2020-06-10 Nr. AB-11945-3-62-3-01098-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-431-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01098-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 55.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. G. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. G. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Komisariatas) tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2020 m. kovo 25 d. valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą (toliau – ir Išvada); 2) įpareigoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatą atlikti pakartotinį pareiškėjo tarnybinės veiklos už 2019 m. vertinimą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. balandžio 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo G. G. skundą. Nutarčiai įsiteisėjus, teismas nutarė skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.

Teismas nustatė, kad šiuo atveju pareiškėjas skundžia atsakovo pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvadą įvertinti pareiškėją „patenkinamai“ ir siūlymą tobulinti kvalifikaciją. Teismas padarė išvadą, kad Komisariato pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sprendimas nėra galutinis sprendimas, kuriuo būtų užbaigiama pareigūno vertinimo procedūra. Pareiškėjo įvertinimas „patenkinamai“ ir vertinimo komisijos siūlymas pareiškėjui tobulinti kvalifikaciją yra rekomendacinio pobūdžio, t. y. pareigūną į pareigas priimantis asmuo turi diskrecijos teisę nuspręsti dėl pateikto siūlymo įgyvendinimo. Todėl tik šis galutinis pareigūną į pareigas priimančio asmens sprendimas būtų laikomas sprendimu, užbaigiančiu tarnybinės veiklos vertinimo procedūrą ir galėtų būti nagrinėjamas teisme. Taigi teismas konstatavo, kad pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo procedūros metu priimti tarpiniai sprendimai negali būti laikomi darantys įtaką pareiškėjo teisėms ir pareigoms valstybės tarnybos teisinių santykių srityje. Todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas G. G. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 5 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą administracinę bylą Nr. eI-4632-402/2020 nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas teigia, kad jis nesutinka su nutarties motyvu, jog tik pareigūną į pareigas priimančio asmens sprendimas yra laikomas sprendimu, užbaigiančiu tarnybinės veiklos vertinimo procedūrą ir galėtų būti nagrinėjamas teisme. Pažymi, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. birželio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 1-3687-583/2018 nusprendė panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2018 m. kovo 22 d. išvadą Nr. 30-IL-4344 bei įpareigoti atsakovą Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą pakartotinai atlikti pareiškėjo 2017 metų tarnybinės veiklos vertinimą, t. y. buvo analizuojama vertinimo komisijos išvados turinys, vertinimo komisijos posėdžio garso įrašas, analizavo ar vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, bet ir tai, ar vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją.

Teisminė vertinimo komisijos išvados analizė atsispindi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 15 d. administracinėje byloje Nr. eA-667-415/2019, kurioje nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas laikėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos teismų praktikos vertindamas, ar komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją bei nustatė, jog pirmosios instancijos teismas įvertino komisijos išvados pagrįstumą ir veiksmus 2017 m. vasario 14 d. vertinant pareiškėjo tarnybinę veiklą.

Tai, jog teismas tiria vertinimo komisijos pateiktą valstybės tarnautojo kasmetinės veiklos vertinimo išvadą, nurodoma ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-180-756/2018, kurioje pažymima, jog teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir perklausiusi pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašą, konstatuoja, kad teismas ištyrė vertinimo komisijos atliktą pareiškėjo veiklos vertinimo procedūrą. Šioje byloje nurodoma, jog teismas turi nustatyti ne tik tai, ar vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos sprendimų priėmimo tvarkos bei procedūros, bet ir tai, ar ši komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią surašė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją.

Taigi Lietuvos teismų praktikoje nagrinėjama ne tik valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo, bet ir vertinimo komisijos pateikta valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvada, nustatant, ar vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, nustatant ar vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją, analizuojant komisijos garso įrašus, posėdžio rašytinius įrodymus, o teismas, atlikęs išsamią analizę, turi teisę panaikinti komisijos išvadą bei įpareigoti atlikti pakartotinį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą.

Pareiškėjas nesutinka su skundžiamos nutarties argumentu, kad ginčijamas aktas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, nenustato tam tikrų teisių ar pareigų, todėl negali būti pripažintinas ginčo administraciniame teisme objektu. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. sausio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-173-492/2017 sprendė, jog tarnybinės veiklos įvertinimo patenkinimai pasekmės nagrinėjamu atveju buvo pareiškėjo turėtos trečios kvalifikacinės klasės panaikinimas ir įpareigojimas jai tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 22 str. 17 d. 2 p.), todėl pripažinus, kad tarnybinės veiklos vertinimas buvo nepagrįstas, išnyko ir tokio vertinimo sukeltos pasekmės – kvalifikacinės klasės panaikinimas bei įpareigojimas tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją. Aiškinant Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 34 straipsnį sistemiškai matyti, kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo proceso pasėkoje vertinamajam kyla viena iš pasekmių – mokymų reikmės nustatymas, pareiginės algos koeficiento sumažėjimas ar padidėjimas, paaukštinimas ar pažeminimas pareigose, todėl argumentas, jog skundžiamas aktas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių bei nenustato tam tikrų teisių ar pereigų, yra nepagrįstas.

Pareiškėjas pažymi, kad teisės kreiptis į administracinį teismą principas įtvirtintas ABTĮ 5 straipsnyje. Šiuo atveju pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 34 straipsnyje numatyta teise skųsti sprendimą dėl tarnybinės veiklos vertinimo per vieną mėnesį nuo supažindinimo su šiais sprendimais dienos, apskundė Komisariato pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2020 m. kovo 25 d. pateiktą išvadą, tačiau teismui nusprendus atsisakyti priimti skundą, atitinkantį procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, teismas apribojo bei paneigė pareiškėjo teisę kreiptis į teismą, kuri jam numatyta minėtų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikos, Lietuvos Respublikos vidaus statuto nuostatose bei atliko šių įstatymų pažeidimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio Kauno rūmų 2020 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nustatęs, kad skundžiama Išvada pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių.

Pareiškėjas, nesutikdamas su šia teismo išvada, atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai vertino, jog Išvada jam nesukelia teisinių pasekmių, teismas apribojo bei paneigė pareiškėjo teisę kreiptis į teismą, be to, teismų praktika patvirtina, kad gali būti vertinamas Išvados pagrįstumas vertinant pareigūno tarnybinę veiklą.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos taip pat matyti, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuri pagrįsta Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (2018 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-1381 redakcija) 34 straipsnio 22 dalimi (kurioje nustatyta, kad galutinį sprendimą dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo priima jį į pareigas skiriantis asmuo), pabrėžia, kad būtent įstaigos vadovo (į pareigas paskyrusio vadovo) sprendimas dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo yra galutinis. Būtent įstaigos vadovo (į pareigas paskyrusio vadovo) sprendimu galutinai nusprendžiama, kaip įvertinti pareigūno tarnybinę veiklą, nepaisant kaip pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisija buvo įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą (pvz., „gerai“ ar „labai gerai“). Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos protokolas ir išvada, kur išreiškiami siūlymai dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo, yra tik sudėtinės galutinio įstaigos vadovo (į pareigas paskyrusio vadovo) sprendimo dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo dalys, kurios vertinamos tikrinant minėto galutinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1111-1062/2019, 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-684-556/2019; 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-640-756/2020).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalį vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-268-662/2020).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėtomis Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies ir ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neturi pagrindo šioje byloje nesiremti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiško pobūdžio bylose. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjo ginčijama Komisijos Išvada yra tik tarpinis aktas jo tarnybinės veiklos vertinimo procedūroje, kuris pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių.

Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodytose bylose, kuriomis jis rėmėsi atskirajame skunde, t. y. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-180-756/2018 ir 2017 m. sausio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-173-492/2017 buvo nagrinėjami galutiniai sprendimai dėl vertinimo, o dėl tarpinio sprendimo – išvados, pasisakyta minėtose bylose vertinant ir tikrinant būtent minėtų galutinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Be to, naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nurodytu aspektu patvirtina šią išvadą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1111-1062/2019, 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-684-556/2019; 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-640-756/2020), todėl pareiškėjo kiti argumentai, susiję su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo aktualia teismų praktika, yra nepagrįsti ir atmestini.

Kadangi pareiškėjo ginčijama Komisijos Išvada jam nesukelia teisinių pasekmių, konstatuotina, jog ši Išvada negali būti ABTĮ nustatyta tvarka skųstinu aktu (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nustatęs, kad skundžiama Išvada pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių. Teismas taip pat pagrįstai atsisakė priimti ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Komisariatą atlikti pakartotinį pareiškėjo tarnybinės veiklos už 2019 m. vertinimą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Atsižvelgiant į tai, jog duomenų apie atsakovo priimtą galutinį sprendimą dėl pareiškėjo 2019 metų tarnybinės veiklos vertinimo šioje byloje nėra, pažymėtina, kad pareiškėjas, atsakovui priėmus galutinį sprendimą pagal Statuto 34 straipsnio 22 dalį, ir pareiškėjui nesutinkant su tokiu priimtu sprendimu dėl jo 2019 metų tarnybinės veiklos vertinimo, turi teisę tokį sprendimą apskųsti teismui (ABTĮ 5 str. 1 d., 3 d. 1 p., 17 str. 1 d. 5 p., 23 str. 1 d., 31 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-640-756/2020).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, todėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. G. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius

Ričardas Piličiauskas