Legislator Case Law & Legislation
aa58c384-a405-408c-98d2-73b0fd1bbfc2 AI generated

aa58c384-a405-408c-98d2-73b0fd1bbfc2 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number aa58c384-a405-408c-98d2-73b0fd1bbfc2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėja Danutė Kutrienė Civilinė byla NrPranešėja Danutė Kutrienė                                                                      Civilinė byla Nr. 2A-36-275/10Teisėjas Igoris Kasimovas                                            Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.2.; 75.8.; 121.21.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2010 m. balandžio 22 d.,Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Kutrienės,kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės ir Henricho Jaglinskio,sekretoriaujant J.Markovičiūtei, dalyvaujant ieškovei V.

Legislator headnote

AI generated

aa58c384-a405-408c-98d2-73b0fd1bbfc2 · Vilniaus apygardos teismas: Teismas, atsižvelgęs į ieÅ¡kovės pasisakymus, liudytojų parodymus (kurie yra iÅ¡samÅ«s ir neprieÅ¡tarauja kitiems parodymams), pagrindžiančius iÅ¡ esmės ir raÅ¡ytinius įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad dėl atsakovo veiksmų ieÅ¡kovė patyrė neturtinę žalÄ (prieÅ¡ jÄ atsakovas smurtavo, ieÅ¡kovė buvo pažeminta, jautė nerimÄ , baimę, turėjo gilius dvasinius iÅ¡gyvenimus), kuriÄ teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, vertino 10 000 Lt suma (CK 6.250 str., CPK 185 str.).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja Danutė Kutrienė Civilinė byla NrPranešėja Danutė Kutrienė                                                                      Civilinė byla Nr. 2A-36-275/10Teisėjas Igoris Kasimovas                                            Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.2.; 75.8.; 121.21.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2010 m. balandžio 22 d.,Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Kutrienės,kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės ir Henricho Jaglinskio,sekretoriaujant J.Markovičiūtei, dalyvaujant ieškovei V.

Å . , jos atstovui adv. K.Blažiui, atsakovui J. Å ., jo atstovei adv. L.BalčiÅ«nienei, vertėjai O.Vostrenkovai, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo J. Å . apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės V. Å . ieÅ¡kinį atsakovui J. Å . dėl turto padalijimo ir žalos atlyginimo bei pagal atsakovo J. Å . prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei V. Å . dėl turto padalijimo ir žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:I.Ginčo esmė IeÅ¡kovė V.

Å . kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė iÅ¡ atsakovo J. Å . priteisti 44 092 Lt dydžio nuostolius, 20 000 Lt neturtinės žalos, asmeninės nuosavybės teise vieno kambario butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui 36 050 Lt kompensacijÄ už dalintinÄ butÄ . Nurodė, kad santuokoje su atsakovu 1995-10-27 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo vieno kambario 35 kv.m. bendro naudingo ploto butÄ su rÅ«siu, adresu (duomenys neskelbtini). Iki Å¡iol bendro turto nepasidalino.

Nuo 2006 m. pradžios negyvena minėtame bute dėl atsakovo kaltės. Daug metų atsakovas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Būdamas neblaivus, tampa agresyvus, įžeidinėja, žiauriai elgiasi su ieškove. Girtavimo metu ji buvo daug kartų vejama iš namų. Atsakovas ne tik neleidžia naudotis ir valdyti jai priklausančia buto dalimi, bet ir ilgus metus neprisidėjo prie buto išlaikymo, dažnai nemokėjo komunalinių mokesčių, rinkliavų, kitų išlaidų, nors kaip bendraturtis turi pareiga vykdyti prievoles, susijusias su bendru daiktu.

IeÅ¡kovė iÅ¡ savo lėšų sumokėjo 2004 metų įsiskolinimÄ už Å¡ilumÄ â€“ 2 880 Lt, įsiskolinimÄ už elektros tiekimÄ â€“ 2 358,19 Lt, 475 Lt vykdymo iÅ¡laidas. IÅ¡ viso sumokėjo 5 713,19 Lt, todėl pusė Å¡ios sumos, t.y. 2 856 Lt, privalo atlyginti atsakovas. Dėl neturtinės žalos priteisimo ieÅ¡kovė nurodo, kad dėl atsakovo veiksmų ji patyrė ne tik fizinius sužalojimus, skausmÄ , bet ir nuolatinį pažeminimÄ , baimę, nerimÄ , gilius dvasinius iÅ¡gyvenimus.

Kadangi ieÅ¡kovė daug metų ir daug kartų nukentėjusi nuo atsakovo žiauraus elgesio, kuris sukėlė gilius dvasinius iÅ¡gyvenimus, neturtinę žalÄ vertina 20 000 Lt. Dėl bendro turto padalijimo ieÅ¡kovė reikalavimÄ grindžia SÅ K 21 str., 2000 m. CK 3.117 str., kad santuokoje įgyto bendro turto dalys yra lygios. Dalintinas turtas yra tik butas, kurio vidutinė rinkos vertė – 103 000 Lt. Jos dalis sudaro 51 500 Lt. Pažymi, kad dalijant bendrÄ turtÄ bÅ«tina įvertinti svarbias aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo lygių dalių bendrame turte principo.

IeÅ¡kovė yra labai ligota, serga įvairiomis ligomis. Jai pasireiÅ¡kia patirtų pakartotinių galvos smegenų traumų padariniai. Todėl ieÅ¡kovei bÅ«tinas sistemingas gydymas, rami ir saugi aplinka. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovei priteistini 65 procentai bendro turto (buto). Pinigine iÅ¡raiÅ¡ka tai sudaro – 66 950 Lt. Kadangi vieno kambario butas natÅ«ra nedalus, todėl visas butas priteistinas ieÅ¡kovei, iÅ¡mokant atsakovui jo daliai tenkančia kompensacijÄ , kuri sudaro 36 050 Lt (103 000 Lt – 66 950 Lt).

Atsakovas J. Å . pateikė teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė jam asmeninės nuosavybės teise palikti ginčo butÄ , priteisiant ir jo ieÅ¡kovei 34 333 Lt kompensacijÄ už dalintinÄ butÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 2 415,56 Lt nuostolių ir 50 000 Lt neturtinės žalos. Savo reikalavimus grindė tuo, kad jis inicijavo santuokos nutraukimÄ , nes ieÅ¡kovė nesirÅ«pino Å¡eimÄ ir neprisidėjo prie bendro Å«kio. Jis nuo 2001 m. liepos (ankstesnių duomenų neturi) iki 2008 m. gegužės sumokėjo už butÄ 10 544,31 Lt, o ieÅ¡kovė – tik 5 713,19, todėl skirtumas sudaro 4 831,12 Lt, todėl pusė sumos – 2 415,56 Lt priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui.

Nurodė, kad ieškovės argumentai dėl piktnaudžiavimo alkoholiu yra nepagrįsti. Jis dirba vairuotoju, todėl ieškovės teiginiai neįmanomi. Nepagrįsti ir ieškovės argumentai dėl fizinio smurto. Jos pateiktos specialistų išvados surašytos iš pačios ieškovės žodžių ir nieko nepagrįstos. Pažymėjo, kad ieškovė būdama neblaivi tampa agresyvi, tai ir buvo viena iš skyrybų priežasčių. 1994-03-20 ji sužalojo jam dešinį plautį, dėl ko buvo iškelta baudžiamoji byla.

Dėl neturtinės žalos nurodo, kad jis buvo gydomas ligoninėje. Patirti sužalojimai sukėlė ne tik fizinius bet ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, todėl neturtinę žalÄ vertina 50 000 Lt suma. Dėl turto padalijimo nurodė, kad ginčo buto vertė – 103 000 Lt. Dėl atsakovo sveikatos bÅ«klės jam priteistinos 2/3 dalys buto, iÅ¡mokant ieÅ¡kovei 34 333 Lt kompensacijÄ , kuri mažintina nuostolių suma. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009-05-06 sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį bei atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies.

Priteisė ieÅ¡kovei V. Å . asmeninės nuosavybės teise butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini). Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės V. Å . atsakovui J. Å . 34 333 Lt dydžio kompensacijÄ . Kitus ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009-06-15 nutartimi dėl raÅ¡ymo apsirikimų taisymo 2009-05-06 sprendimo revoliucinę dalį papildė nuostata dėl neturtinės žalos priteisimo ir jÄ iÅ¡dėstė sekančiai: „Priteisti iÅ¡ atsakovo J.

Å . ieÅ¡kovei V. Å . 10 000 Lt neturtinės žalos“. IÅ¡nagrinėjęs bylos medžiagÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas turi ženklių sveikatos sutrikimų, tačiau Å¡alių pateikti įrodymai nėra pagrįsti atitinkamų ekspertų iÅ¡vadomis, kurių pagrindu spręstina, kurios Å¡alies sveikatos bÅ«klė prastesnė, kad bÅ«tent Å¡iuo pagrindu galima bÅ«ti nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.117 str. 2 d., CPK 185 str.).

Tačiau CK 3.127 str. 3 d. numatyta, kad parenkant turto padalijimo bÅ«dÄ ir padalijant turtÄ natÅ«ra, atsižvelgiama ir į kitas svarbias aplinkybes. Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje yra nustatyta svarbi faktinė aplinkybė - ginčo buto pirkimo-pardavimo sandoris sudarytas 1995-10-27, Å¡iÄ dienÄ ieÅ¡kovė pardavė ir jai nuosavybės teise priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas į Å¡iÄ aplinkybę neatsikirto. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė ženkliai prisidėjo savo asmeninėmis lėšomis prie ginčo buto įsigijimo (kad už parduotÄ butÄ gautos lėšos buvo panaudotos kitoms reikmėms byloje įrodymų atsakovas nepateikė), todėl yra pagrindas nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, priteisinat ieÅ¡kovei 2/3 dalis ginčo buto, o atsakovui priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovės 34 333 Lt dydžio kompensacijÄ už dalintinÄ turtÄ (už 1/3 dalį buto) (CK 1.5, 3.127 str., CPK 179, 185 str.).

