2016-03-15 Nr. AB-5552-3-63-3-00958-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. eA-2153-575/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00958-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 13.3.1; 13.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos rašytojų sąjungos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos rašytojų sąjungos skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Neringos miesto savivaldybės administracijai, V. M. dėl sprendimo ir privalomojo nurodymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Neringos miesto savivaldybės administracija 2014 m. rugsėjo 10 d. statytojui – Lietuvos rašytojų sąjungai – išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Statybos leidimas). Statybos leidimo 2 punktu pareiškėjui buvo leista rekonstruoti statinius: 2.1 statinio paskirtis – poilsio (negyvenamosios paskirties pastatai), kategorija – ypatingas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2.2 statinio paskirtis – maitinimo (negyvenamosios paskirties pastatai), kategorija – ypatingas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2.3 esama paskirtis – garažų (negyvenamosios paskirties pastatai), būsima paskirtis – kultūros (negyvenamosios paskirties pastatai), kategorija – ypatingas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2.4 statinio paskirtis – poilsio (negyvenamosios paskirties pastatai), kategorija – ypatingas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2.5 statinio paskirtis – poilsio (negyvenamosios paskirties pastatai), kategorija – ypatingas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2.6 statinio paskirtis – poilsio (negyvenamosios paskirties pastatai), kategorija – ypatingas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e-bylos I t. b. l. 6 – 7).

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – ir Inspekcijos) vyriausiasis specialistas atliko planinį Statybos leidimo išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimą ir 2015 m. gegužės 26 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Patikrinimo aktas) (e-bylos I t. b. l. 41 – 46). Po to, inspekcijos Klaipėdos skyrius 2015 m. birželio 5 d. pareiškėjui Lietuvos rašytojų sąjungai surašė privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Privalomasis nurodymas), kuriuo pareiškėjui nurodė iki 2015 m. liepos 6 d. pakeisti statinio projektą „4-ių (keturių) poilsio pastatų (poilsio namų) rekonstravimo, maitinimo paskirties pastato rekonstravimo bei garažų paskirties pastato rekonstravimas į kultūros paskirties pastatą (duomenys neskelbtini), Neringoje, techninis projektas“ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Statinio projektas), parengtą 2014 metais, pagal kurį Neringos miesto savivaldybės administracija 2014 m. rugsėjo 10 d. išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) taip, kad projekto esminiai sprendiniai, t. y. projektuojamų pastatų paskirtys, atitiktų galiojantį teritorijų planavimo dokumentą ir Nekilnojamojo turto registre nurodytą žemės naudojimo būdą, projektuojami ypatingi statiniai turi atitikti neypatingų statinių kategorijoms.

Privalomajame nurodyme pažymėta, kad išduodant statybos leidimą buvo pažeisti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Neringa detaliojo plano (toliau – Detalusis planas), patvirtinto Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 65(T1), sprendiniai, t. y. projektuojamas kultūros paskirties pastatas (duomenys neskelbtini), Neringoje, neatitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto žemės sklypo naudojimo būdo – rekreacinės teritorijos, be to, pažeidžia 1992 m. birželio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ XXXIII skyriaus rekreacinės teritorijos 117.2 punktą, kuriame nurodyta, jog rekreacinėse teritorijose žemės naudotojui draudžiama statyti pastatus ir įrenginius nesusijusius su rekreacija, taip pat projektuojami šeši statiniai įvardijami kaip ypatingi statiniai, nors pagal savo požymius pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“ IV skyriaus 5 dalį neatitinka ypatingų statinių nuostatų (e-bylos I t. b. l. 4).

Inspekcija 2015 m. birželio 9 d. raštu Nr. 2D-8357(16.29) „Dėl atlikto patikrinimo (duomenys neskelbtini), Neringoje“ informavo pareiškėją, kad Inspekcija atliko 2014 m. rugsėjo 10 d. Neringos miesto savivaldybės administracijos išduoto statybos leidimo išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimą. Šiame rašte išdėstė patikrinimo metu nustatytus pažeidimus. Nurodė, kad Neringos miesto savivaldybės administracija statytojui Lietuvos rašytojų sąjungai leidimą statyti naują statinį išdavė pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. pažeisti Detaliojo plano, patvirtinto Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 65 (T1), sprendiniai: projektuojamas kultūros paskirties pastatas neatitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto žemės sklypo naudojimo būdo – rekreacinės teritorijos. Projektuojami šeši statiniai, įvardijami kaip ypatingi statiniai, nors pagal savo požymius neatitinka ypatingų statinių nuostatų, numatytų STR 1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“ IV skyriaus 5 dalyje, jie priskirtini neypatingiems statiniams. Informavo, kad Inspekcijos Klaipėdos skyrius Lietuvos rašytojų sąjungai (statytojui) 2015 m. birželio 5 d. surašė privalomąjį nurodymą iki 2015 m. liepos 6 d. pašalinti 2015 m. gegužės 26 d. patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotus pažeidimus (e-bylos I t. b. l. 3).

Pareiškėjas Lietuvos rašytojų sąjunga kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015 m. birželio 5 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) (e-bylos I t. b. l. 8 – 12); priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad pagal Detaliojo plano sprendinius, sklypui buvo paliktas esamas naudojimo būdas ir pobūdis. Detaliojo plano sprendinių aiškinamojo rašto 1-ajame puslapyje bei pagrindiniame brėžinyje nurodoma, jog esamas garažų statinys rekonstruojamas, jame įrengiant poilsio patalpas, uždedant šlaitinį stogą. Administracinis korpusas taip pat rekonstruojamas, fasadų apdailą derinant prie bendros poilsio namų architektūrinės išraiškos. Kokiai konkrečiai paskirčiai turi būti pritaikyti atskiri korpusai neįvardijama.

Pažymi, jog tokio, kaip administracinio korpuso nėra, nes dar 2003 m. kovo 31 d. valstybės įmonės Registrų centro išraše pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įvardijamas kaip maitinimo paskirties pastatas – valgykla. Detaliajame plane nenurodoma ar rekonstruojant garažų statinį turi būti pakeista statinio paskirtis ar ne; įrengiamos poilsio patalpos gali ir nesudaryti didesnės pastato dalies. Detaliojo plano sprendiniuose nėra draudimo garažų paskirties pastato rekonstruoti į kultūros pastatą su poilsio patalpomis.

Statinio projekto sprendiniais garažų paskirties pastatui suteikiama kita paskirtis – kultūros paskirties pastatas su poilsio patalpomis. Kultūros paskirties pastatų plotas sudaro tik 6.2 procentų nuo viso komplekso bendrojo ploto. Jei palygintume tik poilsio paskirties patalpų plotą su kultūros paskirties patalpų plotu, tai pastarasis nesiektų ir 11 procentų. Jei visi korpusai būtų „sujungti“ į vieną pastatą, tai pastato paskirtis būtų – poilsio paskirties pastatas. Detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu galiojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 16 d.

įsakymu Nr. 402 patvirtintas Laikinasis detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamentas, pagal kurį ir buvo parinktas rekreacinės teritorijos naudojimo pobūdis R1.2 – poilsio namams, nes jis labiausiai atitiko esamą sklype esančių statinių būklę. Įvertinus Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano, patvirtinto 2012 m. rugsėjo 21 d. Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-167, sprendinius ir žemės sklypo Detaliojo plano sprendinius, statybos sklypas galėtų būti priskiriamas tiek mišriai centro teritorijai, tiek ir specializuotų kompleksų teritorijai.

Garažo paskirties pastato rekonstravimo į kultūros paskirties pastatą su poilsio paskirties patalpomis sprendiniai visiškai atitinka tai teritorijai galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.

Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ypatingas statinys yra ir toks statinys-pastatas, kuris naudojamas visuomenės poreikiams, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių. Šiuo atveju projektuojamas kompleksas, kuris Nekilnojamojo turto registre įregistruotas vienu adresu, yra vieningas funkciniais ir aptarnavimo paslaugų ryšiais, su susieta inžinerine infrastruktūra, todėl kiekvienas korpusas neišskirtinas kaip atskiras nepriklausomas ir neypatingas statinys. Pagal parengto Statinio projekto sprendinius, viso komplekso bendrasis plotas po rekonstrukcijos sudarys 4377,02 kv. m., o mažiausias tik klientų (lankytojų, poilsiautojų) skaičius pagal suplanuotas poilsio numerių vietas sudarytų apie 162 žmones. Kadangi projektuojamas vientisas kompleksas, o ne atskiri statiniai, todėl įvertinami visi galimi atvejai, nulemiantys komplekso priskyrimą ypatingų statinių kategorijai. Korpuso 6G1p salėje vienu metu gali būti 102 žmonės ir dar 12 žmonių poilsio patalpose. Korpuso 5M2p antrajame aukšte projektuojama 46 vietų konferencijų salė, mansardos aukšte – 62 vietų restorano salė, antresolėje įrengiama antra 28 vietų restorano lauko terasa. Maksimaliai, be aptarnaujančio personalo, šiame korpuse galėtų būti 136 lankytojai. Tai, kad objektas priskiriamas ypatingo statinio kategorijai kelia didesnius reikalavimus bendrai projekto sudėčiai, sprendiniams ir visai projekto kokybei, o Statybos techninis reglamentas STR 1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-813, nedraudžia komplekso atskirus korpusus traktuoti kaip vieną statinį ir taikyti pateiktus požymius kaip vienam statiniui.

Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (e-bylos I t. b. l. 34 – 36).

Atsakovas paaiškino, kad ginčo sklypui taikytinas rekreacinės teritorijos žemės naudojimo būdas, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtinto Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 16 punktu, kultūros statinių statyba galima tik visuomenės paskirties žemės sklypų naudojimo būdo teritorijose, kurioms nustatytas žemės sklypo naudojimo pobūdis – mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų bei statinių statybos.

Todėl Statinio projekto sprendinys, kurio suprojektuotas statinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), numatant jo būsimą paskirtį – kultūros paskirties pastatas su poilsio patalpomis, nėra leistinas pagal Detaliojo plano sprendinį, apibūdinantį žemės naudojimo būdą. Pareiškėjas, sumuodamas visų šešių pastatų, kuriems buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, bendrąjį plotą, klaidingai prilygina juos vienam statiniui, nors visi jie egzistuota kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Kiekvieno statinio naudojimo paskirtis nustatoma atskirai pagal didžiausio bendrojo ploto patalpos paskirtį, kaip tai numato Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d.

įsakymu Nr. 289, 6.1 punkto nuostatos. Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano, patvirtinto 2012 m. rugsėjo 21 d. Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-167, nuostatos neturėtų būti aiškinamos, kaip suteikiančios teisę vykdyti statybą, ignoruojant galiojančio Detaliojo plano sprendinius. Savivaldybės lygmens bendrasis planas nepanaikina galiojančio detaliojo plano sprendinių, nes pagal Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai.

Be to, detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms. Pareiškėjo pozicija ginčo statinius laikyti ypatingos kategorijos statiniais paremta klaidingu pareiškėjo įsitikinimu, kad visi projektuojami šeši statiniai, kaip tam tikras jų kompleksas, turi būti prilyginami vienam statiniui, nors jie ir nėra sujungti į vieną nekilnojamąjį daiktą. Skundžiamas Klaipėdos Inspekcijos skyriaus 2015 m. birželio 9 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atliko patikrinimo (duomenys neskelbtini), Neringoje“ yra tik informacinio – aiškinamojo pobūdžio raštas, pareiškėjui nesukeliantis jokių teisinių pasekmių.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. M. nurodė, kad sutinka su pareiškėjo skundu ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, jog rengiant statybos projektą buvo vadovautasi Detaliuoju planu ir kitais teisės aktais, kuriuose nebuvo numatytas draudimas rekonstruoti pastatus.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 19 d. sprendimu nusprendė pareiškėjo Lietuvos rašytojų sąjungos skundą dalyje dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015 m. birželio 5 d. privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą; administracinę bylą kitoje dalyje dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo nutraukti; netenkinti pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Dėl Inspekcijos 2015 m. birželio 9 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) teismas nurodė, kad šis raštas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, todėl administracinė byla dalyje dėl šio rašto panaikinimo nutrauktina vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu (byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai).

Dėl Inspekcijos teisės teikti pareiškėjui privalomąjį nurodymą, teismas vertindamas Įstatymo 10 straipsnio 3 dalies nuostatas, padarė išvadą, kad viešojo administravimo subjektui, nagrinėjamu atveju Neringos miesto savivaldybės administracijai, pateikus Inspekcijos pareigūnui reikalaujamus dokumentus, Inspekcijos pareigūnas patikrina ar statinio projekto sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentams ir kt., t. y. minėta nuostata teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai suteikia teisę tikrinti statinio projektą. Todėl pareiškėjos argumentas, kad atsakovas neturėjo tokios teisės, laikytinas nepagrįstu.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau - ir įstatymas) 23 straipsnio 1 dalyje nustatytos statybos valstybinės priežiūros institucijos teisės, tarp jų – teikti viešojo administravimo subjektams, kitiems juridiniams asmenims ir jų padaliniams, kitoms juridinio asmens statuso neturinčioms organizacijoms ir jų padaliniams, fiziniams asmenims privalomuosius nurodymus pašalinti statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus (12 punktas). Iš minėtos Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostatos matyti, jog privalomieji nurodymai su reikalavimais pašalinti statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus gali būti teikiami ne tik viešojo administravimo subjektams, tačiau ir kitiems juridiniams asmenims. Be to, kad juridiniams asmenims gali būti teikiamas privalomasis nurodymas, patvirtina ir Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, kurioje expressis verbis išreikšta, kad privalomasis nurodymas gali būti teikimas ir juridiniams asmenims.

Dėl Inspekcijos 2015 m. birželio 5 d. privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo teismas nurodė, kad statyba apima statinio (-ių) rekonstravimą (Statybos įstatymo 2 straipsnio 13 dalis), todėl jai reikalinga gauti statybą leidžiantį dokumentą (Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o tam reikia parengti statinio projektą (Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Rengiant statinio projektą, privaloma vadovautis teritorijų planavimo dokumentais, tame tarpe ir detaliuoju planu, nagrinėjamu atveju – Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 65 (1) patvirtintu žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Neringa, detaliuoju planu.

Teismas pažymėjo, kad Teritorijų planavimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 26 d., t. y. Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano patvirtinimo metu) 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrasis planas – teritorijų kompleksinio planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir uždavinius, nustatyta planuojamos teritorijos vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai. Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bendrasis teritorijų planavimas – kompleksinis planavimas teritorijos erdvinio vystymo politikai, teritorijos naudojimo ir apsaugos prioritetams bei svarbiausioms tvarkymo priemonėms nustatyti. To paties straipsnio 3 dalyje buvo numatyta, kad detalusis planas – teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos). Dar prieš įsigaliojant naujausioms Teritorijų planavimo įstatymo redakcijoms, parengti bendrieji planai numatė tik teritorijų vystymo koncepciją, prioritetus, o detalieji planai konkretizavo bendrojo plano sprendinius. Todėl rengiant Statinio projektą buvo privaloma vadovautis Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 65 (1) patvirtintu Detaliuoju planu.

Teismas nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2013 m. balandžio 26 d. išrašu nustatyta, jog žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, nuomos sutarties pagrindu valdo pareiškėjas Lietuvos rašytojų sąjunga. Minėto žemės sklypo naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, naudojimo pobūdis – ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2012 m. lapkričio 16 d. duomenimis, minėtas žemės sklypas priklauso rekreacinių (visuomenės reikmėms) objektų žemei, kuriame stovi keturi poilsio pastatai (paskirtis – poilsio), valgykla (paskirtis – maitinimo) ir garažas (paskirtis – garažų), kuriuos nuosavybės teise valdo Lietuvos rašytojų sąjunga.

Teismas konstatavo, kad Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 65 (1) patvirtintame žemės sklypo Detaliajame plane numatyta palikti esamą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo būdą ir pobūdį – rekreacinė teritorija poilsio namų eksploatavimui. Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad esamo poilsio namų korpusai rekonstruojami, įrengiant šlaitinius stogus, demontuojant neekonomiškas laiptines ir šiek tiek koreguojant užstatymo plotą. Esamas garažų statinys rekonstruojamas, jame įrengiant poilsio patalpas, uždedant šlaitinį stogą. Administracinis korpusas taip pat remontuojamas, fasadų apdailą derinant prie bendros poilsio namų architektūrinės išraiškos. Detaliojo plano aiškinamajame rašte taip pat nurodyta, kad žemės sklypui (duomenys neskelbtini), poilsio namų (duomenys neskelbtini) kompleksui lieka rekreacinė paskirtis, pastatus siūloma rekonstruoti, paliekant esamą aukštingumą, gerinant architektūrinę išraišką, poilsiavimo sąlygas. Planuojamos teritorijos esamos padėties analizėje nurodyta, jog planuojama teritorija schemoje priskiriama esamai poilsio įstaigų teritorijai, kuriai numatyta kompleksinė tvarkymo programa (indeksas XXIX, miško parko dalis prie įvažiavimo į Nidos centrą; indeksas XXX – poilsio kompleksas su miško parko dalimi). Taip pat pažymėta, jog šioje teritorijoje naujos statybos draudžiamos. Remiantis minėtu Detaliuoju planu, akivaizdu, jog žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, yra rekreacinėje teritorijoje, kurioje galima tik rekreacinių pastatų rekonstrukcija.

Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtinto Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 23 punktą, rekreacinės teritorijos – žemės sklypai, skirti ilgalaikiam (stacionariam) poilsiui su poilsio paskirties pastatais ar trumpalaikiam poilsiui. Minėto Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 18 punkte numatyta, kad kultūros paskirties pastatams nustatytas žemės sklypų naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos (akto redakcijoje, galiojusioje nuo 2005 m. sausio 30 d. iki 2014 m. sausio 1 d. minėta nuostata iš esmės buvo numatyta 16 punkte). Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 134.2 punkte nustatyta, kad rekreacinėse teritorijose žemės naudotojui draudžiama statyti pastatus ir įrenginius, nesusijusius su rekreacija, taip pat rekreacijai skirtus pastatus ir įrenginius, jeigu jie neatitinka rekreacinių teritorijų normatyvų bei teisinių nuostatų (atstumas nuo vandens, aukštis, kultūros paveldo naudojimas turizmo reikmėms), išskyrus statybą esamose namų valdose.

Teismas padarė išvadą, kad žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, galima tik poilsio pastatų rekonstrukcija. Šiuo atveju pareiškėjas siekia 4 poilsio paskirties pastatus (poilsio namus), maitinimo paskirties pastatą bei garažų paskirties pastatą rekonstruoti į kultūros paskirties pastatą, t. y. į pastatą, kurio statyba pagal Detalųjį planą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Neringa, nenumatyta.

Teismas nurodė, kad iš statinio projekto matyti, kad šeši pastatai (keturi poilsio paskirties, maitinimo paskirties ir garažų paskirties statiniai) nėra rekonstruojami į vieną statinį, t. y. minėti pastatai išlieka. Statinio projekte statiniai įvardijami kaip korpusai (korpusai: 1K2p, 2K2p, 3K2p, 4K2p, 5M2p, 6G1p), tačiau atskirai pateikiamos jų individualios specifikacijos. Statybos leidimas buvo išduotas visų minėtų statinių, bet ne vieno statinio rekonstrukcijai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neteisingai daro išvadą, kad minėtus statinius apjungus ir sudėjus šių atskirų statinių bendrą plotą bei bendrai skaičiuojant atskirų statinių klientų ir kitų lankytojų skaičių vienu metu, jie bus laikytini vienu statiniu, kurį bus galima laikyti ypatingu statiniu. Pagal minėtą Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 6.1 punktą, pareiškėjo įvardijamas „kompleksas“ negali būti laikomas vienu nekilnojamu daiktu, o korpusai turi būti laikomi kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Šiuo atveju Statybos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje bei STR 1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“ 5 punkte nurodytos specifikacijos taikomos vienam nekilnojamam daiktui – pastatui, o ne pastatų grupei, t. y. įvertinus vieno pastato individualią specifikaciją, nustatoma, ar šis nekilnojamasis daiktas gali būti laikomas ypatingu statiniu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad keturi poilsio, maitinimo ir garažo paskirties pastatai priskiriami neypatingų statinių kategorijai. Atsakovas teisėtai ir pagrįstai nagrinėjamoje byloje privalomajame nurodyme nurodė, kad projektuojami ypatingi statiniai turi būti nurodyti kaip neypatingos kategorijos statiniai.

III. Pareiškėjas Lietuvos rašytojų sąjunga pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo Lietuvos rašytojų sąjungos skundas dalyje dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015 m. birželio 5 d. privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo atmestas kaip nepagrįstas ir priimti naują sprendimą - panaikinti Valstybines teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015 m. birželio 5 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini); taip pat priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliantas nurodo, kad neginčija aplinkybės, jog Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę ne tik atitinkamiems viešojo administravimo subjektams, bet ir kitiems asmenims teikti privalomuosius nurodymus pateikti išvadas jų kompetencijos klausimais, tačiau tuo atveju, kai tikrinamas statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumas, remiantis Įstatymo tam specialiai skirto 10 straipsnio nuostatomis, privalomieji nurodymai gali būti teikiami tik statybą leidžiantį dokumentą išdavusiam viešojo administravimo subjektui. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu, kuris yra aukštesnės teisinės galios aktas nei Aprašas, privalomasis nurodymas pašalinti nustatytus pažeidimus galėjo būti pateiktas tik „statybą leidžiantį dokumentą išdavusiam viešojo administravimo subjektui“. Šiuo atveju leidimą išdavė Neringos savivaldybės administracija, todėl būtent Neringos savivaldybės administracijai galėjo būti pateiktas privalomasis nurodymas

Teismas 2015 m. spalio 19 d. sprendime taip pat netinkamai įvertino detaliojo plano, patvirtinto Neringos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. kovo 18 d. sprendimu sprendinius. Kultūros paskirties pastatų plotas sudaro tik 6,2 proc. nuo viso projektuojamo (6-ių korpusų) komplekso bendrojo ploto, o jei palygintume tik poilsio paskirties patalpų plotą su kultūros paskirties patalpų plotu, tai pastarasis nesiektų ir 11 proc. Vertinant viso (6-ių korpusų) komplekso, kurio bendrasis plotas po rekonstrukcijos turėtų sudaryti 4377,02 kv. m., šie poilsio namai turėtų būti laikomi poilsio paskirties kompleksu. Garažo paskirties pastato rekonstravimo į kultūros paskirties pastatą su poilsio paskirties patalpomis sprendiniai atitinka tai teritorijai galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Projekte buvo numatyta, jog projektuojamame visų 6-ių pastatų (korpusų) komplekse, susidedančiame iš maitinimo, kultūros ir poilsio paskirties pastatų, vienu metu galės būti daugiau negu 100 žmonių, o visų korpusų bendrasis plotas sudarys daugiau kaip 2 000 kv. m., todėl projektuojamiems statiniams pagrįstai suteikta ypatingų statinių kategorija. Korpusuose lk2p ir 5M2p, vienu metu galės būti daugiau negu 100 žmonių, todėl šie statiniai priskirtini ypatingų statinių kategorija. Galiojantys norminiai teisės aktai nedraudžia statytojui prisiimti aukštesnius statinio kokybės reikalavimus nei nustatyti teisės aktuose, o esminiai statinio ir statinio architektūros reikalavimai taikomi visiems be išimčių statiniams, nepriklausomai nuo statinio kategorijos.

Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, o sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai atskleidė ir pagrindė Inspekcijos teisę juridiniams asmenims ir jų padaliniams, kitoms juridinio statuso neturinčioms organizacijoms teikti privalomuosius nurodymus pašalinti statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Inspekcijos 2015 m. gegužės 26 d. patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti pažeidimai išduodant statybos leidimą gali būti pašalinti tik paties statytojo, t. y. Lietuvos rašytojų sąjungos iniciatyva. Pareiškėjui pateikto nurodymo esmę sudaro įpareigojimas pakeisti 4-ių poilsio paskirties pastatų (poilsio namų) rekonstravimo, maitinimo paskirties pastato rekonstravimo bei garažų paskirties pastato rekonstravimo į kultūros paskirties pastatą (duomenys neskelbtini), Neringoje techninį projektą. Tokio projekto pakeitimas atliekamas parengiant naujos laidos projektinių sprendinių dokumentą, suteikiant šiam dokumentui naują laidą ir tuo atveju, kai keičiami esminiai statinio projekto sprendiniai, išskyrus tam tikras statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 48 punkte pateikiamas išimtis, kreipiantis dėl naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Tokia statinio projekto sprendinių keitimo tvarka nustatyta statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ VI skyriuje. Aptartus statinio projekto pakeitimo veiksmus atlieka statinio projektuotojas projektavimo darbų rangos sutarties sudarytos su statytoju pagrindu ir statytojo pavedimu. Todėl šios konkrečios bylos atveju, Neringos savivaldybės administracija, kaip ginčo statybos leidimą išdavusi institucija, pati negali atlikti statinio projekto pakeitimo. Be to, ši institucija taip pat neturi teisės ir panaikinti savo išduoto statybą leidžiančio dokumento be asmens, kurio vardu išduotas statybą leidžiantis dokumentas, prašymo (Statybos įstatymo 23 straipsnio 29 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad Inspekcijos užfiksuoti statybos leidimo pažeidimai šalintini pakeičiant statinio projektą, o šie veiksmai atliekami statytojo iniciatyva ir pritarimu, todėl tik statytojas Lietuvos rašytojų sąjunga gali būti nurodymo adresatu ir subjektu, kuriam nurodymas skirtas.

Atsakovas pažymi, kad ginčo sklype galimos statyti (rekonstruoti) statinių paskirtys nustatytinos atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumente (Detaliajame plane) nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir konkretų žemės sklypo naudojimo būdą. Vadovaujantis Žemės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos, socialinės ir ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos.

Tuo tarpu pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 16 dalį žemės sklypo naudojimo būdas - teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nurodyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje. Nagrinėjamu atveju Detaliuoju planu buvo nustatyta, kad „žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo būdas nekeičiamas, paliekama rekreacinė paskirtis. Naudojimo pobūdis - poilsio namams statyti, įrengti ir eksploatuoti“ (Detaliojo plano pagrindinio brėžinio M1:500 Pagrindinių sprendinių 1 punktas).

Vadovaujantis ginčo žemės sklypo nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypui nustatyta kita paskirtis, rekreacinės teritorijos žemės naudojimo būdas ir ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos pobūdis. Vadovaujantis statybos leidimo išdavimo metu galiojusio Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 (toliau - Aprašas), 23 punkto nuostatomis, žemės sklypo naudojimo būdas - rekreacinės teritorijos, apima žemės sklypus, skirtus ilgalaikiam (stacionariam) poilsiui su poilsio paskirties pastatais, išskyrus kaimo turizmo pastatus, ar trumpalaikiam poilsiui.

Aptartas žemės sklypo naudojimo būdas nenumato kultūros paskirties statinių statybos galimybės, nes šios paskirties statinių statybai nustatytas atskiras žemės naudojimo būdas - visuomeninės paskirties teritorijos (Aprašo 18 punktas). Nagrinėjamu atveju nėra reikšminga tai, kad, kaip teigia apeliantas, kultūros paskirties patalpų plotas sudaro tik 6.2% nuo viso komplekso, susidedančio iš šešių pastatų, bendrojo ploto, o lyginant tik poilsio paskirties patalpų plotą su kultūros paskirties patalpų plotu, pastarasis nesiekia 11%.

Pareiškėjas sumuodamas visų šešių pastatų, kuriems buvo išduotas Statybos leidimas, bendrąjį plotą, klaidingai prilygina juos vienam statiniui, nors visi jie egzistuoja kaip atskiri statiniai ir nekilnojamojo turto objektai. Todėl, kiekvieno jų naudojimo paskirtis nustatoma individualiai pagal statinio didžiausio bendrojo ploto patalpos paskirtį, kaip tą numato statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d.

įsakymu Nr. 289, 6.1 punkto nuostatos. Tokio aiškinimo nepakeičia Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-7 patvirtintos Teritorijų planavimo normos, kuriomis siūlo vadovautis apeliantas. Jo nurodyti mišrios centro teritorijos, paslaugų teritorijos ir specializuotų kompleksų teritorijos naudojimo tipai, pateikiami Teritorijų planavimo normų 1 lentelėje, galimas vyraujančias statinių ar jų grupių paskirtis, kuriose numatomi leistini poilsio ir kultūros paskirties statiniai, sieja ne vien tik su rekreacinės teritorijos žemės naudojimo būdo taikymu, tačiau greta numato ir visuomeninės paskirties teritorijos žemės naudojimo būdą.

Atsakovas nurodo, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su patikrinimo metu padaryta išvada dėl klaidingai įvertintos statinių kategorijos Statinio projekte. Tačiau apelianto pozicija ginčo statinius laikant ypatingos kategorijos statiniais paremta jau pirmiau aptartu apeliantės klaidingu įsitikinimu, kad visi projektuojami šeši statiniai, kaip tam tikras jų kompleksas, turi būti prilyginami vienam statiniui, nors jie ir nėra sujungti į vieną nekilnojamąjį daiktą. Atkreiptinas dėmesys, kad išduodant statybą leidžiantį dokumentą keliems statiniams, išvardinami visi statiniai atskirai, nurodant kiekvieno statinio naudojimo paskirtį, kategoriją. Tačiau kategorijai nustatyti atskirų statinių rodikliai negali būti sumuojami. Statinio projekte nėra nurodyta aiški argumentacija pagal kokius požymius statiniai priskiriami prie ypatingos kategorijos statinių vertinant kiekvieną jų atskirai. Apeliaciniame skunde pateikiamos kai kurios Statinio projekto ištraukos dėl korpusuose 1K2p ir 5M2p vienu metu galinčių būti žmonių skaičiaus yra papildytos apeliacinio skundo argumentacija, tačiau ne Statinio projekto aiškinamojo rašto teiginiais. Be to, šiuo atveju sumuojamas ne viename, o dviejuose pastatuose vienu metu galinčių būti žmonių skaičius.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apygardos administracinis teismas teisingai konstatavo, kad Inspekcijos 2015 m. birželio 9 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, todėl administracinę bylą dalyje dėl šio rašto panaikinimo pagrįstai ir teisėtai nutraukė vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu (byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nesutinka su apygardos administracinio teismo išvadomis, kad privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas dokumentas. Spręsdamas privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo klausimą teismas atsižvelgia į šias teisės ir jurisprudencijos nuostatas:

– Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės bei savivaldybių institucijos, visi pareigūnai turi veikti vadovaudamiesi teise (Konstitucinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimas).

– Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, jie turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (Konstitucinio teismo 2012 m. spalio 26 d., 2012 m. lapkričio 10 d. išvados, 2014 m. gegužės 27 d., 2014 m. liepos 11 d. nutarimai).

– Pagal Konstituciją valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo kitų asmenų neteisėtų kėsinimųsi, bet ir jokiu būdu neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ar pareigūnai (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Šiame kontekste pabrėžtina, kad valstybės institucijas, pareigūnus (ir tada, kai jie vykdo jiems patikėtas funkcijas, ir tada, kai neįgyvendina jokių savo įgaliojimų) žmonės pagrįstai gali laikyti valstybės valios reiškėjais ar vykdytojais. Valstybės institucijos, pareigūnai jokiomis aplinkybėmis negali veikti ultra vires, neteisėtais veiksmais pažeisti žmogaus teisių ir laisvių. Antraip būtų griaunamas žmonių pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais ir teise, tarptų teisinis nihilizmas. Toleruojant valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, neužkirtus jiems kelio atsirastų didžiulis socialinis disbalansas, būtų pažeista pamatinė pusiausvyra, kai žmogus iš esmės neturi priemonių, galimybių pasipriešinti valstybės – galingo mechanizmo – savivalei ir, paliktas be veiksmingos institucionalizuotos pagalbos, yra gniuždomas visa valstybės mechanizmo jėga (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

– Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte numatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

– Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas – „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Tad viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1217-602/2015).

– Teisminės praktikos pripažįstami viešosios teisės principai nustato, kad realizuodamos viešosios teisės normas valdžios institucijos turi teisę elgtis tik taip kaip nustato įstatymai, valdžios institucijoms nėra taikomas principas „galima elgtis taip kaip nėra draudžiama įstatymais“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje N3–904/2004).

Kaip matyti iš patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) turinio, atsakovas vykdė administracinę procedūrą – statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimą (e-bylos I t. b. l. 41). Pagrindinės patikrinimo išvados – statinio projekto sprendiniai neatitinka teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, pažeidimai nėra techninio pobūdžio, pažeidimai nėra mažareikšmiai procedūriniai (e-bylos I t. b. l. 45 – 46).

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje numatyta, kokie galimi administraciniai sprendimai ir procedūros, nustačius, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, t. y. Inspekcijos pareigūnas ne vėliau kaip po 5 darbo dienų nuo patikrinimo akto pasirašymo dienos priima sprendimą:

1) jeigu nustatyti techninio pobūdžio ar mažareikšmiai procedūriniai pažeidimai, – pateikti statybą leidžiantį dokumentą išdavusiam viešojo administravimo subjektui privalomąjį nurodymą per jame nurodytą, bet ne ilgesnį negu vieno mėnesio terminą pašalinti nustatytus pažeidimus;

2) jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, – kreiptis į teismą dėl jo galiojimo panaikinimo.

Todėl, nustačius aukščiau paminėtas patikrinimo akto aplinkybes, vienintelis teisėtas, numatytas įstatymu, Inspekcijos sprendimas galėjo būti - kreiptis į teismą dėl statybos leidimo galiojimo panaikinimo.

Neringos miesto savivaldybės administracija 2014 m. rugsėjo 10 d. statytojui – Lietuvos rašytojų sąjungai – išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų kad šis leidimas būtų negaliojantis. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 28 dalimi, pareiškėjas turėdamas šį leidimą turi teisę vykdyti rekonstrukciją pagal jame nurodytas sąlygas (t. y. rekonstruoti garažą į kultūros paskirties pastatą, rekonstruojamus pastatus vertinti kaip ypatingus statinius). Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 28 dalies 1 punkto nuostata, kad statybą leidžiančio dokumento galiojimas panaikinamas tik teismo, o ne administracijos, sprendimu, jeigu statybą leidžiantys dokumentai išduoti neteisėtai, visų pirma yra skirta didesnei statytojų teisių apsaugai nuo valdžios institucijų piktnaudžiavimo.

Atsakovas privalomuoju nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) iš esmės siekia paneigti pareiškėjo teisę vykdyti rekonstrukciją pagal turimą galiojantį statybos leidimą iš esmės perkeldamas administracinę naštą susijusią su statybą leidžiančio dokumento panaikinimu pareiškėjui tokiu būdu, kuris tiesiogiai prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 10 straipsnio 7 daliai. Šiuo privalomuoju nurodymu ribojama pareiškėjo teisė į leidimo panaikinimą tik teismine tvarka. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas daro išvadą, kad privalomas nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra priimtas peržengiant diskrecijos ribas, t. y. neteisėtas aktas. Teismas nustatęs, kad skundžiamas nurodymas yra neteisėtas, jo pagrįstumo klausimo nesvarstys.

Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniu skundu, be kita ko, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau prašymo su patirtų bylinėjimosi išlaidų detaliu apskaičiavimu ir atitinkamų dokumentų nepateikė. Todėl šis prašymas paliekamas nenagrinėtas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo Lietuvos rašytojų sąjungos apeliacinį skundą patenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Pareiškėjo Lietuvos rašytojų sąjungos skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015 m. birželio 5 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Administracinę bylą dalyje dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015 m. birželio 9 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius