aa572ffd-bc4d-4452-9a4a-334791da5cfc · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                                                                                        Civilinė byla Nr. 2A-631-160/2015  Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01747-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3; 21.4.8; (S) 22.3.4; 121.14; VILNIAUS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 6 d.Vilnius Vilniaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, teisėjų Astos Radzevičienės ir Andriaus Ignoto, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų A.

P., N. R., A. D. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-04 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų A. P., N. R., A. D. ieÅ¡kinį atsakovams T. O. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl valstybinės žemės (miÅ¡ko) pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo „Dėl žemės sklypo dalių nustatymo ir pardavimo piliečiams“ panaikinimo (trečiasis asmuo D.

S.).Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovai prašė pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 1999-03-23 Valstybinės žemės (miÅ¡ko) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P01/99-20570 ir taikyti restitucijÄ â€“ 1999-03-23 Valstybinės žemės (miÅ¡ko) pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P01/99-20570 atsakovui T. O. parduotÄ 915 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį sugrÄ Å¾inti Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn, patikėjimo teise jÄ pavedant valdyti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, atsakovui T.

O. sugrÄ Å¾inant už žemę sumokėtÄ 10566,15 Lt sumÄ ; panaikinti 2010-10-07 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymÄ Nr. Ž49-1926 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo ir pardavimo piliečiams“ įpareigojant Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos perskirstyti žemės sklypo dalis, atsižvelgiant į kiekvienam bendrasavininkui pagal nekilnojamojo turto teisinio registravimo dokumentus priklausančiÄ nuosavybės dalį.

PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovams ir atsakovui T. O. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keturių butų gyvenamasis namas bei Å«kinis pastatas, esantys privačios namų valdos žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovams A. P. ir N. R. bendrosios nuosavybės teise priklauso 62,32 kv. m ploto butas ir po 1/8 Å«kinio pastato; A. D. nuosavybės teise priklauso 45,05 kv. m ploto butas ir 1/4 Å«kinio pastato, o atsakovui T. O. nuosavybės teise priklauso 61,15 kv. m ploto butas ir 1/4 Å«kinio pastato. 1998-07-16 AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengė žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) planÄ , pagal kurį suformuotas namų valdos žemės sklypo dydis, iÅ¡ Vilniaus m.

Valdybos sprendimu nustatyto 2300 kv. m padidinamas iki 2415 kv. m dydžio. 1999-03-23 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos įgaliotas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas S. Ž. ir atsakovas T. O. pasirašė valstybinės žemės (miÅ¡ko) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P01/99-20570, pagal kuriÄ atsakovas nupirko 915 kv. m žemės sklypo dalį 2415 kv. m žemės sklype, už jÄ sumokėdamas valstybei 10566,15 Lt. Sutartis buvo įregistruota Nekilnojamojo turto (žemės sklypų) registre Nr. 01/28645-1, kuriame nurodyta, jog žemės sklypo suformavimo juridinis pagrindas yra 1998-03-12 Vilniaus miesto valdybos sprendimas Nr. 428V (Registro 1.12 punktas).

Apie tai, kad buvo parengtas žemės sklypo planas ir žemės sklypo 915 kv. m ploto dalis nuosavybės teise jau priklausė atsakovui T. O., sužinojo tik po to, kai 2010-10-07 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas priėmė įsakymÄ Nr. Ž49-1926 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo ir pardavimo piliečiams“. Å iuo įsakymu jiems buvo nustatytos ir leistinos pirkti žemės sklypo dalys tik iÅ¡ likusio 1500 kv. m nenustatytos dalies ploto.

Å ios dalys Nacionalinės žemės tarnybos įsakymu apskaičiuotos, atsižvelgiant į kiekvienam bendrasavininkui priklausančiÄ pagal nekilnojamojo turto teisinio registravimo dokumentų pastatų (statinių) dalį, t.y. ieÅ¡kovams A. P. ir N. R. po 316 kv. m žemės sklypo dalys, A. D. 444 kv. m žemės sklypo dalis ir trečiajam asmeniui D. S. 424 kv. m žemės sklypo dalis. Parengtas žemės sklypo planas ir pirkimo sutartis neatitiko žemės sklypo plano parengimo ir pirkimo sutarties sudarymo metu galiojusių įstatymo reikalavimų, sutartimi buvo pažeistos ieÅ¡kovų teisės įsigyti žemės sklypo dalis proporcingas turimai nuosavybės daliai, atsakovui buvo nepagrįstai suteikta ir parduota ženkliai didesnė žemės sklypo dalis.

Valstybinės žemės ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 1995-07-17 nutarimu Nr. 987, buvo nustatyta, kad asmuo, turintis teisę pirkti jo naudojamÄ Å¾emės sklypÄ ir norintis tai padaryti, apskrities valdytojo administracijos žemės Å«kio departamento rajono žemės Å«kio valdybos arba miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai turi pateikti praÅ¡ymÄ pirkti žemės sklypÄ ; dokumentÄ , kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu; sklypo brėžinį, parengtÄ pagal Valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos reikalavimus.

Perkant privačių namų valdos žemės sklypÄ â€“ techninės apskaitos bylos plano kopijÄ , suderintÄ mero (valdybos); raÅ¡ytinį susitarimÄ , jeigu naudojamÄ Å¾emės sklypÄ nori pirkti keli asmenys. Apskrities valdytojas priima sprendimÄ dėl leidimo parduoti žemės sklypÄ , kuriame be kitų reikalavimų turi bÅ«ti nurodytas parduodamo žemės sklypo plotas. Žemės įstatymo (1994-04-26 Nr. I-446 aktuali redakcija 1997-06-26) 14 str. 1 d. nustatė, kad privaloma bet kurio žemės sandorio dalis – žemės sklypo planas, patvirtintas valstybinės žemėtvarkos tarnybos.

To paties įstatymo 29 str. 3 d. nustatyta, kad žemės sklypo, valdomo bendrosios dalinės nuosavybės teise, padalijimas ir bendrasavininkio žemės ploto dalies atidalijimas iš bendro žemės sklypo įforminamas rašytine sutartimi, kuri patvirtinama notariškai ir per tris mėnesius užregistruojama Nekilnojamojo turto registre. Iš paminėtų teisės aktų reglamentavimo matyti, kad nustatant bendrasavininkams priklausančių žemės sklypų dalis, kuriems privatinės nuosavybės teise priklauso butai, yra privalomas notariškai patvirtintas visų bendrasavininkų susitarimas dėl sklypo dalių.

Tik nustačius kiekvienam bendrasavininkui tenkančias žemės sklypo dalis iÅ¡ bendrai naudojamo žemės sklypo ploto Apskrities valdytojas priima atskirÄ sprendimÄ dėl leidimo parduoti pageidaujamas pirkti žemės sklypo dalis, nurodant kiekvienam bendrasavininkui tenkantį žemės sklypo plotÄ . Dėl Vilniaus m. Valdybos sprendimu nustatyto maksimalaus privačios namų valdos žemės sklypo dydžio padidinimo ir dėl atsakovui T. O. leistino pirkti žemės sklypo dalies dydžio nebuvo priimtas joks Apskrities valdytojo sprendimas, be to, Žemės sklypo planas nebuvo patvirtintas miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos.

Sutartyje nurodytas bendras 2415 kv. m žemės sklypo plotas prieštarauja tiek Vilniaus m. Valdybos sprendimui, tiek ir 1998-12-23 Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 3995-01 nustatytam ir leistinam parduoti žemės sklypo plotui, o atsakovui T. O. parduota 915 kv. m žemės sklypo dalis yra neproporcinga jam priklausančiai nuosavybės daliai į bendrosios nuosavybės teise valdomus statinius. Juridinis pagrindas dėl leidimo atsakovui parduoti 915 kv. m žemės sklypo ploto dalį 2415 kv. m žemės sklype turėjo būti priimtas atskiru Apskrities valdytojo administraciniu sprendimu.

Sudarant ginčijamÄ jį sandorį buvo pažeisti Žemės įstatymo 14 str. 1 d., 29 str. 3 d., Vyriausybės 1995-07-17 nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos“ 7.1.1.2 punkto bei Valstybinės žemės ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 1995-07-17 nutarimu Nr. 987 8 p. reikalavimai. Atsakovas T. O. ieÅ¡kinį prašė atmesti. PaaiÅ¡kino, kad žemės sklypo planas, kuris buvo pridėtas prie ginčijamos sutarties kaip priedas, buvo 1999-02-11 suderintas su Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriumi, kÄ patvirtina spaudas, esantis ant plano.

Dėl to atmestini ieÅ¡kovų argumentai, kad ginčijama sutartis buvo sudaryta pagal neva neteisėtÄ Å¾emės sklypo planÄ , nes tikrasis planas, ieÅ¡kovų teigimu, neva yra tas, kuriame nurodyta, jog žemės sklypo plotas yra 2300 kv. m. IeÅ¡kovai ginčijamos sutarties sudarymo metu net neketino tapti minėto žemės sklypo bendrasavininkais, jie klaidingai interpretuoja teisės aktus, kad atsakovui realiai priklausė iÅ¡pirkti mažesnę žemės sklypo dalį. Žemės sklypas nebuvo nei padalijamas, nei buvo atidalijama iÅ¡ bendrosios nuosavybės T.

O. priklausanti žemės sklypo dalis. Tam nebuvo ir poreikio, nes ginčijama sutartimi atsakovas įgijo nuosavybės teisę į konkrečiÄ Å¾emės sklypo dalį, pažymėtÄ plane, o ne idealiÄ jÄ Å¾emės sklypo dalį be aiÅ¡kios identifikacijos, todėl ieÅ¡kovų argumentai dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos nenustatymo yra atitinkamai nereikÅ¡mingi. Ginčijama žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 1999-03-23, taigi dar galiojant 1964 m. civiliniam kodeksui. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 1 d. numatyta, kad 2000 m.

Civilinio kodekso nustatyti ieÅ¡kinio senaties terminai taikomi, jeigu ieÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus Å¡iam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki Å¡io kodekso įsigaliojimo. Iki Å¡io kodekso įsigaliojimo praėjusi ieÅ¡kinio senaties termino dalis įskaitoma į Å¡io kodekso nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Taigi taikytinas 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, o ieÅ¡kovai tokio pobÅ«džio ieÅ¡kinį galėjo reikÅ¡ti iki 2009 m.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos prašė taikyti senaties terminų reikalavimus dėl administracinio akto ir sandorio pripažinimo negaliojančiu; netenkinus pirmojo praÅ¡ymo, atmesti ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad reikalavimas dėl minėtos sutarties pripažinimo negaliojančia pareikÅ¡tas tik 2014 metais, todėl turi bÅ«ti taikomas 1964-07-07 Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo“ 84 str. 1 d. nustatytas bendras trejų metų ieÅ¡kininės senaties terminas. IeÅ¡kovai negalėjo nematyti ir nežinoti, kad žemės sklypas, kurį jie naudoja kartu su T.

O., yra matuojamas atliekant tiksliuosius geodezinius matavimus, todėl dar atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, turėjo suvokti, kad žemės sklypas matuojamas su tikslu iÅ¡sipirkti jo dalį. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. numatyta, kad skundas administraciniam teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (neveikimÄ ) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos. Ginčijamas įsakymas priimtas 2010-10-07, todėl terminas Å¡iam administraciniam aktui apskųsti suėjo 2010-11-07.

Taigi ieškinys visa apimtimi turi būti atmestas kaip pareikštas, praleidus įstatymų nustatytus terminus. Ieškovai netinkamai interpretuoja ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų normas. Priešingai negu tvirtina ieškovai, tarp T. O. ir A. K. buvo sudarytas 1995-08-28 susitarimas dėl perkamų žemės sklypo dalių. Kiti žemės sklypo naudotojai teisę pirkti žemės sklypo dalį įgijo tik įsigiję statinius šiame žemės sklype (A. P. ir N. R. – 1998-12-30, L.

D. (paveldėjo A. D.) – 1998-03-25). Minėto 1995-08-28 susitarimo sudarymo metu teisę pirkti naudojamÄ Å¾emės sklypÄ turėjo tik T. O. ir A. K., todėl ir raÅ¡ytinis susitarimas dėl perkamo žemės sklypo dalių galėjo bÅ«ti sudarytas tik tarp Å¡ių asmenų. Atmestinas ieÅ¡kovų teiginys, kad buvo reikalingas Apskrities valdytojo sprendimas dėl parduodamo maksimalaus žemės sklypo ploto padidinimo. Be to, žemės sklypo planas buvo suderintas su įgaliota institucija – Vilniaus AVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vyr. geodezininku.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-06-04 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Nustatė, kad ieÅ¡kovams ir atsakovui T. O. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keturių butų gyvenamasis namas bei Å«kinis pastatas, esantys privačios namų valdos žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). 1992-08-21 atsakovas T. O. Naujosios Vilnios seniÅ«nijos seniÅ«nui pateikė pareiÅ¡kimÄ Nr. 2259, kuriuo prašė suteikti galimybę iÅ¡sipirkti šį žemės sklypÄ . 1995-08-30 A.

K. pateikė analogiÅ¡kÄ pareiÅ¡kimÄ Nr. 2582. 1995-08-25 T. O. ir A. K. seniÅ«nijai pateikė notariÅ¡kai patvirtintÄ pareiÅ¡kimÄ dėl žemės sklypo iÅ¡pirkimo tvarkos. 1998-07-16 AB „Inžinieriniai tyrinėjimai“ filialo „Inžinerinė geodezija“ matininkas parengė žemės sklypo planÄ , kuriame sklypo plotas nurodytas 2415 kv. m. Iki geodezinių matavimų žemės sklypo plotas buvo 2300 kv. m. Å is planas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus geodezininko suderintas 1999-02-11. 1999-03-23 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P01/99-20570 T.

O., iÅ¡ Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos, asmeninės nuosavybės teise nupirko 915 kv. m ploto žemės sklypo dalį 2415 kv. m žemės sklype. Duomenys apie 1999-03-23 sudarytÄ ginčijamÄ sutartį Nekilnojamojo turto registre įraÅ¡yti nuo 1999-03-25. IeÅ¡kovai praÅ¡ymus dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė 2009-11-27.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-10-07 įsakymu Nr. Ž49-1926 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo ir pardavimo piliečiams“ nustatyta, kad A. D., D. S., N. R. ir A. P. parduodamos nustatytos sklypo dalys. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad 2011-03-14 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P(I)49/2011-19 A.

D. iÅ¡ Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, asmeninės nuosavybės teise nupirko 444 kv. m ploto žemės sklypo dalį 2415 kv. m žemės sklype; 2011-03-23 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P49/2011-60 A. P. nusipirko 316 kv. m ploto žemės sklypo dalį 2415 kv. m žemės sklype; 2011-03-23 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P49/2011-59 N. R. nusipirko 316 kv. m ploto žemės sklypo dalį 2415 kv. m žemės sklype.Ginčo žemės sklypas, priklausantis atsakovui, privatizuotas 1999-03-23 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P01/99-20570, 1998-12-23 Vilniaus miesto virÅ¡ininko administracijai priėmus įsakymÄ Nr. 3995-01 „Dėl leidimo parduoti namų valdų žemės sklypus Vilniaus mieste“, kuriuo institucija leido parduoti namų valdos žemės sklypÄ pagal priedÄ .

Teisinio santykio atsiradimo metu galiojo ir byloje taikytinos 1964 m. redakcijos CK 47 straipsnio nuostatos, Žemės reformos įstatymas (1995-06-13 įstatymo Nr. I-940 redakcija) ir 1995-07-17 Vyriausybės nutarimas Nr. 987 ,,Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“. Vyriausybės 1995-07-17 nutarimo Nr. 987 „Dėl Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos“ 4 punkte buvo nustatyta, kad faktiškas privačių namų valdoms parduodamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal namų valdų techninės apskaitos bylų duomenis.

Meras (valdyba) vietoje patikrina nurodytas techninės apskaitos byloje privačių namų valdos žemės sklypo ribas ir prireikus tikslina jas pagal nustatytÄ ja tvarka patvirtintus detaliuosius planus, atsižvelgdamas (-a) į tai, kad privačių namų valdoms parduodamo žemės sklypo ribos turi atitikti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 punkto nuostatas. Vienam iÅ¡ namo bendraturčių siekiant atkurti nuosavybės teisę į namų valdos žemės sklypÄ , jis turi teisę pretenduoti tik į dalį Å¡io sklypo, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeidžiamos kitų namo bendraturčių teisės į namų valdÄ .

Vyriausybės 1995-07-17 nutarimu Nr. 987 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 7.1.1.1 punkte nustatyta, kad individualaus gyvenamojo namo, kurio dalys yra parduotos, kiekvienos dalies savininkas (bendraturtis) gali pirkti Å¡iai namų valdai priklausančiÄ Å¾emės sklypo dalį. IeÅ¡kovai N. R. nuosavybę į statinius įgijo 1998-12-30, A. P. – 1998-12-20, L. D. – 1998-03-25, todėl, kaip namų valdos bendraturčiai, turėjo lygias teises įsigyjant namų valdos žemės sklypÄ .

Tuo tarpu atsakovui T. O. buvo parduota neproporcingai didelė žemės sklypo (iš bendro žemės sklypo ploto - 2415 kv.

m) parduota dalis – 915 kv. m. Ginčijamas sandoris buvo sudarytas, pažeidžiant įstatymo bei poįstatyminių aktų nuostatas, t.y. atsakovui parduodant žemės sklypÄ didesnį nei priklausė pagal jo turimÄ namų valdos dalį, kas bÅ«tų pagrindas pripažinti jį negaliojančiu (1964 m. CK 47 straipsnis). Tačiau nuginčyti sandorį senaties terminas prasidėjo atsakovui nuosavybės teisę į nupirktÄ Å¾emės sklypo dalį iÅ¡vieÅ¡inus Nekilnojamojo turto registre, t.y. nuo 1999-03-24 ir baigėsi 2009-03-25.

IeÅ¡kovai, atsakovui naudojantis nusipirktu žemės sklypu, turėjo trukdžių naudojantis jiems galimai priklausančia dalimi ir todėl turėjo pareigÄ pasidomėti registro duomenimis, ar turtas nėra įregistruotas kitų asmenų vardu. Dar iki ginčijamo sandorio sudarymo gyveno namų valdoje, kuri yra ginčo žemės sklype, matė kuria žemės sklypo dalimi naudojasi atsakovas, kas ieÅ¡kovams, kaip apdairiems ir rÅ«pestingiems darbingo amžiaus bendraturčiams, suponavo pareigÄ domėtis galima įgyti nuosavybe ir imtis priemonių ginti galimai pažeistas savo teises ar teisėtus interesus.

Atsakovai 2009-11-27 pateikdami praÅ¡ymus Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui dėl žemės sklypų pardavimo, vertinant protino žmogaus požiÅ«riu, taip pat turėjo žinoti, kokio dydžio žemės sklypo plotÄ siekia pirkti. Jokių individualių ieÅ¡kovų savybių, kurios galėjo apsunkinti susidariusios situacijos suvokimÄ , nenustatyta. IeÅ¡kovams turint žinoti apie savo teisės pažeidimÄ , per visÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ Ä¯ jį nereaguojant ir nereiÅ¡kiant ieÅ¡kinio, atsakovas galėjo pagrįstai tikėtis, jog ieÅ¡kovai arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, kad jų teisė yra pažeista.

Atsižvelgus į iÅ¡dėstytÄ taikė ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui pripažinti 1999-03-23 Valstybinės žemės (miÅ¡ko) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P01/99-20570 negaliojančia.IeÅ¡kinį dalyje dėl 2010-10-07 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. Ž49-1926 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo ir pardavimo piliečiams“ atmetė vien tuo motyvu, kad yra praleistas Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytas 1 mėnesio terminas jam apskųsti.

Å io įsakymo pagrindu buvo sudarytos valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartys (2011-03-23 - N. R.; A. P. – 2011-03-23, A. D. – 2011-03-14) ir tai tvirtina, kad ieÅ¡kovai apie įsakymÄ Å¾inojo privatizuojant žemės sklypo dalis. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-04 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, priteisti iÅ¡ atsakovų visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PaaiÅ¡kino, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju kriterijumi), bet su asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali ginti pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino CK 1.127 str. 1 d. nuostatas ir ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ siejo ne su subjektyvaus pobÅ«džio kriterijais, o su objektyviuoju kriterijumi – su atsakovo T.

O. 1999-03-23 Valstybinės žemės (miÅ¡ko) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P01/99-20570 iÅ¡vieÅ¡inimu Nekilnojamojo turto registre. Dėl nesuprantamų priežasčių pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino ir nepasisakė dėl ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimų bei juos pagrindžiančio matininko M. K. 2013-12-19 aiÅ¡kinamojo raÅ¡to. Minėtame aiÅ¡kinamajame raÅ¡te aiÅ¡kiai nurodoma, kad atsakovo T. O. nusipirkta žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje buvo nustatyta neatsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančiÄ gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį.

IeÅ¡kovai turėjo pagrįstÄ ir teisėtÄ pagrindÄ tikėtis, kad su atsakovu T. O. sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis atitiks visus įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus ir nepažeis jų teisėtų interesų. Apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo tik Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylÄ pagal atsakovo T. O. ieÅ¡kinį ieÅ¡kovams Å¡ioje byloje. Iki to laiko, net ir turėdami minėtÄ sutartį, vien tik iÅ¡ joje esančių duomenų nustatyti, kad jÄ sudarius buvo pažeistos ieÅ¡kovų teisės, neturėjo jokios galimybės. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , vien sandorio fakto sužinojimas arba turėjimas galimybės sužinoti yra nepakankamas, kad bÅ«tų pradėtas ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimas.

Pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino dėl galimybės atnaujinti, anot teismo, praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , t. y. netaikė teisės normos, kuriÄ privalėjo taikyti Å¡ioje byloje. Pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių nesiaiÅ¡kino, nevertino ir jų kontekste nesprendė dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. numatytas procesinis teisės kreiptis į teismÄ terminas nėra naikinamasis, t. y. gali bÅ«ti atnaujinamas, jei teismas nustato svarbias jo praleidimÄ lėmusias priežastis.

Kai iÅ¡ turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, CPK 78 str. 1 d. nuostatos suteikia teismui teisę savo iniciatyva atnaujinti praleistÄ terminÄ . Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nesprendė ir nemotyvavo, kodėl minėto termino neatnaujino. Atsiliepimu į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atsakovas T. O. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. PaaiÅ¡kino, kad jeigu ieÅ¡kovai bÅ«tų veikę apdairiai ir rÅ«pestingai, dar 1999 m. galėjo ir turėjo pasidomėti, kodėl valstybinę žemę T.

O. ėmė tvarkyti kaip savo, apsitvėrė teritorijÄ ir pan. Nesutarimai tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo yra seni, todėl pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Å¡ioje byloje daiktinių teisių iÅ¡vieÅ¡inimas senaties termino požiÅ«riu svarbus dėl to, kad ieÅ¡kovai, atsakovui naudojantis nusipirktu žemės sklypu, turėjo trukdžių naudojantis jiems galimai priklausančia žemės sklypo dalimi ir todėl turėjo pareigÄ pasidomėti registro duomenimis, ar turtas nėra įregistruotas kitų asmenų vardu.

Matininko iÅ¡vada negali bÅ«ti laikoma įrodymu, patvirtinančiu ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , nes bet kuris bylinėtis sumanęs asmuo galėtų prieÅ¡ ieÅ¡kinio pateikimÄ gauti vienokiÄ ar kitokiÄ iÅ¡vadÄ jam rÅ«pimu klausimu ir taip iÅ¡vengti ieÅ¡kinio senaties, taip paneigiant ieÅ¡kinio senaties instituto esmę ir prasmę. Nesutinka su apeliaciniame skunde cituojama teismų praktika dėl senaties taikymo actio Pauliana atveju. Å ios bylos faktinės aplinkybės visiÅ¡kai skirtingos nuo apeliantų cituojamos bylos aplinkybių.

Å ioje byloje nenustatyta jokių priežasčių, kurias bÅ«tų galima laikyti svarbiomis, nes ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl to, kad apeliantas T. O. iÅ¡pirktos žemės sklypo dalies dydis nerÅ«pėjo, kol T. O. nepaprašė ieÅ¡kovų sutikimo dėl statybÄ leidžiančio dokumento gavimo. Atsiliepimu į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-04 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

PaaiÅ¡kino, jog apeliacinis skundas iÅ¡ esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieÅ¡kinio senaties terminus reglamentuojančias teisės normas. IeÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda ne tik nuo tada, kai asmuo sužinojo, kad jo teisė yra galimai pažeista, bet ir nuo tada, kai asmuo turėjo sužinoti apie galimÄ jo teisių pažeidimÄ . IeÅ¡kovai dar iki gyvenamojo namo privatizacijos jame gyveno, todėl negalėjo nematyti ir nežinoti, kad žemės sklypas, kurį jie naudoja kartu su atsakovu T.

O., yra matuojamas atliekant tiksliuosius geodezinius matavimus. Jau tada ieškovai turėjo suvokti, kad žemės sklypas yra matuojamas tikslu išsipirkti jo dalį, todėl privalėjo tuo domėtis. Nekilnojamojo turto registro duomenys yra vieši, o kilus asmenų ginčui dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo turto ir teisių į jį, nė vienas iš jų negali teisintis nežinojęs Nekilnojamojo turto registro duomenų. Apeliantų nurodoma kasacinio teismo praktika dėl ieškinio senaties taikymo actio Pauliana bylose šiuo atveju negali būti taikoma, nes apeliantų nurodytų bylų ratio decidendi nėra tapačios.

Be to, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių priežasčių, kurias bÅ«tų galima pripažinti svarbiomis ir objektyviai pateisinamomis, jog bÅ«tų galima atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados             Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d. nenustatyta.

Todėl apeliacine tvarka byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bendrasavininkui T. O. 1999-03-23 žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduota nepagrįstai per didelis žemės plotas.Pagal Žemės reformos įstatymo 8 str. 2 d. ne žemės Å«kio veiklai žemė miestuose ir kaimo vietovėse parduodama vyriausybės nustatyta tvarka. T. O. ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos įgaliotas jÄ atstovauti Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius sandorį dėl 915 kv. m.

žemės pirkimo-pardavimo 2415 kv. m žemės sklype (duomenys neskelbtini) sudarė 1999-03-23 (b. l. 14-15). Pagal tuo metu galiojusiu Vyriausybės 1995-07-17 nutarimu Nr. 987 patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 7.1.1.2. punktÄ , daugiabučių gyvenamųjų namų bendrasavininkiams priklausančių žemės sklypų dalys buvo nustatomos jų tarpusavio susitarimu, patvirtintu notariÅ¡kai, ir įraÅ¡omos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje, nurodant dalių dydį bei vertę.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as (b. l. 173-175) tvirtina, kad 1998-03-25 butÄ name (duomenys neskelbtini) buvo privatizavęs A. D., 1998-12-30 – N. R., 1998-12-30 – A. P., 1992-02-09 – V. K. (1995-05-09 paveldėjimo bÅ«du butas perėjo A. K., 200-02-25 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu - D. S.). Todėl privatizuojant dalį žemės 1999-03-23 atsakovas T. O. turėjo pateikti visų keturių namo butų savininkų susitarimÄ dėl perkamų žemės dalių dydžio. 1995-08-28 notaras patvirtino butų savininkų T.

O. ir A. K. susitarimÄ dėl žemės pirkimo, Å¡iame susitarime buvo susitarta, kad tuometiniai privatizuotų butų 2 savininkai perka iÅ¡ valstybės po 500 kv. m. žemės, likusi žemė (1000 kv. m.) lieka seniÅ«nijos žinioj. Tuo tarpu net ir Å¡iuo susitarimu remiantis atsakovui T. O. negalėjo bÅ«ti parduota 915 kv. m žemės, nes dėl tokio ploto žemės atsakovas su namo bendraturčiu nesusitarė. Pagal Å¡iuo metu galiojančiÄ tvarkÄ (Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 7 p.), žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturtčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise ir parduodamo sklypo dalis nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančiÄ gyvenamojo namo ar kito statinio ar įrenginio dalį, į kuriÄ neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys.

Parduodamų žemės sklypo dalių nustatymo reglamentavimas keitėsi - nuo 1999-03-18 (įsigaliojus Vyriausybės 1999-03-09 nutarimui Nr. 260) iki 2004-11-18 namo bendrasavininkiams nepasiekus susitarimo dėl perkamos žemės dalių, parduodamos žemės dalys turėjo bÅ«ti nustatomos apskrities virÅ¡ininko sprendimu proporcingai bendrasavininkiui priklausančiai namo daliai. T. O. sutarties dėl žemės pirkimo sudarymo metu (1999-03-23) jis susitarimo su namo bendrasavininkiais nebuvo sudaręs. Pateiktas į bylÄ Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus įsakymas, kurio pagrindu T.

O. buvo parduota žemės dalis, yra nepasiraÅ¡ytas, be datos ir registracijos numerio ir juo atsakovui paskaičiuotas žemės plotas neatitinka nei įstatymo nustatytos proporcijos, nei ankstesnio susitarimo su A. K. (b. l. 76-77). Taigi pirkimo-pardavimo sutartis aiÅ¡kiai pažeidžia ieÅ¡kovų teises dėl jiems likusios privatizuoti žemės sklypo dalies sumažėjimo. Kadangi bendrasavininkiai nesusitarė dėl perkamų žemės sklypo dalių, atsižvelgiant kad T. O. buvo (ir yra) yra 61,15 kv. m buto savininkas, jam proporcingai turinčiai turto daliai gyvenamajam name, galėjo bÅ«ti parduota 700 kv. m žemės sklypo dalis.Nustatęs šį pažeidimÄ pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmetė nustatęs, kad suėjo senatis jų teisei ginti.Pagal CK 1.125 str. bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas yra deÅ¡imt metų.

IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuria asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog tai, kad atsakovas pirkimo-pardavimo sutartį įregistravo Nekilnojamojo turto registre, tokiu bÅ«du jÄ iÅ¡vieÅ¡ino ir susidarė objektyvios sÄ lygos ieÅ¡kovams sužinoti apie jÄ . Todėl ieÅ¡kininės senaties terminas baigėsi 2009-03-25, o ieÅ¡kinį ieÅ¡kovai teismui pateikė tik 2014-01-20, t. y. suėjus senaties terminui.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Kaip matyti iš atsakovo veiksmų, jis žemės sklypo dalį privatizavo nesitardamas su gyvenamojo namo bendraturčiais dėl perkamų dalių, t. y. veikė išskirtinai savarankiškai. Šalių paaiškinimai, Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama byla Nr. 2-4907-808/2013 dėl savavališkos statybos ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos be ieškovų sutikimo, rodo, kad dėl naudojimosi žemės sklypu bendrasavininkiai konfliktuoja.

Žemės naudojimosi sklypu tvarka, atsakovui T. O. privatizavus dalį sklypo, nebuvo nustatyta. Pagal dalies žemės sklypo 1999-03-23 pirkimo-pardavimo dokumentus nėra pagrindo daryti iÅ¡vadai, kad atsakovas T. O. nusipirko konkrečiÄ atidalintÄ Å¾emės sklypo dalį. Todėl negalima teigti, kad privatÅ«s asmenys privalėjo sekti Nekilnojamojo turto registro įraÅ¡us tam, kad įsitikintų, jog jų teisės nėra pažeidžiamos. Aplinkybė, kad 1998 metais buvo atliekami žemės sklypo geodeziniai matavimai negali bÅ«ti laikoma objektyvia aplinkybe, dėl kurios ieÅ¡kovai turėjo domėtis, ar pamatavus sklypÄ nėra ar nebus pažeistos jų teisės atsakovui parduodant didesnę sklypo dalį, nei jam priklausė pagal įstatymÄ .

Valstybė, parduodama žemę, privalėjo griežtai laikytis įstatymo nustatytų taisyklių, todėl ieÅ¡kovai turėjo tikėtis, kad jų teises valstybė saugo ir gali suteikti bet kuriam iÅ¡ namo bendrasavininkų privatizuoti tiek žemės, kiek jie gali pagal įstatymÄ , o ne prieÅ¡ingai. Todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad objektyviai ieÅ¡kovai apie parduotÄ Å¾emės sklypo dalies proporcijÄ turėjo sužinoti 1999-03-25, yra nepagrįsta. Parduodant ieÅ¡kovams žemės sklypo dalis Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-10-07 įsakyme Nr. Ž49-1926 nėra nurodoma, kokie yra namo savininkų butų plotai ir kiek jiems pagal butų plotus tenka žemės, nenurodyta, kiek žemės atitinkamai pagal butų plotÄ teko atsakovui T.

O. Tačiau Å¡io įsakymo pagrindu ieÅ¡kovai patys privatizavo jiems paskaičiuotas žemės sklypo dalis. Todėl turėjimas oficialaus dokumento ir jo pagrindu sudarymas pirkimo-pardavimo sutarčių ir yra tas objektyvusis kriterijus dėl pažeistų teisių sužinojimo tiek T. O. žemės sklypo dalies privatizavimo klausimu, tiek pačių ieÅ¡kovų žemės sklypo dalių privatizavimo klausimu. Dėl Å¡ios aplinkybės laikoma, kad 1999-03-23 pirkimo-pardavimo sutarties, kuria T. O. nusipirko 915 kv. m žemės sklypo plotÄ , ginčijimui ieÅ¡kovai senaties termino nepraleido.

Pagal administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. skundas dėl administracinio akto teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto įteikimo suinteresuotai Å¡aliai. IeÅ¡kovai pagal skundžiamÄ Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-10-07 įsakymÄ Nr. Ž49-1926 jau yra sudarę pirkimo-pardavimo sutartis ir Å¡is aktas jiems žinomas žymiai ilgesnį laikÄ nei vienas mėnuo. Atnaujinti praleistÄ terminÄ skundui paduoti jie neprašė (Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 str.).

Todėl pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį dėl Å¡io akto panaikinimo tuo pagrindu, kad buvo praleistas terminas skundui paduoti, atmetė pagrįstai.Be to, nėra ir materialinio pagrindo šį aktÄ naikinti. Nustačius, kad ieÅ¡kovai turi teisę privatizuoti didesnę žemės sklypo dalį, nei jis jiems buvo nustatyta Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-10-07 įsakyme Nr. Ž49-1926, Å¡is įsakymas neužkerta jiems kelio kreiptis dėl pirkimo-pardavimo sutarčių papildymo tomis pat sÄ lygomis, kokiomis jiems buvo parduotos žemės sklypo dalys, kadangi parduodant jiems žemės sklypo dalis galiojo pirkimo-pardavimo sutartis ir Nacionalinė žemės tarnyba neturėjo galimybės paskaičiuoti jiems priklausančių privatizuoti žemės sklypo dalių taip, kai reglamentuoja įstatymas.

Todėl dėl teisės pažeidimo pagrindo naikinti šį įsakymÄ nėra. IeÅ¡kovai turėtų kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybÄ dėl įsakymo papildymo įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, kuriuo nustatyta, kad ieÅ¡kovų teisės buvo pažeistos parduodant atsakovui T. O. per didelę žemės sklypo dalį.Å iais argumentais pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Kadangi nustatyta, jog pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovui T. O. buvo parduota 915 kv. m žemės dalis, kai tuo tarpu jis turėjo teisę pirkti tik 700 kv. m.

žemės dalį, pirkimo pardavimo sutartis naikintina iÅ¡ dalies: panaikinama sutarties dalis dėl 215 kv. m žemės dalies pirkimo, tai sudaro 23,50 proc. viso nupirkto žemės ploto, už kurį buvo sumokėta 10566,16 Lt. Pardavėjas (Nacionalinė žemės tarnyba) T. O. turi grÄ Å¾inti proporcingai 2483,05 Lt (719,14 EUR), o atsakovas T. O. valstybei 215 kv. m žemės sklypo dalį (CK 6.145 str. 1 d., 6.146 str.).Pagal CPK 93 str. 1 d. Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovams proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.IeÅ¡kovai ginčijo pirkimo-pardavimo sutartį ir Nacionalinės žemės tarnybos įsakymÄ . Ginčo esmė buvo dėl nepagristai 215 kv. m. žemės pardavimo atsakovui T. O. Tačiau ieÅ¡kovai ginčijo ne dalį, o visÄ sutartį, todėl laikytina, kad jų ieÅ¡kinys dėl pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo yra patenkintas ½ dalimi.

Ieškinys dėl Nacionalinės žemės tarnybos įsakymo panaikinimo atmestas. Atsakovai lygiomis dalimis turi ieškovui atlyginti ¼ dalį jo patirtų išlaidų tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme. Ieškovai yra sumokėję 464 Lt žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme (b. l. 8, 46) ir 461 Lt apeliacinės instancijos teisme (b. l. 138), viso 925 Lt (267,90 EUR). ¼ dalis sumokėto žyminio mokesčio yra 66,97 EUR, kiekvienam atlygintina dalis sudaro 22,32 EUR, todėl atsakovai kiekvienam ieškovui turi atlyginti po 11,16 EUR.Pagal CPK 98 str. 1 d.

Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbÄ . Priteistina atlyginimo suma negali bÅ«ti didesnė už teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytÄ jÄ . IeÅ¡kovas pateikė mokėjimo advokatui dokumentus –1700 Lt mokėjimo kvitus pirmosios instancijos teisme (b. l. 31, 120-121) ir 1900 Lt apeliacinės instancijos teisme (b. l. 139). Remiantis „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio“, patvirtintų 2004-04-02 teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-85 Å¡ios iÅ¡laidos nesiekia maksimaliai nustatytos sumos todėl proporcingai patenkintų reikalavimų apimčiai atlygintinos 900 Lt (260,66 EUR) apimtyje, priteisiant iÅ¡ atsakovų kiekvienam ieÅ¡kovui po 43,44 EUR.Atsakovas T.

O. pateikė dokumentus dėl advokato pagalbos apmokėjimo pirmosios instancijos teisme 2000 Lt (b. l. 122) ir 1900 Lt apeliacinės instancijos teisme (b. l. 139), viso 3900 Lt. Laikant, kad ieškinys jo atžvilgiu buvo atmestas iš dalies, atlygintina suma galėtų sudaryti 1950 Lt. Tačiau atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CKP 93 str. 4 d.).

Kad atsakovo procesinis elgesys butų netinkamas, nėra pagrindo teigti. Tačiau byla buvo pradėta ir bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl atsakovo T. O. neteisėtų veiksmų privatizuojant dalį žemės sklypo, todėl advokato pagalbai atlyginti atsakovui iš ieškovų priteistina suma mažinama iki 240 EUR (po 80 EUR iš kiekvieno).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,          n u s p r e n d ž i a :

            Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-04 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ .A. P., N. R. ir A. D. ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti Valstybinės žemės (miÅ¡ko) pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos įgalioto jÄ atstovauti Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo S. Ž. ir T. O. 1999-03-23 Nr. P01/99-99-20570, dalį, kuria T. O. parduota 215 kv. m žemės (duomenys neskelbtini) negaliojančia nuo jos sudarymo momento, nustatant, kad parduotos žemės dalis yra 700 kv. m nenustatant naudojimo tvarkos.Taikyti restitucijÄ . 215 kv. m žemės (duomenys neskelbtini), parduotos pagal valstybinės žemės 1999-03-23 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P01/99-99-20570, grÄ Å¾inti valstybei.

Priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos (j. a. k. 188704927) T. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 719,14 EUR (septynis šimtus devyniolika EUR 14 ct).Likusioje dalyje ieškinį atmesti.             Priteisti A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) N. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai kiekvienam iš T. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 11,16 EUR (vienuolika EUR 16 ct) žyminio mokesčio atlyginimo ir po 43,44 EUR (keturiasdešimt tris EUR 44 ct) advokato pagalbos atlyginimo.                                 Priteisti A.

P. (a. k. (duomenys neskelbtini) N. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai kiekvienam iš Nacionalinės žemės tarnybos (j. a. k. 188704927) po 11,16 EUR (vienuolika EUR 16 ct) žyminio mokesčio atlyginimo ir po 43,44 EUR (keturiasdešimt tris EUR 44 ct) advokato pagalbos atlyginimo.Priteisti T. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) N. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 80 EUR (aštuoniasdešimt EUR) iš kiekvieno advokato pagalbai atlyginti.                                                             Teisėjai                                                    Zita Smirnovienė                                                                  Asta Radzevičienė                                                                  Andrius Ignotas