2025-03-12 Nr. AB-4236-4-16-3-00083-2025-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1646-662/2025

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00083-2025-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant N. P.,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui O. K., jo atstovui advokatui L. B.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei R. Z.,

vertėjai O. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliečio O. K. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. vasario 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio O. K. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) teikime prašė sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį O. K. (toliau – ir Užsienietis) Centre iki 2025 m. gegužės 17 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

2. Centras teikime nurodė, kad 2025 m. vasario 17 d. 4 val. 38 min. į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardą buvo pristatytas ir sulaikytas Užsienietis. Užsieniečio pilietybė ir tapatybė nustatyta, nes Užsienietis turėjo (duomenys neskelbtini) piliečio pasą, galiojantį nuo 2015 m. balandžio 30 d. iki 2025 m. balandžio 30 d., tačiau neturėjo dokumentų, suteikiančių jam teisę būti Lietuvos Respublikoje. Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai nuo 2024 m. gegužės 15 d., nes viršijo leistinų dienų buvimo laiką. VSAT, atsižvelgęs į tai priėmė 2024 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. 24S215034 grąžinti Užsienietį į užsienio valstybę, t. y. įpareigojo Užsienietį savanoriškai išvykti į užsienio valstybę – (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. spalio 23 d.

3. Centras teikime pažymėjo, kad Užsienietis pažeidė Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktus, neturėdamas teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis nesikreipė į kompetentingas valstybės institucijas, siekdamas įteisinti savo buvimą Lietuvoje, todėl Centro vertinimu, iki tol, kol bus pasiruošta Užsieniečio išsiuntimo į kilmės valstybę procedūrai, būtų proporcinga sulaikyti Užsienietį, nes priešingu atveju, nebus galimybės įvykdyti jo atžvilgiu priimto sprendimo dėl išsiuntimo.

4. Centras, be kita ko, nustatė, kad Užsienietis neturi gyvenamosios vietos ir lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat socialinių, ekonominių ir šeiminių ryšių, jis nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, sprendžiančiomis jo teisinės padėties klausimus, ir šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad Užsieniečiui suteikus laisvę judėti, jis gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes arba pasislėpti, vengdamas išsiuntimo į kilmės valstybę.

5. Užsienietis paaiškino, kad jis atvyko į Lietuvą prieš šešerius metus, paskutinius vienerius metus neteisėtai čia dirbo. Užsienietis gyvena bendrabutyje (duomenys neskelbtini), tačiau tikslaus adreso nežino, neturi pinigų ir artimųjų Lietuvos Respublikoje. Užsienietis neginčijo aplinkybių, jog jis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, nesiėmė jokių veiksmų savo teisinei padėčiai įteisinti, tačiau prašė jo nesulaikyti. Užsienietis nenori sugrįžti į kilmės valstybę dėl ten (duomenys neskelbtini), todėl prašė suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

6. Užsieniečio atstovė prašė tenkinti iš dalies Centro teikimą ir taikyti Užsieniečiui vieną iš alternatyvių sulaikymui priemonių, t. y. įpareigoti Užsienietį elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą arba apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

II. 7. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. vasario 18 d. sprendimu tenkino iš dalies Centro teikimą ir skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki

2025 m. gegužės 17 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

8. VSAT, nustatęs, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, 2024 m. rugsėjo 23 d. priėmė sprendimą Nr. 24S215034 grąžinti Užsienietį į kilmės valstybę, t. y. įpareigojo Užsienietį savanoriškai išvykti į kilmės valstybę iki 2024 m. spalio 23 d., tačiau Užsienietis iki nustatyto termino neišvyko iš Lietuvos. Byloje, be kita ko, nustatyta, kad Užsienietis neturi gyvenamosios vietos ir teisėto pragyvenimo šaltinio, šeiminių ir socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje. Užsienietis daug kartų buvo baustas administracinėmis nuobaudomis, kurių nesumokėjo, taip pat nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl savo teisinės padėties įteisinimo.

9. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatavo, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalyje įtvirtinti sulaikymo pagrindai, kadangi Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra laikotarpį, viršijantį minėto įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje užsieniečiams nustatytą buvimo joje laiką, t. y. Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, todėl turi būti vykdoma jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.

10. Teismas akcentavo, jog sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad Užsieniečiui turi būti taikoma griežčiausia priemonė, o, įvertinęs, jog Užsieniečio tapatybė nustatyta (Užsienietis turi galiojantį pasą), jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, be to, paprašė suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, ir atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose, padarė išvadą, kad Įstatyme numatytus tikslus galima pasiekti taikant Užsieniečiui Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

III. 11. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. vasario 18 d. sprendimą ir skirti Užsieniečiui kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Užsienietis bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme du kartus paprašė suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, todėl Užsienietis nagrinėjamu atveju yra prieglobsčio prašytojas Įstatymo 2 straipsnio 20 punkto prasme.

11.2. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas Užsienietį sulaikė pagal Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 2 dalį, kai pagal teisinį reguliavimą, nei vienas iš nurodytų pagrindų pareiškėjo atžvilgiu negali būti taikomas, nes prieglobsčio prašytojai gali būti sulaikomi tik Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje ir 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nustatytais atvejais.

11.3. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nustatė, jog Užsieniečio tapatybė nustatyta, nėra duomenų, patvirtinančių, kad Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, Užsienietis bendradarbiauja su teismu, todėl pirmosios instancijos teismo pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra per griežta, ji nėra proporcinga ir būtina Įstatyme numatytiems tikslams pasiekti, todėl yra pagrindas taikyti mažiau Užsieniečio judėjimo laisvę varžančią alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

12. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo netenkinti Užsieniečio apeliacinio skundo ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. vasario 18 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė yra tikslinga ir proporcinga priemonė, atsižvelgus į tai, jog Užsienietis nuo 2024 m. gegužės 15 d. yra neteisėtai Lietuvos Respublikoje ir Šengeno erdvėje, viršydamas leistinų dienų buvimo laiką. Užsienietis nesikreipė į kompetentingas valdžios institucijas dėl savo teisinės padėties įteisinimo Lietuvos Respublikoje, neįvykdė VSAT priimto sprendimo dėl Užsieniečio grąžinimo į kilmės valstybę ir nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl termino pratęsimo, pažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktus. Nors Užsieniečio statusas Lietuvos Respublikoje pasikeitė ir jis tapo prieglobsčio prašytoju, tačiau prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pastarasis pateikė tik po jo sulaikymo VSAT, vengdamas išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis gali sutrukdyti savo veiksmais Migracijos departamentui priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje.

12.2. Užsienietis nuo 2019 m. vasario 15 d. dirbo (duomenys neskelbtini), o nuo 2021 m. balandžio 12 d. iki 2024 m. vasario 14 d. (duomenys neskelbtini), jis neturi deklaruotos gyvenamosios vietos ir lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Užsienietis padarė 19 administracinių nusižengimų per 5 buvimo metus Lietuvos Respublikoje, nėra informacijos byloje apie Užsieniečio sumokėtas baudas. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti Užsieniečiui jo prašomą švelnesnę kontrolės priemonę, kadangi jo elgesys nepaneigia rizikos, jog skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, jis bandys pabėgti, pasislėpti arba kitaip užkardyti galimybę kompetentingoms institucijoms priimti ir įvykdyti sprendimus dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas ir nėra pagrindo jo naikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Apeliacijos dalykas – Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. vasario 18 d. sprendimo, kuriuo teismas tenkino iš dalies Centro teikimą ir skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2025 m. gegužės 17 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, pagrįstumas ir teisėtumas.

14. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. vasario 18 d. sprendimą ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, motyvuodamas tuo, jog Įstatyme numatyti tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis, mažiau Užsieniečio laisvę varžančiomis priemonėmis.

15. Nagrinėjamu atveju Užsienietis neginčija, jog jam turi būti skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, tačiau prašo skirti tokią priemonę, kuria nebūtų ribojama jo judėjimo laisvė.

16. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Užsienietis prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pateikė teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu, todėl Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.). Tuo pačiu pažymėtina, jog Užsienietis apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, jog Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos, kadangi Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, todėl toliau vertintina, ar pagrįstai Užsieniečiui, kaip prieglobsčio prašytojui, buvo pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė.

17. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų nurodyti šie pagrindai: 1) siekis nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekis išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

18. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje išvardytos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti. Tarp jų šiam atvejui aktualios: 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.

19. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus bei jų rūšis nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta, kad alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

20. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis, teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo: ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022, 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1492-822/2025 ir kt.).

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje nutartyje aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, nustatytų aplinkybių visumą (t. y. jog Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas ir dėl jo pateikto prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje dar nėra priimtas galutinis sprendimas (į bylą yra pateiktas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. vasario 21 d. sprendimas Nr. 25S53231 „Priimti prašymą suteikti prieglobstį“, kuriuo nuspręsta Užsieniečio prieglobsčio prašymą nagrinėti skubos tvarka); kad yra nustatyta Užsieniečio tapatybė; byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ir, kad siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis būtų slapstęsis arba išvykęs į kitas valstybes; Užsienietis teismo posėdyje patvirtino savo ketinimus įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje), pateiktus įrodymus, teismo posėdyje duotus paaiškinimus bei siekdama užtikrinti gintinų teisinių vertybių pusiausvyrą ir esant Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytam sulaikymo pagrindui, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju proporcinga ir tikslinga taikyti Užsieniečiui jo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.).

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina grėsmės, jog Užsienietis gali pasislėpti, ir, kad Įstatyme numatyti tikslai bus pasiekti tik taikant pirmosios instancijos teismo paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę. Todėl apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir taikyti Užsieniečiui švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.). Atsižvelgiant į tai, Užsieniečio apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(Duomenys neskelbtini) piliečio O. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. vasario 18 d. sprendimą pakeisti.

(Duomenys neskelbtini) piliečiui O. K. taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2025 m. gegužės 17 d., bet ne ilgiau nei išnyks nustatyti užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo pagrindai.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis