pagalba atvažiavo po 10-15 minučių ir moterį iÅ¡vežė. Jis pats sužalojimų nepatyrė. Buvo iÅ¡kviesta policija, nustatė, kad jis blaivus. Moteris ėjo ta pačia kelio puse, kuria jis važiavo, ten nėra Å¡aligatvio. Kitoje pusėje, kur apÅ¡vietimas, yra didelės eglės, o čia buvo liepų alėja. Ji ėjo po liepomis, Å¡akos nusvirę, bÅ«davo siekia automobilio priekinį stiklÄ , todėl jis moters nepamatė. Gal neapsidairė gerai, gal tuo metu žvilgsnis nukrypo ir nepastebėjo.

Po Å¡ios nelaimės jau yra padaryta nauja gatvė su Å¡aligatviais. Savo veiksmus blogai vertina. Mano, kad draudimas turėtų atlyginti civilinį ieÅ¡kinį, 10 000 eurų yra tokia suma, kuriÄ turėtų atlyginti. Kaltę pripažįsta, norėtų, kad nebÅ«tų atimta teisė vairuoti transporto priemones, nes vairavimo teisės jam reikalingos darbe ir dėl mamos. PareiÅ¡kė, kad jis nuoÅ¡irdžiai gailisi padaręs nusikaltimÄ , praÅ¡o atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.

Be kaltinamojo J. B. prisipažinimo, jo kaltė visiÅ¡kai įrodoma įrodymais, iÅ¡tirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimÄ . Nukentėjusysis R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena užsienyje, (duomenys neskelbtini). Jo brolis K. V. taip pat gyvena užsienyje, (duomenys neskelbtini). Jų mama V. M. gyveno Kauno rajone, (duomenys neskelbtini). Mama, nors ir garbingo amžiaus, tačiau gyveno viena, savarankiÅ¡kai rÅ«pinosi Å«kiu.

Viena giminaitė laikas nuo laiko atvažiuodavo mamÄ aplankyti, padėdavo atlikti buities darbus. 2019 m. spalio 4 d., galimai apie 10.00-11.00 val., jam telefonu paskambino giminaitė I., kuri pasakė, kad (duomenys neskelbtini) mamÄ partrenkė automobilis. KitÄ dienÄ jis su žmona parskrido į LietuvÄ ir nuvyko į gydymo įstaigÄ , kurios reanimacijos skyriuje buvo gydoma mama. Mama buvo nesÄ moninga, buvo iÅ¡tikusi koma. Jam neteko su mama pabendrauti. Kiek jam yra žinoma, mama buvo partrenkta automobilio (duomenys neskelbtini), ryte, kai ėjo link sustojimo važiuoti į Kauno miesto centrÄ .

Kiek jam yra žinoma, tai nuo namų iki įvykio vietos mama įveikė nemaÅ¾Ä atstumÄ pėsčiomis, t. y. nuėjo virÅ¡ kilometro. Mama visuomet eidavo kelkraščiu. Jam nėra žinomos eismo įvykio kilimo aplinkybės. Jis buvo nuvykęs į įvykio vietÄ bei pas mamÄ Ä¯ namus. Niekas iÅ¡ aplinkinių, kaimynų jam nesuteikė jokios informacijos apie įvykio kilimo aplinkybes. Jam nėra žinomi eismo įvykio liudytojai. Bendraujant su mamÄ gydančiais gydytojais sužinojo, kad eismo įvykio metu mama patyrė daugybinius ir sunkius sužalojimus, jos bÅ«klė labai sunki. 2019 m. spalio 24 d. sulaukė skambučio iÅ¡ VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini).

Kaip suprato, su juo kalbėjo gydytojas, tačiau pavardės nurodyti negali, ir nurodė, kad rytoj, t. y. spalio 25 dienÄ , pirmoje dienos pusėje V. M. perveÅ¡ į slaugos namus. 2019 m. spalio 25 d., apie 14.00 val. paskambino į slaugos ligoninę, jam patvirtino, kad mamÄ atvežė ir paguldė antrame aukÅ¡te. Apie 17.00 val. su broliu K. V. atvyko į (duomenys neskelbtini) slaugos namus aplankyti mamos, ir tada jiems pasakė, kad mama numirė. Po eismo įvykio, gulėdama ligoninėje, mama sÄ monės atgavusi nebuvo, todėl neturėjo galimybių su ja pabendrauti.

Per laidotuves niekas iÅ¡ atėjusių kaimynų nesakė, kad bÅ«tų matęs, kaip įvyko eismo įvykis (1 t., b. l. 88-91). Nukentėjusioji A. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. spalio 4 d. jai paskambino mamos kaimynė O. ir pasakė, kad jos mamÄ V. M. užmušė automobilis. O. pati avarijos nematė, tik iÅ¡ kaimynų sužinojo. O. gyveno Å¡alia V. M., todėl turėjo jos kontaktinį numerį. KitÄ dienÄ pas liudytojÄ atvažiavo užsienyje gyvenantis brolis R. V. ir nuvežė pas mamÄ , kuri gulėjo Kauno ligoninėje.

Mama nuolat bÅ«davo Å¡alia jos, jai visuomet padėdavo, nes jos sveikata ganėtinai silpna, daug yra gulėjusi ligoninėse. Jos ir mamos santykiai buvo Å¡ilti ir artimi. Niekada su ja nesipyko, gražiai sutarė. Visuomet susitikdavo, kai iÅ¡ užsienio grįždavo broliai R. V. ir K. V.. Dėl mamos netekties patyrė didžiulius iÅ¡gyvenimus, pablogėjo sveikata. Laidotuvėmis rÅ«pinosi brolis R. V., ji finansiÅ¡kai prie to neprisidėjo. Dėl mamos netekties patyrė moralinę žalÄ . Prie kokių aplinkybių įvyko eismo įvykis, nieko nežino.

Lankant mamÄ ligoninėje su ja pabendrauti nepavyko, nes ji po avarijos buvo iÅ¡tikta komos (2 t., b. l. 74-75). Nukentėjusysis K. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pastoviai gyvena (duomenys neskelbtini), atvykti į LietuvÄ negali, nes Å¡iuo metu nuo namų gali iÅ¡vykti tik penkių kilometrų atstumu. Sutinka, kad teisminio proceso metu teismas vadovautųsi jo duotais parodymais apklausos metu, t. y. užfiksuotais liudytojo apklausos protokole. Å eimoje yra trys vaikai: R. V., gimęs (duomenys neskelbtini) A.

Č. (dabartinė pavardė), gimusi (duomenys neskelbtini) ir jis. Jo mama V. M. Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) gyveno viena. TÄ dienÄ paskambino sÅ«nus ar sÅ«naus žmona, dabar nepamena, ir pasakė, kad automobilis partrenkė mamÄ . Mama, dar bÅ«dama sÄ moninga, pasakė vardÄ ir pavardę – K. V.. 2019 m. rudenį jis sugrįžo iÅ¡ Lietuvos į (duomenys neskelbtini), o po penkių dienų jam paskambino ir pranešė, kad įvyko avarija. Tada vėl atskrido į LietuvÄ . Kol mama gulėjo ligoninėje, visÄ mėnesį buvo ligoninėje, lankė jÄ kasdien, teko ligoninėje budėti.

Kuomet bÅ«davo iÅ¡vykęs, nuolat palaikydavo telefoninį ryšį su ja. Net dabar rytais pabudęs susimÄ sto, kad nepaskambino mamai. Su mama siejo glaudus tarpusavio ryÅ¡ys, kaip sÅ«naus ir mamos. Mama iÅ¡ Kauno (duomenys neskelbtini) buvo pervežta į kitÄ gydymo įstaigÄ , o paskui jiems su broliu paskambino ir pranešė, kad mama mirė. Mamos netektis labai sukrėtė. Sunku suvokti, kad mamos nėra, vis dar norisi jai paskambinti. Ä® LietuvÄ sugrįždavo pastoviai, dažniausiai po du sykius per metus.

KiekvienÄ kartÄ atvykus bÅ«davo su mama, visas laikas buvo skirtas bÅ«ti su mama, kartu vykdavo aplankyti kapinių. Visos jo atostogos bÅ«davo skirtos mamai (2 t., b. l. 79-80). 2019 m. spalio 4 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialistės A. A. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2019 m. spalio 4 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 1). 2019 m. spalio 4 d.

įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo nustatyta, apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. ties namu Nr.

1. Nubraižytas eismo įvykio vietos planas, pateikta foto lentelė su įvykio vietos ir automobilio nuotraukomis. Įvykio vietoje niekas nerasta ir niekas nepaimta. (1 t., b. l. 15-19, 26). 2019 m. spalio 4 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėtas automobilis „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvertinta jo techninė būklė po įvykio, pateikta foto lentelė su automobilio nuotraukomis (1 t., b. l. 20-25). 2020 m. balandžio 30 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad papildomai apžiūrėta įvykio vieta, nubraižytas eismo įvykio vietos planas, pateikta foto lentelė su įvykio vietos nuotraukomis (1 t., b. l. 27-33). 2019 m. spalio 4 d.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-ios kuopos 1-ojo bÅ«rio vyriausiosios patrulės A. Č. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2019 m. spalio 4 d., apie 07.10 val. iÅ¡ Kauno apskrities VPK budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini) kaime, Kauno rajone, pranešėjo automobilis kliudė gatvėje pėsčiÄ jį. Atvykus nurodytu adresu, rado nukentėjusiÄ V. M., moteris be sÄ monės iÅ¡vežta į (duomenys neskelbtini). Automobilį „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavęs J.

B. paaiÅ¡kino, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) g. nuo (duomenys neskelbtini) g. ties namu Nr. 1, jį apakino Å¡viesomis iÅ¡ priekio važiuojantis automobilis, nepastebėjo kelkraščiu einančios moters ir jÄ partrenkė. Ä®vykio vietoje automobilio „Toyota“ vairuotojui J. B. alkotesteriu patikrintas blaivumas, nustatyta 0,00 promilių (1 t., b. l. 34). 2019 m. spalio 7 d. VÄ® „Regitra“ duomenų bazės iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad automobilio „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra J.

B. (1 t., b. l. 48). 2019 m. spalio 29 d. – lapkričio 26 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. M. konstatuota politrauma: sunki galvos smegenų trauma: galvos smegenų sumuÅ¡imas, kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ kairio pusrutulio, kraujo iÅ¡siliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu deÅ¡inėje kaktinėje ir kairėje smilkininėje skiltyje, kraujo iÅ¡siliejimas galvos smegenų skilveliuose, kaktikaulio, nosies kaulų, deÅ¡inio žandikaulio ančio visų sienelių, kairio žandinio ančio priekinės, virÅ¡utinės ir medialinės sienelių, deÅ¡inio skruostikaulio lanko lūžiai; kairio žastikaulio įkaltinis skeveldrinis, kairės mentės skeveldrinis, kairio II, deÅ¡inių I-IX Å¡onkaulių, gaktikaulio virÅ¡utinių Å¡akų, gaktinės sÄ varžos, kairio Å¡launikaulio distalinio galo intrasÄ narinis skeveldrinis, deÅ¡inio blauzdikaulio lateralinio krumplio intrasÄ narinis, deÅ¡inio Å¡eivikaulio diafizės lūžiai; minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvos kairėje veido pusėje, kaktoje, virÅ¡ugalvyje, kairės menties srityje, pilve, poodinės kraujosruvos akių vokuose, smilkiniuose, kaktoje, deÅ¡iniame žande, deÅ¡inėje Å¡launyje, pereinant į blauzdÄ , pjautinė žaizda deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke, odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje.

Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, tikėtina, judančio automobilio dalimis, pirminį smÅ«gį, tikėtina, patiriant į priekinį kÅ«no pavirÅ¡ių su užmetimu ant automobilio ir nubloÅ¡kiant ant kelio dangos. Sužalojimų visuma atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ ir, prisidėjus komplikacijoms, Å¡iuo atveju tapo mirties priežastimi (1 t., b. l. 80-86). 2019 m. lapkričio 4 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui skyriaus nutarimu R.

V. pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 97). 2019 m. lapkričio 4 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui skyriaus savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad R. V. pateikė juodos spalvos didelį polietileno maiÅ¡Ä su V. M. daiktais ir drabužiais, kuriuos ji su savimi turėjo ir vilkėjo eismo įvykio metu: moteriÅ¡kÄ medžiaginę rankinę, moteriÅ¡kas kelnes, vienÄ porÄ kojinių, moteriÅ¡kÄ džemperį, moteriÅ¡kÄ striukę.

Pateikta foto lentelė su išvardintų daiktų nuotraukomis (1 t., b. l. 99-102). 2020 m. vasario 28 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-439(20) nurodyta, kad pėsčioji V. M. buvo partrenkta dešinėje, žiūrint automobilio „Toyota Corolla“ važiavimo kryptimi, važiuojamosios dalies pusėje, apie 1,0 m atstumu nuo jos dešiniojo krašto. Pėsčioji V. M., tikėtina, ėjo prieš automobilio važiavimo kryptį arba buvo sustojusi priekiu pasisukusi į artėjantį automobilį.

Automobilio vairuotojas J. B., važiuodamas 30-40 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti pėsčiosios partrenkimo, mažindamas greitį. IÅ¡ bylos medžiagos duomenų nėra pagrindo teigti, kad vairuotojas neturėjo techninės galimybės laiku imtis veiksmų iÅ¡vengti partrenkimo. Tikėtina, kad pėsčiosios partrenkimo pagrindine sÄ lyga techniniu požiÅ«riu buvo automobilio „Toyota Corolla“ vairuotojo J. B. veiksmai – artėdamas prie važiuojamÄ ja dalimi einančios (ar joje sustojusios) pėsčiosios, laiku nemažino automobilio važiavimo greičio ir nesiėmė veiksmų jÄ saugiai apvažiuoti (1 t., b. l. 118-121). 2020 m. vasario 28 d.

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-2511(19) nurodyta, kad pirminio kontakto su automobiliu „Toyota Corolla“ metu pėsčioji V. M. buvo pasisukusi į artėjantį automobilį priekiu ir kiek deÅ¡ine puse. Tikėtinas toks sužalojimų padarymo mechanizmas. Pirminio smÅ«ginio kontakto metu, automobilis „Toyota Corolla“ priekine dalimi – bamperiu, grotelėmis ir variklio gaubto priekine dalimi, smÅ«giniai kontaktavo su nukentėjusiosios V. M. kojų ir dubens priekiniais pavirÅ¡iais, tuo metu buvo padaryti deÅ¡iniojo blauzdikaulio ir Å¡eivikaulio, gaktikaulių virÅ¡utinių Å¡akų, gaktinės sÄ varžos, kairio Å¡launikaulio lūžiai, poodinės kraujosruvos pilve, deÅ¡inėje Å¡launyje, pereinant į blauzdÄ , odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje.

Po pirminio kontakto, V. M. užkrito ant automobilio variklio gaubto ir galvos veidine dalimi trenkėsi į automobilio priekinio stiklo apatinę dalį, tuo metu buvo padaryti kairiojo II ir dešiniųjų I-IX šonkaulių vidurinėje raktikaulinėje linijoje lūžiai, galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, galvos smegenų skilveliuose, veido kaulų lūžiai bei pjautinė žaizda dešinės akies viršutiniame voke, galvos minkštųjų audinių kraujosruvos, poodinės kraujosruvos galvoje ir veide.

Po to nukentėjusioji buvo nublokÅ¡ta ant kelio dangos, į kuriÄ atsitrenkus kaire kÅ«no puse, jai buvo padaryta kairiojo žastikaulio įkaltinis ir kairės mentės lūžiai bei minkÅ¡tųjų audinių kraujosruva kairės mentės srityje (1 t., b. l. 123-125). 2020 m. gegužės 8 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-915(20) nurodyta, kad automobilio „Toyota Corolla“ vairuotojas J. B., važiuodamas 30-40 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę iÅ¡vengti pėsčiosios V.

M. partrenkimo, mažindamas greitį ne mažesniu kaip 13-19,5 m atstumu nuo pėsčiosios patrenkimo vietos. IÅ¡ bylos medžiagos duomenų nėra pagrindo teigti, kad vairuotojas neturėjo techninės galimybės laiku imtis veiksmų iÅ¡vengti partrenkimo. Tikėtina, kad techniniu požiÅ«riu pagrindinė pėsčiosios partrenkimo sÄ lyga buvo automobilio „Toyota Corolla“ vairuotojo J. B. veiksmai – artėdamas prie važiuojamÄ ja dalimi einančios (ar joje sustojusios) pėsčiosios, laiku nemažino automobilio važiavimo greičio ir nesiėmė veiksmų jÄ saugiai apvažiuoti.

Negalima nustatyti, ar pėsčiosios V. M. veiksmai techniniu požiÅ«riu turėjo priežastinį ryšį su Å¡io eismo įvykio kilimu (1 t., b. l. 134-135). 2020 m. spalio 16 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui skyriaus nutarimu A. Č. pripažinta nukentėjusiÄ ja (2 t., b. l. 76). 2020 m. lapkričio 12 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui skyriaus nutarimu K.

V. pripažintas nukentėjusiuoju (2 t., b. l. 81). Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, faktiniais duomenimis – paties kaltinamojo J. B. visišku prisipažinimu bei įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka – nukentėjusiųjų R.

V., K. V., A. Č. parodymais, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokolu, specialistų iÅ¡vadomis, kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir iÅ¡tirtais raÅ¡ytiniais įrodymais, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis J. B. 2019 m. spalio 4 d., apie 07.10 val., Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 ir 128 punktų reikalavimus, numatančius reikalavimÄ laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, vairuodamas automobilį „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, ties namu Nr. 1, kelyje esant kliūčiai – važiuojamosios dalies pakraščiu prieÅ¡ atvažiuojančiÄ transporto priemonę einančiai pėsčiajai V.

M., kuriÄ galėjo pastebėti, laiku nemažino automobilio važiavimo greičio, nesiėmė veiksmų jÄ saugiai apvažiuoti, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio V. M. žuvo. Kaltinamojo J. B. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, požymius. Civiliniai ieÅ¡kiniai.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis). Nukentėjusysis R. V. pareiškė civilinį ieškinį ir prašė priteisti iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ 5 000,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 138-146). Nukentėjusysis K.

V. pareiškė civilinį ieškinį ir prašė priteisti iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ 10 000,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 149-153). Nukentėjusioji A. Č. pareiškė civilinį ieškinį ir prašė priteisti iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ 10 000,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 157-160). Baudžiamojoje byloje pateikti ADB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. sausio 27 d. pranešimas Nr. CLT2190323 ir 2021 m. vasario 1 d. pranešimas Nr. CLT2217009 patvirtina, kad nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams K.

V. ir A. Č. paskaičiuota ir į sÄ skaitÄ pervesta draudimo iÅ¡moka – kiekvienam po 5 000,00 eurų (2 t., b. l. 175, 175). Å iÄ aplinkybę teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir nukentėjusiųjų atstovas, prašė civilinius ieÅ¡kinius patenkinti tik dalyje dėl likusios neiÅ¡mokėtos sumos, t. y. po 5 000,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams K. V. ir A. Č., taip pat palaikė civilinį ieÅ¡kinį dėl 5 000,00 eurų neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam ir civiliniam atsakovui R.

V.. Civiliniai ieÅ¡kovai R. V., K. V. ir A. Č. kaltinamojo J. B. nusikalstamais veiksmais neabejotinai patyrė neturtinę žalÄ , kuri atsirado dėl neatsargių kaltinamojo veiksmų, jo nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su civilinių ieÅ¡kovų patirta neturtine žala. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitÄ , teismo įvertinti pinigai.

Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje bÅ«tų užtikrinta protinga prieÅ¡ingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, CK 6.250 straipsnio nuostatomis yra vadovaujamasi ir baudžiamosiose bylose. Neabejotina, kad asmens gyvybė yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir neatkuriamų vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugoma. Å ioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis J. B. padarė vienÄ neatsargų nusikaltimÄ . Kaltinamojo veiksmai buvo tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susiję su kilusiomis pavojingomis pasekmėmis – nukentėjusiųjų motinos V.

M. mirtimi, todėl pareiga atlyginti nukentėjusiesiems padarytÄ neturtinę žalÄ yra pagrįsta ir neginčijama. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis, už kurio veiksmų pasekmes kyla pareiga atlyginti žalÄ , padarė ne tyčinį, bet neatsargų nusikaltimÄ , tai yra kaltinamasis sÄ moningai nesiekė tokių pasekmių, kurios nutiko – V. M. mirties, nesiekė tyčia nukentėjusiesiems sukelti dvasinius iÅ¡gyvenimus. Eismo įvykio metu kaltinamasis buvo blaivus, niekada nėra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, eismo įvykio metu važiavo nedideliu greičiu, kelių eismo taisykles pažeidė dėl neatsargumo, pažeidimai savaime nėra grubÅ«s, nulemti Å¡iurkÅ¡taus ar chuliganiÅ¡ko kelių eismo taisyklių nesilaikymo, nors ir įvyko sunkios pasekmės. Kaltinamasis nebandė pasiÅ¡alinti iÅ¡ eismo įvykio vietos, nedelsiant iÅ¡kvietė specialiÄ sias tarnybas, įvykio vietoje bandė teikti pagalbÄ , akivaizdžiai nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl to, kas įvyko.

Civilinis atsakovas ADB „(duomenys neskelbtini)“ atlygino: nukentėjusiajam R. V. 5 676,00 eurus turtinės ir 5 000,00 eurų neturtinės žalos, nukentėjusiajam K. V. 5 000,00 eurų neturtinės žalos ir nukentėjusiajai A. Č. 5 000,00 eurų neturtinės žalos. Teismui nustačius priteistinos žalos dydį, nukentėjusiajam iki nuosprendžio priėmimo draudimo bendrovės jau išmokėta suma turi būti išskaičiuojama iš bendros priteistinos sumos. Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti.

Kad ir kokie skaudÅ«s bÅ«tų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumÄ ir taip nustatyti maksimaliai teisingÄ , situacijÄ atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Nekyla abejonių, kad tiek dėl paties įvykio, tiek dėl juo sukeltų pasekmių nukentėjusieji iÅ¡ tiesų patyrė sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, jautė ir Å¡iuo metu jaučia emocinį skausmÄ , juo labiau, kad po eismo įvykio nukentėjusiųjų motina V.

M. dvideÅ¡imt dienų buvo gydoma intensyvios terapijos, neurochirurgijos ir ortopedijos traumatologijos klinikose, o perkelta į slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninę, neatgavusi sÄ monės, tÄ pačiÄ dienÄ mirė. Tačiau V. M. buvo garbingo amžiaus – 88 metų, pati rÅ«pinosi savo buitimi, nukentėjusieji yra brandaus amžiaus suaugę žmonės, gyvenantys atskirai, patys užauginę savo vaikus ir turintys pilnamečių anÅ«kų, jie nebuvo priklausomi nuo žuvusiosios finansiÅ¡kai ar buitine prasme, su motina matydavosi pakankamai retai – R.

V. ir K. V. gyvena užsienyje ir grįždavo į LietuvÄ du kartus per metus, o nukentėjusioji gyvena (duomenys neskelbtini) ir pati nurodė, kad visuomet susitikdavo, kai iÅ¡ užsienio grįždavo broliai R. V. ir K. V.. Atsižvelgiant į aptartų duomenų, susijusių su nukentėjusiųjų patirtais neigiamais dvasiniais iÅ¡gyvenimais, visumÄ , į nusikalstamos veikos pobÅ«dį, kaltininko prisipažinimÄ ir nuoÅ¡irdų gailestį, darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusiesiems draudimo bendrovės paskaičiuota ir iÅ¡mokėta neturtinė žala – kiekvienam po 5 000,00 eurų, neturtinei žalai atlyginti yra pakankama, atitinka teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas nukrypti nuo teismų praktikos tokio pobÅ«džio bylose ir priteisti didesnę sumÄ neturtinei žalai atlyginti Å¡ioje byloje nenustatyta, todėl nukentėjusiųjų R.

V., K. V. ir A. Č. civiliniai ieÅ¡kiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestini, kaip nepagrįsti. Nukentėjusiųjų atstovavimo iÅ¡laidos Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti procese ekspertÄ , specialistÄ , gynėjÄ ar atstovÄ arba turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų. Proceso dalyvis gali praÅ¡yti teismo, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalis). Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas R. V. ir jo atstovas prašė pripažinti proceso iÅ¡laidomis jo patirtas atstovavimo iÅ¡laidas – 2 000,00 eurų (2 t., b. l. 138-139), ir priteisti jas iÅ¡ kaltinamojo ir civilinio atsakovo J.

B. nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo R. V. naudai. Pateikta PVM sÄ skaita-faktÅ«ra už teisines paslaugas Nr. 019 ir sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad R. V. už advokato paslaugas yra sumokėjęs 2 000,00 eurų (2 t., b. l. 140, 141). Å ioje baudžiamojoje byloje Advokatų kontoros (duomenys neskelbtini) advokatas M. Å .. Nukentėjusieji advokato paslaugomis naudojosi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamųjų posėdžių metu, buvo suraÅ¡yti trys civiliniai ieÅ¡kiniai. Ä®vertinus atstovavimo apimtį, proceso sudėtingumÄ , nagrinėjimo trukmę, suteiktas teisines paslaugas, taip pat įvertinus praÅ¡omÄ priteisti iÅ¡laidų dydį, darytina iÅ¡vada, kad praÅ¡ymas priteisti atstovavimo iÅ¡laidas pagrįstas, atstovavimo iÅ¡laidos pagrįstos pateiktais mokėjimo dokumentais, todėl pripažintinos proceso iÅ¡laidomis.

Sprendžiant praÅ¡ymÄ dėl tokių iÅ¡laidų priteisimo, teismas privalo atsižvelgti į nuteistojo turtinę padėtį ir gali tokių iÅ¡laidų nepriteisti arba jų dydį sumažinti. Å i baudžiamoji byla nėra sudėtinga, bylos apimtis nėra didelė, teismui perduotÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ sudarė vienas tomas, kaltinamasis savo kaltę pripažino, byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka per du teismo posėdžius. Civiliniuose ieÅ¡kiniuose didžiÄ jÄ jų apimties dalį sudaro įstatymų ir teismų praktikos citavimas, iÅ¡ esmės vienodo turinio visuose trijuose ieÅ¡kiniuose.

Byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi teisės aiÅ¡kinimo ar taikymo klausimai. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį bei bylos sudėtingumÄ , darytina iÅ¡vada, kad patirtos atstovavimo iÅ¡laidos turi bÅ«ti proporcingos suteiktai pagalbai, todėl nukentėjusiojo R. V. praÅ¡ymas tenkintinas iÅ¡ dalies ir praÅ¡oma priteisti atstovavimo iÅ¡laidų suma mažintina iki 1 500,00 eurų, priteisiant Å¡iÄ sumÄ iÅ¡ kaltinamojo J. B. nukentėjusiojo R. V. naudai (BPK 104 straipsnio 2 dalis). Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės motyvai ir iÅ¡vados.

Asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis J. B. praÅ¡o atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato, praÅ¡o paskirti jo laiduotoja jo dukterį N. M.. Laiduotoja N. M. nurodė, kad J. B. yra jos tėtis.

Tėtis jai artimas nuo mažens, jų santykiai ir dabar artimi, bendrauja dažnai. Bendravimas grindžiamas pasitikėjimu ir pagarba vienas kitam. Gyvena atskirai, bet netoli vienas nuo kito, apie 10 minučių kelio automobiliu. Apie tÄ Ä¯vykį ji sužinojo iÅ¡ mamos. Po įvykio su tėčiu bendravimas suintensyvėjo, jie bendrauja kiekviena dienÄ . Pats tėtis dėl įvykio labai pergyvena ir jaudinasi, jam svarbu tai, kad žmogus mirė. Tėtis yra atsakingas vairuotojas, laikosi taisyklių. Nėra buvę, kad vairuotų iÅ¡gėręs, jis niekada niekur neskuba.

Kiek žino, jis nėra baustas už jokius administracinius nusižengimus. Tėtis su ja tariasi tuose dalykuose, kuriuose ji turi kompetencijos patarti, o kai klausia jos patarimų, po to jų klauso. Ji suvokia, kas yra laidavimas ir mano, kad galės daryti teigiamÄ Ä¯takÄ savo tėčiui, mano, kad jau dabar daro jam teigiamÄ Ä¯takÄ , ji įsitikinusi, kad gali už tėtį laiduoti ir pasirÅ«pinti, kad jis nusikalstamų veikų nebedarytų. Gyvena su savo vyru, augina dvejų metų dar neturintį vaikÄ , Å¡iuo metu yra motinystės atostogose.

Å eimos pajamos yra 2000 eurų – jos iÅ¡moka 600 eurų ir vyro atlyginimas 1400 eurai. Turi įsipareigojimų bankui – moka bÅ«sto paskolÄ ir automobilio lizingÄ , per mėnesį reikia sumokėti 550 eurų, todėl praÅ¡o laidavimo be užstato, nes sumokėti užstatÄ bÅ«tų sunku. Teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad N. M. yra J. B. dukra. 2020 m. birželio 18 d. Informatikos ir ryÅ¡ių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažyma dėl įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį patvirtina, kad N. M. yra neteista, nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas (2 t., b. l. 16). 2020 m. birželio 17 d.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Informacijos teikimo skyriaus pažyma patvirtina, kad duomenų, apie N. M. registruotus administracinius nusižengimus ir (ar) administracinės teisės pažeidimus už penkerius metus, nėra (2 t., b. l. 17). „(duomenys neskelbtini)“, AB N. M., kaip projektų vadovę, apibÅ«dina kaip labai atsakingÄ , pareigingÄ , iniciatyviÄ , sÄ Å¾iningÄ , visuomet besivadovaujančiÄ taisyklėmis ir tvarkomis, reglamentuojančiomis atliekamas funkcijas, bei siekiančiÄ užtikrinti, kad ir kiti taip pat laikytųsi tvarkų ir taisyklių, teigiamai reaguojančiÄ Ä¯ pastabas, geranoriÅ¡kÄ , padedančiÄ kolegoms, gebančiÄ puikiai dirbti tiek komandoje, tiek individualiai, ji yra nuoÅ¡irdi, aktyvi, pozityvi asmenybė (2 t., b. l. 15).

SÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad N. M. per mėnesį mokama 598,73 Eur Sodros iÅ¡moka (2 t., b. l. 19-38). Kaltinamasis J. B. teisiamas pirmÄ kartÄ , jis visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Kaltinamojo J. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

IÅ¡tyrus įrodymų visetÄ ir iÅ¡klausius proceso dalyvius nustatyta, kad kaltinamasis J. B. suprato savo kaltę, nuoÅ¡irdžiai gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , jis padarė vienÄ neatsargų nusikaltimÄ , teisiamas pirmÄ kartÄ , yra ilgametis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, charakterizuojamas iÅ¡skirtinai teigiamai (2 t., b. l. 13), administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 148), naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų nepadarė, todėl darytina iÅ¡vada, kad, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ bei jÄ padariusio asmens savybes, yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų reikalavimų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Konstatuotina, kad yra visos sÄ lygos ir pagrindai, nustatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje, leidžiantys atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , todėl kaltinamasis J. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis perduotinas laiduotojai jo dukteriai N. M. jos atsakomybei pagal laidavimÄ be užstato, o baudžiamoji byla nutrauktina. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Kadangi kaltinamasis J. B. padarė neatsargų nusikaltimÄ , teisiamas pirmÄ kartÄ , administracinių nuobaudų neturi, įvykio metu buvo blaivus, darbdavio charakterizuojamas iÅ¡skirtinai teigiamai, kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, netaikytina. Daiktas, turintis reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – viena kompaktinė plokÅ¡telė su vaizdo įraÅ¡u, laikoma voke prie baudžiamosios bylos 1-ojo tomo virÅ¡elio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina baudžiamojoje byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas n u s p r e n d ė : J. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, perduodant kaltinamÄ jį laiduotojai jo dukteriai N. M. jos atsakomybėn 1 (vieneriems) metams pagal laidavimÄ be užstato. BaudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo R.

V. civilinį ieÅ¡kinį dėl nusikaltimu padarytos 5 000,00 (penkių tÅ«kstančių) eurų neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ atmesti, kaip nepagrįstÄ . Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo K. V. civilinį ieÅ¡kinį dėl nusikaltimu padarytos 5 000,00 (penkių tÅ«kstančių) eurų neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ atmesti, kaip nepagrįstÄ . Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės A.

Č. civilinį ieÅ¡kinį dėl nusikaltimu padarytos 5 000,00 (penkių tÅ«kstančių) eurų neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ atmesti, kaip nepagrįstÄ . Pripažinti nukentėjusiojo R. V. advokato atstovavimo iÅ¡laidas proceso iÅ¡laidomis ir priteisti iÅ¡ kaltinamojo J. B. 1 500,00 (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus) eurų atstovavimo iÅ¡laidų nukentėjusiojo R. V. naudai. DaiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vienÄ kompaktinę plokÅ¡telę su vaizdo įraÅ¡u, laikomÄ voke prie baudžiamosios bylos 1-ojo tomo virÅ¡elio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundÄ per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Tatjana Butkienė