Teismas, atsižvelgęs į ieÅ¡kovės pasisakymus, liudytojų parodymus (kurie yra iÅ¡samÅ«s ir neprieÅ¡tarauja kitiems parodymams), pagrindžiančius iÅ¡ esmės ir raÅ¡ytinius įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad dėl atsakovo veiksmų ieÅ¡kovė patyrė neturtinę žalÄ (prieÅ¡ jÄ atsakovas smurtavo, ieÅ¡kovė buvo pažeminta, jautė nerimÄ , baimę, turėjo gilius dvasinius iÅ¡gyvenimus), kuriÄ teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, vertino 10 000 Lt suma (CK 6.250 str., CPK 185 str.).

Teismas sutiko su ieÅ¡kovės atstovo argumentu, kad atsakovas nepagrindė įrodymais jam padarytos neturtinės žalos padarymo fakto. Atsakovas neįrodė, kad bÅ«tent dėl ieÅ¡kovės veiksmų atsakovas patyrė sužalojimus, su kuriais atsakovas ir sieja neturtinę žalÄ (CPK 178 str.). III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai Atsakovas J. Å . apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009-05-06 sprendimÄ ir bylÄ gražinti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Neradus galimybės grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismu, praÅ¡o priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo: atsižvelgiant į atsakovo sveikatos bÅ«klę ir remiantis CK 3.123 str., nukrypti nuo lygių dalių principo priteisiant atsakovui 2/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini); priteisti ieÅ¡kovės naudai 1/3 buto dalies dydžio kompensacijÄ - 34 333 Lt; priteisti atsakovui natÅ«ra asmeninės nuosavybės teise vieno kambario butÄ , esantį (duomenys neskelbtini); iÅ¡ Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo iÅ¡reikalauti civilinės dėl Å¡alių santuokos nutraukimo medžiagÄ ; apklausti liudytojus, kuriuos į teismo posėdį atsives atsakovas.

Nurodo, kad 2009-04-03 dienÄ , teismui buvo pateiktas praÅ¡ymas atidėti bylos nagrinėjimÄ , kadangi dėl ligos atsakovas negalėjo dalyvauti teismo posėdyje. Kartu su praÅ¡ymu atidėti bylos nagrinėjimÄ teismui buvo pateiktas nedarbingumo pažymėjimas Nr. 5729531. Tačiau teismas šį praÅ¡ymÄ ignoravo, ir bylÄ nagrinėjo atsakovui nedalyvaujant, tuo pažeisdamas Å¡alių rungimosi principÄ ir neužtikrindamas atsakovui galimybės įrodyti savo tiesÄ . Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ioje byloje dauguma įrodymų paremti ne dokumentais, o liudytojų parodymais, atsakovÄ atstovavęs advokatas negalėjo žinoti visų aplinkybių, ko pasėkoje negalėjo užduoti tinkamų klausimų.

Kadangi iÅ¡ anksto buvo žinoma, kad dėl ligos teismo posėdyje atsakovas dalyvauti negalės, tai ir liudytojai galintys patvirtinti atsakovui žinomas aplinkybes į teismo posėdį nebuvo pakviesti. Teismas taip pat atmetė atsakovo praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti iÅ¡ Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo archyvo Å¡alių skyrybų bylÄ , iÅ¡ kurios bÅ«tų aiÅ¡kiai matyti, kad ne atsakovas, o ieÅ¡kovė santuokos metu piktnaudžiavo alkoholiu, vedė asocialų gyvenimo bÅ«dÄ ir visiÅ¡kai nesirÅ«pino Å¡eima.

Teismas dalindamas turtÄ rėmėsi CK 3.127 str. 3 d., pagal Å¡ia teisės norma parenkant turto padalijimo bÅ«dÄ ir padalijant turtÄ natÅ«ra, atsižvelgiama ir į kitas svarbias aplinkybes. Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje yra nustatyta svarbi faktinė aplinkybė - ginčo buto pirkimo-pardavimo sandoris sudarytas 1995-10-27, Å¡iÄ dienÄ ieÅ¡kovė pardavė jai nuosavybės teise priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Tačiau teismas ignoravo net ir ieÅ¡kovės liudytojų parodymus, kad 1995-10-27 parduotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nepaisant to, kad pagal tuo metu galiojusiÄ tvarkÄ buvo registruotas ieÅ¡kovės vardu - Å¡alims priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nes buvo įgytas santuokos metu.

Teismas priteisdamas butÄ ieÅ¡kovei natÅ«rÄ ignoravo tÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovė niekur nedirba, yra iÅ¡laikoma artimųjų ir nėra teismui pateikusi jokių įrodymų galinčių patvirtinti galimybę iÅ¡mokėti atsakovui kompensacijÄ . Tuo tarpu ieÅ¡kovas yra dirbantis asmuo, ir turi galimybę gauti banko paskolÄ kompensacijos iÅ¡mokėjimui. IeÅ¡kovas turi nuolatinę darbovietę Vilniaus mieste, todėl gyvenamÄ jÄ vietÄ sieja tik su Vilniaus miestu. Teismas atsisakė priimti UAB „Vilniaus energija“ iÅ¡duotÄ raÅ¡tÄ patvirtinantį, kad pagal V.

Å . vykdomÄ jį dokumentÄ VB 7-3356, 2004-08-20 skolÄ apmokėjo J. Å . Å is UAB „Vilniaus energija“ raÅ¡tas patvirtina aplinkybę, kad ieÅ¡kovė siekdama asmeninės naudos klaidino teismÄ teikdama neteisingus parodymus. Teismas taip pat neatsižvelgė į ieÅ¡kovės parodymus, kad: „mano sÅ«nus į MaskvÄ mane iÅ¡sivežė sergančiÄ , ten jis man tvarkytis taip pat padeda. Lietuvoje aÅ¡ nei darbo neturiu, nei kas manimi pasirÅ«pina“, bei jos sÅ«naus: „Lietuvoje mamai aÅ¡ nematau galimybės padėti, todėl nemačiau kitos iÅ¡eities, tik pasikviesti jÄ Ä¯ RusijÄ â€œ.

Å ie parodymai tik patvirtina aplinkybę, kad ieÅ¡kovė savo ateitį sieja ne su gyvenimu Lietuvos Respublikoje, bet su iÅ¡vykimu į Rusijos FederacijÄ . Teismas neatidėdamas teismo posėdžio dėl atsakovo gydimosi nesuteikė atsakovui galimybės pateikti teismui įrodymų apie gydymo metu paaiÅ¡kėjusiÄ sunkiÄ atsakovo sveikatos bÅ«klę, bei nustatytÄ neįgalumÄ , pagrįstÄ atitinkamų ekspertų iÅ¡vadomis, kurių pagrindu spręstina, kad bÅ«tent Å¡iuo pagrindu galima bÅ«tų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.117 str. 2 d., CPK 185 str.).

Teismas vertindamas neturtinės žalos dydį priteistinÄ ieÅ¡kovei rėmėsi tik dokumentais suraÅ¡ytais iÅ¡ ieÅ¡kovės žodžių bei liudytojų, kurie yra ieÅ¡kovės artimieji, parodymais. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovės kviesti liudytojai O. O. - yra ieÅ¡kovės sÅ«nus iÅ¡ pirmosios santuokos, E. G. - ieÅ¡kovės sÅ«nėnas, A. B. - ieÅ¡kovės dukterėčia, taigi yra tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų parodymai vertintini kritiÅ¡kai.IeÅ¡kovė V.

Å . atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009-05-06 sprendimÄ ir Å¡io teismo 2009-06-15 nutartį palikti nepakeistÄ . Priimti Swedbank 2009-07-23 pažymÄ apie V. Å . banko sÄ skaitÄ , kadangi tokia bÅ«tinybė iÅ¡kilo dėl apeliaciniame skunde nurodyto argumento, kad ieÅ¡kovė negalės sumokėti kompensacijos už butÄ . Priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008-11-25 praneÅ¡imu Å¡alims iÅ¡aiÅ¡kino jų teises ir pareigas pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme metu, jų ar jų atstovų neatvykimo į parengiamÄ jį posėdį pasekmes. 2009-04-06 posėdyje teismas pagal atsakovo praÅ¡ymÄ atidėjo bylos nagrinėjimÄ .

Teismas tenkindamas atsakovo, J. Å ., praÅ¡ymÄ jo atstovei, iÅ¡aiÅ¡kino, kad neatvykus atsakovui į kitÄ teismo posėdį vadovaudamasis CPK 7 str., CPK 246 str. teismas bylÄ nagrinės iÅ¡ esmės jam nedalyvaujant, nes jo interesus byloje atstovauja advokatas. Tačiau kitame, 2009-04-22 posėdyje teismui vėl buvo pateiktas atsakovo praÅ¡ymas dar kartÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ . IÅ¡ pateikto teismui praÅ¡ymo matyti, kad atsakovas prašė atidėti bylos nagrinėjimÄ dėl ligos jau antrÄ kartÄ .

Ä®rodymų patvirtinančių ligos faktÄ nepateikė. Nurodė, jog pažymÄ patvirtinančiÄ ligÄ pateiks tik išėjęs iÅ¡ ligoninės. Tokiu bÅ«du, iÅ¡ esmės prašė atidėti bylos nagrinėjimÄ neapibrėžtam laikui. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Å¡alys yra galutinai suformavusios savo reikalavimus, ieÅ¡kovė prašė bylÄ nagrinėti, byloje dalyvauja atsakovo atstovė ir tolesnis bylos nagrinėjimo atidėjimas pažeistų proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo Å¡alims piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principus, kitų dalyvių teisę į tinkamÄ procesÄ , pagrįstai netenkino atsakovo praÅ¡ymo dar kartÄ atidėti bylos nagrinėjimÄ (CPK 7 str., 51 str. 2 d., 246 str.).

Pirmosios instancijos teismas priteisdamas butÄ ieÅ¡kovei, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes. Konstatavo, kad, bÅ«tent ieÅ¡kovė ženkliai prisidėjo prie bendro turto suformavimo, ginčo buto įsigijimo. Pripažino, kad ieÅ¡kovė dėl atsakovo žiauraus elgesio patyrė neturtinę žalÄ . Atsakovas netvarkė ir neprižiÅ«rėjo ginčo buto. Butas apleistas, neremontuotas, nors bÅ«damas bendraturčiu turėjo tokias pačias pareigas kaip ir ieÅ¡kovė vykdyti prievoles susijusias su bendro turto tvarkymu.

Atsakovas buvo įsiskolinęs už komunalines paslaugas, kurias padengė ieÅ¡kovė. Tai patvirtina UAB „Vilniaus energijos“ 2008-01-14 raÅ¡tas Nr. 012-02-393, antstolės I. K. raÅ¡tas Nr. 139-1284 apie ieÅ¡kovės sumokėtÄ Ä¯siskolinimÄ UAB „Vilniaus energija“, liudytojų parodymai, ginčo buto nuotraukos. Byloje yra įrodymai patvirtinantys blogÄ ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klę. Todėl teismo iÅ¡vada priteisti ieÅ¡kovei ginčo butÄ natÅ«ra (butas nedalus), o atsakovui kompensacijÄ už jį yra pagrįsta byloje surinktais, iÅ¡tirtais ir įvertintais įrodymais bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo principais (CPK 3 str., 185 str., CK 3.127 str. 3 d.).

Apelianto teiginiai dėl ieÅ¡kovės gyvenimo ateityje Rusijoje yra nepagrįsti. IeÅ¡kinyje ir teisme ji patvirtino, jog yra Lietuvos Respublikos pilietė, gimė ir gyvena Lietuvoje. Čia gyvena jos artimieji ir savo likusį gyvenimÄ sieja su gimtine, o ne su Rusija. Prie apeliacinio skundo yra pridėti nauji įrodymai - nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡ai, J. Å . darbingumo lygio pažyma, neįgaliojo pažymėjimas, epikrizė, nedarbingumo pažymėjimas. PraÅ¡ymas apeliacinės instancijos teismui apklausti atsakovo liudytojus.

Apeliantas, byloje naudodamasis savo atstovo pagalba, turėjo žinoti įrodymų pateikimo taisykles. Jas taip pat išaiškino pirmosios instancijos teismas 2008-11-25 pranešimu. Liudytojus atvesti į pirmosios instancijos teismo posėdį ir juos apklausti buvo įsipareigojusi pati atsakovo atstovė, tačiau to nepadarė, nors per keturis teismo posėdžius atsakovas su atstovės pagalba galėjo tinkamai įgyvendinti savo procesines teises ir laiku pateikti įrodymus. Svarbių priežasčių, kodėl pridėti įrodymai negalėjo būti pateikti anksčiau apeliaciniame skunde nenurodyta.Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a:

Skundas dalinai tenkintinas. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, nepatenkindamas atsakovo praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ , nepadarė procesinės teisės pažeidimo. LR CPK 156 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokiais atvejais teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimÄ . Proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos paprastai nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios teismas turėtų teisę atidėti bylos nagrinėjimÄ . Taigi, atsakovo praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ atmetimas buvo pagrįstas.

Be to, ir pripažinus, kad teismas turėjo pagrindo atidėti bylos nagrinėjimÄ , kad bÅ«tų užtikrinta atsakovo teisė pateikti teismui paaiÅ¡kinimus žodžiu, t.y. įgyvendintas žodiÅ¡kumo principas (LR CPK 15 straipsnis), dėl to naikinti teismo sprendimÄ ir bylÄ grÄ Å¾inti naujam nagrinėjimui apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, nes šį pažeidimÄ gali iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teismas (LR CPK 329 str. 1 d. ). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, pasakydamas kalbÄ ( LR CPK 324 straipsnio 2 dalis), atsakovas turėjo teisę paaiÅ¡kinti teismui aplinkybes, kurių negalėjo paaiÅ¡kinti dėl ligos pirmosios instancijos teismo posėdyje, turėjo galimybę apeliaciniame skunde nurodyti argumentus ir samprotavimus dėl aplinkybių, kurios buvo iÅ¡nagrinėtos byloje.

Atsakovas nenurodė, kuria iÅ¡ procesinės Å¡alies teisių, nurodytų LR CPK 42 straipsnio 1 dalyje, jis negalėjo pasinaudoti ir dėl to priimtas byloje sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas. LR CPK 328 straipsnis numato, jog iÅ¡ esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali bÅ«ti panaikinamas vien formaliais pagrindais. Atsakovas, teigdamas, kad teismas, neatidėdamas bylos nagrinėjimo, pažeidė Å¡alių rungimosi principÄ , nes neužtikrino atsakovui galimybės įrodyti byloje tiesÄ , turėjo nurodyti aplinkybes, kurias jis norėjo įrodyti dalyvaudamas teismo posėdyje, tačiau negalėjo pateikti Å¡ių aplinkybių įrodymų.

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos  teismas nepagrįstai atmetė atsakovo praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti iÅ¡ Vilniaus m. antrojo apylinkės teismo Å¡alių skyrybų bylÄ , iÅ¡ kurios bÅ«tų aiÅ¡kiai matyti, kad ne atsakovas, o ieÅ¡kovė santuokos metu piktnaudžiavo alkoholiu, vedė asocialų gyvenimo bÅ«dÄ . Tai, kad atsakovas nenurodo, kokie įrodymai, esantys kitoje byloje, patvirtintų aplinkybę, kad ne atsakovas, o ieÅ¡kovė piktnaudžiavo alkoholiu ir vedė asocialų gyvenimo bÅ«dÄ , yra pagrindu atmesti atsakovo praÅ¡ymÄ dėl bylos iÅ¡reikalavimo.

Nagrinėjamoje byloje yra pateiktas 1997-03-07 teismo sprendimo nuoraÅ¡as (b.l.6, T. I), kurio apraÅ¡omojoje ir motyvuojamoje dalyje nėra duomenų apie tai, kuris iÅ¡ sutuoktinių kaltas dėl santuokos iÅ¡irimo. Atsakovas turėjo galimybę gauti įrodymus iÅ¡ kitos civilinės bylos, patvirtinančius jo teiginius apie ieÅ¡kovės elgesį, jiems gyvenant santuokoje, tačiau Å¡ia teise nepasinaudojo, nenurodė, kokie įrodymai iÅ¡ kitos bylos bÅ«tų reikÅ¡mingi Å¡iai bylai, todėl ir apeliacinės instancijos teismas netenkino atsakovo praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti Å¡alių santuokos nutraukimo bylÄ .

Be to, byloje reikÅ¡mingos yra aplinkybės dėl Å¡alių elgesio po santuokos nutraukimo, todėl padaryta iÅ¡vada, kad netikslinga tirti Å¡ioje byloje kitos bylos medžiagÄ . Teisė praÅ¡yti apskausti liudytojus atsakovo atžvilgiu nebuvo pažeista, nes apeliacinės instancijos teismas patenkino atsakovo praÅ¡ymÄ ir apklausė liudytoju vienÄ iÅ¡ atsakovo nurodytų asmenų - K. Č., tuo atsakovas pasinaudojo teise pateikti įrodymus byloje, kurių jis negalėjo pateikti, nedalyvaudamas pirmosios instancijos teismo posėdyje.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad butas buvo įsigytas santuokoje iš bendrų sutuoktinių lėšų, pripažįsta, kad nebuvo pagrindo daryti iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovė ženkliai prisidėjo savo asmeninėmis lėšomis prie ginčo buto įsigijimo, todėl yra pagrindas nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo. Pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ padarė nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyręs bylos aplinkybes ( LR CPK 185 str. 1 d. ), todėl teismo sprendimas keistinas.

IeÅ¡kovė pateiktame patikslintame ieÅ¡kinyje nebuvo nurodžiusi tokios aplinkybės, kaip prisidėjimas prie ginčo buto pirkimo didesnėmis jos asmeninėmis lėšomis, todėl teismas, nagrinėdamas byloje Å¡iÄ aplinkybę, remiantis  LR CPK 376 straipsnio 1 dalimi, įpareigoja teismÄ savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais Å¡alys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra bÅ«tina, siekiant teisingai iÅ¡spręsti bylÄ . IeÅ¡kovei byloje pateikus įrodymus apie tai, kad V. Å . vardu buvo įregistruotos nuosavybės teisės į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nuo 1995-01-26 iki 1995-11-21, teismas neturėjo pagrindo daryti iÅ¡vadai, kad pardavus šį butÄ , ieÅ¡kovė asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie ginčo buto, kuris buto perkamas iÅ¡ karto, pardavus (duomenys neskelbtini) turėtÄ butÄ .

Apeliacinės instancijos teismui pasiÅ«lius 2010-10-27 nutartimi Å¡alims pateikti papildomus įrodymus dėl aplinkybės, kieno lėšomis įsigytas ginčo butas, ieÅ¡kovė tokių įrodymų nepateikė, o atsakovas pateikė 1992-06-02 buto privatizavimo sutartį, iÅ¡ kurios matyti, kad J. Å . įsigijo 3 kambarių butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Tai, kad Å¡alys santuokoje gyveno nuo 1977-06-30, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad santuokoje Å¡alys buvo įsigijusios 3 kambarių butÄ . IÅ¡ įrodymų, kuriuos atsakovas pateikė kartu su apeliaciniu skundu, matyti, kad butas (duomenys neskelbtini), J.

Å . nuosavybėje buvo iki 1994-10-20 ( b.l.12, t. II ), o V. Å . įsigijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) 1995-01-26 ( b. l. 13, t. II). Atsakovui teigiant, kad ginčo butas buvo įsigytas už lėšas, gautas pardavus (duomenys neskelbtini) turėtÄ butÄ , kuris buvo įsigytas santuokos metu, po kelių mėnesių nuo buto, įregistruoto J. Å . vardu ir buvusio abiejų sutuoktinių nuosavybe, pardavimo, ir ieÅ¡kovei nepateikus įrodymų, jog ji kitomis asmeninėmis lėšomis, ne gautomis iÅ¡ buto pardavimo, prisidėjo prie ginčo buto įsigijimo, pripažintina, kad ginčo butas buvo įsigytas už bendras sutuoktinių lėšas, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo dėl to, kad vienas iÅ¡ sutuoktinių savo asmeninėmis lėšomis yra daugiau prisidėjęs prie turto įsigijimo, dalijant bendrÄ Å¡alių turtÄ .

Tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas prašė atsižvelgti į jų sveikatos bÅ«klę ir dėl to priteisti didesnę bendro turto dalį, tačiau pirmosios instancijos teismui atmetus ieÅ¡kovės reikalavimÄ Â Å¡iuo pagrindu, Å¡i teismo sprendimo dalis nėra skundžiama, todėl nėra pagrindo argumentuoti jos pagrįstumÄ . Atsakovui teigiant, kad teismas turi nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti jam didesnė turto dalį atsižvelgus į jo sveikatos bÅ«klę, teismas įvertina atsakovo pateiktÄ Ä¯rodymÄ ` apie nedarbingumo lygį, iÅ¡ kurio matyti, kad jam nustatytas 55 procentų darbingumas( b.l. 17, t.

II). Teismui pripažinus, kad ieÅ¡kovė pateikti įrodymai apie jos sveikatos bÅ«klę nėra pakankami, pasiÅ«lius jai pateikti papildomus sveikatos bÅ«klės įrodymus, byloje buvo gauta 2010-03- 26 V. Å . darbingumo lygio pažyma, iÅ¡ kurios matyti, kad jos darbingumo lygis 40 procentų. Kadangi darbingumo lygiai Å¡alims nustatyti terminuotai, t.y. kiekvienam iÅ¡ jų jie gali pakisti, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo nustatyti, kad vieno iÅ¡ jų sveikatos bÅ«klė yra prastesnė.

Abiejų sutuoktinių sveikatos bÅ«klė nėra gera, todėl nustatyti atsakovui tenkančio turto dalį didesnę, nei ieÅ¡kovei, nėra pagrindo.LR CK 3.123 straipsnio 1 dalis ir 3.127 straipsnio 3 dalis įpareigoja teismÄ atsižvelgti į turtinę vieno iÅ¡ sutuoktinių padėtį, nustatant dalis bendrojoje nuosavybėje ir parenkant turto padalijimo bÅ«dÄ . Nei vienas iÅ¡ sutuoktinių neturi aiÅ¡kaus turtinio pranaÅ¡umo prieÅ¡ kitÄ , tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų duomenų iÅ¡ banko įstaigų, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės turtinė padėtis yra geresnė, nes ji turi piniginių indėlių banke – 10. 000 Lt ir 12.500 JAV dolerių.

IeÅ¡kovei teismas pasiÅ«lė pateikti duomenis apie tai, ar Å¡ios lėšos nėra paskolintos, kokiu bÅ«du jos sukauptos, tačiau ieÅ¡kovei nepateikus šių duomenų, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ios lėšos yra ieÅ¡kovės asmeninė nuosavybė. Lėšų turėjimas sÄ skaitoje , leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės turi realiÄ galimybę iÅ¡mokėti atsakovui kompensacijÄ tuo atveju, jei butas natÅ«ra atiteks ieÅ¡kovei. Tai, kad atsakovas turi galimybę gauti paskolÄ iÅ¡ banko ir iÅ¡mokėti kompensacijÄ ieÅ¡kovei, nebuvo įrodyta, nes pateiktos bÅ«sto kredito skaičiuotės ( b.l. 69-74, t.

II) yra tik orientacinio pobÅ«džio, jais remiantis nėra pagrindo daryti iÅ¡vadai, kad atsakovui bus suteikta tam tikro dydžio paskola. Dėl ginčo buto vertės byloje buvo nustatyta, kad ji yra 103000 Lt. Å i iÅ¡vada padaryta remiantis teismo sprendimo motyvuojamÄ ja dalimi, kurioje iÅ¡skaičiuota, kad 1/3 dalis turto yra 34333 Lt vertės. IeÅ¡kovė patikslintame ieÅ¡kininiame pareiÅ¡kime nurodė, jog buto vertė 103000 Lt, atsakovas savo prieÅ¡ieÅ¡kininiame pareiÅ¡kime nurodė tokiÄ pačiÄ buto rinkos vertę (b.l.42, t.

I). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ Â 2009-05-06, turto vertę nustatė tinkamai, tačiau byla apeliacinės instancijos teisme pirmajam posėdžiui buvo paskirta 2010-01-13, todėl teismas priėmė byloje atsakovo aptiektÄ preliminarų turto rinkos vertės nustatymÄ , pagal kurį ginčo buto vertė 2010-01-11 buvo 85000 Lt. Tai, kad buto 103000 Lt vertę Å¡alys nurodė pirmosios instancijos teismui remiantis VÄ® Registrų centro pažyma (b.l.7, t. I), neleidžia daryti iÅ¡vados, kad bendrosios jungtinės nuosavybė pasibaigimo dienai, t.y. teismo sprendimo ir nutarties įsiteisėjimo dienai, turto rinkos vertė buvo tokia pati.

Pažymoje nurodyta, kad buto vidutinė rinkos vertė paskaičiuota 2008-01-16. Turto vertei įtakÄ daro šalies Å«kio stabilumas, todėl, atsižvelgiant į visuotinai žinomÄ aplinkybę, kad nekilnojamojo turto rinkos kainos pastaraisiais metais mažėjo, ginčo buto rinkos vertė lyginant jo vertę 2008-01-16 ir 2010 m. balandžio mėn., turi bÅ«ti sumažėjusi. Atsakovui pateikus įrodymÄ , kiek preliminariai Å¡i vertė sumažėjusi 2010-01-11, Å¡alims nereiÅ¡kiant praÅ¡ymų skirti byloje turto vertinimo ekspertizę, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad artimesnė rinkos kainai yra jo kaina, nurodyta nekilnojamojo turto vertintojo pažymoje (b.l.40, t.II), t.y. 85000 Lt.

Atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius reikalauja ir kasacinio teismo praktika ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės mėn. 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2009 ir 2009 m. lapkričio mėn. 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2009).  Pripažinus, kad šalių dalys bendrojoje nuosavybėje yra lygios, vienas iš sutuoktinių turi kompensuoti ½ gaunamo buto natūra vertę, t.y. 42500 Lt.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vada, kad butas natÅ«ra paskirtinas ieÅ¡kovei. Pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ padarė remdamasis tuo, kad ieÅ¡kovė didesne dalimi asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie buto įsigijimo, tačiau ir nesant pagrindo daryti tokiai iÅ¡vadai, turtas natÅ«ra paliktina ieÅ¡kovei dėl to, kad jos nedarbingumo lygis yra didesnis, ji nedirba, turi lėšų iÅ¡mokėti atsakovui kompensacijÄ , todėl nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad teismas nepagrįstai priteisė natÅ«ra butÄ ieÅ¡kovei.

Teismo sprendimo dalis, kuri buvo iÅ¡taisyta 2009-06-15 nutartimi (b.l. 206, t. I) ir nuspręsta priteisti ieÅ¡kovei V. Å . iÅ¡ atsakovo J. Å . 10000 Lt neturtinės žalos dėl to, kad atsakovas smurtavo prieÅ¡ ieÅ¡kovę, ji patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus ir kita, naikintina, nes byloje ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, dėl kurio jai padaryto ieÅ¡kovo sveikatos sužalojimo ji praÅ¡o priteisti  neturtinę žalÄ . IeÅ¡kovės reikalavimai Å¡ioje dalyje yra nekonkretÅ«s, t.y. ji nurodo, kad yra patyrusi fizinius sužalojimus, skausmÄ , tačiau kokio sunkumo tai buvo ir keli sužalojimai ieÅ¡kovė nenurodo.

Tai, kad byloje nustatyta pagal atsakovo paaiÅ¡kinimÄ , kad ir ieÅ¡kovė jį buvo sužalojusi, todėl galimas atsakovo smurtavimas prieÅ¡ ieÅ¡kovę buvo jų abipusio nesutarimo ir smurtavimo pasekoje, taikyti turtinę atsakomybę vienam iÅ¡ konfliktuojančių pusių, nesant tokių sužalojimų konkrečių įrodymų, nėra pagrindo. Teismas netinkamai vertino įrodymus byloje ( LR CPK 185 str. 1d. ), todėl ieÅ¡kovės reikalavimas šioje dalyje atmestinas LR CPK 329 str. 1 d. pagrindu.

 Dalyje dėl nuostolių atlyginimo, teismo sprendimo iÅ¡vada, kad dėl atsakovo kaltės ieÅ¡kovė negalėjo patekti į butÄ , nėra pagrįsta, ieÅ¡kovė teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad ji patenka į butÄ ir ateina tuo laiku, kai atsakovas dirba, tačiau tenkinti atsakovo reikalavimÄ ir priteisti jam iš ieÅ¡kovės buto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas nebuvo pagrindo dėl to, kad atsakovas nepateikė duomenų, kiek yra apmokėjęs už buto Å¡ildymÄ , kiek už kitas paslaugas, todėl nustatyti, kokiÄ dalį turi mokėti už suteiktas paslaugas ieÅ¡kovė, teismas neturi galimybės. Pripažintina, kad ieÅ¡kovei nuolat negyvenant bute, ji turėtų apmokėti buto Å¡ildymo iÅ¡laidas, tačiau tokias iÅ¡laidas kaip elektros, karÅ¡to ir Å¡alto vandens, turi apmokėti gaunantis Å¡ias paslaugas atsakovas. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad atsakovas apmokėjo V.

Å . skolÄ pagal vykdomÄ jį dokumentÄ , tačiau tokios aplinkybės nebuvo nurodytos atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinyje, šioje byloje nebuvo nagrinėjamas atsakovo reikalavimas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės žalÄ , kuriÄ jis patyrė įvykdydamas ieÅ¡kovės turtinę prievolę kitoje byloje.   Dalinai patenkinus atsakovo apeliacinį skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurios buvo priteistos iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei mažintinos iki 1000 Lt, kadangi atmestinais pripažinti jos reikalavimai dėl turto dalies nustatymo ir neturtinės žalos priteisimo.

Atsižvelgiant į tai, kad patenkintas skundas šiose reikalavimų dalyse, turto vertė nustatyta pagal atsakovo pateiktÄ Ä¯rodymÄ , kuriam gauti jis turėjo 211,75 Lt iÅ¡laidų, dalinai atlygintinos Å¡ios ir žyminiam mokesčiui sumokėti turėtos iÅ¡laidos ir priteistina atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 360, 75 Lt turėtų iÅ¡laidų dalinis atlyginimas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 2 ir 3 d. , teisėjų kolegija n u t a r i a: Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 6 d. sprendimÄ Â pakeisti.

             PriteistÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės V. Å . atsakovui J. Å . kompensacijos sumÄ padidinti iki 42500 Lt, priteistÄ Â bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ sumažintini iki 1000 Lt.              Teismo sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovei V. Å . priteista 10000 Lt neturtinės žalos, panaikinti ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmesti.              KitÄ teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .             Priteisti atsakovui J.

Å . iÅ¡ ieÅ¡kovės V. Å . 360,75 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .         Kolegijos pirmininkė                                       Danutė Kutrienė Kolegijos teisėjai                                                    Tatjana Žukauskienė                                                                  Henrichas Jaglinskis