2023-06-12 Nr. AB-11767-3-63-3-02222-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-565-556/2023

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02222-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.8; 14.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gren Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gren Lietuva“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Gren Lietuva“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. spalio 20 d. nutarimo „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje“ aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J09-394/2021 (toliau – ir Nutarimas) dalį, kuria pareiškėjui buvo skirta 2 000,00 Eur ekonominė sankcija dėl 6 988,73 t mineralinės medžiagos (šlako ir pelenų) perdavimo Lietuvos automobilių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Direkcija).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Nutarimu buvo nuspręsta jam skirti: 1) 1 000,00 Eur dydžio ekonominę sankciją už Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) 55 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą; 2) 2 000,00 Eur dydžio ekonominę sankciją už AAĮ 109 straipsnio 21 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas), vadovaudamasis AAĮ 51 straipsnio 6 dalimi subendrino minėtas ekonomines sankcijas ir įpareigojo Bendrovę sumokėti 2 000,00 Eur dydžio ekonominę sankciją. Atsakovas Nutarimą priėmė vadovaudamasis 2021 m. birželio 10 d. patikrinimo akte Nr. (12.6)-PA-2618 (toliau – ir Aktas) nustatytomis aplinkybėmis. Akte konstatuota, kad Bendrovė pažeidė: 1) AAĮ 19 straipsnio 2 dalį bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 118 punktą, nes Bendrovė viršijo jai išduotame Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo nustatytą leistiną laikyti juodųjų metalų kiekį; 2) Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatymo (toliau – ir CMCMĮ) 13 straipsnio 1 dalies, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 (toliau – ir REACH) 5 ir 6 straipsnių nuostatas, nes pareiškėjas 2021 m. balandžio mėnesį Direkcijai perdavė 6988,73 t mineralinės medžiagos (šlako ir pelenų), reikalingos įrengti eksperimentinės dangos konstrukcijas valstybinės reikšmės rajoninio keliui Nr. 1705 Mikutaičiai I–Vertimai ruože nuo 0,0 km iki 3,77 km.

3. Pareiškėjas neginčijo, kad buvo viršytas nustatytas 50 t juodųjų metalų kiekio normatyvas, tačiau nesutiko su Departamento vertinimu dėl tariamų CMCMĮ ir REACH pažeidimų bei AAĮ 109 straipsnio 21 dalies pagrindu pritaikytos ekonominės sankcijos. Atsakovas netinkamai nustatė faktines ir teisines aplinkybes dėl Bendrovės vykdomos atliekų tvarkymo veiklos ir netinkamai kvalifikavo pelenų ir šlako teisinį statusą kaip cheminę medžiagą. Atliekų tvarkymui nėra taikomos CMCMĮ nuostatos, o atliekos nėra REACH objektas. Bendrovė nėra cheminių medžiagų gamintoja, tačiau yra atliekų tvarkytoja, kuri verčiasi nepavojingų atliekų tvarkymu, apdorojimu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ATĮ) nuostatomis, Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimu Nr. T-KL.2-27/2020 (toliau – ir TIPK leidimas) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. D1-805 patvirtintais Atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimais (toliau – ir Reikalavimai). Bendrovės veikla (atliekų apdorojimas, jų perdavimas tretiesiems asmenims) Reikalavimų nustatyta tvarka laikytina tik atliekų tvarkymu, todėl CMCMĮ nuostatos Bendrovės veiklai negali būti taikomos. Atsakovas, Nutarime nurodydamas, kad Bendrovė, vykdydama atliekų apdorojimą, atlieka cheminių medžiagų gamybą, nepagrįstai išplečia atliekų apdorojimo interpretavimą. Atsakovas remiasi Europos cheminių medžiagų rekomendacijomis dėl atliekų ir regeneruotų cheminių medžiagų taikymu (toliau – ir Rekomendacijos), nurodydamas, kad visos atliekų regeneravimo formos, įskaitant mechaninį apdorojimą, laikomos cheminių medžiagų gamybos procesu. Rekomendacijos yra tik rekomendacinio pobūdžio, nesukelia jokių tiesioginių prievolių. Rekomendacijose aiškiai nurodyta, kad laiko momentas nuo kada medžiaga nustoja būti atlieka yra sudėtingas klausimas ir tik neginčytinai nustačius, jog medžiaga nustojo būti atlieka, REACH reikalavimai tampa taikytini.

4. Pareiškėjas teigė, kad REACH nurodyta, jog pramoninių procesų liekanos (šlakai, distiliatorių nuosėdos ir t.t.) nėra laikomos chemine medžiaga REACH reglamento 3 straipsnio prasme. Bendrovė veikia kaip atliekas deginanti termofikacinė jėgainė, kurios paskirtis – gamybos, pramonės. Todėl pareiškėjo turimi pelenai ir šlakai yra pramoninio proceso liekana. Nutarimo teiginys, jog dugno pelenai pagal jame esančių cheminių medžiagų sudėtį savaime yra cheminė medžiaga, nepagrįsti, kadangi iš esmės bet kurį gyvosios ar negyvosios gamtos objektą plačiąja prasme galima įvardinti kaip cheminę medžiagą. Tariamo pažeidimo metu galiojęs reglamentavimas nenumatė, kad norint atliekas panaudoti kelių tiesimui ar kitiems tikslams, kuriuos numato Reikalavimai, šios atliekos privalo būti registruojamos REACH nustatyta tvarka. Reikalavimai nereglamentuoja klausimo kada šlakas (pelenai) nebelaikomi atliekomis. Pagal Reikalavimų 21 punktą teisės aktų reikalavimus atitinkantys pelenai ir šlakas gali būti panaudojamas civilinės ir statybų inžinerijos statiniams kaip statybinė medžiaga, jos papildas ar pakaitalas. Departamento interpretavimas, kad atliekos nustojo būti atliekomis, kadangi yra naudojamos kaip statybinė medžiaga, klaidingas, kadangi Reikalavimai nenumato, jog atliekos po apdorojimo praranda savo atliekų teisinį statusą. Reikalavimai tik nustato kokiu būdu atliekos gali būti panaudojamos. Taigi Bendrovės pagal ATĮ tvarkomas šlakas ir pelenai yra atliekos, todėl CMCMĮ ir REACH nuostatos netaikytinos, atitinkamai egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti Nutarimo dalį, kuria buvo konstatuota, jog Bendrovė, perduodama Direkcijai pelenus ir šlaką, pažeidė CMCMĮ ir REACH reikalavimus.

5. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Departamentas nurodė, kad pagal Reikalavimų 22 punktą civilinėje ir statybinėje inžinerijoje leidžiama panaudoti pelenus ir šlaką, kai metalų likutis juose sudaro ne daugiau kaip 5 proc. pelenų ir šlako svorio, bendros organinės anglies kiekis pelenuose ir šlake ne didesnis kaip 3 proc. jų svorio, iškaitinimo nuostolis ne didesnis kaip 6 proc., o išplovimo rodikliai neviršija 1 lentelėje nurodytų verčių. Reikalavimų 22 punkto reikalavimus atitinkantys apdoroti pelenai ir šlakas, kurie gali būti panaudojami kaip statybinė medžiaga, nėra laikomi atliekomis, todėl tokiems pelenams ir šlakui netaikomi atliekų teisės reikalavimai. Minėtos medžiagos po apdorojimo nustoja būti atliekomis, prasideda naujas cheminės medžiagos gyvavimo ciklas ir tokiai, iš atliekų gautai cheminei medžiagai, tiesiogiai taikomi REACH reikalavimai. Apdorotiems pelenams ir šlakui, kaip statybos produktams, keliami tie patys bendrieji cheminių medžiagų reikalavimai, kaip ir kitiems statybos produktams, tiekiamiems į rinką, jie laikomi chemine medžiaga pagal REACH, todėl turi atitikti tiek nacionalinės teisės, tiek Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus.

7. Atsakovas pažymėjo, kad REACH 9 punkte nustatyta, jog cheminėms medžiagoms registracijos prievolė gali būti netaikoma penkerius metus, tačiau sprendimą dėl išimties taikymo priima Europos cheminių medžiagų agentūra (toliau – ir ECHA). Pareiškėjas nepateikė ECHA leidimo naudoti mineralinę medžiagą produkto technologiniam tyrimui ir plėtrai. Pagal ATĮ 2 straipsnio 6 dalį atliekos – medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. Atliekas draudžiama tiekti rinkai, jas galima perduoti tik tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui. Pareiškėjas 6 988,73 t pelenų ir šlako perdavė Direkcijai, o Direkcija neturi teisės tvarkyti (naudoti) atliekų. Bendradarbiavimo sutartis tarp pareiškėjo ir Direkcijos sudaryta ne dėl atliekų naudojimo ir šalinimo, o dėl mineralinės medžiagos panaudojimo eksperimentiniais tikslais. Tai prieštarauja pareiškėjo teiginiams, kad jo pagaminta mineralinė medžiaga yra atlieka. Pareiškėjo pozicija, jog Direkcijai perduota mineralinė medžiaga yra specifinė atlieka, prieštarauja ATĮ, nes šiame įstatyme nėra jokių išimčių, kurių pagrindu būtu galima perduoti atliekas ne atliekų tvarkytojui. ATĮ yra aukštesnės galios teisės aktas nei Reikalavimai. Bendrovės formuojama veiklos praktika, kuomet atliekos yra perduodamos tokių atliekų neturinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui yra ydinga bei žalinga visuomenės sveikatai ir aplinkai.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. balandžio 12 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Gren Lietuva“ skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad Departamento Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos, Departamento Aplinkos kokybės departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus ir Departamento Aplinkos kokybės departamento Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų kontrolės skyriaus specialistai atliko Bendrovės (buvęs pavadinimas – UAB „Fortum Heat Lietuva“) neplaninį patikrinimą, kurio metu nustatytos aplinkybės pateiktos Akte. Akte pateikiamos tokios Bendrovės patikrinimo metu nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados: 1) pareiškėjas nesuformavo ir nepatvirtino Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (toliau – ir GPAIS) II ir III ketv. atliekų tvarkymo apskaitos suvestinių pasibaigus 2020 m. II ir III ketv. per 15 d.; 2) Bendrovė aikštelėje laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 20 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. juodųjų metalų atliekas sandėliavo nesilaikant TIPK leidimo priede „Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento“ 3.1 punkte numatyto reikalavimo, kad didžiausias vienu metu laikomas šių atliekų kiekis yra 50 t Laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 20 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. laikomų atliekų kiekis svyravo nuo 76,17 t iki 106,410 t; 3) pareiškėjo aikštelėje vykdomo šlako ir pelenų atliekų apdorojimo ir sendinimo proceso metu 2021 m. pagamintos ir pateiktos rinkai 6 988,73 t mineralinės medžiagos nebuvo užregistruotos; 4) pareiškėjo aikštelėje vykdomo apdorojimo ir sendinimo proceso metu iš dugno pelenų (šlako) atliekų 2021 m. pagaminta ir tiekiama rinkai mineralinė medžiaga neatitinka CMCMĮ 13 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Bendrovė privalo pašalinti ir susigrąžinti 6 988,73 t medžiagos iš rinkos.

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2021 m. spalio 13 d. Departamentui pateikė paaiškinimą dėl neplaninio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių, kuriame nurodė, jog neginčija aplinkybės, kad buvo viršytas Bendrovės Atliekų naudojimo ir šalinimo techniniame reglamente nustatytas 50 t juodųjų metalų kiekio normatyvas, tačiau nesutiko su Departamento vertinimu, jog perduodama Direkcijai 6 988,73 t mineralinės medžiagos (pelenų ir šlakų) pažeidė CMCMĮ 13 straipsnio 1 dalies ir REACH reglamentą. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog atsakovas nepagrįstai Direkcijai perduotą mineralinę medžiagą vertina kaip cheminę medžiagą. CMCMĮ yra aiškiai numatyta, jog šis įstatymas yra netaikomas atliekų tvarkymui. Kadangi Bendrovė neužsiima cheminių medžiagų gamyba, o užsiima atliekų tvarkymu, todėl nėra pagrindo taikyti CMCMĮ normas. Pareiškėjas akcentavo, kad aplinkybė, jog pagal Reikalavimų 21–24 punktus apdoroti šlakas ir pelenai gali būti panaudoti statyboje, nesudaro teisinio pagrindo teigti, kad tvarkomas šlakas ir pelenai nustojo būti atlieka ir tapo chemine medžiaga.

11. Atsakovas, remdamasis Akte nustatytomis aplinkybėmis, surašė Nutarimą, kuriame konstatuojama, kad pareiškėjas Akte nurodytais neteisėtais veiksmais padarė pažeidimus, numatytus AAĮ 55 straipsnio 5 dalyje bei AAĮ 109 straipsnio 21 dalyje. T. y. pareiškėjas nuo 2020 m. lapkričio 20 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. savo teritorijoje laikė juodųjų metalų atliekas, viršydamas TIPK leidime nurodytą didžiausią vienu metu laikomą šių atliekų kiekį – 50 t, faktiškai laikomas atliekų kiekis minėtu laikotarpiu svyravo nuo 76,17 t iki 106,410 t. Tyrimo metu nustatyta, jog pareiškėjas nuo 2021 m. balandžio 6 d. iki 2021 m. balandžio 22 d. teikė rinkai 6 988,73 t apdorotų pelenų ir šlakų, kaip neregistruotą mineralinę (cheminę) medžiagą, taip pažeisdamas CMCMĮ 13 straipsnio 1 dalies ir REACH 5 ir 6 straipsnio reikalavimus. Departamentas, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes nusprendė skirti pareiškėjui dvi ekonomines sankcijas: 1) 1 000,00 Eur (už viršytą leidžiamų laikyti atliekų kiekį); 2) 2 000,00 Eur (už neregistruotų pelenų ir šlako perdavimą rinkai). Atsakovas, vadovaudamasis AAĮ 51 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjui skyrė subendrintą 2 000,00 Eur ekonominę sankciją.

12. Teismas pažymėjo, kad Nutarime nurodoma, jog pareiškėjas vykdo nepavojingų dugno šlako ir pelenų atliekų iš komunalinių atliekų deginimo įrenginio apdorojimą įrengtose šlako (pelenų) apdorojimo aikštelėse. Bendrovei išduotas TIPK leidimas, ji registruota atliekų tvarkytojų valstybės registre. Atliekų tvarkymas – atliekų surinkimas, vežimas, naudojimas ir šalinimas. Pareiškėjas priima iš kogeneracinės jėgainės įrenginio atliekų deginimo metu susidariusius dugno pelenus, kuriuos mechaniškai (atskiriant metalo atliekas) apdorojant, paruošia tolimesniam naudojimui. Po mechaninio apdorojimo susidariusią medžiagą Bendrovė sendina kaupuose ne mažiau kaip 3 mėnesius nuo kaupo supylimo. Praėjus sendinimo periodui tyrimais yra nustatomi cheminių medžiagų rodikliai – išplovimų ribinės vertės. TIPK leidime ir Atliekų naudojimo ir šalinimo techniniame reglamente numatyta, kad apdorojus ir atlikus sendinimo procesą dugno pelenų ir šlako atliekoms yra gaunama produkcija – mineralinė medžiaga, skirta tolimesniam naudojimui. Nutarime akcentuojama, jog pagal REACH reglamentą, visos atliekų regeneravimo formos, įskaitant mechaninį apdorojimą, laikomos gamybos procesu, kada pritaikius vieną ar kelis regeneravimo (mechaninio apdorojimo, sendinimo, išplovimo) etapus gaunama viena ar kelios grynos cheminės medžiagos arba medžiagos mišinys ar gaminyje ir šios medžiagos nustoja būti atliekomis. Tokiems pelenams netaikomi atliekų teisės aktų reikalavimai, nes po pelenų ir šlako apdorojimo atsiranda nauja – mineralinė (cheminė) medžiaga, kuriai tiesiogiai taikomi nacionalinės teisės, REACH reikalavimai, kaip ir bet kuriai kitai pagamintai arba į Europos Sąjungą importuotai cheminei medžiagai.

13. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, sprendė, kad tarp proceso šalių kilo ginčas dėl 6 988,73 t mineralinės medžiagos (pelenai ir šlakas), kuriuos Bendrovė perdavė Direkcijai, vertinimo – ar tai yra atlieka ar cheminė medžiaga. Pareiškėjas skunde ir 2021 m. spalio 13 d. paaiškinime laikėsi pozicijos, jog minėta medžiaga yra atlieka, todėl jai privalo būti taikomas atliekų tvarkymą reguliuojantis teisinis reglamentavimas, o atsakovas teigia, kad šios medžiagos yra laikytinos cheminėmis medžiagomis ir jos patenka į CMCMĮ ir REACH reglamentavimo sritį.

14. Teismas, aptaręs Reikalavimų (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 15 d.) 21 ir 22 punktų nuostatas, konstatavo, kad atliekų deginimo įrenginiuose susidaręs šlakas ir pelenai gali būti naudojami civilinės ir statybų inžinerijos statiniams, kaip statybinė medžiaga, jos papildas arba pakaitalas, jeigu jis atitinka Reikalavimų 22 punkto nuostatas.

15. Teismas nustatė, kad Bendrovė ir Direkcija 2020 m. rugpjūčio 20 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį Nr. S-1130 (toliau – ir Sutartis). Sutarties 1 punkte teigiama, kad sutarties dalykas yra šalių bendra veikla ir bendri įsipareigojimai bei prisiimtų įsipareigojimų vykdymas tinkamai ir laiku, užtikrinant šlako, reikalingo įrengti eksperimentinės dangos konstrukcijos valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1705 Mikutaičiai I – Vertimai ruože nuo 0,000 km iki 3,770 km. Šlako gamintojas įsipareigojo neatlygintinai pateikti ne mažesnį nei 3 117 kub. m šlako, kuris tenkina jam keliamus reikalavimus pagal Reikalavimus ir eksploatacinių savybių deklaracijoje nurodytus reikalavimus (Sutarties 5.1 punktas). Taigi, pareiškėjas įsipareigojo neatlygintinai teikti šlaką ir pelenus, kurie bus panaudoti valstybinės reikšmės rajoninio kelio statybose. 2021 m. balandžio 6 d. produkto perdavimo-priėmimo aktu Nr. SLAG-01 ir 2021 m. balandžio 22 d. produkto perdavimo-priėmimo aktu Nr. SLAG-02 Bendrovė, vykdydama Sutartį, projekto rangovui akcinei bendrovei „Kauno tiltai“ perdavė 9 000 t Reikalavimų nuostatas atitinkančių pelenų ir šlako. Minėtuose perdavimo aktuose pelenai ir šlakas buvo įvardinti kaip nesurištas mišinys fr. 0/16 pagal eksploatacinių savybių deklaraciją Nr. 1 bei Nr. 2.

16. Teismas, įvertinęs TIPK leidimą, nustatė, kad TIPK leidimo 3 dalyje nurodyta, jog Bendrovė žemės sklype numato įrengti šlako (pelenų) apdorojimo aikštelę ir vykdyti nepavojingų dugno pelenų (šlako), iš atliekų deginimo įrenginių, apdorojimą, atskiriant metalo atliekas bei nepavojingų dugno pelenų (šlako) paruošimą tolimesniam panaudojimui. Technologinio proceso metu gauta mineralinė medžiaga (apdorotas šlakas), juodųjų metalų ir spalvotojų metalų atliekos bus laikomos atskirose krūvose ar konteineriuose iki jų panaudojimo arba perdavimo tolimesniems atliekų tvarkytojams.

17. Teismas, įvertinęs ATĮ (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d.) 2 straipsnio 6 dalies, 32 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 1 dalies, Reikalavimų 23 punkto nuostatas, konstatavo, kad atliekomis gali būti laikomos tik tokios medžiagos ar daiktai, kurių turėtojas nori ar privalo atsikratyti. Atliekų turėtojas privalo atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali atliekas tvarkyti pats, jeigu turi tokią teisę. Tais atvejais kai medžiaga ar daiktas gali būti panaudojama siekiant naudingo tikslo, ji iš esmės praranda atliekos teisinį statusą.

18. Teismas pažymėjo, kad Reikalavimų IV skyrius „Pelenų ir šlako panaudojimo reikalavimai“ konkrečiai nustato atvejus, kada pelenų ir šlako atlieka gali būti panaudojama kaip statybinė medžiaga, statybinės medžiagos papildas arba pakaitalas. Pelenų ir šlako panaudojimas kaip statybinės medžiagos, pašalina jų, kaip atliekos, teisinį statusą ATĮ 2 straipsnio 6 dalies prasme. Taip pat Reikalavimų 23 punktas aiškiai nurodo, kad Reikalavimų 22 punkto reikalavimų neatitinkantys pelenai ir šlakas privalo būti tvarkomi kaip atliekos. Pelenai ir šlakas, atitinkantys Reikalavimų 22 punkto nuostatas, nebelaikytini atliekomis, kadangi teisės aktai nebenumato pareigos tokius pelenus ir šlaką laikyti atliekų tvarkymo objektu. Be to, apdoroti pelenai ir šlakas nei TIPK leidime, nei 2021 m. balandžio 6 d. bei 2021 m. balandžio 22 d. produkto perdavimo-priėmimo aktuose nėra įvardijama kaip atlieka. TIPK leidime tokie pelenai ir šlakas yra įvardijami kaip mineralinė medžiaga, o produkto perdavimo-priėmimo aktuose – kaip nesurištas mišinys. Akivaizdu, kad statybos darbams tinkamas naudoti pelenai ir šlakas negali būti laikytini atlieka.

19. Teismas, įvertinęs CMCMĮ 2 straipsnio 1 dalies, Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. gruodžio 16 d. reglamento (EB) Nr. 1272/2008 2 straipsnio 7 punkto, Reikalavimų 4 punkto nuostatas, reglamentuojančias ginčui aktualių cheminių medžiagų sąvokas, konstatavo, kad pelenai ir šlakas, kuris yra tinkamas naudoti kaip statybinė medžiaga ar jos papildas, atitinka REACH 3 straipsnio 1 dalyje pateiktą cheminės medžiagos apibrėžimą. Apdoroti pelenai ir šlakas yra energijos gamybos procese susidaręs cheminių elementų junginys, kuris yra papildomai apdorojamas, kad juose esantis metalų likutis sudarytų ne daugiau kaip 5 proc. pelenų ir šlako svorio, bendros organinės anglies kiekis pelenuose ir šlake sudarytų ne daugiau kaip 3 proc. pelenų ir šlako svorio ir t.t.

20. Teismas, atsižvelgęs į CMCMĮ 13 straipsnio 1 ir 2 dalių, REACH 5 straipsnio ir 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, sprendė, jog cheminių medžiagų gamintojas, per metus pagaminantis daugiau kaip vieną toną cheminių medžiagų, turi prievolę pateikti ECHA registracijos dokumentus. To nepadaręs gamintojas neturi teisęs tiekti cheminės medžiagos į Bendrijos rinką. Tarp proceso šalių nėra ginčo, jog Bendrovė į rinką pateikė 6 988,73 t apdorotų pelenų ir šlako, kuris nėra registruotas REACH nustatyta tvarka. Todėl teismas konstatavo, jog Departamentas Nutarime pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė CMCMĮ 13 straipsnio 1 dalies, REACH 5 ir 6 straipsnių reikalavimus.

21. Teismas vertino, kad pateikti dokumentai neginčytinai įrodo, jog Bendrovė tiekė rinkai ECHA neregistruotą cheminę medžiagą, taip pažeisdama CMCMĮ ir REACH reikalavimus. Departamentas, skirdamas pareiškėjui ekonominę sankciją už minėtą pažeidimą, tinkamai įvertino nustatytas aplinkybes, atsižvelgė į pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, skyrė mažesnę ekonominę sankciją nei AAĮ 109 straipsnio 21 dalyje sankcijoje numatytos ekonominės sankcijos vidurkis, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog skundžiama Nutarimo dalis yra nepagrįsta ar neteisėta.

III. 22. Pareiškėjas UAB „Gren Lietuva“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 12 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą patenkinti.

23. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados paremtos klaidingomis prielaidomis ir nepagrįstu teisės aktų interpretavimu. Teismas nepagrįstai sprendė, jog pelenai ir šlakas yra cheminė medžiaga REACH reglamento prasme. Tokios išvados neatitinka ATĮ ir 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (toliau – ir Atliekų direktyva) suformuluotų atliekų kriterijų. ATĮ nenumato, kad jeigu daiktas gali būti panaudojamas siekiant naudingo tikslo, jis praranda atliekos teisinį statusą. ATĮ 32 straipsnyje numatyta taisyklė, kad tam tikros konkrečios atliekos tampa nebe atliekomis jas panaudojus, įskaitant, kai jos perdirbamos, Europos Sąjungos (toliau – ir ES) ir (ar) nacionalinių teisės aktų nustatyta tvarka. ATĮ atliekų teisinio statuso galiojimą sieja ne su teorine galimybe panaudoti atliekas, tačiau su pačiu panaudojimo faktu. Pareiškėjas perdavė Direkcijai šlaką ir pelenus, t. y. atliekas, kurios dar nebuvo panaudotos teisės aktų nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo išvadai, jog buvo perduotos ne atliekos, o cheminės medžiagos.

24. Pareiškėjo teigimu, teismo išvada, jog medžiagos praranda savo, kaip atliekų, teisinį statusą tada kai gali būti panaudojamos siekiant naudingo tikslo ar kai panaudojamos kaip statybinė medžiaga Reikalavimų nustatyta tvarka, yra nepagrįsta ir prieštaraujanti tiek nacionaliniam, tiek ES reguliavimui. ATĮ 32 straipsnio 2 dalis numatė, jog konkrečius atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijus atskiriems atliekų srautams nustato aplinkos ministras. Teismas, spręsdamas dėl šlako ir pelenų, kaip atliekų, statuso, turėjo vadovautis ne poįstatyminiu aktu (Reikalavimais), o įstatymo, kuris šiuos klausimus reguliuoja (ATĮ), nuostatomis.

Aplinkos ministras nebuvo nustatęs konkrečių atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijų. Tokiu poįstatyminiu aktu nėra laikytini ir Reikalavimai, kadangi šio teisės akto tikslas – nustatyti atliekų deginimo ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių nepavojingųjų pelenų ir šlako atliekų tvarkymo reikalavimus. Be to, Reikalavimai patvirtinti iki ATĮ papildymo 32 straipsnio redakcija, todėl Reikalavimai nėra tas teisės aktas, kuriuo aplinkos ministras būtų nustatęs atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijus atskiriems atliekų srautams.

Teismas neatsakė į pareiškėjo argumentus, jog pareiškėjo Direkcijai perduoti šlakas ir pelenai neatitiko bent jau dvi iš keturių ATĮ 32 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų, t. y. pelenai ir šlakas nebuvo visuotinai naudojami konkretiems tikslams – pagal Sutartį buvo perduoti tik Direkcijai ir tik eksperimentiniais tikslais; pelenams iš šlakui neegzistavo nei rinka, nei paklausa, ką patvirtina ir pats šių medžiagų panaudojimo išimtinai eksperimentiniu tikslu pobūdis. Todėl pelenai ir šlakas pagrįstai galėjo būti laikomi atliekomis ir neprarado savo kaip atliekų teisinio statuso.

TIPK leidimas detaliai numatė mechaniškai (ne cheminiu būdu) apdoroto šlako ir pelenų kaip mineralinės medžiagos panaudojimą kelių, pramonės objektų statyboje ir pan. Mineralinė medžiaga buvo perduota Direkcijai laikantis Direkcijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-191 patvirtinto Automobilių kelių nesurištųjų mišinių ir gruntų, naudojamų sluoksniams be rišiklių, techninių reikalavimų aprašo. Todėl nesurištojo mišinio sąvoka veiklos dokumentuose naudota pagrįstai. Pirmosios instancijos teismo teisės aiškinimas prieštarauja ATĮ 32 straipsnio 1 ir 2 dalims bei Reikalavimų 21 punktams, kuriais pirmiausia ir buvo reguliuojami atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijai bei pelenų ir šlako panaudojimo galimybės.

25. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pelenai ir šlakas nėra cheminė medžiaga. Teismas formaliai rėmėsi CMCMĮ 2 straipsnyje ir REACH pateikta cheminės medžiagos sąvoka ir neatsižvelgė į REACH specialiąsias normas, numatančias išimtis dėl to, kokios medžiagos nėra laikomos cheminėmis medžiagomis. REACH 2 straipsnio 2 dalies, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB, Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo 1 straipsnio 3 dalies, 2018 m. balandžio 9 d.

Europos Komisijos Atliekų klasifikavimo techninės gairių (2018/C 124/01) nuostatos patvirtina, jog atliekos nėra ir neturi būti laikomos chemine medžiaga, o konkrečios atliekos – pramoninių procesų liekanos (šlakai ir pan.) – nėra laikomos chemine medžiaga. Tai, jog pelenai ir šlakas nėra laikomi chemine medžiaga pagal REACH 2 straipsnį patvirtina ir teismų praktika (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-360-361/2021). Teismai kitose panašiose bylose bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija teisėkūros procese pripažino, jog reguliavimas dėl pelenų ir šlako perdirbimo nebuvo aiškus.

Pareiškėjui negali būti taikoma atsakomybė remiantis neaiškiu teisiniu reguliavimu. CMCMĮ 13 straipsnis, REACH 2 straipsnio 2 dalis, Reikalavimai tiesiogiai ir aiškiai nereikalavo apdorotą šlaką ir pelenus registruoti REACH nustatyta tvarka, priešingai minėti teisės aktai numatė, kad jų nuostatos netaikytinos atliekoms ir atliekų tvarkymui. Tariamas pažeidimas buvo padarytas 2021 m. balandžio mėnesį. Tik nuo 2021 m. lapkričio 1 d. įsigaliojęs teisinis reguliavimas (ATĮ) numato, jog galimos tik dvi situacijos – arba medžiagos yra laikomos atliekomis arba, kai pagal tam tikrus kriterijus nebelaikomos atliekomis, tokios medžiagos ir daiktai yra laikomi chemine medžiaga (turi atitikti cheminėms medžiagoms ir produktams teisės aktuose nustatytus reikalavimus).

Esant neaiškiam reguliavimui, arba ATĮ nereguliuojant tam tikrų klausimų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog teisine prasme yra galimos tik dvi alternatyvos: arba tai atlieka, arba tai cheminė medžiaga. Toks teismo sprendimo motyvavimas, priklausomai nuo kitų faktinių aplinkybių, galėtų būti pateisinamas tik po 2021 m. lapkričio 1 d. su atliekomis (ar medžiagomis, kurios nebelaikomos atliekomis) atliktiems veiksmams.

26. Pareiškėjas nurodo, kad ekonominė sankcija jam paskirta būtent už CMCMĮ 13 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Minėtas teisės aktas nėra taikomas atliekų tvarkymui (1 str. 3 d.). Todėl teismas, siekdamas pagrįsti pareiškėjo atsakomybę dėl CMCMĮ pažeidimo, turėjo pagrįsti ne tai, kad pareiškėjo tvarkomi pelenai ir šlakas nustojo būti atlieka, o tai, kad pareiškėjo veikla nėra atliekų tvarkymas. Nepaneigus, jog pareiškėjo veikla perduodant mineralinę medžiagą savo esme yra atliekų tvarkymas, teismas neturėjo pagrindo taikyti CMCMĮ.

27. Pareiškėjas teigia, kad teismo sprendimas prieštarauja kitam prejudicinę reikšmę turinčiam ir įsiteisėjusiam teismo sprendimo (nutarimui). To paties Akto pagrindu atsakovas skyrė baudą ir Bendrovės vadovui V. Ž. (atsakovo 2021 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N_4410-2021 (toliau – ir ANK Nutarimas), paskirta 950 Eur bauda už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 308 str. 18 d. pažeidimą). Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. kovo 1 d. nutarimu administracinių nusižengimų byloje Nr. II-37-586/2022 ANK Nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Minėtas teismo nutarimas įsiteisėjo 2022 m. kovo 22 d., t. y. po to, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo šią bylą, todėl pareiškėjas negalėjo juo remtis. Esant situacijai, kai po šios administracinės bylos išnagrinėjimo buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs kito teismo sprendimas, kuris turi prejudicinę reikšmę ir kuriame pateiktas visiškai kitoks faktinių aplinkybių ir teisinių klausimų vertinimas, būtina atsižvelgti į prejudicinę reikšmę turintį teismo sprendimą ir užtikrinti, jog teisinėje sistemoje neegzistuotų vienas kitam prieštaringi teismo sprendimai. Klaipėdos apylinkės teismas, ištyręs tas pačias faktines aplinkybes ir teisinius klausimus, vertino, kad UAB „Gren Lietuva“ atliekamas pelenų (šlako) panaudojimas negali būti laikomas cheminės medžiagos tiekimu rinkai. Abiejose bylose nagrinėjami teisiniai klausimai iš esmės sutapo. Atsakovui administracinio nusižengimo byloje Nr. II-37-586/2022 neįrodžius, jog pareiškėjo tvarkomi šlakas ir pelenai yra cheminė medžiaga, jog pareiškėjas turėjo šias atliekas registruoti REACH nustatyta tvarka, Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 1 d. nutarime pateiktos išvados ir teisiniai vertinimai turi precedento galią šioje byloje.

28. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

29. Atsakovas pažymi, kad Bendrovė, teikdama atliekų tvarkymo apskaitą, GPAIS nurodė pelenų ir šlako atliekos apdorojimo metu sutvarkytą bendrą pelenų ir šlako atliekų kiekį (atliekos sąrašo kodas 19 01 12), iš kurio susidarė atliekos – kiti juodieji metalai ir jų lydiniai (atliekos kodas 19 12 02 07), atliekos – kiti spalvotieji metalai ir jų lydiniai (atliekos kodas 19 12 03 05) ir medžiagos (daikto KN kodas 2621). Pelenų ir šlako atliekos apdorojimo metu gauta mineralinė medžiaga, GPAIS apskaityta medžiagos, daikto KN kodu 2621, yra vertintina kaip statybinė medžiaga, statybos produktas – nesurištasis mišinys fr. 0/16, kurio registracija, vertinimas ir autorizacija turi būti atliekami REACH nustatytais atvejais ir tvarka.

Pelenai ir šlakas, kaip statybos produktas, laikomi chemine medžiaga pagal REACH, ir turi atitikti šiame reglamente nustatytus cheminių medžiagų registracijos Europos cheminių medžiagų agentūroje reikalavimus. Atsižvelgiant į pelenų ir šlako atliekos apdorojimo metu gautos mineralinės medžiagos (statybos produkto) panaudojimo tikslą, pagrįstai manytina, jog pareiškėjas neketina atsikratyti jomis kaip atliekomis, o kaip tik siekia jas panaudoti kaip statybinę medžiagą, statybos produktą, atitinkantį Reikalavimų nuostatas, civilinėje inžinerijoje.

Pareiškėjas, vadovaudamasis TIPK leidimu, Bendrovės bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių pelenų ir šlako mišinių vidinės gamybos kontrolės bei kokybės vadovu (VGKKV) bei Reikalavimų nuostatomis, gamina statybos produktą, kurį apskaito medžiagos, daikto KN kodu 2621. Jei tai būtų atliekos, tai GPAIS būtų apskaityta kaip atliekos, o ne kaip medžiagos. Pareiškėjas savaip interpretuoja ir sau palankia linkme vertina teismo sprendimo motyvus. Sutartis nėra sudaryta dėl atliekų naudojimo ir šalinimo, o dėl mineralinės medžiagos (šlako) panaudojimo eksperimentiniais tikslais.

Pelenų ir (ar) šlako, kaip statybos produkto, panaudojimas civilinės ir statybų inžinerijos statiniams kaip statybinės medžiagos, statybinės medžiagos papildo arba pakaitalo reglamentuotas Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, atitinkamuose statybos ir kelių techniniuose reglamentuose ar Reglamente (ES) Nr. 305/2011. Apdorotiems pelenams ir šlakui, kaip statybos produktams, keliami tie patys bendrieji cheminių medžiagų reikalavimai kaip ir kitiems statybos produktams, tiekiamiems į rinką, jie laikomi chemine medžiaga pagal REACH, todėl jie turi atitikti tiek nacionalinės teisės tiek ES teisės aktų reikalavimus, kurie taikomi tiesiogiai.

Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 1 d. nutarimu, kuriuo panaikintas ANK Nutarimas, vadovautis byloje nėra pagrindo, nes teismas byloje vertina įrodymus savarankiškai, laikydamasis administracinių bylų teiseną reglamentuojančių teisės normų. Teismo sprendimas yra pagrįstas, teisėtas, priimtas tinkamai taikant bei aiškinant teisės normas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 30. Bendrovė skundė Nutarimo dalį dėl nubaudimo pagal AAĮ 109 straipsnio 21 dalį (žr. sprendimo 1 ir 2 p.).

31. AAĮ 109 straipsnio 21 dalyje (redakcija, galiojusi 2021 m. birželio 6 d.) buvo nurodyta, jog draudimo gaminti ir (arba) tiekti rinkai chemines medžiagas, atskiras ir esančias cheminių mišinių sudėtyje ar gaminiuose, kai jos nustatyta tvarka neįregistruotos, pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

32. Nutarime dėl AAĮ 109 straipsnio 21 dalies pažeidimo konstatuota, kad „Susipažinus su juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolu bei tyrimo medžiaga nustatyta, kad Įmonė nuo 2021-06-06 ir 2021-06-22 teikė rinkai iš viso 6 988,73 t neregistruotos mineralinės (cheminės) medžiagos, pažeidžiant Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatymo 13 straipsnio 1 dalies, REACH reglamento 5 straipsnio, 6 straipsnio reikalavimus”.

33. Apibendrinant pirmiau išdėstytas aplinkybes galima daryti išvadą dėl Bendrovės patraukimo atsakomybėn už tai, kad Bendrovė savo ūkinėje veikloje išgavusi chemines medžiagas, jų neužregistravusi, pateikė į rinką. Siekiant asmenį patraukti atsakomybėn už nurodytą veiką yra reikalinga nustatyti tarpusavyje organiškai susijusių keletą faktinių aplinkybių: 1) juridinis asmuo turi turėti (pagaminti) chemines medžiagas; 2) juridinis asmuo tas chemines medžiagas turi patiekti į rinką; 3) patiektos į rinką cheminės medžiagos turi būti neregistruotos taip kaip nustatyta pagal teisinį reguliavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, bent vienos iš nurodytos aplinkybės nebuvimas šalina atsakomybę pagal AAĮ 109 straipsnio 21 dalį.

34. Pateiktame apeliaciniame skunde (žr. sprendimo 22 p.) pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pelenai ir šlakas nėra cheminė medžiaga (žr. sprendimo 25 p.), be kita ko, nurodo, jog skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 12 d. sprendimas prieštarauja kitam prejudicinę reikšmę turinčiam ir įsiteisėjusiam teismo sprendimui (žr. sprendimo 27 p.) – Klaipėdos apylinkės teismas, ištyręs tas pačias faktines aplinkybes ir teisinius klausimus, vertino, kad UAB „Gren Lietuva“ atliekamas pelenų (šlako) panaudojimas negali būti laikomas cheminės medžiagos tiekimu rinkai (žr. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 1 d. nutarimą administracinių nusižengimų byloje Nr. II-37-586/2022; teisminio proceso Nr. 4-06-3-01237-2021-1).

35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pastarasis apeliacinio skundo argumentas (žr. sprendimo 27 p.) struktūrine prasme, aptartinas pirmiausia, kadangi nustačius / patvirtinus šią aplinkybę, kitų apeliacinio skundo argumentų tikrinimas būtų teisiškai beprasmis.

36. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalimi, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

37. Dėl ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje išdėstytos teisės normos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad „Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės:

l) teismo sprendimo privalomumas;

2) res judicata (lot. k. teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galia;

3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas ABTĮ 14 straipsnyje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta ABTĮ 96 straipsnio 4 dalyje: sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių.

Tačiau tai netrukdo šiems asmenims keiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus skundo, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje byloje – jis įgyja prejudicinę galią tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas.

ABTĮ 58 (dabar 57 str.) straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kurioje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, formuluotinos tokios pagrindinės taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybes turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose“ (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-696-415/2017).

38. Tiek šioje administracinėje byloje, tiek administracinių nusižengimų byloje Nr. II-37-586/2022 dalyvauja ta pati institucija – Departamentas; administracinių nusižengimų byloje administracinėn atsakomybė trauktas asmuo betarpiškai susijęs su šios administracinės bylos pareiškėju; administracinių nusižengimų byloje aptarinėta ta pati teisiškai reikšminga faktinė aplinkybė – cheminės medžiagos pagaminimas ir jos tiekimas rinkai, todėl Lietuvos vyriausias administracinis teismas neįžvelgia teisinių kliūčių vadovautis nuostatomis, išdėstytomis šio procesinio dokumento 37 punkte – faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

39. Klaipėdos apylinkės teismo nutarime nustatyti faktai yra teisiškai reikšmingi šioje administracinėje byloje ir teisiškai saisto Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo kitaip vertinti įsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarimo), todėl apeliacinio skundo argumentas dėl prejudicinės kito teismo sprendimo (nutarimo administracinių nusižengimo byloje) reikšmės pripažintas pagrįstu bei lemiančiu apeliacinio skundo tenkinimą vien šiuo pagrindu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gren Lietuva“ apeliacinį skundą patenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gren Lietuva“ skundą patenkinti ir panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. spalio 20 d. nutarimo „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje“ aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J09-394/2021 dalį, kuria pareiškėjui buvo skirta 2 000,00 Eur ekonominė sankcija dėl 6 988,73 t mineralinės medžiagos (šlako ir pelenų) perdavimo Lietuvos automobilių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius