aa54c03e-008a-4e20-bb2a-4f8f9e00dd82 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-11404-994/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06966-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; (S) 2.4.2.8.; 2.5.5. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 15 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė, sekretoriaujant Jolitai AleksejÅ«naitei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjos ir suinteresuotų asmenų atstovams, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu bÅ«du per Zoom programÄ iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, valstybės įmonė Turto bankas. Teismas nustatė:

1. pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad (duomenys neskelbtini) DNSB įgijo nuosavybės teises į butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamÄ jÄ senatį. PareiÅ¡kime nurodo, kad 1982 m. sausio 29 d. Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) įsteigtas (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų statybos ir eksploatavimo kooperatyvas. 1993 m. spalio 7 d. Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų statybos ir eksploatavimo kooperatyvas reorganizuotas į (duomenys neskelbtini) Daugiabučių namų savininkų bendrijÄ .

Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre nuo 1993-10-07 registruotas pareiÅ¡kėjos buveinės adresas (duomenys neskelbtini). Remiantis VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡u, nuosavybės teisės į ButÄ neįregistruotos, nors pareiÅ¡kėja nuo pat turto įregistravimo dienos (1983-01-14) nepertraukiama valdė, naudojosi ir rÅ«pinosi Butu kaip savu. PareiÅ¡kėja valdo, naudojasi ir disponuoja Butu kaip vienintelė savininkė. Buto adresu įregistruota pareiÅ¡kėjos buveinė, pareiÅ¡kėja moka Å¡ildymo, elektros mokesčius.

Nėra duomenų, kad Butas priklausytų valstybei ar savivaldybei. Asmenų, kurie pretenduotų į butÄ ar bÅ«tų jį valdę (iÅ¡skyrus pareiÅ¡kėjÄ ) kaip galimi daikto savininkai, nėra. Daiktas nėra nei valstybės, nei savivaldybės nuosavybė, nėra registruotas ir kitų asmenų vardu. VisÄ laikÄ nuo valdymo pradžios, t. y. nuo 1983 m. iki Å¡ios dienos pareiÅ¡kėja nepertraukiamai valdo ButÄ . PareiÅ¡kėjos valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė į ButÄ iki pareiÅ¡kėjos kreipimosi į teismÄ dienos neįregistruota nei PareiÅ¡kėjos, nei jokio kito asmens vardu.

PareiÅ¡kėja prie pareiÅ¡kimo prideda VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä . AtkÅ«rus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, pradėtas formuoti privačios nuosavybės teise grindžiamas Å¡alies Å«kis ir vieÅ¡oji nuosavybė įstatymų nustatyta tvarka buvo perleidžiama privatiems subjektams. VieÅ¡osios nuosavybės perleidimas į privačiÄ jÄ nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka.

Sprendžiant klausimÄ dėl turto priklausymo, bÅ«tina aiÅ¡kintis turto kilmę, iÅ¡ kokių finansavimo Å¡altinių jis buvo sukurtas. Nuosavybės teisių fakto buvimas ar nebuvimas gali bÅ«ti įrodinėjamas nepaisant to, ar daiktas yra ar nėra registruotas valstybės vardu. Jei daiktas neįregistruotas valstybės vardu, įrodyti, kad daiktas Å¡iai priklauso, turi valstybei atstovaujantis ir (ar) jos interesus ginantis asmuo, siekiantis paneigti privačios nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi galimybę.

Už kooperatyvui paskirtÄ butÄ buvo mokama iÅ¡ kooperatyvo lėšų, kurias sudarė bendrijos narių įnaÅ¡ai. Po Lietuvos nepriklausomybės atkÅ«rimo 1990-10-16 pakeitus Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų įstatymo 1 straipsnį Butas tapo kooperatyvo nuosavybe. Po reorganizacijos kooperatyvo nuosavybės teisė į ButÄ perėjo bendrijai, t. y. ji teisėtai įgijo ginčo gyvenamÄ sias patalpas kitu, nei įsigyjant patalpas savo lėšomis, bÅ«du. Buto tretieji asmenys nuosavybės ar kita teise nevaldo, Butas neįtrauktas į Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo turto apskaitÄ . Tretieji asmenys nėra ir nebuvo pradėję procesų dėl Buto perdavimo savivaldybei nuosavybės teise, Butas neįtrauktas į statinių, kurie neturi savininkų, sÄ raÅ¡Ä (https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/finansai-ir-turtas/turtas/statiniu-kurie-neturi-savininko-ar-vininkas-nezinomas-sarasas/). Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre nuo 1993-10-07 registruotas PareiÅ¡kėjos buveinės adresas (duomenys neskelbtini).

CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas 10 metų nepertraukiamo nekilnojamojo turto valdymo terminas. 1993 m. spalio 7 d. Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų statybos ir eksploatavimo kooperatyvas reorganizuotas į (duomenys neskelbtini) Daugiabučių namų savininkų bendrijÄ . Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre nuo 1993-10-07 registruotas PareiÅ¡kėjos buveinės adresas (duomenys neskelbtini). Taigi Bendrija nuo pat įsteigimo pradžios valdo ButÄ , t. y. daugiau nei CK 4.68 str. nurodytas minimalus valdymo terminas.

Remiantis VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡u, nuosavybės teisės į ButÄ neįregistruotos, nors pareiÅ¡kėja nuo pat turto įregistravimo dienos (1983-01-14) nepertraukiama valdė, naudojosi ir rÅ«pinosi Butu kaip savu. PareiÅ¡kėja valdo, naudojasi ir disponuoja Butu kaip vienintelė savininkė. Buto adresu įregistruota pareiÅ¡kėjos buveinė, pareiÅ¡kėja moka Å¡ildymo, elektros mokesčius. PareiÅ¡kėja kartu su pareiÅ¡kimu kaip įrodymÄ pateikia Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotÄ elektros energijÄ ataskaitÄ nuo 1996-01-01 iki 2021-09-06, taip pat UAB Vilniaus energija atliktų mokėjimų suvestinę už laikotarpį nuo 2002 m. iki 2017 m., taipogi AB Vilniaus Å¡ilumos tinklai Mokesčių paskaičiavimo pažymÄ nuo 2017-04-01 iki 2021-08-31.

Mokėjimų suvestinės patvirtina, kad Pareiškėja yra vienintelis Buto valdytojas.

2. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ nurodydama, kad 1982 m. sausio 29 d. Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) įsteigtas (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų statybos ir eksploatavimo kooperatyvas. Nors pareiÅ¡kėja teigia, kad Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1982 m. sausio 29 d. sprendimu kooperatyvui Nr. (duomenys neskelbtini) suteikė trijų kambarių butÄ , tačiau nurodo, kad neturi iÅ¡likusios sprendimo kopijos.

Vilniaus miesto valdybos 1993 m. spalio 7 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų statybos ir eksploatavimo kooperatyvas reorganizuotas į (duomenys neskelbtini) Daugiabučių namų savininkų bendrijÄ . PareiÅ¡kėjos buveinės adresas (duomenys neskelbtini). Remiantis VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡u (pateikė PareiÅ¡kėja), nuosavybės teisės į butÄ (duomenys neskelbtini), neįregistruotos. PareiÅ¡kėja teigia, kad nuo pat turto įregistravimo dienos (1983-01-14) nepertraukiamai valdė, naudojosi ir rÅ«pinosi butu (duomenys neskelbtini), kaip savu.

Anot pareiÅ¡kėjos, nei valstybė, nei savivaldybė nėra Buto savininkės. ButÄ nuo pat jo pastatymo valdė tik PareiÅ¡kėja. Taigi PareiÅ¡kėja buvo ir yra įsitikinusi, kad niekas kitas neturi daugiau teisių į šį ButÄ ir jai nėra žinomos kliÅ«tys, trukdančios įgyti ButÄ nuosavybėn. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. vasario 21 d. nutartyje Nr. e3K-3-54-611/2018 pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktikÄ bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties bÅ«du, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra atitinkamų sÄ lygų visuma.

Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo Å¡ioje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra minėto Buto savininkė, jokių duomenų apie statytojus ar savininkus neturi, taip pat negali pateikti jokių duomenų ar patvirtinančios dokumentacijos, kam Å¡iuo metu priklausytų Å¡is Butas. Siekiant parengti argumentuotÄ atsiliepimÄ Ä¯ pareikÅ¡tÄ pareiÅ¡kimÄ , kreipėsi į Vilniaus regioninį valstybės archyvÄ , kuris pateikė Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1983 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) “Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų naujų narių tvirtinimo ir buto sÄ lygų gerinimo” kopijÄ , kurio 2 p. nuspręsta patvirtinti norinčiųjų įstoti į (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų statybos kooperatyvÄ asmenų sÄ raÅ¡Ä pagal 2 priedėlį, kuriame nurodoma ir (duomenys neskelbtini) kooperatyvo kontora (sprendimÄ pridedame).

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų” 1 str. gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys, visiÅ¡kai iÅ¡mokėjęs pajų už (gyvenamÄ jÄ patalpÄ ), tampa buto (gyvenamosios patalpos) savininku ir nustoja bÅ«ti kooperatyvo nariu. PareiÅ¡kėja teigia, kad už kooperatyvui paskirtÄ butÄ buvo mokama iÅ¡ kooperatyvo lėšų, kurias sudarė bendrijos narių įnaÅ¡ai, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 ir 178 straipsnius visų iÅ¡vardintų sÄ lygų įrodinėjimo pareiga tenka PareiÅ¡kėjui. Neįrodžius bent vienos iÅ¡ nurodytų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį sÄ lygų, nuosavybės teisė į ginčijamÄ turtÄ pagal įgyjamosios senaties fakto nustatymÄ negali bÅ«ti įgyjama. Byloje yra suinteresuoto asmens praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant.

3. Suinteresuotas asmuo VÄ® „Turto bankas“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ ir praÅ¡o jį atmesti. Nurodo, kad įgyjamoji senatis yra savarankiÅ¡kas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo bÅ«das (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Å is bÅ«das taikomas, kai pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir praÅ¡o teismÄ konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygos. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma:

1. PareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas;

2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešajame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis);

3. Asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ . Tai reiÅ¡kia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktÄ , tiek visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ ir net įgydamas daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi, turi bÅ«ti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktÄ , turi nežinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis);

4. VisÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejų, kai daiktÄ sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas;

5. VisÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad asmuo valdo daiktÄ kaip savÄ nesislapstydamas;

6. Daiktas valdomas nepertraukiamai;

7. VisÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas);

8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ . Iki Lietuvos nepriklausomybės atkÅ«rimo nuosavybės teisiniai santykiai, susiję su gyventojų aprÅ«pinimu gyvenamosiomis patalpomis, buvo reglamentuojami tuo metu galiojusiame Butų kodekse, kurio 5 straipsnyje „Butų fondo rÅ«Å¡ys“ buvo nustatyta, kad į butų fondÄ Ä¯eina:

1) gyvenamieji namai ir gyvenamosios patalpos kituose statiniuose, priklausančiuose valstybei (valstybinis butų fondas);

2) gyvenamieji namai ir gyvenamosios patalpos kituose statiniuose, priklausančiuose kolÅ«kiams ir kitoms kooperatinėms organizacijoms, jų susivienijimams, profsÄ jungų ir kitokioms visuomeninėms organizacijoms (visuomeninis butų fondas);

3) gyvenamieji namai, priklausantys gyvenamųjų namų statybos kooperatyvams (gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų fondas);

4) gyvenamieji namai, kurie yra asmeninė piliečių nuosavybė (individualinis butų fondas). Atsižvelgiant į Å¡iame straipsnyje nustatytas butų fondÄ sudarančios nuosavybės rÅ«Å¡is, be valstybinio ir visuomeninio butų fondo, dar buvo atskirai reglamentuojami gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų ir individualinis butų fondai. PareiÅ¡kėjas nurodo, Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1982 m. sausio 29 d. sprendimu kooperatyvui Nr. (duomenys neskelbtini) suteikė trijų kambarių butÄ . Susipažinus su pareiÅ¡kimo priedu Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėtina, kad 1982 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta: “1. Ä®steigti prie Vilniaus miesto Butų Å«kio valdybos kooperatinės statybos skyriaus gyvenamųjų statybos ir eksploatavimo kooperatyvÄ (duomenys neskelbtini) mikrorajone;

2. Suteikti įsteigtam (duomenys neskelbtini) mikrorajone gyvenamųjų namų statybos ir eksploatavimo kooperatyvui eilės numerį (duomenys neskelbtini).“ Taigi, prieÅ¡ingai negu teigia pareiÅ¡kėjas, sprendimu butas nebuvo jam suteiktas. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, mano, kad pagal Å¡iuo metu byloje pateiktus įrodymus nėra teisinio pagrindo juridiniam faktui dėl pareiÅ¡kėjo nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį nustatyti. Tuo atveju, jei byloje bus pateikti papildomi dokumentai, kurių pagrindu teismui pakaktų konstatuoti, kad yra aukščiau paminėtų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo sÄ lygų visuma, neprieÅ¡tarausime, kad pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas bÅ«tų patenkintas.

4. PareiÅ¡kėja ir suinteresuotieji asmenys į teismo posėdyje nedalyvavo, visi prašė bylÄ nagrinėti jiems nedalyvaujant. Byla nagrinėjama pareiÅ¡kėjai ir suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (CPK 443 str. 5 d.). PareiÅ¡kimas atmestinas.

5. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus miesto Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas 1982 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė įsteigti Vilniaus miesto butų Å«kio valdybos kooperatinės statybos skyriaus gyvenamųjų namų statybos ir eksploatavimo kooperatyvÄ (duomenys neskelbtini) mikrorajone bei suteikti kooperatyvui eilės numerį (duomenys neskelbtini). IÅ¡ į bylÄ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateikto 1983 m. sausio 24 Vykdomojo komiteto sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl gyvenamųjų namų statybos ir kooperatyvo naujų narių tvirtinimo ir buto sÄ lygų gerinimo“ matyti, jog gyvenamųjų namų statybos kooperatyvui Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė daugiabutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini).

Byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto valdyba 1993 m. spalio 7 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė perregistruoti (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo, reorganizuoto į eksploatavimo bendrijÄ Nr. (duomenys neskelbtini), įstatus. VÄ® Registrų centras registravimo pažymėjime nurodomas reorganizuotos bendrijos pavadinimas - (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrija, registravimo data - 1993 m. spalio 7 d. Buveinės adresas Juridinių asmenų registre įregistruotas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės, 1 punkte nurodyta, kad bendrijos buveinė yra (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ Vilniaus miesto Tarybos vykdomojo komiteto 1983 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) priedėlio Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kooperatyvo Nr. (duomenys neskelbtini) kontorai buvo paskirtas trijų kambarių 39,39 kv. m. gyvenamojo ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), o O. N. – ginčo butas Nr. (duomenys neskelbtini) (savivaldybės atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ DOK-65682 priedas). PareiÅ¡kėja pateikė papildomus duomenis, t. y. O. N. paaiÅ¡kinimÄ , kad O. N. nuosavybės teise valdo butÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi butų skirstymo skyrius iÅ¡davė jai apsikeitimo orderį, kuriuo butas, adresu (duomenys neskelbtini) buvo apkeistas į butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), kuris iki Å¡iol O.

N. ir priklauso (2022-06-29 DOK-114444). IÅ¡ papildomų pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimų matyti, kad pareiÅ¡kėjos siekiamas gauti butų apsikeitimo orderis, užklausiant įvairias institucijas, gautas nebuvo. Nuosavybės teisė į butÄ Nr. (duomenys neskelbtini) iki pareiÅ¡kėjos kreipimosi į teismÄ dienos nėra įregistruota, kÄ patvirtina Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as. IÅ¡ pareiÅ¡kimo turinio matyti, kad iÅ¡ esmės pareiÅ¡kėja laiko, kad butas Nr. (duomenys neskelbtini) visÄ laikÄ nuosavybės teisėmis priklausė pareiÅ¡kėjai.

Pasak pareiÅ¡kėjos, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ne tik bendrijos buveinės įregistravimas adresu (duomenys neskelbtini), mokesčių už butÄ mokėjimas, bet ir nėra nuosavybės teisių registravimo kito asmens vardu.

6. PareiÅ¡kėja, teikdama pareiÅ¡kimÄ , nusprendė pareiÅ¡kėjos teises gintim remiantis CK 4.68 straipsnio 1 dalimi.

7. Pagal minėtÄ normÄ fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs nekilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų arba kilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip trejus metus, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tÄ daiktÄ .

Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktas nustatomas teismo tvarka (CK 4.68 straipsnio 2 dalimi). Ä®gyjamÄ ja senatimi nuosavybėn gali bÅ«ti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali bÅ«ti privačios nuosavybės teisės objektais (CK 4.69 straipsnio 1 dalis). Ä®gyjamÄ ja senatimi nuosavybės teisė negali bÅ«ti įgyjama į slaptai arba per prievartÄ užvaldytÄ daiktÄ , nepaisant, ar nuosavybės teisę į tÄ daiktÄ minėtu bÅ«du pretenduoja įgyti pats slaptai, ar per prievartÄ daiktÄ užvaldęs asmuo ar kitas asmuo (CK 4.69 straipsnio 2 dalis).

Ä®gyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).

8. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktÄ valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Å ia prasme daikto valdymas iÅ¡ esmės yra faktinė bÅ«sena, kuri gali sukelti teisės į daiktÄ atsiradimÄ â€“ nuosavybės teisės atsiradimÄ Ä¯gyjamÄ ja senatimi, kai nustatoma, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas tęsiasi ilgÄ laikÄ ir iÅ¡lieka sÄ Å¾iningas, teisėtas, atviras (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2008).

9. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma:

1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas;

2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė;

3) daiktas nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu;

4) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ ;

5) visÄ valdymo laikÄ daiktas valdomas teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savas;

6) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2011).

10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864) 33 straipsniu, įgyjamÄ jÄ senatį reglamentuojančios galiojančio civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

11. Iki Lietuvos nepriklausomybės atkÅ«rimo nuosavybės teisiniai santykiai, susiję su gyventojų aprÅ«pinimu gyvenamosiomis patalpomis, buvo reglamentuojami tuo metu galiojusiame Butų kodekse, kurio 5 straipsnyje „Butų fondo rÅ«Å¡ys“ buvo nustatyta, kad į butų fondÄ Ä¯eina:

1) gyvenamieji namai ir gyvenamosios patalpos kituose statiniuose, priklausančiuose valstybei (valstybinis butų fondas);

2) gyvenamieji namai ir gyvenamosios patalpos kituose statiniuose, priklausančiuose kolÅ«kiams ir kitoms kooperatinėms organizacijoms, jų susivienijimams, profsÄ jungų ir kitokioms visuomeninėms organizacijoms (visuomeninis butų fondas);

3) gyvenamieji namai, priklausantys gyvenamųjų namų statybos kooperatyvams (gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų fondas);

4) gyvenamieji namai, kurie yra asmeninė piliečių nuosavybė (individualinis butų fondas). Atsižvelgiant į Å¡iame straipsnyje nustatytas butų fondÄ sudarančios nuosavybės rÅ«Å¡is, matyti, kad Butų kodekse, be valstybinio ir visuomeninio butų fondo, dar buvo atskirai reglamentuojami gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų ir individualinis butų fondai.

12. Ginčo dėl to, kad butas (duomenys neskelbtini), pastatytas 1982 m. Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo Nr. (duomenys neskelbtini), nėra. Remiantis 1967 m. balandžio l d. Ministrų Tarybos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pavyzdinių įstatų“ (toliau – ir Pavyzdiniai įstatai) 1 punktu, tokio kooperatyvo tikslas – aprÅ«pinti kooperatyvo narius butais, pastatant daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ (namus) iÅ¡ savų kooperatyvo lėšų ir valstybinio kredito, taip pat eksploatuoti ir valdyti šį namÄ (namus). Dalyvauti kooperatyvo veikloje galėjo tik fiziniai asmenys, o valstybinės įstaigos, įmonės ir organizacijos negalėjo bÅ«ti kooperatyvo nariais, taip pat dalyvauti savo lėšomis, statant kooperatyvo gyvenamuosius namus (Pavyzdinių įstatų 2, 4 punktai). Kooperatyvo lėšas sudarė:

1) kooperatyvo narių stojamasis mokestis;

2) pajinės įmokos;

3) įmokos namui išlaikyti ir eksploatuoti;

3) kitos įplaukos. Taigi iÅ¡ esmės kooperatyvo gyvenamųjų namų statyba buvo apmokama kooperatyvo narių lėšomis, tačiau jas sudarė ne tik pajinės įmokos, bet ir kitos kooperatyvo – tiek iÅ¡ jo narių, tiek iÅ¡ kitų Å¡altinių (pvz., banko suteikta valstybinė paskola) – gautos lėšos. PareiÅ¡kėja pateikė teismui duomenis, kad kooperatyvas Nr. (duomenys neskelbtini) Statybos bankui atliko 738 260 rublių mokėjimÄ , o mokėjimo paskirtis – Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavos lėšos gyvenamųjų namų statybai. Korpusas (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini), namas, remiantis pareiÅ¡kėjo pridedama (duomenys neskelbtini) schema (2022-06-06 DOK- 101152).

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kooperatyvo nariai sumokėdavo piniginį įnaÅ¡Ä â€“ pajų, kuris suteikdavo teisę jiems naudotis pastatyto daugiabučio gyvenamojo namo gyvenamosiomis patalpomis (Pavyzdinių įstatų 20 punktas), tačiau kooperatyvo nariai neįgydavo jų asmeninės nuosavybės teise. Netgi ir tuo atveju, jeigu kooperatyvo narys iÅ¡mokėdavo visÄ pajaus sumÄ , jis netapdavo buto savininku, o tik įgydavo teisę į sumokėtÄ pajų. Remiantis Butų kodekso 112 straipsniu, gyvenamųjų namų statybos kooperatyvai jiems priklausančius gyvenamuosius namus eksploatuodavo kooperatinės nuosavybės teise.

Taigi gyvenamojo namo ir kitų statinių nuosavybės teisės subjektas bÅ«davo kooperatyvas, kuris per savo valdymo organus, iÅ¡reikÅ¡damas bendrÄ kooperatyvo narių valiÄ ir interesus, gyvenamÄ jį namÄ ir kitus statinius valdė, naudojo ir jais disponavo. Remiantis Å¡iomis nuostatomis, darytina iÅ¡vada, kad, ginčo buto pastatymo metu valstybė ar savivaldybė nebuvo ir negalėjo bÅ«ti jo savininkė.

14. Po Lietuvos nepriklausomybės atkÅ«rimo 1990 m. spalio 16 d. pakeistas Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų įstatymo 1 straipsnis, nustatant, kad gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys, visiÅ¡kai iÅ¡mokėjęs pajų už butÄ (gyvenamÄ jÄ patalpÄ ), tampa buto (gyvenamosios patalpos) savininkas ir nustoja bÅ«ti kooperatyvo narys. Tokia pačia nuostata papildyta Butų kodekso 117 straipsnio 3 dalis. Taigi, atkÅ«rus Lietuvos nepriklausomybę, kooperatyvo nariai, kurie buvo visiÅ¡kai iÅ¡mokėję pajų už jiems suteiktus valdyti ir naudotis butus, tapo jų savininkais, t. y. ginčo butai priklauso jiems asmeninės (bendrosios dalinės, jungtinės) nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 balandžio 22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-690/2015).

15. Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatytina, kad pagal 1983-01-24 Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintÄ (duomenys neskelbtini) kooperatyvo asmenų sÄ raÅ¡Ä ir jo (duomenys neskelbtini) priedėlį (duomenys neskelbtini) butas buvo paskirtas O. N., o kooperatyvo kontorai - butas Nr. (duomenys neskelbtini) (su savivaldybės atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ pateiktas 1983-01-24 sprendimas). Kita vertus, kÄ raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodo pati O. N. (2022-06-29 DOK-114444), jai buvo iÅ¡duotas vykdomojo komiteto Butų skirstymo skyriaus butų apsikeitimo orderis, kurio pagrindu ji naudojosi butu Nr. (duomenys neskelbtini), ir įregistravo nuosavybės teisę į butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), bet ne Nr. (duomenys neskelbtini).

Kadangi nei O. N., nei kitos institucijos apsikeitimo orderio neiÅ¡saugojo ir neturi (Vilniaus regioninio valstybės archyvo 2022-06-08 raÅ¡tas, Lietuvos centrinio valstybės archyvo raÅ¡tas – DOK 114444)) pareiÅ¡kėja jo į bylÄ objektyviai pateikti negalėjo, teikdama tik pačios O. N. paaiÅ¡kinimus.

16. Atsižvelgiant į tai, kad iki nepriklausomybės atkÅ«rimo visi (duomenys neskelbtini) namo butai buvo eksploatuojami kooperatinės nuosavybės teise, o O. N. priskirtas butas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakeistas į butÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir nėra byloje kitų duomenų, kad butas Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«tų paskirtas kitam kooperatyvo nariui naudotis ir jį valdyti, taip pat į tai, jog bute Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įsikÅ«rusi kooperatyvo buveinė ir pajus už butÄ buvo mokamas kooperatyvo lėšomis, darytina iÅ¡vada, kad, atkÅ«rus nepriklausomybę, ginčo butas Nr. (duomenys neskelbtini) netapo nė vieno iÅ¡ kooperatyvų narių asmenine nuosavybe, o liko kooperatine nuosavybe.

Kooperatyvui 1990 m. visiÅ¡kai iÅ¡mokėjus pajų už ginčo butÄ , jis, remiantis tuo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, tapo kooperatyvo nuosavybe. Pažymėtina, kad nei po nepriklausomybės atkÅ«rimo galiojusiame Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų įstatyme, nei Butų kodekse nebuvo nustatyta draudimo kooperatyvui turėti nuosavybės teise gyvenamųjų patalpų.

17. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 280 patvirtinti Gyvenamojo namo statybos bendrijos ir Gyvenamojo namo eksploatavimo bendrijos pavyzdiniai įstatai ir pavesta miestų (rajonų) valdyboms iki 1993 m. rugsėjo 1 d. perregistruoti esamų gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų, reorganizuotų į bendrijas, įstatus. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 1993 m. spalio 7 d. įregistruota (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo eksploatavimo bendrija. 1995 m. vasario 31 d. priėmus Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymÄ , (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo eksploatavimo bendrija reorganizuota į (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijÄ , t. y. pareiÅ¡kėjÄ .

Jos įstatų skyriaus „Bendroji dalis“ 2 punkte nurodyta, kad bendrijai, be kita ko, priklauso namas, esantis (duomenys neskelbtini), 1 punkte – kad bendrijos buveinė yra (duomenys neskelbtini). Ä®statų skyriaus „Bendrijos turtas ir lėšos“ 13 punkte nurodyta, kad bendrijos turtÄ sudaro už bendrijos lėšas pirktos ar kitaip teisėtai įgytos gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos bei kitos materialinės vertybės. Pažymėtina, kad Å¡ia nuostata iÅ¡ esmės atkartotas 1995 m. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 19 straipsnis; labai panaÅ¡iai bendrijos turtas reglamentuojamas ir aktualioje Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų redakcijoje, kurios 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrijos turtas yra bendrijos lėšomis ar kitais teisėtais bÅ«dais įgytos materialinės, nematerialinės ir finansinės vertybės.

18. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes ir galiojusį teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad, Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvÄ Nr. (duomenys neskelbtini) reorganizavus į (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo eksploatavimo bendrijÄ , o vėliau – į (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijÄ , kooperatyvo nuosavybės teisė į ginčo butÄ adresu (duomenys neskelbtini) perėjo Å¡iai bendrijai, t. y. ji teisėtai įgijo ginčo gyvenamÄ sias patalpas kitu, nei įsigyjant patalpas savo lėšomis, bÅ«du.

19. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėja (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrija reiÅ¡kė reikalavimÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog ji įgijo ginčo butÄ Ä¯gyjamosios senaties bÅ«du, ir nustačius, kad pareiÅ¡kėja jau yra įgijusi nuosavybės teisę į ginčo butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), sumokėdama už jį įstatymų nustatyta tvarka, darytina iÅ¡vada, jog jos reikalavimas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi atmestinas, neatitikus vienos iÅ¡ sÄ lygų.

Tokios praktikos laikomasi aukÅ¡tesnės instancijos teismuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-690/2015, Vilniaus apygardos teismo 2021-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-146-933/2021). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 530-533 straipsniais, 268-270 straipsniais, nusprendžia: pareiÅ¡kimÄ atmesti. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Rima Lipeikienė (parašas)